Vaidas20

O kodel Lietuvos valstybe negydo sunkiai serganciu mazu vaiku? Kodel ligoniu kasos nefinansuoja gydymo? Kodel paprasti eiliniai zmones suaukoja pinigus,o valstybe spyga? Valdo rumu statyboms ir prezendenturos auksiniams WC tai pinigo visad yra.

2012.05.25
 
Išlipam mažo miestelio degalinėje. Pasiutusiai karšta. Sėdime ant bortelio ir labai stebimės, kad čia nuolat visi atvažiuoja pirkti ilgų batonų (juos čia pat skrudina/kepa/nežinau, bet visiems jie ryškiai labai patinka :)
 
Susigundome ir mes vieną tokį įsigyti, suplojame 1,6euro, ir išsvajotai uogienei mūsų pietų biudžeto jau nebe užtenka... O kaip norėtųsi... Anyway, tunas irgi labai neblogai :)
 
Esame ramūs ir nei kiek nepanikuojam. Palyginus su dviem paskutinėm dienom, šiandien mums pasiutusiai sekasi.
 
Mūsų dėmesį patraukia du šešiasdešimtmečiai senukai (labai netradicinės išvaizdos - labai linksmi ir stilingi). Mes jiems taip pat pasirodom įdomūs. Jie tariasi.
Mes įsijungiam į pokalbį. Nepatikėsit, bet jie važiuoja link Madrido! Važiuoja dviem atskiromis mašinomis ir nesugalvoja, kuris mus pasiims ir ar iš vis pasiims (puppy dog's eyes] ir mes jau važiuojame apdulkėjusiame blondino mašiniukyje. Nuotaika puiki, kraštovaizdis taip pat [kažkas panašaus į visus tuos muzikinius klipus, kai jaunimas sėda/pavogia/pasiskolina kokį tais automobilį ir karštą vasaros dieną važiuoja kažkur-belekur
 
Sustojame pasiusioti, mes sugalvojame nupirkti melioną ir visi kartu pasivaišinti. Tėvukai pasišauna mokėti, bet aš pirma paduodu du eurus. Jie prieštarauja, bet aš nepasiduodu. Tada jie sugalvoja įkalti alučio ir tie mano du eurai padvigubėja (jų sąskaita).
 
Alus šaaaltas ir be proto gardus, melionas tirpsta burnoje (suvalgome jį visą) ir tęsiame kelionę.
 
Tai buvo viena tų ilgesnių atkarpų. 4valandos kelio nėra taip jau mažai ir jos ypač pailgsta, kai važiuoji su nepažįstamu žmogumi nemokėdamas jo kalbos.
 
Jis mus paleis apie 80km iki Madrido, tad skambiname savo draugui ir pasakome, kad mes jau visai netoli (tiesa, anas veikėjas jau anksčiau norėjo mus pasiimti, bet mes nusprendėme, kad 500km kelio į vieną pusę yra per daug ir neleidome jam to padaryt.
 
80km iki Madrido. Mano širdis džiūgauja. Šiandien vakare mes turėsim namus (ir stogą virš galvos, ir lovą, ir karštą vandenį, ir visus kitus patogumus, būdingus tik namams :)).
 
Nusiperkam Melviną, bet apie jį kitą kartą :)
(visiems linkiu gero savaitgalio!)
----------------------------------
-----------
2012.05.28.
 
Taigi apie Melviną :)
 
Melvinas - tai meliono, pirkto iš marokiečio degalinėje už paskutinius marokietiškus pinigus, vardas. Kodėl Melvinas ir kodėl melionas buvo personifikuotas?
 
- Melvinu tą melioną pavadino Martynas, piešdamas jam akis, nosį ir burną.
- Sužmoginom tą lauktuvėm pirktą daiktą, nes buvome labai laimingi, kad per vieną dieną nuvažiavome apie 500 - 600km. Buvo sunku tuo patikėti, bet taip buvo ir negana to, mes pirkome LAUKTUVES namams, kurių svečiais tą vakarą ruošėmės būti. N-A-M-A-M-S :) Turėjome tiek džiaugsmo, kad dviese juo dalintis atrodė šventvagiška [labai maloniai nučiuožė stogas].
 
Stovėjome toje degalinėje ir strakinėjome iš laimės. Pūtė stiprus vėjas iš virš mūsų pakibusio debesies, bet tai nei kiek mūsų nebaugino, nes jei per valandą ar dvi mes nieko nesutranzuojame, skambiname Tatai ir važiuojame į už Madrido esančią jo rezidenciją.
 
Beet spėkit, kas nutiko :) Mums sustojo ispanų šeima - mama ir tėtis, kurie savaitgalį lankė savo vaikus, gyvenančius už 400km nuo Madrido. Mes buvome jų vaikų amžiaus, tad širdis suspurdėjo pamačius tokius mielus vaikučius su Melvinu, kuris pietų metu buvo su didžiu liūdesiu papjautas, rankose :)
 
Matyti tirpstančius kilometrus kelio nuorodų ženklinime kartais būna net smagiau nei tirpstančius kilogramus svarstyklėse (čia bandžiau kažkaip labai mandrai/nebanaliai pasakyti, kad buvo žiauriai faina važiuoti Madrido link tik nežinau ar man tai pavyko0 Žodžiu - laimės buvo pilnos kelnės. Vos viena valanda ir mes jau stovime vienoje iš daugelio Madrido metro stotelių ir slepiamės nuo lietaus. Nedidukas nerimas kutena širdį, labai tikimės, kad mūsų draugas mus suras sėkmingai.
 
