Karolis

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Nieko nuostabaus. Jeigu įstatymai numato, kad tą pačią veiklą (keleivių vežimą automobiliu iš taško A į tašką B) gali vykdyt turėdamas taksi licenciją arba jos neturėdamas, tai kokia prasmė mokėt papildomus pinigus už tą licenciją?

Neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma Lietuvoje tai saugiai įgyvendinti šiuo metu. Elektroninis balsavimas turi daugybę problemų:
1. Elektroninių parašų schema - tam būtina naudot third party software, kuri kiek yra saugi, nežino nei balsuotojas, nei valstybės institucijos.
2. Naudojamas nesaugus kanalas duomenų perdavimui su mažiausiai vienu stebėtoju (ISP). Ir šito neįmanoma išspręst. Kas užtikrins, kad tai, ką mes pasirašėm savo elektroniniu parašu, yra tie duomenys kurie pasiekė valstybei priklausančias tarnybas? Jeigu kažkokiu būdu yra atskleidžiama elektroninio parašo schema su raktais (nuhackinama, kažkoks specialistas, kurio mes nepažįstam, tiesiog ją atskleidžia grupuotei su keliais milijonais eurų, etc...), niekas negali užtikrint, kad tavo balsas už konservatorius nevirs tavo balsu už DP. Ir tai bus pasirašyta tavo parašu, o valstybės serveriuose išvis tavo vardo neliks. Perfect crime. Ir tą galima daryt su tūkstančiais rinkėjų ir likt nepastebėtam, nes tai, ką mato galutinis serveris, yra legitimate data.
3. Iš antro išplaukia ir MITM atakos. Bet kurioj grandinės vietoj.
4. Anonimiškumas. To neįmanoma užtikrint, nes vienas ar kitas asmuo būtinai turi žinot tiek tavo tapatybę per el. parašo schemas ir turi žinot tavo balsą, kad būtų galima užtikrint, kad tai yra būtent tavo balsas. Aišku, galima el. parašą naudot tik asmens identifikavimui, o pačios informacijos (balso) nepasirašinėt ir siųst tai naudojant kokią nors viešojo rakto kriptosistemą. That's a bad idea. Ir labai bad.
5. Galutinis serveris prijungtas prie nesaugaus tinklo, ir greičiausiai per dar kokį nors tarpininką. Tai reiškia, kad jis yra pasiekiamas bet kam. Rusijos botams, milijonams kinų ir serverių, kurie "staiga užsimanė balsuot" ir kt. Žinant tai, kaip veikia valdžios elektroninės sistemos Lietuvoj, beveik neabejoju, kad downtime būtų neblogas.
6. Uždarojo kodo softas valdžios institucijose. Tai iš esmės yra tas pat, kas paskambint kažkokiam žmogui per hotline, prabalsuot ir jis pasakys "pažadu jūsų tapatybės neatskleisti, pažymėjau balsą už Lietuvos socialdemokratų partiją, ačiū, kad balsavote". Tai yra nesąmonė, ar ne? Kai kalba eina apie uždarojo kodo softą, tai yra identiška. Aš nenoriu besąlygiškai pasitikėt kažkokia įmone, kuri kūrė softą.
7. Netgi jeigu būtų naudojamas saugus atvirojo kodo softas, kas man užtikrins, kad iš tikro galutiniame serveryje yra būtent tas softas?
 
Esmė tame, kad tradicinis balsavimas egzistuoja jau velniai žino, kiek metų. Ir jo saugumas pasižymi tuo, kad norint significantly pakeist rezultatus, reikia daugybės žmonių (papirkt ar pan.). Tuo tarpu online balsavime radus bent kažkokį pažeidžiamumą užtenka kelių žmogelių sėdinčių Argentinoj. Ir netgi įvykus kažkokiam didelio mąsto fraud'ui, beveik neįmanoma įrodyt, kad kažkas buvo negerai. Nepamirškim, kad balsavimas nėra tavo įmonės registravimas online būdu. Čia sukasi tiek dideli pinigai, tiek didelė įtaka ir į tai gali būt suinteresuotos kai kurių šalių spec. tarnybos netgi. Čia yra big deal. Todėl abejot saugumu sistemos, kurioje yra 10+ tarpininkų, apie kuriuos valstybė neturi jokios žinios, yra visiškai normalu.
 
O čia grietinėlė:
http://www.bbc.com/news/uk-politics-30842676
http://www.dailymail.co.uk/news/article-2761711/Police-investigating-alleged-electoral-fraud-polling-stations-Glasgow-Scotland-people-votes-cast.html
 
Tas jau buvo išbandyta, tas sukėlė daug problemų, kažkokį fraud'ą įrodyt yra faktiškai neįmanoma. O kam patinka vaizdinė medžiaga - štai:

Dalis pointų tiek mano, tiek Tom'o sutampa. Tik gal jis kiek aiškiau papasakoja. :)

Jo, velniop matematiką! Kam čia stengiasi žmonės skaičiuot kažkokias tikimybes, aiškint principą ruletės. Vaidas pasakė, kad įmanoma, reiškia įmanoma!
 
Žmogui skraidyti fiziškai yra neįmanoma, bet praktiškai - įmanoma! :) Pasinaudojant tam tikromis cheminėmis medžiagomis.

Kokie čia tyrimai nustatė, kad 10 "labiau įtikinamas" už 17.4? Jeigu sakoma "į autobusą įlipo 17.4 žmonės", tai nonsensas, bet statistinėj informacijoj 17.4 dažnai bus labiau įtikinamas. Apskritai, kas čia per objektyvus "įtikinama", kai viskas priklauso nuo situacijos, apie ką kalbam?
 
