Sarikas

Aš su tavimi visiškai sutinku. Bet esminis skirtumas tas, kad berkutininkai patys ir pasirinko tokį kelią. Jei kareiviai gina tautą nuo pašaliečių, tai berkutininkai dažniausiai gina valdžią nuo tautos. Šiuo atveju, jie patys galbūt ir nepalaikė valdžios sprendimų, bet buvo įsprausti į kampą, pasirašę sutartis ginti valdžią ir vykdyti jos įsakymus.
 
Ir ne protestuotojai yra kalti dėl berkutininkų gyvybių, lygiai taip pat, kaip ir ne berkutininkai dėl protestuotojų gyvybių. Visa atsakomybė krenta ant valdžios, kurios priimti sprendimai ir įtakojo tai, kad atsirado dvi kovojančiųjų pusės, kurioms teko vieni kitus žudyti.
 
Palaikydami Maidaniečius mes palaikome jų priešinimąsi valdžiai, o ne berkutininkams, kurie yra tiesiog jos sprendimų vykdytojai ;)

Kaip kartkartemis besinuomojantis automobili pasakysiu:
Pigiausia varianta kuri Lt buvau surades, buvo 40 Lt i para uz vos ne 20 metu automobili. Geriausias variantas kuri buvau rades, tai apie 10 metu senumo, golfo lygio masina uz 45 Lt i para. Aisku dar buvo be kasko. Cia buvo geriausias variantas ieskant per skelbiu.lt
Kaip pavyzdys, teko nuomotis masinas Ispanijoje ir Italijoje, ten kainas galima rasti uz maziausios klases masinas po 5 eur parai. Paciam teko vienakart uz vos 200 km nuriedejusia Alfa Romeo Guilietta, parai moketi 14 eur.
 
O jeigu dabar pasiziuri automobiliu kainas nuomojantis is firmu Lietuvoje, tai is vis kaina kosmine.
Taigi mano nuomone, kadangi Lietuvoje kainos salyginai aukstos lyginant su uzsieniu, taj reiskia mazai konkurencijos siame sektoriuje :)

Šiek tiek užvėlavau, bet pridedu ir sutvarkau visus straipsnius į atskiras temas.
Pradžios pabaiga ir pabaigos pradžia
 
Kaip ir minėjau, vasaros pabaigoje išvažiavau į Škotiją savaitei. Tuo metu jau žinojau kad nelabai pavyko su universitetu - įstojau ne į dienines studijas, o neakivaizdines. Kadangi mokslai truko tik spalį, o gruodį-sausį buvo sesija, nusprendžiau susirasti darbelį. Buvo minčių grįžti į senąjį darbą, tačiau kaip ir minėjau, išėjau su trenksmais. Kadangi tuo metu (vasaros pabaigoje) keitėsi restorano filialo administratorės, tai su viena sutaręs buvau, kad grįžęs po atostogų grįšiu dirbti virėjo padėjėju. Tiesa, prieš man išvažiuojant, bandė apmokyti mane pickepiu (kaip jau esu minėjęs, mūsų pickepys irgi išėjo iš darbo), tačiau man nelabai gavosi (mokytoja buvo psichė, kuri rėkdavo dėl to, kad man kas nors nesigaudavo, kai paprašydavau paaiškinti, kodėl darau blogai, ir kaip reikia daryti, kad būtų gerai, ji padarydavo viską už mane, ir vėl likdavau nesupratęs.). Mokė mane gal 2 dienas (labiau buvau jos padėjėjas, nei ji mano mokytoja - atnešti lėkščių, pavalyti tą, papjaustyti tą, ir etc) ir sutarėm, kad kai grįšiu, pasakysiu ar noriu būti pickepiu, ar virėjo padėjėju. Vis dėl to supratau, kad ten dirbti pickepiu nenoriu. Todėl grįžęs ruošiausi tą pasakyti, tačiau sužinojau, kad pasikeitė administratorė. Aišku, viską perdaviau naujai adminei, tačiau ji man pradėjo aiškinti, kad esą mes sutarę esame, jog grįžęs aš iškarto eisiu dirbti pickepiu į dar kitą filialą. Kadangi mes nebuvo sutarę su senąja admine, tai pasakiau sorry, ir išėjau. Taip ir baigėsi mano darbas įmonėje A. Taigi grįžtant prie pradžios, nusprendžiau vėl ieškotis darbo maitinimo įstaigoje, tačiau šį kartą padavėjo arba padavėjo-barmeno, kadangi alga ta pati, darbo valandos tos pačios, tik buvo galimybė gauti arbatpinigius. Pradėjau vaikščioti, siūlyti visur save, tačiau kažkodėl niekam nereikėjo nieko.Kol galop pasiūlė darbą viena iš Vičiūnų įmonių grupės kavinių. Jau buvau besutinkąs, tačiau į darbo pokalbį pakvietė B kavinė, kuri pasiūlė geresnes sąlygas, darbą arčiau namų, ir dėl šių priežasčių sutikau. Taigi pradėjau dirbti rugsėjo pradžioje. Nustebsit - pickepiu.
 