Nepatikėsite, bet kaip tik taip ir nutinka. Nepaisant visų ant kelio virstančių medžių ir grybauti linkusios navigacijos, mūsų draugas su kitu ne ką prastesniu draugu jau ČIA :) Nespėjom nei normaliai įsipatoginti baltame "kabluke", o mums jau buvo paserviruotas alutis - gardutis - lietuviško svetingumo ir relax'o simbolis. Šios dienos vargai vargeliai jau baigėsi, mes važiuojam namo. Tiesa, kur tie namai mes nežinojom, žinojom tik tiek, kad mūsų jau laukia šaltibarščiai ir kotletukai.
---------------------------------------------------------
2012.07.16
 
Sveiki visi ištvermingiausi nekantruoliai :)
Man labai gėda, kad taip ilgai nerašiau. Visko labai daug vyksta paskutiniu metu ir geriau nerašyti visai, nei rašyti bet kaip, tiesa? :)
 
 
Tagi. 12 metų ispanijoje gyvenančiai lietuvių šeimai mes buvome tokia pati dovana kaip ir jie mums. Gera kalbeti lietuviškai, jaustis laisvai ir saugiai. Neturėjome jokio plano ar įsivaizdavimo, kiek mes pas juos užtruksime, bet niekas lauk mūsų nevijo ir mes nebuvome labai prieš, mėgaudamiesi lietuvišku jų svetingumu. Tarpusavyje jie kalbėdavosi ispanų lietuvių kalbos mišiniu. Puikiai suprantu tą būseną, kai po kurio laiko, ilgiau pagyvenus užsienyje, lengviau tampa tam tikrus iššireiškimus pasakyti svetima kalba, nei sava.
Tiesa, turėjo jie 13metų dukrą, kuri jau senokai nebuvo lankiusi tėvynės ir jau kalbėjo su labai stipriu ispanišku akcentu, tad tam tikra prasme jaučiau pareigą kuo daugiau su ja bendrauti, kad ji perimtų taisyklingą lietuvių kalbą. Buvo smagu ir naudinga.
 
Po kelių dienų ekskursijų, sočių pietų, kalno saldumynų ir visų kitų nuostabių dalykų pajutome, kad mums jau laikas. Aš dar turėjau vilčių ir ambicijų suspėti į savo puseserės vestuves, o Martynuo žūtbūt reikėjo suspėti į darbo biržą, nes daugiau atidėlioti jau nebebuvo galima. Tiesa, laiko turėjome ne tiek jau ir daug - apie 10 dienų ir dar laaaaaabai nemažą gabalą Europos prieš akis. Bet kas mums, jauniems maksimalistams? :)
 
 
Iš pat ryto Tatos kabluku pajudėjome degalinės link. Tata buvo labai geras ir pusiau planuotai, pusiau ne mus pavežėjo gerokai už Madrido ir paleido geriausioje tame gelyje esančioje degalinėje. Tada dat nežinojome, kad ši diena bus tikriausiai labiausiai ne pagal planą diena mums pagelbėsiantiems vairuotojams :)
Good for us and not soo good for them :)
 
Buvo gana keista vėl stoti į trasą. Jautėmės pailsėję ir atitrūkę nuo įprastos tranzavimo eigos. Kažkaip keista... eiti, klausti, rodyti žemėlapį... :)
 
Netrukus mūsų žvilgsnį patraukė du keistos išvaizdos ispanai, pietaujantys degalinės papavėsyje. Priėjome, paklausėme, puiku! Bet yra vienas BET - jie važiuoja kartu, bet dviem skirtingais automobiliais, kuriuose turi po vieną laisvą vietą. Pirmą kartą per visą kelionę Martynas ir aš išsiskyrėme. Tiesa, man truputi labiau pasisekė, nes "mano" ispanas kalbėjo angliškai (tiesa, nebuvo jis ispanas, jis buvo senovinius papuošalus gaminantis amatininkas iš Bražilijos berods), o Martyno bendrakeleivis nemokėjo nei žodžio angliškai. Bet kadangi Martynas turėjo nepaprastai nuostabų talentą užmigti bet kur ir bet kada, didelės moralinės žalos jis nepatyrė :)
 
Mus pavežėję draugai buvo sutarę susitikti ir mus kartu vėl suvesti vienoje didelėje degalinėje. Bet kažkas kažko nesuprato, jie tapusavyje nesusišnekėjo ir mane pavežęs vyrukas turėjo padaryti nemažą lanką ir grįžti apie 10 km, nes netyčia pravažiavo degalinę. Na, svarbiausia viskas baigėsi laimingai ir mandagiai atsisveikinę ir gavę dovanų ilgą batoną mes patraukėme ieškoti kitų mus pavežiasiančių geradarių :)
 
