Pereiti prie turinio

Algiz

Nariai
  • Pranešimai

    3.368
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    11
  • Atsiliepimai

    100%

Algiz Pranešimai

  1. Seimas antradienį priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą, kuriame numatoma, kad jau po trijų savaičių Lietuvoje galės pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Nors Seimo nariai ilgai diskutavo ir net perrašė visą įstatymo straipsnį prieš pat jo priėmimą, jame vis tiek liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį.

     

    Iš įstatymo buvo išbrauktos tik nuostatos, kurios būtų leidusios pareigūnams be teismo sankcijos rinkti informaciją apie nusikalsti linkstančius vartotojus.

     

    Taip pat įstatymo priėmimo dieną pritarta pataisoms, aiškiau apibrėžiančioms, kokią saugumo įrangą turės savo lėšomis įdiegti svarbiomis įvardintos struktūros, o kokią paramą turės teikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

     

    Už tai, kad Kibernetinio saugumo įstatymas būtų priimtas, ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, dešimt parlamentarų susilaikė.

     

    Abejoja dėl teisės į privatumą

     

    Dėl įstatymo ketvirtadienį Seime pasisakę parlamentarai tvirtino, kad galutinis jo variantas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

     

    Be to pažymėta, kad į kibernetinę erdvę persikelia vis daugiau nusikaltimų ir Lietuva labai vėluoja tinkamai jiems pasirengti.

     

    Tačiau parlamentaras Linas Balsys tvirtino negalintis balsuoti už tokį įstatymą, kuriame lieka galimybė pažeisti žmogaus teises. Jis atkreipė dėmesį, kad ES struktūros šiuo metu rengia direktyvą dėl kibernetinio saugumo, tačiau joje numato ne būdus pažeisti žmonių teisę į privatumą, o kuo geresnę infrastruktūros apsaugą.

     

    L.Balsiui atsikirsti ryžosi Seimo narys Algirdas Patackas. Parlamentaras tvirtino, kad ateities karas neabejotinai bus kompiuterių karas.

     

    „Kinijos armijoje jau dabar apie milijonas kariškių dirba su kompiuteriais. Todėl nuogąstaujantiems dėl privatumo siūlau nelįsti į kompiuterį be reikalo. Jei esate „Facebook“, esate visas peršviečiamas“, – pareiškė jis.

     

    Vadovo dar nerado

     

    Ketvirtadienį priimtu įstatymu įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras jau pradėtas įrenginėti Vilniuje, Antakalnyje. Kitais metais jo veiklai iš valstybės biudžeto planuojama skirti 3,3 mln. litų. Planuojama, kad didžioji šių lėšų dalis bus panaudota kibernetinio saugumo programinei ir kompiuterinei įrangai įsigyti.

     

    Centras analizuos kibernetinio saugumo aplinką, rengs reikalavimus viešojo sektoriaus informacinių išteklių ir ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetiniam saugumui užtikrinti, rengs kibernetinės gynybos bei grėsmių valdymo planus, koordinuos ir prižiūrės, kaip institucijų valdytojai įgyvendina kibernetinės apsaugos priemones, taip pat tirs ir reaguos į kibernetinius incidentus.

     

    Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bus suformuotas pertvarkius Ryšių ir informacinių sistemų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos (RIST). Naujo centro branduolį sudarys RIST Kibernetinio saugumo skyriaus specialistai. Vėliau centro veiklą planuojama palaipsniui plėsti.

     

    Kol kas neaišku, kas taps Kibernetinio saugumo centro vadovu.

     

    http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/kibernetinio-saugumo-istatymas-priimtas-dviem-paroms-atjungti-interneta-bus-galima-be-teismo-646-472556?cf=df

  2. Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už kai kuriuos nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.

     

     

     

    „Šios pataisos leis efektyviau kovoti su nusikaltimais elektroninėje erdvėje. Tai ypač aktualu šiandien, kai programišių įsilaužimai į informacinius tinklus tampa vis dažnesni“, – ministerijos pranešime cituojamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

     

    Šiomis pataisomis siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas bei suderinti šios direktyvos ir mūsų šalies Baudžiamojo kodekso nuostatas.