Apmokymai
 
Iš pradžių mane apmokė, viską paaiškino, ir leido dirbti kartu. Šį kart darbas netgi patiko, nes kepėja turėjo gabumų mokyti, ir jai sekėsi tai visai neblogai. iš pradžių pasakė, ką ir kaip reikia daryti, tada parodė praktiškai, davė paskaitinėti knygutę, kurioje buvo surašyti visų produktų kiekiai, kiek ko dėti ir pnš. Vėliau davė namo meniu, liepė išmokti visų picų receptus (daugmaž, pagrinde tik dažniausiai užsakomų) ir kitą dieną "atsisakityti" ir tik tada gavau galimybę stoti prie pečiaus ir stalo.
Ateidavau į darbą šiek tiek prieš 11, persirengdavau, ir pradėdavau dirbti. Vyr. pickepėja darbe būdavo nuo 8 iki 6, o aš nuo 11 iki 10. Taigi nuo 6 iki 10, 4 valandas dirbdavau vienas. Ir taip nuo pirmos dienos. Ačiū Dievui kol nelabai ką mokėjau vakarais daug darbo nebūdavo, tad spėdavau suktis. Taigi pats darbas buvo gan paprastas - klientas užsako picą, padavėja įmuša ją į kasą, pas mane išlenda čekiukas, kuriame parašyta kokia pica ir aš ją darau. Viskas būdavo paprasta, kol užsakymų nebuvo daug. Kažkada vienu metu, per 5 minutes išlindo apie 10 užsakymų. Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei picos būtų vienodos, bet deja.. Vyr pickepėja paprastai paruošdavo visus produktus, tarkuodavo sūrį, maišydavo tešlą, pjaustydavo daržoves, mėsas ir etc. Taigi, pagrinde aš kepdavau picas, o ji darydavo pagalbinius darbus. Žinoma, kai ateidavo daug užsakymų, kviesdavau ją, ir ji sukdavo picas, o aš tik traukiau jas iš pečiau, paruošdavau, supjaustydavau ir padėdavau ant baro. Taip viskas būdavo iki 6. Vėliau likdavau vienas, ir viską turėdavau daryti vienas - pasiruošti produktus, kepti picas, užsakytas salėje, ir picas užsakytas į namus. Pirmenybė visada būdavo picoms į namus, nepaisant to, kad jų daug, o į salę reikia iškepti tik vieną picą. Prie viso to, prisidėdavo ir dėžučių lankstymas - kadangi kartais išlankstytos pasibaigdavo, tekdavo darytis kelis darbus vienu metu - kepti picas, lankstyti dėžutes, žiūrėti, kad produktų netrūktų ir dar nesudeginti picų, esančių pečiuje. Po darbo reikėdavo viską idealiai sutvarkyti - nuvalyti miltuotus indelius, švariai išvalyti pečių, nepalikti nė kiek miltų ant stalo, išplauti grindis.. Kartais tai trukdavo apie valandą, kartais daugiau.
 

 
Kolektyvas
 
21 žmogus, 19 moteriškių, 2 vaikinai. Dirbom 2 pamainom - 2 kepėjai, 2 vyr. kepėjai, 5 padavėjos, 2 administratoriai, virėja, vyr. virėja, 2 salotininkės, barmenė, restorano vadovė, dispečerė, 2 plovėjos. Tragedija. Galvojau dirbti įmonėje A buvo sunku bėl per didelio moteriškių kiekio, bet čia košmaras. Laimė buvo vienas vaikinukas, administratorius. Nedaug mes su juo kalbėjom iš pradžių, tik persimetėm keliais žodžiais, kadangi buvo pamainos viršininkas mano, ir kažkurią dieną išėjo anksčiau iš darbo į koncertą. Paklausiau ką gero žiūrės, sako: grosiu. Apsidžiaugiau, pagalvojau, kad nors ir vienas vaikinukas tarp 20 moterų, bet nors didžėjus, neliūdna bus. Deja. Pasirodo bahūras groja smuiku kažkokiam orkestre. Negana to, išgirdau gandus, kad jis ne toks, kaip mes visi. Nu, tipo, "rožinis flamingas pilkų gandrų tarpe". Kažkaip nekreipiau į tai dėmesio, nes manęs tai asmeniškai nelietė. Po kolkas. Vieną vakarą bedirbant, ir lakstant iš vienos vietos į kitą, kadangi buvo daug užsakymų, pajaučiau kad kažkas stovi už manęs. Ir staiga kažkas uždėjo ranką ant juosmens, ir išgirdau vyrišką balsą į ausį: "Dainiau, zuikuti, paskubėk, žmonės laukia savo picų". Čiut nepamečiau ližės su pica... Normaliomis sąlygomis būčiau priėmęs tai kaip pokštą, bet kadangi buvau girdėjęs atitinkamų gandų, atsisukau į jį ir perspėjau, kad jei dar kartą pasakys kažką panašaus, jo dantų sąstatas pajudės iš vietos. Nežinau ar jis neišgirdo, ar kaip, bet perklausė: "Ką?". Atšoviau "ką girdėjai, antrą kartą nekartosiu" ir nuėjau dirbti. Vėliau teko susitaikyti, kad dirbu ne be su 19, bet su 20 žmonių, kuriems patinka vyrai. Na ką gi..
 
Kodėl stengiuosi vengti picerijų..?
 