Ilgai ieškoti neteko :)
Po kokių 10minučių mes jau sėdėjome tokio gerai pačiuožusio ir ispanišką punk roką klausančio vyriškio automobilyje :) Buvo smagu. Turėjau progą vėl šiek tiek pakalbėti prancūziškai ir nupasakoti, kas mes, iš kur mes keliaujam ir koks mūsų tikslas. Tas vyriškis vašžiavo iki San Sebastian - Baskų krašto ir buvo puikus įrodymas, kad šiandien mes tikrai duosim garo :)
----------------------------------
2012-08-13
 
Garo tą dieną mes tikrai davėm lygiai tiek pat, kie tas vyriškis nusukdamas kokius 15km į priešingą jo tikslui pusę [tokiu būdu geri žmonės tampa dar geresniais papildomų savo kuro sąnaudų dėka ;] Juk nepaleisi dviejų jaunų žmonių kažkur niekur, kur jiems tikrai niekas nesustos. Ačiū jam. Nieko nepadarysi.
 
Jau seniau buvau girdėjusi apie San Sebastian, nes ten studjavo mano Erazmus laikų draugas. Žinojau, kad tai taisi maža šalis didelėje šalyje (visi kelio ženklai, visos nuorodos surašytos dvejomis kalbomis: baskų ir ispanų. Nors baskų kalba yra tarsi ispanų kalbos atmaina, bet manau, kad tenykštis gyventojas būtų stipriai įžeistas, jei pavadintum jį ispanu). Gamta ten taip pat ne itin ispaniška - pakrante nusidriekusios kalvos, apaugusios lapuočių miškais. Smėlio ir raudono dirvožemio spalvas keičia mums artimesnės, įprastesnės spalvos. Jau po truputi jaučiu, kad esame atčiau namų.
 
Užsukam į neidelį parkelį ir suvalgom lauknešėlį, kurį mums ryte įdėjo tata ir jo dukra Regina. Maisto racionas gana neįpratas - virti kiaušiniai su duona :) Džiugesio mūsų veiduose nedaug, nes per tas kelias dienas jau buvom gerokai palepę nuo tatos gaminamo maisto gardumo (tuomet dar kartą įsitikinau, kad vyrai gamina geriau).
Tačiau tuo mūsų pietūs nesibaigia, nes pasilelgiam labai moteriškai - nueinam į prekybos centrą ieškoti markerių (nes neturime kaip užsirašyti naują kryptį) ir prisiperkam visokiausių plastmasinių saldumynų (na nesugebu atsilaikyti prieš įtikinamą Martyno argumentaciją: ,,Dvi bandelės tik už 1 eurą!"). Sėdim, valgom, storėjam akyse. Cukraus kiekis kraujyje pakankamas, einam tolyn.
 
Lipu per aukštą tvorą, skiriančią greitkelį nuo miestelio užribų. Martynas padeda man persikelti kuprinę ir iš minimalios pagarbos vietiniams policijos pareigūnams užsidedam ant kuprinių tas šlykščiai žalias liemenes, nes nelegaliai kiūtinam greitkelio pakraščiu. Šį kartą mums niekas nepypsina, nes galbūt mano, kad mes esame kokie vargšai kelių darbininkai, prisnūdę per pietų pertrauką ir pavėlavę išvažiuoti į kitą "tašką" su kolegomis kelininkais. Šiame kelyje mes netranzuojame ir neerzinam vairuotojų. Matom kelio ženklus, kurie byloja, kad už 8 km turi būti degalinė. Pamažu, bet kantriai žingsniuojame tolyn.
 
Kažkas sustoja už mūsų. Blogas ženklas, - pagalvoju, - tikriausiai neišsisuksime be policijos pareigūnų dėmesio. Laimei, aš klydau ir tą akimirką labai apsidžiaugiau. Mums sustojo kelių darbininkas su puspriekabe. Jis nelabai suprato, ką mes darom ir kur mes einam, bet faktas kaip blynas - tos ryškios liemenės sutaupė mums kokius gerus 5km kelio pėsčiomis (matyt suveikė kelininkų liemenių solidarumo kodas). Martynas sėdi priekyje, o aš kažkokiu būdu sugebu susirangyti UŽ jų dviejų sėdynių esančiame tarpe.
 
Esame DIDELĖJE degalinėje, su DAUG fūrų. Nepasisekti tiesiog negali.
Lipam į lenkų fūristo kabiną, kuri užtikrina mums kelionę į Prancūziją ir
pravardę man, kurios ligi šiol negaliu atsikratyti.
 
,,Ar tau patogu, LENAČKA?" :D
 
--------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------
2012-09-10
 
Buvo ir nejauku, ir juokinga klausyti to vidutinio amžiaus vyriškio, kuris
pasinaudodamas Martyno padaryta klaida - pasakymu, kad mes NE PORA - nuolat manęs visko klausinėjo ir siūlė man viską, ką tik galima buvo pasiūlyti. Su juo važiavome ilgai, pro langus smalsiai stebėdami besikeičiantį kraštovaizdį, kuris po truputi išduodavo, kad mes važiuojame namų link :)
 
Taip kikendami ir krizendami privažiavome didelę degalinę, kurioje mūsų draugas turėjo ilsėtis ir saldžiai miegoti. Jau buvo vėlu, truputi krapnojo lietutis, bet nebuvo nejauku - toje vietoje buvome ne vienintėliai tranzuotojai ir tai truputį ramino.
Eidami įsigyti vakarienės, pakeliui peržvelgėme fūrų numerius, bet nieko labai perspektyvaus neaptikę, pradėjome po truputį žvalgytis vietos palapinei ir miegui.
 
