dozzaz

Ir kaip tai saugos gyvybes? Juk ir dabar egzistuoja alkotesteriai kuriuos visi gali nusipirkti. Jei yra promilių - nevažiuok! Daug paprasčiau būtų kokį alkoholio kvapo daviklį užmontuot su lempa ant automobilio stogo - jei salone "kvepia", lempa įsijungia :) Vairuotojui visvien px, jei jis jau nusprendė girtas važiuot, o aplinkinai matys atvažiuojant "su alko-švyturėliu" ir pasitrauks iš kelio. Va tada ir sutaupysim gyvybių!!! Jei atvirai, man px kiek girtų žmonių žūva vairuodami, man rūpi tik tie, kurie nekaltai žūsta dėl tokių vairuotojų kaltės.

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kiek daug žmonių mūsų forume (o ir apskritai Lietuvoje) nesugeba rašyti taisyklinga Lietuvių kalba? Aš nekalbu apie sklandų minčių dėstymą ar LT raidžių nenaudojimą, kas yra labiau techninis dalykas. Kalbu apie paprastą mokyklinę gramatiką. Ką tik praverčiau nario MedVed temą nusiskundimuose - man prireikė nemažai laiko iššifruoti, ką jis ten rašo vien dėl gramatinių klaidų. Nemanau, kad žmogus specialiai taip rašytų, tikriausiai kitaip ir nemoka.
 
 
Visiems gali pasitaikyti klaidų, visiems ir pasitaiko - Lietuvių kalba yra pakankamai sunki, bet vien pirmose eilutėse ponas MedVed padaro tiek skyrybos ir gramatikos klaidų, kiek dauguma nesugebėtų padaryti visame ilgame tekste. Negana to, lietuviškų raidžių nenaudojimas čia tampa kurkas labiau pastebimas.
 


 
Kokia jūsų nuomonė apie beraščius žmones ir kokį įspūdį susidarote apie juos?
Kaip būtų galima kovoti su tokiomis temomis ir tokiais rašytojais? Ar nebūtų verta duoti įspėjimus už ypatingai dažnus ir šiurkščius gramatikos pažeidimus?

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kiek daug žmonių mūsų forume (o ir apskritai Lietuvoje) nesugeba rašyti taisyklinga Lietuvių kalba? Aš nekalbu apie sklandų minčių dėstymą ar LT raidžių nenaudojimą, kas yra labiau techninis dalykas. Kalbu apie paprastą mokyklinę gramatiką. Ką tik praverčiau nario MedVed temą nusiskundimuose - man prireikė nemažai laiko iššifruoti, ką jis ten rašo vien dėl gramatinių klaidų. Nemanau, kad žmogus specialiai taip rašytų, tikriausiai kitaip ir nemoka.
 
 
Visiems gali pasitaikyti klaidų, visiems ir pasitaiko - Lietuvių kalba yra pakankamai sunki, bet vien pirmose eilutėse ponas MedVed padaro tiek skyrybos ir gramatikos klaidų, kiek dauguma nesugebėtų padaryti visame ilgame tekste. Negana to, lietuviškų raidžių nenaudojimas čia tampa kurkas labiau pastebimas.
 


 
Kokia jūsų nuomonė apie beraščius žmones ir kokį įspūdį susidarote apie juos?
Kaip būtų galima kovoti su tokiomis temomis ir tokiais rašytojais? Ar nebūtų verta duoti įspėjimus už ypatingai dažnus ir šiurkščius gramatikos pažeidimus?

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kiek daug žmonių mūsų forume (o ir apskritai Lietuvoje) nesugeba rašyti taisyklinga Lietuvių kalba? Aš nekalbu apie sklandų minčių dėstymą ar LT raidžių nenaudojimą, kas yra labiau techninis dalykas. Kalbu apie paprastą mokyklinę gramatiką. Ką tik praverčiau nario MedVed temą nusiskundimuose - man prireikė nemažai laiko iššifruoti, ką jis ten rašo vien dėl gramatinių klaidų. Nemanau, kad žmogus specialiai taip rašytų, tikriausiai kitaip ir nemoka.
 