Ne be priežasties, padirbęs šioje picerijoje, stengiuosi čia nebeužeiti, ar bent nevalgyti picų jose. Kodėl? - Pirmiausia - kokybė. Tie, kas galvoja, kad produktų kokybė ten yra gera, labai labai klysta. Dirbdamas kavinėje A, galvojau kad nevalgysiu ten, nes malta mėsa 8lt/kg nežada nieko gero. Deja, klydau. Ten ją atveždavo mėsos pavidalu, tuo tarpu į piceriją veždavo kažkokį užšaldytą daiktą, kurį reikėdavo tirpdyti, ir tik tada jis pradėdavo panašėti į mėsą. karta tarkuojant sūrį, išgirdau picerijos reklamą "Mūsų picos pačios skaniausios, nes į jas dedame tik patį geriausią sūrį.." Ir stoviu aš, laikydamas rankose sūrio produkto pakuotę vienoje rankoje, o "geriausią sūrį" kitoje. Kumpis - antros rūšies (pagal kokybės skalę), tad mėsos ten nelabai daug, greičiausiai yra. Labai daug šaldytų produktų - pradedant sriubomis ir pyragais, baigiant bulviniais blynais. Vienintelė dienos sriuba būna verdama iš ryto, todėl nėra šaldyta. Bent tiek gerai. Taupumas. Taupoma viskas ir visur - nesvarbu reikia ar nereikia. Pamenu, ruošiausi daryti picą, ir imant iš šaldytuvo gabalą tešlos, šis iškrito man iš rankų, ir nukrito ant žemės. Aš automatiškai jį pakėliau, ir išmečiau į šiukšlinę. Ir tada girdžiu balsą už savęs - ką čia darai? Nustembu biški, pakeliu akis, ir matau kreivai žiūrinčią mano restorano vadovę, kuri žiūri tai į mane, tai į šiukšlinę. Klausiu: kas negerai?. O ji man klausia atgal, kodėl aš išmečiau tešlą į šiukšlių dėžę. Paaiškinu, kad ėmiau iš šaldytuvo, ji man iškrito iš rankų, nukrito ant žemės, todėl ir išmečiau. O ji sako: taigi grindys nėra purvinos, nesimatytų nieko ant tos tešlos, plius, niekas nematė, kad ji tau iškrito.... Taip pat reikalaujama dėti mažiau produktų ant picų ir juos taupyti. Tai yra, jei ant šeimyninės picos reikia dėti 200 gramų sūrio, tai mums liepdavo dėti tik tiek, kad matytųsi ir jaustųsi, kad ant picos sūrio uždėta, ir klientas nesiskųstų. Taigi, vietoj žadėto 200 gramų, klientas gaudavo apie 100, kartais dar mažiau. Ir taip su viskuo, išskyrus žalią mėsą. Padažo ant šeimyninės picos reikia 150 gramų? Pamozojam tiek, kad kraštuose matytųsi, kad padažo yra, ir būtų raudona žymė, kad centre padažo tik buvo, bet jo nebėra..
Pietūs: Pietus statė pati picerija, ir galėjome rinktis iš geresnių picų, daugiau produktų turinčių picų, bet leisdavo tik mažytes picas darytis (20cm) arba prastesnių picų, ant kurių būdavo 2-3 produktai, bet dydis būdavo pakenčiamas (25cm). Tačiau aš šiek tiek savivaliaudavau, ir išsirinkęs 20cm picą, ją pasidarydavau didelę, prisidėdavau gausiai produktų (gausiau negu leidžia kalkuliacinės lentelės) ir pavalgydavau. Sočiai, skaniai ir slapstydamasis. Nelabai gerai, bet kaip sakoma - nesisuksi-negyvensi. Kažkurią dieną, kai jau buvo atsibodusios picos, klausė manęs ką valgysiu. Kadangi buvo galima pasirinkti bulvinius blynus, pagalvojau, kad visai smagu būtų suvalgyti bent porą karštų, ką tik iškeptų bulvinių blynų. Po 2 minučių, eidamas pro virtuvę, pamačiau, kaip iš fritiūrinės ištraukia riebalais varvančius mano blynus... Kitus kartus valgiau tik picas.
 
Pabaiga
 
Kadangi po pirmos sesijos pavyko perstoti į dieninį, tai teko darbą mesti. Algos stengiausi neleisti belekur, tad ji buvo vienas iš svarbiausių faktorių, kuris leido nusipirkti mašiną iš savo pinigų, ir piltis kurą, tvarkyti ją taip pat už savo pinigus.
 
Tai tiek, klausimai laukiami apačioje :)

Kiti straipsniai:

Darbas kavinėje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

Sveiki,
Net nežinau, gal nelabai galiu ir vadintis tikru verslininku, bet plačiaja prasme- turbūt taip :) Jau esu šiame forume rašęs apie save, dėl to kažkiek kartosiuos, tačiau pabandysiu atskleisti ir naujų detalių ( kurios, kaip suprantu, šioje temoje yra aktualesnės).
 