Mūsų akis ir ausis patraukė neįprastos išvaizdos fūra angliškais numeriais, kiuris stovėjo prie pat degalinės durų. Tada sutikome Charles :)
Grojo seną gerą popsą (,,Everything but the girl"), seną techno (Robert Miles). Nelabai tikėdamiesi mums palankaus atsakymo vis tik paklausėme, kur jis važiuoja :)
Ir jo atsakymas mus labai nudžiugino. Džiugino ir tai, kad jis kalbėjo nepriekaištinga anglų kalba! :)
 
Jo sunkvežimio kabina buvo tarsi palaiminga oazė: gera MUZIKA, visas maišas burnoje tirpstančių guminukų, kuriuos mums leido visus suvartoti, nes jam jie visai nepatiko.
 
Charles buvo labai fainas žmogus - nutrūkstgalvis vaikis suaugusio žmogaus kostiume, pasiūlantis naktinių klubų apsauginiams išsiaiškinti, kuris yra tikras senukas ir kam negalima ten eiti :) Šį kartą jis vežė obuolius iš Portugalijos - darė draugui paslaugą, tačiau paprastai jo darbas labai stipriai skyrėsi nuo įprastinių - jis buvo sportinių žirgų transportuotojas, kuriam kartais tekdavo pervežti didžiulius pinigus kainuojančius sportinius žirgus iš vieno žirgyno į kitą. Jis labai mėgo savo darbą ir daug mums visko pasakojo: pradedant žirgų charakteriais ir baigiant įvairių tautų žmonių mentaliteto skirtumais.
 
Tiesa! Galiu pasigirti, kad tą naktį aš tapau oficialia fūros vairuotoja! Taip taip, buvau užfiksuota net dokumentuose ir pagal išgalvotą planą nuvairavusi tam tikrą atstumą išlipau kažkur laukuose :) Tikiuosi, jūs nepatikėjote, tačiau pareigūnai turėjo turėti tuo patikėti :)

Buvau sukūręs panašią temą, tačiau ten šiek tiek apie kitką.
Internetiniai žaidimai nieko naujo, bet mano nuomone neišsemiama sritis. Nekalbu apie visokius privačius serverius, Travian klonus ir t.t. Kalbu apie unikalius produktus, na gal neuniaklius bet darytus savo rankomis. Šioje srityje turiu daug techninių (programavimo) žinių ir patirties tik neturiu verslininko instinktų. Idėja tokia - internetinių, socialinių žaidimų tinklas, kuriuos gaminčiau pats. Kaip pavyzdį galima paimti kortų žaidimus, FarmVille ar kažką panašaus. Galbūt ir sudėtingesnius, stambesnius projektus.
Tik man įdomu (noriu sužinoti iš jūsų) ar toks projektas geriau vystytūsi tarp Facebook appsų ar kaip atskira svetainė. Pats nesinaudoju Facebook ir šiaip nenorėčiau prie jo "pririšti" savo kūrybos. Realiai šiuo metu neturiu galimybės apsiimti tokiu projektu, kol kišeniai dar tušti :D (grafikos dizainerių paslaugos brangios šiais laikais). Na čia planas į ateitį todėl ir norėčiau kad patarimai (jeigu kas nors suteiks) būtų su ateities prognozėmis :D
Ačiū už dėmesį. :)

Sveiki,
 
Taigi norit turėt savo projektą, bet nežinot net nuo kur pradėt? Leiskit trumpai papasakosiu savo istoriją.
 
Sutikau Gediminą šiam uždarbio forume, kai ieškojo pagalbos patobulint ir kažkaip monetizuot jo turėtą, bet jau apleistą projektą "vipblogas". Bandėm bandėm, darėm darėm, bet matėm, kad šūdų krūva gaunasi, pradėjom ieškot kokios nors kitos web puslapio idėjos. Tas vipblogas Gėdiminui ėdęs daugybę laiko ir neatnešęs jokios finansinės naudos, buvo pirmas, o aš, tuo tarpu, be keleto savo kurtų asmeninių tinklaraščių irgi patirtim nepasižymėjau.
 
Bet abu labai norėjom turėti kažką savo. Gedas pasiūlė, o kodėl gi nepabandžius sukurti viktorinos žaidimo - įdomu žaisti, sukūrus pakankamai nedaug administruoti reikėtų, o gal žiūrėk dar ir kapeiką, kitą uždirbtume.
 
Bėda buvo ta, kad nei aš nei jis nebuvom programuotojai ar dizaineriai. Todėl teko ieškot, kas tą žaidimą sukurtų. Tikėjomės, kad viskas kainuos nedaug, tai ieškodami pirmųjų specialistų tikrai stengėmės taupyt.
 
Mano svarbiausia išmokta pamoka dar iki tos vietos - nesistenk kurti visko vienas. Jei ne Gediminas ir jo įdėtas darbas, tas žaidimas tikrai nebūtų dienos šviesos išvydęs, o ir smagumo kurti būtų buvę mažų mažiausiai pusė tiek.
 