     

    Įstatymo projektu siūloma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims ir neteisėtą poveikį informacinei sistemai, kai tokia veika padaroma dešimties ar daugiau informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba ja padaroma didelės žalos. Griežčiau siūloma bausti ir tais atvejais, kai šie nusikaltimai padaromi neteisėtai pasinaudojant svetimais asmens duomenimis.

     

    Taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos dalies (šiuo metu numatyta atsakomybė tik už neteisėtą prisijungimą prie visos informacinės sistemos) bei tobulinti neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis nusikaltimo sudėtį.

     

    Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę ir už jūros teršimą iš laivų. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už tokius veiksmus siejama su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimais, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba galėjo būti padaryta didelės žalos aplinkai. Pataisomis siūloma kodeksą papildyti atskiru straipsniu, kuriuo būtų sukonkretinta, kad fizinis ar juridinis asmuo baudžiamas, jeigu jis pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) nustatytus reikalavimus teršė iš laivų jūrą ir dėl to pablogėjo vandens kokybė. Už šį nusikaltimą projekte siūloma skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Atsakomybė už šį nusikaltimą kiltų tiek jį padarius tyčia, tiek dėl neatsargumo.

     

    Su Teisingumo ministerijos parengtais projektais galima susipažinti internete, sakoma Teisingumo ministerijos pranešime.

     

    http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-44552/straipsnis/Lietuvoje-grieztinamos-bausmes-kompiuteriniams-isilauzeliams?l=2&p=1

  3. Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.

     

    Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

     

    Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.

    Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.

     

    Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.

     

    „Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.

     

    Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.

     

    Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.

     

    „Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.

     

    Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.

     

    A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.

     

    Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.

     

    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

  4. Buvęs UAB „PriceOn“ vadovas Jurijus Laneckis neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir įmonei negrąžino pavogto programinio kodo. Dėl to įmonė patirs dar daugiau nuostolių, kurie jau dabar siekia 3 mln. Lt., pažymima viešųjų ryšių bendrovės „BVRG Burson – Marsteller” atstovų pirmadienį paviešintame pranešime.

     

    Teismas pirmadienį, gruodžio 1 d., įpareigojo J.Laneckį grąžinti pavogtą programinį kodą. J.Laneckis atvyko į teismo nutarties vykdymo vietą, antstolių Dainiaus Šidlausko ir Astos Stanišauskaitės kontorą, tačiau teismo sprendimui nepakluso – programinio kodo negrąžino. J.Laneckis pareiškė programinio kodo neturįs.

     

    Įmonė „Interneto vizija“, prižiūrinti „PriceOn“ domeną, patvirtina, kad programinį kodą užblokavo būtent J.Laneckis. Kad kodą jis turėjo, rodo ir teismams pateikti dokumentai.

     

    Viename iš J.Laneckio ir jo valdomos UAB „Agro energy“ teismams pateiktų oficialių rašytinių dokumentų nurodoma, kad savo pakviesto antstolio akivaizdoje J.Laneckis jungiasi prie UAB „PriceOn“ elektroninio pašto sistemos, kurioje antstoliui demonstruoja atskirų įmonės darbuotojų elektroninio pašto dėžučių turinį, pvz., dabartinio įmonės direktoriaus Liudo Kanapienio.

     

    Įmonės darbuotojai tvirtina, kad J.Laneckis pateikė jiems pranešimą, kuriame nurodo, jog UAB „Agro energy“ (valdoma J.Laneckio), perima visą įmonės „PriceOn“ turtą ir programinį kodą. Taip neva siekdamas apsaugoti juos nuo praradimo.

     

    UAB „PriceOn“ valdybos nariai, tarp jų ir valdybos pirmininkas Antanas Zabulis, teigia, kad J.Laneckis už programinį kodą reikalavo pinigų. Tą taip pat įrodo iš J.Laneckio gauti elektroniniai laiškai, kuriuose už kodą reikalaujama didelių sumų.

