Hanzyzz

kažkuo primena http://www.prezidento.lt/23949/klausimai-atsakymai.html

kažkuo primena http://www.prezidento.lt/23949/klausimai-atsakymai.html

nevisi turi pinigų už daugiau pirkti, o kažką tai nori turėti :)

nevisi turi pinigų už daugiau pirkti, o kažką tai nori turėti :)

Nieko tikrai asmenisko, bet perdidele forumo dalis save laiko siuntinetojais i visas puses, perdaug branginantis savo laika.
Kiek tas tavo laikas kainuoja?
O kas tu toks, kad siuntinetum kazka?
 
Pasikartosiu nieko asmenisko, tiesiog skaitant kas trecia tema forume visi visus siuncia toli, o savo laika brangina taip, kad net patys tiek neverti :)

Čia net nėra kalbos, žinoma rinkis valstybinį. (10% valstybinio > 10 iš mokyklinio)

Kam atsiprašinėji vietoj to, kad sutvarkytum tuos nerišlumus ?

Kam atsiprašinėji vietoj to, kad sutvarkytum tuos nerišlumus ?

Kam atsiprašinėji vietoj to, kad sutvarkytum tuos nerišlumus ?

Geria degtinę zuikis, vilkas, ir vėžlys. Nu ir baigiasi jiems ta degtinė, duoda vėžliui pinigų, ir liepia parnešti dar degtinės. Nu ir laukia valandą, laukia dvi, tris. Zuikis prabyla :
 
- Nu bl*, pasiuntėm vėžlį degtinės, dabar lauksim savaitę.
 
Iš už kampo vėžlio balsas :
 
- bl*, vyrai jei pyzdavositės išvis neisiu

Pareina mama iš darbo ir iškart prie jos pribėga dukra ir sako:
- Mama, mama, šiandien tėtis parsivedė nepažįstamą tetą į namus, numovė jai kelnes, paguldė ant lovos, praskėtė kojas ir...
- Palauk, palauk, dukrele, grįš tėtis ir tada papasakosi.
Na, grįžo tėvas namo, sėdi krėsle, o motina ir atveda dukrą pas tėvą, ir sako:
- Na, dukrele, ką norėjai man papasakot?
- Na tai va, grįžo šiandien tėtis ir parsivedė nepažįstama tetą į namus, numovė jai kelnes, paguldė ant lovos, praskėtė kojas ir įkišo jai į tarpkoji tą daiktą, kurį kaimynas Petras kišo tau į burną..

Ankstus šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš po penktadienio, bando užmigt, troškulys kankina, o čia tėvas įgriūna į kambarį ir sako:
- Kelkis, eisim žolės šienaut.
- Nieko nebus, - sako Petras, - nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
- Kelkis, parazite, ir viskas.
Nu, atsikėlė Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nei nepradėjęs šienaut, sako tėvui:
- Žinai, diena bus karšta - einu namo, atnešiu atsigert.
Na, tėvas pagalvojęs sako:
- Eik.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
- Tėvas prašė valgyt padaryt, labai išalko.
Nu, motinai tėvas liepė, reiškia reikia. O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
- Einam namo, motina valgyt padarė.
Nu, tėvui liepė motina, reikia eit. Grįžo abu namo, o sūnus ir sako:
- Tėvai kaip gerai būtų prie koldūnų buteliukas koks... Gal tada ir darbas geriau eisis.
Nu, tėvas ir sako:
- Eik pas kaimyną, paimsi skolon vieną puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus anam ir sako:
- Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai ateis tėvas papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
- Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę papjautum.
Nu, kaimynas prašė, reikia padėt žmogui. Už peilio ir eina per pievą, o kaimynas, pamatęs pagalvojo: "Pardavė vaikis.Šakės..." Ir per kitas duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, ant kiemo nieko nėra. Žiūri - kiaulė po kiemą laksto. Nu tai tas tik šmaukšt ir po kiaulės. Eina namo su
kruvinu peiliu, o sūnus ir sako mamai:
- Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O, žiūrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris ir miškan. Grįžo tėvas ir klausia Petro:
- Tai kur motina?
Tas ilgai negalvojęs:
- Su kaimynu į mišką pabėgo, kol tu kiaulę jam pjovei.
Pasiuto tėvas už to pačio peilio ir į mišką. Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, 50 g išgeria ir sako:
- Sakiau, kad žolės nepjausiu, reiškia nepjausiu
-------------------------------------
Klasės ekskursija po statybvietę. Staiga įvyksta nelaimingas atsitikimas: iš didelio aukščio nukrinta ir susižaloja statybininkas. Grįžus į mokyklą mokytoja analizuoja įvykį:
- Vaikučiai, kas pasakys kodėl įvyko nelaimė?
Onytė:
- Darbininkas nesilaikė saugumo taisyklių todėl ir nukrito.
- Šaunuolė Onytė – dešimtukas. Na, o tu, Petriuk, ką manai?
- Jį nubaudė Dievas už tai, kad keikėsi!
- ???
- Jis sakė: "Bl**t, n**ui, mažas, nejudink kopėčių!!!!"
 