Taigi, darbai pradėjo judėti, atsirado pirmieji žaidimo dizainai, o mes džiaugėmės kaip vaikai, svajojom, kaip žaidėjų neatsiginsim ir visas pasaulis tiesiog kris po kojom. Na gerai, ne visai taip buvo, bet jausmas matyti savo mintis tampant kažkokia materialia realybe buvo neapsakomas.
 
Paskui radom programuotoją, jis visus dizainus pavertė žaidimu. Šitam etape išmokau antrą savo didžiąją pamoką - Negailėti Laiko Planavimui. Beprogramuojant kilo vis naujų idėjų ir žaidimą kartas nuo karto tekdavo gerokai pakoreguoti, o tai ne tik tolino atidarymod datą, bet ir stipriai kėlė visų darbų kainą.
 
Galiausiai, paleidom pirmąją versiją. Tikrai džiaugėmės nuveiktu darbu, neskaitant jau paminėtų pamokų šiaip įgavom patirties, o svarbiausia - pajautėm ką reiškia materealizuoti savo mintis. Tai įkvepia labiau nei bet kas kitas.
 
Štai taip atrodė pirmasis žaidimo variantas:
http://img593.imageshack.us/img593/3875/6zaidimas.png
 
Tačiau po paleidimo rezultatai šiek tiek nuvylė: ketinom pagrindines pajamas gauti iš mokamų sms, jų šiek tiek pardavėm, bet mokėjimai.lt pasiimdavo daugiau nei pusę sumos nuo kiekvieno iš jų, tad nelabai kas belikdavo. Gautos pajamos nepadengė nė dešimtadalio to, ką išleidom, todėl mintis apie pelną greit teko palaidot, nes sėdėjom minuse.
 
Bet nuleist rankų neketinom. Sulaukėm nemažai patarimų, kritikos ir idėjų, kaip viską patobulint. Pasimokėm iš klaidų ir dirbom toliau - pergalvojom visą žaidimo eigą, pažiūrėjom į tai, kas vartotojams patiko, kas nepatiko ir darėm išvadas. Nusprendėm susirasti rimtą dizainerį, netyčia susidūrėm su nebula44 dizaineriu ir nors jo įkainiai buvo didesni, nusprendėm nebeužlipt ant to grėblio du kartus ir padaryt viską normaliai. Trečioji pamoka - Skūpas TIKRAI moka du kartus.
Pataupėm pirmą kartą su dizainu, programavimu, todėl dabar teko dar labiau kratyt kišenes. Tačiau nesuklydom, dizaineris pasirodė esąs nuostabus savo srities žinovas, ne tik viską atliko greit ir labai kokybiškai, bet dar ir daugybę patarimų žaidimo patobulinimams bei marketingui davė. Taip pat pasiūlė ir web bei žaidimo programuotojus, kurie savo darbą irgi atliko be priekaištų.
 
Atsirado daugybė idėjų atnaujinimui: kad būtų smagiau žaisti nusprendėm rodyt teisingą atsakymą, skaičiuot taškus už kiekvieną gerai atsakytą klausimą (nes pamatėm, kad žiauriai užknisa, kai neatsakai 3 ar 4, bet ne 5 iš eilės, kad taškai išsisaugotų ir taip lieki be jokių taškų - tada iš karto pirma mintis "JUNKT LAUK ŠITĄ NESĄMONĘ!!") bei daugybė daugybė kitų minčių, kurių niekaip nebūtume sugalvoję ir atradę, jei ne pirmas visai neskėmingas bandymas. Čia atėjo ketvirtoji pamoka - geriau padaryti ######nai, negu visai nedaryti. Daug kas nepradeda ar dar blogiau - neužbaigia savo projektų ir idėjų dėl to, kad atrodo, jog dar ne tobula, dar ne, dar ne, dar ne... ir lieka išviso be nieko, nes bijo "pasidaryt gėdos" ir sulaukt daug kritkos.
 
Ir štai taip atrodo šviežiai paleista versija:
http://img513.imageshack.us/img513/4723/iminiusatnaujintas.png
 
Taigi taip iš paprastos idėjos, neturėdami jokios ankstesnės patirties ėmėm ir sukūrėm savo pirmąjį žaidimą. Sakysit, anokie jūs čia kūrėjai, pinigus sumokėjot ir tipo kažką čia padarėt. Na, taip - visi tie, kurie dirbo mums buvo lygiai tokie patys kūrėjai, tačiau programuotojai, dizaineriai ir kiti specialistai ateina ir išeina, o mes, kurie patikėjom ta idėja, kurią nešiojom ir tebenešiojam galvose kiekvieną dieną, liksim su ja. Nežinau, kur nuves antroji versija, galbūt prie dar vieno atnaujinimo reikalaujančio dar didesnių išlaidų, bet mes ja tikim ir trauktis nebėra kur.
 
O tiem, kas klausiat iš kur pinigų paimt tiem projektam, atsakau - dirbt. Kai žinai, kad atiduodi savo prieš tai fiziniu darbu uždirbtus pinigus, visai kitoks įkvėpimas kažką daryti.
 