 
Būtų geriau, kad nebūtų svaidomasi tokiais teiginiais, kaip "suvokimas nesiekia toliau barščių lėkštės", nes paprastai visokiomis šarlatanų prognozėmis ir panašiu briedu tiki būtent tie, kurių suvokimas apie pasaulį yra apgailėtinas ir kurie neturi absoliučiai jokio scientific background. Paprastai tokiems eina visokios konspiracijos lengvai, nes jie nesupranta nieko ir nenori domėtis. Radau internete - reiškia teisybė... :)
 
 
Stabdžių vaidmenį gamtoje ir moksle atlieka tie, kurie net nebando tyrinėt nieko, o iškart suranda priežastį visko - "dievas", "vaiduokliai", "blogai planetos išsidėstę" ir pan. Geras pavyzydys yra su verslu, nepasiseka - nu tai kalta kokia velniava Šaulio žvaigždyne, jie niekad nepasakys, kad jų sprendimai buvo šūdini, kad jie padarė klaidų. Visad bus kalta kokia įsivaizduojama velniava - mėnulis, žvaigždės, dvasios, skaičiai ar pan. Šie žmonės yra tikrieji stabdžiai, ne tie, kurie bando tyrinėt pasaulį ir rast objektyvius paaiškinimus viskam. Tie žmonės kaip tik veda visus (taip pat ir "stabdžius") į priekį.
 
 
Labai norėčiau tyrimo apie gimimo datą. :) Nes juk ne iš lempos ištraukei šitą faktą, ar ne?
 
Ir taip, sutapimas. Ir daug tokių yra, ir bet kokiam skaičiui galima prigalvot sutapimų. Vakar 9h ėjau šikt, užvakar irgi 9h ėjau ir nepasisekė kažkas. Bet va užužvakar šikau 5h. Reiškia mano šikimas 9h įtakoja mano sėkmę. Non causa pro causa.
 
 
O kas yra "reali informacija"? Ta, kuri Tamstai patinka, ar kaip? Nes tai, ką čia teigi, nėra jokiais būdais įrodyta, kaip ir "visokios nesąmonės, kurių pilnas internetas". Tai kas yra reali informacija visgi? Kaip ją atskirt nuo "mėšlo"?
 
 
Nejaugi? :D
 
 
Na, pirmyn, laukiam tyrimo iš Tamstos, nes ankstesniame poste gana aiškiai pasakėt "Visai ne tas pats, kada gimsi - žiemą ar vasarą.". Tai tikiu, kad pagrįsit tyrimais? Ar visgi prisipažinsit, kad iš lempos ištraukėt? :)
 
 
Fallacy of composition. Tai, kad mėnulio gravitacija gali sukelt potvynius toli gražu nereiškia, kad ji yra pajėgi kažkaip paveikt žmones. Ir beje, kodėl būtent vanduo įkištas? Ar mėnulio gravitacija tik vandenį traukia? :)
 
 
O ko kaime nebūna tik? :) Aš esu girdėjęs, kad jeigu pjauni vištą su 2 promilėm alkoholio kraujyje, tai po to 3 mėnesius bus sėkmės ir pinigų.
 
 
Tai, kad dešimtys ar šimtai tyrimų nerado jokios koreliacijos tarp žmonių nuotaikos ir žvaigždžių išsidėstymo, mėnulio fazės ir pan. :) Kad orai įtakoja žmonių nuotaikas - tiesa, bet ne "saulė ir mėnulis" tiesiog. Tol kol būna debesuota ir mėnulio pilnaties niekas nemato, tol kažkaip tas mėnulis nieko ir neįtakoja...

"Žinoma, kad 2, o dar geriau - trijų, promilių girtumas pjaunant vištas atneša laimę ir pinigus." - teigė Kazys iš Pocelonių kaimo, geriau žinomas kaip "kaimo višpjovys" ir "labai geras žmogus". Kazys yra gerbiamas visame Pocelonių kaime ir netgi vienkiemiuose už jo ribų. Kaime kalbama, kad Kazys yra vienintelis žmogus 100 kilometrų spinduliu, sugebantis taip kokybiškai ir gerai papjauti vištą ir netgi ją išdarinėti. Paklausus Kazio, ar turi kokios asmeninės patirties, kuomet papjovus vištą su 2 promilėmis alkoholio kraujyje jam nusišypsojo sėkmė, Kazys atsirūgęs atsako "Žinoma, kad buvo. Netgi nelabai seniai, ėjau 10 kilometrų iki Anelės namo ir buvau gerai įkaušęs, papjoviau jos tris vištas. Grįžtant namo užsukau į parduotuvę nusipirkt dar alučio ir akis užkliuvo už teleloto bilietų. Tai nusipirkau ir vieną bilietuką." išrėžė Kazys. Paklausus jo, tai ar visgi jam nusišypsojo sėkmė loterijoje, Kazys nusijuokė ir atsakė, kad laimėjo du litus. Na, panašu, kad iš tikro šis ritualas - išgerti prieš pjaunant vištas - veikia. ("Iliustruotasis mokslas", 2 Nr., 2004)
 
Na, manau "Iliustruotasis mokslas" yra gana rimtas žurnalas ir juo galima pasitikėti, kaip ir tavuoju Valentinu. :)
 
Na, o dabar rimtai - https://en.wikipedia.org/wiki/Anecdotal_evidence . Beje, kodėl ignoravai klausimą apie gimimo datą?
 