 
Visiems gali pasitaikyti klaidų, visiems ir pasitaiko - Lietuvių kalba yra pakankamai sunki, bet vien pirmose eilutėse ponas MedVed padaro tiek skyrybos ir gramatikos klaidų, kiek dauguma nesugebėtų padaryti visame ilgame tekste. Negana to, lietuviškų raidžių nenaudojimas čia tampa kurkas labiau pastebimas.
 


 
Kokia jūsų nuomonė apie beraščius žmones ir kokį įspūdį susidarote apie juos?
Kaip būtų galima kovoti su tokiomis temomis ir tokiais rašytojais? Ar nebūtų verta duoti įspėjimus už ypatingai dažnus ir šiurkščius gramatikos pažeidimus?

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kiek daug žmonių mūsų forume (o ir apskritai Lietuvoje) nesugeba rašyti taisyklinga Lietuvių kalba? Aš nekalbu apie sklandų minčių dėstymą ar LT raidžių nenaudojimą, kas yra labiau techninis dalykas. Kalbu apie paprastą mokyklinę gramatiką. Ką tik praverčiau nario MedVed temą nusiskundimuose - man prireikė nemažai laiko iššifruoti, ką jis ten rašo vien dėl gramatinių klaidų. Nemanau, kad žmogus specialiai taip rašytų, tikriausiai kitaip ir nemoka.
 
 
Visiems gali pasitaikyti klaidų, visiems ir pasitaiko - Lietuvių kalba yra pakankamai sunki, bet vien pirmose eilutėse ponas MedVed padaro tiek skyrybos ir gramatikos klaidų, kiek dauguma nesugebėtų padaryti visame ilgame tekste. Negana to, lietuviškų raidžių nenaudojimas čia tampa kurkas labiau pastebimas.
 


 
Kokia jūsų nuomonė apie beraščius žmones ir kokį įspūdį susidarote apie juos?
Kaip būtų galima kovoti su tokiomis temomis ir tokiais rašytojais? Ar nebūtų verta duoti įspėjimus už ypatingai dažnus ir šiurkščius gramatikos pažeidimus?

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kiek daug žmonių mūsų forume (o ir apskritai Lietuvoje) nesugeba rašyti taisyklinga Lietuvių kalba? Aš nekalbu apie sklandų minčių dėstymą ar LT raidžių nenaudojimą, kas yra labiau techninis dalykas. Kalbu apie paprastą mokyklinę gramatiką. Ką tik praverčiau nario MedVed temą nusiskundimuose - man prireikė nemažai laiko iššifruoti, ką jis ten rašo vien dėl gramatinių klaidų. Nemanau, kad žmogus specialiai taip rašytų, tikriausiai kitaip ir nemoka.
 
 
Visiems gali pasitaikyti klaidų, visiems ir pasitaiko - Lietuvių kalba yra pakankamai sunki, bet vien pirmose eilutėse ponas MedVed padaro tiek skyrybos ir gramatikos klaidų, kiek dauguma nesugebėtų padaryti visame ilgame tekste. Negana to, lietuviškų raidžių nenaudojimas čia tampa kurkas labiau pastebimas.
 


 
Kokia jūsų nuomonė apie beraščius žmones ir kokį įspūdį susidarote apie juos?
Kaip būtų galima kovoti su tokiomis temomis ir tokiais rašytojais? Ar nebūtų verta duoti įspėjimus už ypatingai dažnus ir šiurkščius gramatikos pažeidimus?

Sveiki, nesenai nusipirkau wacom bamboo tabletą piešimui ir štai ką šiandien nupiešiau. Prašau, įvertinkit, pasakykit ką manot :)
 
http://farm9.staticflickr.com/8438/7768259518_de78eda15e_z.jpg

Kas perskaite viska, spaudziu penkis!