     

    „BVRG Burson – Marsteller” pranešime teigiama, kad programinio kodo vagystė įvykdyta 2014 m. rugsėjo 18 d. J.Laneckis esą neteisėtai prisijungė ir panaikino prieigą prie kodo UAB „PriceOn“ darbuotojams.

     

    Taip darbuotojams užkirstas kelias tęsti darbus. Įmonė negali atnaujinti darbų, kol neatgavo neteisėtai J.Laneckio perimto kodo, todėl kasdien auga UAB „PriceOn“ patiriama žala. Pranešime spaudai teigiama, jog tai yra pirmoji Lietuvoje kibernetinė vagystė. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad tokiais veiksmais J.Laneckis padarė žalą įmonei ir, teismo sprendimu, buvo areštuotas J.Laneckio beveik 3 mln. Lt vertės turtas.

     

    „PriceOn“ bendrovei šiuo metu bandoma iškelti bankroto bylą, nes dėl įmonės valdymo nesutaria jos akcininkai – bendrovės įkūrėjas ir ilgametis vadovas J.Laneckis bei į „PriceOn“ investavęs holdingas „LTk Capital“, kurio investicijų portfelyje taip pat yra maitinimo tinklas „Čili“ bei didžiausia Baltijos regione internetinė parduotuvė Pigu.lt.

     

    http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/del-pirmosios-kibernetines-vagystes-kaltinamas-jurijus-laneckis-programinio-kodo-neturiu-646-470308?cf=mokslasit

  5. McDonald's importuoja žaliavas, o kiti nurodyti mokesčių mokėtojai, kurie turi gerokai daugiau restoranų, bet mokesčių sumoka mažiau, perka žaliavas iš vietinių gamintojų, taip ir susidaro McDonaldui daugiau mokesčių. Tikriausiai yra ir daugiau veiksnių, nuo kurių priklauso sumokami mokesčiai, juolab, kad net ne visur tarifai vienodi. Skaičiukai straipsny parašyti, bet niekas nepaaiškinta. :)

    visi mes žinom, kad beveik visi darbuotojai įdarbinti puse etato o dirba po 12 h, ir paskui gaunasi, kad mokesči nieko nesumoka

  6. JAV įmonės IBM sistemų saugumo padalinys, išnagrinėjęs pasaulinę padėtį botnetų ir infekuotų kompiuterių srityje, konstatavo: Lietuva pagal botnetų valdymo tarnybinių stočių tankį – pirma pasaulyje, o antroje vietoje esančią Baltarusiją mūsų šalis lenkia vos ne dvigubai. Maža to, Lietuva – viena iš dviejų IBM ataskaitoje vertintų valstybių, kuriose padėtis šiuo atžvilgiu per metus suprastėjo. Visose kitose valstybėse judama „apsivalymo“ keliu.

     

    Ataskaitoje nurodoma, jog vertinant absoliučiais skaičiais JAV neabejotinai dominuoja pasaulyje – joje yra apie 29 proc. viso pasaulio botnetų valdymo centrų. Antroje vietoje – Rusija, kuriai tenka kiek mažiau nei 10 proc. valdymo centrų.

     

    Bet perskaičiavus botnetų valdymo centrų kiekį milijonui sistemų (t. y., skaičiuojant ne botnetų valdymo centrų kiekį, o jų tankį), JAV krenta iki 28 vietos, o Rusija atsiduria trečioje vietoje. Ir aiškaus lyderio poziciją šioje srityje užima mūsų šalis: Lietuvoje daugiau nei 10 sistemų iš milijono yra botnetų valdymo centrai, antroje vietoje esančioje Baltarusijoje šis rodiklis nesiekia 6, o Rusijoje jis yra apie 5.

     

    JAV įmonės IBM sistemų saugumo padalinys, išnagrinėjęs pasaulinę padėtį botnetų ir infekuotų kompiuterių srityje, konstatavo: Lietuva pagal botnetų valdymo tarnybinių stočių tankį – pirma pasaulyje, o antroje vietoje esančią Baltarusiją mūsų šalis lenkia vos ne dvigubai. Maža to, Lietuva – viena iš dviejų IBM ataskaitoje vertintų valstybių, kuriose padėtis šiuo atžvilgiu per metus suprastėjo. Visose kitose valstybėse judama „apsivalymo“ keliu.

