Gal kam bus naudinga. Gavęs laišką dėl pakeltų Bitės įkainių, perkėliau nr. į Ežį, tada paskambino Bitės konsultantė ir pasiūlė 5G planą su 20gb už 4.5€ arba 200gb už 7.5€. Grįžau atgal 😄
Beje greitis super
Gal kam bus naudinga. Gavęs laišką dėl pakeltų Bitės įkainių, perkėliau nr. į Ežį, tada paskambino Bitės konsultantė ir pasiūlė 5G planą su 20gb už 4.5€ arba 200gb už 7.5€. Grįžau atgal 😄
Beje greitis super
Gal kam bus naudinga. Gavęs laišką dėl pakeltų Bitės įkainių, perkėliau nr. į Ežį, tada paskambino Bitės konsultantė ir pasiūlė 5G planą su 20gb už 4.5€ arba 200gb už 7.5€. Grįžau atgal 😄
Beje greitis super
Gal kam bus naudinga. Gavęs laišką dėl pakeltų Bitės įkainių, perkėliau nr. į Ežį, tada paskambino Bitės konsultantė ir pasiūlė 5G planą su 20gb už 4.5€ arba 200gb už 7.5€. Grįžau atgal 😄
Beje greitis super
Gal kam bus naudinga. Gavęs laišką dėl pakeltų Bitės įkainių, perkėliau nr. į Ežį, tada paskambino Bitės konsultantė ir pasiūlė 5G planą su 20gb už 4.5€ arba 200gb už 7.5€. Grįžau atgal 😄
Beje greitis super
Idėja nėra nauja, tačiau Lietuvoje dar neturinti savo kūrėjų:
Nufotografuojate daiktą/daiktus, kuriuos reikia pervežti; Įkeliate į programėlę; Nurodote iš kur reikia paimti ir kur nuvežti; Nurodote, kiek už tai galite sumokėti.
Viskas. Su Jumis susisiekia tas, kas gali nuvežti daiktą (-us) ir transportavimas įvyksta. Apeinate kurjerius, duodate kažkam užsidirbti neremdami didžiojo verslo banginių (DHL, VeniPak, UPS ir t.t.).
Monetizacijos galimybės įvairios - mokama programėlė, iAds sistema, mokami skelbimai ir panašiai.
Yra "gyva" versija Jungtinėje Karalystėje - BuddyTruk.
Užsienio uni daugiau dėmesio kreipia į individo motyvaciją studijų programos ir univero atžvilgiu, o čia vis dar ta pati dainelė apie kb ir bemiegės naktys belyginant skaičiukus. Tokia sistema nesaugo nuo stojimo bet kur su mintim "įstosiu, o tada žiūrėsiu".
Mačiau praeitų metų temą, visai įdomu pasidalinti savo rezultatais :) Kitą savaitę jau tikimės anglų kalbos rezultatų (nors oficialių datų kaip ir nėra). Kai kurie rezultatai jau paskelbti (rusų, vokiečių, prancūzų) bei mokyklinių egzaminų.
Valstybinių egzaminų rezultatus galima pažiūrėti svetainėje http://rezultatai.nec.lt Kandidato kodą turite gauti mokykloje (pas pavaduotoją, auklėtoją ar dar kur nors), o slaptažodis - paskutiniai 4 asmens kodo skaitmenys.
Kam neaišku dėl taškų konvertavimo į balus, čia rasite skaičiuoklę: https://www.dropbox.com/s/omp5szsfkh81732/Egzaminams.xls
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
ĮVADAS
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
BENDRAI
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
NUO KO PRADĖTI?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
STRUKTŪRA
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
1. ĮŽANGA 2. DĖSTYMAS - I teiginys, DĖSTYMAS - II teiginys DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą) 3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą.... KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip taip padaryti? 1. Aiški, logiška struktūra 2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas) 3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Kaip atrodo įžangos struktūra? Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį) http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip: "Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę? ---------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS? TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui. ------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
I VARIANTAS
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
II VARIANTAS:
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - .... -Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog... -Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
DAR KELI PATARIMAI:
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
IR PABAIGAI...