Kas liečia prekių perpardavinėjimą, t.y. buvimą platintoju arba atstovu, kartu su savikaina tiekėjai pateikia rekomenduojamą pardavimo kainą. Priklausomai nuo prekių pobūdžio skiriasi sąlygos - tam tikrais atvejais per pigiai parduodamas daiktą gali netekti sutarties su tiekėjais (pvz. profesionali vaizdo ar garso įranga naudojama studijose), kitais atvejais rekomenduojamas antkainis yra tik patariamojo pobūdžio. Net tos pačios firmos gaminiams antkainis dažnai skiriasi daug kartų, pvz. plastikinė dėžutė baterijoms kainuoja apie 30ct, bet jos pardavimo kaina bus apie 9lt, o brangesniems produktams, pvz. mikrofonams, neretai antkainis būna apie 30%-35%. Jei esi nebe pirmos eilės platintojas, gaunami procentai (atba antkainis) bus vos 20%-25%. Ir tai yra pakankamai maži procentai, nes pardavęs daiktą už 500lt gausi vos 100lt iš antkainio, nuo kurio dar skaičiuosi mokesčius ir visas kitas atsiradusias išlaidas.

Aš supratau, kad jis ne spamą siuntinėjo, o sau 200.000 kartų slaptažodį "priminė" - tokiu būdu už gautus sms skaičiavosi premija. Tokias automatines stakles padarė, ir prikaupė pinigučių (prieš metus ar kelis daugelis mūsų turbūt žaidėm su labas premija + pildyk neribotais sms)

If i lay my head down
I will see you in my dream
Wearing that polka dot dress
And sitting by the stream
Leaning in to hear you
You will whisper in my ear
And everything i need to know
I finally hear
 
I wish i could remember
But my selective memory
Won't let me
 
When i was a baby
We would go out to the park
And sit out in the fountain
Splashing 'round until it's dark
The days go on forever
When you only know that much
And everything you need to know
Is answered with one touch
 
I wish i could remember
But my selective memory
Won't let me
 
 
Kartais net keista, kad paciu svarbiausiu momentu su savo tevais mes neatsimenam... Todel ir pykstames...

Sveiki
 
Dalinuosi paskutini video, kur susitinka trys absoliučiai geriausi internetiniam verlse
Tai Tony Tobbins, Frank Kern ir John Reese. Ka sie zmones pasiekia sunku net apsakyti.
 
Pasiziurekit:
 
http://www.youtube.com/watch?v=Ckt7WhHHb5M
 
 
Visi kurie nesupranta online verslo prasau nekomentuoti. As pats asmeniskai tiek daug esu ismokes ir pritaikes prie savo verslo is siu zmoniu, kad sunku apsakyti.

Ištęstinės studijos lengvai gali būti tapatinamos su neakivaizdinėmis, kuomet paskaitos lankomos tik tam tikru laiku 1-2 kartus per semestrą + atsiskaitymai/egzaminai.
Pirmokas klysta, kadangi ištęstinėse studijose galima gauti pilną (100%) valstybės finansuojamą vietą, tiesa, ne visose specialybėse vadinamųjų krepšelių yra.
Neakivaizdinės studijos labiau skirtos tiems, kurie dirba ar kitaip užsiėmę Lietuvoje, tačiau daugumoje specialybių atsiranda ne po vieną besimokantį emigrantą. Didžioji dalis jų paskaitoms grįžta į Lietuvą.
Jei jau nėra jokios galimybės grįžti net kelioms savaitėms - gal geriau rinktis tos šalies aukštąją mokyklą? Nors yra galimybė ir kai kuriuos dalykus studijuoti ir nuotoliniu būdu, kuomet duodama medžiaga, užduotys, tačiau į egzaminą, greičiausiai, vis tiek teks atvykti.

klaida antrame žodyje. Iškart atbaido vartotojus.

klaida antrame žodyje. Iškart atbaido vartotojus.

klaida antrame žodyje. Iškart atbaido vartotojus.

klaida antrame žodyje. Iškart atbaido vartotojus.

klaida antrame žodyje. Iškart atbaido vartotojus.