Taigi esu devyniolikos metų vaikinukas, kuris užsiima bitininkyste :) Jau mano senelis buvo bitininkas, dėl to mano tėtis vaikystę praleido prie bičių. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių senelis bitininkaut baigė ir baigė bitininkaut, kai dar mano tėtis buvo paauglys. Po nemažai laiko ( 15-20 metų :D ) atsitiko taip, jog į mūsų sodybą ( mamos tėviškėj) atskrido spiečius ir tėtis nusprendė vėl grįžti prie bitininkystės ir, aišku, prie darbų pasiėmė padirbėti ir mane su broliais, o tuo metu man buvo tik 9 metai :)
 
Taigi, po truputį didinomės savo bityną, pradžioj buvo ir skausmingesnių patirčių, kai ar žūdavo bičių šeimų po žiemos, ar medaus mažesni derliai buvo, tačiau kuo toliau, tuo situacija tik gerėjo. Tačiau nuo pat pradžių man ir mano broliams tai buvo tik darbas, kurį reikėjo atlikti ir viskas tuo pasakyta :) Tiesiog jokių emocijų, norų ar dar kažko, pasako- ir darai, tačiau prieš 3 metus buvo nemažas smūgis mūsų bitynui ( didžiausias, koks tik buvo iki šiol)- dėl ilgos, šaltos žiemos žuvo apie 40-50% bičių šeimų, nuo 30 bičių šeimų liko tik 15-18 ( neatsimenu tiksliai). Tai buvo smūgis, kuris privertė mane gerai susimąstyt, kad turbūt per mažai savo laiko skiriu tam ir bent truputį reikėtų tuoj pasidomėti ( tėtis pats domėjosi, tačiau tik kitų bitininkų patarimais, o tai, kaip pamačiau vėliau, nėra gerai).
 
Taigi tik pradėjęs domėtis- "užsikabliavau" labai stipriai- pradėjęs vėlų rudenį, visą pusmetį kiekvieną dieną tik ir ieškojau informacijos, susirašinėjau ir lankiau kitus bitininkus ( aišku, mokslams pakenkė ;) ) ir tiesiog apie ką nors kita net negalėjau pagalvot, tiesiog toks apėmė noras perprasti kiek galima daugiau šios ūkio šakos niuansų, kad nieko negalėjau padaryt :) Kadangi skyriau tam LABAI daug laiko, dėl to po kurio laiko ( po 1-1,5 metų) nė nepastebėjau, jog aš jau patarinėju kitiems bitininkams :) Aišku, nesakau, jog moku viską, tikrai yra daug bitininkų, iš kurių turiu dar mokytis ir laikau juos autoritetais, tačiau progresas matyt, dėl to noras neblėsta :)
 
 
Taigi, tikiuosi nepabodo skaityt šio teksto, pabandžiau aprašyt visą priešistorę, apie patį bitininkystės ūkį galima pasiskatyt čia http://uzdarbis.lt/t299126/ieskomi-partneriai-relizuoti-biciu-produktus/ ( Čia labiau skelbimas, bet nenoriu perrašinėt info apie savo bityną, perspektyvas ir ateities planus, dėl to paprasčiau bus nesidubliuoti ir perskaityt info tenais :) )
 
Beje, turbūt matėt, jog ieškau partnerių, kurie norėtų užsiimti mano produkcijos realizacija, tačiau jeigu būtų forumo narių, kurie norėtų įsigyti bičių produktų savo reikmėms- tikrai padarysiu jums geras akcijas ;) Kreipkitės AZ, skype: tautisv, arba el. paštu: [email protected], tačiau jei rašysit į skype ar el. paštą, parašykit, jog esat forumo narys, taip pat koks jūsų nick ir tikrai suteiksiu jums viliojančias akcijas ;)

Na jau, tikrai ne :) Žiauriai džiaugiuosi, kad pamėginau. Svarbiausia patirtis. Kelios dešimtys straipsnių ir studijos neatstojo to, ką išmokau vos per kelis mėnesius. Tai buvo tikrai ne paskutinis bandymas :) Toliau bus tik įdomiau.
 
Jau mintyse delioju sekantį projektą, tik reikia kapitalą šiokį tokį sukaupt.

Lietuviai nėra didelė tauta, bet per istoriją paliko daug paveldo už Lietuvos ribų. Tik apie didžiąją jo dalį menkai žinome.
 
Svetainėje Gabalėliai Lietuvos mėginu tai pakeisti: renku informaciją apie su Lietuva susijusias vietas užsienyje.
 
Čia sužinosite apie LDK pilis, lietuvių bažnyčias, lietuviškos kilmės vietovardžius, žymių lietuvių kapų vietas, atminimo lentas, skulptūras, memorialus, genocido/tremties vietas ir kita, kas "lietuviško" yra už Lietuvos ribų.

Cia keli komentatoriai gime su vairuotojo marskineliais :) tai ar jus nekitaip pradejote vaziuot i Vokiecius ir kitas Europos salis?Zmogus tik pasidomejo ar eina uzdirbt,tai is karto sumale i s... O ar duos jam parvaryt automobili,tai jau kitas reikalas,cia nejums sprest.

Jungtinė Karalystė, Airija, Austrija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Belgija, Kipras, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija, Suomija, Švedija, Vokietija - tos šalys, kuriose tauta išvis negali organizuoti referendumo (info iš LRT Ekonomikos forumo). Tačiau bet kuriuo atveju klausimas dėl parašų skaičiaus yra aktualus ir niekas dėl to nesiginčija.
 
Ginčijamasi yra dėl esminio referendumo klausimo (kurio naudai dar pridėti ir keli kiti klausimai, kas mano manymu išvis pažeidžia referendumo, kaip po tokio, prasmę) - tai žemės pardavimo uždraudimas, uždraudimas juridiniams asmenims turėti žemės.
 