     

    Ataskaitoje nurodoma, jog vertinant absoliučiais skaičiais JAV neabejotinai dominuoja pasaulyje – joje yra apie 29 proc. viso pasaulio botnetų valdymo centrų. Antroje vietoje – Rusija, kuriai tenka kiek mažiau nei 10 proc. valdymo centrų.

     

    Bet perskaičiavus botnetų valdymo centrų kiekį milijonui sistemų (t. y., skaičiuojant ne botnetų valdymo centrų kiekį, o jų tankį), JAV krenta iki 28 vietos, o Rusija atsiduria trečioje vietoje. Ir aiškaus lyderio poziciją šioje srityje užima mūsų šalis: Lietuvoje daugiau nei 10 sistemų iš milijono yra botnetų valdymo centrai, antroje vietoje esančioje Baltarusijoje šis rodiklis nesiekia 6, o Rusijoje jis yra apie 5.

     

    Be to, palyginus naujausius duomenis su surinktais prieš 14 mėnesių, IBM konstatavo: vienintelės valstybės, kuriose botnetų valdymo centrų daugėjo – tai Lietuva ir Indonezija.

     

    Botnetai - nuotoliniu būdu valdomų specifiniais piktavališkais programiniais elementais infekuotų kompiuterių tinklai, kuriuos galima naudoti, pavyzdžiui, brukalų siuntinėjimui ar DDoS atakoms, galinčioms paralyžiuoti net ir galingiausių tarnybinių stočių darbą.

     

    IBM taip pat vertino iš interneto prieinamas sistemas, kuriose išnaudojant kompiuterių saugumo spragas (tokias, kaip „Heartbleed“ ar „Shellshock“) patalpinta nuorodų, užkrečiančių kompiuterius piktavališkais programinės įrangos fragmentais. Taip pat buvo skaičiuojamos svetainės, programišių sukurtos specialiai apsilankančių kompiuterių infekavimui. Infekuoti kompiuteriai paprastai tampa kurio nors botneto dalimi, arba kompiuteriu-zombiu.

     

    Ir šiame sąraše Lietuva „blizga“: nors mūsų šalis pagal bendrą kibernetines infekcijas platinančių sistemų kiekį yra toli nuo lyderių (43 proc. visų infekuotų sistemų yra JAV, kiek daugiau nei 10 proc. Kinijoje, apie 7 proc. Vokietijoje, kitose šalyse – ne daugiau 5 procentų, o Lietuva į pirmą dvidešimtuką nepatenka), negalima pamiršti, kad šiame sąraše iš esmės pirmauja tos pačios šalys, kuriose yra daugiausiai kompiuterių sistemų apskritai.

     

    Tuo tarpu vertinant svetainių, kuriose lankytis pavojinga, tankį, Lietuva šauna į antrą vietą ir beveik neatsilieka nuo Honkongo (Lietuvoje infekuota apie 10 sistemų iš milijono, Honkonge – 11). Amerikiečiai iš lyderių pagal absoliutų infekuotų sistemų kiekį krenta iki 25 pozicijos.

     

    Ataskaitą galite perskaityti čia.

     

    http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/lietuva-pasauline-lydere-sarase-kuris-visai-nedziugina.d?id=66519442#ixzz3KMxpDcBt

  7. Labai abstraktus svarstymas, su kuriuo tik iš dalies galiu sutikti. Vėlgi, sakyčiau viskas priklauso nuo nišos į kurią yra bandoma eiti. Yra tokių modelių, kur Lietuvoje gali suveikti labai puikiai, o užsienyje patirti visišką fiasko - ir atvirkščiai. Taip, kad kuriant kažkokį startup'ą reikėtų būtent ir pradėti nuo tos rinkos žmonių įpročių analizės. Labai dažnai netgi būna taip, jog tas pats produktas yra pritaikomas pagal esamus žmonių pirkimo įpročius, o ne laukiama, kol jie toje rinkoje pasikeis.