Į filosofija stok

Į filosofija stok

Likus 2 savaitėms iki skrydžio jau galėsi atsispausdinti bilietą. Tam reikės eiti online check-in ir įvesti visus savo paso duomenis
Atvykęs į oro uostą eini prie registracijos langelio ir pateikęs savo išspausdintą bilietą atiduodi bagažą.
Stoji į eilę prie apsaugos ir t.t. (čia viena labiausiai knisančių dalių skrendant iš Kauno)
Kai pamatai, kad visi stojasi ir kažko laukia prie įlaipinimo vartų gauni pasirinkti
Pats irgi atsistoji ir gerą pusvalandį lauki įlipimo kaip karvė garde
Dar pasėdi kokį pusvalandį, palauki, kol nusileis tavo lėktuvas (taip, tai tiesa - žmonės laukia įlipimo dar tada, kai lėktuvas net neatskridęs) ir galiausiai neskubėdamas įlipi. Tavo bilietas užtikrina tau sėdimą vietą lėktuve, todėl skubėti kaip ir nėra didelio reikalo.

[*]Skrendi
[*]Praeini muitininkus
[*]Susirandi savo bagažą ant konvejerio
[*](optional) prie pat išėjimo tave užkalbina muitininkai ir paprašo patikrinti bagažą. Jei ras daug cigarečių ar kokio kitokio mėšlo - kils daug klausimų.

Šiemet visas aukštąsias universitetines mokyklas, tiek valstybines, tiek privačias, reitingavome kartu. Šito pageidavo pačių aukštųjų mokyklų vadovai bei atstovai, susirinkę į mūsų savaitraščio vasarį surengtą pirmąją aukštųjų mokyklų reitingavimo konferenciją. Mat pernai dėl geriausiai mokyklas baigusių jaunuolių studijų krepšelių galėjo konkuruoti jau visi universitetai.
 
Iki šiol rezultatai buvo nesunkiai prognozuojami – lyderių pozicijas užimdavo tie patys universitetai. Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas: vietomis pirmajame ketvertuke pasikeitė Kauno technologijos ir Vytauto didžiojo universitetai, o nevalstybiniai universitetai, reitinguojami kartu su visais universitetais, neatrodo taip gerai, kaip reitinguojami atskirai.
 
Pagrindiniai universitetų vertinimo kriterijai buvo šie:
 
I. Vykdoma mokslo ir / ar meno veikla (20 taškų)
 
II. Aukščiausi veiklos įvertinimai (2 taškai)
 
III. Akademinis personalas (7 taškai)
 
IV. Universiteto tarptautiškumas (13,75 taško)
 
V. Studijų programų įvairovė (11 taškų)
 
VI. Studijų sąlygos (12,75 taško)
 
VII. Studentų nuomonė (10 taškų)
 
VIII. Paklausa darbo rinkoje (18 taškų)
 
IX. Finansavimo struktūra (4 taškai)
 
Taigi, kokio universiteto diplomas garantuoja karjeros ir gyvenimo sėkmę? Pirmoji išvada – nei magistro, nei juolab bakalauro diplomas nebegarantuoja darbo vietos. Faktas tas, kad darbo rinka visiškai nutolo nuo studijų. Nei universitetai, nei valstybių ekspertai nesugeba tiksliai prognozuoti, ko reikės po penkerių metų, nes dauguma sektorių dėl moderniųjų technologijų tobulėjimo labai sparčiai progresuoja, kad tokių specialistų, kokių reikėjo rinkai prieš ketvertą metų, šiandien jau nebereikia.
 
Tad šiandieniniai abiturientai, rinkdamiesi, ką ir kur studijuoti, turi galvoti apie būsimos srities eksponentinį vystymosi šuolį: ar reikės to, ką jie išmoks universitete, ir kokių žinių bei gebėjimų prireiks.
 
Ta pačia kryptimi turėtų galvoti ir universitetai. Bet galvoja ne visi.
 
Kita vertus, ne visų universitetų gebėjimai, o ir sritys yra tokios, kad sudomintų verslo užsakovus; bet jungtis su kitais universitetais ir tapti stipriais didžiųjų fakultetais irgi nenori.
 