Ir vėl gi - demokratijos formas kiekviena šalis vyko savaip. Vieniems demokratija yra kai piliečiai išrenka sau valdžią, kitiems demokratija yra kai patys piliečiai vykdo valdžią. Jeigu piliečiai iškelia šaliai žalingą klausimą ir dėl jo įgyvendinimo nubalsuoja, mano kukliu suvokimu, jų išrinkta valdžia turi turėti teisę nuspręsti ar lemta tautos valiai išsipildyti ar ne. Ir tai būtų labai geras saugiklis. Prie to paties mano pasiūlymas būtų išvis kitaip organizuoti referendumus: 100 tūkst. parašų užtektų PATARIAMAJAM referendumui (kurį numato įstatymas), privalomajam reikėtų dabartinių 300 tūkst. Ir tuo pačiu būtų privaloma sąlyga, kad referendume gali būti iškeltas TIK VIENAS klausimas (o ne kaip dabar - visi 4 klausimai ir 1 galimas atsakymas visiems).
 
Kokie tavo pasiūlymai? Ar ir vėl rėksi, kad čia demokratija, čia tautos valia, čia šuo nusimyžo, o ten paukštis apšiko.

Taigi, pries 3menesius suzinojus apie galimybe kaip pigiau isigyti skrydzio bilietus nusprendziau isigyti bilietus i Kijeva. Kadangi Kijeve dar neturejau progos apsilankyti, pagalvojau kodel gi ne? nesvrbu, kad vasario menesi temperatura Kijeve daznai buna zemiau nulio. Isigyjau skrydzio bilietus Vilnius- Kijevas- Vilnius vasario 5-7dienomis.
http://images116.fotki.com/v695/photos/8/534268/11757717/ukraine-vi.jpg
http://images41.fotki.com/v9/photos/8/534268/11757717/ukraine2-vi.jpg
Skrydzio bilietai i abi puses 23LTL!
 
Nors iki keliones buvo visi 3menesiai, nieko iki paskutines minutes neplavanau. Neturejau jokiu planu ka pamatyti, nerezervavau nakvynes ir t.t. Zinoma, tam itakos turejo ir revoliucija Kijeve, kadangi nebuvau tikras ar saugu ten vykti.
 
Likus savaite iki isvykimo pasitaike proga nemokamai uzsisakyti nakvyne Kijeve, tad pasinaudojes Airbnb klaida rezervavau 2miegamuju apartamentus Kijevo centre visiskai nemokamai. (apartamentai skirti 6zmonem, tad man atvykus vienam, vadybinkas siektiek nustebo :))
http://images53.fotki.com/v1519/photos/8/534268/11757717/kievv-vi.jpg
Nakvyne 0.00LTL
 
Taigi skrydzio isvakarese greitai perziurejau ka verta pamatyti Kijeve, bet kazkodel nusprendziu, kad skrydzio bilietus atsispausdinsiu is ryto pries skrydi (skrydzio laikas 07:50).
 
Ryte prabudus pamatau, kad neturiu issisaugojes skrydzio bilietu savo kompiuteryje, o iki skrydzio buvo like maziau nei 3val, tad nebegalima atsispausdinti skrydzio bilietu (tokios wizzair taisykles) Kadangi uz bilietus mokejau vos 23LT, o bauda neturint atspausdinto bilieto 70LT, jau buvo kilusi mintis, kad skristi neverta. Bet likus maziau nei dviem valandom iki skrydzio nusprendziau, jog esu pats kvailas, kad to nepasirupinau is anksto ir teks sumoketi bauda. Taigi keli daigtai i kuprine ir judu link autobuso stoteles. Oro uoste atsiduriu lygiai valanda pries skrydi, einu link Check In stendo ir duodu savo pasa.. Jau norejau traukti banko kortele, o mergina atspausdina bilieta bei palinki gero skrydzio!!! Kadangi skrydis vykdomas Wizzair Ukraine, bilieto nera privaloma atsispausdinti!! Laimingas praeinu patikra bei judu link savo vartu.
 
Lektuvu skraidau tikriausiai dazniau nei vairuoju automobili, tad i lektuva lipu kaip visad vienas paskutiniuju ir ieskau vietos salia emergency exit, su viltimi jog stiuardese pasiulys vieta prie avarinio isejimo, jei jos nebutu rezervuotos :)) O kadangi taip ir buvo, uz savo 11.50LTL gaunu vieta salia avarinio isejimo. (beje, si taktika pasiteisina mazaug kas trecia skrydi, jei skrendu vienas)
http://images14.fotki.com/v218/photos/8/534268/11757717/2014020508_30_40-vi.jpg
 
9.00 ryto nusileidziu Kijevo Zhuliany oro uoste, pasiemu is bankomato 150grivniu (45LT) ir pedinu link stoteles. Stoteleje sutinku porele is lietuvos, kurie taip pat atvyko i Kijeva porai dienu, tad visi kartu kalbedami apie Kijeva pajudame link miesto centro su "marsrutka" kurios bilietas kainuoja 0.75 lietuvisku centu!
 
Taigi pirmaja diena iskart pajudu link Maidano, kadangi revoliucija Kijeve mane labiausiai ir domino. Priejas arciau pamatau barikadas, tad minute jau buvau pagalvojau, kad neturesiu progos pasivaikscioti pagrindine gatve..
http://images116.fotki.com/v618/photos/8/534268/11757717/2014020514_21_29-vi.jpg
 
Priejus arciau pamatau, jog yra padarytas praejimas ir as su sypsene veide jau einu Kijevo centrine gatve! Tai ka matote per zinias yra perdeta daug kartu!
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_27_28-vi.jpg
http://images107.fotki.com/v71/photos/8/534268/11757717/2014020514_42_59-vi.jpg
http://images14.fotki.com/v1625/photos/8/534268/11757717/2014020615_20_22-vi.jpg
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_57_38-vi.jpg
 
Taigi kelias valandas pasivaikstau po Kijevo centra, o pradejus temti gryztu namo. Pries tai apsilankau Gulliver prekybos centre eanciame supermarkete, nusiperku maisto vakarui, bei rytojau pusryciams. Kadangi kelione "low budget" visa maista pirkau tik prekybos centre.
 
