EMPIRE

Nesupyk, Skirmantai, bet kaip tu tikrai gali teikti SEO paslaugas, vien siūlant tokį raktažodį "muzika"? Bent jau man, tai atspindi tavo įvaizdį... Pirma pagalvok, ar nors vienas SEO specialistas žais dėl tokio raktažodžio, kur yra visiškai mažas uždarbis (galima sakyti nėra), jokios perspektyvos ateityje? Kaip manai, kodėl buvę SEO konkursai vyko pagal raktažodžius "paskolos", "kelionės", ir ar kas norėtų dalyvauti kai būtų raktažodis "muzika", daryti puslapį tik dėl konkurso, ne dėl kažkokios perspektyvos ateityje, gaišinti brangų laiką? Tai tik mano nuomonė, kaip minėjau, nesupyk, tai tik mano pamąstymai.
 
P.S Kada bus tikrai paskelbta tiksli konkurso data, sąlygos ir t.t?

Nesupyk, Skirmantai, bet kaip tu tikrai gali teikti SEO paslaugas, vien siūlant tokį raktažodį "muzika"? Bent jau man, tai atspindi tavo įvaizdį... Pirma pagalvok, ar nors vienas SEO specialistas žais dėl tokio raktažodžio, kur yra visiškai mažas uždarbis (galima sakyti nėra), jokios perspektyvos ateityje? Kaip manai, kodėl buvę SEO konkursai vyko pagal raktažodžius "paskolos", "kelionės", ir ar kas norėtų dalyvauti kai būtų raktažodis "muzika", daryti puslapį tik dėl konkurso, ne dėl kažkokios perspektyvos ateityje, gaišinti brangų laiką? Tai tik mano nuomonė, kaip minėjau, nesupyk, tai tik mano pamąstymai.
 
P.S Kada bus tikrai paskelbta tiksli konkurso data, sąlygos ir t.t?

Labas,
 
jeigu turi vidinių puslapių, kurie taikosi į tam tikrus exact keywordus, tada gali žiūrėti per analytics ir matyti pagal vidinių puslapių lankomumą, o jeigu dauguma raktažodžių užiimi su domenu vien, tai tada tenka naudoti tik, Web analizer ir t.t.

kaip pasisekė atsimušti? Pasidalink patirtimi :huh:

Sveiki,
 
Dabar jūs galėsite prisiskambinti į Paypal nemokamai. Nueikite į skype ir suveskite šį numerį: +18882211161 Šis numeris yra nemokamas visoms šalims, išmėginta! :)

Geriausias update pavyzdys paskolos internetu #1 svetainė :). "Tikrai padėjo pravalyti nekokybiškas svetaines šis update" :)

Geriausias update pavyzdys paskolos internetu #1 svetainė :). "Tikrai padėjo pravalyti nekokybiškas svetaines šis update" :)

Geriausias update pavyzdys paskolos internetu #1 svetainė :). "Tikrai padėjo pravalyti nekokybiškas svetaines šis update" :)

Sveiki,
 
Dabar jūs galėsite prisiskambinti į Paypal nemokamai. Nueikite į skype ir suveskite šį numerį: +18882211161 Šis numeris yra nemokamas visoms šalims, išmėginta! :)

Kofemanai, dėl šito labai klydai, kad jis "blackhat specialistas", nepamiršk, kad visas blog komentavimas, forumo profiliai, forumuose postinimas, guest bloginimas, social ir t.t gali būt ir black hat ir white hat. Taip pat dėl įrankių, jeigu moki juos naudoti kodėl tai turi būtinai būti black hat? Pagalvok, ar tau, kur įrankis pateiks straipsnį, su normaliais nustatymais spinintais title, description ir t.t, ar kur tu pats rankomis sudėsi tapatį? Dauguma protingų specialistų, kurie dirba su rimtais projektais naudoja tuos tūlsus, kad pasilengvintų kai kuriuos procesus, sutaupytų daug laiko. Tas pats ir tarkim su 2 tier linkais, kam juos kurti rankomis, kai gali sukurti programos? Nepamiršk, kad ir rankomis gali viską padaryti, kad atrodytų nenatūraliai...

Pasidalinsiu ir as vienu is pazaidimu...
 
Keyword: "travel blog"
Global Monthly Searches: 246,000
Local Monthly Searches(UK): 27,100
 
Siek tiek optimizacijos buvo atlikta lapricio men ir gruodzio pradzioje, testuojant viena is ideju. Daugiau nieko nedaryta, todel pakritimas ir tiketinas.
 
Prikabintame paveiksliuke matomi google.com duomenys.
 
google.co.uk apie +-5 pozicijoje laikosi.
google.lt antras puslapis

Backlinks pirkimas yra gana plačiai palitusi praktika tarp seo agentūrų, tačiau reikėtų paminėti, kad tai galima daryti, tada kai tikrai žinoma kas daroma. Didelės kompanijos gali tai sau leisti, tačiau mažoms įmonėms tai yra per brangu. Čia kalbu apie ta tikrąjį link-buildingą, o ne kažkokio soft'o sugeneruotus 40,000 komentaru ar profiles links.
 
Manau google.lt galima pasiekti neblogų rezultatų naudojant web2.0 properties.
 
Pavyzdys:
1)Surandama keletas nuotraukų ir viskas sudedama mažutę prezentaciją. Padaromas pdf dokumentas.
2) Įkeliama į youtube.com, pridedamas aprašymas ir nuoroda į puslapį.
3) prezentacija įkeliama į slideshare.net ir kitus panašius puslapius.
4) pdf dokumentas patalpinamas pdf-sharing puslapiuose: docstoc.com ir panašus.
5) galima pakurti keletą wordpress, weebly, blogspot ir pan blogų parašant po straipsnį
 
6) Visa tai pasharinam per social media ir visokius bookmarking sites
 
7) Jeigu įmanoma galima padaryti infographic ir patalpnti visuose infographic puslapiuose
 
8) Jeigu yra užsilikusių ar nereikalingų prekių - susisiekti su blogeriais ir paprašyti parašyti straipsnį.
(papildymas)Arba tiesiog susisiekti paprašant, kad parašytų. :) Angliakalbiai to jau nebedaro, išpindėjo - nori arba pinigų arba prekių ar dar ko nors :)
 
9) Paskelbti konkursą per FB apjungiant Twitter'į ir Instagram'a, kad paslėptų/užmaskuotų linkbuilding'a. Iš esmės, bet koks staigus nukrypimas backlinks laiko kreivėje išmuša google saugiklius, o konkursai ir visokia social media padeda tą paslėpti.
 
