Pereiti prie turinio

Algiz

Nariai
 Profilis  Nario turinys ir veikla

  • Pranešimai

    3.368

  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    11

  • Atsiliepimai

    100%

 Turinio tipas 

Algiz Pranešimai

    Mulkina Konkurencijos tarybą: skelbimų rinką koncentruoja vienose rankose

    IT verslo naujienos

    Sukurta · Redagavo Algiz

    Skelbimų rinkoje 2014 m. vyko svarbūs pasikeitimai, kurie kelia klausimų dėl galimo bandymo apeiti Konkurencijos tarybą. Jei jums atrodo, kad tai tik verslo reikalai, galite sulaukti ir nemalonių pokyčių – internetinei skelbimų rinkai atsidūrus vienose rankose, neišvengiamai sąlygas diktuoja „šeimininkas“.

     

    Estijos bendrovė „Eesti Meedia“, kuriai priklauso naujienų portalas 15min, dar iki 2014 m. vidurio valdė bendrovių „Plius“ bei „Žurnalų leidybos grupė“ akcijas. Įmonė „Plius“ administruoja tokius skelbimų portalus kaip autoplius.lt ir domoplius.lt.

     

    Tačiau metų pabaigoje įvykusi įmonių rokiruotė kelia daug klausimų.

     

    Dar spalį tinklalapyje 15min.lt buvo paskelbta, kad „Eesti Meedia Group“ perka bendrovę „Allegro Baltics“, kuri Lietuvoje valdo 90 proc. įmonės „Diginet LT“ akcijų. Pastaroji dirba su tinklalapiais skelbiu.lt, aruodas.lt, ntzemelapis.lt, autogidas.lt, cvbankas.lt, freeshop.lt, kartu.lt.

     

    Skelbimų rinkoje 2014 m. vyko svarbūs pasikeitimai, kurie kelia klausimų dėl galimo bandymo apeiti Konkurencijos tarybą. Jei jums atrodo, kad tai tik verslo reikalai, galite sulaukti ir nemalonių pokyčių – internetinei skelbimų rinkai atsidūrus vienose rankose, neišvengiamai sąlygas diktuoja „šeimininkas“.

     

    Estijos bendrovė „Eesti Meedia“, kuriai priklauso naujienų portalas 15min, dar iki 2014 m. vidurio valdė bendrovių „Plius“ bei „Žurnalų leidybos grupė“ akcijas. Įmonė „Plius“ administruoja tokius skelbimų portalus kaip autoplius.lt ir domoplius.lt.

     

    Tačiau metų pabaigoje įvykusi įmonių rokiruotė kelia daug klausimų.

     

    Dar spalį tinklalapyje 15min.lt buvo paskelbta, kad „Eesti Meedia Group“ perka bendrovę „Allegro Baltics“, kuri Lietuvoje valdo 90 proc. įmonės „Diginet LT“ akcijų. Pastaroji dirba su tinklalapiais skelbiu.lt, aruodas.lt, ntzemelapis.lt, autogidas.lt, cvbankas.lt, freeshop.lt, kartu.lt.

     

    Tuomet skelbta, kad sandorį turėtų patvirtinti Konkurencijos taryba dėl galimos koncentracijos internetinių skelbimų rinkoje. Tačiau Konkurencijos tarybos tinklalapyje nėra skelbiama apie tokio sandorio patvirtinimą.

     

    „Eesti Meedia Group“ įsitikinusi, kad dabar Konkurencijos tarybos pritarimo, įsigijus „Allegro Baltics“ nebereikia, nes staiga pasikeitė įmonei priklausančių ir Lietuvoje veikiančių įmonių bendros pajamos.

     

    Pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos tarybai apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti bei leidimą gauti, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės 14,48 mln. eurų (50 mln. Lt) ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės nei 1,45 mln. eurų (5 mln. Lt).

     

    Parduota pelninga žurnalų grupė

     

    Įdomu tai, kad „Eesti Meedia“ valdybos pirmininkas Martas Kadastikas „Verslo žinioms“ patvirtino, kad bendrovė pardavė kontrolinį 90 proc. pelningai veikusios „Žurnalų leidybos grupės“ (ŽLG) paketą Nyderlanduose registruotai „STAK Kemplake“ ir toliau liko valdyti bendroves „15min“ ir „Plius“ bei 10 proc. ŽLG akcijų.

     

    Pasak įmonės atstovo, po tokių veiksmų Konkurencijos tarybos patvirtinimas perkant skelbimų portalus valdančią įmonę „Diginet LT“ yra nebereikalingas. Į DELFI portalo klausimus „Eesti Meedia“ atstovai neatsakė.

    post-3528-0-54522700-1422455512_thumb.jpg

    Per Olandiją - į Estiją

     

    2013 rugsėjį „Eesti Meedia" vadovybė kartu su farmacijos versle besisukančiu Margusu Linnamae iš Norvegijos žiniasklaidos koncerno „Schibsted" išpirko įmonę. Vadovams atiteko 50 proc. „Eesti Meedia" akcijų, tiek pat per investicinę įmonę „UP Invest" - M. Linnamae. Jau tuomet naujieji savininkai deklaravo, kad nori stiprinti verslą būtent internetinėje erdvėje visose Baltijos šalyse.

     

    Kaip rašo estų leidinys „Eesti Ekspress", būtent M. Linnamae nesvetima Olandija ir verslo valdymas per šioje valstybėje įsikūrusius fondus. Sekant pavardėmis atsiskleidžia dar įdomesni ryšiai, kuriuos sunku įvardinti vien kaip atsitiktinumą.