Kita diena buvau susitares su mergina is Kijevo, kuri zadejo aprodyti man Kijeva (aciu couchsurfing).
Pries pietus buvau sistares su vadybinku jog issikraustysiu is buto, tad atejus valytojai padaviau raktus, bei trumpai pakalbejus apie lietuva bei ukraina isejau susitikti su Oksana (mergina is couchsurfing). Praleidome kartu daugiau nei 6val. vaiksciodami po Kijeva bei kalbedami apie Ukraina, keliones, kulturu skritumus ir dar daug ka, tad net nepajutome kaip lauke pradejo temti. Beje, pries tai buvome kartu uzejome i administracijos pastata, kuris yra "uzgrobtas"! Kadangi vakare ji turejo eiti i kalbos kursus, draugiskai atsisveikinome o as vel pasukau link Gulliver prekybos centro :) Labai gausi vakariene supermarketo viduje uz 7Lt (panasiai kaip pas mus maximose ar kituose didesniuose prekybos centruose) Tuo paciu apsiperku vakarui, bei rytojaus rytui pries skrydi i lietuva, bei patraukiu link vietos is kuriuos vaziuoja marsrutkos link oro uosto. Kadangi laiko buvo daugiau nei reikia pedinau pesciomis, o oro uoste atsiduriau apie 9val, vakaro. Iki skrydzio buvo likusios 9valandos, bet jos labai neprailgo. Oro uoste veikia nemokamas belaidis internetas! Vidurnakti randu randu ramia vieta nusnausti, tad ismiegojes 4.5val. ant suoliuko as jau einu link patikros ir laukiu savo skrydzio namo..
 
Keliones islaidos:
 
Skrydzio bilietai: 23Lt
Nakvyne: 0.00LT
Kelioneje isleista 55LT +7LT uz pasinaudojima bankomatu
 
Viso 85LT!
 
Ar verta vykti i Kijeva? Tikrai taip! Ar saugu vykti i Kijeva siuo metu? Manau tikrai taip, bent as asmeniskai ne karto nesijauciau nesaugiai!

Verta pastebėti keletą neteisingų faktų tavo poste.
 
Pirma, išmokos Lietuvos ūkininkams iki šiol buvo 2-3 kartus mažesnės už daugiausia gaunančius kitų šalių ūkininkus. Tačiau tas skirtumas buvo visose šalyse. Nebuvo taip, jog visos vakarų šalys gavo 3 kartus didesnes išmokas, o Baltijos šalys - ne. Nepaisant to, išmokos mūsų ūkininkams buvo mažiau negu du kartus mažesnės, negu ES vidurkis. Bet vėl gi - taip buvo praėjusio laikotarpio biudžete. Dabar yra priimtas naujas biudžetas.
 
Kitas dalykas, pardavus žemę ji ir toliau lieka teisinėje Lietuvos jurisdikcijoje ir apie kažkokius teritorijos vientisumo ar pan. praradimus galima pamiršti. Kadangi absoliučiai visam NT turtui galioja Lietuvos teisė - tas turtas gali būti ir nacionalizuojamas pagal dabar esamas sąlygas. Kitą vertus, nebus draudžiama ir tos žemės įsigyti kam nors kitam. Suprantama, kad mūsų ūkininkai galbūt nesugebės to padaryt, jeigu kainos padidės. Bet vėl, turint omenyje kiek dabar yra žemės privačiose rankose, negalima tikėtis, kad užsienio investuotojams pavyks įsigyti didžiulis jos plotus. Ypač, kadangi jau dabar galioja tam tikri saugikliai.
 
Kad seniai išdiskutuota - aišku. Tačiau argumentų diskusijoje mažiau negu mažai. Daugiausia tai - emocijomis ir garsiu šūkavimu paremti teiginiai, kylantys iš nieko daugiau, kaip tik noro pasipriešinti kažkam. Skaičių, statistikos ar pan. faktų - beveik nėra.

Sveikas, na kaip suprantu tu cia iki metu galo ketini banko saskaitoj turet 1kk centuku ar cia litu? Jei centu, tai dar imanoma issivaizduot... Nuvaziuot reikia kur vistu gaudyt i fermas, tai kol fura prigaudysi, tai nesunkiai nubegsi tuos savo 42,195km issvajotus ir yra tikimybe,kad metu gale tiek centu pavyks surinkti. O jei jau planai rimtesni kalba ne apie centukus, tai apiplesei banka ir begi, begi, begi...

as windowsus perrasyt moku ir vistiek esu bedarbis :)

Skaičiai, kurie naudojami gąsdinti visuomenei, nepasakant iki galo kas tai per skaičiai, kokiame kontekste jie yra.
 