O apie milijonierius - nejaugi tikrai neįmanoma rasti informacijos, kodėl nemažai jų tokiais tapo? Dažnai juk užtenka įrašyt į Google vardą ir pavardę ir vuola, turim visą background informaciją, kaip Zuckerbergas, Geitsas, Jobsas ir kiti "užkalė žalio". :)

Kokie čia tyrimai nustatė, kad 10 "labiau įtikinamas" už 17.4? Jeigu sakoma "į autobusą įlipo 17.4 žmonės", tai nonsensas, bet statistinėj informacijoj 17.4 dažnai bus labiau įtikinamas. Apskritai, kas čia per objektyvus "įtikinama", kai viskas priklauso nuo situacijos, apie ką kalbam?
 
 
Būtų geriau, kad nebūtų svaidomasi tokiais teiginiais, kaip "suvokimas nesiekia toliau barščių lėkštės", nes paprastai visokiomis šarlatanų prognozėmis ir panašiu briedu tiki būtent tie, kurių suvokimas apie pasaulį yra apgailėtinas ir kurie neturi absoliučiai jokio scientific background. Paprastai tokiems eina visokios konspiracijos lengvai, nes jie nesupranta nieko ir nenori domėtis. Radau internete - reiškia teisybė... :)
 
 
Stabdžių vaidmenį gamtoje ir moksle atlieka tie, kurie net nebando tyrinėt nieko, o iškart suranda priežastį visko - "dievas", "vaiduokliai", "blogai planetos išsidėstę" ir pan. Geras pavyzydys yra su verslu, nepasiseka - nu tai kalta kokia velniava Šaulio žvaigždyne, jie niekad nepasakys, kad jų sprendimai buvo šūdini, kad jie padarė klaidų. Visad bus kalta kokia įsivaizduojama velniava - mėnulis, žvaigždės, dvasios, skaičiai ar pan. Šie žmonės yra tikrieji stabdžiai, ne tie, kurie bando tyrinėt pasaulį ir rast objektyvius paaiškinimus viskam. Tie žmonės kaip tik veda visus (taip pat ir "stabdžius") į priekį.
 
 
Labai norėčiau tyrimo apie gimimo datą. :) Nes juk ne iš lempos ištraukei šitą faktą, ar ne?
 
Ir taip, sutapimas. Ir daug tokių yra, ir bet kokiam skaičiui galima prigalvot sutapimų. Vakar 9h ėjau šikt, užvakar irgi 9h ėjau ir nepasisekė kažkas. Bet va užužvakar šikau 5h. Reiškia mano šikimas 9h įtakoja mano sėkmę. Non causa pro causa.
 
 
O kas yra "reali informacija"? Ta, kuri Tamstai patinka, ar kaip? Nes tai, ką čia teigi, nėra jokiais būdais įrodyta, kaip ir "visokios nesąmonės, kurių pilnas internetas". Tai kas yra reali informacija visgi? Kaip ją atskirt nuo "mėšlo"?
 
 
Nejaugi? :D
 
 
Na, pirmyn, laukiam tyrimo iš Tamstos, nes ankstesniame poste gana aiškiai pasakėt "Visai ne tas pats, kada gimsi - žiemą ar vasarą.". Tai tikiu, kad pagrįsit tyrimais? Ar visgi prisipažinsit, kad iš lempos ištraukėt? :)
 
 
Fallacy of composition. Tai, kad mėnulio gravitacija gali sukelt potvynius toli gražu nereiškia, kad ji yra pajėgi kažkaip paveikt žmones. Ir beje, kodėl būtent vanduo įkištas? Ar mėnulio gravitacija tik vandenį traukia? :)
 
 
O ko kaime nebūna tik? :) Aš esu girdėjęs, kad jeigu pjauni vištą su 2 promilėm alkoholio kraujyje, tai po to 3 mėnesius bus sėkmės ir pinigų.
 
 
Tai, kad dešimtys ar šimtai tyrimų nerado jokios koreliacijos tarp žmonių nuotaikos ir žvaigždžių išsidėstymo, mėnulio fazės ir pan. :) Kad orai įtakoja žmonių nuotaikas - tiesa, bet ne "saulė ir mėnulis" tiesiog. Tol kol būna debesuota ir mėnulio pilnaties niekas nemato, tol kažkaip tas mėnulis nieko ir neįtakoja...

Skambinimas ir žinutės pas visus ryšio operatorius kainuoja tiek pat, nes tarifai suvienodinti ES (išskyrus atvejus, kuomet pvz. yra paimtas kažkoks planas užsieniui, pvz. TELE2 turi "Alio, Europa", bet ten brangu ir nekažkokios nuolaidos...). Prepaid'ai, kiek žinau, neturi jokių planų užsieniui, tai kainos bus identiškos pas visus operatorius.
 
Internetas - kita kalba. Omnitel paėmus kai kuriuos planus duodama dalis duomenų užsienyje nemokamai (nuo 15 iki 35 MB). Vėliau - iki 29 MB yra apmokestinama įprastu tarifu (24 ct/MB), po 29 MB iki 100 MB duodama nemokamai. Paprastai tariant - už 7 EUR duodama 100 MB duomenų (išnaudojus mažiau negu 29 MB, žinoma, bus mažesnė ir kaina) dienai. Plačiau - http://www.omnitel.lt/keliaujantiems. TELE2 turi "duomenų paketus", kurių kainos panašios kaip Omnitel (Omnitel irgi turi, bet neapsimoka užsakinėt, nes 100 MB kainuoja 7 EUR, o išnaudojus iki 100 MB be jokio paketo vis tiek bus 7 EUR). Trims paroms imt 200 MB už 13 EUR gali būt pigiau negu Omnitel, bet tik tuo atveju, jeigu bent dvi dienas išnaudojama 30+ MB.
 
