Norbertas

Nieko nekaupiu - nei daiktų, nei pinigų. Pinigai išeina arba būtiniems daiktams, arba įspūdžiams. Sunku suprasti žmones, kurie spintose laiko 10 metų senumo apdulkėjusius daiktus ir atsisako juos išmest vien dėl to, kad jie turi praeitį. Learn to let go :).

Ar jūs ka nors patys kaupiate (daiktus, filmus, ivairią informaciją ir t.t) Aš pats bandau visko atsikratyti, nes dabar supratau,kad tai tiesiog trukdo gyventi. Ivairūs materialiniai dalykai kurie reikalauja atsakomybės ir prežiuros tik švaisto mano laiką. Kuo daugiau materialinių daiktų turi tuo labiau tu esi jų užvaldytas. Na sunku nupasakoti, bet manau bus tokių kurie supras. Budizmas to moko, kad tik atsikratęs materialinių malonumų pasieksi vidinę ramybę, nes jie tiesiog blasko tavo dėmesį. Pastebėjau ta manija perėjo ir prie kitų dalykų, pvz jeigu įsijungiu kokį National Geographic ar šeip mokslinį kanalą ir žiuriu kokią įdomią laidą (pvz apie kosmosą arba gyvunus) aš ta kanalą perjungiu arba išjungiu tv išviso, nes žinau, kad tos laidos yra daug serijų ir netgi keli sezonai ir, kad dabar negaliu žiūrėti, nes turiu peržiūrėti tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos atsisiuntus tą laidą. Ką jūs manote apie tai? Arba dar vienas pavyzdys. Pvz turiu kokių lapų su kokia nors informacija ir žinau, kad jų man jau nereikia, tai pirmiausia aš turiu juos perskaityti "išsiurbti" visą informaciją ir tik tada išmesti. Nes mano manymu turiu išnaudoti visa tos materialinės "gėrybės" potencialą :D Išvada tokia, kad kai nieko neturi ir nekyla jokių pagundų ir tik tada gali siekti savo tikslo, nes neturi jokio blaškymo šaltinio.

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Temos kūrėjas didelis melagis - iOS'am tokios programėlės seniai nėbera (o gal ir net nebuvo). Jie patys savo puslapyje rašo, kad tai tik Android'ams.
Gerai būtų jei pataisytum pirmą postą.
 
Toliau - aš iš esmės vengiu Android prietaisų tačiau kartais atsiranda neblogos situacijos, kuomet galima pasinaudoti Androidų bug'ais ir taip išmušti keletą centų. Įsirašiau tą programėlę į emuliatorių. Iš pradžių labai nesipyko, kaip ir netgi neblogai veikė, neskaitant baisios išvaizdos, persikreipusių mygtukų ir taip toliau. Surinkau aš tai išmokai, na ir paprašiau, bet ten nieko neina suprast: ar aš tik šiaip emaila įrašiau į kurį pinigus siųst, ar aš tuomet buvau prisijungęs su accountu - žodžiu, tikras nesusipratimas ten yra. Galiausiai vis dėl to atėjo tas doleris į paypal'ą. Įjungiu programėlę dar kartą - errorai, "Multiple logins". Persirašai programą, tada vėl kaip ir nuo nulio viskas, bet surinkt tos išmokos jau nebeišeina, tai dingsta kreditai, tai vėl tenka perrašyt.
Trumpai tariant - jei netingi užsiiminėt, su emuliatorium tikrai gali pavykt. Tik beje tikrai ne visus offerius galėsi įvkdyt, net kai kuriuos siunčia iš Google Play, su kuriuo turėsi dar daugiau bėdos ant emulatoriaus.
Sekmės, robotukai.

Na, kiek man teko susidurt, tai tokiais būdais moko kuklumo. Pavyzdžiui, pas mus į treniruotes prieš pusę metų atėjo karininkas. Jo fizinis pasiruošimas yra nesveikas, bet tyliai sėdi, nešokinėja ir nebando demonstruotis, tai ir treneris jį gerbia. Iš kitos pusės, ateina pacanai, pusę metų pasitreniruoja ir jau iškarto iki lubų pasikelia, tai tokiems ir bando apkarpyt sparnus, kad išmoktų jaust pagarbą ir suvoktų, kad kuklumas - dorybė.

Gal kad pažadintų viduje tūnantį žvėrį, kuris visgi pasakytų NE, aš NESU šūdžus ir aš MOKU pastovėti už save? :ph34r:

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Įspėjimas: Tai tik subjektyvi mano nuomonė. Viskas kas čia surašyta yra iliuzijų ir apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų rezultatas. Bet gal kas nors ras ir sau ką naudingo. Parašyta samonės srauto metodu ( ką mąstau, tą rašau).
 
Atėjo metas ir vėl man parašyti. Prisikaupė daug minčių. O kas svarbiausia - dabar jos trumpos ir aiškios. Genialumas slypi paprastume, ar ne taip Einšteinas sakė?
 
Apie ūkį ir bites
 
Tikriausiai, kaip ir daugelis iš jūsų, esu kamuojamas minties - kaip man sukurti idealų verslą, kaip rasti tą idealią idėją, kurią galėčiau įgyvendinti, nes dabar manau, kad esu pakankamai kompetetingas VYKDYTI veiklą. Manau yra čia žmonių, kurie nori "daryti" verslą. Noro užtenka, įrankiai (materialūs ir ne) yra, kompetencijų kaip ir pakanka pradžiai, bet... Bet nėra tos idėjos. Ji niekaip nešauna į galvą, kad ir kiek bemąstytum, ką bedarytum. Nėra ir viskas. Pažįstama?
 
