DomantasL

Tiek pat, kiek juoda mašina.

O galiu rytoj?

Šis domenas vertas nebent galiojimo trukmės nuo registracijos, o daugiau nieko

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Paaiškink, kam gali būti įdomus tavo komentaras?
Kad labai protingu pasirodyt norėjai?
Nemanau, kad arkliui aišku. Kaip praėjo interviu su arkliu? Ką dar jis žino?
Jeigu nežinai, tai X padeda išjungti naršyklę.
Kam verkt dėl tokių nesąmonių?

Labai originalus pavadinimas.

Paaiškink, kam gali būti įdomus tavo komentaras?
Kad labai protingu pasirodyt norėjai?
Nemanau, kad arkliui aišku. Kaip praėjo interviu su arkliu? Ką dar jis žino?
Jeigu nežinai, tai X padeda išjungti naršyklę.
Kam verkt dėl tokių nesąmonių?

Paaiškink, kam gali būti įdomus tavo komentaras?
Kad labai protingu pasirodyt norėjai?
Nemanau, kad arkliui aišku. Kaip praėjo interviu su arkliu? Ką dar jis žino?
Jeigu nežinai, tai X padeda išjungti naršyklę.
Kam verkt dėl tokių nesąmonių?

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Tai, kad atsigavus ta reklama, visai neblogai gaunamos pajamos.

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Kur minėjau, kad gyvent po 10 kambarį? Kur pragėriau pinigus? Man įdomu, iš kur jūs tokie ##### randatės. Gal čia užmyniau ant emigranto žaizdos parašydamas temą? Jeigu skaudi buvo jūsų išvyką, sukurkite temą, perskaitysim visi ir paguosim. O kuom Tu išgarsinęs šalį, mokslininke, kad rašai Į INTERNETĄ.

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Paaiškink, kam gali būti įdomus tavo komentaras?
Kad labai protingu pasirodyt norėjai?
Nemanau, kad arkliui aišku. Kaip praėjo interviu su arkliu? Ką dar jis žino?
Jeigu nežinai, tai X padeda išjungti naršyklę.
Kam verkt dėl tokių nesąmonių?

Paaiškink, kam gali būti įdomus tavo komentaras?
Kad labai protingu pasirodyt norėjai?
Nemanau, kad arkliui aišku. Kaip praėjo interviu su arkliu? Ką dar jis žino?
Jeigu nežinai, tai X padeda išjungti naršyklę.
Kam verkt dėl tokių nesąmonių?

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Ar Lietuvoje tiek daug autistų, kad reikia urmu užsisakinėt?

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Paaiškink, kam gali būti įdomus tavo komentaras?
Kad labai protingu pasirodyt norėjai?
Nemanau, kad arkliui aišku. Kaip praėjo interviu su arkliu? Ką dar jis žino?
Jeigu nežinai, tai X padeda išjungti naršyklę.
Kam verkt dėl tokių nesąmonių?

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Paaiškink, kam gali būti įdomus tavo komentaras?
Kad labai protingu pasirodyt norėjai?
Nemanau, kad arkliui aišku. Kaip praėjo interviu su arkliu? Ką dar jis žino?
Jeigu nežinai, tai X padeda išjungti naršyklę.
Kam verkt dėl tokių nesąmonių?

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!