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!
Sveiki, ieškojau Uždarbyje informacijos apie studijas Australijoje. Pasirodo, kad jos čia labai nedaug, o kadangi domėjausi studijomis AU, tai bendraudamas su įvairiais žmonėm iš ten ir skaitydamas įvairius forumus bei straipsnius nemažai sužinojau. Pabandysiu viską ir aprašyti. Gal kam pravers.
Nemažai informacijos surinkta iš įvairių tinklalapių apie Australiją (tarp jų buvo ir lietuviškų, tad atsiprašau, kad nenurodysiu šaltinių. Visa info jau susimaišius). Taip pat, atsiprašau, jei informacija kai kur šiek tiek kartosis. Iš karto pasakau, kad Australija - brangi šalis. Pradžiai, pagal forumus, reikėtų turėti apie ~20 tūkst. litų.
Visas įmanomas studijas AU galima rasti čia http://www.studyinaustralia.gov.au
Kas yra būtina? 1. Pasas (turigalioti ilgesnį laiko tarpą nei trunka studijos) 2. Sveikatos pažymėjimas (neskubėkite eiti į polikliniką) 3. Sveikatos draudimas studijų laikotarpiui(OSHC) 4. Anglų kalbosmokėjimą įrodantis dokumentas (arba laikomas lengvas egzaminas)
Kuomet mokslai pasirinkti, bei dokumentai paruošti galima kreiptis dėl vizos. Iki šio žingsnio jūs turėsite sumokėti už: 1. Studijas ir stojimo mokestį (grąžintinas) 2. Sveikatos draudimą (grąžintinas) 3. Sveikatos patikrinimą 4. Vizos mokestį
Pagrindiniai vizos reikalavimai yra tokie: 1. Turėti galiojantį pasą, kurio mažiausia galiojimo trukmė yra jūsų studijų laikas + 6 mėnesiai. 2. Sveikatos patikrinimas, kuris atliekamas Lietuvoje tik clinic.lt medicinos įstaigos. 3. Sveikatos draudimas visam studijų laikotarpiui. Nuo aplikavimo dienos + keletas mėnesių po studijų pabaigos. 4. Finansiniai įsipareigojimai. Lietuva yra assesment level 1, kuris mūsų nereikalauja pateikti finansinių įsipareigojimų, tačiau kartas nuo karto Australijos Imigracijos tarnyba užklausia parodyti juos.
Oficialiai viza yra tvarkoma 30 dienų (pagal Australijos ambasados duomenis) nuo paskutinio dokumento pridavimo, bet yra rekomenduojama pradėtis tvarkytis vizą prieš 2 mėnesius, kadangi visada būna vėlavimų. Draudimo kainos priklauso nuo to kiek laiko jūs būsite Australijoje. Kainos svyruoja nuo 42$ per mėnesį.
Koledžai dažniausiai aukštų reikalavimų nekelia ir čia dažniausia nėra jokių stojamųjų egzaminų ir nereikia rodyti kokiais pažymiais baigei mokyklą. Čia turite išmanyti bei susikalbėti anglų kalba, todėl vienas iš reikalavimų yra išspręsti anglų kalbos testą. Dauguma norinčių studijuoti susitvarko be problemų.
Anglų kalbos kursai. Anglų kalbos kursai ne tik praturtins jūsų anglų kalbos žinias, padės susirasti pirmus draugus (galbūt net ir darbą), bet ir pasimokius 2 mėnesius, jūs gausite papildomus 2 mėnesius atostogų, kuriuos galėsite panaudoti pramogoms, kelionėms ar darbui pilną savaitę. Anglų kalbos mokymai yra mokami kas savaitę, kainos svyruoja nuo 200 iki 300 dolerių per savaitę.