"Nonsensas"
 
Kas yra "nonsensas"? Nonsensas yra kaimo gyventojai, kurie sugeba užsidirbti iš daržovių (!), nonsensas yra nekilnojamas turtas, kai nedirbi ir pinigus gauni, nonsensas yra suši, nes aš nepadariau tos idėjos, nonsensas yra įvairios kavinės (cofee inn, max coffe, etc), nes aš vėl nepadariau tos idėjos, nonsensas yra appsai, nes rizikuoji, kaip asilas, beto aš nemoku, nonsensas, nonsensas, nonsensas... Visiškas š.ūdas. Arba kažkas pasiima geras idėjas arba jos š.ūdinos. Nonsensas vienu žodžiu.
 
Self-help
 
Skaitau knygas. Self helpo. Kaip tapti milijonierium, kaip uždirbti milijoną, turtingas ir vargšas, kaip dirbti dvi valandas per savaitę, Steve Jobs gyvenimo paslaptys, D.Trumpas sako, kaip parduoti bet ką... Self-help'o knygos - šūdų krūva. Geras marketingas užtat. Note to self: Knygos geras verslas. Parašyk, kaip "padidinti savo produktyvumą", išleisk knygą, take profit. Bet ne, tokių knygų jau daug. O aš nekoks rašytojas. Beto su leidykla daug bėdų, čia daug reikalų, čia sunku ( nors niekada nebandžiau ). Skip...
 
Leidžiamės ant žemės
 
Vieną dieną vaikščiojau Klaipėdos senamiesčiu. Galvojau, sugalvosiu gerą idėją. Viena diena tapo savaite. Mėnesiu. Pusmečiu. Šūdų krūva, mieste yra gerų idėjų, bet jos visos jau įgyvendinamos. O, pramoninkų federacijos pastatas. Įdomu, kaip jiems taip pasisekė? Juk jie irgi nuo kažko pradėjo..
 
Keturios sienos
 
Jau dvi savaitės neišeinu iš kambario. Ta prasme namų. Ta prasme, nebendrauju su žmonėm. Ta prasme guliu ant lovos ir galvoju. Ant stalo guli Donskio pasirašytas "Lietuviškasis liberalizmas".. Juk liberalizmas sako "laissez faire". Gavau aš tą laisvę. Niekas netrukdo. Tik aš pats.. Sau?
 
Enemy within
 
Ir galų galiausiai nušvitimas. Supranti, kad didžiausias stabdis esi tu. Ribas apsibrėži pats sau. Priešas viduje. O pizdy išrašyti aš moku...
 
Ką autorius norėjo pasakyti?
 
Mielas skaitytojau, jeigu tau nesvetima visa, kas čia surašyta, sveikinu - tu toks ne vienas. Jau kuris laikas kamavausi su šitom problemom - niekaip neina sugalvoti idėjos. Pirma kaltinau aplinką, poto kitus, poto pats save. Kol galų gale suvokiau, kad reikia elgtis konstruktyviai. Minčių blokada (kitaip nežinau kaip pavadinti) yra tik pasekmė. Reikia ieškoti priežasties. Aš ją radau. Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:
1. Nauji žmonės
2. Nauja aplinka
3. Nauji potyriai
 
Užtrukau nei daug, nei mažai, kol tai suvokiau - 4 metus. Perskaityti aš daug kartų perskaičiau. Nu ir kas? Kas iš to, jeigu skaitai, bet nesupranti, kas iš to, jeigu žiūri, bet nematai, kas iš to, jeigu klausai, bet negirdi? Beveik budizmas...
 
Svarbiausias mano atradimas, kad šios trys sąlygos yra ne tik idėjoms, verslui. Jos - universalios. Bandydamas jas vykdyti, tu tobulėji, kaip žmogus. Daugiau matai, daugiau jauti, daugiau žinai. O kur žinios, ten ir išmintis. Kur išmintis, ten ir idėjos.
 
1 Nauji žmonės. Susipažinkit su naujais žmonėmis. Nesvarbu, kur - ar pas draugą baliuje pirtyje ar gatvėje ar galų galiausiai savo mokslo/darbo įstaigoje. Čia ne tik "labas" ar "kaip sekasi". Susipažinkit kaip priklauso. Klausinėkit apie viską - tegul pasakoja. Religinės pažiūros, politika, ekonomika. Kuo daugiau išgirsit, tuo geriau. Nekritikuokit, klausykit. Ir svarbiausia išgirskit tuos momentus, kai sako "kaip gerai būtų, jeigu". Protingi supras, ką čia galima pasiimti.
 
2. Nauja aplinka. Kadangi nemėgstu šnekėti neargumentuotai, tai padarysiu sau nedovanotiną pramogą - leisiu sau nenurodyti šaltinio. Nes velniškai tingiu jo ieškoti. O jau vėlu. Ir aš tingiu. Anyway, mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai. Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką jūs manot - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mieste apsilankykit naujose kavinėse, naujose vietos, ten, kur niekada nebuvot. Jeigu yra galimybė, keliaukit ten, kur apskritai viskas kitaip. Kultūrinis šokas veikia. Ir labai stipriai.
 
3. Nauji potyriai. Aš nežinau, galbūt šneku vėl tą patį, bet tai iš esmės ir yra gyvenimo pagrindas ir prasmė. Kada paskutinį kartą darei kažką naujo? Senai? Tai gal metas judinti subinę ir kažką nuveikti naujo? Patikėkit veikia. Pamatysit, kaip viskas keisis.
 
