ktm450

Nebetektų charakterio ir emocijos.

Apie sąžinę
 
Kam nėra parėjęs lapelis už parkingą, fotosesiją (+30km pageidautina), ar šiaip ko nėra sustabdę? Kažkada girtas diskutavau su nenurodytu asmeniu iš baro ir priėjom išvadą, kodėl Lietuvoje visi tokie korumpuoti. Juk tai mūsų būdas, mentalitetas ar net paveldas. Juk lietuvis yra su.pis.tai suvalkietiškai gudrus ką nors *******, nu***** arba reikalui esant net ir per*****. Nesmirdėkit šventumu, jūs ne vaidilutės. Ar niekada nekilo mintis policininkams duoti kyšį ir nusimazinti be įrašo sistemoje? Rimtai, niekada? Tai Jūs, ponai, dar gyvenate su tėvais. Visi mano pažįstami verslininkai ir politikai sako, kad jeigu nebandai išsisukti nuo bausmės, tai tau yra susipisę failai. Tą patį sako ir politikos teorija. Patiko, kaip vienas neįvardintos savivaldybės kažkokios tarybos pirmininkas yra pasakęs "įspėjimas, dar ne bauda". Sori, pripažinkim, kyšiai egzistuoja todėl, kad yra, kas juos duoda. O apie ėmimą net nešneku - liaudies išmintis byloja "duoda - imk, muša - bėk". Taip kad nepiskit proto, kad esat sąžiningi ir kiekvieną sekmadienį einat į bažnyčia. Nes aš einu kolos ir "kažko valgyt" nelaimei, kuri miegojo kartu.
 
Apie vyrišką bendravimą
 
Man patinka mano sporto salė. Rūsyje, be navarotų ir baseinų, be nusisoliariuminusių "trenerių". Pas mane viskas rimta. Rimti veidai, rimti kvapai ir dar rimtesni pokalbiai. Atėjus pasisveikina administratorė (viena iš huj znajet kelių). Pasišnekam, apie politką padiskutuojam, sportą ir t.t. Kaip sakoma, paprastas, fainas, dalykinis bendravimas. Tada eini į sporto salę. Man ten labiausiai patinka nuolatiniai gyventojai - yra žmonių, kam sporto salė yra gyvenimo būdas. Allright, aš jų nesmerkiu, man patinka tai, kad jie gyvena ar bent jau stengiasi gyventi sveikai. Bet jie vistiek man patinka. Susižvalgom, galvom palinksim ir einam šikti, persti ir dejuoti prie štangų ar staklių (kas yra kojų diena, patys žinot). Ir pokalbiai trumpi ir aiškūs "Ateik, pažiūrėsi", "Aukščiau pakelk", "Turi dar vandens?". Jokių šūdų, nesąmonių ar verkšlenimo. Tai man labiausiai ir patinka - vyriškas bendravimas. Be priedų, kaip dabar madinga sakyti. (beveik ekologiškas,tačiau nerašysiu, nes jeigu perskaitys tie draugai, tai kačialkoj gausiu nuo jų pizdy).
 
Apie gyvenimo prasmę
 
Ką aš darau, kur aš einu, ko aš noriu... Tos sunkios pachmielo mintys, lengva depresija po vakarykštės euforijos (kartais orgazmo). Susitinki su žmonėm ir klausi, ką nori nuveikti gyvenime, kur nukeliauti, ką pamatyti. Ir... Daugelis sako "nežinau". TVAJU MAT, KAIP TAI NEŽINAI, TU KĄ TUŠČIAS? Ir tada prasideda sportinis išsivartymas iš gaidžio. Aš kažkada irgi mąsčiau, ko aš noriu. Ir supratau, kad aš... tuščias (?). Rimtai, dažnai spaudoje rašo apie tuščius žmones "tuštutes", be vertybių ir tikslų. O baisiausia, kai supranti, kad tu esi toks, kaip jie (ta prasme aš su kablais nevaikštau ir vien apie ratlankių dydį nešneku). Taip taip. Toks pats kaip ir tie žmogeliai iš ekranų ar barų. Tu nesi ypatingas. Tu nesi fainas. Tu nesi įdomus. Tavo istorija neįpatinga. Tu nesi "dyp". Esi toks pats kaip ir visi. Ir kaip sunku tai sau pripažinti. Kad faktiškai, esi... niekas. Bet visa esmė - kiti irgi tokie patys. Mes pripratom prie blizgučių ir to, kad "viskas visada pas mane zjbs, čia poilsiai, kelionės, ahujėnas darbas" ir t.t. Bet juk taip nėra. Geriausias pavyzdys - pana. Tikrai supras tie, kurie turi. Kai būna pasidažius, susitvarkius, gražiai apsirengus tai dieve dieve, nesupranti, su kokiu modeliu susimetei. Ahujėna, faina, linksma, nu visa super. Bet... Yra kita medalio pusė. Kai būna su treningais, paprasta, iš ryto, kai nebūna zjbs, kai būna tiesiog paprasta. Du skirtingi dalykai, taip? Mums rodo ir perša tą gyvenimą, kai esi on the top (kaip ta pana pasidažius), bet nerodo to, kas yra paprasta ir neypatinga. Nesam mes ypatingi. Jie irgi nėra ypatingi. Išsiblaivykit, kaip kad aš išsiblaiviau. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad įdomiausi žmonės yra tie, kurie senai suprato, kad jie neypatingi. Tada kitaip gyvena, kitaip elgiasi - daugiau nuolankumo ir paprastumo, nes tu neypatingas, tu kaip ir visi. Tai glosto širdį ir parodo naujas galimybes. O juk mes gyvename dėl galimybių? Ar aš pats čia sau prieštarauju? Susimaišiau. Ech, vėl reikės ieškoti prasmės. Iš naujo.
 
Apie investavimą
 
Sekasi blogai. Ketvirti metai, daug pinigų sukišau ir va, b.y.b.į., kaip sakė garsusis veikėjas Kieša. Tik dabar aš pradėjau uždirbti pinigų. Po keturių metų. Investavimas - kaip narkotikai. Gali padaryti pauzę, bet niekada nesustosi. Tik dabar aš jau protingesnis. Dabar aš savęs klausiu "O na.chui?". Universalus klausimas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. "O na.chui aš atidariau poziciją?" "O na.chui aš tą nusipirkau" ir t.t. Prieš vykdant sandorius paklausk savęs "O na.chui?". Tai visa mano išmintis, sukaupta per keturis metus. Use it.
 
Apie moteris
 
Moterys būna vertinamos dviem skalėm: nuo 1 iki 10, arba "Nu na.chui", "Pisčiau", "Zjbs". Kad būtų paprasčiau:
"Nu na.chui" (0-6)
"Pisčiau" (6-8)
"Zjbs" (8-10)
 
Šita skalė taip pat parodo, kaip žemai esi puolęs. Nieko tokio, visiems būna, man irgi. Juk neparagavęs blogo vyno nežinosi, kas yra geras, ar ne taip?
Ir šiaip, ką norėjau pasakyt - net jeigu jau ir parsivedėt faršą namo, tai tuo metu, atsiduokit visa savo esybe. Būkit tokie, kokie būtumėt, jei žinotumėt, kad rytoj rytas neišauš. Visa širdim, visom jėgom. Tada ir jausit gyvenimo pilnatvę su antra puse (jeigu susirasit). O jeigu ne - jausit bent jau moralinį pasitenkinimą. Kai visas atsiduodi, tiek pat ir gauni.
 
Apie maistą
 
Maistas, vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų skaniai valgyti. Pasitaupykit pinigų, kad galėtumėt savęs restoranuose nevaržyti. Labai geras jausmas, kai gali savęs nevaržyti ir kažką valgyti, nes nori paragauti, o ne kainuoja pigiau. Nebevaikščiokit į greito maisto tinklus (čili, čarliai ir kitas sbrodas), ten maisto kultūra miršta. Verčiau nueikit į restoraną, kur galima net savininką sutikti. Taip prisidėsit prie smulkaus verslo skatinimo ir darbo vietų kūrimo (jeigu dirbai čarlyje, tai žinai, kuom skiriasi vergavimas, nuo darbo). Taigi, maistas būna toks: Labai skaniai, paragauti (neatneša daug, bet skanu, tai ojojoj); skaniai ir daug (pvz cepelinai karmėlavoje, arba maistas mokyklų valgykose, dar kiniečiai neblogai dienos pietus užtaiso), px ir daug (dauguma picerijų ir kebabinių); neskaniai ir daug (neteko susidurti, bet manau egzistuoja); neskaniai ir mažai (visokios pakelės užkandinės, aišku, su išimtim). Apie vyną: ne*******ėjant sakau, vynas yra dviejų rušių - skanus ir neskanus. Nevaizduoju didvyrio ir klausiu padavėjo, kas jam skanu. Sesė dirbo restorane ir pasakojo, kaip pilstė paprastą stalo vyną už taurę - dvyliką litų ir kaip visi tą vyną gyrė, neva, koks geras, tikriausiai, kad brangus. Pigu nereiškia blogai, brangu, nereiškia kokybės. Apie viskį: jis bėga arba ne. Jeigu nebėga, tai nekažką, jeigu bėga, tai gerai, jeigu gerai bėga, tai super, o jeigu gerai bėga ir dar kažkoks kitoks skonis, nei kitur - sveikinu, radai kažką ypatingo. Būk geras padavėjams (nes jų darbas už.pi.sa), palik normaliai arbatos (nes kitiems irgi būna blogų dienų), nevaidink žinovo ir mėgaukis maistu. Tada viskas būna super!
 
Išvados
 
"Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats."

Toliau tesiu savo pasakojima.
 
Nuo pat pradziu buvo pasakyta, jog atlyginimas bus minimalus, t.y. 6,08 svaro i valanda. Skerdykloje darbo diena vidutiniskai trukdavo apie 8 valandas, o packing'e apie 12.
 