Jeigu puslapis lietuvių kalba, visokie "blackhat" metodai, kurie rašinėja komentarus ar kuria profile links tūkstančiais pridarys daugiau žalos nei naudos.
 
Bet kas tarkim trukdo sukurti, kokius 20 skirtingų lietuviškų blogų tuose pačiuose wordpress/weebly/blogspot/ir kituose, naudojant tuos pačius metodus?
 
Pabaigai reikėtų nepamiršti, kad kuo daugiau įvairovės, tuo geriau. skirtingi IP, www, emails, žmonės - tuo daugiau naudos iš link-building.
 
Jei konkurencija didelė dėl pagrindinių keywords - pradėti nuo taip vadinamų long-tail. Nedaryti visko per 1 dieną, o išskirstyti per laiko tarpą.
 
Rezultatai turėtų pasimatyti po 6-8 savaitčių.
 
Kas skaito angliškai, puikus puslapis: http://pointblankseo.com/link-building-resources

Kažkaip atsitiktinai teko skaityt žinomo lietuvos žurnalisto straipsny tam tikrame žurnale apie poilsy Brazilijoi ir likimo ironija ,teko atostogauti tame pačiame viešbuty ,kur ir mūsų minėtas žiniasklaidos atstovas.Nežinau kokių motyvų vedamas jis klaidina skaitytojus žurnale "Privatu ",bet daug jo minėtų faktų ten nėra ir negalėjo būti.
Turiu draugu kompaniją, kuri jaučia sipnybę kelionėm,todėl panaikinus vizų režimą tarp mūsų šalies ir Brazilijos apsiprendžiau organizuot išvyką į Lotynų ameriką.
Pigiausiai kiek ieškojau kelionės radau skrydy iš Amsterdamo.Tiesioginio reiso dėka Amsterdamas-Natalas,12 valandų ir jau maloni galimybė išsimaudyti šiltame Atlanto vandenyne.Skrydis + viešbutis viskas kainavo 499 Eur,dar mes paėmėm paketą "all inclusive" bet manau neverta ,nes eiliny kartą įsitikinom ,kad su "all inclusive " prasideda valgymo maratonas.Užtenka ankstyvų pusryčių ir lengvai perkast dienos metu.
Atvažiavus į viešbuty nemaloniai nustebino dviejų metrų tvora ir pajungta elektra virš tvoros ,kas bylojo apie galbūt galimą busimą nesaugumą poilsio metu .Pirma mintis šovusi į galvą kad mūsų LR Seimą, reikėtų aptverti tokia tvora visi žinotų už ką sėdi.;)
Viešbutuką gavom 4* žvaigždučių ,bet tos žvaigždutės aišku ne europietiškos . Stiprios liūties dėka per kiaurą stogą varvėjo vanduo.Bet mums tai nekritiška ir ši situacija tik dadėjo pozityvių emocijų.
Kas dėl žinomo lietuvos žurnalisto minėtų bezdžionių, lakstančių šio viešbučio stogais tai tokio dalyko nepastebėjom,nes artimiausia bezdžionė turėjo būt mažiausiai už 1000 km ,link Amazonės deltos ir nuotraukose matosi kad taip vadinamų džiunglių ten taip pat nėra ,kur jis ,minėtas žurnalistas surado nepraeinamus džiunglų bruzgynus mums paslaptis.
Brazilijos Rio Grande provinciją ,kurioja mes apsistojom ,išskirčiau reto grožio laukine gamta ir neaprėmpiamus laukinių papludymių plotus,kuriuose žmonių vienas kitas.Tą paty pabrėžia ir patys Brazilai suvažiuodami į tą rojaus kampely iš visos šalies.
Būdavo kas aš vaikščiojau vienas su fotoaparatu,sutikdavau žvejus,šiaip pašaliečius ,nusišypsodavom vienas kitam.O mano minėtą lietuvos žurnalistą kažkas užpuolė,bandė atimt fotoapratą...nu nežinau gal tikrai jam ten nepasisekė su sutiktais žmonėmis.Nors tam tikrų nesaugių ir neadekvačių situacijų nutiko ir mums.Su nuomuota mašinėle atvažiavus į benzino kolonėlę,ten kaip tik įvyko kažkoks neteisėtas įvykis.Ar kas nesumokėjo ar kas bandė apiplėšt.Greitai atvažiavo policija.Kas nustebino tai, kad policininkai vaikščiojo ne laikydami ranką ant ginklų,bet paimdami savo "pištoletus " į rankas ir laikydami pirštus ant gaiduko.
Matydami tą nesaugią situaciją greitai bandėm nešdintis iš ten.Nes žinant kūnų gabenimo įkainius į lietuvą iš pietų amerikos nebuvo jokio noro gauti kelis gramus atsitiktinio braziliško švino į pakaušy.
Situacija baigėsi sėkminai mums kai "driftindami" su savo Wolksvagen GOL ;) palikom nesaugios benzino kolonėles prieigas.
Kas liečia vietinės gamtos grožy, tai Jei mes turim Nidą ir sakom kad tai unikalus gamtos kampelis ,tai jie turi tą pačia Nidą tik padidintą gal kokią 10 -50 kartų.
Vietiniai gamtos peizažai unikalūs ,žmonės draugiški ir pozityviai nusiteikę taip vadinamų "gringo" (užsieniečių ) atžvilgiu.
Iš negatyvesnių aspektų galečiau paminėt visišką vietinių gyventojų anglų kalbos nemokėjimą.Atrandi angliškai kalbanty piliety ir akyse prašviesėja.Bet be abejo tai nesutrukdė įsigyti draugų Brazilų.Net ir kalbėdami tik portugališkai jie kviesdavo mus į svečius ,dainuodavo Karaoke ir pristatinedavo mus savo pažystamiems.
Mes bandydavom vietiniams nupasakoti kur ta Marijos žemė Lietuva ,Europa,bet po vieno mūsų žodelio "ok" ,sekdavo jų džiaugsmingas "aaaaaa... americano ok ok" Taip kad jų geografinės žinios baigdavosi kažkur tarp Rio ir Amazonės.Aplamai jų geografiniai pasaulio pažinimo stereotipai mus versdavo jaustis nejaukiai,jei baltasis turistas ,tai "Americano" ,jei per videokamera rodydavom lietuvišką sniegą tai Argentina arba Čliė.Kartais pagalvoju kokie geografiškai žingeidūs europiečiai ir visiška priešingybė kas gyvena už Atlanto.Jiems visiškai neidomu ,kas yra perskridus Atlanto vandenyną.
Kainos brazilijoi kandžiojasi,aišku ne taip kaip lietuvoi, bet visvien tam tikrose situacijose tas dalykas nedžiugino.Vaisiai tradiciškai visiška priešingybė vaisiams iš mūsų prekybos centrų.Ananasai išskirtinio ir nepakartojamo skonio.Benzinui yra puiki alternatyva ir pigesnė tradiciniui benzinui,tai kažkoks ekologiškas alkoholinis kuras,ir kvapas labai spirituotas.
Auto nuoma procesas sudėtingas.Buvo nuskaičiuotas nemažas depozitas nuo kortelės,kuris buvo pakabintas virtualioja erdvėja pusantro mėnesio.
Dėl vairavimo taip pat yra savų niuansų.Natalas miestas milijoninis,judėjimas "crazy",o padarius menkiausią avariją užsienietis uždaromas už grotų kol nepaaiškėja galimo nuostolio kompensavimo galimybės.Ten aplamai mums net draudimo mašinos nedavė.Taip kad balansavom ties labai pavojinga realaus laisvės atėmimo riba.Aplamai eurpiečiems išbandyti Brazilško kalėjimo gultus nemanau ,kad labai maloni atrakcija. Bet mes kaip tikrai tvirti jauni lietuviai šį egzaminą išlaikėm.Paiskeisdami prie vairo išmaišėm visą Rio Grande valstiją.
Dar pamačiau ganėtinai įdomią verslo nišą.Natalas miestas tikrai didelis,pležo linija labai nemaža ir ilga,žmonių "debesys" privažiavę iš visos Brazilijos ,ir visai nėra paslaugų pasiūlos.Apart gultų ir vaikščiojančių magnetafonų ,siulančių muzikos įrašus ten nieko nėra.Kažkaip pagalvojau ,atvežus kelis pripučiamus batutus , kurie stovi Palangoi ,klientų neatsigintum, o jų vietinis piniginis vienetas tikrai stiprus.Kelios minutės ,bet kokios paslaugos kainuoja mažų mažiausiai 10-20 litų.
Ir šiaip esu ganėtinai verslus ir iniciatyvus žmogus ,todėl jei atsirastų tikrai sažiningas ir kalbantis portugališkai lietuvis,ir nebijantis Braziliškos saulės gal ir susigundyčiau kokiu investiciniu laisvalaikio paslaugų teikimo projektu BRA .Bet faktas , portugališkai kalbančio žmogaus ten nieko neišsuksi .
Tai tiek įspūdžių
Jei ką sudomino kas klauskit ,mielai atsakysiu...;)