     

    Vaistų magnatui priklausanti farmacijos grupė „Magnum“ veiklą vykdo per Olandijos bendrovę „MM Holdings B.V.“. Realybėje „MM Holdings“ su Olandija sieja tik adresas. Iš tiesų „MM Holdings“ „įsitaisiusi“ po bendrovės „Intertrust“ sparneliu – bendrovės, kurioje dirba teisininkai, mokesčių ir korporatyvinės teisės konsultantai.

     

    Kaip minėta, „STAK Kemplake“, kuri įsigijo 90 proc. ŽLG akcijų paketą, taip pat įsikūrusi Olandijoje, tuo pačiu adresu, kaip ir įmonė „Henley Trust“ – dar viena bendrovė, kur pluša teisininkai ir mokesčių konsultantai. „STAK Kemplake“, kaip ir dešimtys kitų STAK formato bendrovių, susijusios būtent su „Henley Trust“.

     

    „Henley Trust“ partneriai – Laurensas Rinkesas ir Hansas Fraatsas – taip pat dalyvauja ir ŽLG veikloje. Kaip ir britų kilmės Cameronas Geofrey Gravesas ir „Eesti Meedia“, kuriai tiesiogiai liko 10 proc. ŽLG akcijų, valdybos narys Toomasas Issakas.

     

    ŽLG vadovų L. Rinkeso ir H. Fraatso biografijos detalės pateikia nemažai klausimų apie ŽLG sandorį. Jeigu kartais kas nors sugalvotų apsilankyti „Henley Trust“ puslapyje internete ir pasidomėti šių dviejų asmenų gyvenimo aprašymais, nustebtų pamatę dar vieną veidą. Tai estų kilmės Aare Kuristas, kuris įvardinamas kaip vienas iš „Henley Trust“ partnerių.

     

    A. Kuristas pristatomas kaip tarptautinių mokesčių ekspertas, savo karjerą pradėjęs tarptautinėje audito kompanijoje PWC. Be to, prieš prisijungdamas prie „Henley Trust“, jis daug metų Estijoje vadovavo vienai stambiai privačiai bendrovei. Nepaisant to, „Henley Trust“ tinklalapyje nepaminėta šios stambios bendrovės, kuriai vadovavo A. Kuristas, - tai „Magnum Medical“. Taigi reikalą turime su M. Linnamae patikėtiniu. Klausimas - ar vis dar esamu, ar jau buvusiu.

     

    Taigi „STAK Kemplake“ po sandorio nusamdė A. Kuristo partnerius L. Rinkesą ir H. Fraatsą valdyti ŽLG verslą. Trečiasis - C. G. Gravesas - taip pat susijęs su A. Kuristu - ilgą laiką buvo partneriai PWC. Ryšiai daugiau nei akivaizdūs.

     

    Puiki įmonės forma tikriesiems akcininkams išlikti nežinomiems

     

    Teisininkai komentuoja, kad tokių veiksmų gali imtis įmonės, norinčios nenurodyti tikrųjų įmonės akcininkų bei paaiškina, kokia iš to nauda.

     

    Advokatų kontoros LEXTAL vadovaujančioji partnerė, advokatė Lina Šikšniute-Vaitiekūnienė, paklausta, kuo pasižymi Nyderlanduose esanti juridinių asmenų forma STAK, teigė, kad tokie olandiški fondai šalyje egzistuoja jau šimtmečius.

     

    „STAK steigiami notariniu aktu Nyderlanduose registruotame notarų biure, pateikiant notarui olandiškai surašytą steigimo aktą. Fondas privalo būti registruotas Nyderlandų Prekybos rūmų registre. Steigiant STAK pasinaudojama galimybe atskirti akcijų valdymo teisę nuo teisės iš akcijų gauti naudą ir apriboti galimybę tretiesiems asmenims sužinoti apie tokio fondo tikruosius savininkus“, - pabrėžė teisininkė.

     

    Pasak jos, akcijų suteikiamas valdymo (balsavimo) teises įgyvendina STAK valdyba, kuri yra renkama. Ją gali sudaryti ir vienas asmuo. STAK fondui įsigijus bet kokios įmonės akcijų, vienintelė viešai prieinama informacija yra apie tokio fondo vadovą. STAK steigėjams už akcijas išduodamos depozitinės pažymos (sertifikatai), o tokio fondo vadovas ar valdyba gali būti su steigėjais nesusiję asmenys, patys nesantys dalininkais fonde. STAK yra įpareigotas skirti bet kokias pajamas, kurias gauna iš akcijų, depozitinių pažymų (sertifikatų) turėtojams.

     

    „Fondas yra visiškai atskiras juridinis asmuo, neturintis dalyvių ar akcininkų, atskirtas nuo savo steigėjų. Depozitinių pažymų turėtojai, paskyrę fondo direktorių, patys gali likti nežinomi“, - aiškino L. Šikšniute-Vaitiekūnienė.

     

    Advokatė nesiryžo vertinti, ar gali būti taip, kad „Eesti Meedia” žurnalų grupę perdavė Olandijoje registruotai įmonei, norėdama išvengti Konkurencijos tarybos.

     

    „Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų atlikti išsamų tyrimą, visapusiškai įvertinus duomenis ir turimą informaciją. Juridinių asmenų registre šiuo metu nėra jokios informacijos apie šios įmonės akcininkus, - teigė ji. - Kaip jau anksčiau minėta, STAK sertifikatų turėtojai pagal Nyderlandų įstatymus gali būti neatskleidžiami, tačiau jei būtų vykdomas kompetentingų institucijų tyrimas, gal ir galėtų būti atskleista, kas de facto valdo fondą, tačiau šios informacijos kol kas patvirtinti negalime“.