Nežinau, kartais atrodo, kad kai parašau, tai veltui. Niekas niekada neparašo, kaip jiems pasisekė. Dažniausiai skundžiasi, kaip jiems nepasisekė. Matyt tautinis bruožas... Aš žinau, kad ir kiek čia rašyčiau ar bandyčiau įkvėpti, dauguma Jūsų nieko nedaro. Dalis jūsų depresuojat. Esat nepatenkinti gyvenimu, tačiau nieko nekeičiat. O kaip gali kas nors pasikeisti, jeigu jūs patys nieko naujo nedarote? Gyvenimas, tai fizika. Tos pačios priežastys iššaukia tas pačias pasėkmes. Norint kitų rezultatų, reikia kitų veiksmų. Norėčiau, kad tu, mielas skaitytojau, pradėtum kažką daryti dabar. Aš nežinau, kiek tu sėkmingas ar nelabai, nežinau iš kur tu, ar kiek tau metų. Bet jeigu tu kažką nuveiksi, mano tikslas bus pasiektas. Atsidaryk wordą. Dabar. Susirašyk, ką norėtum nuveikti. Sunku ar ne? Šuolis su parašiutu, žygis su dviračiais arba šiaip pasivažinėjimas, plaukimas baidarėmis, šokių pamokos, teatras, kinas, naujas maistas, nauji žmonės, naujos vietos, nauji keliavimo būdai (rekomenduoju tranzavimą). Rašyk, rašyk. Jeigu parašei, užseivink ir užsirašyk "Bucketlist vasarai". Arba gyvenimui. Tai iš esmės neturi prasmės. Atsispausdink. Sveikinu, ką tik pasidarei mažą priekaištą nieko neveikimui. Pasidėk matomoje vietoje. Ir stenkis išbraukti viską , kas ten surašyta. Padaryk tai. Pasiimk pirmą punktą. Susirašyk viską, ko reikės įgyvendinimui, kaip tai padaryti. Eik į detales. Nebesvarstyk abstrakčiai. Užteks. Metas mąstyti konkrečiai.
 
Bet aš vistiek žinau, kad didžioji dalis to nepadarė. Kodėl? Nežinau. Tingit galbūt. Susirašykit, ką norit nuveikt ir pasidėkit matomoj vietoj!
Dabar, nes vėliau užmiršit. DABAR.
 
Jeigu kasnors taip ir padarys ir įgyvendins nors vieną savo svajonę ar tikslą, kur buvo užsirašęs - parašykit į PM, man su sąžine bus lengviau, geriau miegosiu.
 
Geros vasaros, forumiečiai, neapkerpėkit, tobulėkit, o vėliau dalinkitės įspūdžiais, nes mes čia tam ir esame, ar ne? :)
 
Mr. R

Sveiki forumiečiai,
 
Kaip tik nesenai užsiregistravau šiame forume, taigi kodėl gi neprisistačius? ;)
Esu 18-kos metų, gerąsias vertybes stengiantis išsaugoti vaikinas. Šiuo metu - abiturientas. Egzaminus jau išsilaikiau: anglų, lietuvių, informatiką, matematiką, laukiu jų rezultatų, kurie turėtų būti tikrai neblogi. Ketinu pirma stoti į perspektyviąją KTU informatiką, pabaigti šias studijas ir tada jau krypti link širdžiai mielesnės srities - multimedijų.
 
Su kompiuteriu susipažinau dar vaikystėje ir nuo pirmų dienų nebuvau tik eilinis jo vartotojas - vis norėdavosi gilintis į aparatūros, programinės įrangos veikimą.
 
Taip pat esu kūrybiškas žmogus, todėl neretai pasitelkdamas kompiuterį užsiimdavau kūryba. Ne, ne apie kokį skaitmeninį dailės meną kalbu, o apie jau minėtąsias multimedijas.
Mane traukia 3D pasaulis, fotografavimas, nuotraukų redagavimas, elektroninės muzikos kūrimas, programavimas ir pan. Pavyzdžiui, atsimenu, kaip mėgdavau kurti 3D žemėlapius Counter-Strike 1.6 žaidimui, kurios žaisdavau savo įdomiai priprogramuotame serveryje; vėliau išmokau naudotis Google SketchUp programa, modeliavau pastatus Google Earth žemėlapiui (Panemunės tiltas ir kt.), bandžiau "renderinti" tuos pastatus; pamėgau fotografiją, panoramų darymą; pradėjau mokintis kurti muziką FruityLoops Studio progamoje (čia mano vienas pirmesnių "blynų":
 
http://www.youtube.com/watch?v=CX_XhPC_Ilo
 
Išmokau išnaudoti PowerPoint galimybes; šiais metais dalyvauvau informatikos olimpiadoje, kurioje tapau Kauno miesto II vietos laimėtoju.
Neesu kurios nors vienos iš šių srities specialistas, bet turiu nemažą žinių apie IT ir ne tik bagažą.
 