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Pats klausimas yra labai neapibrėžtas.
Kur yra riba, už kurios vyras ir moterys jau nebėra TIK draugai? Ar tai yra fizinis artumas, ar tai yra jausmai, ar tai yra mintys? 90% vyrų ir moterų apturėtų santykių su priešingos lyties draugu, cause WE LIKE SEX. :) Bet ar tai reiškia, kad jie jau nebe draugai? Seksas be jausmų nieko nereiškia, ir jeigu tiek vyras tiek moteris yra subrendę, tai neturės visiškai jokios įtakos jų draugiškam bendravimui. Galų gale, tai yra tik viena medalio pusė. Mes laikomės priimtų normų, ir vardan socialinės gerovės nebandome savęs įsiūlyti kiekvienos sutiktos panelės, kaip ir kiekviena panelė nesikabina ant bent menkiausiai patikusio vyro kaklo. Atrodytų, yra labai didelis skirtumas tarp draugo ir antros pusės... Bet jo nėra:). Renkamės draugus, kurie mums patinka, ir renkamės antras puses, kurios mums patinka. Jos neturi kažkokio išskirtinio bruožo, kurio neturi draugai. Dėl to labai dažnai draugai/pažįstami tampa poromis, nes paprasčiausiai sutampa interesai/būdo bruožai whatever. Praktiškai neturiu vyriškos lyties draugų, ir kai pagalvoju, su visomis draugėmis galėčiau įsivaizduoti šeimyninį gyvenimą. Man patinka su jom bendrauti ir su jom būti, o jei nepatiktų, tai ir nebūtų tarp draugų. Tikriausiai, iš jų pusės irgi panašiai. Tačiau tai nereiškia, kad dabar kiekvieną kartą sutikęs kadrinsiu ir bandysiu paversti antrom pusėm. Man tiesiog patinka jų kompanija, o tam nebūtina būti pora:).

Aš visada džiaugiuosi, kai 13-15 metų žmonės atranda Uždarbis.lt ir tampa jo nariais. Tai nuostabu.
 
Skaitydamas jų prisistatymus, galvoju apie tai, kokie jie bus po kelių metų, – kiek jie daug turi ką atrasti ir išmokti, kiek jie turi laisvo laiko, motyvacijos ir optimizmo.
 
Ne kiekvienas savo draugų ir bendraamžių rate turi žmonių, kurie ne tik domėtųsi tais pačiais dalykais, bet ir juose nusimanytų daugiau nei jis, – o būtent to reikia, kad žmogus tobulėtų. Todėl manau, kad šis forumas vaidina labai svarbų vaidmenį paauglių gyvenime, ir jiems visada čia bus vieta.
 
Visi paaugliai galiausiai užauga, kaip užaugote jūs patys. Daugybė narių yra rašę, kad nežino ką dabar veiktų gyvenime, jei paauglystėje nebūtų atradę Uždarbis.lt. Būtų toliau dieną naktį žaidę kompiuterinius žaidimus?
 
Forumo narių amžiaus vidurkis kiekvienais metais auga nuo pat jo įkūrimo ir dabar yra apie 22-23 metus. Manau, jog kai po 7-8 metų pasieksime 30 metų vidurkį, Uždarbis.lt atrodys jau visai kitaip – bet to dar reikia sulaukti.
 
Iš esmės auga Uždarbis.lt karta ir man smagu tai stebėti.

:D Dabar galėsit kasdien skambinėt be limito jiem, dėl limitavimo :D

Sveiki.
 
Praejo kiek daugiau nei 20 dienu nuo mano galutinio gyvenimo dugno pasiekimo is kurio pakilti be pagalbos jau nebepajegsiu... Ilgai galvojau ir nusprendziau pasidalinti savo istorija su jumis, galbut tai pades kam nors isvengti tokios padeties, galbut kazkas kol dar ne per velu susimastys apie tai ir grys i realu gyvenima.
Istorija nebus labai trumpa, taigi taupydami laika neskaitykite jos vien del to, kad paskaite komentuotumete bet ka ir rinktumeties postus. Tema aktuali turetu buti dviems zmoniu tipams:
1. zmonems, kurie galvoja pradeti zaisti azartinius zaidimus is pinigu tikedamiesi lengvu pinigu ir zmonems kurie jau zaidzia azartinius zaidimus is pinigu megejiskai (profesionaliu loseju, kurie zino ka daro tai neliecia);
2. zmonems, kurie turi daug atliekamu pinigu ir galetu/noretu pasinaudoti mano beviltiska suituacija, kad uzdirbtu "investuodami i mano gyvenima" (tokiu net neabejoju neatsiras, bet nebeturedamas ka prarasti bandau griebtis siaudo...).
 