     

    Portalui DELFI su olandiškos įmonės atstovais susisiekti nepavyko.

     

    Panašių atvejų būta

     

    Advokatė L. Šikšniute-Vaitiekūnienė paminėjo, kad vis dėlto atvejų, kai Konkurencijos taryba nusprendžia nubausti įmones dėl koncentracijos vykdymo nepateikus prašymo, pasitaiko.

     

    Vienas iš labiau pagarsėjusių tokių įvykių – 2012 m. spalį įvykęs farmacijos įmonių susijungimas, kai „Corporation of European Pharmaceutical Distributors N.V.“ įsigijo beveik 50 proc. bendrovės “Nacionalinės farmacijos grupės“ akcijų.

     

    Taip pat Konkurencijos tarybos dėmesio sulaukė ir „Lukoil“ degalinių tinklo įsigijimas, kai naftos bendrovei buvo skirta daugiamilijoninė bauda.

     

    „Tačiau turbūt kaip panašiausią šiai situacijai turbūt galima būtų paminėti AB „Kauno grūdai” atvejį, kai, kaip pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio mėn. nutartimi, pastaroji įmonė siekė įgyti AB „Vievio paukštynas” kontrolinį akcijų paketą per statytinius. Tačiau ši situacija nebuvo analogiška. Analogiškų situacijų kol kas Lietuvoje nėra tekę girdėti“, - apibendrindama „Eesti Meedia“ žingsnius kalbėjo teisininkė.

     

    Advokatų kontoros LEXTAL nuomone, minėtas verslų susijungimas gali sukurti dominuojančią padėtį, kai klasifikuotų skelbimų rinkos didžiausius konkurentus valdys susiję asmenys.

     

    „Tokiu atveju galima monopolija ir su tuo susijęs kainų augimas vartotojams, nuo ko ir siekiama apsaugoti vartotojus Konkurencijos įstatymu“, - komentavo advokatė.

     

    Konkurencijos taryba situaciją analizuoja

     

    Kaip jau minėta, Konkurencijos tarybos puslapyje informacijos, ar prieš parduodant ŽLG kontrolinį paketą buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl bendrovės „Allegro Baltics“, nėra.

     

    „Vieša informacija yra ta, kuri pateikta mūsų internetiniame puslapyje. Informacija susijusi su ūkio subjektų prašymais - ir kita joje nurodyta informacija - leisti vykdyti koncentraciją prie tokios informacijos nepriskiriama, ji tampa vieša, Tarybai išnagrinėjus prašymą ir priėmus atitinkamą nutarimą“, - raštiškame atsakyme dėstė Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Sandaraitė.

     

    Pasak jos, esant pagrindo įtarti, kad apie sandorį Konkurencijos tarybai turėję pranešti ūkio subjektai šios pareigos nevykdė, Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo.

     

    „Šiuo metu Konkurencijos taryba analizuoja „Eesti Media“ situaciją. Analizės trukmė priklausys nuo duomenų, kuriuos dar tik renkame. Kai tik turėsime pakankamai duomenų, jog yra arba nėra pagrindo imtis Konkurencijos įstatyme numatytų veiksmų, tada ir priimsime sprendimą“, - nurodė D. Sandaraitė, patvirtindama, kad termino, kiek analizė truks – nėra.

     

    Ką gali Konkurencijos taryba

     

    „Pagal spaudoje esančią informaciją, matosi, kad esamoje situacijoje Konkurencijos taryba gali imtis dviejų uždavinių“, - sako „Glimstedt“ asocijuotas partneris, advokatas Andrius Ivanauskas.

     

    Pirmasis, pasak jo, yra įrodyti, kad olandiška fondo schema yra tik priedanga, todėl nepaisant įvykusio dalies verslo iškėlimo į Olandiją, „Eesti Meedia“ privalėjo pateikti pranešimą apie koncentraciją.

     

    „Šis uždavinys yra sudėtingas, kadangi reikėtų aptikti ir įvertinti daugelį dokumentų ir faktinių aplinkybių su tarptautiniais elementais. Tik įvertinusi šias aplinkybes Konkurencijos taryba galėtų teigti, kad realiai olandišką fondą kontroliuoja „Eesti Meedia“ ar su ja susiję asmenys, todėl ir ŽLG pajamos turėtų būti įtrauktos skaičiuojant koncentracijos pajamų slenksčius“, - paaiškino advokatas.

     

    Tačiau A. Ivanauskas mano, kad yra ir lengvesnis metodas.

     

    „Yra nemažai prielaidų manyti, kad du stambūs automobilių pardavimo portalai atsidūrė vienose rankose, Konkurencijos taryba turi teisę pareikalauti, kad koncentracijos pranešimas būtų pateiktas, ir įvertinti, ar tokia koncentracija yra galima (nesukuria dominuojančios padėties), net jei koncentracijos pajamų slenksčiai nebuvo viršyti. Tokia teise Konkurencijos taryba gali pasinaudoti per 12 mėnesių nuo sandorio užbaigimo“, - atkreipia dėmesį advokatas.

     

    Specialisto nuomone, iš Konkurencijos tarybos pareiškimo matyti, kad ji šiuo metu renka informaciją bei formuoja poziciją.

     

    „Yra nemaža tikimybė, kad Konkurencijos taryba gali pasinaudoti antruoju metodu ir iš esmės įvertinti, kad sandoris nesukūrė konkurencijos problemų rinkoje. Jei tai būtų nustatyta, Konkurencijos taryba gali pareikalauti atstatyti pradinę padėtį, perleidžiant verslus rinkose, kurios buvo sukurtos konkurencijos problemos“, - apibendrina jis.