Atidirbus sias dvi dienas, mums buvo pasakyta, kad esame perkeliami i kita darbo vieta - vieta, kur dirba mesininkai, ispjausto, paruosia mesa. Pradzioje mus perpspejo, kad nuolatines darbo vietos galime nesitiketi kuri laika, todel busim metomi per fabrika, kur truks darbo jegos ir pan.
Kaip ir pirma karta buvome nuvesti vadybininkes ir pristatyti kitam supervisor'iui. Jis buvo lietuvis, beje labai malonus zmogus. Instruktavo mus, ka reikes daryti, parode kaip viska reikes daryti. Darbas is esmes buvo lengvas, sakyciau netgi per daug lengvas. Reikedavo pasukineti ispjovas tam tikru kampu, kad jos tinkamai pereitu per pjukla, kuris jas perpjaudavo. Dirbau tarp lenku, butent tie lenkai ziauriai nemalonus zmones, vaiksciodavo pasikele, toks jausmas, kad dirbo labai svarbu darba - esme ta, jog buvo labai susireiksmine, bet i mano darza jokiu akemnu, bent jau tiesiogiai man matant nebuvo mesta. Sioje darbo vietoje darbas truko vidutiniskai apie 9-10 valandu.
Draugas dirbo tame paciame skyriuje, taciau kita darba. Jam tekdavo stumdyti kiaules ant judancios linijos. Darbas is esmes buvo vienas geresniu, fiziskai nebuvo sunku, taciau nebuvo ir lengva.
Sekancia diena mus apkeite vietomis, jis ejo sukioti mesos gabalu, o as stumdyti kiauliu. Dirbau su tokiu lenku alkoholiku. Alkoholiku sakau todel, nes pastoviai sklisdavo kvapas nuo jo. Taciau isvis nekalbedavo, nes apart lenku kalbos nieko nemokedavo. Todel ramiai dirbdavom sau ir vargo nematydavom. Karts nuo karto ateidavo lietuvis supervisor'ius pasnekint, pajuokaut.
Dar ta pacia diena suzinojome, jog vel busime perkelti i kita darbo vieta. Tiksliau as busiu perkeltas. Tad sekancia diena jau keliavau i nauja vieta. Perkele mane i lietuviu kolektyva, darem farsa. Pats kolektyvas buvo muziku. Jauni, be dantu, zodziu nieko gero. Taciau neissidirbinejo. Darbas buvo labai sunkus, kadangi tekdavo labai daug kilnoti farso deziu ir jas krauti ant paleciu. Iskraudineti susalusius kaulus is bino. Diena ten trukdavo apie 12 valandu, todel gryzdavau namo nusikales. Dirbant su tais lietuviais, nebuvoma laikomasi higienos reikalavimu, issisnipsdavo snarglius, spjaudydavosi ant zemes, farsas nukrisdavo ant zemes, vistiek imesdavo i deze kaip gera farsa, zodziu, pamacius tokius vaizdus, kiaulienos nesinoredavo valgyt. Jie taip elgdavosi, kadangi patalpa, kurioje dirbome nebuvo filmuojama, o dirbdavome uzsidare, todel kad aks nors pamatys - galimybes buvo lygios 0.
 
Atidirbus visa savaite, savaitgaliais noredavosi iseit pasizmonet ar pasportuot. Kadangi Lietuvoje sportavau kickboks'a ir atstovavau Lietuvos rinktinej, todel formos nesinorejo prarast, taciau sitam mazam miestely, kuriame tera tik viena gatve, nebuvo sporto klubo kuris dirbdavo savaitgaliais. Dazniausiai, savaitgaliais leisdavom Norwich mieste, todel atsigaudavom, pamatydavom netik fabriko liaudi, bet ir tvarkingus zmones, todel siek tiek gaudavom vidines ramybes.
Sekmadieni abu su draugu gavome skambucius, jog kol kas nera darbo, paskambins kai bus. Pralaukeme visa savaite sededami namie ir nieko neveikdami. Paciam norejosi eiti ir ka nors daryt. Todel nusprendeme, kad reiktu pasiskambint vadybininkui, kuris pakeite musu senaja vadybininke ir pasakyti, jog galetumeme dirbti ir naktineje pamainoje. Paskambinus, jis pasake, kad naktineje darbo yra ir galime atvykti jau siandien. Tad nuejome ir laukeme valgykloje. Valgykloje taip pat buvo gal 8 zmones. Visi lietuviai, malonus zmones, siek tiek vyresni. Visus mus cia sukviete tam, jog atidaro nauja linija, tiekti mesa Kinijai. Tad mus subure i viena komanda butent siam darbui, kadangi dienine pamaina nespedavo nieko padaryti. Kolektyvas buvo saunus, viskas puiku. Dirbome issijuose, mus priziuredavo supervisor'iai du anglai. Vienas jaunas, draugiskas, visada padesiantis, o kitas ne pirsto pajudint negaledavo net jeigu pamatydavo nukritusia deze, liepdavo pakelt kam nors kitam.
Mano darbas buvo priimt deze ant linijos, pakist ja po aparatu, jog sis ant jos uzdetu tam tikras juosteles ir supakuotu jas, tada padeti ant paletes pagal tam tikras numeracijas. Surinkus pilna palete reikedavo apvynioti tam tikra juosta visa palete ir isvezti ja i saldytuva, kur laudavo zmones, kurie kraudavo jas i sunkvezimius. Didziausias darbo kruvis tekdavo man, kadangi tekdavo atlikti daug darbu vienu metu. Kuomet mano draugas sverdavo mesa ir praktiskai dykaduoniaudavo. Jis noredavo padeti man, taciau supervisorius liepdavo jam likti prie svarstykliu. Dirbdavom po 12 valandu, beje nakti valandinis tarifas budavo 6.35 svaro i valanda.
 
Dirbau ilgai ir sunkiai, bet buvau patenkintas, jog jau turiu pastovia darbo vieta.
Pradirbus sioje darbo vietoje gan ilga laika, buvo pranesta, kad linija Kinijai uzdaro, kadangi naktineje pamainoje mes padarome tiek daug darbo, jog dienineje pamainoje nelieka kas daryti. Kai viskas atrode gerai, susigyvenom su kolektyvu, turejom darbo vieta, gaudavom pinigu, teko vel laukti savaite be darbu.
Zinoma, gaudavom padirbet po diena kurioje nors vietoje, kur trukdavo zmoniu. Dazniausiai, tai budavo uzgere zmones ir neatvykdavo i darba.
Beje, labiausiai vertinami fabrike buvo mesininkai, kadangi sio darbo negaledavo dirbti kiekvienas. Buvo reikalinga tam tikros zinios ir patirtis, todel ju alga buvo zymiai didesne. Juos vertindavo taip, jog netgi nepasirode darbe tris dienas vistiek buvo neismetami, kadangi ju nebudavo kam pakeisti.
Kalbant apie zmones, kurie dirbdavo fabrike galiu pasakyti tik tiek, jog sutikti issilavinusi zmogu su kuriuo gali padiskutuot ar elementariai pakalbet tai galimybiu nedaug. Man pasiseke, kad vaziavau su draugu, todel sunkiom akimirkom kai nieko nesinoredavo vienas kita padrasindavom, prisimindavom, jog atvaziavom cia uzsidirbti ir viskas.
Pati fabriko fauna buvo labai nemaloni, kaip ir minejau buvo daug kaliniu arba siaip gyvenimo metytu zmoniu. Vieni atvaziuodavo uzsidirbti, kiti tiesiog begdavo nuo savo ankstesnio gyvenimo.
Konkreciai kalbant apie lietuvius, budavo ivairiu. Vieni prisidare vaiku, nebegaledavo ju islaikyt, todel atvaziavo cia, kiti tiesiog nezino ko nori is gyvenimo arba nesistengia kazko daugiau pasiekti.
Viena diena teko netgi mustis su girtu lietuviu. Vidury baltos dienos prie parduotuves iejimo uzkliuvau as jam, nepatiko jam mano zvilgsnis. Po to prisiminiau vieno zmogaus zodzius is fabriko, kad niekada negali pasitiket net tautieciais. Nors ir juokinga situacija, taciau priverte susimastyt ir biski i viska salciau ziuret.
Taip pat patys lietuviai tam miestelyje nebuvo labai issilavine, daugelis angliskai nemokejo visiskai, todel manes paprasydavo pavertejaut, kam i policija iskvietimas, kitam tepalo tatiuruotems, kadangi budamas pats nusipirko losijona kudikiams ir issitepe ranka...

Nekursiu naujos temos, nes ir taip jų pilna apie Angliją, bet kažkodėl dauguma temų tokios kad ten Anglijoje fabrikuose vergovė, sunkus dirbt, ir panašiai. Gal taip ir tiesa, nesiginčysiu, bet kažin ar Lietuvos fabrikuose labai jau daug kas skiriasi?
 
Štai mano istorija iš tos pačios Anglijos ir tų pačio darbo fabrike. P.S. Nedirbau tam pačiam fabrike, nedirbau netgi tam pačiam mieste ir net ne tokį darbą, bet esmė kad fabrike. Taigi pradedam :)
Kaip ir 90% visų išvykusių į Angliją yra tikriausiai studentai, arba jauni žmonės kurie nori užsidirbti ateičiai. Pabaigus studijas mano tikslas irgi buvo toks pats, išvažiuoti, užsidirbti, ateityje grįžti, bet kaip sakoma: Žmogus planuoja - Dievas juokiasi.
Nuvykus į Angliją kur gyventi buvo vietos iškart (Visa mano šeima gyvena Anglijoje jau 10 metų jei neklystu), tai dėl būsto bėdos nebuvo. Bėdos prasidėjo kai reikėjo susirasti darbą. Man iškart šeima pasakė, kad agentūromis tikėtis negalima visiškai. Čia panašiai kaip vanduo ant šakių, pasakė ir praėjo. Darbo ieškojau kone mėnesį, bet susiradau. Nors darbą kurį susiradau tikrai visi pavydėjo, nes dažniausiai sako, jog atvykę į Angliją pradeda labai purvinus darbus dirbti, o aš iškart prie kompiuterių fabrike. Pats baigęs esu Programavimą, gal dėl pasisekė su darbu. Mano darbas buvo bendrauti su tiekėjais, užsakovais, paskirstyti darbą rinkėjams (picker'iams). Atrodo viskas super, alga... Na alga sakykim buvo gera, pragyvent ėjo, bet išlaidaut negalėjau. Atvažiavom kartu buvusia, o ji darbo neturėjo, tad pradžiai aš laikiau visus kampus, po kurio laiko sužinojau kad ieško žmogaus mano fabrike, ir taip įsidarbino mano buvusi.
Viskas jau žymiai geriau, abu dirbantys, galim sau leist ir pakeliaut po Angliją, pasigrožėt pilimis, oro švente (Essex mieste vasario-balandžio mėn berods vyksta).
Mano sutartis buvo laikina (temporary worker), tad po kurio laiko visos fantazijos apie sutaupytus milijonus pasibaigė, vėl likau be darbo, tad šį kartą išlaikė buvusi. Po mėnesio vėl sugrįžau dirbti į tą patį fabriką, bet šiuo metu jau į paprastus darbuotojus (užsakymų vykdymai). Alga aišku žymiai mažesnė, bet užtektinai. Viskas klostėse tiesiog puikiai, yra darbas, šalia mano šeima. Viskas idealu.
Netgi pats darbas nebuvo iš sunkiausių. Važinėtis su tokiu aparatu, dabar tikrai neprisimenu kaip jie vadinasi, bet trumpai tariant, aparatas kuris važiuoja tarp eilių (Aisle) ir tu gali pasikelti su visa kabina į norimą aukštį (iki 15 metrų) paimti paletę prekių ir nuvežti į reikiamą vietą. Ar sunkus darbas? :)
 
Po to viskas atsitiko kaip ir atsitinka turbūt 70-80% porų važiuojant į Angliją. Išsiskyrėm su buvusia mergina, nes ji pamilo kitą. Tą kuris gražiau šnekėt mokėjo :)
Nors dirbom tam pačiam darbu abu, ilgai taip negalėjau dirbt matydamas ją kiekvieną dieną, tad dar metus laiko dirbau Anglijoje, o po to grįžau į Lietuvą.
 