Trumpai apie viska is pradziu.
 
Gimiau ir augau nedideliame miestelyje netoli Siauliu. Mokykloje sekesi pakankamai gerai, kad galeciau galvoti apie ateiti ("galva ant peciu turejau"). Miestelyje nebuvo jokiu lazybu punktu, jokiu kazino taigi nebuvo net jokiu minciu apie azartinius zaidimus (na neskaitant tu mokyklisku "seiko" pazaidimu is rudu centu mazomis sumomis per pertraukas). Deja neismokau vertinti pinigu. Vasaromis padirbes nusipirkdavau nauja telefona ar kazka panasaus ir vel budavau be pinigu. Ju man nereikejo. Tevai nelepino pinigais, bet turejau kruvas draugu, kuriems nebuvo problema, kad pastoviai bunu be pinigu. Visada kviesdavosi i visokiausius tusus ir panasiai, tereikedavo paciam atsirinkti su kuria kompanija noriu praleisti koki savaitgali net negalvojant kur gauti bent kiek pinigu toms savaitgalio islaidoms. Gyvenimas atrode nuostabus, del nieko nereikejo sukti galvos. Pabaiges 12 klasiu istojau i Siauliu kolegija (i universiteta nenorejau stoti, nes prisiklauses buvau, kad baigus kolegija rasti darba lengviau, nes kolegijoje igyjama daugiau praktiniu ziniu). Persikrausciau gyventi i Siaulius. Cia ir prasidejo kelione zemyn, kuri truko 5 metus.
 
Pirmieji metai
 
Istojau i IST (informaciniu sistemu technologijos). Susiradome su dviem draugais kur gyventi ir isvykome i Siaulius. Atitrukus nuo tevu cia pasirode tikras rojus, galejome vestis mergas i namus, tusintis namuose kada tik panoreje. Kadangi buvau linksmas visada, megdavau bendrauti tai netrukus jau Siauliuose turejau didziuli rata draugu. Visiems labai patikdavo mano nuolatinis juokavimas, taigi del pinigu vel nereikejo sukti galvos, vel tusai ir panasiai man budavo nemokami, vel turedavau pasirinkimo laisve kur, kada ir su kuo noriu leisti laika. Sakydavo net kad jie nezinojo kas yra linksmas tusas kol jame nesudalyvaudavau as. Viskas buvo puiku, nekildavo problemu derinant linksmybes su paskaitomis. Bet Siauliuose nemazai kazino, lazybu punktu. Is pradziu nezinojau net kas tai yra ir ramiai praeidavau pro sali. Nuolat pleciant draugu rata atsirado keletas azartisku zmoniu. Pradejau lankytis kazino, lazybu punktuose. Lankydavausi ten pakankamai daznai, bet tik kaip stebetojas. Palaipsniui daresi vis idomiau ten lankytis, bet rizikuoti bijodavau nors ir nevertinau pinigu. Laikui begant kartais pabandydavau imesti keleta litu i aparatus, retkarciais pora litu pastatydavau topsporte ar orakule uz neralius tapetus. Pralosus bent 5 litus budavo labai gaila, keikdavausi kam taip padariau. Potraukio didelio dar nebuvo. Prasidejus moklsu antram semestrui su grupioku nusprendeme isvaziuoti i Anglija padirbeti pusmeti ir gryze stoti i kita specialybe (Nusprendeme, kad nebus is musu informatiku, nors pirmame semestre net nebuvo specialybiniu dalyku). Meteme mokslus. Susiradome pazystamu pas kuriuos turejome isvaziuoti, nusiunteme savo duomenis, per painta nupiestus parasus, kad galetu suoargnizuoti mums darbo sutartis kol mes Lietuvoje. Reikejo laukti kol viskas bus sutvarkyta. Nezinodamas kiek laiko reikes laukti net nebandziau ieskoti darbo Siauliuose. Nors ir nesimokiau likau Siauliuose, labai jau patiko "savarankiskas" gyvenimas. Nedirbant, nesimokant atsirado begales laisvo laiko. Daznejo tusai, klubai. Po vienos isvykos i kluba buvau sumustas triju asmenu. Ilgai gulejau ligonineje, daktarai sake, kad buvo realus pavojus gyvybei. Po sio ivykio kardinaliai pasikeiciau. Pradejau bijoti bendrauti, neliko jokio linksmumo, net nebesportavau, pradejau visko vengti. Taip pasibaige pirmieji "savarankisko" gyvenimo metai, per sumusimus nebeisvaziavau i Anglija (grupiokas iki dabar ten dirba ir net negalvoja gryzti i Lietuva).
 
Antrieji metai
 
Istojau i kita specialybe, ji jutau, kad patiks labiau. Is praeitu metu buvo uzskaityta dauguma paskaitu taigi pirma semestra laisvo laiko turejau bet kiek. O laisvo laiko namuose nesinorejo nuolat leisti, Siauliuose vis dar buvo pilna draugu, bet kazkodel pasirinkau didziaja laiko dali leisti su tais, kurie dienas leisdavo kazino. Kuo toliau tuo labiau pradejau uzsidegti azartu, jau pralaimedavau nebe po 5 litus, o po 20, kas tuo metu atrode daug. Vis sakydavau (pralaimejes ta 20 litu), kad nebeisiu daugiau ten, bet... Laikui begant pradejome i kazino eiti ir su kambarioku. Kuo toliau, tuo labiau didejo pralosiamos/islosiamos sumos. Praejus pusmeciui jau buvome uzsikabine losmimuose. Bet daznai sekdavosi. Atvyke po savaitgalio gimtajame miestelyje, pasideje daiktus bute skubedavome i kazino. Jau be jokios baimes ar nerimo issikeisdavome visus pinigus, kuriuos duodavo tevai ir pradedavome serti aparatus. Gaudavome 50-100 litu savaitei, jau sekmadienio nakti daznai namo gryzdavome su 200-300 litu. laukdavome kitos dienos, kad vel galetume lekti i kazino. Lazybos neuzkabino, nes ten reikejo pastacius pinigus laukti kol suzais komandos, o kazino viskas vyko taip greitai, nereikejo jokios kantrybes ten. Dazniausiai sekdavosi pora dienu, ketvirtadieni jau turedavome tik ant autobuso bilietelio gryzti i namus. Studijoms skirdavau labai mazai laiko, paskaitu nebelankydavau, bet problemu neturejau, puikiai sugebedavau savarankiskai pasiruosti per trumpa laika atsiskaitymams. Paskaitas leidau kazino. Pradejo nebesisekti losimai. Prasidejo skolos. Tada dar 100 litu atrode daug, taigi i skolas nelysdavome daugiau nei 100lt (nes daznai tiek duodavo tevai gryzus savaitgali namo ir galedavome grazinti skolas). Antrieji "savaranksiko" gyvenimo metai paliko liguista protrauki i losimus. Gaila, bet tuo metu man taip neatrode. Budavo, kad net pasijuokdavau is draugu, kurie nelosia, man smagu buvo, kad zinojau toki "lengva buda gauti pinigu", neskaiciavau, kad bendrame balanse esu minuse ir kuo toliau tuo didesniame, tiesiog dziaugdavaus laimejes butent ta diena. Gryzus vasaros atostogoms ilgejausi kazino, retkarciais nuvaziuodavau i Siaulius palosti.
 