Užsiregistravau Uzdarbis.lt, nes čia galima rasti daug naudingos informacijos, taip pat padiskutuoti su protingais žmonėmis. Dabar mano pagrindinis tikslas - panaudoti vasaros laisvą laiką išvystant savo svetainę ir ją paverčiant pajamų šaltiniu ir, žinoma, įgyti naujų žinių, kurios turėtų praversti tiek studijuojant, tiek pačiame gyvenime. Taigi, malonu susipažinti, aš Kasparas! :)

Šie žodžiai priklauso žmogui, kuris buvo užkariavęs beveik pusę pasaulio - Čingischanas
 
"Elikis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi" - Jėzus
 
"Protas nuveda iš taško A į tašką B. Vaizduotė nuveda bet kur" - Albertas Einšteinas
"Jokia dantų pasta neapsaugo dantų taip gerai, kaip laiku grąžintos skolos" :D - Liaudies išmintis :D

Chebryte, kokius jūs čia dviratukus išradinėjate. Tie kas nors kartą pabuvo tikrame juodame kontinente, centrinėi afrkoi supras , kad ir ką kas bedarytų, bet kokiu atveju kalčiausias visada liks - baltasis. Nei vienas jūsų paaukotas $ nenueis ten kur reikia, pakeliui nuo jūsų paaukotų pinigėlių bus nugriebta visa grietinėlė, tai faktas daugiau nei 100 %. Visa centrinė afrika gyvena vargingai, kažkada draugas Kenijoi bandė kaime vaikams pieštukų padovanoti, aš pats filmavau, tai jį pilna to žodžio prasme vaikai sutrypė (jei surasiu video klipą ,įdėsiu, vaizdelis vertas milijono)
Taip kad pinigėlių kišti ten tikrai nereikia, nes tai kiaura juodoji skylė, arba geriau bandyti duoti meškerę ir išmokyti žvejoti, bet ne žuvy.
Kas liečia Kony tai jis vienas iš tų bepročių ir nusikaltėlių, kurie "užkabina" patiklius afrikiečius, "sugrojant" ant jų religinių jausmų.
Kas nežino, kas jis toks tai paaiškinsiu trumpai, jis panašus į M. Jacksoną, labai mėgo vaikus, tik vaikai jo nemėgo. Pas Kony aplamai visas religinis marazmas prasidėjo nuo jo pusseserės, išprotėjusios sektantės, kuri save pavadino šventaja ir norėjo sukurti Dievo karalystę žemėja.Kiek žinau ji buvo pasisklebusi , kad stabdo kulkas rankomis, vėliau ji pabėgo į Keniją, berods 2007 metais padarė -numirau.
Tada vią tą juodą reikliuką perėmė pusbrolis Konis, kuris sukurė Dievo vardo paispriešinimo armiją - LRA. Būtų viskas nieko , bet visą tą kariauną jis sukurė iš vaikų. Įdomu, kad mergaites jie naudoja kaip kareivių žmonas, pirma naktis be abejo priklauso -Kony, o jei kartais mergaitė patinka dviems karams -ją nušauna.
Kaip skelbia Kony, tik vaikai neturi nuodėmių , yra skaidrūs, todėl geriausia gali atlikti savo karinę misiją prieš dievą. O tie vaikai kurie kaimuose nesutikdavo stoti į Kony armiją buvo nužudomi ir jų kūnai būdavo įvynioti į Bibliją ir palikti laukymėse.
Beprotis Džozefas įsitikines , kad vaikai turi būti pratinami prie religijos nuo mažens, todėl vien Ugandoi dingo 30 000 vaikų. Iš pradžių jam praplaudavo smegenis, vėliau duodavo kalašnikovą į rankas , kurio pagalba jis griždavo į kaimą ir iššaudydavo visą savo šeimą.
Esmė viena -LRA tai nedidelė armija, kuri susideda tik iš vaikų ir kurie akimirksniu numirtų už savo generolą - Džozefą Kony, religinio marazmo vedini.
Kony save paskelbė Dievo vietininku žemėja (kaip ir daugelis religinių bepročių), kurio tikslas vienas - sukurti religinę valstybę paremta 10 dievų įsakymų, ir ant kurio galvos jau 150 000 mirčių.
O nepagauna jo todėl, kad pas juos niekas nesinaudoja palydoviniais telefonais, nes visi panašaus pobudžio partizanai ar teroristai budavo išsekti ir "nukirsti" būtent palydovinų telefonų pagalba (ne mobilių)
Tik įdomu kaip pas jį su Dievo įsakymais- nežudyk ir neprievartauk....
Dabar Kony armijoi apie 80 000 vaikų, o jų vadai - karingi religiniai generolai - pirma foto

Neskubekite visko priimti uz gryna piniga. Viskas yra labiau komplikuota nei atrodo. Mano nuomone sitame reikale labai daug politikos ir neskaidrumu.
 
http://visiblechildren.tumblr.com/
 
Siuo klipu zmones yra supazindinami su situacija ir tuo paciu yra prasoma aukoti pinigus ir pavyzdziui man tikrai rupi kur nueis mano pinigai. Zvelgiant i preitu metu organizacijos financine ataskaita, sitas reikalas pasitikejimo nekelia.
 
Of the $8.9 million in donations they spent in 2011, this is the breakdown: $1.7 million in US employee salaries $357,000 in Film costs $850,000 in Production costs $751,000 in Computer equipment $244,000 in "professional services" (DC lobbyists) $1.07 million in travel expenses $400,000 in yearly office rent in downtown San Diego $16,000 in Entertainment etc... Only 2.8 million (31%) made it to their charity program (which is further whittled down by local Ugandan government officials) - what do the children actually get?
Saltinis
 
Sakysit vistiek 2.8 milijono paaukojo vaiku gerovei. Bet ta gerove turi uztikrinti vietine ugandos valdzia kurios galva yra diktatorius Yoweri Museveni. Diktatorius kuris per 25 metus iszude virs 100k zmoniu ir susikure armija is tu paciu vaiku. Vaiku kurie dabar yra vadinami Ugandan Army, ir sita armija finansuojama invisible children projekto. Pridursiu J.KONY dabar yra isvykes is ugandos. O ginkluote kuria gauna Museveni is US ir UK naudoaj karui su kitom valstybem, prisidengdamas neva gaudo KONY. Pabaigai pasakysiu sitoje istorijoje Kony yra ne vienintelis karo nusikaltelis ir zudant vaikus kurie saugo KONY irgi yra nusikaltimas zmonijai.