Todėl kurkit ir neklauskit kitų nuomonės tol, kol neturėsit ką parodyt. Kiti pasakys kokia idėja yra šlamštas ir kokia ne, kai galės kažką pačiupinėt. Iki tol - visos idėjos vienodai geros ir visos vienodai nieko vertos.
 
Sėkmės,
 
Justinas

Sveiki, turiu šiokią tokią idėja, kuria norečiau pasidalinti su jumis ir išgirsti jūsų patarimus bei pasiūlymus.
 
Kadangi visada stengiuosi padaryti viską gerai, nebutinai orginaliai, todėl ir idėja gan paprasta - arbatos gamyba (visų reikiamų ingredientų auginimas), arbatos puodeliu, lėkštučių, ar net užkandžių prie arbatos pardavinėjimas.
Auginimui turiu šiek tiek vietos, pradžiai manau užtektų. Kadangi pats stengiuosi kuo sveikiau gyventi, tai bent kiek daugiau nei minimaliai turiu žinių ir idėjų (pvz. kuo pakeisti cukrų). Idealiausias arbatos pagrindas turbūt būtų Pu Erh.
Pardavinėti pagrinde internetu. Žinoma, manau pavyktų susitarti su miesto mažom parduotuvėm, kas dar geriau nei dideli prekybos centrai. Mažos parduotuvė turi nemažai nuolatinių pirkėjų, dažniausiai iš aplinkinių namų, kurie pažįstami su pardavėja ir ja pasitiki. Todėl pardavėjai pasiūlius išbandyti naują, naturalią arbata, manau, pirkėjai sutiktų.
Įpakavimui reiktu surasti patogius, gal kiek orginalesnius nei įprastai, arbatos maišelius. Manau, netūrėtų kainuoti didelius pinigusarbatos maiseliai, bei dėžutės su prekybiniu ženklu
 
Na čia tik pamąstymai, esu atviras kritikai, pasiūlimams, patarimams. Jei kažkam ši idėja patiko ir norėtumėte prisijungti, tai parašykit PM, aptarsim viską. :)

Trumpai drūtai - nelįsk į tą reikalą.

Sveiki, turiu šiokią tokią idėja, kuria norečiau pasidalinti su jumis ir išgirsti jūsų patarimus bei pasiūlymus.
 
Kadangi visada stengiuosi padaryti viską gerai, nebutinai orginaliai, todėl ir idėja gan paprasta - arbatos gamyba (visų reikiamų ingredientų auginimas), arbatos puodeliu, lėkštučių, ar net užkandžių prie arbatos pardavinėjimas.
Auginimui turiu šiek tiek vietos, pradžiai manau užtektų. Kadangi pats stengiuosi kuo sveikiau gyventi, tai bent kiek daugiau nei minimaliai turiu žinių ir idėjų (pvz. kuo pakeisti cukrų). Idealiausias arbatos pagrindas turbūt būtų Pu Erh.
Pardavinėti pagrinde internetu. Žinoma, manau pavyktų susitarti su miesto mažom parduotuvėm, kas dar geriau nei dideli prekybos centrai. Mažos parduotuvė turi nemažai nuolatinių pirkėjų, dažniausiai iš aplinkinių namų, kurie pažįstami su pardavėja ir ja pasitiki. Todėl pardavėjai pasiūlius išbandyti naują, naturalią arbata, manau, pirkėjai sutiktų.
Įpakavimui reiktu surasti patogius, gal kiek orginalesnius nei įprastai, arbatos maišelius. Manau, netūrėtų kainuoti didelius pinigusarbatos maiseliai, bei dėžutės su prekybiniu ženklu
 
Na čia tik pamąstymai, esu atviras kritikai, pasiūlimams, patarimams. Jei kažkam ši idėja patiko ir norėtumėte prisijungti, tai parašykit PM, aptarsim viską. :)

Yra nemažas pasirinkimas, kaip žmogui atsipalaiduoti. Vieni geria alkoholi, kiti rūko marichuaną, kiti stipriuosius narkotikus vartoja. Tad čia kiekvieno asmeninis pasirinkimas, todėl nereikia smerkti žmogaus už tai, ką jis daro, ypač jei jis su tuo pakankamai gerai sugyvena. Juolab, dabar visame pasaulyje mokslininkų patvirtinta, kad marichuana daug sveikesnė nei alkoholis ar tabakas, ji naikina mirusias smegenų ląsteles, kurios neišnykusios vystitųsi į vėžį, taip pat puikus vaistas nuo depresijos, skausmo, bei padeda akims. Žinoma, turi ir blogų savybių (kaip atminties laikinas sutrikimas), kurios pasireikia tik vartojant labai dideliais kiekiais ir labai dažnai. Bet nesakau, jog dėl to ją reikia vartoti!
 
 
O kas yra taip nekalta pastoviai vartojant? Pabandyk, pusę metų diena iš dienos gerti alkoholį arba rukyti marichuaną, ir kaip manau, kuriuo atvėju po pusės metų jausies geriau? Gerdamas alkoholį tiek laiko turbūt ne tik mokslus prarasi, bet ir šeimą, draugus, gyvenamąją vietą.. O kaip atrodo žmogus daug laiko rukantis kiekvieną dieną, galit pažiūrėti dokumentiniame filme Super High Me.
 