Užteks... :) Nors žinau vieną gerą, bet neatsimenu tiksliai jo, o niekur nerasiu aš jo internete... :D

Su bulgarke pabandyt pašlifuot :)

Paciam taip anksciau buvo. Zinau ta jausma, tikrai... Stai budas:
Paimti marlyte, pamirkyti ja benzine (tevo paprasyk) ir pravalyk dregna marlyte/servetele ekrana. Suteiks nepakartojama kvapa, kuris net atbaidys dulkes ir riebalus. Ekranas visada bus svarus, kaip naujas. Jei procedura kartot kasdien - efektas tik pageres. Del isskirtinio kvapo autobuse gali sedet kaip ponas, aplink taves niekas neisdrys atsisest. Ekranas prades rodyt ryskesni vaizda. Istorijai zinoma atvejai, kai net pikseliu skaicius is HD padidejo iki Full HD. Del paskutinio zinoma nesu tikras, bet isbandyti verta.

o pagal ka tu supratai,kad tai jo devynaukstis?nera esmes galejo imesti naujanu rajona,stoties,krasnuhos :) visus lietuvos graziausius rajonus vistiek viskas tas pats :) grazios vietos tai cia kokios?nemates dar lietuvoje graziu vietu ;) miskas ir shalia neris teka dvokenti?ar palanga gal turejo omeny,kur kaimieciu pilna privaziave,ir kainos 2-3 kartus brangesnes nei egipte,turkijoje,ispanijoje ir t.t :)

O lietinių kokių? Šiaip Sanitexe turėtų būt zagatovkių visokių, su mėsa, su varške. Dėl padangų tai nežinau, bet Sanitexe, tikriausiai, nėra :D

pasiimi kitą androidą, įsirašai color notes, šitą backup įkeli į programos failus ten kur backup ir atkuri ;)

Autoriau ! Bent jau keletą įsimintiniausių eilučių iš tosios knygos, kurios buvo tiesiog wOw ! :)
 
Aš pats Asmeniškai neturiu absoliučiai jokių problemų su rūkymu. Niekad neturėjau tam priklausomybės. Priežąstis to ? Dvokas ! Galbūt tik todėl ir nerūkau. :D O šiaip... Man tiesiog nesuvokiama, kaip Žmogus gali susigyventi su tokia smarve. Ne Žmonės, o Gladiatoriai... :D
 
P. s Būna ir pats pasižaidžiu... Bet ne daugiau.

Didelė dalis žmonių elgiasi kaip cirko drambliai. Ar kada matei dramblį, kuris buvo pririštas prie mažo medinio kuolo? Šis didelis gyvūnas su savo straubliu gali pakelti šimtus, ar net tūkstančius kilogramų, tačiau jis to nedaro, tiesiog ramiai stovi vietoje. Kodėl?
 
Kai šis dar buvo tik mažas drambliukas, jis buvo pririštas prie didelio geležinio strypo, kurio niekaip negalėjo pajudinti. Nesvarbu kaip to norėjo, ar kiek kartų bandė. Po daugybės bandymų, jis papraščiausiai pasidavė. Dabar, kai dramblys jau yra suaugęs, jis net nebando išsilaisvinti, nes pasąmonėje paliktas randas yra amžinas. „Aš negaliu! Aš negaliu! Aš negaliu!”
 
