Seimo planas: Sunaikinam Lietuvą!

Sveiki, uždarbiečiai,

galbūt temos pavadinimas ir perdaug "skambus", bet kaip kitaip atkreipsi Jūsų dėmesį. Šiandien sužinojau tokią žinią (kuri pakankamai man aktuali, nes esu studentas (pirmakursis) gavęs valstybės finansuojamą vietą): "Yra didžiulė tikimybė, kad rytoj, seimo posėdžio metu bus patvirtintas rotacijos modelis, kurį paprasčiausiai galime vadinti „septynetu", reiškiantis, kad valstybės finansuojamas studijų vietas praras tie studentai, kurie turės vidurkį lygų ar žemesnį septynetui."

Taigi, patekimas į universitetus sunkėja kiekvienais metais, vis nauji privalomi egzaminai be kurių nebus galima įstoti į valstybės finansuojamas vietas... Bet tai dar ne pabaiga, negana to, kad visais būdais stengiasi atimti galimybę įstoti į vf vietą universitetuose, bet jeigu kažkaip netyčia vis dėlto pavyksta į jį pakliūti tai dar ir stengiasi kuo greičiau išmesti iš jo. Nežinau kaip jums atrodo tas modelis / įstatymas (nežinau kaip jį pavadint) "septynetas", bet man jis panašus į seimo "krepšelio" didinimą. Manau, išsilaikyti universitete su didesniu vidurkiu nei 7 nėra taip jau lengva.

Kadangi daug studentų praras vf vietas, kažkas iš jų pasiliks mokamose vietose (Seimas: Money for freeeee! :))), kiti galbūt pajėgs mokytis (prarasdami socialinį gyvenimą, na, gabesni galbūt sugebės suderint abu dalykus), bet ką veiks kita dauguma? Emigracija, apie ką daugiau gali pagalvot kai nėra išeities, kai valstybei tavęs nereikia.

Mokytis reikia, bet ar neužtenka to, kad vidurkis negali būti 20% mažesnis už visų studentų vidurkį (norint išlikti vf vietoje)? Mano nuomone, tai yra pakankamas paskatinimas mokytis, o neatsilikti nuo kitų nebus taip sunku kai visiems yra vienodas krūvis, jei sunkūs mokslai, daugumos vidurkis mažėja, jei lengvesni daugumos ir kyla, kas išvis nesimoko, tas krenta lauk, logiška.

Pirmąjį mėnesį universitetas man sudarė įspūdį, kad čia studentas ne tik mokosi savo specialybės, bet ir tobulėja visose srityse. Naujos galimybės, naujos pažintys, projektai, organizacijos... Čia suteikimas ne tik mokslas, bet ir pagrindas asmeniniam tobulėjimui, baigęs aukštąją mokyklą žmogus jau turės (ne visais atvejais) visai kitokį mąstymą, geriau įžvelgs galimybes, bus potencialesnis darbuotojas betkokioj srity. Galbūt seimo nariai bijo, kad jų vietas užims sumanesni žmonės ir jie praras savo lobių kasyklas?

Taigi, įveda šitą pataisą ("septynetą"), daug jaunų, galbūt tarp jų ir potencialių žmonių išvažinėja, o valstybė už tuos studentų pinigus priveža į šalį visokiausių pabėgelių! Planas tiesiog genialus...

Galbūt ir perdedu, bet iš mano pozicijos viskas taip ir atrodo, seimas Lietuvoje tiesiog žlugdo jaunus žmones.

Šiaip būtų įdomu sužinoti kaip analizavo visą šitą naują modelį, kokius tyrimus atliko ir kaip jis padėtų Lietuvai, be to, kad už papildomus pinigus būtų privežta pabėgėlių.

Įstatymo projektas: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1077259

O ką čia manyti? Japonijoje yra 86 valstybinės aukštosios mokyklos (1 aukštoji milijonui penkiems šimtams tūkstančių gyventojų). Lietuvoje, tuo tarp, 27 aukštosios...

Japonai durni ar mes sovietinio mąstymo niekaip neišsivaduojam?

O ką čia manyti? Japonijoje yra 86 valstybinės aukštosios mokyklos (1 aukštoji milijonui penkiems šimtams tūkstančių gyventojų). Lietuvoje, tuo tarp, 27 aukštosios...

 

Japonai durni ar mes sovietinio mąstymo niekaip neišsivaduojam?

Kodėl galimybė suteikti kuo daugiau žmonių aukštąjį mokslą yra sovietinis mąstymas?