Ir tikrai negaliu sakyti kad man Anglijoje buvo vergovė ar blogas darbas, ar kažkas nepasisekė. Viskas turi savo prasmę. Išmokau anglų kalbą, neesu profesionalas, bet ir ne pradedantysis. Turiu sužadėtinę kuri greitu laiku taps mano žmona, turiu darbą pagal savo profesiją Danų įmonėje ir neblogą algą. Turiu daug planų ir tik esu dėkingas kad gavau galimybę dirbti Anglijoje ir patirti tai ko kiti turbūt ir nepatirs.
 
Nors yra ir pažįstamų kurie dirbo su manimi kartu tam pačiam fabrike ir tose pačiose pareigose. Gyveno vienas, kaip savaitgalis, taip girtas. O galiausiai dabar skleidžia savo emocijas kaip labai blogai toje Anglijoje, kaip ten visus išnaudoja ir kaip ten visi yra už vergus.
 
Kiekvienas turi savo nuomonę ir kai kuriems atrodo kad nuvykus į Angliją pinigai auga ant medžių, tik spėk nuskinti derlių. Nėra taip, reikia visur dirbti, tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje.
 
Štai tiek :)
 
 
Kaip kam. Gal vienus įkvepia tai kad nors ir dirbi labai sunkų darbą, nesvetingoje aplinkoje, bet jei esi užsibrėžęs tikslą - jį visuomet įgyvendinsi.
 
O dėl pinigų, na čia jau Lietuviškas požiūris. Skaičiuoti svetimus pinigus. O jei ir pasakys kiek uždirbo, kas nuo to tau pasikeis? Pasakys uždirbo per 3 mėn - 1000 svarų, sakysi kad lievai, nepasimoka. Pasakys 10 000 per 3 mėn. tai tada grauži save kodėl tau taip nesiseka ir kodėl neturi tokių pinigų?
 
Vienam 1000 yra pinigas, kitam 10 000 yra smulkmena...
 
 

Sveiki,
 
taigi nusprendziau pasidalinti savo ispudziais is keliones i Anglija.
Isvykau praeita vasara liepos menesi. Tikslas buvo padirbeti 3 men. susitaupyt masinai. Kaip ir daugelis, tikriausiai zinote, lengviausia darba susirasti fabrike, tuo labiau, kad gyvenau labai mazame miestelyje Watton'e. Kadangi fabrike dirbo draugo tevas - mesininku, todel eiti i fabrika atrode priimtiniausia iseitis, tuo labiau jog dirbsime tik tris menesius.
Isidarbinti stengemes Cranswick foods fabrike - tai yra mesos fabrikas. Nuejus pirma diena i fabrika uzpildyti darbo paraiskos, mane pasitiko lietuve vadybininke ir nusivede i kambari, kuriame lauke dar daugiau darbo norinciu zmoniu, kurie buvo ivairiausiu tautybiu - lenkai, latviai, lietuviai ir t.t. Uzpildzius paraiskas ir sutvarkius visus dokumentus ta pacia diena, vadybininke paklause, kas noretu pradeti dirbti jau siandien. Iskart pakeliau ranka, kadangi tikslas buvo vienas - uzsidirbti kuo daugiau pinigu. Beje, darbintis ejau ne vienas, o su draugu - abu studentai, taciau darbo nebijojome, kadangi nebuvome baltarankiai. Tad rankas pakeleme abudu. Is visu zmoniu, norejusiu dirbti ta diena, paeme tik mus.
Vadybininke mane palydejo iki valgyklos, kur mane pasitiko anglas supervisor'ius. Nusivede mane i rubine pasake kuo apsirengti ir pranese, jog lauks manes skerdykloj. Persirengiau rubais, kuriuos duoda fabrikas - baltos kelnes, baltas dzemperis, balti batai, salmas, pirstines ir plauku tinklelis. Iejus i skerdykla iskart krenta i akis drbanciu zmoniu kiekis, visi skuba, pastovus surmulys. Susitikus su supervisor'iu sikart skerdykloje, jis mane pristato kitam lietuviui, jog sis man parodytu ka reiks dirbti.
Pirmasis darbelis nebuvo sunkus - reikejo patempti kabancias kiaules ant veikiancios linijos, kadangi pagrindine linija buvo sugedusi. Dirbau salia britu ir lietuviu, todel nebuvo nemalonu - britai buvo draugiski, patardavo, lietuviai taip pat pagelbedavo. Po 3 valandu darbo gavau pietu pertrauka (break'a). Gryzus po pertraukos priejes lietuvis pasake, jog reikes dirbti kita darba.
Naujojo darbo esme buvo tokia, jog judancias ant linijos kiaules reikedavo prapjauti, isimti ju zarnas, kad butu lengviau pradurti slapimo pusle ir imesti ju zarnas i dubeni. Darbas sikart buvo zymiai sunkesnis, kadangi ant linijos keliavo motinines kiaules, o ir pats darbas buvo nemalonus, kadangi buvau visas purviinas, slapias nuo slapimo, beto ir pats kvapelis buvo nemalonus, taciau kvapams nesu jautrus man tai nesudare jokiu rupesciu, tiesiog buvo sioks toks nemalonus kvapelis.
Baigusis pirmajai mano darbo dienai, skaudejo nugara, tikriausiai, nuo kiauliu zarnu kilnojimo, kadangi linija ejo pakankamai greitai. Dziugu buvo tik tai, jog jeigu kas nors nespedavo, sustabdydavo linija ir niekas nebudavo pries ir nereiksdavo jokiu nepasitenkinimu. Zinojau, jog kita diena dirbsiu vel ten pat, todel buvau ramus, kad zinau kad turesiu darbo.
Mano draugo pirmoji diena taip pat buvo sunki. Ji nuvede i packing'a, taciau darbas buvo sunkus. Dirbo jis latviu ir lietuviu kolektyve. Reikedavo jau sutvarkyta, ispjaustyta ir paruosta mesa supilti i dezes, kurias vezdavo moterims, o jos pakuodavo. Mesa, kuria reikedavo supilti i bin'us (tai labai dideles dezes), buvo pristatoma jam jau dezese. Pagal bendra tvarka, dezes negaledavo but sunkesnes negu 15 kg berods, tiksliai nepamenu, taciau i dezes budavo kraunama zymiai daugiau, kartais siekdavo net po 40-60 kg. Packing'e dirbo jauni vyrai kadangi ten reikejo nemazai jegos ir istvermes. Pats kolektyvas buvo ziauriai nemalonus, atejus naujam zmogui, visi kiti ziuri kreivai ir nemandagiai. Pirma taisykle - niekada nereikia leisti lipti sau ant galvos, visada turi parodyt, kad atejai cia dirbti, bet pastovet uz save taip pat gali. Siek tiek primena kalejima :D Taciau tikrove tokia, kadangi teks dirbti ne su paciais maloniausiais zmonem. Sitam fabrike, nezinau kaip kituose, buvo labai nemazai kaliniu, netik is Lietuvos, bet ir Lenkijos, bet apie tai veliau...
 
 
Rasiau paprasta buitine kalba, kad butu lengviau skaityt, klaidas pats issitaisysiu artimiausiu metu. Jeigu domina, tuomet toliau galiu pasakot savo patirti Anglijoje, tiesiog leiskit man zinot ar jums tai idomu. Beje rasiau sita istorija, tiesiog noredamas papasakot, ko tiketis zmonems, kurie zada vykti i Anglija.
 
Tai tiek, geros dienos.
 
Antra dalis

Na ką, ilgai svarstęs, sugalvojau sudėti filmus, kurių dėka, man padėjo labai patikti istorija. Į viduramžius nelysiu, pradėsiu nuo 2 pasaulinio karo!
 
http://www.youtube.com/watch?v=6E3TL4bnkd8
http://www.youtube.com/watch?v=4Lt9Wssowpc
http://www.youtube.com/watch?v=6ySH7teNZBs



 
Šaltasis karas:
http://www.youtube.com/watch?v=qlvOavR2MPg
http://www.youtube.com/watch?v=oZ2mLwJyUgo
 
Vietnamo karas:
Dėja neradau youtubėje to filmo, tad numesiu filmai.in nuorudą, atsiprašau. Čia nors yra labiau autobiografinis, bet labai plačiai nupasakoja apie Vietnamo karą.
http://www.filmai.in/13380-amerika-pries-dzona-lenona-the-us-vs-john-lennon.html
 
Partizaninis karas Lietuvoje:

 
Daugiau nelabai žinau, jei pažiūrėsiu tikrai numesiu nuorodą, dar galite pažiūrėti šį filmą, nors čia kalbama apie Černobilio avariją, tačiau nemažai pasakojama apie to meto SSRS propoganda, apgavystes ir kaip jiems buvo nusišikt ant žmonių.

 
Pasidalinkite ir jūs žinomais filmais, kurie tikrai pasakoja apie tikrą, nepagražintą istoriją.

Narkotikai nevykėliams

:D Siaurai mastai... Tad tada ir menininko vietoje ne kazka sektusi :)

Kogero apsimoka buti savo srities specialistu. Nesvarbu menininkas tu ar darzelio aukletoja.