     

    Įsprausti į kampą

     

    Dėl tokių viražų kenčia nekilnojamojo turto (NT) brokeriai, neturintys alternatyvų, kur talpinti skelbimus, jeigu minėtų dviejų portalų paslaugos netenkina.

     

    Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys Žiuljenas Galeckas DELFI sakė, kad asociacija kelis kartus klausė Konkurencijos tarybos, ar yra prašymas dėl leidimo didinti koncentraciją skelbimų rinkoje.

     

    Tačiau galiausiai jie sužinojo, kad ši prievolė apeita perleidžiant dalį įmonės Nyderlandų bendrovei.

     

    „Tai mus nustebino prieš pačias šventes. Dabar laukiame. Kainas abu skelbimų portalai mums padidino vasarą: „Diginet“ grupė beveik 50 proc. tiesiogiai, o netiesiogiai brokeriams kaina išaugo du kartus. O domoplius.lt. nuolat deklaravęs, kad nemokami skelbimai yra jų pranašumas prieš konkurentus, vasarą apmokestino skelbimus. Šie du portalai jau tada buvo pirmas ir antras NT skelbimų rinkoje. Dabar, kai matome, kad jie yra vienose rankose, nieko nebegalime padaryti ir niekas negali suteikti realios atsvaros jiems “, - komentavo Ž. Galeckas.

     

    Pasak jo, NT skelbimų kainos yra vienos didesnių brokerių išlaidų.

     

    „Bendravimas yra vienašališkas, siūlėme įvairiausių variantų, padaryti teisingesnį apmokestinimą, ieškoti logikos, negavome jokio pagrindimo“, - pripažino pašnekovas.

     

    Lietuvos NT agentūrų asociacija, jo žodžiais, laikosi pozicijos, kad Konkurencijos taryba neturėtų leisti susijungti skelbimų portalams.

     

    Neoficialiais NT specialistų skaičiavimais, abu minėti skelbimų portalai sudaro apie 80 proc. visos NT skelbimų rinkos.

     

    „Tikėjome Konkurencijos tarybos įžvalgumu, buvome pasiruošę padėti ir pakonsultuoti. Jeigu Konkurencijos taryba leidžia taip lengvai save mulkinti ir neturi jokių galių išreikalauti ir sužinoti, ar tai nebuvo padaryta tyčia, tai kažin, ar mes tiek jų turime. Man atrodo, kad ji turi daugiau galių. Ar ji to nežino, ar nesupranta? Aš manau, kad supranta“, - kalbėjo Ž. Galeckas.

     

    Komentaras

     

    Konkurencios Tarybos pirmininko pavaduotojo Elonas Šatas

     

    Ne kartą esame atkreipę visuomenės dėmesį į tai, kad visi Konkurencijos tarybos tyrimai yra pradedami remiantis tik konkrečiais ir pagrįstais draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ar kitų konkurencijos teisės pažeidimų įrodymais.

     

    Konkurencijos įstatymas numato priemones rinkoje vykstančių koncentracijų priežiūrai. Konkurencijos taryba išnaudoja visas jai suteiktas teises, kad koncentracijos įvyktų tik tuomet, kai jos neriboja konkurencijos ir nedaro žalos vartotojams. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad koncentracijos įgyvendintos be Konkurencijos tarybos leidimo yra grubus Konkurencijos įstatymo pažeidimas.

     

    Tokius pažeidimus gali būti sunku įrodyti, nes tyrimų sėkmė, pirmiausiai, priklauso nuo Konkurencijos tarybai prieinamos informacijos kokybės. Todėl darkart maloniai kviečiame ir ūkio, ir viešojo administravimo subjektus, ir pavienius asmenis, turinčius pažeidimų įrodymų, informacija pirmiausia dalintis ne su žiniasklaida, bet su Konkurencijos taryba. Tariamų ar tikrų pažeidimų „medžioklė“ per žiniasklaidą neturi nieko bendro su patikimos informacijos pateikimu bei gali pakenkti įrodymų surinkimui, vykdomų ir būsimų tyrimų eigai.

     

    Akcininkai ir savininkai

     

    Registrų centro turimais duomenimis, bendrovės „15min“ pardavimų pajamos 2013 m. siekė 6,105 mln. Lt, „Žurnalų leidybos grupės“ - 26,156 mln. Lt, „Plius“ - 9,316 mln. Lt.

     

    Bendrovės „Diginet Lt“ pajamos skaičiuotos už ilgesnį laikotarpį, nuo 2013 m. sausio iki 2014 m. kovo pabaigos, ir siekė 23,159 mln. Lt.

     

    „Diginet Lt“ valdomų tinklalapių pasiekiamumas (angl. - reach) gruodį siekė: 35,56 proc. - skelbiu.lt, 11,99 proc. - aruodas.lt, 20,44 proc. - autogidas.lt, 7,94 proc. - cvbankas.lt, 6,98 proc. - kartu.lt.

     

    Tinklalapiai freeshop.lt, ntzemelapis.lt nepatenka į labiausiai lankomų 132 tinklalapių sąrašą, kurį skelbia tarptautinės interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius“ padalinys Lietuvoje „Gemius Baltic“.

     

    Bendras „Diginet LT" ir „Eesti Meedia" internetinių projektų pasiekiamumas sudaro 70,7 proc. interneto auditorijos.

     

    „Eesti Meedia“ valdo 99 proc. bendrovės „15min“ akcijų, dar po 3 akcijas priklauso Tomui Balžekui ir Vytautei Šmaižytei.

     

    http://www.delfi.lt/verslas/media/mulkina-konkurencijos-taryba-skelbimu-rinka-koncentruoja-vienose-rankose.d?id=66835464#ixzz3Q7uxnvdL

    Adsense western union mokėjimų klaida

    Pelnas iš tinklalapio

    Atrašyta

    Neturite galiojančių mokėjimo formų.