Jokios paslapties nėra, kad valstybė turi tuos pinigus. Ir čia tame nieko nelogiško ar neprotingo nėra. Tai yra tos lėšos, kurių vienkartiniu momentu prireiks įvedant eurą Lietuvoje. Todėl vėjų kėlimas, kad neva tuos pinigus galėtume pravalgyti būtent tai ir yra - populizmas ir žmonių gąsdinimas. Kažin iš kokių lėšų p. Vaišvila apmokėtų euro įvedimo sąnaudas? Iš skolintų matyt...
 
Visų pirma, Lietuva per penkerius metus ES turės sumokėt ~1 mlrd. Lt įnašą. Kadangi tai yra 5 metų reikalas, tai gaunasi po 200 mln. Lt per metus. Taip pat atsirastų įpareigojimas sumokėti papildomus 8,5 mlrd. Lt į tą patį stabilumo mechanizmą (ESM). Tačiau vėl gi, niekas tų 8,5 mlrd. Lt nereikalaus sumokėti per metus, be to, šių pinigų prireiktų tik užplūdus antrajai krizei ir kuriai nors iš euozonos šalių patyrus didžiulį smukimą, dėl ko reikėtų jai padėti. To pačio stabilumo mechanizmo lėšos būtų sumokėtos (skirtos) Lietuvai, jeigu ją krizė paveiktų labai stipriai.
 
Antra, visi likę jo teiginiai yra visiškas melas arba tiesiog populizmas. Ką reiškia "Briuselis reikalauja"? Lietuva labai lengvai gali atidėti euro įvedimą: pvz. nuspręsti šiemet grąžinti visas pensijas ir pasiskolinti papildomai, taip padidinant biudžeto deficitą ir viršijant 3% limitą; galime pakelti PVM 2% ir infliacija Lietuvoje šoktels taip, kad nebeatitiksim kriterijų.
 
Apie kitus teiginius, kad vargšai Lietuvos piliečiai, apgautieji, varguoliai nežinojo, kad reikės įsivesti eurą, tai atsiprašau... net nenoriu komentuot. Ne veltui tai yra žmonės, kurie pastaruoju metu eina prieš absoliučiai viską, kas vyksta valstybėje: prieš Prezidentė, prieš VAE, prieš SGD terminalą, prieš euro įvedimą, prieš finansinį stabilumą ir t.t.
 
P.S. Yra pasaulyje tikrai neblogų konspiracijų teorijų (pvz. 9/11, ateivių technologijų slėpimas bazėje JAV ir pan.), tačiau konspiracija, jog visa Europa ir pasaulis, transnacionalinės korporacijos yra susimokusios, užverbavusios didžiąsias šalis, įdėjusios tiek darbo kuriant visą Europos sąjungą, Euro zoną, skiriant lėšas visoms ES šalims, skirstant šimtus milijardų eurų vien tam, kad pasiglemžtų 3 mln. turinčią Lietuvą, mergelės šalį, nekaltą, dorą dobilėlį negailestingame VAKARŲ pasaulyje, yra mažų mažiausiai kvaila. Juolab, kai tokie teiginiai sklinda iš kokių 10 žmonių visoje Lietuvoje. O kur dar pridėt tai, kad ES yra didžiosios pasaulio blogio jėgos yra pasamdžiusios krūvą ekonomistų, politologų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse... Kitaip tariant, lenkimės žemai prieš Vaišvilą ir kitus jo bendraminčius šviesuolius, sauleles ir išganytojus, kurie vieninteliai sugebėjo pasipriešinti pasaulio blogiui.
 
P.S.S. Vardindami kokia svarbi šalis Lietuva yra vakarų pasauliui ir blogio korporacijoms, nepamirškime, jog čia pat labai atkakliai aiškiname, jog tokia maža šalytė Rusija yra visiškai neįdomi (neva pagrindimas, jog Rusija tikrai nevyko prieš Lietuvą politinių, ekonominių, informacinių karų). Tad kai kuriems reikėtų truputį patrankyt galvą į stalą ir pasižiūrėt ką kalba. Nes viena tema Lietuva yra labai svarbi, kita - visiškai nereikšmingas plotelis kažkieno pašonėje.

Statistika pilna yra uz 2012 metus. Graikija su 11 mln gyventoju exportavo uz 27.6 mlrd euru, Lietuva su 3 mln gyventoju exportavo uz 21.5 mlrd euru. C'mon..
 
Ir speju nesi buves Graikijoj ir nemates kokie jie "produktyvus" per diena buna

Su 20 eurų - investuok į šeimyninę picą iš čili, pora alaus, pasiimk draugą kokį ir brainstorminkit ką norit sukurti.

Neleisiu statyti atominės nes turiu patikimos informacijos, kad pastačius atominę po kurio laiko ji gali sprogti.
 
 
Kill him before he lays eggs

Kodėl skubame įsivesti eurą greičiau nei britai, švedai ir lenkai?

Kursas fiksuotas tai koks skirtumas ar litą ar eurą piniginėj laikysim? Vertė to pinigo bus identiška. Kainų augimu gąsdino ir stojant į ES. Ir kas atsitiko? Ogi nieko. Kažkas kažką dar bandė makliuoti, bet kaip ten bebūtų konkurencija per porą menesių sustatė viską į savo vietas. Ačiū dievui jau latų nebereikės parsivežinėti. Kad taip ir zlotų ir litų atsisakius.

Žinoma, kas ta valiutos rizika, palūkanų normos, konversijų kaštai ir visa kita (long run). Svarbiausia, kad prekybininkai dešros kainą suapvalins (short run). Ne "vandens" lygio argumentas. Tikrai.