Vis dėlto, kaip pastebi švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, tik laiko klausimas, kada mažesni ir silpnesni universitetai arba turės prisijungti prie stipresnių Lietuvos universitetų, arba išnyks iš rinkos. “Lietuvoje universitetų yra per daug, – vienareikšmiškai nukerta viceministrė. – Dėl to premjero sudaryta darbo grupė ir parengė universitetų optimizavimo gaires. Pagaliau kuriasi globalūs universitetų tinklai, tad ateityje išliks tik tie universitetai, kurie kels mokslo ir studijų kokybės lygį.”
 
Universitetų stiprybę rodo mokslo lygis ir tarptautiškumas
 
ŠMM, atrinkusi pagal “The Times” skelbiamą universitetų reitingą 40 geriausių Jungtinės Karalystės universitetų, nusamdė ekspertą, kuris kvietė britų aukštąsias mokyklas ateiti į Lietuvos aukštojo mokslo rinką ir steigti bendrus fakultetus ar centrus. Mat universitetų tarptautiškumas yra vienas šansų, galinčių padėti Lietuvos aukštosioms mokykloms ne tik išlikti, bet ir sustiprėti. Daugiausiai vilčių dėta į Didžiosios Britanijos technikos mokslų universitetus.
 
Į lietuvių kvietimą atsiliepė kiti, daugiausia už keturiasdešimtuko ribos esantys universitetai. Iš pradžių jie kalbėjosi su mūsų universitetais dėl savo filialų steigimo, bet pamatę akademinių bendruomenių priešiškumą ėmė tartis dėl bendrų su mūsiškiais universitetais padalinių steigimo.
 
Kaip reitingavome universitetus
 
Šiemet visus universitetus rangavome pagal iš anksto su universitetų atstovais vasarį vykusioje pirmojoje aukštojo mokslo reitingavimo konferencijoje pristatytus ir aptartus kriterijus bei pokriterijus.
 
Kad nenukentėtų mažieji universitetai, daugelį absoliučiųjų skaičių vertinome išvesdami santykį su studentų arba su jiems paslaugas teikiančių dėstytojų skaičiumi.
 
Problemiškiausias šiųmetis parametras – mokslo ir meno veikla, nes trečius metus iš eilės universitetų mokslo pasiekimus vertinome pagal pasenusius 2008 m. duomenis. Tačiau daugumos universitetų rektoriai išreiškė tokią poziciją: kadangi finansavimas universitetams skiriamas pagal šiuos, tegul ir nusenusius, duomenis, taigi šis rodiklis turi būti vertinamas aukščiausiu svorio koeficientu.
 
Kiek universitetas yra universitetas, o kiek tik tokio vardo turėtojas, puikiai parodo, keliose srityse universitetui suteikta teisė rengti ir teikti mokslo daktaro laipsnį. Kai kurie universitetai turi daugybę bakalauro ir magistro studijų programų, bet negeba parengti daktarų. Daugiausiai doktorantūros programų turi VU, KTU ir VDU.
 
Tradiciškai du itin svarbius kriterijus mums apskaičiuoti padėjo savaitraščio “Veidas” rengiamo universitetų reitingo partneriai: sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovė “Prime consulting” apklausė darbdavius, o Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliko 3060 universitetų studentų apklausą. Tiesa, trijų universitetų – LKKA, EHU bei LCC tarptautinio universiteto (pastarojo studentams jau prieš mėnesį prasidėjo atostogos) studentai buvo labai neaktyvūs ir dėl per menkos imties jų nuomonė reitinge neatspindima. Dėl šios priežasties šie universitetai prarado dalį galimų surinkti taškų.
 
Labiausiai šiemet nustebinęs reiškinys – kai kurių universitetų akademinis nesąžiningumas pateikiant duomenis: kai kurie universitetai skaičius gerokai “pasigražino”, žinoma, į sau naudingą pusę.
 
 
 
Universitetų reitingas
 
1. Vilniaus universitetas
 
2. Vytauto Didžiojo universitetas
 
3. Mykolo Romerio universitetas
 
4. Kauno technologijos universitetas
 
5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas
 
6. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
 
7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
8. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
 
9. Šiaulių universitetas
 
10.Vilniaus dailės akademija

Gal ir gerai...

Gal ir gerai...

Gal ir gerai...