Sveiki,
 
norėčiau visiems rekomenduoti pažiūrėti šį Berankio interviu, tai mano matytas pirmas jo interviu, be spaudos konferencijų, bet paliko labai didelį įspūdi.
 
Manau, ne vieną šis interviu gali ir motyvuoti.
 
http://www.lnk.lt/video-perziura/4415/nuo-iki-2013-02-11
 
Pats asmeniškai tikriausiai negalėčiau gyventi tokio gyvenimo.

Sveiki,
 
Vakar teko klausyti Vilniaus mero Artūro Zuoko vėšnagės ZipFm įrašą. Manau pats pokalbis gali motyvuoti ir nemažai ko pamokyti daugeli iš mūsų. Pats pokalbis įtraukiantis, su niekada man asmeniškai negirdėtomis mero gyvenimo įstorijomis, tai pat Radistų juokeliai pokalbį pagyvina ir nuteikia pozityviai.
 
Kas negirdėjote, prisegu youtube linką. Gero klausymo. :)
 
 
http://www.youtube.com/watch?v=OEU-YhVUYHg

Gal geriau liek tulžį delfi komentaruose, ten manau daugiau bendraminčių atsirastų.

Praeitais metais, gruodžio mėnesį išvykome 6 savaitėms į Tailandą. Vykome savarankiškai be jokių agentūrų be jokių išankstinių planų, maršrutų. Kiekviena diena buvo nepakartojamas nuotykis. Nors tai buvo antra jau kelionė į šią šalį bet nė neabejojame, kad bus ir trečias kartas.
Apie visus mūsų nuotykius skaitykite kelionės bloge ŠTAI ČIA
Malonaus skaitymo.

Pradėjau su komanda organizuoti "Glamūrinius kiaulių vakarėlius".
http://www.gocrazy.lt/images/kiaules_dainuoja.jpg
 
Plačiau apie tai:
http://gocrazy.lt/kiaulems
 
Kaip manote, ar perspektyvi laisvalaikio organizavimo paslaugos gyvūnams?
Ar Lietuvos rinka nėra per maža tokiai paslaugai?

Laisva diena po ilgos darbo savaites, tai sakau uzsuksiu i interneto platybes ir pasidomesiu kaip mano tautieciams sekasi tiek anglijoje, tiek lietuvoje. Atradau sia tema, skaitinejau ir supratau ,kad kiekvienas cia esantis apraso savo gyvenimo nesekmes, pasisekimus ir kitas gyvenimo eilutes kaip atskiras asmuo ,bet kalbantis apie visuma... Kiekvienas mes esame unikalus ,taciau gyvename tame paciame katile. Todel savo mintis reikia reiksti objektyviai. Tai as pabandysiu savo mintis isreiksti tokiu budu. Esu devyniolikmetis. Gyvenau mazame Lietuvos miestelyje. Budamas moksleiviu iki 12 klases mokiausi labai gerais pazymiais, buvau pavyzdingas mokinys niekada neturejas problemu su mokytojais ar direktoriais. Svajojau apie universiteta, studijas. Atejo 12 klase ir mastymas visiskai pasikeite. Jokiu universitetu, nereikia man to verslo ir vadybos popieriaus... Pasirinkau emigracija. Norvegija, Anglija, Vokietija, daug minciu buvo mano galvoje. Sustojau ties Anglija ,nes turejau 2 kartos pussesere ar kaip ji ten, vienu zodziu, kazkas labai tolimo. Suzinojau apie ja savaite pries isvykima... Atvaziuok, darbo yra, per skype kalbejo ji. Nu kagi, nusipirkau paskutinia laisva vieta lektuve ir po 2 valandu skrydzio as jau kitoje salyje. Anglu kalba buvo neprasta, zinojau daug zodziu ,tiesiog truko bedravimo igudziu, liezuvis buvo uzristas. Pirmoji savaite nebuvo kupina nuotykiu ar patirties ,todel kad sedejau namie, ziurejau tv. I lauka mane bijodavo isleisti... Sumus, pasiklysiu ir pns. Po kiek laiko ,su pussere ir jos 1 metu vaikuciu, pradejome vaikscioti po agenturas ir ieskoti darbo man. Nusivylimu buvo daug. Tos agenturos sakiusios ,kad darbo yra pakeite nuomone. Uzsiregistruok ir lauk. Taip ir padariau. Uzsiregistravau visose imanomose agenturuose mano miestelyje ir laukiau. 1, 2 savaites prabego , jokio skambucio. Nutariau pasirinkti kita buda. KAZKA REIKIA DARYTI. NESEDESIU BE DARBO! Pasirasiau CV ir ejau pro visas imanomas parduotuves, sandelius ir pns. Jokio atsako. Nu ka sakau, nejaugi as toks blogas? Domiuosi absoluciai viskuo, sugebu dirbti viska, man nera ribu. Toks buvo mano mastymas. Nusipirkau autobuso bilieta ir pradejau ieskoti darbo kitame mieste. Vel agenturos... Vel nieko... Siek tiek nusivyliau. 4 kartus didesnis miestas nei tas kuriame gyvenau ,bet vistiek jokiu sansu pasireiksti? Nu kagi, tiesiog pasigrozek anglijos baznyciomis... Vaiksciojau po miesta ir staiga, uz akiu uzkliuvo skelbimas. URGENTLY NEED, AMAZON.CO.UK. O ! Cia gi ta didele internetine parduotuve, gal cia pasiseks? Uzsiregistravau,atlikau Amazon testus (42/42 taskai) Buvau geriausias is visos grupes kurioje apie 30 zmoniu. Atlikau alkoholio ir narkotiku testus ( gyvenime nesu isgeres nei laso, nerukau, net kavos negeriu ). Praejau. Ta pacia diena gryztant namo, suskambo telefonas. TU MUMS REIKALINGAS, DARBAS NAKTIMIS... Teko atsisakyti, gyvenu 20 myliu nuo tuo miesto kuriame tureciau laukti agenturos autobusiuko. Naktimis negaliu. Laukiau savaite, dvi. Nieko naujo. Tik staiga, skambutis is batu parduotuves, kurioje buvau padaves CV. Ateik i interviu sake jie. Nuejau. Tai buvo mano pirmas interviu... Absoliuciai nesijaudinau. AS CIA BOSAS! Parduotuves vadybininkams patikau ir jie man siule darba uz 5.30 £/val 16val per savaite. Darbas prie prekystalio, bendrauti su klientais, pardavineti batus ir ebay. Darbas tikrai ne pats geriausiai apmokamas, nelabai gerai , juk as cia dirbti ,o ne ilsetis... Bet ka darysi, juk pirmas darbas, gal ir neblogai. Vadybininkai paprase palaukti ir apie sprendima priimti ar ne pranes telefonu kita savaite. Buvau kupinas vilciu. Atejo kita savaite... Skambutis. TU MUMS PATIKAI, BET RADOME GERESNI. Vel nusivylimas. Atrodo zeme tapo ledu. Jau menesis Anglijoje, jokio darbo, gyvenu kitiems ant sprando. BLOGAI. Reikia kazka daryti... Vel nuvaziavau i ta miesta kurioje buvo Amazon.co.uk agentura. Vienam darbuotojui siuliau 100 £, tik prasau priimkit. Nebuvo kito varianto. Jis neeme mano kysiu ( visgi ne lietuva ). Laukiau toliau. Sedejau ant suoliuko pries agentura. Isejo daili panele, siek tiek vyresne nei as, dirbanti toje agenturoje. Uzsiruke... Nekenciu rukaliu, ypac moteru, sakau uzkalbinsiu. Uzkalbinau, pasakiau kad tokios grazios paneles negali rukyti ir pazadejau sokolado ,jei mes Uzsikalbejome. Uzsiminiau ,kad niekaip nerandu darbo. Ir pasirodo, kad atsirado laisva vieta Amazon.co.uk dienos metu nuo 8 ryto iki 4 vakaro. Pasaulis apsiverte auktyn kojomis. GAVAU DARBA, PIRMAJI SAVO GYVENIME, KITOJE SALYJE. Buvau labai laimingas. Tai merginai, nupirkau geri sokolado ir bilietus i moteriska kino filma is vampyru serijos... Taigi, pradejau dirbti. 4:55 ryto zadintuvas sauke, kelkis, laikas i darba. 5:35 autobusas i viena miesta. 6:45 agenturos autobusas i kita miesta. 8:00 darbas. Pirma diena buvo idomi, sutikau daug zmoniu (Amazon.co.uk sandelyje piko metu dirbo apie 2000 zmoniu). Gavau dirbti PICKER kaip jie sako, rinkau knygas, filmus, zaidimus, zaislus ir visa kita, ko tik galima uzsisakyti Amazon.co.uk puslapyje. Pirmoji savaite buvo lyg lengvas pasivaiksciojimas. Darbo kirterijai kilo ir daresi vis sunkesni. 50%, 64% 84%. Po 3 savaiciu buvo taip sunku ,kad visa darbo diena (8 valandos su dvejomis pertraukomis ,kurios trukdavo 35 minutes kartu sudejus, neskaitant trumpas pertaukeles toletui bei vandeniui kurias gali pasiimti kada panorejas) begiojau po prakaitu. Buvo labai sunku. Dirbau sunkiai nes pazadejo ,kad geriausi gaus kontrakta ir nebus atleisti po didziuju svenciu. Buvo ziauriai sunku. Namo gryzdavau 18:20 vakare. Vakariene ir i lova. Buvau laimingas! Juk dirbu! Stai praejo du menesiai. Simtai zmoniu buvo atleisti. O as, visas dar cia. Vis dar dirbu. Baigesi sventes, pasibaige sunkus laikai. Dirbti tapo taip lengva ,kad dabar vaikstau krapstant nosi, paskaitau knygas, pavartau nuogu moteru zurnalus Smagu. Susiradau draugu, nauja trannsprota. Keliausi dabar jau 5:35! Gryztu 17:40!!! Na ir geri laikai atejo. ESU LABAI LAIMINGAS. Zada pakelti atlyginima (Dabar 240£/savaite atskaicius visus mokescius) iki 275£ per savaite. Vien geros naujienos. Bet... Namu ilgesys vis stipreja, su namiskiais susikalbame per skype... Pasiilgau savo ziguliuko ,kuri palikau namie, pasiilgau katinu, kuriu turejau du, pasiilgau mamos ir tecio, net seses su kuria istisai pykdavomes Pasiilgai gero maisto, draugu. Visa tai lemia ,kad ilgai Anglijoje tikrai neuzsibusiu. Siek tiek uzsidribau, bandysiu kazkur investuoti, kazka kurti, galvoti kaip prasisukti... Anglija puiki salis, zmones linksmesni, kulturingesni. Neidomu man ,kad jie dviveidziai, man svarbu kaip jie su manimi bendrauja ir kaip jie sypsosi, o kas darosi uz mano nugaros nesvarbu. Neziuriu uz nugaros, ziuri tik i ateiti. Po sios ilgso minciu audros noreciau patarti jums ,emigrantams ir ne tik. Visuomet svajokite ,turekite tiksla ir jo visais imanomais budais siekite ( patartina legaliais ) ir jums visuomet pasiseks. Nesvarbu kaip sunku kazkur gyventi, svarbu kokie jus esate stiprus ir kiek turite jegu plaukti pries srove. Gyvenu tokia mintimi: Dziaukis sia diena ,kad ir kokia sunki ji bebutu ,nes rytoj gali buti dar sunkiau. Linkiu ir jums pozityviu minciu ir jegu savo tikslo siekimui. Aciu uz demesi.