Sveikas,
 
Parapsichologija domiuosi nuo ~12 metų. Seniau galvojau, jog gyvenimą siesiu būtent su šia sritimi, tačiau daug kas pasikeitė, todėl šiuo metu nebegilini žinių, bet turiu ką papasakoti.
 
 
Aš už. Man, kaip besidominčiajam, būtų labai įdomu. Tiesa, tau reikėtų ne vieno "greito" žmogaus - daug įrangos ir
greita reakcija. Taip pat įranga turėtų būti profesionali, nes reikia nepamiršti, jog naktinis vaizdas yra "sudėtingesnis" ir jį sunkiau suprasti. Tiesą sakant turiu variantų, kuriuos pats esu išmėginęs, tačiau tai nėra susieta su kapinėmis. Jeigu autorius norėtų, galėčiau papasakoti.
 
 
Įprasta. Norint kažką pamatyti turi atsidurti "reikiamu laiku reikiamoje vietoje".
 
 
 
Taip, tai yra tiesa, tačiau nevisiška. Išsiskiria ne grynas fosforas, o jo junginys - fosfinas (bespalvės, bekvapės, degios dujos). Kuomet fosfinas turi priemaišos - difosfino, fosfinas gali užsidegti tiesiog ore. Fosfino degimo metu susidaro liepsna, vadinama liuminiscecine liepsna (švytinti tamsoje).
Kapo "supylimo" laikas neturi nieko bendro su šiuo reiškiniu. Pagrindinis rodiklis - žmogaus mirties laikas. Jeigu žmogus miręs seniai, tačiau palaidojamas vėliau, jokio švytėjimo proceso nebus - visos bakterijos jau "dirbs". Jeigu žmogus miręs neseniai ir yra greitai palaidojamas (2-3 dienos), tuomet procesas veikiausiai bus matomas. Tai priklauso ir nuo dirvožemio. Įprastai dujos be problemų išeina pro karsto plyšius, tačiau jeigu žemėje nėra didelių porų (didelės poros žemėje būdingos naujai užpilto kapo vietoje), procesas bus SUNKIAI matomas arba nematomas.
 
 
 
Žinoma, geriau pasislėpus už kampo alų gerti ar vartoti narkotines medžiagas. Su tokiu mąstymu į artimiausią naktinį klubą galima eiti.
Pasaulis yra didelis - žmonių daug. Yra sakoma: kiek žmonių - tiek nuomonių. Daugelis (tačiau jokiu būdu ne visi) žmonių gyveną įprastą gyvenimą - siekia tikslų, kurie atrodo nesunkiai pasiekiami; tobulėja; pramogauja. Yra dalelė tokių žmonių, kurie analizuoja tai, apie ką kiti žmonės nei nepagalvoja. Tai yra nesuvokiamų dalykų analizė. Vieni analizuoja tai, kas gali vykti žmogui mirus; kiti analizuoja visatą ir bando atsakyti į klausimą - kur viskas baigiasi. Pagalvojus apie tokius dalykus blaiviu protu galima pakvaišti, tiesa? A. Einšteinas yra pasakęs: "Labiausiai nesuvokiama pasaulyje yra tai, kad tas pasaulis yra suvokiamas". Ateis laikas, kuomet visos paslaptys ims aiškėti - nežinia kada, tačiau tai tikrai įvyks. Yra sakoma, kad žmonija težino tik 1proc. to, kas vyksta aplink ją/už jos ribų.

Atitaike i kelioniu skilty forume :)

http://marozai.lt/forum/11-zona-ir-bachurai.html

Nuo 2008 m. kovo 30 d. buvo panaikinta oro sienų kontrolė ir nepilnamečiai gali keliauti lėktuvu be tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimo į visas Šengeno erdvei priklausančias ES šalis. Nepilnamečiams vykstant į ES šalis, kurios nepriklauso Šengeno erdvei - Jungrinę Karalystę, Airiją, Kiprą, Rumuniją ir Bulgariją, oro sienos kontrolės pareigūnams reikės pateikti tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimą, patvirtiną notaro arba seniūno, kad vaikas gali laikinai išvykti vienas arba su įgaliotu asmeniu.
 
Šengeno erdvei priklauso 22 (dvidešimt dvi) ES šalys: Švedija, Suomija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Graikija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Austrija, Čekija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Italija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Malta bei 2 (dvi) ne ES valstybės: Norvegija ir Islandija.

Turiu aš šią knygą, planavau kažkada skaityt, bet po šios santraukos to jau nebedarysiu. Daugelis punktų, mano nuomone, gali būti sutrumpinami kaip - "padlaižiavimas" (Kažkas tai jau anksčiau pastebėjo.).
 
Kažkokie keisti patarimai daryti, tai kas kitiems patinka. Na niekaip nesugebėčiau sėdėt ir klausyt kažkokio tai žmogaus nelaimingos meilės istorijos ir panašiai. Niekada nesišypsau ir nežadu ateityje šypsotis kokiam tai žmogui, kurio nemėgstu, kad ir jis aukštesnes pareigas užima, vien dėl to, kad kažkaip tai jam įtaką daryčiau... ar dar kažkaip jį "hipnotizuočiau".
 