Studijos koledžuose būna suskirstytos į 4 arba 2 semestrus, mokama už vieną semestrą į priekį. Studijos Universitetuose dažniausia skirstomos į 2 semestrus. Susimokėti už anglų kalbos studijas dažniausia prašoma pusę sumos, pvz. jeigu studijuojate 8 savaites, reikės sumokėti už 4 į priekį. Pasibaigus 4 savaitei turėsite sumokėti už likusią dalį. Koledže dažniausia prašoma sumokėti už vieną semestrą į priekį.
Studijų pranašumas. Studijos Australijoje jums suteiks didelį pranašumą, tiek ieškant darbo Australijoje, Lietuvoje ar kur kitur. Jūsų išsilavinimas bus pripažintas visame pasaulyje, todėl kur jus norai nuves, ten galėsite rasti darbą pagal specialybę. Australijoje įgytas išsilavinimas bus puikus pagrindas jūsų tolimesnei karjerai. Pabaigus studijas galėsite aplikuoti Temporary Graduate Visa, kuri leis jums dirbti ir įgyti patirties pagal profesiją (jos trukmė gali būti iki 4 metų), pasibaigus šiai vizai ir atitikus visus reikalavimus galima aplikuoti skilled migration vizai, kuri suteiks jums neribotas galimbes dirbti bei likti Australijoje. Vėliau laukia ilgai išsvajotas PR – permanent resident ir pilietybė.
Studentų gyvenimas. Studentai Australijoje dažniausia gyvena nuomojamuose butuose, kuriuose gyvena po 1,2,3 ar daugiau žmonių kambaryje, priklausomai kiek privatumo ir pinigų norite į tai investuoti.
Sidnėjuje vieno kambario kaina, vienam žmogui gali svyruoti nuo 150 iki $400 per savaitę. Melbourne nuo 140 iki $380, Brisbane nuo 110 iki $300.
Vidutiniškai studentai moka $150 per savaitę nuo vieno asmens.
Dažnai nuomojantis butą yra paprašomas 2-4 savaičių užstatas (bond), taip pat 1 savaitės mokestis į priekį. Vėlavimai čia nėra priimti, bet viskas priklauso nuo nuomotojo. Jeigu nuomojatės iš agentūros, gausite sms, arba skambučius su priminimu susimokėti. Jeigu numositės iš privačių asmenų, jūsų paprašys tiesiog išsikraustyti, jeigu tuo piktnaudžiausite.
Patarčiau turėti visus darbo sertifikatus, kuriuos įgyjote ir, kurie gali turėti vertės ieškantis darbo Australijoje. Geriausia būtų pasitarti prieš atliekant dokumentų vertimus į anglų kalbą, tam kad nebūtų išleisti jūsų pinigai veltui.
Imigrantai ir studentai yra susitelkę didžiuosiuose miestuose: Sydney, Melbourne, Brisbane, Gold Coast, Adelaide. Šiuose miestuose gyvena daugiausia žmonių, tad ir darbų pasiūla yra didelė.
Sydney – yra linksmybių sostinė, čia taipogi yra geriausi koledžai bei universitetai. Šis miestas yra vienas brangiausių pragyventi pasaulyje, bet jeigu turi darbą, gali leisti sau tikrai nemažai. Vasaros čia karštos iki 40 laipsnių, o žiemos drėgnos ir vėsios iki 6 laipsnių šilumos.
Melbourne – yra kultūros sostinė Australijoje. Čia yra daugiausia meno renginių, meno centrų ir pan. Melbournas yra žinomas kaip "4 seasons city" čia oras gali pasikeisti kelis kartus per dieną, o čia gyvenantys prie to jau visiškai pripratę. Oro temperatūra yra kiek vėsesnė, pragyvenimo lygis taip pat aukštas kaip ir Sydney.
Studijuojant koledže jūsų darbo valandos bus apribotos iki 40 valandų per 2 savaites. Atostogų metu, jūs galėsite dirbti kiek tik jėgos leis.