Kadangi aš esu iš tos kartos kam 40+ ;), tai galiu pasakyti kad tokios nuostatos yra susiklosčiusios labai natūraliai ir ne dėl to, kad reikia užsidirbti. Užsidirbti ir tada reikėdavo, niekas veltui nieko neduodavo, tik santvarka buvo kita ir sistema kita.
O blogai daugumai (santykinai - daugumai) yra todėl, kad pasikeitė gyvenimo sąlygos, nes buvome mokoma buvo vienaip, o gyventi tenka kitaip. Buvo tam tikri ekonominiai principai kaip tai veikdavo, kad būdavo mažos kainos, daug nemokamų paslaugų ir t.t. tam tikra prasme buvo sudaryta iliuzija, kad daug kas nemokama
 
Paimkime paprastą pavyzdį: paimkime jaunų žmonių grupę kuries apie 20 m. ir pakeiskime radikaliai sąlygas, pvz. perkelkime gyventi į Japoniją. Ten kita kultūra, kita kalba. Ir įvertinkite ar visi 100 proc. pvz. per 6 mėn. ten prisitaikys gyventi? Pramoks kalbą susižinos pagrindinius gyvenimo ten principus, susiras pragyvenimo šaltinį ir t.t. Juk patys suprantate, kad dalis prisitaikys greitai, daliai prisitaikyti tikrai neužteks 6 mėn., o dalis taip ir negebės nieko padaryti ir taps niekuo nepatenkintais.
 
Lygiai ir čia tas pats: juk iš mūsų kartos kai kas labai greitai prisitaikė, daliai reikėjo ilgesnio laiko tarpo, o dalis - taip ir neprisitaikė.
 
Kitas dalykas - dėl ko man labiausiai pikta, kad tas niurzgėjimas žiniasklaidos yra skatinamas ir labai noriu, kad dvigubai už mane jaunesni žmonės būtų tam nepakantūs.

Noriu visiems padėkoti už palaikymą :)
 
Gražių sekančių metų.

Sveiki,
 
Katik praūžę metų forumiečio rinkimai - baigėsi. Finale nugalėjusi visus savo varžovus, šių metų Forumiete tapo Zyzuole!
 
Sveikinai B-) O štai ir lauktasis interviu :)
 
Renata, trumpai prisistatyk šio forumo lankytojams.
 
Jau kaip ir paminėjai, esu Renata, man 43 metai, esu šiaulietė. Tad manau nemažai forumiečių yra gerokai už mane jaunesni :), bet tai manau neturi jokios reikšmės.
 
Kaip jautiesi išrinkta metų forumietė? Kokie pirmieji įspūdžiai?
 
Dėl metų forumietės titulo – esu maloniai nustebinta, kad esu pastebėta. Specialiai to nesiekiau :).
Koks buvo tavo kelias į uždarbis.lt ? Kaip atradai šį forumą, kas paskatino jame pasilikti?
 
Uždarbis.lt radau atsitiktinai klaidžiodama po interneto platybes. Pamačiau, kad forumo lankytojai beviltiškai blaškosi po mokesčių labirintus, interpretuoja savaip ir neteisingai vieną ar kitą situaciją. Todėl neišlaikiau ir užsiregistravau norėdama paaiškinti keletą elementarių dalykų (bet tie dalykai gal elementarūs man) ir „nugesinti“ neteisingas interpretacijas. Taigi „užsikabliavau“ ir likau. Tame turiu ir savos naudos: randu sritis kurios yra neaiškios mano klientams ar paskaitų klausytojams, todėl nereikia spėlioti ar viena ar kita pateikiama sritis bus neaktuali.
 
Dauguma Tavo pranešimų (tiksliau kalbant 95% yra verslo kūrimo sferoje) ar esi išbandžiusi kokius nors uždarbio internete būdus?
 
Tai sfrera, kurioje turiu žinių. Internete neuždarbiauju. Internetas man – greitai pasiekiamos informacijos šaltinis.
 
Turbūt daug kam įdomus klausimas ar radai klientų uždarbyje ar išviso gavai kokios finansinės naudos iš savo konsultacijų bei atsakymų į forumiečių klausimus?
 
Finansinės naudos forume neieškojau ir neieškau. Klientus randu pavadinkim - „tradiciniais“ būdais. Tiesa – buvo ir yra prašymų padėti, pakonsultuoti už atlygį. Dalį (jei klausimai paprasti ir į juos galima atsakyti forume ar asmeninėmis žinutėmis) atsakau iš karto (arba kai turiu laiko) ir be atlygio. Man nesunku :), o jei klausimai platesni arba reikalingas techninis darbas, parašydavau savo įkainius. Jei didoki – bet tokie jau yra..., todėl juos gali apmokėti tik tam tikras pajamas generuojantis verslas. Žinoma maža dalis piktinosi :), bet kiekvienas apie viską turime savo nuomonę. Kiekvienas iš mūsų dirba už tokį užmokestį, kokį laiko esantį teisingu.
 
Kas motyvuoja Tave padėti kitiems?
 
Net nesusimasčiau. Man nesunku. Labai daug atsakymų aš tiesiog žinau, todėl laiko užima tik juos parašyti, nieko specialiai ruoštis ir ieškoti nereikia. Kitas dalykas – kurį jau išdėsčiau ankstesniame atsakyme: čia randu mokymams aktualių temų.
Ir dar vienas motyvas – čia lankosi be galo daug jaunų, ir manau, perspektyvių žmonių. Gal bent vienas iš jų padarys kažką, kad Lietuva taps malonesnė gyventi, t.y. mes būsime tikri europiečiai, o ne niurzgų banda. Todėl, kaip ir sakiau – man nesunku padėti, jei aš tą dalyką žinau, ir man nereikia kokių tai pastangų specialiai rengti atsakymą.
 
Per daugiau nei metus laiko tapai VIP nare ir esi išrinkta metų forumietė 2012 ar tikėjaisi tokio pripažinimo šiame forume?
 
Visiškai to nesiekiau (gal kam atrodys ir kitaip). Bet nuo to niekas nesikeičia: turėsiu laiko ir noro, ir žinių atsakysiu, nebeturėsiu – paprasčiausiai mano apsilankymų neliks.
 
Kaip gimė tavo slapyvardis? Kodėl Zyzuole?
 
Atsitiktinai. Paprasčiausiai jame yra nemažai ironijos :), kadangi esu mėgėja „pamokyti“, tai kartais iš artimųjų išgirstu „nezyzsk“, tai va ir yra „Zyzuolė“, mat „išsizysiu“, kad ir šiame forume :).
 
Uždarbyje yra tendencija, kad tapę metų forumiečiais aktyvūs forumo nariai tampa pasyviais, pati neplanuoji pasitraukti į pasyviąja puse?
 
Nežinau. Viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas. Žiemą yra daugiau laiko – todėl apsilankymai dažnesni, vasarą – kartais ir savaitėmis neprisijungiu. Žadėti – ne, ne būsiu ir toliau aktyvus forumo dalyvis, nenoriu, nes kaip ir sakiau: viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas.
 
Kokie Tavo ateities planai internete ir realiame gyvenime?
 
Internete – praktiškai jokių. Man internetas – informacijos šaltinis. Realiame gyvenime: dirbti toliau savo darbą, laisvalaikiu – keliauti.
 
Gal esi bandžiusi pradėti kokį nors verslą už interneto ribų?
 
Versle aš visada. Jei finansinių paslaugų teikimą galima vadinti verslu, o ne versliuku.
 
Kokia buvo Tavo didžiausia sėkmė ir didžiausias nusivylimas versle?
 
Didžiausia sėkmė – klientų stabili finansinė padėtis, parengti ir įgyvendinti projektai. Nusivylimas – tokio negaliu įvardinti, stengiuosi ir į blogus dalykus žvelgti optimistiškai, nes nesėkmės užgrūdina ir suteikia tam tikros patirties. Paprasčiausia nuvilia – atmesti projektai, nuplagijuotos idėjos ir pan.
Gal dirbi VMI ir esi infiltruota, kad daugiau forumiečių užsiimtų legalia veikla ir mokėtų mokesčius? :)
 
Taip, taip sklando forume tokios mintys. Jau kaip anksčiau sakiau: galvokit, kad būtų baisiau, kad dirbu FNTT arba prokuratūroje :).
O jei rimtai – aš už tai, kad mokesčius mokėti reikia. Tik juos reikia protingai apskaičiuoti, nes jei juos sumokėjus nieko nelieka, tai kam tada dirbti? Va toje srityje aš ir dirbu – galvoju kaip legaliais būdais optimizuoti mokesčių naštą.
Ar forumiečiai užsiima legalia veikla ar ne, tai jau jų reikalas. Sprendžia kiekvienas už save, nes kiekvienas už save ir atsako.
 
Kaip vertini 2012 metus?
 
Man asmeniškai – tai eiliniai metai. Džiaugiuosi, kad draugai ir artimieji yra sveiki, kad galime karts nuo karto susitikti ir pabendrauti, kad veikla – stabiliai vykusi. Jei žiūrint plačiau: mano atmintyje 2012 m. išliks kaip skandalų metai Lietuvos viešajame gyvenime.
 
Tavo palinkėjimas forumiečiams Naujųjų Metų proga.
 