Tai siūlai Lietuvoje palikti tik 2 - 3 aukštąsias mokyklas? Ir kaip tai padėtų valstybei? Nei už importą nei eksportą, manau, tiek daug mokesčių negaunam kaip Japonai (tiksliai nežinau, gal ir klystu, nelabai žinau apie Japoniją) tai ką darys visi negavę mokslo ir už ką išsilaikys valstybė? Visi žemdirbiais gi netaps... O verslą grynai nuo 0 pradėti neturint nei mokslo, nei pažinčių irgi ne taip jau ir lengva... Tai kyla dar vienas klausimas: kas tuomet kurs naujas darbo vietas?

na ta prasme jeigu per daug studijuojančių tai reikia sunkit ne mokymasį bet manau stojimą, taip per daug žmonių istoja į tuos universitetus , bet toks požiūris jau susiformavęs, kad be universiteto esi niekas, realiai ir su univeru ir taip daugiau nei puse lietuvos yra niekas, visi nori būt turtingi arba BENT patenkinti savo poreikius, kiek laisviau gyventi, bet tai rodos tiesiog neįmanoma, darbdaviai suinteresuoti mokėti kuo mažiau, o uždirbti kuo daugiau, o lietuviai ir dirba už ta minimumą, visi tik garsiai lygina lietuvius su kitų šalių gyventojais, kaip kas gyvena, tik tiek, kad niekas nepažiūri, kad kitur ir minimumas bent 1000€, dauguma lietuvių net nesupranta, kas yra laisvai gyventi, atsidėti santaupom ir dar atsinaujinti buitinę ar elektroninę techniką...

O kas dėl visko kaltas? visi... vieni nesudaro geresnių sąlygų, kiti dirbą už 300 ir nieko nedaro, tiesiog dirba. Tereik daugiau tiesos, kai visi "juodadarbiai" netylėtų darytų kažką, tuomet darbdaviai, valdžią neturėtų pasirinkimo, kažką daryti būtų priversti, o dabar gaunasi jiems gerai tai ir mums gerai :) kurgi ne

Na ir pabaigai, senas tačiau į temą juokelis

Susitinka vyriausybių vadovai G. Brownas, A. Merkel ir A. Kubilius.

G. Brownas:

- Pas mus vidutinis atlyginimas yra 2000 svarų sterlingų. 1000 svarų sterlingų žmonės išleidžia mokesčiams. Niekaip nesuprantu, kaip jie iš to 1000 išgyvena...

A. Merkel:

- Pas mus vidutinis atlyginimas yra 1500 eurų. 700 eurų žmonės išleidžia mokesčiams. Niekaip nesuprantu, kaip jie iš tų 800 išgyvena...

A. Kubilius:

- Pas mus vidutinis atlyginimas yra 1000 litų. 1200 litų žmonės išleidžia mokesčiams. Niekaip nesuprantu, iš kur jie tuos 200 gauna...

Kodėl galimybė suteikti kuo daugiau žmonių aukštąjį mokslą yra sovietinis mąstymas?

 

Tai siūlai Lietuvoje palikti tik 2 - 3 aukštąsias mokyklas? Ir kaip tai padėtų valstybei? Nei už importą nei eksportą, manau, tiek daug mokesčių negaunam kaip Japonai (tiksliai nežinau, gal ir klystu, nelabai žinau apie Japoniją) tai ką darys visi negavę mokslo ir už ką išsilaikys valstybė? Visi žemdirbiais gi netaps...

Sovietinis mąstymas yra kad po vidurinės būtinai turi į aukštąją patekti. Ir visai nesvarbu, kad po to absolvento „su aukštuoju“ net į kasą parduotuvėje nelabai nori priimti.

Lietuvoje liks 2-3, gal iki 5 aukštųjų. Visiems protingiems ir motyvuotiems užteks, o kokybės bus gerokai daugiau. Visiems kitiems – profesinės mokyklos (ir čia nėra nieko gėdingo, išmanyti paklausų amatą yra puiku). Negi nematai, kad link to judama? Tik politikams neužtenka kiaušinių imti ir padaryti, tai ir keliaujame iš lėto aplinkeliais (o tai kainuoja daug pinigų visiems mums ir sudaužytas viltis trumparegių tėvų vaikams).

Sovietinis mąstymas yra kad po vidurinės būtinai turi į aukštąją patekti. Ir visai nesvarbu, kad po to absolvento „su aukštuoju“ net į kasą parduotuvėje nelabai nori priimti.

 

Lietuvoje liks 2-3, gal iki 5 aukštųjų. Visiems protingiems ir motyvuotiems užteks, o kokybės bus gerokai daugiau. Visiems kitiems – profesinės mokyklos (ir čia nėra nieko gėdingo, išmanyti paklausų amatą yra puiku). Negi nematai, kad link to judama? Tik politikams neužtenka kiaušinių imti ir padaryti, tai ir keliaujame iš lėto aplinkeliais (o tai kainuoja daug pinigų visiems mums ir sudaužytas viltis trumparegių tėvų vaikams).