    Mokėjimas, kurį išsiuntėme už „AdSense“ pajamas per Western Union 2015-01-26, nepavyko. Bankas ar kredito kortelę išdavusi įstaiga nurodė šią priežastį: Finansų įstaiga nenurodė priežasties. Patvirtinkite, kad mokėjimo nustatymai yra tinkami ir susisiekite su mokėjimo teikėju, kad užtikrintumėte, jog išspręstos visos problemos. Tada mokėjimo nustatymų puslapyje spustelėkite „Įgalinti iš naujo“, kad galėtume bandyti dar kartą.

     

    tas pats jau 2 karta sian atmete

    truputi pagalbos su wp pluginu

    Programuotojų kampas

    Sukurta

    yra pizza-display.php ir atvaizduoja

    post-3528-0-72384200-1422177039_thumb.png

    pirma ingredientus o paskui picas ir labai daug vietos užima, kaip perkelti ingredientus po picom visaip bandžiau nesigauna

    <?php
function wp_pizzeria_by_ingredient_display_func($atts) {
extract(shortcode_atts(array(
	'cat' => 'wp_pizzeria_nocat',
), $atts));
  $output = '';  

//output ingredience filter 
$output .= '<div class="filter-ingrediences">';
$ingrediences = get_terms('wp_pizzeria_ingredient');
$ingredient_images = maybe_unserialize( get_option( 'wp_pizzeria_ingredient_images' ) );
if ( !empty($ingrediences) ) {
	$output .= '<ul class="wp-pizzeria-ingredienceFilter">';
	foreach ( $ingrediences as $ingredience ){
		$output .= '<li>';
		if ( array_key_exists( $ingredience->term_id, (array)$ingredient_images ) )			
			$output .= '<span class="pizza-image-wrapper"><img src="'.$ingredient_images[$ingredience->term_id].'" alt="'.$ingredience->name.'"/></span>';
		$output .= '<input type="checkbox" value="'.$ingredience->term_id.'" name="ingredienceFilter['.$ingredience->slug.']" id="ingredienceFilter['.$ingredience->slug.']" class="'.$ingredience->slug.'">';
		$output .= '<label for="ingredienceFilter['.$ingredience->slug.']">'.$ingredience->name.'</label>';
		$output .= '</li>';	
	}
	$output .= '</ul>';
}
$output .= '</div>';

/* Save original post*/	
global $post;
$tmp_post = $post;

/* Loop all pizzas */
$pizzeria_settings = maybe_unserialize( get_option('wp_pizzeria_settings') );
if ( !array( $pizzeria_settings ) )
	$pizzeria_settings = array();
$args = array( 'post_type' => 'wp_pizzeria_pizza', 'posts_per_page' => -1, 'orderby' => 'menu_order', 'order' => 'ASC' );
if ( $cat != 'wp_pizzeria_nocat' )
	$args['wp_pizzeria_category'] = $cat;
$pizzas = new WP_Query( $args );
$output .= '<table class="wp-pizzeria pizzas">'."\n\t<thead>";
$table_footer_header = "\n\t\t<tr>";
$table_footer_header .= "\n\t\t\t" . '<th class="col1 menu-number">'.__('#', 'wp_pizzeria').'</th>';
$table_footer_header .= "\n\t\t\t" . '<th class="col2 title">'.__('Title', 'wp_pizzeria').'</th>';
$table_footer_header .= "\n\t\t\t" . '<th class="col3 description">'.__('Description', 'wp_pizzeria').'</th>';
//$table_footer_header .= "\n\t\t\t" . '<th class="col4 thumb">'.__('Image', 'wp_pizzeria').'</th>';
$table_footer_header .= "\n\t\t\t" . '<th class="col5 ingrediences">'.__('Ingrediences', 'wp_pizzeria').'</th>';
if (is_array($pizzeria_settings['sizes'])) {
	$i = 6;			
	foreach ($pizzeria_settings['sizes'] as $key => $size) {
		if ( $key == 'primary' ) 
				continue;
		$table_footer_header .= "\n\t\t\t" . '<th class="col'.$i.' '.$key.'">'.$size.'</th>';
		$i++;
	}
}	
//$table_footer_header .= "\n\t\t\t" . '<th class="col'.$i.' add-to-cart">'.__('Add to cart', 'wp_pizzeria').'</th>';
$table_footer_header .= "\n\t\t</tr>";
$output .= $table_footer_header;
$output .= "\n\t</thead>\n\t<tfoot>";
$output .= $table_footer_header;	
$output .= "\n\t</tfoot>\n\t<tbody>";
unset($table_footer_header);
$even = true;
while ( $pizzas->have_posts() ) : 
	$pizzas->the_post();
	$ingrediences = wp_get_post_terms( get_the_ID(), 'wp_pizzeria_ingredient' );
	if ($even == true){
		$class = 'pizza even';	
	}else{
		$class = '$pizza odd';	
		$even = true;
	}
	if ( !empty( $ingrediences ) )
	foreach ( $ingrediences as $ingredience )
		$class .= ' ' . $ingredience->slug;	
	$output .= "\n\t\t" . '<tr class="'.$class.'">';		
	global $post;extract(shortcode_atts(array(
	'cat' => 'wp_pizzeria_nocat',
), $atts));
	$output .= "\n\t\t\t" . '<td class="col1 menu-number">' . $post->menu_order . '</td>';
	$output .= "\n\t\t\t" . '<td class="col2 title">';
		$output .= '<a href="#" class="pizza-title">' . get_the_title() . '</a>';
		$output .= get_the_post_thumbnail( get_the_ID(), 'wp_pizzeria_thumbnail' );
		$output .= '</td>';
	$output .= "\n\t\t\t" . '<td class="col3 description"><div class="content">'.apply_filters( 'the_content', get_the_content() ).'</div></td>';
	//$output .= "\n\t\t\t" . '<td class="col4 thumb">' . get_the_post_thumbnail( get_the_ID(), 'wp_pizzeria_thumbnail' ) . '</td>';
	$output .= "\n\t\t\t" . '<td class="col5 ingrediences">';