     

     

     

    Nesuprantu, kodėl daugeliui Lietuvių atrodo, kad didžiulis startup'o kūrėjo tikėjimas savo idėjos sėkme įgauna tokį neigiamą atspalvį. Esu jau šiam forume davęs pavyzdį, kad jei kas, prieš keletą metų, pas mane būtų atėjęs su Angry Birds idėja, būčiau pasakęs, kad tai totali nesąmonė. Bet kažkas tikėjo ir padarė. Ir neįsivaizduoju, kaip būtų galima padaryti verslą sėkmingu, netikint jo sėkme.

     

    Taip, labai dažnai pasitaiko, kad kartais atrodo, jog kartais kai startup'ų kūrėjai skrajoja debesyse, bet aš jokiais būdais jų nelaikau dėl to nevykėliais. Pas mūsų įprasta yra juoktis iš nesėkmių ir laikyti tokius žmones nevykėliais, kai tuo tarpu vakarų šalyse verslininkams yra diegiama idealogoija, kad sėkmingu verslininku patapsi tik tada, kai sugebėsi išmokti klysti ir tas klaidas priimsi kaip pamokas.

     

    Angry Birds kūrėjams, jei neklįstu su skaičiumi, irgi tik iš 56 karto pavyko to pasiekti.

     

    Taip, kad nesijuokit iš klystančių ir besąlygiškai tikinčių savo idėjomis - jie vis tiek yra visa galva pranašesni už tuos, kurie nieko išvis nedaro.

    neklysta tik tie, kurie nieko nedaro

  8. O va ir atsakymas.

     

    Kaip ir sakiau - investuotojai matė, kad yra kenkiama įmonei.

    na tai kodėl Laneckij žodžiu turime netikėti, o Zabulio žodžiu turim tikėti jokiu įrodymų nei iš vienos pusės nei iš kitos tad ligybė.

     

     

    Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) surikiuotas 2012 m. didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašas atskleidė, kad pernai viešojo maitinimo segmente didžiausia mokesčių mokėtoja buvo devynis „McDonald's“ restoranus valdanti UAB „Premier restaurants“. Ji pernai valstybei atseikėjo 9,6 mln. Lt mokesčių. Antra didžiausia mokėtoja – UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, trečioje vietoje – UAB „Delano“ (picerijos „Can Can Pizza“, „Caif Cafe“), ketvirta – „Čili pica“.

     

    Sprendžiant iš VMI duomenų, sumokėtų mokesčių suma ne visada priklauso nuo to, kiek restoranų turi įmonė. Štai „Vičiūnų restoranų grupė“ skelbia valdanti 39 restoranus visoje Lietuvoje (picerijos „Charlie pizza“, restoranai „Katpėdėlė“, „Carskoje selo“, blyninės „La Crepe“). Tačiau pernai mokesčių ji sumokėjo mažiau nei „McDonald's“, tik 6 mln. Lt. Lietuvoje 28 picerijas valdančios UAB „Čili pica“ indėlis į biudžetą dar kuklesnis – 4,996 mln.

     

    Plačiau: http://vz.lt/article/2013/1/31/lietuviai-pleciasi-moka-mcdonald-s#ixzz3KLr6SCvG

    ir visas lietuviškas verslininkų sąžiningumas

  9. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas

    189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

    1. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu,

    baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

    2. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu,

    baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

    Ya ya jeigu žinai, kad vogtas

     

    O temos autoriui tai jeigu rastu tai atimtu

  10. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kibernetinio Saugumo įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Lietuvoje turėtų pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Seimo nariai dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.

     

    Seime kalbėjęs Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad vien praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinys užfiksavo virš 20 tūkst. kibernetinių incidentų, šįmet šis skaičius dar didesnis.

     

    Įstatymas dar gali būti pakoreguotas.

     

    Svarstymo metu taip pat buvo pritarta ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektams.

     

    Kibernetinio Saugumo centras rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.

     

    http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/seimas-po-svarstymo-pritare-kibernetinio-saugumo-istatymo-projektui-646-469079#ixzz3K6HIflP5

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...