Forumiečiams noriu palinkėti iš pirmo žvilgsnio labai standartinių dalykų: optimizmo ir santarvės. Juk taip dabar šių dalykų mums trūksta...
 
Tikiuosi interviu patiko, jei kas dar domina galite klausti patys :) . Taip linkiu gerų Naujųjų metų!

Mezgu kojines Vilniuje. Jei siūlus parūpinsite jūs, tai kojinių pora jums kainuos tik 5 Lt. Namie kiekvienas galime rasti mezgimo siūlų. Jei mezgu aš iš savo siūlų, tai kojinių poros kaina = 5 Lt + siūlų kaina.
Kontaktai:
Skambinti telefonu: 862254993 ,nes internetines žinutes tikrinu retai.
 
Apačioje pridedu savo numegztų kojinių pavyzdžių nuotraukas. Jei nematote nuotraukų spauskite čia: http://www.skelbimai.lt/mezgu-kojines-pagal-jusu-pageidavima-5149042.html
 

Jau geriau iš šito žmogaus nusiperku gražias kojinytes, nei kokioje maximoje, kur sumoki daug ir kokybė ne kažką. Labai gražu!

Sveiki uždarbis.lt gyventojai,
 
Taigi, ilgus metus buvau tik skaitytojas, ir tikriausiai tik šio forumo dėka ėmiausi didesnių verslo planų ( tačiau jie dar nėra pakankamai dideli, bet pradžia yra ir ja džiaugiuosi ), ar nors nepabijojau žengti tolimesnį žingsnį. Šiaip iškart noriu padėkoti aktyviems, ir plačių pažiūrų, bei suvokimą turintiems nariams, kurie neimdami nei cento, padeda kitiems atsakydami į klausymus. Galvoju, o ko gi man nepasidalinus patirtimi ar įvairiais verslo vystymo stiliais su kuriais teko susidurti? Iškart sakau, kad mano srytis nėra IT verslas, su tuo neturiu nieko bendro ir nesuprantu kaip jame viskas veikia, bet manau yra keletas ar keliasdešimt žmonių, kurie domisi ir paprastu, tradiciniu verslu. Tad pradėkime nuo to, kad šiame forume yra pilna informacijos, kaip pradėti verslą, nuo ko jį pradėti, kur registruoti ir panašei. Tad šią dalį manau reikia praleisti, ir neverta jos kartoti. Kas tikrai norės, informacija lengva ranka pasiekiama šiame forume.
 
Iškart pulkime prie reikalo, kad sunkiausias dalykas nėra verslo kūrimas, ar jo atidarymas. Sunkiausia su kuo susidursite ar susidūrėte, tai veiklos plėtojimas, ir konkurencijos mažinimas, šalinimas, bendradarbiavimas, reputacijos kėlimas, logikos pagrindai, ir svarbiausias aspektas - būti geriausiu, tačiau kaip juo tapti?. Kaip žinia, nėra prasto verslo plano, yra tik prastų įdėjų paskirstymas tam tikrame tinkle. Kaip pavyzdį galima duoti kad ir vaistinės atidarymą. Kaip žinia, šioje srityje yra gigantų, yra ir pavienių vaistinių. Tačiau kaip tapti stipriais, ir laikytis rinkoje? Šią sritį parinkau, nes daugiau nei 2/3 visų vaistų yra VKV ( valstybės kompensuojami vaistai), vadinasi, kad tik iki 33% visų vaistų kainas nustato savininkas, likusiuosius - valdžia. Didžiausias vaistų perkamumas atitenka kompensuojamiems vaistams (kas nežinote, kas yra VKV, tai prilygsta kaip ir cigarėtėms - visose parduotuvėse kainos vienodos. Esmė ta, kad brangiau neparduosi). Iškart kyla klausymas, kaip vienose ar kitose vaistinėse pritraukiama daugiau klientų, jei kainos vienodos?
 
Su šia situacija teko susidurti ir man pačiam. Sprendimo ieškojau visais būdais, teko naudotis konsultantų pagalba. Tačiau pradedant ar turint smulkų verslą, tokie žygiai gali būti retas malonumas, nes išlaidos be galo didelės. Bijau sumeluoti, bet gera ir tinkama informacija siekia minimum tris 0 litų (aš mokėjau kiek daugiau nei 2300lt). Žinoma, su laiku atsiperka, bet esamoje situacijoje piniginės storis ribotas. Ir ką už tuos pinigus sužinojau? O gi tai, kad kaip lengvai žmonės apsigauna, ir kaip lengvai pasiduoda įvairioms akcijoms ar pasiūlymams. Nors net nenutuokia, kad iš tikro laimi ne pirkėjas, o pardavėjas. Tam gavau ilgą ilgą ataskaitą, su tyrimais, patarimais. Didelė dalis pateiktos informacijos buvo banalybės, ar lengvai prieinama informacija internete. Likusi, trumpa ataskaitos dalis - vystymo EGO.
 
Kodėl protingi, išsilavinę, bei kažko pasiekę žmonės sako, kad prasto verslo nėra?
 
Nesugalvoju jokio kito paaiškinimo, kaip tik prastų įdėjų kišimas į netinkamas vietas. Pats buvau pateikęs ne vieną prastą idėją sau, kurias konsultantas atmetė ir atmetė su argumentais. Tos mano banalios idėjos butų mane sužlugdę, o jei ir ne, kitokių atvėju skaudžiai nukentėjęs ar pralaimėjęs daug laiko. Kas turi savo verslą, supranta, kad laikas, tai pats brangiausias ir svarbiausias "objektas", tad taupykite tai, ko nesusigražinsite ar neatpirksite.
 
Ar sulaukti kieno nors pagalbos yra gėdinga?
 
Ne. Mano manymu, kiekviena pateikta informacija yra naudinga, net ir nuolat kišamos blogos idėjos. Kodėl? Nes tik taip mes suvokiame, ko pasaulyje iš tikro trūksta, ar ko dar nėra. Neperseniausiai gavau pasiūlymą iš kaimyno 80-mečio, keisčiausia buvo tai, kad jo pasiūlytas dalykas buvo tikrai kvailas. Cituoju " Jei nesiseka parduoti už 10lt, parduok už 5lt ". Iškart į galvą "šovė" mintis, kaip aš b* parduosiu x produktą už mažesnę, nei savikainos kainą? Praėjus kiek laiko, dar sykį prisiminiau mano vadinamą - durną išsisakymą, ir supratau tai, kad kaip pirkėjas suvokia, kad tie 5 ar 6lt yra būtent savikaina? Būtent, versle mąstymas negali būti paviršutiniškas, į jį reikia gilintis, ir gilintis tol, kol prisikąsi prie dugno.
 
Dideli antkainiai atneša didelį pelną?
 
Tik tuo atvėju, jei parduotuvė ar privatus žmogus turi didelį klientų ratą. Kitu atvėju TU žlugęs. Niekados pradžios, nepradėk darydamas lygiai taip pat, kaip daro tavo konkurentai. Pritrauk klientų ratą. Juos paprasčiausia pritraukti pradžioje nesiekiant pelno, ar net turint nuostolius (pradžioje nuostoliai jaučiami ir taip, juk tai pradžia, tad nepabijokit jų padidinti). Manau kiekvienas suvokiat, kad taip ilgai gyventi neįšeis. Tad Jūs turite ribotą laiką, per kurį turėsite įrodyti, kad esate geresni nei kiti.
 
Ar verta mokytis iš gigantų?
 
JOKIU BŪDU!!. Jei Jūs mokysities iš tų, kurie jau gyvuoja 10 ar 20 metų, nebūtinai pasieksite aukštumų. Kaip tik, tai pasiekti bus tik sunkiau. Juk jie, prieš daug laiko, kai dar tik vystėsi, turėjo kitus įrankius, kitas priemones, kitas galimybes. Keičiasi laikai, keičiasi ir priemonės.
 
Įstatymų nepaisymas.
 
Įstatymų nepaisymas pradžioje, gali smarkiai atsiliepti ateityje. Turiu pažįstamą, kuris verslo pradžioje kažką nuslėpdavo ( turbūt mokesčius ar dar ką rimčiau ), valdžia suuodė, o dabar tenka rinkis brangius advokatus, kad tik laimėti sudėtingą bylą. Žinoma, daug variantų išsisuka. Tačiau ar verta rizikuoti viskuo ką kūrei ilgus metus, vien tam, kad pradžioje palengvėtų gyvenimas?
 
Konkurentų naikinimas.
 
Turbūt pats sunkiausias dalykas su kuriuo kada teks susidurti (man tenka jau po truputį. Taip pat prieš pora metų teko susidurti atvirkštine tvarka ). Puola begalė daug klausymų, kaip tai padaryti, tačiau į šį dalyką tikriausiai nėra tikslaus atsakymo. Žinau tik tai, "valgyt pats, kol nesuvalgė tavęs". Durnas požiūris yra, kai žmogus galvoja, kad gigantai nebando patraukti smulkių verslininkų iš rinkos. Jie kaip tik tai stengiasi daryti, jei tame reikale mato perspektyvų. Tad žmonės kurie apie tai nepagalvoja, netikėtai gali griūti. Asmeniškai aš esu sulaukęs tokių žodžių, tarkim nuo anonimo - "Užsidarai, net nespėjęs atsidaryti, arba tai padarysime mes".
 
Abėjingumas savo idėja?
 
Asmeniškai man, tai nesuvokiamas dalykas, kai žmogus pradeda kažką daryti, kurti, ir tuo pačiu stipriai abėjoti. Kiekvienas žmogus prieš darant, turi tikėti savimi, savo jėgomis, planais. Kitokiu atvėju, reikėjo net nepradėti.
Dažniausiai neigiamą būseną įvaro patys artimiausi žmonės ( mano atvėju buvo tik palaikymas ), bijodami Jūsų nesekme. Todėl mano patarimas, jei yra galimybė, niekad nesakykit žmonėm, kurie yra arti, ir nėra su tuo susyję.
 
Pati didžiausia nauda!
 
Ją pasiekti galime tik tada, kai produktą perkame tik iš pirmų/antrų rankų. Taip laimime ne tik mes, bet ir klientas. Perparduoti produktą iš rinkos į rinką yra rizikinga ir tai didžiausias rizikos faktorius, koks tik gali būti. Prieš kuriant verslą, reikia tobulai sukurti idėją, taip nukenčiame mažiausiai. To nesugebate, geriau nerizikuokit ir nepabijokite sumokėti tam, kas viską ar tam tikrą dalį padarys už Jus. Naikinkit tuos senus stereotipus, kurie trugdo mums tobulėti!
 