Nemanau, kad aplink mus tik vieni d#bilai nesugebantys pastebėt, kad kai kurie "malonus" gestai daromi tik iš reikalo.

Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmoniems (Dale Carnegie)- tai knyga, kurią neseniai mūsų forume rekomendavo Kernius. Čia pateikiu geriausias mintis iš šios knygos
 
Man patikusios citatos:
Kritika - kaip naminiai balandžiai. Jie visada sugrįžta namo. Asmuo, kurį mes ruošiamės taisyti arba smerkti, tikriausiai pateisins save ir atsakydamas pasmerks mus.
"A. Linkolnas "Neteisk ir nebūsi teisiamas"
"Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo ,- sakė Konfucijus ,- kai Tavo paties slenkstis nenuvalytas"
"Aš niekuomet nekalbu blogai apie jokį žmogų ir sakau apie kiekvieną viską, ką tik žinau gero" Benjaminas Franklinas
"Didis žmogus parodo savo didybę tuo, kaip jis elgiasi su mažais žmonėmis" Karlilis
"Svarbiausias žmogaus prigimties principas yra būti įvertintam" Viljamas Džeimsas
Pagrindiniai sėkmingo bendravimo principai
Nekritikuoti, nesmerkti, nereikšti nepasitenkinimo.
Sąžiningai ir nuoširdžiai įvertinkite gerąsias žmonių savybes.
Sužadinkite žmogui aistringą troškimą būti įvertintu ir suprastu
Šeši būdai patikti žmonėms
Nuoširdžiai domėkitės kitais žmonėmis.
Šypsokitės.
Atsiminkite, kad žmogaus vardas jam skamba mieliausiai ir reikšmingiausiai bet kokia kalba.
Būkite kantrūs klausytojai. Raginkite žmones išsipasakoti apie save.
Kalbėkite apie tai, kas kitam žmogui įdomiausia.
Padarykite viską, kad kitas asmuo jaustųsi esąs svarbus – ir darykite tai nuoširdžiai.
Kaip įtikinti žmones
Vienintelis būdas iš ginčo gauti naudos – jo apskritai išvengti.
Gerbkite kito žmogaus nuomonę ir tai parodykite. Niekada nesakykite: “Tu neteisus”.
Jei esate neteisūs, pripažinkite tai nedelsdami ir nuoširdžiai.
Pradžia turi būti draugiška.
Nedelsdami priverskite kitą žmogų ištarti “Taip, taip”.
Leiskite žmonėms iki soties išsikalbėti.
Leiskite žmonėms manyti, kad sumanymas yra jų.
Stenkitės kuo nuoširdžiau įsigilinti į kito žmogaus požiūrį.
Būkite atlaidūs kitų žmonių idėjoms ir norams.
Pažadinkite kilnesnius žmonių motyvus.
Paryškinkite savo idėjas.
Savo veiklą paverskite iššūkiu.
Lyderio savybės
Pradėkite pagyromis ir nuoširdžiu įvertinimu.
Žmogui apie jo klaidas užsiminkite netiesiogiai.
Pirmiau pakalbėkite apie savo klaidas, o tik paskui, jei reikia, kritikuokite kitą asmenį.
Užuot įsakinėję, klausinėkite.
Leiskite žmogui išsaugoti savigarbą.
Įvertinkite menkiausią pažangą ir pagirkite už kiekvieną gerą darbą. Karštai pritarkite ir negailėkite gerų žodžių.
Įtikinkite žmogų, kad jis yra šaunuolis, ir žmogus stengsis toks būti.
Padrąsinkite žmones. Kalbėkite taip, kad jų klaidos atrodytų lengvai ištaisomos.
Elkitės taip, kad kitas asmuo mielai darytų tai, ką jūs siūlote.

VISKAS KA RASAU YRA TIK MANO ASMENINE NUOMONE, NESISTENGIU NIEKO IZEISTI AR APSHMEIZTI
 
Ok, trumpai ir as papasakosiu savo panasia beda, tik su laiminga pabaiga.
 