Bitės privalumas, kad galima imt megabaitus visam mėnesiui (kai TELE2 max trims dienoms, Omnitel - vienai dienai). Aišku, MB kiekis mažas ir kainos didelės, bet jeigu planuojama išnaudot ~30+ MB per dieną kasdien, bet per savaitę neviršyt 175 MB, tai gali būt neblogas sprendimas. Žodžiu reikia maždaug numanyt suvartojimą ir skaičiuotis. Šito už tave nepadarysim.

"Žinoma, kad 2, o dar geriau - trijų, promilių girtumas pjaunant vištas atneša laimę ir pinigus." - teigė Kazys iš Pocelonių kaimo, geriau žinomas kaip "kaimo višpjovys" ir "labai geras žmogus". Kazys yra gerbiamas visame Pocelonių kaime ir netgi vienkiemiuose už jo ribų. Kaime kalbama, kad Kazys yra vienintelis žmogus 100 kilometrų spinduliu, sugebantis taip kokybiškai ir gerai papjauti vištą ir netgi ją išdarinėti. Paklausus Kazio, ar turi kokios asmeninės patirties, kuomet papjovus vištą su 2 promilėmis alkoholio kraujyje jam nusišypsojo sėkmė, Kazys atsirūgęs atsako "Žinoma, kad buvo. Netgi nelabai seniai, ėjau 10 kilometrų iki Anelės namo ir buvau gerai įkaušęs, papjoviau jos tris vištas. Grįžtant namo užsukau į parduotuvę nusipirkt dar alučio ir akis užkliuvo už teleloto bilietų. Tai nusipirkau ir vieną bilietuką." išrėžė Kazys. Paklausus jo, tai ar visgi jam nusišypsojo sėkmė loterijoje, Kazys nusijuokė ir atsakė, kad laimėjo du litus. Na, panašu, kad iš tikro šis ritualas - išgerti prieš pjaunant vištas - veikia. ("Iliustruotasis mokslas", 2 Nr., 2004)
 
Na, manau "Iliustruotasis mokslas" yra gana rimtas žurnalas ir juo galima pasitikėti, kaip ir tavuoju Valentinu. :)
 
Na, o dabar rimtai - https://en.wikipedia.org/wiki/Anecdotal_evidence . Beje, kodėl ignoravai klausimą apie gimimo datą?
 
O apie milijonierius - nejaugi tikrai neįmanoma rasti informacijos, kodėl nemažai jų tokiais tapo? Dažnai juk užtenka įrašyt į Google vardą ir pavardę ir vuola, turim visą background informaciją, kaip Zuckerbergas, Geitsas, Jobsas ir kiti "užkalė žalio". :)

"Žinoma, kad 2, o dar geriau - trijų, promilių girtumas pjaunant vištas atneša laimę ir pinigus." - teigė Kazys iš Pocelonių kaimo, geriau žinomas kaip "kaimo višpjovys" ir "labai geras žmogus". Kazys yra gerbiamas visame Pocelonių kaime ir netgi vienkiemiuose už jo ribų. Kaime kalbama, kad Kazys yra vienintelis žmogus 100 kilometrų spinduliu, sugebantis taip kokybiškai ir gerai papjauti vištą ir netgi ją išdarinėti. Paklausus Kazio, ar turi kokios asmeninės patirties, kuomet papjovus vištą su 2 promilėmis alkoholio kraujyje jam nusišypsojo sėkmė, Kazys atsirūgęs atsako "Žinoma, kad buvo. Netgi nelabai seniai, ėjau 10 kilometrų iki Anelės namo ir buvau gerai įkaušęs, papjoviau jos tris vištas. Grįžtant namo užsukau į parduotuvę nusipirkt dar alučio ir akis užkliuvo už teleloto bilietų. Tai nusipirkau ir vieną bilietuką." išrėžė Kazys. Paklausus jo, tai ar visgi jam nusišypsojo sėkmė loterijoje, Kazys nusijuokė ir atsakė, kad laimėjo du litus. Na, panašu, kad iš tikro šis ritualas - išgerti prieš pjaunant vištas - veikia. ("Iliustruotasis mokslas", 2 Nr., 2004)
 
Na, manau "Iliustruotasis mokslas" yra gana rimtas žurnalas ir juo galima pasitikėti, kaip ir tavuoju Valentinu. :)
 
Na, o dabar rimtai - https://en.wikipedia.org/wiki/Anecdotal_evidence . Beje, kodėl ignoravai klausimą apie gimimo datą?
 
O apie milijonierius - nejaugi tikrai neįmanoma rasti informacijos, kodėl nemažai jų tokiais tapo? Dažnai juk užtenka įrašyt į Google vardą ir pavardę ir vuola, turim visą background informaciją, kaip Zuckerbergas, Geitsas, Jobsas ir kiti "užkalė žalio". :)

O ar pasidomėjai, kodėl tokia situacija yra Skandinavijoj? :) Labai lengva pasakyt "čia valdžia kalta, jie tik savęs žiūri", bet nepamatyt kitos pusės. Vakarų Europoj ir Skandinavijoj derybos ir mitingai yra efektyvesni ne dėl valdžios požiūrio, o dėl to, nes profsąjungos ir mitingų dalyviai padaro savo namų darbus - pateikia realius pasiūlymus iš anksto, veda derybas su valdžios institucijomis. Ir tik, jeigu nepavyksta ar jaučiasi pagrįstai neišgirsti, imasi mitingo.
 