Yra milijonai žmonių, kurie elgiasi kaip minėtas cirko dramblys. Jie buvo varžomi, jiems sake, “Tau niekada nepavyks”, tiek daug kartu, jog šie galų gale pasidavė. Nesvarbu, kokios didžios yra jų svajonės, pasąmonėje paliktas randas juos stabdo.
 
Išsilaisvink iš tave supančių pančių, apribojimų ar pasąmonėje gyvenančių trūkumų. Būtent tada ir tik tada, nugrius siena, siena, už kurios slypi tikrasis tavo potencialas.

Gali tarnauti 1 mėnesį, o gali tarnauti ir 10 metų. Loterija čia.

Įvadas
 
Visi užaugę norėjome tapti gelbėtojais, policininkais, medikais ar net prezidentais, bet paaugus mūsų norai pasikeitė. Ar visi susimąstėme kodėl?
Pagrindinis ir ko gero vienintelis šito „kaltininkas“ ‒ aplinka ir jos įtaka žmogui. Iš aplinkos mes paveldime viską ‒ kalbą, elgesį, charakterio savybes ir aplamai visą požiūrį į kiekvieną gyvenimo smulkmeną. Jeigu jums nepatinka kažkoks maistas ‒ skonio receptoriai čia nieko dėti.
Taip taip, kiekvienas mūsų noras ir sprendimas yra ne mūsų pačių nuopelnas, o aplinkos, nors visada manėme atvirkščiai. Viskas labai paprasta jeigu suvoksime, kad niekas iš niekur neatsiranda.
 
 
Savęs atradimo paslaptys
 
Šiandien matome tonas knygų, straipsnių, filmų ir begales seminarų mokančių „atrasti save“. Deja, neegzistuoja jokia paslaptis kaip tai padaryti. Nėra jokių būdų atrasti save. Paprasčiausiai to daryti ir nereikia, nes tai būtų analogiška pasivaikščiojimui po dykumą ‒ nepamatytume nieko.
Visiškai nėra prasmės savęs ieškoti, nes niekada nieko ir nesurastume. Tai yra todėl, kad nei vienas žmogus neturi jokio savyje užslėpto talento ar pašaukimo. Žinau, skamba kaip visiškas absurdas, bet jeigu grįšime atgal į pačią pirmąją pastraipą, po truputį pradėsime suprasti.
Tokie dalykai kaip gražu-negražu, priimtina-nepriimtina, normalu-nenormalu mūsų galvose yra suformuoti aplinkos. Jeigu gatvėje pamatome atsitiktinę merginą, kokios mintys pirmiausia mums šaus į galvą? Teisingai ‒ graži arba negraži. Deja, nei vienas iš mūsų nepagalvojame kas nustato ‒ kas yra gražu, o kas ne ir aplamai ‒ kas yra tas grožis. Tačiau pagalvoję suprantame, kad tai ir vėl aplinka, o ne mes patys.
 
 
(Ne)žinomos žmogaus galimybės
 
Tiesa ta, kad visi turime vienodas galimybes mąstyti. Visi turime tokias pačias smegenis. Nėra tokio dalyko kaip geresnės ar blogesnės smegenys. Taip, vieno žmogaus smegenų audiniai gali būti šiek tiek kokybiškesni už kito, tačiau tai visiškai nieko nelemia. Žinoma, nekalbu apie išskirtinius atvejus kaip įgimtos protinės ligos ir panašiai.
Juk visi galime išmokti skaičiuoti, važiuoti dviračiu ar plaukti. Tai reiškia galime išmokti bet kokio amato. Statybininkas gali tapti fiziku, santechnikas ‒ biologu, valytojas ‒ inžinieriumi ir taip toliau. Tačiau, visą tai nulemia aplinka ir dėl to negalime padaryti nieko... iki tol kol pradedame suvokti kaip viskas vyksta!
 