Ką turite pasiruošti prieš pradėdami ieškoti darbo: 1. Mokesčių mokėtojo numerį (Tax File Number - TFN) 2. Sąskaitą banke 3. Gyvenimo aprašymą (CV)
Jūsų darbas labai daug priklauso nuo anglų kalbos lygio. Dažniausiai naujai atvykę pradeda dirbti šiose srityse:
Sidnėjus. Šilčiau nei Melburne Vasarą temperatūra - 28 laipsniai celsijaus. Yra daugiau ką pamatyti (nei kad Melburne) Yra paplūdimių. Sidnėjuje brangesnis pragyvenimas (alyginimai šiek tiek didesni) Daugiau laisvalaikio praleidimo būdų lauke. http://www.statsoc.org.au/wp-content/uploads/2013/12/Sydney.jpg
Melburnas "4 metų laikai" - oras, dieną, labai sparčiai keičiasi. Vasarą apie 26 laipsnius šilumos. Pigesnė būstų nuoma nei Sidnėjuj. Apsipirkinėjimas - geresnis nei Sidnėjuj. Geresni cafe/bar (indoor) Draugiškesni žmonės (?) http://blogs.crikey.com.au/theurbanist/files/2013/06/Melbourne-future-skyline.jpg
Gal mano patarimas pasirodys kiek ir per drastishkas, bet jei jau keliausit, tai maukit lauk is Europos. Toliau ka papasakosiu pries 18 men padariau pats, pries 4 men pakartojau su tevais kartu. Kryptis - Filipinai. Taip, suprantu, egzotika, toli, brangu... Taciau tai pakeicia poziuri i gyvenima. Pamatai visai kita kultura, kitus zmones. Jie nesisuka kaip peles rate kas manesi mokedami paskolas, nuomas, imokas, komunalinius ir pan. Ten kitas pasaulis. Ten seimps galva kasdien sprendzia ar jam gulet po palme ir nieko neveikti, ar pagauti/nupirkti zuvi seimai ir ja patiekti jiems. ten nera storu, pliku, ten visi sypsosi, visi paklausia 20 kartu per diena kaip sekasi. Ten nera musu rutinos... ten tiesiog kitoks gyvevinimas. Kiek tai kainuoja? Is pirmo zvilgsnio daug - skrydis 1500-2500 lt zmogui. Kuo anksciau pirksi bilietus, tuo pigiau (is LT neskrenda, vertetu ziureti is milano ir pan). Toliau gyvenimas, maitinimasis. Mes buvom 5 savaites. Biudzetas grubiai 1500lt skrydis + 3500lt (1000 euru) zmogui viskam kitam. Cia jau paskaiciuotas vidutinis variantas netaupant, bet ir netashkant pinigu. kas i tai ieina? Na pvz nakvyne ten brangi, vidutiniskai 50lt uz dvivieti kambari parai. Taciau visa kita pigu, tarkim 60 min masazas papludimy saulelydzio metu su kokteiliu rankoj ant balto smelio (kaip filmuose matot) 6-8 Lt, didzliu kreveciu kg 15lt, jas pagaminti su ryziais ir alum 10lt. T.y uz 30lt gaunat karalishkus 1kg kreveciu pietus su ryziais ir alumi. Visa kita yra persikelimu tarp salu laivukais kaina. Grubiai tarkim tai kainuoja 150lt uz laiva, ir nesvarbu ar jame bus 2 zmones, ar 4 ar 15, kaina ta pati. Finale: 5 savaiciu atostogos 5000-6000 lt zmogui, pabunat kitoj civilizacijoj, kitam pasaulyje, balto smelio ir zydros juros kraste. Atsiminimu 5 metams, nerealios fotkes, nusilupusi oda, gilus pamastymai apie tai kaip mes gyvenam ir svajones kitais metais vel ten grizti...