Lietuvoj on the other hand dar nemačiau jokio normalaus mitingo, tik profsąjungų rodymas, kad atseit kažkas kažką dirba. Ateina vidutinio amžiaus žmonės su random plakatais, rėkaloja "mums viskas blogai", o nei pasiūlymų, kaip jiems tą situaciją ištaisyt, nei normalaus dialogo nėr. :) Šįkart irgi - nelabai seniai protestavo profsąjungos prieš naują DK, pamatė, kad susirinko mažiau žmonių, negu buvo tikėtasi, tai dabar va prijungė kokių random mokytojų, darželių auklėtojų ir panašių. Tai ar galima į šitą masę žmonių žiūrėt be šypsenos veide? Jau net nekalbu apie tai, kad apskritai nelabai eina suprast, kas jiems tam DK yra blogai, nes vieni baubia vieną, kiti - kitą, tretiems (turbūt didžiausia dalis) išvis "visas naujas kodeksas yra šūdas, be išimčių".
 
Pokyčių bus tada, kada profsąjungos išmoks vest dialogą, kada atliks savo namų darbus, pateiks realius ir įgyvendinamus pasiūlymus. O dabar kol kas visi šitie mitingai yra demokratijos parodija, ir gal net kažkiek apmaudu, kad visokie populistiniai kiaušiniai Seime atsižvelgia į šitas parodijas.

O ar pasidomėjai, kodėl tokia situacija yra Skandinavijoj? :) Labai lengva pasakyt "čia valdžia kalta, jie tik savęs žiūri", bet nepamatyt kitos pusės. Vakarų Europoj ir Skandinavijoj derybos ir mitingai yra efektyvesni ne dėl valdžios požiūrio, o dėl to, nes profsąjungos ir mitingų dalyviai padaro savo namų darbus - pateikia realius pasiūlymus iš anksto, veda derybas su valdžios institucijomis. Ir tik, jeigu nepavyksta ar jaučiasi pagrįstai neišgirsti, imasi mitingo.
 
Lietuvoj on the other hand dar nemačiau jokio normalaus mitingo, tik profsąjungų rodymas, kad atseit kažkas kažką dirba. Ateina vidutinio amžiaus žmonės su random plakatais, rėkaloja "mums viskas blogai", o nei pasiūlymų, kaip jiems tą situaciją ištaisyt, nei normalaus dialogo nėr. :) Šįkart irgi - nelabai seniai protestavo profsąjungos prieš naują DK, pamatė, kad susirinko mažiau žmonių, negu buvo tikėtasi, tai dabar va prijungė kokių random mokytojų, darželių auklėtojų ir panašių. Tai ar galima į šitą masę žmonių žiūrėt be šypsenos veide? Jau net nekalbu apie tai, kad apskritai nelabai eina suprast, kas jiems tam DK yra blogai, nes vieni baubia vieną, kiti - kitą, tretiems (turbūt didžiausia dalis) išvis "visas naujas kodeksas yra šūdas, be išimčių".
 
Pokyčių bus tada, kada profsąjungos išmoks vest dialogą, kada atliks savo namų darbus, pateiks realius ir įgyvendinamus pasiūlymus. O dabar kol kas visi šitie mitingai yra demokratijos parodija, ir gal net kažkiek apmaudu, kad visokie populistiniai kiaušiniai Seime atsižvelgia į šitas parodijas.

Kokie čia tyrimai nustatė, kad 10 "labiau įtikinamas" už 17.4? Jeigu sakoma "į autobusą įlipo 17.4 žmonės", tai nonsensas, bet statistinėj informacijoj 17.4 dažnai bus labiau įtikinamas. Apskritai, kas čia per objektyvus "įtikinama", kai viskas priklauso nuo situacijos, apie ką kalbam?
 
 
Būtų geriau, kad nebūtų svaidomasi tokiais teiginiais, kaip "suvokimas nesiekia toliau barščių lėkštės", nes paprastai visokiomis šarlatanų prognozėmis ir panašiu briedu tiki būtent tie, kurių suvokimas apie pasaulį yra apgailėtinas ir kurie neturi absoliučiai jokio scientific background. Paprastai tokiems eina visokios konspiracijos lengvai, nes jie nesupranta nieko ir nenori domėtis. Radau internete - reiškia teisybė... :)
 
 
Stabdžių vaidmenį gamtoje ir moksle atlieka tie, kurie net nebando tyrinėt nieko, o iškart suranda priežastį visko - "dievas", "vaiduokliai", "blogai planetos išsidėstę" ir pan. Geras pavyzydys yra su verslu, nepasiseka - nu tai kalta kokia velniava Šaulio žvaigždyne, jie niekad nepasakys, kad jų sprendimai buvo šūdini, kad jie padarė klaidų. Visad bus kalta kokia įsivaizduojama velniava - mėnulis, žvaigždės, dvasios, skaičiai ar pan. Šie žmonės yra tikrieji stabdžiai, ne tie, kurie bando tyrinėt pasaulį ir rast objektyvius paaiškinimus viskam. Tie žmonės kaip tik veda visus (taip pat ir "stabdžius") į priekį.
 
 
Labai norėčiau tyrimo apie gimimo datą. :) Nes juk ne iš lempos ištraukei šitą faktą, ar ne?
 
Ir taip, sutapimas. Ir daug tokių yra, ir bet kokiam skaičiui galima prigalvot sutapimų. Vakar 9h ėjau šikt, užvakar irgi 9h ėjau ir nepasisekė kažkas. Bet va užužvakar šikau 5h. Reiškia mano šikimas 9h įtakoja mano sėkmę. Non causa pro causa.
 
 
O kas yra "reali informacija"? Ta, kuri Tamstai patinka, ar kaip? Nes tai, ką čia teigi, nėra jokiais būdais įrodyta, kaip ir "visokios nesąmonės, kurių pilnas internetas". Tai kas yra reali informacija visgi? Kaip ją atskirt nuo "mėšlo"?
 
