Tadas

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Šiek tiek užvėlavau, bet pridedu ir sutvarkau visus straipsnius į atskiras temas.
Pradžios pabaiga ir pabaigos pradžia
 
Kaip ir minėjau, vasaros pabaigoje išvažiavau į Škotiją savaitei. Tuo metu jau žinojau kad nelabai pavyko su universitetu - įstojau ne į dienines studijas, o neakivaizdines. Kadangi mokslai truko tik spalį, o gruodį-sausį buvo sesija, nusprendžiau susirasti darbelį. Buvo minčių grįžti į senąjį darbą, tačiau kaip ir minėjau, išėjau su trenksmais. Kadangi tuo metu (vasaros pabaigoje) keitėsi restorano filialo administratorės, tai su viena sutaręs buvau, kad grįžęs po atostogų grįšiu dirbti virėjo padėjėju. Tiesa, prieš man išvažiuojant, bandė apmokyti mane pickepiu (kaip jau esu minėjęs, mūsų pickepys irgi išėjo iš darbo), tačiau man nelabai gavosi (mokytoja buvo psichė, kuri rėkdavo dėl to, kad man kas nors nesigaudavo, kai paprašydavau paaiškinti, kodėl darau blogai, ir kaip reikia daryti, kad būtų gerai, ji padarydavo viską už mane, ir vėl likdavau nesupratęs.). Mokė mane gal 2 dienas (labiau buvau jos padėjėjas, nei ji mano mokytoja - atnešti lėkščių, pavalyti tą, papjaustyti tą, ir etc) ir sutarėm, kad kai grįšiu, pasakysiu ar noriu būti pickepiu, ar virėjo padėjėju. Vis dėl to supratau, kad ten dirbti pickepiu nenoriu. Todėl grįžęs ruošiausi tą pasakyti, tačiau sužinojau, kad pasikeitė administratorė. Aišku, viską perdaviau naujai adminei, tačiau ji man pradėjo aiškinti, kad esą mes sutarę esame, jog grįžęs aš iškarto eisiu dirbti pickepiu į dar kitą filialą. Kadangi mes nebuvo sutarę su senąja admine, tai pasakiau sorry, ir išėjau. Taip ir baigėsi mano darbas įmonėje A. Taigi grįžtant prie pradžios, nusprendžiau vėl ieškotis darbo maitinimo įstaigoje, tačiau šį kartą padavėjo arba padavėjo-barmeno, kadangi alga ta pati, darbo valandos tos pačios, tik buvo galimybė gauti arbatpinigius. Pradėjau vaikščioti, siūlyti visur save, tačiau kažkodėl niekam nereikėjo nieko.Kol galop pasiūlė darbą viena iš Vičiūnų įmonių grupės kavinių. Jau buvau besutinkąs, tačiau į darbo pokalbį pakvietė B kavinė, kuri pasiūlė geresnes sąlygas, darbą arčiau namų, ir dėl šių priežasčių sutikau. Taigi pradėjau dirbti rugsėjo pradžioje. Nustebsit - pickepiu.
 