Apie profesines nieko blogo aš nesakiau. O kodėl nenori priimt pasvarstei? Galbūt todėl, kad žino jog jų taip lengvai neapmulkins, jie sieks kažko daugiau, norės geresnės karjeros, daugiau pinigų, todėl ir samdo tuos "juodadarbius" (kaip jau minėjo xeimax

na ta prasme jeigu per daug studijuojančių tai reikia sunkit ne mokymasį bet manau stojimą, taip per daug žmonių istoja į tuos universitetus , bet toks požiūris jau susiformavęs, kad be universiteto esi niekas, realiai ir su univeru ir taip daugiau nei puse lietuvos yra niekas, visi nori būt turtingi arba BENT patenkinti savo poreikius, kiek laisviau gyventi, bet tai rodos tiesiog neįmanoma, darbdaviai suinteresuoti mokėti kuo mažiau, o uždirbti kuo daugiau, o lietuviai ir dirba už ta minimumą, visi tik garsiai lygina lietuvius su kitų šalių gyventojais, kaip kas gyvena, tik tiek, kad niekas nepažiūri, kad kitur ir minimumas bent 1000€, dauguma lietuvių net nesupranta, kas yra laisvai gyventi, atsidėti santaupom ir dar atsinaujinti buitinę ar elektroninę techniką...

O kas dėl visko kaltas? visi... vieni nesudaro geresnių sąlygų, kiti dirbą už 300 ir nieko nedaro, tiesiog dirba. Tereik daugiau tiesos, kai visi "juodadarbiai" netylėtų darytų kažką, tuomet darbdaviai, valdžią neturėtų pasirinkimo, kažką daryti būtų priversti, o dabar gaunasi jiems gerai tai ir mums gerai :) kurgi ne

Na, žiūrint dar kas ką veikia tame univere, jeigu ten tiesiog nueini prasėdi paskaitas, o grįžęs prie FB kimarini ir nepasinaudoji galimybėmis tai ir tampi tiesiog žmogus su diplomu... Reikia tiesiog pasiimti iš univero viską kas įmanoma ir dar paprašyti daugiau :D Su diplomais ir nenori dirbti už minimumus, kuo daugiau žmonių su diplomais tuo didesnis spaudimas verslininkams didinti atlyginimus... O kadangi naudą verslui atneša didesnę tai galbūt visai ir logiškas pasirinkimas būtų, geriau mokėti daugiau, bet gauti didesnį atsidavimą, negu turėti kokius 3 darbuotojus vietoj to vieno ir mokėti visiem minimumus už tinginiavimą arba savo darbo neišmanymą ir laiko eikvojimą (aišku, kalbu ne apie visus, kiti ir be mokslo sugeba viską, greitai mokosi dirbti ir yra sumanūs)

Galbūt todėl, kad žino jog jų taip lengvai neapmulkins, jie sieks kažko daugiau, norės geresnės karjeros, daugiau pinigų, todėl ir samdo tuos "juodadarbius"

Aplink matymas vien priešų ir išnaudotojų – irgi sovietinio palikimo dalis. Keista, kad tuo užkrėsti ir jauni, sovietmečio nematę žmonės. Galiu iš savo patirties pasakyti (mačiau kaip personalo vadovybė skirsto kondidatų CV į „domina“ bei „nedomina“): žino, iš kokių aukštųjų ir/ar studijų programų žmonės dažniausiai ateina išmokę išsisukinėti, tinginiauti ir prastai pasiruošę. Kitaip sakant, greičiausiai, yra mažai ko verti. Tai ir negaišta laiko atidesniam CV peržiūrėjimui, apie pakvietimą į pokalbį nėra nei minties.

Sovietinis mąstymas yra kad po vidurinės būtinai turi į aukštąją patekti. Ir visai nesvarbu, kad po to absolvento „su aukštuoju“ net į kasą parduotuvėje nelabai nori priimti.

 

Lietuvoje liks 2-3, gal iki 5 aukštųjų. Visiems protingiems ir motyvuotiems užteks, o kokybės bus gerokai daugiau. Visiems kitiems – profesinės mokyklos (ir čia nėra nieko gėdingo, išmanyti paklausų amatą yra puiku). Negi nematai, kad link to judama? Tik politikams neužtenka kiaušinių imti ir padaryti, tai ir keliaujame iš lėto aplinkeliais (o tai kainuoja daug pinigų visiems mums ir sudaužytas viltis trumparegių tėvų vaikams).

Faktas, kad Lietuvoj dalis aukštųjų yra apgailėtino lygio ir nelabai aišku, kodėl vadinamos aukštosiomis. Bet ar kalba išvis apie tai eina? Tose aukštosiose paprastai septyni yra apgailėtinas pažymys ir visi mokosi geresniais.

"Septyneto" sistema paprasčiausiai yra neteisinga kai kurių specialybių ar ir visų fakultetų atžvilgiu. Kaip besimokantis VU MIF'e galiu pasakyt, kad čia 7 vidurkis daugeliu atvejų yra kosminis, kurio beveik niekas neturi, o kas turi gauna skatinamąsias stipendijas. Tuo tarpu pakalbinus porą savo draugių iš filologijos fako išgirsti "gavau 8 iš egzo, nu ir šikna" arba iš fizikų kai kurių "tai visą semestrą šūdą malam, prieš egzą formulių iškalam nemažai ir gaunam 8-9", aš išvis net nenoriu kalbėt apie visokius soc. darbus, vadybas ir panašias "studijas", kai mano specialybę studindamas visą semestrą esi užimtas visokiais darbais. Ir net puse etato derint darbą su studijom yra gana sudėtinga, tuo tarpu kitur neretai tenka išgirst, kad kai kurie ir pilnu etatu dirba bestudijuodami...