Tretieji metai
 
"Nuostabiausieji" metai. Pagaliau sulaukiau 21 metu. Nuo tada kai uzsikabinau ant losimu aparatu buvo labai idomu kaip atrodo Olympic kazino vidus, kaip ten tas zaidimas prie gyvu stalu, kaip ten tie apratai su neribojamomis galimybemis praturteti. B licenzijos losimu aparatai jau tapo nebeidomus kai pirma karta apsilankiau A licenzijos losimu salone - Olympic. Prasidejo zaidimai ruleteje. Ten jau reikejo didesnio kapitalo nei 50-100 litu. Prasidejo didesnes skolos, kreditai. Kaip sakoma pradedantiesiems sekasi. Sekesi ten ir man. Labai sekesi. Per kelias dienas laimejau virs 1000 litu, tai buvo nerealus laimejimas kai buvau prates zaisti aparatuose kur didziausias laimejimas 200 litu per sukima. Na, bet kaip sakoma nesidziauk rades, neverk pametes. Per pora dienu viska ir pralosiau. Pradejau vis skolintis pinigu is draugu, bunant studentu smscredit dave paskola. nejutau i koki liuna klimpstu. Draugai pradejo kalbeti apie tai, jog laikas man nustoti lankytis kazino. Nevertinau ju pastabu. Kartais pasisekdavo laimeti ir grazinti skolas, bet neilgam. Prasidejo visiska beprotybe. Laimejes 500 ar daugiau as vistiek nesustodavau, zaisdavau kol nebeturedavau nieko. Po to keikdavau save. Ne del to, kad skolinuosi ir losiu, o del to, kad laimejes nesustoju.
 
Ketvirtieji metai
 
Vel pasibaigus vasarai gryzau i Siaulius. Mokslai pradejo visai neberupeti, na bet vistiek sugebejau savarankiskai viska ismokti per itin trumpa laika, parasyti diplomini ir pabaigti mokslus. Visas demesys buvo sutelktas i kazino. Vis dar nejauciau, kad tai yra liga. Pradejau losti is bet kokiu pinigu. Net tevu duotus pinigus, kad susimokeciau uz moksla pralosiau, gerai kad kolegija dave paskola ant mokslo po to. Visada budavau atsakingas uz buta, kuri nuomodavomes keliese. Su buto savininkais atsiskaitydavau as surinkes pinigus is bendranuomininku. Liga pasike toki laipsni, kad net surinkes nuomos pinigus skubedavau i kazino... Draugai vis intensyviau ragindavo mesti zaidimus. Neklausiau. Meluodavau tevams, draugams, kad tik gauciau pasiskolinti pinigu ir skubedavau zaisti...
 
