Silke

Jei gerai suprantu, reikia sudėti tik lyginius skaičius.

Jei ją dedi ne tam echo'inam stringe, tai nesipjauna. Pvz.:

echo 'Labas'.$a['b'];
Pirmiausia užbaigi string'ą Labas, apgaubtą apostrofais, o paskui prie jo tik tašku prijungi array'aus elementą.

„Hello world“ ir assembleriu nesunku. Bet kiek aplinkui php meistrų kurie mokėdami echo ir mysql_query() jaučias kietais developeriais? :)
 
O šiaip nagisa jau esmę pasakė - jei su Python sunkiai sekasi, C++ išvis prakeiksi. Aišku gali bandyti ir PHP, tik ten galima pakankamai atprast nuo OOP (jei rašysi nuo nulio kodą, o ne kokį frameworką naudosi (juose to pakankamai būna) ), o pvz. Pythone to OOP nors ir daug, tačiau su juo elgtis yra lengva. Ir python universalesnis :) Beje, jei kyla kokių didelių problemų su Pythonu - parašyk AŽ, pabandysiu padėt kiek galėsiu :)

Maždaug teisingai mąstai, tik manau reiktų tikrint ar galutinės valandos mažesnės už pradines. Jei taip, tada, kaip ir rašei, pridedam 24 valandas. Tavo minėtu atveju gaunasi:
(02+24) - 20 = 6 valandos :)

„Hello world“ ir assembleriu nesunku. Bet kiek aplinkui php meistrų kurie mokėdami echo ir mysql_query() jaučias kietais developeriais? :)
 
O šiaip nagisa jau esmę pasakė - jei su Python sunkiai sekasi, C++ išvis prakeiksi. Aišku gali bandyti ir PHP, tik ten galima pakankamai atprast nuo OOP (jei rašysi nuo nulio kodą, o ne kokį frameworką naudosi (juose to pakankamai būna) ), o pvz. Pythone to OOP nors ir daug, tačiau su juo elgtis yra lengva. Ir python universalesnis :) Beje, jei kyla kokių didelių problemų su Pythonu - parašyk AŽ, pabandysiu padėt kiek galėsiu :)

http://helix.lt/android/lietuviu-k-dazninio-zodyno-importavimas-i-android/

Ištrink index.html.

Dėk klasę ant checkbox'ų ir selectink ne pagal name, o pagal klasę :)

Tik ne su išraitymais :D Internetui labiau tinka šriftai be išraitymų, dar žinomi kaip sans-serif. Šriftai keičiami CSS:

#kazkas { font-family: "DejaVu Sans",Helvetica,sans-serif; }
 
 
Daugiau nei vieną šriftą reikėtų nurodyti todėl, kad vartotojas nebūtinai turės tavo nurodytą šriftą (nors didelės bėdos ir nėra, tada rodys defaultinį jo naršyklės šriftą, tačiau apsidrausti yra gerai). O „sans-serif“ nurodo šriftų šeimą, o ne visą šriftą.
 
 
O su lietuviškų raidžių nerodymu, tai jau ne šrifto problema. Normalūs, populiariausi šriftai lietuviškas raides tikrai rodo. Kažkur koduotės susipyko. Būna dar ir tokių dalykų, kad lietuviškas TVS vertimas padarytas, tarkim, windows-1257, o MySQL duombazė stovi UTF-8. Tad reikia suvienodinti arba kaip nors kitaip suktis :)

Kad kas kažkiek laiko kažką padarytų visai nebūtina laikyti skriptą visą parą. Tam yra Cron :)

Ne geriau būtų mokytis nuosekliai, pradžiai - pati programavimo kalbų įvairovė, kas yra interpretatorius/kompiliatorius, po to pasirenki kalbą (pradžiai yra ir geriau nei C, pvz Python arba Ruby), tada išmoksti sintaksę, standartinę biblioteką kiek reikia pradžiai, o tada jau prasideda kūryba :) O dabar pasiėmei bet ką, pradėjai perrašinėt kodus ir, kai kažkur pritrūko vieno skliaustelio, jau problemos :)