 
Nejaugi? :D
 
 
Na, pirmyn, laukiam tyrimo iš Tamstos, nes ankstesniame poste gana aiškiai pasakėt "Visai ne tas pats, kada gimsi - žiemą ar vasarą.". Tai tikiu, kad pagrįsit tyrimais? Ar visgi prisipažinsit, kad iš lempos ištraukėt? :)
 
 
Fallacy of composition. Tai, kad mėnulio gravitacija gali sukelt potvynius toli gražu nereiškia, kad ji yra pajėgi kažkaip paveikt žmones. Ir beje, kodėl būtent vanduo įkištas? Ar mėnulio gravitacija tik vandenį traukia? :)
 
 
O ko kaime nebūna tik? :) Aš esu girdėjęs, kad jeigu pjauni vištą su 2 promilėm alkoholio kraujyje, tai po to 3 mėnesius bus sėkmės ir pinigų.
 
 
Tai, kad dešimtys ar šimtai tyrimų nerado jokios koreliacijos tarp žmonių nuotaikos ir žvaigždžių išsidėstymo, mėnulio fazės ir pan. :) Kad orai įtakoja žmonių nuotaikas - tiesa, bet ne "saulė ir mėnulis" tiesiog. Tol kol būna debesuota ir mėnulio pilnaties niekas nemato, tol kažkaip tas mėnulis nieko ir neįtakoja...

Kokie čia tyrimai nustatė, kad 10 "labiau įtikinamas" už 17.4? Jeigu sakoma "į autobusą įlipo 17.4 žmonės", tai nonsensas, bet statistinėj informacijoj 17.4 dažnai bus labiau įtikinamas. Apskritai, kas čia per objektyvus "įtikinama", kai viskas priklauso nuo situacijos, apie ką kalbam?
 
 
Būtų geriau, kad nebūtų svaidomasi tokiais teiginiais, kaip "suvokimas nesiekia toliau barščių lėkštės", nes paprastai visokiomis šarlatanų prognozėmis ir panašiu briedu tiki būtent tie, kurių suvokimas apie pasaulį yra apgailėtinas ir kurie neturi absoliučiai jokio scientific background. Paprastai tokiems eina visokios konspiracijos lengvai, nes jie nesupranta nieko ir nenori domėtis. Radau internete - reiškia teisybė... :)
 
 
Stabdžių vaidmenį gamtoje ir moksle atlieka tie, kurie net nebando tyrinėt nieko, o iškart suranda priežastį visko - "dievas", "vaiduokliai", "blogai planetos išsidėstę" ir pan. Geras pavyzydys yra su verslu, nepasiseka - nu tai kalta kokia velniava Šaulio žvaigždyne, jie niekad nepasakys, kad jų sprendimai buvo šūdini, kad jie padarė klaidų. Visad bus kalta kokia įsivaizduojama velniava - mėnulis, žvaigždės, dvasios, skaičiai ar pan. Šie žmonės yra tikrieji stabdžiai, ne tie, kurie bando tyrinėt pasaulį ir rast objektyvius paaiškinimus viskam. Tie žmonės kaip tik veda visus (taip pat ir "stabdžius") į priekį.
 
 
Labai norėčiau tyrimo apie gimimo datą. :) Nes juk ne iš lempos ištraukei šitą faktą, ar ne?
 
Ir taip, sutapimas. Ir daug tokių yra, ir bet kokiam skaičiui galima prigalvot sutapimų. Vakar 9h ėjau šikt, užvakar irgi 9h ėjau ir nepasisekė kažkas. Bet va užužvakar šikau 5h. Reiškia mano šikimas 9h įtakoja mano sėkmę. Non causa pro causa.
 
 
O kas yra "reali informacija"? Ta, kuri Tamstai patinka, ar kaip? Nes tai, ką čia teigi, nėra jokiais būdais įrodyta, kaip ir "visokios nesąmonės, kurių pilnas internetas". Tai kas yra reali informacija visgi? Kaip ją atskirt nuo "mėšlo"?
 
 
Nejaugi? :D
 
 
Na, pirmyn, laukiam tyrimo iš Tamstos, nes ankstesniame poste gana aiškiai pasakėt "Visai ne tas pats, kada gimsi - žiemą ar vasarą.". Tai tikiu, kad pagrįsit tyrimais? Ar visgi prisipažinsit, kad iš lempos ištraukėt? :)
 
 
Fallacy of composition. Tai, kad mėnulio gravitacija gali sukelt potvynius toli gražu nereiškia, kad ji yra pajėgi kažkaip paveikt žmones. Ir beje, kodėl būtent vanduo įkištas? Ar mėnulio gravitacija tik vandenį traukia? :)
 
 
O ko kaime nebūna tik? :) Aš esu girdėjęs, kad jeigu pjauni vištą su 2 promilėm alkoholio kraujyje, tai po to 3 mėnesius bus sėkmės ir pinigų.
 
 
Tai, kad dešimtys ar šimtai tyrimų nerado jokios koreliacijos tarp žmonių nuotaikos ir žvaigždžių išsidėstymo, mėnulio fazės ir pan. :) Kad orai įtakoja žmonių nuotaikas - tiesa, bet ne "saulė ir mėnulis" tiesiog. Tol kol būna debesuota ir mėnulio pilnaties niekas nemato, tol kažkaip tas mėnulis nieko ir neįtakoja...

Kokie čia tyrimai nustatė, kad 10 "labiau įtikinamas" už 17.4? Jeigu sakoma "į autobusą įlipo 17.4 žmonės", tai nonsensas, bet statistinėj informacijoj 17.4 dažnai bus labiau įtikinamas. Apskritai, kas čia per objektyvus "įtikinama", kai viskas priklauso nuo situacijos, apie ką kalbam?
 