Kad dabartinė sistema ydinga yra faktas, tą išaiškino Konstitucinis Teismas, o jo sprendimą vykdyti reikia. Bet ne šokant nuo "aštuoneto" prie "septyneto", t.y. ant to paties grėblio, ant kurio buvom anksčiau. Nauja sistema turi būt socialiai teisinga visiems, jeigu ji dar prisidėtų ir prie "universitetų" naikinimo būtų dar geriau. Šiuo atveju būtent ir yra skatinami tie "universitetai" su "specialybėm", kur visi 9-10 gauna.

KT iš esmės išaiškino, kad studento lūkesčiai turi būt aiškūs, be jokių "skaičių iš dangaus", kaip yra dabar - to menamo vidurkio, kuris dar tik bus, niekas nežino iš anksto. Tą galima išspręst elementeriai tiesiog imant vidurkį iš ankstesnių metų, bet dabartinis Seimas susideda iš DP, LSDP debilų, tai tokie lūkesčiai iš jų jau būtų ganėtinai dideli. Juk lengviau pasiūlyt sistemą, kuri jau buvo įvesta anksčiau, buvo kritikuota ir visiškai nepasiteisino. :) Tik pakeist įstatymo tekste 8 į 7. Easy.

Valstybė nori investuoti į studentus be rizikos. Įstojai, išmetė ar dėl kitų priežasčių išėjai (net jei po 1 ar 2 metų supranti, kad gavai pakankamai, o savo laiką skiri įmonės kūrimui / vystymui / plėtrai, sukuriant darbo vietas, sumokant mokesčius) - susimoki, ką finansavo.

Tas vidurkis... Na, mokykis ir niekas neatims finansavimo, 7 yra vidutiniškai. Bėda, kad kai kurie dėstytojai suteikia mažai žinių, o reikalauja kaip iš doktorantų ar net mokslininkų... Humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų pažymiai iš esmės skirtingi. Tas pats universitetas. Informatikų vidurkiai nuo ~6 iki 9,5, matematikų pasitaikė ir gabesnių, net 9,8 ar 9,9 turėjo, bet buvo kas ir 6 sunkiai siekė, o šokėjai skundžiasi, kad semestras blogas, net keli iš grupės turi vidurkį mažesnį nei 9...

O dabar pažiūrėkim iš realios pusės.

Aš pilnai sutinku, kad yra sovietinis mąstymas, kad be aukštojo mokslo tu esi beveik lygus išmatų kalnui. Bet neskubėkit teisti, prie to prieisim.

Pas mus yra įprasta, kad žmogus jau 10-tos klasės pabaigoje žino, kurį universitetą pasirinks, tačiau ar ten pateks - jis nežino. Susirenki pagal tų metų universiteto reikalavimus pamokas ir po metų sužinai, kad nemaža dalis jų pasikeitė arba pasikeitė reikalavimai ( iš B į A lygį ). Tada tave apima apmaudas ir ieškai alternatyvos - universiteto. Bet kodėl? Paminėsiu "geriausią" mokyklą Šiauliuose - Janonį. Ten mokytojai kalba, kad jeigu pateksi į kolegiją arba profesinę mokyklą tu tapsi ##### ir visą gyvenimą tavęs niekas nekęs (taip, yra mokytojų, kurie taip kalba). Bet ši tendencija ne tik ten - ne viena mokykla turi tokių mokytojų, kurie dievina universitetą ir tave stumia į jį. Bet kas iš to? Kai man taip pasakydavo - visada atkirsdavau, kad jau dirbu ir diplomo niekas nepaprašė, tačiau iš manęs visada juokdavosi, kad be diplomo aš daugiau 600LT uždirbti niekaip nesugebėsiu, nes niekam nebūsiu reikalingas. Deja, bet taip nėra. Uždirbu šiuo metu daugiau, nei draugai, kurie jau baigę aukštąsias studijas neranda darbo pagal specialybę - niekas jų tiesiog nenori. (visai kita istorija jei baigei profesinę arba kolegiją)

Taigi, pirma reikėtų ne universitetų skaičių mažinti, o vyresnių žmonių mąstymą keisti. Mano tėvai, lygiai taip pat kaip ir visi tėvai aplink man pastoviai kartojo: Pabaik bet kokį universitetą, kad tik gautum diplomą ir gerą darbą. Nepykit, bet jei mane traukia IT aš tikrai nesiruošiu baigti vadybos. (kas be ko, prie to prieisime) Taigi realiai renkuosi studijas, kurios man tinka ir patinka.