Anyway nusprendziau parduoti savo Xbox360. Imeciau skelbima. Po poros valandu skambina, sako jei viskas ok, atvaziuoju paimu. Atleke iki manes, su masina. Normaliai (kaip zulikui) apsirenges (treningai, pidarastke, kedukai, ceburekas ant galvos). Kaina buvo 700lt. Nuderejo dar 30lt. Sako turiu tik 500lt grynais, gal eurais paimsi? Kazkaip net i galva neatejo... ok. Dar ir grazos 30lt davaiau... Taip ir ishsiskyrem. Tik vat nueinant kazkokia mintis negera del tu euru atsirado, tad paziurejau i masinos nr ir isiminiau, o grizes uzsirasiau ant laikrascio kampo ir kazkur nusviedziau.
Visus itarimus panaikino pasigooglinimas kaip atpazinti netikrus eurus: vandens zenklai - check, juosteles - check, sviecia po neonke - check. Isimeciau i stalciu tuos eurus ir pamirsau. Praejo 2-3 men, vaziavau i banka reikalu tvarkytis, prisiminiau eurus, galvoju kartu ishsikeisiu. Vienzo paduodu, ji pachekina po neonine lempa, nusinese prie tokio aparato kur ratu apvaziuoja pinigai... - Jus neishsigaskit, bet turim itarimu kad Jusu eurai netikri, tokia procedura.... Ir paspaudzia tyliojo aliarmo mygtuka. Na zinoma akropolyje swed skyriuje zmoniu pilna, uzsidaro automatiskai durys, visi spokso i mane... atlekia apsauga (nors nustebau kad atbego po ~4 minuciu, pagal filmu scenarijus seniai viskas butu jau isneshta... ir dar pradzioje prabego pro swed banka ir i kita skyriu nubego, bet neesme). Taigi finale rasau kruva pasiiaiskinimu, visus isvaro is banko, salia manes du apsauginiai, atvaziuoja mentai, mane veda per akropoli uz parankes dviesia (aciu dievui be antrankiu). Nuveza i ekonomine policija... o ten pradeda tardyti. nzn gal tokia tvarka kad bando ibauginti, reikalauja prisipazinimo, sako pasirasyk kad atsispausdinai, parodyk kur iranga ir viskas greitai baigsis. Vienzo liepiu nekresti pokstu ir sakau kad gal dar turiu to veikejo masinos nr. Skambinu zmonai, sakau brangioji rausk siuksline o tai teks lankyti uz grotu :) aciu dievu atsiranda tas laikrastis su uzrasytu nr (beje imestas i tokia siuksliu deze, kuria kas pora savaiciu isverciu i konteineri). Padeda tai kad buvau isirashes to zuliko tel nr i telefono atminti. Taigi mane paleidzia, prasideda tyrimas.
Pradzioje dirba du dedes tyrejai. tokie su dideliais usais, rimti vyrai atrodo. Paskui kazkodel tyrimas perduodamas kazkokiai veplai, o vat cia ir prasideda visas idomumas. Trumpai sakant ji man aiskina kad tas bicas nezinojo kad pinigai netikri. Tipo jis tau tuos 700 grazina ir viska nutraukiam. Sakau nifiga, tokius zulikus reik bent jau iki teismo nuvilkti, kad pasimokytu. Ji suokia kad bicas geras, nezinojo, vat dirba mokosi, is tvarkingos seimos... as nesutinku. Ji tada jau kelia balsa ir sako "tai tu atsisakai zalos atlyginimo? Tai pasirasyk kad nenori jog atlygintu zala. As sakau nieko nenoriu atsisakyti, bet taip tyrimo nutraukti susitaikymo budu nenoriu. Ji ima grasinti kad kolege va paliudys kad nenori pinigu ir apskritai nieko neatgausi. As skambinu advokatui, jus liepia jas siusti ###### (toks jo stilius :) ) Prasau perkelti sita klausima i kita diena, ji atsisako ir pareiskia kad jos kolege girdejo kaip as atsisakiau zalos atlyginimo. Vienzo trenkiu durim tyliai pasiuntes, ir primenu kad geruoju sitas reikalas nesibaigs.
Kadangi tyreja suprato kad jos ##### svyla (manau visiems aisku kodel) pradejo mokyti ir advokata, ir mane. Keli skambuciai reikiamiems asmenims ir viskas pasibaigia bylos uzdarymu ir atidavimu teismui.
Teisme jau viskas pagal istatymus: reikalauju zulika nuteisti, priteisti turtine zala 700lt, neturtine zala 2000lt ir advokato islaidas. Teismas pasiulo zulikui taikytis jei jis nenori teistumo ir sumoketi reikiamas sumas. Zulikas sutinka. Taip viskas ir pasibaigia mazdaug po ~11 menesiu nuo mano apsilankymo banke.
 
VISKAS KA RASAU YRA TIK MANO ASMENINE NUOMONE, NESISTENGIU NIEKO IZEISTI AR APSHMEIZTI

Nusprendžiau pasidalinti eiline istorija apie nukentėjimą nuo sukčių iš skelbimų.
 
Viskas vyko gal prieš 1-2 metus.
 
 
Įdėjau skelbimą, jog parduodu Nokia N73 telefoną. žmonės domėdavosi, komentuodavo, tačiau rimto pirkėjo dar nebuvo. Po dviejų savaičių eilinį kartą gavau SMS. Į SMS turėjau įprotį neatrašinėti (galbūt praradau nemažai dorų N73 pirkėjų), tačiau tą kartą kažkaip nusprendžiau ant bairio atrašyti.
Na, žmogui lyg ir viskas tiko, paskui paskambino, sutarėm dėl susitikimo. Įstrigo tai, jog nors ir bandžiau jį įkalbėti susitikti mano namuose (dauguma sakysite, kad prasta mintis - aš sutinku), tačiau vis kažką numykdavo ir atsisakydavo. Ir dar: nors dėjosi, jog nežino, sunkiai suras tą mūsų susitikimo vietą, atėjo be mašinos (žinoma, ją tolėliau pastatė, bet apie tai vėliau).
Susitikome, netoli mano namų. Vaikinas apie 23-24 metų, velniškai aukštas virš 190, o jau jo net nežinau), su paltu, tvarkingas, na, iš išvaizdos - patikimas. Bendrauja normaliai, per daug nesiderėjo, atrodė lyg tikras pirkėjas:
-Ech, ką čia padarysi, imu...
Na, įteikiau aš jam tą Nokią. Po minutės grįžau namo laimingas, kad pagaliau baigėsi rūpesčiai dėl pardavimo. Namie pietų pertraukos buvo sugrįžęs patėvis, papasakojau jam apie pardavimą (tiesą sakant, ten jo Nokia buvo, jis man pasiūlė parduoti). Daviau jam pinigus, ir po poros sekundžių sako:
-Jie padirbti.
Fak. Velniškai nustebau, iš pradžių net nenorėjau tikėti. Na ką, po minutėlės mąstymų ir kalbėjimosi, nusprendėme vytis sukčių (visgi patėvis - policininkas). Po kelių minučių pasitelkėme į pagalbą jo kolegas, valandą naršėme miestą - nieko. Buvo aišku, kad jis turėjo mašiną.
Parašėme pareiškimą, policijoj pažadėjo radus telefoną pagal IMEI, iš kart vykti į telefono vietą. Deja, taip ir nebuvo skambinta iš to tel.
 