Apmokymai
 
Iš pradžių mane apmokė, viską paaiškino, ir leido dirbti kartu. Šį kart darbas netgi patiko, nes kepėja turėjo gabumų mokyti, ir jai sekėsi tai visai neblogai. iš pradžių pasakė, ką ir kaip reikia daryti, tada parodė praktiškai, davė paskaitinėti knygutę, kurioje buvo surašyti visų produktų kiekiai, kiek ko dėti ir pnš. Vėliau davė namo meniu, liepė išmokti visų picų receptus (daugmaž, pagrinde tik dažniausiai užsakomų) ir kitą dieną "atsisakityti" ir tik tada gavau galimybę stoti prie pečiaus ir stalo.
Ateidavau į darbą šiek tiek prieš 11, persirengdavau, ir pradėdavau dirbti. Vyr. pickepėja darbe būdavo nuo 8 iki 6, o aš nuo 11 iki 10. Taigi nuo 6 iki 10, 4 valandas dirbdavau vienas. Ir taip nuo pirmos dienos. Ačiū Dievui kol nelabai ką mokėjau vakarais daug darbo nebūdavo, tad spėdavau suktis. Taigi pats darbas buvo gan paprastas - klientas užsako picą, padavėja įmuša ją į kasą, pas mane išlenda čekiukas, kuriame parašyta kokia pica ir aš ją darau. Viskas būdavo paprasta, kol užsakymų nebuvo daug. Kažkada vienu metu, per 5 minutes išlindo apie 10 užsakymų. Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei picos būtų vienodos, bet deja.. Vyr pickepėja paprastai paruošdavo visus produktus, tarkuodavo sūrį, maišydavo tešlą, pjaustydavo daržoves, mėsas ir etc. Taigi, pagrinde aš kepdavau picas, o ji darydavo pagalbinius darbus. Žinoma, kai ateidavo daug užsakymų, kviesdavau ją, ir ji sukdavo picas, o aš tik traukiau jas iš pečiau, paruošdavau, supjaustydavau ir padėdavau ant baro. Taip viskas būdavo iki 6. Vėliau likdavau vienas, ir viską turėdavau daryti vienas - pasiruošti produktus, kepti picas, užsakytas salėje, ir picas užsakytas į namus. Pirmenybė visada būdavo picoms į namus, nepaisant to, kad jų daug, o į salę reikia iškepti tik vieną picą. Prie viso to, prisidėdavo ir dėžučių lankstymas - kadangi kartais išlankstytos pasibaigdavo, tekdavo darytis kelis darbus vienu metu - kepti picas, lankstyti dėžutes, žiūrėti, kad produktų netrūktų ir dar nesudeginti picų, esančių pečiuje. Po darbo reikėdavo viską idealiai sutvarkyti - nuvalyti miltuotus indelius, švariai išvalyti pečių, nepalikti nė kiek miltų ant stalo, išplauti grindis.. Kartais tai trukdavo apie valandą, kartais daugiau.
 

 
Kolektyvas
 
21 žmogus, 19 moteriškių, 2 vaikinai. Dirbom 2 pamainom - 2 kepėjai, 2 vyr. kepėjai, 5 padavėjos, 2 administratoriai, virėja, vyr. virėja, 2 salotininkės, barmenė, restorano vadovė, dispečerė, 2 plovėjos. Tragedija. Galvojau dirbti įmonėje A buvo sunku bėl per didelio moteriškių kiekio, bet čia košmaras. Laimė buvo vienas vaikinukas, administratorius. Nedaug mes su juo kalbėjom iš pradžių, tik persimetėm keliais žodžiais, kadangi buvo pamainos viršininkas mano, ir kažkurią dieną išėjo anksčiau iš darbo į koncertą. Paklausiau ką gero žiūrės, sako: grosiu. Apsidžiaugiau, pagalvojau, kad nors ir vienas vaikinukas tarp 20 moterų, bet nors didžėjus, neliūdna bus. Deja. Pasirodo bahūras groja smuiku kažkokiam orkestre. Negana to, išgirdau gandus, kad jis ne toks, kaip mes visi. Nu, tipo, "rožinis flamingas pilkų gandrų tarpe". Kažkaip nekreipiau į tai dėmesio, nes manęs tai asmeniškai nelietė. Po kolkas. Vieną vakarą bedirbant, ir lakstant iš vienos vietos į kitą, kadangi buvo daug užsakymų, pajaučiau kad kažkas stovi už manęs. Ir staiga kažkas uždėjo ranką ant juosmens, ir išgirdau vyrišką balsą į ausį: "Dainiau, zuikuti, paskubėk, žmonės laukia savo picų". Čiut nepamečiau ližės su pica... Normaliomis sąlygomis būčiau priėmęs tai kaip pokštą, bet kadangi buvau girdėjęs atitinkamų gandų, atsisukau į jį ir perspėjau, kad jei dar kartą pasakys kažką panašaus, jo dantų sąstatas pajudės iš vietos. Nežinau ar jis neišgirdo, ar kaip, bet perklausė: "Ką?". Atšoviau "ką girdėjai, antrą kartą nekartosiu" ir nuėjau dirbti. Vėliau teko susitaikyti, kad dirbu ne be su 19, bet su 20 žmonių, kuriems patinka vyrai. Na ką gi..
 
Kodėl stengiuosi vengti picerijų..?
 