Dabar kodėl visi sėdi be darbo? Hm, turbūt dažniausiai prastos profesijos pasirinkimas paskatintas tėvų. Draugė labai nori studijuoti grafinį dizainą, tačiau jos mama vis kartoja - stok į Vadybą, nes gausi darbą ir būsi vadybininke (gausi "gerą" algą). Juokingiausia tai, kad jos mamai taip pat yra sunku rasti vadybininkės darbą. Dabar pagalvokim kodėl? Vadybininkų yra per daug! Rinka perpildyta arba vadybininkai yra niekam tikę. Tiesiog yra specialybių, kurių šiuo metu yra per daug ir mokytis jas yra nesąmonė.

Na, o grįžtant prie temos, tai aš esu už visu 100%, kad padarytų ne tik 7, bet ir 9. Kad atšoktų noras visiems studijuoti būtent universitete. Žmonės, yra tikrai daug pasirinkimo ir dejuoti, kad neišsilaikau yra nesąmonė. Žinokit savo galimybes ir nešokit aukščiau bambos. Juo labiau pažiūrėkit kiek procentaliai atkrenta po pirmo semestro mokinių universitete. Kažkas ten ne to sakysit? Ne, viskas ok. Tiesiog ateina tie, kurie mokyklą baigė su 4-tais ir tikisi, kad universitete išsisuks, bet deja...

KTU inžinerijoj kurso vidurkis retai 6 siekia. Lietuvai trūksta inžinierių? Dabar jų iš vis nebus. Problem solved.

Taigi, pirma reikėtų ne universitetų skaičių mažinti, o vyresnių žmonių mąstymą keisti.

Kuo žmogui metų daugiau, tuo jam sunkiau ką nors keisti. Čia ne užsispyrimas ar kvailumas, o psichika. Tad vilčių pakeisti vyresnių žmonių mąstymą geriau per daug nepuoselėti :)

Jeigu rimčiau – net pačioje prasčiausioje aukštojoje gali išaugti puikus specialistas. Jeigu žmogus gyvena tuo, ką pasirinko – jo nesusustabdys nei prasti dėstytojai ar pasibaisėtina studijų programa. Viskas nuo žmogaus priklauso.

Bet. Kai dauguma į aukštąsias stoja tam, kad „gautų“ diplomą (visai nesvarbu kokį) ir „baigęs“ (kaip kokia liga persirgęs) galėtų dirbti už „gerą algą“ – nieko iš to neišeina. Ir niekada neišeis.

Tikrai nemanau, kad šis įstatymas bus patvirtintas. Pati mokiausi fizikos fakultete ir 7 buvo labai geras pažymys :D O bendrai kalbant, išvis nesuprantų pažymių sureikšminimo. Tai be galo subjektyvus dalykas. Vieni dėstytojai griežtesni, priekabesni, kiti kaip tik atlaidūs. Kartais patys atsiskaitymai būna keistai suformuluoti arba sudaryti iš neesminės semestro medžiagos. Visi tie vertinimai - tik turinys, o svarbiausia juk forma t.y. gebėjimas praktiškai pritaikyti tai, ką išmokai ir ne kažkokiam koliokviumo lape, o realiame darbe :)

Tikrai nemanau, kad šis įstatymas bus patvirtintas. Pati mokiausi fizikos fakultete ir 7 buvo labai geras pažymys :D O bendrai kalbant, išvis nesuprantų pažymių sureikšminimo. Tai be galo subjektyvus dalykas. Vieni dėstytojai griežtesni, priekabesni, kiti kaip tik atlaidūs. Kartais patys atsiskaitymai būna keistai suformuluoti arba sudaryti iš neesminės semestro medžiagos. Visi tie vertinimai - tik turinys, o svarbiausia juk forma t.y. gebėjimas praktiškai pritaikyti tai, ką išmokai ir ne kažkokiam koliokviumo lape, o realiame darbe :)

Teko girdėt kalbų iš dėstytojų, kurie glaudžiai bendrauja su švietimo ministerija, kad pažymių ateityje tikrai neliks, bus vertinama visai kitaip. Deja, jau ne vieneri metai praėjo, o ta linkme nematau ko nors daromo.

Praktiškas panaudojimas universitetams nerūpi. Kaip jie patys sako, nori praktikos - eik į kolegiją. Iš tiesų, universitetai daugiau skirti ruošti mokslo žmones, tai yra, tuos, kurie darys tyrimus, bandys kažką atrasti, suprasti, bet ne pritaikyti tai realiai.

Mane šiek tiek stebina profesinių mokyklų nuvertinimas Lietuvoje. Neslėpsiu, norėjau po 10 klasių ten eit, po to po 12, bet aplinka jose yra tikrai nekokia, tad suabejojau, ar tai bus geras pasirinkimas ir nukeliavau į universitetą. Ar norėčiau į jį grįžti? Dėl mokslų tikrai ne.