Dar kartą pasikartosiu, kad vien dėl to, jog marichuana sveikesnė už alkoholį bei tabaką, nevertėtų jos vartoti. Reikia sugebėti džiaugtis gyvenimu ir nieko nevartojant. :)
 
 
Kalbant apie patį projektą, tai stipriai nusivyliau juo. Ar tau pačiam toks projektas atrodo reikalingas? Būtent kas jame yra tas pagrindinis dalykas, dėl kurio aš turėčiau kiekvieną dieną apsilankyti? Steve Jobs visada kūrė produktus tokius, kokius pats naudotūsi, o tu ar lankytomeisi tokio tipo projekte, jei jis būtų ne tavo? antras pastebėjimas, tai dėl prastoko svetainės turinio ir jo pateikimo.
Visų pirma, manau, tau reikėtų plačiau pasidomėti apie 420 kultūrą, Bob Marley, kurio nuotruaku daug tavo svetainėje, nežinau, ar tu žinai tokį dalyką, kad Marlis rūkė ne dėl to, kad apsvaigtų, tai Rastafari religijos apeigų dalis, kaip ir dreadlocks.
Tikrieji Herbo rukytojai (ne šiaip kokie marozai) labai draugiški žmonės, jų neapsakomai gero vertybės, bei romantiškas ir idealoginis žvilgsnis į pasaulį labai gerai sugyvena su racionaliu protu. Beto jie labai tolerantiški žmonės. Tokių žmonių kompanijoje tikrai yra malonu, todėl reiktų tau pagalvoti gal dėl tokios tematikos lyg ir socialinio tinklo, ar kažko tai panašaus.
Lankomumo padidinimui (apskritai, kad būtų tikslas lankytis), manau, reiktų atsižvelgti į būtent rūkančių žmonių poreikius (dėl to reiktų plačiau pasidomėti jų kultūra). Pagrinde tai būtų gera muzika (ne popsas), humoras (ne kvailas), tam tikri tekstai, kurie verstų susimąstyti (idealiausiai būtų, kad žmonės laisvai galėtų dalintis mintimis), ar net koks bendras video chatas. Visa tai puikiai, kaip jau sakiau, padarius kaip socialinį tinklą, gal kažką tokio kaip Twitter.
Žinoma, viską realizuoti gali nebutinai socialiniu tinklu, gali kurt koki forumą, ar tobulint esamą svetainę, pradėti pardavinėti bongus, pypkes, smulkintuvus ir pan.
Na kaip getjar.com įkūrėjas Ilja Larsas viename seminare sakė, kad reikia 10kartų susimauti, kad 11 projektas neštų naudą, tad nenusimink, jei kas ką blogo pasakė ir judėk savo tikslo link. Smagu, kad nesėdi vietoje. Jei kils dar kokių klausymų, ar taip norėsi padiskutuoti viena ar kita tema, rašyk PM. Sekmės!

Ačiū visiems uz patarimus. Toks mano idėjos įgyvendinimo kelias ir būtų : gauti kaip įmanoma daugiau informacijos apie arbatos augalus, jų skonius, kvapus, spalvą, augalų auginimą; užsiauginti reikiamus augalus; eksperimentuoti su jais tol kol gaučiau tobuliausia variantą suderinant sveikumą, skonį, kvapą ir tą vieną receptą laikyti kaip visko pagrindą keičiant tik tokius dalykus kaip saldinta - nesaldinta, žalia - juoda ar pan. Dar gal bandyti pagaminti šaltąją arbatą, bet tik ties tokiais pasirinkimais ir apsistot, kad būtų galima visas pastangas idėti į produkto gerinimą.
Tik nusimato gan ilgas ir, aisku, reikalaujantis daug darbo kelias vien iki pradėjimo šia arbata prekiauti. Todėl būtų gerai žinoti viską apie leidimus prieš viską pradedant, nes jei leidimų gauti neįmanoma, tai daug vargo nueitų veltui. Gal yra čia žinančių, kokių tiksliai leidimų reikia norint prekiauti arbata?

Sveiki, turiu šiokią tokią idėja, kuria norečiau pasidalinti su jumis ir išgirsti jūsų patarimus bei pasiūlymus.
 
Kadangi visada stengiuosi padaryti viską gerai, nebutinai orginaliai, todėl ir idėja gan paprasta - arbatos gamyba (visų reikiamų ingredientų auginimas), arbatos puodeliu, lėkštučių, ar net užkandžių prie arbatos pardavinėjimas.
Auginimui turiu šiek tiek vietos, pradžiai manau užtektų. Kadangi pats stengiuosi kuo sveikiau gyventi, tai bent kiek daugiau nei minimaliai turiu žinių ir idėjų (pvz. kuo pakeisti cukrų). Idealiausias arbatos pagrindas turbūt būtų Pu Erh.
Pardavinėti pagrinde internetu. Žinoma, manau pavyktų susitarti su miesto mažom parduotuvėm, kas dar geriau nei dideli prekybos centrai. Mažos parduotuvė turi nemažai nuolatinių pirkėjų, dažniausiai iš aplinkinių namų, kurie pažįstami su pardavėja ir ja pasitiki. Todėl pardavėjai pasiūlius išbandyti naują, naturalią arbata, manau, pirkėjai sutiktų.
Įpakavimui reiktu surasti patogius, gal kiek orginalesnius nei įprastai, arbatos maišelius. Manau, netūrėtų kainuoti didelius pinigusarbatos maiseliai, bei dėžutės su prekybiniu ženklu
 
Na čia tik pamąstymai, esu atviras kritikai, pasiūlimams, patarimams. Jei kažkam ši idėja patiko ir norėtumėte prisijungti, tai parašykit PM, aptarsim viską. :)

Sveiki, turiu šiokią tokią idėja, kuria norečiau pasidalinti su jumis ir išgirsti jūsų patarimus bei pasiūlymus.
 