Ne be priežasties, padirbęs šioje picerijoje, stengiuosi čia nebeužeiti, ar bent nevalgyti picų jose. Kodėl? - Pirmiausia - kokybė. Tie, kas galvoja, kad produktų kokybė ten yra gera, labai labai klysta. Dirbdamas kavinėje A, galvojau kad nevalgysiu ten, nes malta mėsa 8lt/kg nežada nieko gero. Deja, klydau. Ten ją atveždavo mėsos pavidalu, tuo tarpu į piceriją veždavo kažkokį užšaldytą daiktą, kurį reikėdavo tirpdyti, ir tik tada jis pradėdavo panašėti į mėsą. karta tarkuojant sūrį, išgirdau picerijos reklamą "Mūsų picos pačios skaniausios, nes į jas dedame tik patį geriausią sūrį.." Ir stoviu aš, laikydamas rankose sūrio produkto pakuotę vienoje rankoje, o "geriausią sūrį" kitoje. Kumpis - antros rūšies (pagal kokybės skalę), tad mėsos ten nelabai daug, greičiausiai yra. Labai daug šaldytų produktų - pradedant sriubomis ir pyragais, baigiant bulviniais blynais. Vienintelė dienos sriuba būna verdama iš ryto, todėl nėra šaldyta. Bent tiek gerai. Taupumas. Taupoma viskas ir visur - nesvarbu reikia ar nereikia. Pamenu, ruošiausi daryti picą, ir imant iš šaldytuvo gabalą tešlos, šis iškrito man iš rankų, ir nukrito ant žemės. Aš automatiškai jį pakėliau, ir išmečiau į šiukšlinę. Ir tada girdžiu balsą už savęs - ką čia darai? Nustembu biški, pakeliu akis, ir matau kreivai žiūrinčią mano restorano vadovę, kuri žiūri tai į mane, tai į šiukšlinę. Klausiu: kas negerai?. O ji man klausia atgal, kodėl aš išmečiau tešlą į šiukšlių dėžę. Paaiškinu, kad ėmiau iš šaldytuvo, ji man iškrito iš rankų, nukrito ant žemės, todėl ir išmečiau. O ji sako: taigi grindys nėra purvinos, nesimatytų nieko ant tos tešlos, plius, niekas nematė, kad ji tau iškrito.... Taip pat reikalaujama dėti mažiau produktų ant picų ir juos taupyti. Tai yra, jei ant šeimyninės picos reikia dėti 200 gramų sūrio, tai mums liepdavo dėti tik tiek, kad matytųsi ir jaustųsi, kad ant picos sūrio uždėta, ir klientas nesiskųstų. Taigi, vietoj žadėto 200 gramų, klientas gaudavo apie 100, kartais dar mažiau. Ir taip su viskuo, išskyrus žalią mėsą. Padažo ant šeimyninės picos reikia 150 gramų? Pamozojam tiek, kad kraštuose matytųsi, kad padažo yra, ir būtų raudona žymė, kad centre padažo tik buvo, bet jo nebėra..
Pietūs: Pietus statė pati picerija, ir galėjome rinktis iš geresnių picų, daugiau produktų turinčių picų, bet leisdavo tik mažytes picas darytis (20cm) arba prastesnių picų, ant kurių būdavo 2-3 produktai, bet dydis būdavo pakenčiamas (25cm). Tačiau aš šiek tiek savivaliaudavau, ir išsirinkęs 20cm picą, ją pasidarydavau didelę, prisidėdavau gausiai produktų (gausiau negu leidžia kalkuliacinės lentelės) ir pavalgydavau. Sočiai, skaniai ir slapstydamasis. Nelabai gerai, bet kaip sakoma - nesisuksi-negyvensi. Kažkurią dieną, kai jau buvo atsibodusios picos, klausė manęs ką valgysiu. Kadangi buvo galima pasirinkti bulvinius blynus, pagalvojau, kad visai smagu būtų suvalgyti bent porą karštų, ką tik iškeptų bulvinių blynų. Po 2 minučių, eidamas pro virtuvę, pamačiau, kaip iš fritiūrinės ištraukia riebalais varvančius mano blynus... Kitus kartus valgiau tik picas.
 