Sveiki. Turbūt visi žinote, kas vyksta šiuo metu užsienyje. Viename naujienų portale radau linksmai aprašytą Rusijos politikos istoriją, kurioje buvo labai daug tiesos. Norėčiau pasidalinti:
Putino Rusija yra kaip tas girtas marozas iš kitos sovietinio daugiabučio laiptinės. Pavadinkim jį Volodia. Jis nešioja jūreivišką maikutę, kepurę su tarybine žvaigžde ir nuolat šiek tiek smirda pigiu šnapsu.
Volodios kaimynai yra labai įvairūs žmonės – vieni gyvena prasčiau, kiti geriau, o kai kurie net pasidarė euroremontą. Visus juos vienija faktas, kad kažkada turėjo ryšių su Volodia.
Švelniai tariant, Volodia visus yra lengvai užpypinęs dėl savo bajerių, kurių, anot legendos, sveiku protu nesuvoksi. Girtas Volodia mėgsta parėkaut ant kaimynų, nueiti į jų butus ir pradėt aiškint, kokia spalva dažyti sienas ar kokį virdulį reikėtų pirkti. Kai Volodiai yra pasiūloma eiti velniop ir rūpintis byrančiu tinku savo bute, Volodia pradeda aiškinti, jog kaimyno sienos yra strateginis interesas arba grėsmė Volodios saugumui.
Dar girtas Volodia mėgsta parėkauti per langą ant namo grįžtančių kaimynų, ypač, jei jie eina ne vieni. Volodia yra įsitikinęs, jog turi moralinę teisę spręsti už savo kaimynus, kas su kuo turi bičiuliautis. Dar Volodia mėgsta savo namuose daryt grandiozinius balius, kuriuose yra SOČIAI ikrų ir konjako. Dažniausiai padorūs žmonės pas Volodią neina, tačiau ten visada išvysi priedurnių iš kitų laiptinių, Sirijos arba Baltarusijos.
Kai Volodia būna ypatingai girtas, jis mėgsta išspirti kokio kaimyno duris, išdaužyt indus, baldus ir nusilengvinti viduryje kambario. Taip, anot Volodios, jis taikiai ginasi.
Ir šiaip jau Volodzka būtų seniai gavęs į snukį arba sedėjęs kalėjime, jei ne viena reikšminga aplinkybė. Atsitiktinumo dėka Volodios bute yra radiatorius, kurį užsukus šals visa laiptinė. Taip girtasis Volodia ir terorizuoja kaimynus, kurie tokius bajerius kenčia sukandę dantis.
Bet iš tikrųjų labiausiai kenčia ne kaimynai, o Volodzios šeima. Ją jis girtas spardo stipriausiai ir marina pusbadžiu prirakinęs prie to paties radiatoriaus...
Lietuviai nėra didelė tauta, bet per istoriją paliko daug paveldo už Lietuvos ribų. Tik apie didžiąją jo dalį menkai žinome.
Svetainėje Gabalėliai Lietuvos mėginu tai pakeisti: renku informaciją apie su Lietuva susijusias vietas užsienyje.
Čia sužinosite apie LDK pilis, lietuvių bažnyčias, lietuviškos kilmės vietovardžius, žymių lietuvių kapų vietas, atminimo lentas, skulptūras, memorialus, genocido/tremties vietas ir kita, kas "lietuviško" yra už Lietuvos ribų.
Gali užsiregistruoti tokiuose tinklalapuose kaip interpals.net. Manau susiradęs angliakalbį žmogų susirašinėjimui, ne tik pralauši kalbos barjerus, bet ir susirasi draugų iš viso pasaulio. Tikrai patariu pabandyti.
Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
Darbo susiradimas
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
Darbas
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
Kolektyvas
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
Pickepys
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
Nuotykiai
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
Pabaiga
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų. Klausimai laukiami, kaip visada ;)
IgnasA gavo reakciją nuo guminis Geri "nekataloginiai" ryšio planai šiai dienai
IgnasA sureagavo į Dolan Ar dirbate papildomai po darbo valandų/savaitgaliais?