Penktieji metai
 
baiges mokslus likau gyventi Siauliuose. Kaip ir turi buti darba pagal specialybe galima gauti tik per pazystamus, na retais atvejais jei tikrai geras specialistas esi tai gal irgi imanoma. Specialistas geras nebuvau, patirties lygiai 0. Isidarbinau apsaugoje. Isidarbinus visi kreditai nebijodami teikdavo paskolas. Pasiemiau kreditus is visur kur tik imanoma. Viska pralosiau. Atejus metui grazinti kredita skolindavaus is kitur. Taip skolos dar labiau augo. Protas gryzo kai jau buvo per velu, kai turejau didziule skola. Jau mazdaug metai kai nebelosiu kazino. Realiame kazino. Retkarciais nedidelemis sumomis pazaisdavau unibete live kazino, ten jau suprasdamas ka darau zaidziau minimaliai, laimedamas praktiskai ant cigareciu ir to pilnai iuztekdavo, jokio noro zaisti nebebuvo. Dirbant ir gaunant nedidele alga, kurios net neuztenka pratesti kreditu terminams issikapstyti yra labai sunku... Gerai, kad vis rasdavau ka papildomai padirbeti, kiek galejo padejo tevai, po truputi mazinau skolas. Buvau isiskolines kiek daugiau nei 20k litu. Nuolatinis stresas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nuo nervu prasidejo ligos, pradejo slinkti plaukai, kuna pradejo berti neaiskiomis puslemis. Nebuvo net stimulo eiti i ligonine pasirodyti. Niekas tapo nebeidomu. Po truputi taip egzistuodamas sumazinau skolas iki sumos, kuri jau teike optimizmo, vel pradejau ziureti i gyvenima taip kaip reikia, o ne taip kaip i laza. Po tiek kanciu atrode, kad viskas bus gerai. Ir stai vel staigus suolis i dugna. Atsirado galimybe lengvai uzsidirbti 4-5k litu dirbant patinkanti darba. Bet tam reikejo investicijos. Didziaja dali pinigu susiskolinau vel is kreditu ir draugu. Keletas kreditu kazkodel suteike paskolas nors jau kuri laika nebedirbau net apsaugoje. Na atrode viskas pavyks. Viskas ir butu pavyke jeigu ne lemtinga mano klaida pries dvidesimt kelias dienas... Mazdaug tuo metu buvo mano 24 gimtadienis, dar is skolu neissivadaves nusprendziau nesvesti. Draugai suorganizavo toki lengva baliuka vistiek. Veliau jis pasirode visai ne lengvas. Visi prigereme, susipykau su drauge ir girtas sedau i draugo masina. Nesivaldydamas isvaziavau, net negalvodamas kur. Sudauziau ne savo masina. Praradau teises. Gavau bauda. Policijos garbes ir orumo izeidimas, policijos nurodymu nevykdymas tuo metu man buvo tarytum privalomas dalykas prie visu ivykiu. Dziaugiuosi, kad buvo naktis, viskas ivyko ten kur ir diena buna mazai eismo, nenukentejo nekalti zmones. Savo sio poelgio jokiu budu nepateisinu, puikiai suvokiu kaip kvailai ir neatsakingai pasielgiau, kaltinu tik save taigi nereikia dar papildomu izeidzianciu komentaru. Na ir ka turime po sunkiu metu bandant sugryzti i normalu gyvenima? Pasiektas skolu rekordas. Per viena nerealiai kvailai praleista vakara skola pasieke rekordine suma. Tiksliai net neskaiciavau, nera noro net zinoti sumos... Suma turetu buti 25-30k litu. Virs 20 dienu jau nieko nebedarau, gryzo berimai, depresija, nemiga. Nuleides rankas sedziu, jausmas lyg siela jau paliko kuna. Ne gyvenu, o egzistuoju. Turiu keleta darbo pasiulymu su alga 1400-2000 litu per menesi, bet sedziu ir nieko nedarau. Visos mintys sukasi tik ant kokio medzio kabinti virve... Nebeisivaizduoju kaip galeciau savarankiskai pakilti is sio dugno. Nebera jegu dar keleta metu nematant gyvenimo egzistuoti beviltiskai bandant grazinti skolas. Vaziuoti i uzsieni? Turejau galimybe isvaziuoti pas viena is sio forumo nariu, bet jau buvo like nebedaug skolu, nenorejau palikti ju nesusitvarkes, kad nebutu bedu su antstoliais... Dabar jau per velu ten vaziuoti. Na ir isvaziuoti dabar tuo labiau negaliu, negalima palikti tiek skolu, nes gryzus is uzsienio skolos neaisku kiek kartu butu isauge. Nors net neturiu pas ka isvaziuoti, is daug draugu liko tik keli, kurie, deja, niekuo negali padeti sioje situacijoje.
Tikiuosi padesiu atmerkti akis tiems kam dar nevelu isvengti losimu ligos... Jeigu kas nors netycia galite kazka pasiulyti, patarti parasykite pm, jeigu kas nors galvosite ar verta "investuoti" tai is karto parasau, kad per menesi galeciau grazinti tik po ~1000 litu, taigi tai butu ilgalaikis reikalas, procentus sutikciau didelius moketi, nes nebeturiu kur trauktis, arba saka arba paskola, kitu variantu nebeturiu...
Uz savo susiklosciusia situacija atsakingas ir kaltas esu tik as, taigi zmones nerinkite postu man kartodami tai ka as puikiai suvokiu.
Aciu kas skaitete, nezinau ar suprantamai ir risliai cia isejo nupasakoti, nezinau ar tai pades kazkam...

Apie informatikos studijas užsienyje.
 
Specialybės:
 
Computer Science - tai informatika plačiąja prasme. Informatika nėra tik programavimas. Atvirkščiai - programavimas tikriems informatikams yra tik būdas išreikšti mintis. Pats informatikos mokslas (ne veltui vadinama "science") apima daugybę dalykų - pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (Artificial Intelligence), tinklai ir paskirstytos sistemos (Networks and Distributed Systems). Jei nesi tikras, ką tiksliai nori veikti gyvenime su informatika, ir nori turėti visas galimybes vėliau pasirinkti bet kurią informatikos kryptį (nuo žaidimų kūrimo iki kompiuterinių tinklų saugumo specialisto, už didelius pinigus konsultuojančio įvairių bankų programuotojus) - studijuok gryną Computer Science.
 
Software Engineering - lietuviškai būtų "Programų sistemos". Skirta rengti programuotojams. Jei esi tikras, kad programavimas yra tavo pašaukimas ir labiau už tai nieko gyvenime dirbti nenorėsi, rinkis Software Engineering. Per bakalauro studijų metus turbūt programavimo prasme būsi geriau paruoštas nei Computer Science, bet Computer Science studentas vėliau pats nesunkiai galės išmokti tą, ką išmokė tave, o tu viso Computer Science - ne. Žodžiu, jei nedomina jokios fundamentalios kompiuterijos teorijos, galbūt verta studijuoti Software Engineering ir tapti geru programavimo, bet ne informatikos specialistu.
 
IT (Information Technology) - skirta tiems, kurie norėtų sieti savo gyvenimą su informatika, bet programavimas ir visos sistemos jiems yra per daug sudėtinga ir painu. Jei Computer Science yra mokslas apie sistemų kūrimą, tai IT - mokslas apie tai, kaip naudotis jau sukurtomis sistemomis. Tos sistemos yra nuo Microsoft Office paketo (nenustebčiau, jei pirmame kurse gautum Excel paskaitų) iki sudėtingų verslo valdymo ir panašių programų. Tokie specialistai yra reikalingi beveik kiekvienai įmonei ir dažnai vadovauja IT skyriams, konsultuoja darbuotojus jiems iškilus problemoms, diegia ir atnaujina programinę įrangą. Taigi darbo visada turės, bet, mano nuomone, žmogus, kuris pats negali nieko sukurti, nėra tikras informatikas. Be to, IT specialistu gali vadintis tiek baigęs Computer Science, tiek Software Engineering, kurių studijos gerokai sudėtingesnės ir aukštesnio lygio.
 
Web development - mano subjektyvia nuomone, jei jau nori būti programuotoju, geriau neapribok savęs tik svetainėmis. Internetas yra tik būdas informacijai priimti ir pateikti. Visi procesai (informacijos apdorojimas) veikia sistemos viduje (serverio pusėje). Ten gali naudoti bet kokias technologijas ir Web development studijos daugumos jų neapima. Todėl būsimam programuotojui geriau rinktis Software Engineering. Web dalį tuomet jau nesunkiai perprasi pats.
 
Pastebėjau, kad žiūri į ateitį, galvodamas, ką baigęs galėsi dirbti. Siūlau per daug negalvoti. Mūsų seneliai pabaigę studijas visą gyvenimą išdirbdavo tame pačiame darbe, dauguma mūsų tėvų yra pakeitę bent po kelis darbus, o mes - darbus keisime nuolatos. Tu to negali suplanuoti. Geroji dalis yra ta, jog jei baigsi informatiką, tau tuo neteks rūpintis, - jei per studijų metus įgausi pakankamai žinių, darbo visada turėsi ir galėsi rinktis pats. Vieną dieną gausi pasiūlymą būti Project Manager, kitą Web Developer.
 