Pabaiga
 
Kadangi po pirmos sesijos pavyko perstoti į dieninį, tai teko darbą mesti. Algos stengiausi neleisti belekur, tad ji buvo vienas iš svarbiausių faktorių, kuris leido nusipirkti mašiną iš savo pinigų, ir piltis kurą, tvarkyti ją taip pat už savo pinigus.
 
Tai tiek, klausimai laukiami apačioje :)

Kiti straipsniai:

Darbas kavinėje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

Vakar skambinau draugui, klausiu kur esi, sako Barcelonoj :) Sakau paklausk, apie rožę-stringus. Tai kai užklausė padavėjos, tai net aš išgirdau, kaip visas restoranas pradėjo žvengti :) Sako jie ilgai tą vakarą juokėsi, ir prisiminė mane :)))))))

Sveiki,
 
pašalinimo priežastis – asmeninis žmogaus reikalas bei mes neturime teisės to atskleisti kitiems be jo paties leidimo.
 
Tiek galiu pasakyti, kad Jūsų minėtas vartotojas pašalintas ne už finansinius nusižengimus.

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

Gaila, kad susitikimas tikrai nebuvo „grand“, tačiau dėkui visiems dalyvavusiems! Laiką praleidome gana smagiai. :)

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

KyCai, ačiū už Tavo pastangas, bet matau, jog pajutai valdžią, nors jos neturi. Tu gali kad ir kalėdinėmis girliandomis ateiti apsikarstęs, tačiau teigti, jog šiame susitikime būtent Tavo variantas bus kažkoks išskirtinis, tikrai nevertėtų. Kas čia per „pareigos“? Atsiprašau, bet didesnės nesąmonės turbūt nesu matęs.
 
Man tai Arvydo variantas taip pat priimtiniausias, o šiaip, kiekvieno dalyvio reikalas, kaip jis save identifikuos.

neturit Jūs ką veikti. Va jums kortelių dizainas:

 
Svarbiausia žinoti nick, kad prisimintum, kas per tipas prieš tave sėdi ir vardas.
"KyCaS - mhm, čia tas spameris, tauškutis"
Ir kad galėtum kreiptis žmoniškai - "Jurgi, paduok keptos duonos ... ir užsakyk mums alaus"
 
Visą šį grožį įsegti su smeigtuku į atlapą, megztuką ar gauruotą krūtinę. VISKAS :)

Šįkart turėjome daug skirtingų marškinėlių variacijų:

Standartiniai arba aptempti Mėlyni arba pilki Su logotipu arba su talismanu
Taigi – kiekvienas gavo vieną iš 8 variantų, todėl suprantama, jog atsiliepimai skirtingi.
 
Marškinėliai su talismanu buvo "limited edition" ir tokie daugiau gaminami nebus. Stengiamės jų neišsiųsti tiems, kurie pasižymėjo, jog logotipas jiems priimtinesnis.
 
Pati marškinėlių kokybė taip pat skiriasi: aptemti turi labiau "premium" jausmą ir mažiau tamposi nei standartiniai, nes yra susiūti per šonus, – bet todėl ne visiems tinka pagal sudėjimą.
 
Standartiniai tikrai nebuvo iš pačių pigiausių, bet nebe 100% medvilnės, kaip juodi: daug kas skundėsi, kad pastarieji atrodė "platūs kaip maišai" ir greitai rinko pūkus. Naujieji šių minusų neturi, bet atsirado kiti – tad iš dalies suprantu "nebent į stroikes" palyginimą.
 
Vis dar ieškome geriausio varianto (todėl Uždarbis.lt marškinėliai, nepaisant visų užklausų, iki šiol nėra pardavinėjami) ir visi vertinimai – bet ypač kritiški – yra labai naudingi ir pageidaujami.
 
Dar geriau būtų, jei esate atradę savo mėgstamą marškinėlių gamintoją ir modelį, kurį perkate / nešiojate metų metus, – bei man apie jį asmenine žinute praneštumėte. Net jeigu jais Lietuvoje neprekiaujama ar kainuoja gerokai daugiau nei dauguma – tikslas yra surasti geriausią modelį, kuriuo visi būtume patenkinti. Kaina šiuo klausimu yra antraeilis dalykas.
 