DIEVAS pašaukė, tegul DIEVAS ir išrenka...

Tai be abejonės. Lygiai taip pat žmogaus emocinę būklę veikia ne tik politiniai ar ekonominiai rodikliai, bet ir jo kasdieniai gyvenimo nutikimai. Pavyzdžiui, vykdydamas apklausą visiško atsitiktinumo dėka pakliūni ant 30% žmonių, kurie tą dieną susilaužė ranką, koją, palaidojo artimąjį ar prarado darbą. Iš karto 30% apklausos rodiklių bus dirbtinai neteisingi (nes žmogui yra blogai tą dieną, o ne visus metus). Todėl tokios apklausos ir yra vadinamos visuomenės nuomonėmis, niekas kaip statistinio fakto nepateikia.
 
Lygiai taip pat galima ir įtakoti apklausos rezultatus. Minimaliai. Bet nepadarysi taip, kad A būtų B, o B - A. Žiūrėkime tokių nuominių tyrimų istoriją: rinkiminių nuominių tyrimas - pasitvirtino, VAE tyrimas - pasitvirtino. Pasitvirtina ir pasitikėjimo tyrimas.
 
Ir dar kartą siūlau žiūrėti į kontekstą. Ar yra kokia nors priežastis, dėl kurios žmonės turėtų jaustis prasčiau, negu praėjusiais metais? Atlyginimai kilo ~5%, padidėjo MMA, sprendžiami didžiajai visuomenės daliai rūpimi klausimai. Galų gale, baigta nemažai infrastruktūros projektų, truputį atpigo šiluma, nebrango elektra. Vartojimas ir tas auga. Todėl viskas automatiškai sufleruoja apklausos rezultatus.

O koks yra pagrindas netikėti? Mat jeigu netikėti viešomis apklausomis, netikėti statistikos departamentu, netikėti Prezidente, netikėti etikos komisija, netikėti teismais, policija, Europa - tai kuo tada tikėti? Ekspertai.eu portalu?

Straipsnis, kuriantis konspiracijos teoriją iš nieko.
 
LRT laidos ištraukoje akivaizdžiai kalbama apie ekonominius rodiklius. O tokioms kalboms pagrindas tikrai yra: atlyginimai Lietuvoje augo daugiau negu dvigubai sparčiau, negu buvo infliacija, ekonomika jau beveik atsigavo, investicijos grįžta į labai teigiamai nuteikiančius rodiklius, vartojimas auga. Visa tai rodo didėjanti optimizmą šalyje, geresnį ekonomikos vertinimą. Nematau pagrindo sakyt, kad Lietuvoje viskas eina tik blogyn. Tą, beje, rodo ir gyventojų apklausos (didėjantis teigiamas požiūris į ekonomikos situaciją).
 
Kas liečia kitą parodytą statistiką, tai.. faktas, kad Lietuva labai daug sričių atsilieka arba kaip tik neigiama prasme pirmauja. Niekas to neginčija. Tačiau į ką pamiršta atkreipti dėmesį straipsnio autoriai - tai kryptis, link kurios einame. Pavyzdžiui, nenurodoma, kad vidutinė gyvenimo trukmė stabiliai didėja (nors dar ir nepasiveja kitų šalių), žuvusiųjų asmenų avarijose kiekis mažėja kiekvienais metais, mirusių kūdikių skaičius ženkliai sumažėjo, emigracija mažėja, o imigracija - didėja, net savižudybių skaičius mažėja. Kitaip tariant, paimama kraupiausia Lietuvos statistika (daugiausia vos dviejų metų perspektyvos) ir patiekiama kaip įrodymas - gyvenimas blogėja. Taip daryti negalima. Nesakau, kad apie šias problemas nereikia kalbėti. Reikia. Tačiau tai nėra įrodymas bandomiems įpiršti teiginiams, ypač, kuomet absoliuti dauguma nurodytos statistikos yra kiekvienais metais gerėjanti. Su nekantrumu laukiu šių metų naujausių apibendrintų duomenų.
 
Ko pasekoje mano požiūris į šį portalą (ekspertai.eu) tik dar labiau tapo neigiamas.

Visiškai sutinku. Bet tai liečia ne tik plovyklas, o visas sritis. Viskas priklauso nuo įkūrėjo žinių bagažo. Todėl labai kvailai atrodo verslo idėjų temos, kurių autoriai neturi žalio supratimo apie planuojamą verslą. Kaip pvz. labai dažnai forume sutinkamos temos kaip : "Sugalvojau atidaryti picerija", "Noriu savo plovyklos", "Nuo ko pradėti e.prekybą" ir t.t. Ir visose rašoma tas pats per ta patį, nežino nuo ko pradėti, bet nori nori savo verslo. Nesakau, kad norėti yra blogai, priešingai tai yra labai sveikintina. Tik mano galva ne nuo to pradeda galvoti. Pirma reikia susipažinti su to verslo virtuve ir tik tada kai bus supratimas ir žinios, tada jau galima galvoti apie nuosavą verslą. Deja visi galvoja, kad įdėsiu krūva pinigų, nusamdysiu protingus darbuotojus ir jie atves verslą į šviesų rytojų. Ne veltui yra geras posakis : "Ant svetimo b.... į rojų nenujosi." ;)

vieta labai nedekinga, parkavimo nera, anskciau buvo kelios picerijos kurios bankrutavo.