	$ingrediences_array = array();
	foreach ($ingrediences as $ingredience )
		$ingrediences_array[] = $ingredience->name;
	$output .= implode(', ', $ingrediences_array);
	$output .= "\n\t\t\t" . '</td>';
	/* manage prices */
	unset($prices);
	$prices = maybe_unserialize( get_post_meta( get_the_ID(), '_wp_pizzeria_prices', true ) );
	if ( !is_array( $prices ) )
		$prices = array();			
	if (is_array($pizzeria_settings['sizes'])) {
		$i = 6;			
		foreach ($pizzeria_settings['sizes'] as $key => $size) {
			if ( $key == 'primary' ) 
				continue;
			$output .= "\n\t\t\t" . '<td class="col'.$i.' price '.$key.'">';
			if ( array_key_exists( $key, $prices ) ) {
				if( array_key_exists( 'currency', $pizzeria_settings ) && array_key_exists( 'currency_pos', $pizzeria_settings ) && $pizzeria_settings['currency_pos'] == 'before' )					
					$output .= $pizzeria_settings['currency']; 
				$output .= $prices[$key];					 				
				if( array_key_exists( 'currency', $pizzeria_settings ) && (!array_key_exists( 'currency_pos', $pizzeria_settings ) || $pizzeria_settings['currency_pos'] == 'after' ) )
					$output .= $pizzeria_settings['currency'];		
				$output .= '</td>'; 
			}
			$i++;
		}
	}
	$output .= "\n\t\t" . '</tr>'; 						
endwhile; 
$output .= "\n\t</tbody>\n";
$output .= '</table>';

/* Restore original post */
$post = $tmp_post;

return $output;
}
add_shortcode('pizzas', 'wp_pizzeria_by_ingredient_display_func');

function wp_pizzeria_display_pizzas_scripts_method() {
wp_enqueue_script( 'filter-pizzas', plugins_url('/js/filter-pizzas.js', __FILE__), array('jquery') );
}    

add_action('wp_enqueue_scripts', 'wp_pizzeria_display_pizzas_scripts_method');

function pizza_loop(){
global $wp_query;
$args = array_merge( $wp_query->query_vars, array( 'orderby' => 'menu_order', 'order' => 'ASC' ) );
query_posts( $args );
if ( have_posts() ) :
$pizzeria_settings = maybe_unserialize( get_option('wp_pizzeria_settings') );
if ( !array( $pizzeria_settings ) )
	$pizzeria_settings = array();	
 ?>