Logotipo išsiūvinėjimą šįkart buvo pakeitusi šilkografija, bet manau, kad laikinai :)
 
Ne, niekada nebuvo.

Panašu, kad dauguma marškinėlius jau atsiėmė arba juos gaus artimiausiomis dienomis. Jeigu kas nors iš tų, kurie siuntė man savo duomenis, iki šios savaitės pabaigos taip ir negaus dovanėlės, kreipkitės į mane asmeniniu pranešimu – pažiūrėsime, kur pasiklydo Jūsų siuntinukas. O šiaip, norėtųsi daugiau nuomonių apie marškinėlių kokybę, todėl kam nesunku išreikškite savo nuomonę (būtų gerai, kad tuomet nurodytumėte, ir kurį marškinėlių variantą gavote). :)
 
Dėkui.

Sveiki,
 
visų straipsnių autoriai jau prieš gerą mėnesį turėjote gauti oficialius Uždarbis.lt marškinėlius.
 
Jeigu kas nors dar vis laukia – parašykite man AŽ – pažiūrėsime, kur siuntinukas užstrigo. :)
 
O šiaip, kokia Jūsų nuomonė apie naujuosius marškinėlius? Geriau / blogiau už senąjį variantą? :)

na geria turbut ne visi vienodu greiciu, galima pasiimti stipresnio gerimo daugiau, kad uztektu ilgesniam kartui. rankas turime dvi, tai kazkas vienas eina, gali ir kitam prigriebti. paskutiniai meetai budavo tokiu principu, nusileisdavome prie baro ir nusinesdavome, jokiu problemu nekylo.

Smagu, kad organizuojami tokie konkursai!
 
Nariams, užėmusiems pirmąsias tris prizines pozicijas, Uždarbis.lt padovanos firminius marškinėlius. :)

Sveiki,
 
taigi meet'as vyks ispaniškos virtuvės restorane - Barcelona. Apačioje yra uždara salė, talpinanti apie 40 žmonių. Dėl valgių, visgi manau, jog kiekvienas galės užsisakyti vietoje, arba, jeigu svečiai iš kitų miestų norėtų, gali išsirinkti maistą dabar, ir aš jums išanksto užsakysiu, kad nereikėtų laukti. Restoranas dirbs iki 24h, o poto kas valandą po 100lt. Žiūrėsime, jeigu bus labai linksma, pabūsime iki kokių 2-3h.
 
Vienintelis, mane šiek tiek jaudinantis klausimas - tai sąskaitos apmokėjimas. Kiek skaičiau apie kitus didesnius Vilniaus meet'us, tai pasitaiko fruktų, kurie nesumoka ir išeina. O čia suvaldyti 35-45 žmonių minią apskritai nėra šansų. Beto, kiek man tekę dalyvauti dideliuose susibūrimuose, visados, kada atnešama sąskaita, ir visi susimoka, vistiek pinigų trūksta ;) Todėl reikia galvoti, kaip to išvengti. Aš manau, kad sąskaitos reikės prašyti keletą kartų. O likus kokiai valandai iki pabaigos, apskritai prašyti, kad kiekvienas, kas norės dar užsisakyti, tegu moka iškarto ;)
 
Dabar liko suorganizuoti autobusą kauniečiams, ir viskas bus čiki.
 
Negaliu sulaukti, kada visus pamatysiu :)
 
Sėkmės.

Smagu, kad organizuojami tokie konkursai!
 
Nariams, užėmusiems pirmąsias tris prizines pozicijas, Uždarbis.lt padovanos firminius marškinėlius. :)

Smagu, kad organizuojami tokie konkursai!
 
Nariams, užėmusiems pirmąsias tris prizines pozicijas, Uždarbis.lt padovanos firminius marškinėlius. :)

Smagu, kad organizuojami tokie konkursai!
 
Nariams, užėmusiems pirmąsias tris prizines pozicijas, Uždarbis.lt padovanos firminius marškinėlius. :)

Smagu, kad organizuojami tokie konkursai!
 
Nariams, užėmusiems pirmąsias tris prizines pozicijas, Uždarbis.lt padovanos firminius marškinėlius. :)

Ne, statusą gaus tik pirmosios vietos laimėtojas.