Kadangi visada stengiuosi padaryti viską gerai, nebutinai orginaliai, todėl ir idėja gan paprasta - arbatos gamyba (visų reikiamų ingredientų auginimas), arbatos puodeliu, lėkštučių, ar net užkandžių prie arbatos pardavinėjimas.
Auginimui turiu šiek tiek vietos, pradžiai manau užtektų. Kadangi pats stengiuosi kuo sveikiau gyventi, tai bent kiek daugiau nei minimaliai turiu žinių ir idėjų (pvz. kuo pakeisti cukrų). Idealiausias arbatos pagrindas turbūt būtų Pu Erh.
Pardavinėti pagrinde internetu. Žinoma, manau pavyktų susitarti su miesto mažom parduotuvėm, kas dar geriau nei dideli prekybos centrai. Mažos parduotuvė turi nemažai nuolatinių pirkėjų, dažniausiai iš aplinkinių namų, kurie pažįstami su pardavėja ir ja pasitiki. Todėl pardavėjai pasiūlius išbandyti naują, naturalią arbata, manau, pirkėjai sutiktų.
Įpakavimui reiktu surasti patogius, gal kiek orginalesnius nei įprastai, arbatos maišelius. Manau, netūrėtų kainuoti didelius pinigusarbatos maiseliai, bei dėžutės su prekybiniu ženklu
 
Na čia tik pamąstymai, esu atviras kritikai, pasiūlimams, patarimams. Jei kažkam ši idėja patiko ir norėtumėte prisijungti, tai parašykit PM, aptarsim viską. :)

Geriausia nerukyt.

Dirbau 3 metus radijo stotyse Lietuvoje. Tavo ideja nesamone. Patikek manimi :)

Aš per TV niekada gyvenime nesu klausęs jokios muzikos per tūsus. Turim aparatūra ir tiesiog atsinešam savo muziką, kurią klausom. Taigi tikrai nelabai populiaru būtų tokia paslauga, nes kol Lietuvoje dar galim pompuotis viską nemokamai, tai nieks tikrai nemokės pinigų tam, kad paklausyt dainą :)

Noriu kurti žaidimu serveriu projekta. Vieniem šitas projektas gali atrodyti vaikiškas o kiti gal nores investuoti.
 
 
Aš norėčiau kurti nemaža serveriu tinkla
 
Pvz
 
 
2 sa-mp serveriai
 
1. Free-Roam
2.Real-Life
 
turint unikalius GameModus ir kt gali tikrai pasipelnyti.
 
 
Pradziai 2 kokius cs serverius 1 css
 
 
Tik reiketu susirasti zmoniu kas priziuretu cs ir css serveriu nes as nelabai išmanau
 
 
Laikui bėgant galėsim plėstis ir kurti dar daugiau žaidimu serveriu
 
 
Pradziai isibėgėjant reikėtu 500-1000 LT reklamai, hostingo pirkimam, Unikaliu serveriu pirkimui kurimui Puslapio kurimui , Puslapio dizaino pirkimui ir kitom smulkmenom
 
Manau tikrai imanoma užsidirbti iš to
 
 
 
Serveri paremusiam žmogui bus 50 % - 60 % procentu pelno

net ašara išspaudžiau iš šito pasakymo ;) Žiuriu, tokiom kompanijom kaip Avon, Oriflame ir ypač amway labai lengvai pavyksta žmonėm smegenis išplaut :) :)

net ašara išspaudžiau iš šito pasakymo ;) Žiuriu, tokiom kompanijom kaip Avon, Oriflame ir ypač amway labai lengvai pavyksta žmonėm smegenis išplaut :) :)

net ašara išspaudžiau iš šito pasakymo ;) Žiuriu, tokiom kompanijom kaip Avon, Oriflame ir ypač amway labai lengvai pavyksta žmonėm smegenis išplaut :) :)

net ašara išspaudžiau iš šito pasakymo ;) Žiuriu, tokiom kompanijom kaip Avon, Oriflame ir ypač amway labai lengvai pavyksta žmonėm smegenis išplaut :) :)

Čia kitokia publika, kurie naudojasi patys kvailiais, o ne kvailiai jais. Negaiškite laiko.

apie 400

~500LT

Taip

Ir ebay'ui yra, ir TopoCentre yra, ir mano kambary yra.
 
Neteig, jei visko nežinai ir neišsiaiškinai.

cia tik aksesuoarai?ar ir pacius grotuvus galima isigyt pigiau?