Pastebėjau įdomų faktą, kad Lietuvoje kiekvieną dieną vis daugėja e-parduotuvių, bet daugiau nei pusė, net nenutuokia kaip tai daryti ir daro pagal kitus. Tačiau naršydamas internete pastebėjau tai, kad jos praktiškai niekuo nesiskiria. Viskas vienoda, ir jas palaiko tik nuolatinės reklamos. Tokį gyvavimą galiu pritaikyti būtent tik egzistuojančiu tinklapiu, be jokių vizijų ar fantazijų ( kalbu ne apie visas, tačiau tokių tikrai daug ). Bėje, e-parduotuvė niekuo nesiskiria nuo "paprastos". Norint kažko pasiekti, reikia įdėti daug darbo. Kiek žinau už puikią informaciją, e-parduotuvių savininkai turėtų pakloti nemenką sumą.
 
Gal yra žmonių, kurie naudojasi konsultantų pagalba? Gal čia yra tokių žmonių, kurie iš to gyvena? Būtų įdomu sužinoti, kokio lygio informaciją perkate ar parduodate, ir kokios sumos svyruoja pas Jus? Ar Jums jie padėjo? Lietuvoje tokie dalykai nepopūliarūs, gal dėl to ir yra gan didelis bankroto, lėto vystymo lygis.
 
Šiuo metu testuoju užseniečius konsultantus. Puslapis dingo, skype veikia. Tad neteiksiu jokios informacijos apie juos, kol neįsitikinsiu kad jie kažką moka. Geriau tegul nukenčia vienas, nei keli kiti Bėje, kainos mažos, ir atsiskaitymus priima tik per PayPal'ą. Bandysiu rizikuoti. Užsakymas priimtas, laukiu rezultatų. p.s. Jų puslapis buvo gan keistokas.
 
Dėl klaidų nepykstam, labai pavargęs rašiau. Norėjau pasidalinti mintymis, patirtimi :rolleyes:. Šiuos dalykus išsakiau vasaros pradžioje VU universitete.
 
Informacija besirituliojanti Jūsų galvoje, yra pats vertingiausias dalykas ką turite ir galite parduoti už pinigus!
 
EDIT:
Užsakymą gavau, nors užtruko ilgiau nei žadėjo, dabar tikrinsim ką jie ten už 245$ prikūrė. Esu permokėjęs 35$ kurių jie negražina, tad galėčiau kam nors padovanoti Šv. Kalėdų proga. Ar kas norit išbandyti ecgrow konsultacijų pasiūlymus už tą sumą? Duokit kokį savo asmeninį tinkalpį (www.123.lt), email, nuorodas kuriose yra patalpintos reklamos. Būtų gerai, kad rašytumėte tvarkingai ir jei bus kokių žodžių, kad būtų ENGLISH, iškart persiūščiau jiems, įdomu ką jie turės Jums pasiūlyti.(rašom tik į privatą)
Geriausia padėka - AČIŪ.

Sveiki,
 
Taigi perskaitęs šia temą: http://uzdarbis.lt/t247867/mokytis-o-gal-nesimokyti/page__st__20
Pamaniau, kad dali viso to esu jau perejęs ir galiu kažką papasakoti iš savo perspektyvos.
 
 
Atsiprašau, bet viskas labai padrika. Pirmas mano toks ilgas rasinys, po egzamino :D
 
Trumpai apie mano gyvenima
 
Man Spali suejo 19 metų.
Tėvai išsiskyrė kai man buvo galbut 8 metai. Tiksliai net nebepamenu, tik žinau jog nusprendžiau pasilikti su tevu.
 
Kadaise buvau BMX'eris, patikdavo važinetis, leisti laiką su draugais, trintis visa dieną po miestą. (12-14metų)
Tačiau kadangi tevai buvo išsiskyrę teko daug padėti tevui, nes stateme namą, o mano tevas toks žmogus kuris mėgsta daryti viską pats. T.y. nemegsta samdyti žmoniu dėl to, ką gali padaryti pats.
 
To pasekoje patekau į tikrą lažą. Pradžioje buvo labai sunku, nes norėdavau greiciau sprukti iš namo statybų ir važiuoti į butą, mieste laukdavo draugai. Bet Tevo taktika suveike nepriekaistingai, kuo daugiau zyziau, kad noriu namo, tuo daugiau darbo gaudavau :) Vieną diena suvokiau, kad tevo taip nepaskubinsiu, ir isigilinau į savo darbą, ir jis man pradejo patikti.
 
Su laikui naujai pastatytame name net elektros instaliacija atlikau, nes fizika sekesi neblogai (15-16 metu)
Jau buvau gana neblogai išugdytas :) Labai džiaugiuosi, kad tevas išugdė tokia savybę daiktus taisyti pačiam.
Kažkam sulūžus nebegyu i parduotuve pirkti naujio daikto, o pirmiausia bandau ji sutvarkyti :)
 
Butas mieste man buvo padovanotas tevo kai man buvo gal 10 metu. Laikui begant bute dažnai budavau vienas, nes tevas daugiau laiko leidzia naujame name. Kas keisčiausia, kad iš jo pusės neturėjau jokios kontrolės. T.Y. Galėjau daryti tusus, fiestas ar dar ka tik norėjau. Tačiau, savo butą vertinau, ir niekam neleidau teplioti sienu :) - todel tusu nedarydavau, draugu nekviesdavau
 
Šitu laikotarpiu susidomejau IT, web kurimu, dizainu :)Klasiokas pasiule sudalyvauti logotipo konkurse (Uždarbyje), nes apie pinigus is piesimo net neturejau minčių. Buvo labai keista kai per 10 minučiu nupiestas logotipas atnese 70litu pelną. Tuo metu man buvo gana dideli pinigai. Taip ir pasisuko mano gyvenimas į IT puse, nes supratau, kad is to kas man patinka, galiu ir uzdirbti.
 
Niekados nedarydavau namų darbų (Nebent budavo labai riesta iš mokytoju puses). Viskas ką darydavau, stengdavausi klausiti ką šneka mokytojai per pamokas, nes žinojau, kad grižus turiu savos veiklos su IT. O mokykloje pagrindinis mano tikslas budavo pirkti-parduoti.
 
Pirkdamas - parduodamas, buavu nekartą nudegęs, nes ganetinai sunku visada numatyti viską, tačiau ranku nenuleisdavau, ko pasekoje pavyko išsiugdyti šioki toki verslumą :)
 
Mokykloje visuomet buvau komunikabilus su mokytojais, kas man padejo išnešti kaili su geresniais pažymiais :) Mokėjau bendrauti su mokytojais, ir nevaidinau "didvyrio" kuriam mokslai dzin.
 
Visuomet turedavau daug darbo užsakymu iš uždarbiečiu, todėl net pamokas taip deliodavausi, kad liktu kuo daugiau langu, kad galeciau daugiau nudirbti. 11 klaseje mokytojos net išleisdavo is nesvarbiu pamoku, nes joms parodydavau prie kokiu projektu dirbu :) Budavau atviras ir nemeluodavau.
 
Anglu kalbos beveik nesimokiau, bet su mokytoja sutariau gerai, dvyliktoje klaseje nunešiau deže saldainiu, kad nebereiktu eiti i pamokas, nes reikejo daugiau laiko darbams.
 
Jau 11-toje klaseje žinojau, kad niekur nestosiu, todel 12-toje egzaminus pasirinkau tokius kurie man patinka.
Fizika, Istorija (Lietuviu buvo privalomas)
Pavaduotoja pasake, kad su tokia kombinacija nerasiu normalios specialybes, deja as specialybes niekada ir nenorejau.
 
Mokykla pabaigiau gana neblogais pažymiais. Ironiška, kad iš fizikos turejau 8, o iš matematikos 6. (Daug ką reiškia ir mokytojai)
Pabaigus mokyklą:
 
Padėtis susikloste taip, kad susiradau draugę kuri istojo į Lancaster Universitetą Anglijoje. Taigi teko rintis daiktus ir važiuoti drauge. Išukiai man patinka.
 
Atvykęs i UK nieko nelaukiau ir pradejau ieškoti darbo, pasirašiau labai skurdu CV :) Tačiau i pokalbi buvau pakviestas po pirmo CV palikimo vienoje SEO/WEB kompanijoje.
 
Manau nebučiau priimtas jeigu nebučiau palikes savo portfolio, kuri galite pamatyti:
www.lizard.lt - sitame portfolio mano piesti dizainai, tačiau nevisi puslapiai koduoti mano, todėl kaikurie realus puslapiai atrodo tikrai nekaip.
 
Į darbo pokalbi ejau su drauge, nes pats su darbdaviu beveik nesusikalbejau :D Buvo ironiška, tačiau draugei isvertus mano laužytą anglu kalbą darbdaviui, buvau priimtas :)
 
Dabar UK esu jau 5 menesius, anglu kalba pagerejo 10 kartu, kolektyve susikalbu gana neblogai. Uždirbu taipogi visai nemazai :) Nors kaiptik zadejo pakelti atlyginimą, nes nuo wordpres developerio perejau prie E-commerce.
 
Labai patinka tai, kad daug ką išmokau naujame kolektyve, pagylinau visas savo turetas žinias, pamačiau kaip dirba firma iš vidaus, dabar mano tikslas išmokti anglu kalbą, ir ikurti savo web kurimo imone.
 
Reziume:
Mano istorija skamba tikrai neblogai, man tik 19, o dirbu ofise, viskas einasi gana neblogai.
 
Tačiau nebūkit naivuoliai, manydami, kad va, jis nebaige univero, taciau kyla karjeros laiptais visai neblogiau uz baigusius.
 
Mano gyvenimas nebuvo rožem klotas, teko daug ką išmokti, daug ką suvokti, kol draugai tusino, as dirbau.
Todėl nemanykit, kad tai yra taip lengvai pasiekiama.
 
Betkokiu atveju reikia mokytis, ir stengtis viska suvokti, nes mokykla isugdo logini mastymą. As puse fizikos formuliu jau užmiršau, nors nepraejo metai po mokyklos baigimo, taciau ne formulese esme, esmė sprendime.
 
Mokėsi spresti fiziką, mokėsi spręsti gyvenimą :)
 
 
P.S. nepagalvokit, kad beraštis aš visiškas, tiesiog labai skubejau.