Suprantu, jog universitetai neva labiau orentuoti į teorinių žinių perteikimą, bet man tai atrodo išpūstas reikalas. Lygiai taip pat, kaip visų bendrauniversitetinių disciplinų kišimas studentui, iš noro jį padaryti "visapusiškai apsišvietusiu", nors dažniau gaunasi "visapusiškai nieko nežinantis".

Na, žiūrint dar kas ką veikia tame univere, jeigu ten tiesiog nueini prasėdi paskaitas, o grįžęs prie FB kimarini ir nepasinaudoji galimybėmis tai ir tampi tiesiog žmogus su diplomu... Reikia tiesiog pasiimti iš univero viską kas įmanoma ir dar paprašyti daugiau :D Su diplomais ir nenori dirbti už minimumus, kuo daugiau žmonių su diplomais tuo didesnis spaudimas verslininkams didinti atlyginimus... O kadangi naudą verslui atneša didesnę tai galbūt visai ir logiškas pasirinkimas būtų, geriau mokėti daugiau, bet gauti didesnį atsidavimą, negu turėti kokius 3 darbuotojus vietoj to vieno ir mokėti visiem minimumus už tinginiavimą arba savo darbo neišmanymą ir laiko eikvojimą (aišku, kalbu ne apie visus, kiti ir be mokslo sugeba viską, greitai mokosi dirbti ir yra sumanūs)

bėda yra tai kad į universiteta patenka visi kas nori ( beveik) taigi , tiesiog reikia tokio dalyko, kad ten patektu tik suinteresuoti žmonės, kurie žinio ko nori ir ko ten eina, tada nebus taip, kad einama tik pasedėti, va kame problmea, kad visi nori diplomo bet ne visi suinteresuoti mokytis ir to nori.

"Septyneto" sistema paprasčiausiai yra neteisinga kai kurių specialybių ar ir visų fakultetų atžvilgiu. Kaip besimokantis VU MIF'e galiu pasakyt, kad čia 7 vidurkis daugeliu atvejų yra kosminis, kurio beveik niekas neturi, o kas turi gauna skatinamąsias stipendijas. Tuo tarpu pakalbinus porą savo draugių iš filologijos fako išgirsti "gavau 8 iš egzo, nu ir šikna" arba iš fizikų kai kurių "tai visą semestrą šūdą malam, prieš egzą formulių iškalam nemažai ir gaunam 8-9", aš išvis net nenoriu kalbėt apie visokius soc. darbus, vadybas ir panašias "studijas", kai mano specialybę studindamas visą semestrą esi užimtas visokiais darbais. Ir net puse etato derint darbą su studijom yra gana sudėtinga, tuo tarpu kitur neretai tenka išgirst, kad kai kurie ir pilnu etatu dirba bestudijuodami...

O jums neatrodo, kad čia irgi yra problema, jog pažymiai uždirbami ne vienodai arba naudojamos neaiškios vertinimo sistemos? Jei tarp fakultetų ar univerų taip skiriasi pažymių vidurkiai tai ar nereikėtų pirma kalbėti kokios yra to priežastys, kodėl vieni dėstytojai niekada neįvertina darbų aukščiau 9, o kiti žemiau 6? Asmeniškai manau, kad dabartinis vertinimas yra per daug subjektyvus, priklauso nuo dėstytojo nuotaikos, studento veido ir pan. Nėra aiškios sistemos. Yra kas iš to laimi, bet yra kas ir pralošia. Ne veltui Amerikoje žinių vertinimui pagrinde naudojami testai tam, kad tokių subjektyvių vertinimų būtų kuo mažiau.

Suprantu, jog universitetai neva labiau orentuoti į teorinių žinių perteikimą, bet man tai atrodo išpūstas reikalas. Lygiai taip pat, kaip visų bendrauniversitetinių disciplinų kišimas studentui, iš noro jį padaryti "visapusiškai apsišvietusiu", nors dažniau gaunasi "visapusiškai nieko nežinantis".

Filosofijos istorija buvo tiesiog būtiniausias dalykas informatikui. Sužinojau, kad nieko nesužinojau, numušė vidurkį žemyn, nes reikalavo tiksliai taip kaip parašyta buvo jos teorijoj, o gavo gerus pažymius tie, kurie užsiėmė beletristika. Kūno kultūra net du semestrus. Neva dėl to, kad studentai mažai juda. Taip, labai mažai judėjau, bent kartą per savaitę mūsų kolektyvas žaisdavo tinklinį, kas dieną iki universiteto eidavo pėsčiomis (5 km į vieną pusę). Dauguma grupiokų lankė sporto klubus, mėgo važinėt dviračiais, bėgiodavo ir t.t. Vienas kitas sėslesnis. Ir dar bent keli dalykai, kurių reikia, "nes reikia" visiems. Tuo tarpu mūsų universitetas atisakė informacinių technologijų (kai kur tai vadinama kompiuteriniu raštingumu), nes "visi jau moka kompiuterį naudot". Bent pusė studentų, o ypač neakivaizdinių, kur daugiau vyresnių, ateidavo prieš ginimus perkreiptais veidais arba apsiverkę ir prašydavo pagelbėti sutvarkant jų word'us ir powerpoint'us. Ko tik neprisižiūrėjau...