 <div class="filter-ingrediences">
<?php $ingrediences = get_terms('wp_pizzeria_ingredient');
$ingredient_images = maybe_unserialize( get_option( 'wp_pizzeria_ingredient_images' ) );
if ( !empty($ingrediences) ) : ?>
	<ul class="wp-pizzeria-ingredienceFilter">
<?php		
	foreach ( $ingrediences as $ingredience ) : ?>
		<li>
		<?php
		if ( array_key_exists( $ingredience->term_id, (array)$ingredient_images ) ) : ?>			
			<span class="pizza-image-wrapper"><img src="<?php echo $ingredient_images[$ingredience->term_id]; ?>" alt="<?php echo $ingredience->name; ?>"/></span>
<?php endif; ?>
		<input type="checkbox" value="<?php echo $ingredience->term_id; ?>" name="ingredienceFilter[<?php echo $ingredience->slug; ?>]" id="ingredienceFilter[<?php echo $ingredience->slug; ?>]" class="<?php echo $ingredience->slug; ?>">
		<label for="ingredienceFilter[<?php echo $ingredience->slug; ?>]"><?php echo $ingredience->name; ?></label>
		</li>	
<?php	endforeach; ?>
	</ul>
<?php endif; ?>
</div> 	
<table class="wp-pizzeria pizzas">
	<thead>
		<tr>
			<th class="col1 menu-number">#</th>
			<th class="col2 title"><?php _e('Title', 'wp_pizzeria'); ?></th>
			<th class="col3 description hidden"><?php _e('Description', 'wp_pizzeria'); ?></th>
			<th class="col5 ingrediences"><?php _e('Ingrediences', 'wp_pizzeria'); ?></th>
<?php	if (is_array($pizzeria_settings['sizes'])) {
		$i = 6;			
		foreach ($pizzeria_settings['sizes'] as $key => $size) {
			if ( $key == 'primary' ) 
					continue; ?>
			<th class="col<?php echo $i; ?> <?php echo $key; ?>"><?php echo $size; ?></th>
		<?php
			$i++;
		}
	}	?>
		</tr>
	</thead>
	<tfoot>
		<tr>
			<th class="col1 menu-number">#</th>
			<th class="col2 title"><?php _e('Title', 'wp_pizzeria'); ?></th>
			<th class="col3 description hidden"><?php _e('Description', 'wp_pizzeria'); ?></th>
			<th class="col5 ingrediences"><?php _e('Ingrediences', 'wp_pizzeria'); ?></th>
<?php	if (is_array($pizzeria_settings['sizes'])) {
		$i = 6;			
		foreach ($pizzeria_settings['sizes'] as $key => $size) {
			if ( $key == 'primary' ) 
					continue; ?>
			<th class="col<?php echo $i; ?> <?php echo $key; ?>"><?php echo $size; ?></th>
		<?php
			$i++;
		}
	}	?>
		</tr>
	</tfoot>
	<tbody>
<?php $odd = true; while ( have_posts() ) : the_post(); 
		$ingrediences = wp_get_post_terms( get_the_ID(), 'wp_pizzeria_ingredient' ); ?>
		<tr class="pizza<?php if( $odd ) { echo ' odd '; $odd = false; }else{ echo ' even'; $odd = true; }  foreach ( $ingrediences as $ingredience ) echo ' ' . $ingredience->slug; ?>">
			<td class="col1 menu-number"><?php global $post; echo $post->menu_order; ?></td>
			<td class="col2 title"><a class="pizza-title" href="#"><?php the_title(); ?></a></td>
			<td class="col3 description hidden"><div class="content"><?php the_content(); ?></div></td>
			<td class="col5 ingrediences">
			<?php 
				$ingrediences_array = array();
				foreach ($ingrediences as $ingredience )
					$ingrediences_array[] = $ingredience->name;
				echo implode(', ', $ingrediences_array); /* ?>
				<ul>
					<?php foreach ($ingrediences as $ingredience): ?>
					<li>
						<?php //<label for="ingrediences[<?php echo $ingredience->slug; ?>]"><input type="checkbox" id="ingrediences[<?php echo $ingredience->slug; ?>]" name="ingrediences[<?php echo $ingredience->slug; ?>]" value="4" class="wp-pizzeria-ingredience <?php echo $ingredience->slug; ?>"><?php echo $ingredience->name; ?></label> ?>
						<?php echo $ingredience->name; ?>
					</li>
					<?php endforeach; ?>
				</ul> */ ?>
			</td>
<?php 
	unset($prices);
	$prices = maybe_unserialize( get_post_meta( get_the_ID(), '_wp_pizzeria_prices', true ) );
	if ( !is_array( $prices ) )
		$prices = array();			
	if (is_array($pizzeria_settings['sizes'])) {
		$i = 6;			
		foreach ($pizzeria_settings['sizes'] as $key => $size) {
			if ( $key == 'primary' ) 
				continue; ?>
			<td class="col<?php echo $i; ?> price <?php echo $key; ?>">
		<?php			
			if ( array_key_exists( $key, $prices ) ){
				if( array_key_exists( 'currency', $pizzeria_settings ) && array_key_exists( 'currency_pos', $pizzeria_settings ) && $pizzeria_settings['currency_pos'] == 'before' ) 
					echo $pizzeria_settings['currency'];						
				echo $prices[$key];					
				if( array_key_exists( 'currency', $pizzeria_settings ) && (!array_key_exists( 'currency_pos', $pizzeria_settings ) || $pizzeria_settings['currency_pos'] == 'after' ) ) 
					echo $pizzeria_settings['currency'];
			} ?> 						
			</td>
		<?php 
			$i++;
		}
	}
?>
		</tr>
<?php endwhile; ?>
	</tbody>
</table>
<?php
endif; 
}
?>

    Neteisėta programinė įranga Lietuvos bendrovėms kainavo per 80 tūkst. eurų

    IT verslo naujienos

    Sukurta

    Per praėjusius metus, pasaulio programinės įrangos gamintojus vienijančios asociacijos BSA | The Software Alliance duomenimis, dėl neteisėto programinės įrangos (PĮ) naudojimo Lietuvos bendrovėms buvo iškelta 17 bylų bei, bendrai sudėjus, jos autorių teisių turėtojams sumokėjo apie 82,5 tūkst. eurų kompensacijų už autorių teisių pažeidimus.

    Dalis bendrovių nuostolių galėjo išvengti

     

    Dalis įmonių teisinės atsakomybės galėjo išvengti, jei būtų tinkamai inventorizavę naudojamą PĮ. Tačiau, kaip rodo patirtis, dažniausiai PĮ inventorizacijos subtilybėmis domisi tik didžiosios šalies bendrovės. Padėtį turėtų pagerinti šių metų pradžioje įsigaliojusios naujos inventorizacijos taisyklės bei aiškios rekomendacijos, kaip efektyviau įgyvendinti šį procesą.

     

    „Šiandien PĮ galima įsigyti itin įvairiomis formomis: įsigyti licenciją fizinei kopijai, nuomotis, prenumeruoti ir t.t. Kiekvienos tokios licencijos apskaitymas ir inventorizacija turi savų subtilybių, tačiau, kaip rodo mūsų patirtis, jas aiškintis imasi tik didžiosios šalies bendrovės“, – sako Povilas Kaminskas, Verslo programinės įrangos aljanso (VPĮA), vienijančios PĮ gamintojus ir platintojus Lietuvoje, prezidentas.

     

    Pasak jo, netinkamas PĮ valdymas gali nuvesti iki tokių situacijų, kai per neapsižiūrėjimą naudojama nelicencijuota PĮ, o įmonės vadovai tai sužino tik policijos pareigūnų ar mokesčių administratorių patikrinimo metu. „Tai užtrauktų ne tik teisinę atsakomybę, bet ir keltų grėsmę bendrovės duomenų saugumui. Tyrimai rodo, kad net iki 78 proc. neteisėtos PĮ būna apkrėsta virusais ar kitomis kenkėjiškomis programomis ir tai kelia įmonėms konfidencialios informacijos, finansinių ir kitų duomenų praradimo grėsmę“, – teigia P. Kaminskas.