Visu bachuru galvos skausmas ta knyga :D
 
As asmeniskai neperskaiciau jos kaip ir visu kitu knygu :)
Nors mokytoja sake, kad nieko nepasieksiu su tokiu mokymusi. Ir mintis, kad niekur nestoju jai buvo lygi savyzudybei.
 
Siuo metu dirbu web programuotoju UK :D Ir kylu karjeros laiptais :D
 
Nesiparinkit kam reikia skaityt, jeigu turit tikslu savo gyvenime, pasieksit juos ir be sitos knygos jeigu labai noresit :P

Keistas tavo požiūris. Balansas tik popieriaus lapas? Tai ko tada bliaunat dėl valstybės skolos? Juk ji tik ant popieriaus :) Balansas yra sveiki ir tvarūs valstybės finansai. tik tokius finansus turinti valstybė gali tikėtis normalaus ilgalaikio vystymosi. Priešingu atveju kur veda "popierinio" balanso nebuvimas gali pasimokyti iš Graikijos. Kaip tau atrodo, kas yra geriau, amžinai būti kažkam skolingam ir už tai mokėti milijardus litų palūkanų kasmet, ar pagaliau subalansavus biudžetą pamažu išsimokėti skolas ir tuos milijardus skirti vystymuisi, t.y. savo, o ne kitų gerovei? Ar tau atrodo, kad galime sau toliau skolintis ir tų pareigojimų vėliau nereikės padengti? O gal manai, kad juos turėtų padengti kažkas kitas, pavyzdžiui, ateities kartos? Kažin ar kreditoriai su tavimi sutiktų.
 
Neįtikėtina, kad žmogus gali neigti subalansuoto biudžeto svarbą. Nihilistinis mąstymas.
 
Vapi belenką.

Ok.
 
Taupymo lakštai reguliariai platinami ir dabar. Klausimas ar yra siūlomas koks nors skirtumas nuo dabartinės sistemos, ar ne. Jei sakant "patrauklūs" turima omenyje su neadekvačiai aukštomis palūkanomis, tai prieštarauja elementariai ekonominei logikai švaistant valstybės lėšas.
 
Pati idėjos esmė - remti savus gamintojus sudarant jiems mokestinę galimybę lengviau konkuruoti su užsienio rinkomis - yra sveikintina. Tačiau kalbant apie mokestines lengvatas visada reikia įvertinti jų naštą biudžetui. Šiai dienai Lietuvos biudžetas yra deficitinis. Mes pastoviai judame balanso link, teliko vos keli metai ir jei tęsime esamą atsakingą politiką, jį tikrai pasieksime. Todėl šiai dienai su visokiomis mokestinėmis išlygomis siūlyčiau elgtis labai atsargiai ir bent keletui metų į priekį nuo jų dar susilaikyti, nebent būtų rastos galimybės kompensuoti pajamas, kurių biudžetas netektų, kuo aš abejoju. Bet žvelgiant į ateitį, mintis gera. Kita vertus, nereikia manyti, kad mokestinės disciplinos dabartinė Vyriausybė laikosi vien tam, kad apsunkintų verslui dalią. Tiesiog toks laikotarpis kai kitaip elgtis būtų neadekvatu. Todėl tai nereiškia, kad ir dabartinė Vyriausybė prie kitų sąlygų nesiimtų panašių priemonių, nes ji pademonstravo, kad puikiai suvokia savos gamybos ir eksporto svarbą. Eksportas šios kadencijos metu buvo vienas ryškiausių ekonominės politikos akcentų, jis buvo skatinamas nukreipiant jo link ES paramos fondų lėšas (kadangi kitų išteklių neturėta) ir ne veltui esami eksporto rodikliai gerokai viršija ikikrizinius.
 
JAV ir Lietuvos situacija yra nelygintina. JAV gali spausdinti pinigus (tikrai ne amžinai ir jos tik kasasi sau duobę, o per jas vėliau kentėsime ir mes kai nuvilnys dar viena krizės banga, galbūt gerokai didesnė), o mes ne. Tą suvokia ir pats Uspaskichas, todėl šio punkto kai realios svarios priemonės nevertinčiau. Ar apskritai, tokie metodai iš esmės jau yra taikomi. Sakykim, Latvijos bankrutavusio banko pavyzdys - įsipareigojimus perėmė valstybė. Išsaugojo darbo vietas, nenurašė kreditorių (žmonių ir verslo) lėšų. Tad tai lygiai tas pats, tik realizuota kitais metodais.
 
Reikėtų konkretizuoti, nes dabar tai tėra abstrakcija. Tačiau tai jau yra daroma. Pavyzdys galėtų būti technologijų centrai ir mokslo slėniai, kurių Lietuvoje įsteigta tikrai nemažai. Taip pat sukurtos LEZ zonos, pramonės parkai, viešieji logistikos centrai. Tad Uspaskichas čia net ir su abstrakcija nepasiūlė nieko naujo, jau nekalbant apie konkretumo nebuvimą (skirtingai nei mano išdėstytų pavyzdžių atveju).
 

taikyčiau tai tik su išlygomis, t.y. lengvatas siūlyčiau tam tikru motyvaciniu pagrindu, pavyzdžiui, jei generavimas vyksta iš vietos išteklių mažinant energetinę priklausomybę ir pan.
pasakius A reikia pasakyti ir B. Mokestinės lengvatos NIEKADA neturi būti nagrinėjamos atskirai nuo jų naudos/kaštų analizės. T.y. turi būti įvertinta našta finansų sektoriui, kurią jis patirs netekęs pajamų. Ar nebus taip, kad tokia iniciatyva baigsis labai paprastai - didesnėmis elektros kainomis, nes lėšas į fondą surinkti juk kaip reikėjo taip ir reikės. Todėl tai tėra pageidavimas, kurį dar reikia ekonomiškai pagrįsti, rasti alternatyvių lėšų generavimo šaltinių, kurie kažkuo būtų naudingesni už esamą sistemą.

 
Retorika apie smulkaus ir šeimos verslo skatinimą yra daugelio partijų programose. Tai nėra naujiena. Tačiau žinoma, aš tai visada palaikiau ir toliau palaikysiu. Šeimos verslą tikrai vertinu. Gerai, kai žmonės patys sau kuria darbo vietas, o ne laukia pašalpų ištiesę rankas į valstybės pusę :) Na bet dėl didžiųjų prekybos centrų konkurencingumo prieš turgus skatinimo nelabai pritariu. Visų pirma šią kovą daugumoje atvejų turgūs ir taip pralaimi. Jeigu laikoma, kad turgūs yra patrauklesni šešėliui ar kad iš ten neateina mokesčiai, tai:

reikėtų tęsti tai, ką pradėjo esama Vyriausybė - apskaitos griežtinimą/įvedimą turguose (prisiminkite daliai sektoriaus pritaikytus kasos aparatus);
tiesiog skaidrinti šią nišą vietoje jos žlugdymo.

Turgūs yra labai svarbūs smulkiajam verslui, todėl siūlymas siekti, kad prekybos grandai juos dar labiau nukonkuruotų man atrodo prieštaraujantis kitai deklaracijai apie siekį skatinti smulkų verslą.
 
Reikia nagrinėti priežastis, kodėl renovacija stambiu mastu dar neprasidėjo. Jei tai tik papildomo finansavimo klausimas, tuomet problema gali nebūti taip lengvai sprendžiama, nes viskas atsiremia į deficitinį biudžetą ir kalbėti yra viena, realiai dirbti turint atsakomybę už ūkio tvarumą - kita. Sutinku, kad renovacija buvo viena silpnesnių šios Vyriausybės sričių, manau, kad šioje srityje būtų galima pasitempti.
 
Keistai skamba tokie pasakymai apie kuro tiekimo alternatyvas, kai pats Uspaskichas teigia, kad Lietuvai nereikėtų skaldyti Gazpromo monopolio dujų tiekimo sektoriuje statant suskystintų dujų terminalą, o vietoje to turėtume tiesiog derėtis su monopolistu. Absurdas yra tikėtis lygiaverčių derybų, kai kalbiesi su monopolistu ir dar tokiu, kuris tiekia tau ne kažkokias prabangos prekes, kurių panorėjęs gali ir atsisakyti, bet gyvybiškai svarbius energetinius resursus, be kurių gyventi negali, o kitur įsigyti - taip pat. Tad žodžiai gražūs, bet darbai ne visai. Aš linkęs vertinti pagal darbus :)
 
O gal geriau sumažinti bedarbio pašalpą? Tai irgi didintų skirtumą tarp MMA ir tos pašalpos ir motyvuotų :) Lietuvoje nedarbas dar siekia 9,8%, todėl dar ne laikas ženkliai didinti MMA. Ilgalaikėje perspektyvoje - taip. Bet ilgalaikėje perspektyvoje atlyginimai kils ir be MMA reguliavimo. Todėl Uspaskicho pažadai apie 1500 MMA iki 2013 m. pabaigos kartu kalbant apie "nulinio" nedarbo siekį yra absurdas. Tai pažadai, kurie prieštarauja vienas kitam ir vienas žymiausių Lietuvos ekonomistų yra pasakęs- taip, galima tai padaryti, bet nedarbas tada siektų apie 20-25%. Gal geriau mažesnės pajamos nei jokių?
 
Na o Uspaskicho kalbas apie vokelius laikysiu tiesiog jo jumoru :)
 
---
 
Apibendrinus, daugiau minčių yra teisingos nei atvirkščiai. Tačiau kaip kažkas teisingai pastebėjo, viena yra kalbėti, kita veikti. Kai kur jo deklaruojami siekiai prieštarauja jo asmeniniams politiniams pasisakymams. Be to Uspaskichas daug kur sako KO reikėtų siekti, bet neatsako į klausimą KAIP būtent. Gražiai pakalbėti ir aš moku. Pasakyk žmonėms apie mokesčių mažinimą ir visi plos katučių. Tačiau niekas nenori kalbėti apie kitą medalio pusę, apie tai, iš ko mes juos mažinsim, kuo kompensuosim nuostolius. Visi nori nusiplauti nuo nepopuliarių sprendimų. Už tai ir jaučiu esamai Vyriausybei pagarbą, kad ji nevengė atsakomybės net ir prieš rinkimus ir nepataikavo, o dirbo ilgalaikės perspektyvos labui. Trečia, tikrai ne vienas iš išvardintų dalykų jau yra vykdomas ir šiuose punktuose neatsispindi jokios siūlomos naujovės.