Tai čia kaip pasižiūrėt... Kažko iš tiesų reikia, bet ko reikia, tą naikina, o ko realiai tikrai nereikia, tą palieka, nes taip jau 100 metų...

Pastebėjau, kad kolegijose daugiau dirba tų, kurie padarė kažką savo, o nėra vien tik dėstytojai. Jų paskaitos kur kas naudingesnės ir įdomesnės. Nesakau, kad universitetuose jų nėra, bet skirtumas didelis..

bėda yra tai kad į universiteta patenka visi kas nori ( beveik) taigi , tiesiog reikia tokio dalyko, kad ten patektu tik suinteresuoti žmonės, kurie žinio ko nori ir ko ten eina, tada nebus taip, kad einama tik pasedėti, va kame problmea, kad visi nori diplomo bet ne visi suinteresuoti mokytis ir to nori.

Ne į visus universitetus patenka visi kas nori. Tuo labiau, į VF. Rotacija nelabai keis šitą faktą, pateko, parotavo, išėjo. Dar gal ir blogiau bus, nes kai kurie tikėsis, kad kitas susikirs greičiau, bandys pakišt ir t.t. (būna ir dabar tokių "bairių", kur konkurencija didelė). Diplomo siekia visi dėl spaudimo iš artimųjų, draugų, visuomenės. Jau po truputį mažėja tas poreikis, bet...

O jums neatrodo, kad čia irgi yra problema, jog pažymiai uždirbami ne vienodai arba naudojamos neaiškios vertinimo sistemos? Jei tarp fakultetų ar univerų taip skiriasi pažymių vidurkiai tai ar nereikėtų pirma kalbėti kokios yra to priežastys, kodėl vieni dėstytojai niekada neįvertina darbų aukščiau 9, o kiti žemiau 6? Asmeniškai manau, kad dabartinis vertinimas yra per daug subjektyvus, priklauso nuo dėstytojo nuotaikos, studento veido ir pan. Nėra aiškios sistemos. Yra kas iš to laimi, bet yra kas ir pralošia. Ne veltui Amerikoje žinių vertinimui pagrinde naudojami testai tam, kad tokių subjektyvių vertinimų būtų kuo mažiau.

Čia yra viena didžiausių problemų. Tikrai pikta ir apmaudu, o problemos sprendimo niekas nė nesiruošia ieškot. Testai irgi nėra geras vertinimo būdas.

 

Ne į visus universitetus patenka visi kas nori. Tuo labiau, į VF. Rotacija nelabai keis šitą faktą, pateko, parotavo, išėjo. Dar gal ir blogiau bus, nes kai kurie tikėsis, kad kitas susikirs greičiau, bandys pakišt ir t.t. (būna ir dabar tokių "bairių", kur konkurencija didelė). Diplomo siekia visi dėl spaudimo iš artimųjų, draugų, visuomenės. Jau po truputį mažėja tas poreikis, bet...

 

Na ir nesakau, kad į visus, bet tikrai per daug sustoja, juk yra tokie, kurie priima beveik visus, na ir nebūtinai vf , tačiau vistiek KOKS TIKSLAS? Eina visi kas nori, o jų per daug, dėl to patenka nesuinteresuoti asmenys, kurie kažkur laiko praleidžia daugiau nei paskaitose, tai negalima pritaikyti kiekvienai spec, tačiau tokių daugiau kur yra keli ar keliolika kurie tikrai nesuinteresuoti, turi vieta , praeina sesijas ir gerai.

Na ir nesakau, kad į visus, bet tikrai per daug sustoja, juk yra tokie, kurie priima beveik visus, na ir nebūtinai vf , tačiau vistiek KOKS TIKSLAS? Eina visi kas nori, o jų per daug, dėl to patenka nesuinteresuoti asmenys, kurie kažkur laiko praleidžia daugiau nei paskaitose, tai negalima pritaikyti kiekvienai spec, tačiau tokių daugiau kur yra keli ar keliolika kurie tikrai nesuinteresuoti, turi vieta , praeina sesijas ir gerai.

Nenustebčiau, kad mintyje turi MRU. Tikslas labai aiškus - pinigai. Universitetas / kolegija gauna pinigus. Ar studentų 17, ar 23 - išlaidos vienodos (10 ir 23 jau skirtumas yra dėl grupių, bet nelabai didelis). Tai kodėl nepriimus tų lodorių (kaip mėgdavo mano dėstytojų dauguma sakyt), kurie moka pinigus ir nesinaudoja infrastruktūra? Vis tiek dauguma jų nebaigs, o sumokėję bus bent už porą semestrų. Kainos studijų nemažos :)

Studentam koks tikslas, sunkiau pasakyti. Vieni gyvena iš tėvų kišenės ir studentauja, kiti gal tikisi - o jei pasiseks?