     

    Procesas taps aiškesnis

     

    VPĮA prezidento teigimu, pagal šiuo metu galiojančias Inventorizacijos taisykles, įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, atlikdamos savo turto inventorizaciją, turi inventorizuoti ir naudojamą PĮ. Tiesa, pernai galiojusi taisyklių redakcija ne itin tiksliai įvardino procesą, kaip tai padaryti.

     

    „Nuo Naujųjų metų įsigaliojo nauja redakcija, kurioje konkrečiai ir aiškiai nurodoma, kaip bendrovei tinkamai susitvarkyti su PĮ inventorizacija. Reikės tikrinti faktinius PĮ įsigijimo dokumentus ir turimas licencines sutartis, nustatyti kokį kiekį PĮ licencijų naudoja bendrovės darbuotojai ir ar jis atitinka turimiems dokumentams ir sutartimis“, – sako P. Kaminskas.

     

    Pagelbėti smulkesnėms įmonės – rekomendacijos

     

    „Didelė dalis įmonių Lietuvoje yra labai smulkios, jos neturi aptarnaujančių IT specialistų, nors įsigyja ir naudoja legalią PĮ. Kadangi PĮ yra gana specifiniai įmonės ištekliai, tinkama jos inventorizacija reikalauja žinių IT srityje“, – sako Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė.

     

    Siekiant padėti mažoms bendrovėms tinkamai valdyti naudojamą PĮ, VPĮA pradėjo bendradarbiauti su LBAA. Partnerystė leido suvienyti apskaitos ir IT profesionalų profesines žinias bei parengti bendras ir aiškias rekomendacijas programinės įrangos valdymui, pateikiant praktines rekomendacijas, kaip nustatyti įmonės tvarką PĮ panaudojimui, apskaitai ir inventorizacijai.

     

    http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/neteiseta-programine-iranga-lietuvos-bendrovems-kainavo-per-80-tukst-euru-646-479522?cf=df

    Patikrino, kas nutinka kompiuteryje įdiegus 12 populiariausių nemokamų programų – pašiurpo

    IT verslo naujienos

    Sukurta

    Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.

     

    Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme

     

    Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.

     

    Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.

     

    Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.

     

    Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.

     

    Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.

     

    Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.

     

    Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.

     

    Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.

     

    Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..

     

    Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.

     

    Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?

     

    Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?

     

    Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.

     

    Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.

     

    Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.

     

    Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?

     

    Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.

     

    Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!

     

    Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?

     

    Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?

     

    Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.

     

    Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.

     

    Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.

     

    Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.

     

    Pamokos

     

    Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.

     

    Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“

     

    Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.

     

    http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

    „Bitė“ pasiūlė neribotą mobilųjį internetą, ...bet su labai daug papildomų sąlygų ...

    Mobilieji telefonai ir tinklai

    Atrašyta

    Va liuks, tegul pradeda dar konkuruot su omniu ir tele2. Tarkim t2 pasiūlo pigiau, o omnitel, kad galima dalintis internetu.

     

    O šiaip omnitel 4G pvz. ryšys labai geras, tai jei Bites neribotas, bet 4G prastai gaudo, tai kas iš to?

     

     

     

    Nėra didelė kaina, omniconect 20gb moku apie 70lt

     

     

     

    Techniškai išspręs, kad tiesiog neveiktų

    na gerai, moki 70 lt už 20 GB, bet na su kompu planšetke išnaudoji kiek tau telefonui reikia 1,2 GB manau nedaugiau

    „Bitė“ pasiūlė neribotą mobilųjį internetą, ...bet su labai daug papildomų sąlygų ...

    Mobilieji telefonai ir tinklai

    Atrašyta · Redagavo Algiz

    +- 65.55 LTL, na nežinau bet man regis truputis brangoka

     

    nebent nori prigaudyt žmonių kurie neatsigavo po valiutos keitimo, ir 1:1 skaičiuoja pasirašys sutartis dviem metam ir mokės ;)

     

    ir kodėl šalia nenurodo kainos litais? sakau nori prigaudyt durnelių... (kur nuoroda pateikta nurodyta kaina tik € kituose normaliai šalia ir litais)

    Už ką policija galės atjungti internetą?

    IT verslo naujienos

    Sukurta

    Nuo sausio įsigaliojus kibernetinio saugumo įstatymui, kuriame liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdybos viršininkas Donatas Mažeika „Žinių radijui“ teigė, kad gyventojams dėl šio dalyko nereikėtų baimintis.

     

    „Žmogus, kuris tyčia nesilaužia į informacines sistemas, tyčia neorganizuoja kibernetinių atakų, tyčia masiškai neprisijunginėja su svetimais duomenimis, neorganizuoja duomenų perėmimo, jam tikrai nebus niekas blokuojama“, - laidoje „Žvilgsnis“ pirmadienį sakė D. Mažeika.

     

    Pasak jo, internetas blokuojamas bus tik labai išskirtiniais atvejais, pagal baudžiamojo kodekso keturis straipsnius, kuomet vartotojai įsilauš į tinklalapius, organizuos kibernetines atakas, neteisėtai perims ir panaudos elektroninius duomenis.

     

    „Šis įstatymas labiau orientuojamas į nusikaltimų prevenciją – į serverius, kurie išnuomoti su tikslu organizuoti atakas, platinti virusus“, - kalbėjo D. Mažeika.

     

    Jis taip pat nurodė, kad už filmų siuntimąsi internetas nebus atjungiamas.

     

    „Yra keturi baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie susiję tik su elektroninių duomenų nusikaltimais ir informacinių sistemų saugumu“, - sakė jis.

     

    Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą klausykite čia.

     

    http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/uz-ka-policija-gales-atjungti-interneta.d?id=66817152#ixzz3Ny4ypzdf

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...