Reziumuojant, siūlau kaip specialybę rinktis gryną Computer Science. Tuomet galėsi užsiimti ir toliau (magistrą) studijuoti bet ką.

Daugelis optimizuodami savo svetaines pagal tam tikrą raktažodį, potencialų lankytojų srautą apskaičiuojate, greičiausiai, pasinaudodami Google Adwords: Keyword Tool.
 
Tačiau ar žinot, kad jei pagal tam tikrą raktažodį yra reitinguojamas ir koks nors Wikipedijos puslapis, potencialų lankytojų srautą yra galima apskaičiuoti patikrinus, kiek tam tikras Wikipedijos puslapis susilaukia lankytojų.
 
Viskas yra daroma http://stats.grok.se/ svetainės pagalba.
 
Pavyzdžiui, sugalvojote kurti internetinį puslapį, lietuvių kalba, apie buvusį Lietuvos valstybės prezidentą Valdą Adamkų. Ir norėsit šį puslapį optimizuoti pagal raktažodį "Valdas Adamkus".
 
Patikrinus šį raktažodį Google Keyword Tool, gauname rezultatą, kad jis susilaukia maždaug apie 1300 mėnesinių užklausų iš Lietuvos.
 

 
Tai reiškia, kad per dieną šis raktažodis susilaukia maždaug ~43 užklausų.
 
Google Wikipedijos puslapis apie Valdą Adamkų yra reitinguojamas pirmu numeriu ir neabejotinai pagrindinis šio puslapio lankytojų šaltinis yra paieškos sistemos, tad pasitirinimui galima pasižiūrėti kiek susilaukia šis puslapis lankytojų iš viso.
Einame į http://stats.grok.se/, kur yra užrašyta "enter a Wikipedia article title and press GO", pasirenkame lietuvių kalbą (arba tą kalbą, kurios mes norime tikrinti Wikipedijos puslapį), pasirenkat kokio mėnesio rezultatus norite matyti (šiuo atveju bus 2012.06), ir įrašote puslapį kurį norite tikrinti. Gali būti Wikipedia svetainės linko galas, t.y. šiuo atveju "valdas_adamkus" arba Tiesiog puslapio pavadinimas "Valdas Adamkus". Spaudžaime "Go" ir štai turime grafinius rezultatus:
 

 
Kaip matyti iš paveiksliuko per mėnesį šis puslapis susilaukė viso 1104 peržiūrų, o per dieną jis buvo peržiūrimas nuo 12 iki 75 kartų.
 
Aišku, SEO atžvilgiu, nukonkuruoti Wikipediją yra be galo sudėtinga, tačiau protingai panaudojus šią statistiką naudos išpešti galima tikrai nemažai :)
 
Beje, šio įrankio pagalba yra galima pažiūrėti ir Lietuvos ar kitų šalių TOP lankomiausius puslapius.
 
Tikiuosi pravers. Sėkmės visiems :)

Dalyvausiu, sėkmės visiems :)

777 -as postas ;)


 
 
 
Sveiki, malonu, kad nusprendėt atsidaryti šią temą :), jau gan senai esu narys šiame forume ir nusprendžiau parašyti tokį kaip prisistatymą ar ataskaitą :D , tai jau gal tapo madinga ir gali pasirodyti banalu - dar vienas prisistatymas vaje... Bet nusprendžiau vis tiek prisistatyti. Išskirsiu prisistatymą į dalis, vienas galbūt rašysiu daugiau dėl savęs, kitas gal praktiškesnes, atsirinkite ką jums skaityti įdomu, aktualu. Daug ką praleisiu, tiesiog apibendrintai pasakysiu tai ką senai norėjau. Nepykit už gramatiką.
 
 
Tai va kaip užsikabinau už šito forumo
 
Pirmą savo prisistatymą rašiau prieš beveik keturis metus būdamas 14 metų, tai aišku jis buvo labai rimtas, o ir kitos mano temos buvo ne kokios. Bet įstrigo vienas momentas atsimenu sukūriau temą. O tai kas yra google adsense? Labai durna tema buvo, bet esmė – nesulaukiau, nei vieno atsakymo. Nei vieno įžeidimo, nei vienas piktas noliferis nepradėjo rėkt ,,oj vaikuti pilnas goglas info“. Kai pats paskui radau info tai mane, kiek nustebino, tokia tolerancija, nepikta žmonių, skaitančių temas reakcija, o tema juk buvo šlamštas ir turbūt ne pirma tokia. Tuometiniai uždarbiečiai, pasielgė protingai tiesiog leido temai greitai mirti.
 
Kas mane skatina dirbti?
Dabar po truputį judu į prieki, užsidirbu tiek pinigų, kiek man reikia, kaip sakau gaunu viską ką noriu, noriu iphone - užsidirbau, noriu žiauriai pasitūsint – užsidirbu. Iš tikro tai galėčiau išsiversti ir su daug mažiau pinigų. Esu girdėjęs apie tokį dalyką down shifting, žmonės mažiau dirba, mažiau uždirba, bet gali ryte ilgiau gerti kavą, daugiau ilsėtis ir aplamai gyvena gal net geriau. Tai, manau, yra normalu, bet aš į save mėgstu žiūrėti kritiškai. Yra tiek daug sričių, kur aš esu sakykim nevykėlis, todėl turiu labai didelę motyvaciją, kažkur pasiekti daug, būti geriausiu, tai mane varo, ir privertė daug kartų bandyti. Manau yra toks spyruoklės principas, kai žmogus yra slegiamas iš vienos pusės jis spaudžiasi, bet dėl to tik pasidaro stipresnis ir šauna į kitą pusę.
 
 
Tai ką aš dirbu?
 