Kas mane labiausiai slegia, kad pinigai buvo grynai popieriniai, labai prastai padirbti.
 
 
Išvados bei patarimai:
Atkreipkite dėmesį į pinigus. Dažnai esame tiek įsijautę į kitus sukčiavimo būdus, kad pačių paprasčiausių ir dažniausių nė nepastebime.
Atkreipkite dėmesį į žmogų, jo aprangą, detales. Policijos nuovadoje būtina bus tiksliai apibūdinti apgaviką, o ir jo ieškant mieste detalių tikrai prireiks.
Niekada nepasiduokite. Rašykite pareiškimą, kreipkitės, naršykite Google, laukite, laukite, laukite.
Būkite įtarūs. Jei žmogus bando dėl neaiškių priežasčių išsisukinėti, arba jei visai nesidera, nesidomi preke, vadinasi, kažkas gali būti ne taip.
Jei jis su mašina - įsiminkite numerius. Jei galite sužinoti bet kokių oficialių detalių, tokių kaip mašinos numeriai, būtinai užsirašykite. Juk velniškai lengva į telefoną nepastebimai užsirašyti 6 skaitmenis.
Kiekviena apgavystė - pamoka Juk jei nebūtų manęs apgavę ant 250 litų, galbūt kitą kartą būtų apgavę ant 1000 lt? Dabar kur kas atidžiau į viską žiūriu - banknotus, bei visus kitus aukščiau išvardytus dalykus.

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Ir dar vienas klausimelis, po kiek laiko jums pana 'dave' ir po to davimo kiek laiko dar isdraugavote? :D

Mano iPod ausinių bendras ilgis yra 90 cm. Būtent pačių ausinių ilgis yra 3,5 cm, garsiakalbio plotis yra 1,5 cm, o kištuko ilgis yra 2,5 cm. Neesu tikras ar būtent to tau reikia, bet tikiuosi, kad nors kiek pagelbėjau.

Praplėst, tai nežinau ar ypač daug praplėtė. Straipsnis iš dalies patiko, nes pašnekovė išliko nešališka. Nepalaikė per daug nei vienos pusės. Tačiau iš dalies straipsnis ilgas, bet jei žmogus ruošiasi išvažiuoti galvodamas, jis viską jau mintinai žino, ir nieko naujo neišgirsta. Ypač patiko tas pasakymas "Žemiau skurdo, 150 000Lt per metus 4 žmonėms..." Mano šeimoje per metus 4 žmonės išgyvenam iš 13 000lt, ir nesiskundžiu, na bet ne čia esmė. Kartais piktina, jog rašo tik apie blogai pasibaigusius įvykius, tačiau užmirštama kiek tūkstančių išvažiavo iš skurdo, ir gavo jei ne prabangų, tai tikrai kokybišką gyvenimą ir dar kartu praplėtė kultūrinį gyvenimą, kuris tikrai yra svarbus, įgyjo patirties kurią galės perteikt savo artimiesiems. Na nežinau mano nuomone, jei važiuoji į užsienį, tai pirmiausia turi savo protu būt pasiruošęs surizikuoti, ir pasitikėti savo jėgomis, jog sugebėsi įsitvert ir kopt aukštyn...

Sveiki visi!
 
Nusprendžiau ir aš sukurti savo kampelį kuriame galėsiu komentuot pasižiūrėt ką dariau ne taip, pažiūrėti kaip tobulėju.
Žaisti pradėjau tikrai neseniai. Šiaip niekada nemėgau pokerio kol neteko pačiam rimčiau vieną dieną (maždaug prieš mėn.) su draugais pažaisti (na ačiū dievui, kad sugalvojau ne iš pinigų žaist, o tai dabar be kelnių lakstyčiau) ir kažkaip užkabino. Lošiau zynga poker facebook'e su draugais ir kažkaip užsukęs pas draugą pamačiau kaip jis unibet'e freeroll'us žaidžia. Nu aš pagalvojau kodėl gi ir man nepabandžius. Tai jau savaitę pleškinau freeroll'us kol sugalvojau pasiimti bonusu 25USD+25USD į PartyPoker.
Partypoker'yje pradėjau žaisti tik šiandien (na 25USD atėjo tik šiandien)
 
 
Iš šio dienoraščio bandysiu išplėšt tiek naudos kiek sugebėsiu. Bandysim dėti įvairių hand'ų analizuot (dažnai būna stipri korta, bet vis kažką ne taip padarau), kelti kokį nors tikslą ir laikytis iškeltu ir aišku atsižvelgti į jūsų kritika bei patarimus.
 
 
Pirmieji TIKSLAI :
 
 
1. Išmokti taisykles (gal ir graudžiai skamba, bet pasimetęs esu kaikuriuose ten pokerio rūšyse)
2. Perskaityt į mėn. bent 1 pokerio knygą
3. Stengtis visko nepralošti ir nebandyt "ATSILOŠT"
4. Pradėti rinkti taškus tiems 25USD
5. Mėgautis žaidimu
 
 
 
Pradinis Bankroll : 25$
 
Bankroll : 32,87$
Taškai : 4 (Pildysiu kas kelias dienas)