KTU inžinerijoj kurso vidurkis retai 6 siekia. Lietuvai trūksta inžinierių? Dabar jų iš vis nebus. Problem solved.

Tokie inžinieriai, kur 6 nesiekia, turėtų inžinerijos mokytis profkėj. Ką toks inžinierius gali suprojektuot? Griūvantį pastatą?

Viskas gerai su tuo vidurkiu. Ar 7, ar 8 - jokio skirtumo, TIK GERIAUSI turi gauti VF. Dabartinė 20proc. sistema yra nesąmoninga, nes VF vietų yra labai mažai.

Sakykim, kad grupėj yra 20 žmonių.

7 nemokamai mokosi. Jų pažymiai 7 8 9 7 8 9 10

13 mokamai (daugumai jų nusispjaut) 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 10 8 6

Vidurkis: 6,6. Kas mokosi VF - ten ir mokosi visus 4 metus, nes jų vidurkis virš 6,6, bet MOKAMAM moksle 2 žmonės mokosi geriau nei VF 2 žmonės. Kodėl protingesni turi mokėti pilną sumą? Čia yra NENORMALU.

Pavyzdyje vidurkis 6.6, o kad studentas prarastų VF vietą, tai turėtų būt 5.3. Tai įmanoma tik teoriškai. Nors vidurkis būtų ir 8.5, vistiek VF prarasti būtų per sudėtinga, nes VF studentas turėtų gauti vidurkį 6.8, kas irgi tik teoriškai įmanoma (jeigu kurso vidurkis 8.5, maža tikimybė, jog VF studentas turės 6.8 vidurkį).

Tokie inžinieriai, kur 6 nesiekia, turėtų inžinerijos mokytis profkėj. Ką toks inžinierius gali suprojektuot? Griūvantį pastatą?

 

Viskas gerai su tuo vidurkiu. Ar 7, ar 8 - jokio skirtumo, TIK GERIAUSI turi gauti VF. Dabartinė 20proc. sistema yra nesąmoninga, nes VF vietų yra labai mažai.

 

Sakykim, kad grupėj yra 20 žmonių.

 

7 nemokamai mokosi. Jų pažymiai 7 8 9 7 8 9 10

13 mokamai (daugumai jų nusispjaut) 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 10 8 6

 

Vidurkis: 6,6. Kas mokosi VF - ten ir mokosi visus 4 metus, nes jų vidurkis virš 6,6, bet MOKAMAM moksle 2 žmonės mokosi geriau nei VF 2 žmonės. Kodėl protingesni turi mokėti pilną sumą? Čia yra NENORMALU.

 

Pavyzdyje vidurkis 6.6, o kad studentas prarastų VF vietą, tai turėtų būt 5.3. Tai įmanoma tik teoriškai. Nors vidurkis būtų ir 8.5, vistiek VF prarasti būtų per sudėtinga, nes VF studentas turėtų gauti vidurkį 6.8, kas irgi tik teoriškai įmanoma (jeigu kurso vidurkis 8.5, maža tikimybė, jog VF studentas turės 6.8 vidurkį).

O žinojai tą dalyką, kad ir atėjus į mokamą vėliau galima gauti vf? Kas nori mokytis tas ir gauna... O jeigu moksi vien 10 tai, manau, tą vf yra tikrai nesunku gaut, juolab kai pradžioje nemažai ir taip iškrenta iš vf, nes prisidaro skolų, išeina pamatę, kad nieko gero nebus, nes reikia mokytis, o tinkamiausias metas išeiti yra pati pradžia kai dar nereikia susimokėt už studijas jei išeini. Mum, asmeniškai, dėstytojai sako: jei jau pirmą semestrą prisidarysit skolų (dažnu atveju užtenka ir 1 skolos), toliau galit net nebeeit ir negaišt laiko.

O žinojai tą dalyką, kad ir atėjus į mokamą vėliau galima gauti vf? Kas nori mokytis tas ir gauna... O jeigu moksi vien 10 tai, manau, tą vf yra tikrai nesunku gaut, juolab kai pradžioje nemažai ir taip iškrenta iš vf, nes prisidaro skolų, išeina pamatę, kad nieko gero nebus, nes reikia mokytis, o tinkamiausias metas išeiti yra pati pradžia kai dar nereikia susimokėt už studijas jei išeini. Mum, asmeniškai, dėstytojai sako: jei jau pirmą semestrą prisidarysit skolų (dažnu atveju užtenka ir 1 skolos), toliau galit net nebeeit ir negaišt laiko.

Kodėl nemokamam mokosi 7-tui, o man siūlai mokytis 10? Man turėtų užtekt mokytis 7.1 balui, o ne 10-tui. Kodėl kvailesni turi gaut geresnes sąlygas?