 
Nieko labai nesukūriau, bet užsidirbu tiek pinigų, kad galiu nusipirkti viską ko tikrai noriu tai, manau, puiku. To pasekmė iš tikro yra daug sąlyginai smulkių darbų, niekad nedirbau samdomo darbo kokiam fabrike ar kitoj darbovietei. Dėl to, kad dabar tokį darbą rasti sunkiau, negu pačiam ką nors sugalvoti (mano nuomone), ir šiaip smagiau kai pats sau viską darai kada nori ir pan. Tai gi mano versliukai: kartais perparduodu kokį telefoną, atlieku rašto darbus, rašau internetiniams puslapiams, studentam su anglų kalba padedu, su Photoshop vis kam nors prisireikia pagalbos, būna mieste (Kaune) susirandu turistų ir už simbolinę kainą aprodau senamiestį (o ta simbolinė kaina ne tokia ir maža), gyvenu prie kapinių tai bobutėm kapus patvarkau, krūmą pasodinu na ir dar keletas versliukų yra. Iš visko po truputį ir susirenku tų pinigų, turiu tokį kaip tikslą jei labai nespaudžia mokslai, uždirbti kasdiena bent po kažkiek. Pastovumas atneša labai gerus rezultatus. O juk nieko nedarau, ko nesugebėtų eilinis jaunuolis. Aplamai manau, kad talentas iš prigimties, teorija, mokslai yra labai pervertinama, o darbštumas ir praktika yra nuvertinama. Turiu tokį kaip ir tikslą, tapti turtingesniu už tuos, kurie mokykloje labai gerai mokosi. Šiaip tokie tai mane erzina. Žinau, kad gal ir negražiai sakau, bet aš jiems tuo pačiu metu ir pavydžiu, ir galvoju kaip jiems blogai. Ypač jei yra siauro mastymo, užsifiksavę ir eina vienu keliu Mokykla>Universitetas>Darbovietė, o kur visa rizika? Kur visas gyvenimo džiaugsmas? Super aukšti tikslai, ir kitos ambicijos? Mano giminėj daug lošėjų tai gal ir aš toks panašus ;D
 
Dar prie to pačio skyrelio pridėsiu ir savo idėją ir svajonę. Idėja - tai reikės, gal vasarą konstruoti dviratį-transporterį, tipo įsisodini du turistus ir veži per miestą, dar ten viską apipasakoji, turą pravedi, bet užsmaugtų mane mokesčiai, manau, na kažkaip vis tiek žiūrėsiu, kažką išsipirksiu gal. O svajonė tai na kažkokia turizmo firma , viešbutis nestandartinis koks.
 
Apie Lietuvos situaciją, politiką, pagarbą, mano nuomonė. Šito nepatariu visiem skaityti, labai kontraversiškas ir painus tekstas, tiesa sakant, pats jame ir savo mintyse pasiklydau, bet pasakiau ką norėjau.
 
Mane dirbti motyvuoja ir dabartinė Lietuvos situacija. Taip Lietuvoje dabar sunku, bet aš savęs nematau bandoje, prie seimo rėkiančio ,,Kubilius vagis!!, kur mano bobutės pensija“ Jei mažiau verktume, o daugiau dirbtume ir daugiau idealizmo savyje rastume, gyventume tikrai geriau, nors, galbūt, man dar tokiam jaunam, lengva kalbėti. Bet, tokie faktai, kad Lietuvos socialdemokratų partija yra didžiausia ir, turbūt, stipriausia partija Lietuvoje, man sukelia pykti ir dėl to aš pradedu kaltinti suaugusius žmones. Atsiranda nepagarba suaugusiems, nes žinau, kad vienas iš trijų turbūt, balsuoja už LSDP ar pan. Čia kai ką pridėsiu iš wiki citatų: ,,Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįsto argumento, kad tai daryti būtina“ - A.M. Brazauskas 1989 m. Viena citata ir mano galvoje chaosas. Aš nubraukiu visa kitą, aplinkybes ir argumentus. Taip aš nesuprantu tų laikų situacijos, ne man suprasti politiką. Bet kaip taip galima? Nuo (mano nuomone) kolaboranto komunisto pereinama prie Lietuvos patrioto, prezidento, premjero? Man tai yra nesuvokiama, ir iš to man išsirutuliuoja nepagarba daliai suaugusiųjų. Kaip jūs tai leidot? Turiu ir daugiau priekaištų, tai galbūt tik vienas pavyzdys su lsdp . Ta nepagarba dažnai išlenda mokykloj ir panašiose situacijose. Kartais man nepavyksta nusikratyti arogantiško šikniaus įvaizdžio, o tai skatina tik dar labiau dirbti ir ieškoti kažkokios saviraiškos formos. Norisi parodyti, kad esu ne, koks pasikėlęs maroziukas, o norint tai pasiekti žinau tik vieną būdą.
 
Dar priedas du mano praktiški, bet abstraktūs patarimai/pastebėjimai, apie pačią pačiaušią pradžią, žmonėms, kurie yra, kur aš buvau prieš kelis metus. Tokie patarimai yra labai subjektyvu.
 
 
Iš kitų klaidų neprisimokysi, pats turi klysti, tam reikia patirties. Pigus, greiti darbai čia puiku, kuo daugiau skirtingų darbų tuo geriau. Smulkūs versliukai yra puiku. Net jei ir turit daug pinigų, netingėkit pradėti nuo žemiausio. Smulkūs darbeliai už 10 litų yra gera pradžia, vėliau įsigudrini ir ką padarydavot per 1h padarysite per 10 min. (čia kalbu apie svetimus n.d. ir pan.) Ir telefonų pirkimas/pardavimas, pradžiai žiauriai gera patirtis.
 
Verslui daug investicijų nereikia. Aš, manau, yra uždarbio procentas, kuris yra apylygis, nesvarbu kokie dideli ar maži pinigai yra naudojami versle. Nuo 100 litų uždirbsi tą patį X% pelno kaip ir nuo 10.000 lt X% pelno. Tai yra jei dabar turėdamas 100 litų tingi prasidėti su mažais pinigais dėl X% pelno tai turėdamas 1000 ar 10000 sakysi tą patį .
 
Apibendrinant
 
Gal aš ir nesąmonių prirašiau. Pats labai kritiškai žiūriu į visus patarimus, prisistatymus, žiauriai nekenčiu, kai kurią nors vieną sritį išmanantis žmogus varo apie viską, o visi tik ir klauso išsižioję maždaug jis protingas :0. Na aš kai puikiai nieko neišmanau, man gal negalioja, labiau apie tv pokalbių laidas čia :D . Kažkada galvojau blogą rašyti, gal kada ir bus. O šitą straipsnį tai rašiau, turbūt, dėl savęs, bus smagu ateity pasižiūrėti ir šiaip norėjau išsisakyti, aišku pasistengiau ir, kiek, įdomiau parašyti, net šiokių tokių patarimų daviau. Sėkmės visiems bandysiu gal neredaguoti šito teksto bus gal man taip įdomiau, nors nemanau kad iškęsiu ;) vis atsiranda naujų minčių, o šią dieną man užplaukė taip.

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Sveiki,
 
Dabar jūs galėsite prisiskambinti į Paypal nemokamai. Nueikite į skype ir suveskite šį numerį: +18882211161 Šis numeris yra nemokamas visoms šalims, išmėginta! :)