 
Būtų geriau, kad nebūtų svaidomasi tokiais teiginiais, kaip "suvokimas nesiekia toliau barščių lėkštės", nes paprastai visokiomis šarlatanų prognozėmis ir panašiu briedu tiki būtent tie, kurių suvokimas apie pasaulį yra apgailėtinas ir kurie neturi absoliučiai jokio scientific background. Paprastai tokiems eina visokios konspiracijos lengvai, nes jie nesupranta nieko ir nenori domėtis. Radau internete - reiškia teisybė... :)
 
 
Stabdžių vaidmenį gamtoje ir moksle atlieka tie, kurie net nebando tyrinėt nieko, o iškart suranda priežastį visko - "dievas", "vaiduokliai", "blogai planetos išsidėstę" ir pan. Geras pavyzydys yra su verslu, nepasiseka - nu tai kalta kokia velniava Šaulio žvaigždyne, jie niekad nepasakys, kad jų sprendimai buvo šūdini, kad jie padarė klaidų. Visad bus kalta kokia įsivaizduojama velniava - mėnulis, žvaigždės, dvasios, skaičiai ar pan. Šie žmonės yra tikrieji stabdžiai, ne tie, kurie bando tyrinėt pasaulį ir rast objektyvius paaiškinimus viskam. Tie žmonės kaip tik veda visus (taip pat ir "stabdžius") į priekį.
 
 
Labai norėčiau tyrimo apie gimimo datą. :) Nes juk ne iš lempos ištraukei šitą faktą, ar ne?
 
Ir taip, sutapimas. Ir daug tokių yra, ir bet kokiam skaičiui galima prigalvot sutapimų. Vakar 9h ėjau šikt, užvakar irgi 9h ėjau ir nepasisekė kažkas. Bet va užužvakar šikau 5h. Reiškia mano šikimas 9h įtakoja mano sėkmę. Non causa pro causa.
 
 
O kas yra "reali informacija"? Ta, kuri Tamstai patinka, ar kaip? Nes tai, ką čia teigi, nėra jokiais būdais įrodyta, kaip ir "visokios nesąmonės, kurių pilnas internetas". Tai kas yra reali informacija visgi? Kaip ją atskirt nuo "mėšlo"?
 
 
Nejaugi? :D
 
 
Na, pirmyn, laukiam tyrimo iš Tamstos, nes ankstesniame poste gana aiškiai pasakėt "Visai ne tas pats, kada gimsi - žiemą ar vasarą.". Tai tikiu, kad pagrįsit tyrimais? Ar visgi prisipažinsit, kad iš lempos ištraukėt? :)
 
 
Fallacy of composition. Tai, kad mėnulio gravitacija gali sukelt potvynius toli gražu nereiškia, kad ji yra pajėgi kažkaip paveikt žmones. Ir beje, kodėl būtent vanduo įkištas? Ar mėnulio gravitacija tik vandenį traukia? :)
 
 
O ko kaime nebūna tik? :) Aš esu girdėjęs, kad jeigu pjauni vištą su 2 promilėm alkoholio kraujyje, tai po to 3 mėnesius bus sėkmės ir pinigų.
 
 
Tai, kad dešimtys ar šimtai tyrimų nerado jokios koreliacijos tarp žmonių nuotaikos ir žvaigždžių išsidėstymo, mėnulio fazės ir pan. :) Kad orai įtakoja žmonių nuotaikas - tiesa, bet ne "saulė ir mėnulis" tiesiog. Tol kol būna debesuota ir mėnulio pilnaties niekas nemato, tol kažkaip tas mėnulis nieko ir neįtakoja...

Kokie čia tyrimai nustatė, kad 10 "labiau įtikinamas" už 17.4? Jeigu sakoma "į autobusą įlipo 17.4 žmonės", tai nonsensas, bet statistinėj informacijoj 17.4 dažnai bus labiau įtikinamas. Apskritai, kas čia per objektyvus "įtikinama", kai viskas priklauso nuo situacijos, apie ką kalbam?
 
 
Būtų geriau, kad nebūtų svaidomasi tokiais teiginiais, kaip "suvokimas nesiekia toliau barščių lėkštės", nes paprastai visokiomis šarlatanų prognozėmis ir panašiu briedu tiki būtent tie, kurių suvokimas apie pasaulį yra apgailėtinas ir kurie neturi absoliučiai jokio scientific background. Paprastai tokiems eina visokios konspiracijos lengvai, nes jie nesupranta nieko ir nenori domėtis. Radau internete - reiškia teisybė... :)
 
 
Stabdžių vaidmenį gamtoje ir moksle atlieka tie, kurie net nebando tyrinėt nieko, o iškart suranda priežastį visko - "dievas", "vaiduokliai", "blogai planetos išsidėstę" ir pan. Geras pavyzydys yra su verslu, nepasiseka - nu tai kalta kokia velniava Šaulio žvaigždyne, jie niekad nepasakys, kad jų sprendimai buvo šūdini, kad jie padarė klaidų. Visad bus kalta kokia įsivaizduojama velniava - mėnulis, žvaigždės, dvasios, skaičiai ar pan. Šie žmonės yra tikrieji stabdžiai, ne tie, kurie bando tyrinėt pasaulį ir rast objektyvius paaiškinimus viskam. Tie žmonės kaip tik veda visus (taip pat ir "stabdžius") į priekį.
 
 
Labai norėčiau tyrimo apie gimimo datą. :) Nes juk ne iš lempos ištraukei šitą faktą, ar ne?
 