Ne geriau būtų mokytis nuosekliai, pradžiai - pati programavimo kalbų įvairovė, kas yra interpretatorius/kompiliatorius, po to pasirenki kalbą (pradžiai yra ir geriau nei C, pvz Python arba Ruby), tada išmoksti sintaksę, standartinę biblioteką kiek reikia pradžiai, o tada jau prasideda kūryba :) O dabar pasiėmei bet ką, pradėjai perrašinėt kodus ir, kai kažkur pritrūko vieno skliaustelio, jau problemos :)

Tiks-netiks, bet Motorola Flipout truputuką nestandartinis. :)
 
http://www.talkandroid.com/wp-content/uploads/2010/10/motorola-flipout.jpg
 

Pakankamai panašios kalbos, tokios visai naujos kartos, sintaksė panaši, abi turi gerus web framework'us... Tau rinktis, kas mieliau. Manau neprašausi nei vienu, nei kitu atveju :)

Viskas priklauso nuo platformos, taip klausti netikslu. Paprasti telefonai daugiausiai palaiko J2ME (Java) Android'ui programos kuriamos Java kalba (nors yra SL4A su Python ir kitomis, tačiau iki pilnų apps ten toli gražu). iPhone - Objective-C. Symbian, jei gerai pamenu, C++ (nors yra ir Python ten, jau kiek funkcionalesnis už Androidinį).
O Mac'ui ir, kaip jau minėjau, iPhone, yra Objective-C. Nors manau yra binding'ų ir kitoms kalboms :)

Tai pasikartosiu - po tiek laiko dar nėra kur žvalgytis į kitas kalbas. Mokykis, kurk ką nots realaus :-)
http://abstrusegoose.com/strips/ars_longa_vita_brevis.PNG

Tai pasikartosiu - po tiek laiko dar nėra kur žvalgytis į kitas kalbas. Mokykis, kurk ką nots realaus :-)
http://abstrusegoose.com/strips/ars_longa_vita_brevis.PNG

Nes paveiksliuką įkeldinėji į web'o root ir nurodai path /chealsea_salikas.JPG. Neišradinėk dviračio ir įkeldinėk per patį Wordpress redaktorių paveiksliukus, nebus jokių problemų :)
 
 
http://www.slidedeck.com/wp-content/themes/slidedeck/images/wordpress/wordpress_upload.png

Google „favicon generator“, pasinaudoji vienu iš tų įrankių, įkeli vietoj esamo favicon.ico failiuko.

CS serveris gali stovėt ir ant windows, ir ant kone bet kokios linux distribucijos. Kiek serveryje resursų iš viso, kiek laisvų kai veikia CS serveris? Gali būt, kad tavo serveris tiesiog neišlaikys web serverio, o dar jei Apache, tai tas ypač rajus :)

Pats ir pasakei, kodėl Android'ai yra geriau. Todėl, kad jei gamintojas su laiku „užmiršta" tavo telefoną, gali nurootinti ir laimingai naudotis naujausia OS versija. Tarkim pirmasis androidas G1 - oficialiai gal teturi atnaujinimą iki 1.6 ar pan. O CyanogenMod ir 2.2 yra, susimeti ir neblogai veikia. Yra jau ir 2.3 Gingerbread ROM'ų...
 
O su tokiais pareiškimais apie „smirdančius programerius" - bull######. Ką gi „žaisti" su telefonu reikia? Tuo labiau visokie HTC Sense, jei kalbam apie HTC, Android'ą dar malonesnį padaro (nors man mieliau stock). Belieka pradėti pasakoti, kad GNU/Linux gali atrodyti tik taip. Kam svarbiau laisvė, o kam gražūs sidabriniai paviršiai ir nubukėjimai iki tokio lygio, kad be rodyklytės, ką kur tempti, nemokama programos susiinstaliuoti :)
 
 
O temos autoriui - čia ne vien telefono, o ir OS pasirinkimas yra. Geriausia pažaisti su abiem ir apsispręsti, o ne galvoti, kad kiti gali tau geriau išrinkti, nei tu pats.

Na, susilaikysiu nuo tavo žinių vertinimo, bet nereikia maišyti programavimo kalbos žinių su mokėjimu suinstaliuoti ar dirbti su TVS... Manau, galima mokėti vieną, tačiau nemokėti kito :)

Ar blogai supratau, ar nori pasakyt, kad tinklalapius kurt išmokstama per savaitę?
Pradedant nuo nulio, per savaitę gerai padirbėjęs gal pramoksi HTML, tačiau šiuolaikiniams puslapiams to tikrai negana :)

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/