 
Noriu bet nemoku
 
„Norėčiau būti tuo, bet nemoku ir turbūt neišmoksiu...“ — tokią frazę neretai galime išgirsti iš draugų ar pažįstamų. Tačiau kyla klausimas ‒ kam tada skirtos mūsų smegenys? Būtent tam jos ir skirtos, tik nežinia kodėl ne visi tai suprantame. Dažnai nesusimąstome, kad galime būti kažkuo daugiau nei esame dabar.
Visos mus ribojančios kliūtys ir barjerai yra tik mūsų pačių galvose. Niekas negimė menininkais, mokslininkais, verslininkais, žemdirbiais, statybininkais, programuotojais ir taip toliau. Visu tuo yra tampama ir viso to yra išmokstama.
Nėra tokio dalyko kaip talentas, yra tik toks dalykas kaip įdėtas darbas ir pastangos. O pašaukimas? Dar viena mums į galvas įkalta nesąmonė.
 
 
Man nepatinka
 
Pabandžius kažkuo tapti neretai susiduriame su viena problema ‒ nors imk ir nusišauk, bet mums visiškai nepatinka mūsų naujoji veikla. Arba ‒ pabandžiau, bet nepatraukė. Tačiau viskas daug paprasčiau nei atrodo.
Kaip niekas pirmą kartą sėdęs ant dviračio nepradeda važiuoti, taip niekas pirmą kartą prisėdęs prie kompiuterio nepradeda programuot. Visų pirma reikėtų savęs paklausti ‒ kiek į tai buvo įdėta laiko ir pastangų. Viskas už to ir slypi. Nepamėgsime nieko, jei tam neskirsime laiko ir viską darysime atmestinai.
 
 
Nuo ko pradėti?
 
Norėčiau parekomenduoti gana neblogą straipsnelį apie tikslų nusistatymą ir jų siekimą, bei labai susijusį ir taip pat labai gerą straipsnį apie motyvacijos atradimą.
Sakote, kad kažkuo taptum reikia mokslo, o mokslas kainuoja daug pinigų? Turbūt dar negirdėjote apie nemokamą išsilavinimą internetu.
Suprantate mokslo svarbą, bet neturite motyvacijos mokytis? Šis straipsnis kaip tik tau.
Ir galiausiai ‒ Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?.
 
 
Pabaigai
 
Labai dėkoju už jūsų sugaišta laiką skaitant šį mano minčių kratinį. Atsiprašau, jeigu nesužinojote kažko konkretaus, ko tikėjotės. Tai nebuvo ir neturėjo būti kažkoks gidas, kaip tapti bet kuo. Mano tikslas buvo tiesiog užvesti ant kelio ir įžiebti bent mažytę motyvacijos liepsnelę.
Pabaigai linkiu didžiausios sėkmės tobulėjant ir siekiant savo tikslų. Niekada nepamirškite, kad tobulėti niekada nevėlu. Gyvenimo laiptai, į kuriuos lipame, nesibaigia niekada, bei tobulėjimui ribų nėra!
 
Sėkmės.

Matosi temos autorius nelabai nutuokia apie ką kalba ir apskritai kuom tas MMA nuo UFC skirias. :D Gal būt temos autoriui tai bus naujiena, bet Lietuvoje jausenokai rengiami MMA arba mišrūs turnyrai. Pvz Simonaitis kasmet daro bent po vieną Heros turnyrą su savo Bushido :D (negaliu nesijuokt) federacija, Ričardas Toliušis su savo komanda turi šiek tiek kitokį požiūrį į MMA kovas ir pastoviai rengia mano akimis nors mažesnius, tačiau rimtesnius "Realių kovų" (Real fight) MMA turnyrus.
Siūlyčiau temos autoriui šiek tiek pasidomėti šia kryptimi ir jei jis manytų, kad turi pakankamai finansų ir sugebėjimų padaryti geriau, manau tikrai dar viena organizacija nepamaišytų. Taip pat siūlau pasidomėti kai dirba mūsų kaimynai lenkai.Jei pas save daro labai aukšto lygio turnyrus su didesniais pinigais.
O "pramoginiam kovų sportui" nėra ko ir prigyti Lietuvoje, jis jau senai prigijo visame pasaulyje ir pas mus. Turnyrai pakankamai reti ir visuomet surenka pilnas sales žiūrovų.

Manau augant po truputį susitvarkys, na bent aš taip irgi imdavau viską į galvą ir buvau jautrus, bet su laiku imi į galvą tik tai ko tau reikia, kas naudinga ir kas gražu :)