Ir taip, sutapimas. Ir daug tokių yra, ir bet kokiam skaičiui galima prigalvot sutapimų. Vakar 9h ėjau šikt, užvakar irgi 9h ėjau ir nepasisekė kažkas. Bet va užužvakar šikau 5h. Reiškia mano šikimas 9h įtakoja mano sėkmę. Non causa pro causa.
 
 
O kas yra "reali informacija"? Ta, kuri Tamstai patinka, ar kaip? Nes tai, ką čia teigi, nėra jokiais būdais įrodyta, kaip ir "visokios nesąmonės, kurių pilnas internetas". Tai kas yra reali informacija visgi? Kaip ją atskirt nuo "mėšlo"?
 
 
Nejaugi? :D
 
 
Na, pirmyn, laukiam tyrimo iš Tamstos, nes ankstesniame poste gana aiškiai pasakėt "Visai ne tas pats, kada gimsi - žiemą ar vasarą.". Tai tikiu, kad pagrįsit tyrimais? Ar visgi prisipažinsit, kad iš lempos ištraukėt? :)
 
 
Fallacy of composition. Tai, kad mėnulio gravitacija gali sukelt potvynius toli gražu nereiškia, kad ji yra pajėgi kažkaip paveikt žmones. Ir beje, kodėl būtent vanduo įkištas? Ar mėnulio gravitacija tik vandenį traukia? :)
 
 
O ko kaime nebūna tik? :) Aš esu girdėjęs, kad jeigu pjauni vištą su 2 promilėm alkoholio kraujyje, tai po to 3 mėnesius bus sėkmės ir pinigų.
 
 
Tai, kad dešimtys ar šimtai tyrimų nerado jokios koreliacijos tarp žmonių nuotaikos ir žvaigždžių išsidėstymo, mėnulio fazės ir pan. :) Kad orai įtakoja žmonių nuotaikas - tiesa, bet ne "saulė ir mėnulis" tiesiog. Tol kol būna debesuota ir mėnulio pilnaties niekas nemato, tol kažkaip tas mėnulis nieko ir neįtakoja...

Gal galima bus, vos per plauką, nepraėjusias atrankos merginas, nusipirkti su nuolaidėle?

Tai pilną temą prispaminai, kokia yra "afigiena" šita nauja sistema, bet net neturi supratimo išvis, kas čia per sistema? Oh God...
 
Ir išvis aš nesuprantu, ką čia kalbat apie tuos pažymius "apskritai" ar "ar pažymys nurodo protą" ir panašų off-topicą, kai tema išvis nėra apie tai.
 
Čia aš apskritai nesuvokiu, ką galima diskutuot, kai yra tokie faktoriai:
nustatomas vienas minimalus pažymys (7) visiems;
studijų programų vidurkiai skiriasi (kai kur vos siekia 6, kitur - 9.5).
 
Tokiu atveju, kad ir ką bandysi vartyt, sistema gaunasi nesąžininga tų, kurių mokslas yra sudėtingesnis (paprastai tiksliųjų mokslų) atžvilgiu. Sakyt, kad gera sistema, kai vienam fakultete visi sėdi VF ir nesuka galvos, kitam fakultete - iš 120 žmonių kurse 120 moka už mokslą, o vidurkis kurso yra ~6.7, yra absurdas.
 
Ir žinoma, būtų labai gerai, kad vidurkiai suvienodėtų visų fakultetų. Kaip ir būtų gerai, kad subjektyvumas taptų objektyvus. Vienur studijos labiau subjektyvios (visokios vadibos, orientalistikos, filosofijos), kitur - visiškai objektyvios (matematika, informatika, fizika, etc), vertinimai irgi atitinkami (vienur - "iš lempos", kitur - pagal griežtas taisykles, kuomet 10 atitinka absoliučiai visą kursą). Jeigu įstatymas reikalauja sulygint objektyvumą su subjektyvumu, ką išvis neįmanoma padaryt, tai gal pats įstatymas yra š?

Tai pilną temą prispaminai, kokia yra "afigiena" šita nauja sistema, bet net neturi supratimo išvis, kas čia per sistema? Oh God...
 
Ir išvis aš nesuprantu, ką čia kalbat apie tuos pažymius "apskritai" ar "ar pažymys nurodo protą" ir panašų off-topicą, kai tema išvis nėra apie tai.
 
Čia aš apskritai nesuvokiu, ką galima diskutuot, kai yra tokie faktoriai:
nustatomas vienas minimalus pažymys (7) visiems;
studijų programų vidurkiai skiriasi (kai kur vos siekia 6, kitur - 9.5).
 
Tokiu atveju, kad ir ką bandysi vartyt, sistema gaunasi nesąžininga tų, kurių mokslas yra sudėtingesnis (paprastai tiksliųjų mokslų) atžvilgiu. Sakyt, kad gera sistema, kai vienam fakultete visi sėdi VF ir nesuka galvos, kitam fakultete - iš 120 žmonių kurse 120 moka už mokslą, o vidurkis kurso yra ~6.7, yra absurdas.
 
Ir žinoma, būtų labai gerai, kad vidurkiai suvienodėtų visų fakultetų. Kaip ir būtų gerai, kad subjektyvumas taptų objektyvus. Vienur studijos labiau subjektyvios (visokios vadibos, orientalistikos, filosofijos), kitur - visiškai objektyvios (matematika, informatika, fizika, etc), vertinimai irgi atitinkami (vienur - "iš lempos", kitur - pagal griežtas taisykles, kuomet 10 atitinka absoliučiai visą kursą). Jeigu įstatymas reikalauja sulygint objektyvumą su subjektyvumu, ką išvis neįmanoma padaryt, tai gal pats įstatymas yra š?