FaitasS

žinok turiu draugą biochemiką mokosi Imperial College London, tai jis nenori moksliniku būt. Jis nori savo alaus gamyklą atidaryt :D Biochemikas būdamas turėsi labai geras žinias gaminti alui :D

Nusivilsi tinklapių kūrimu, nes šiame modulyje programuot turbūt išvis nemokins (reikia pasiklaust mokytojų programos), o ir puslapių kūrimas bus visiškai paviršutiniškas, tad manau geriau persirašyk į programavimą ;)

Bullshit. :) Kam tie kursai, jei yra pilnas internetas informacijos?

Turėjau problemų su akimis, bandžiau gydytis vietinėje ligoninėje pas gydytoją, bet nelabai kas gavosi (nors buvo daug dėta pastangų, gydytoja stengėsi). Tad poto išsiprašiau siuntimo į Kauno klinikas, ten kur gydytojai specializuojasi akių susirgimais. Galvojau, pagaliau viskas bus gerai, susidariau planelį ką pasakosiu ir t.t.Po registracijos laukiau apie mėnesį laiko, o kai nuvažiavau prabuvau puse dienos klinikose ir kai atsisėdau šalia gydyojo ir pradėjau konsultuotis, greitai buvau nutrauktas ir paklaustas keleto klausimų. Kuomet leido kalbėti, gydytojas mačiau surfino autogido puslapyje ir ieškojo motociklų. Spėju gerai įsiklausė :D taip kad, nieko gero nepešęs grįžau namo. O atsiliepimus gerus girdėjau apie šį gydytoją. Ko gero jis buvo geras tiems, kurie įgrūdo centų į kišenę...

Man kiekviena pamoka buvo ir bus juoko terapija. Jokios naudos iš mokyklos :)

Networkų yra daug. Pradžiai bene geriausias būtų koks adscendmedia arba adworkmedia. Turi daug offerių, tiek incentive, tiek ne incentive. Neblogą "lockerį". Šiaip naudoju savo pačio lockerį ant jo galiu susidėti surveys iš bet kokių networkų. Patinka maxbouty, dar visai naujas incent.ly (čia jis peerfly priklauso, tik incentive network). Traffic'o niekada neperku, bet jo generavimas reikalauja išlaidų ^_^
 
Su tuo stojimu tai labai įdomiai ten buvo. Žinok, tiesa ta, kad aš kažkur 9-os klasės antroj pusėj susigalvojau, kad noriu būti architektas. Pradėjau lankyti akademinį piešimą. Vėliau VGTU architektų mokyklą, ten būdavo ~8h per savaitę... Bet jau 12-oj klasėj, per architektūros kompozijos paskaitas (jos buvo po 4h) pastebėjau, kad praėjus daugmaž pusei, jau mane žiauriai užknisdavo, vis pradėdavau žvilgčioti į laikrodį. Per atsiskaitymus turėdavau tik pusę darbų, nes kita pusė būdavo neužbaigta. Tada ir paklausiau savęs: o ką jeigu taip dar 4 metus? O ką jeigu taip dar visą gyvenimą? Atsakymas buvo aiškus NE. Nutraukiau mokslus ir pradėjau galvoti kas man ištikrųjų patinka. Žinoma, kadangi esu (bent jau laikau save tokiu) gana racionalus, rūpėjo ir tai kas perspektyvu. IT skambėjo gan logiškas pasirinkimas. Aišku, aš nebuvau niekada gyvenime programavęs (nors 6-7 klasėje kūriau wap tinklapius, bet WML ne programavimo kalba) ir daug bendro su tuo neturėjau prieš tai, bet kažkaip jaučiau, kad čia man. Vis tiek, visada buvau prie tiksliųjų mokslų ir t.t. Iki egzaminų buvo likę pusė metų (semestras). Nuėjau pas IT A lygio mokytoją ir paklausiau iš kokio vadovėlio jie ten mokosi. Pasiėmiau jį iš bibliotekos ir pradėjau ruoštis egzaminui. Dar tiksliai nežinojau kur stosiu, buvo du variantai VU informatika ir VU PS. Teko pavaikščioti į atvirų durų dienas, pakalbėt su dėstytojais, studentais. Tai padėjo apsispręsti, kad PS, matyt, kažkiek geriau. Mano stojimo "paraiškoj" ar kaip ten ją pavadinti ir buvo įrašyta: 1. PS vf 2. Informatika vf viskas - daugiau nieko nerašiau. Įstojau lengvai į PS. Nors iš IT egzo susirinkau ten 70 kažkiek, tačiau programuoti visiškai nemokėdamas laukiau rudens - studijų pradžios. Ką galiu pasakyti dabar, tuoj bus du metai. Išmokau labai daug ir dar tiek pat žadu išmokti. Jeigu įdedi darbo galima drąsiai stoti ir nemokant programuoti, taip sakant, viskas išmokstama, tik reikia noro. Dėl savo sprendimo stoti į PS nė kiek nesigailiu, negaliu sugalvoti kitos specialybės, kuri man labiau tiktų ar patiktų!

Sveiki, uždarbiečiai,
 
Aš esu Šarūnas, šiandien ypatinga diena, tikrai ne dėl to, kad už poros valandų man reiks lėkt į kolį, bet dėl to, kad šiandien sueina lygiai 5 metai, kaip aš užsiregistravęs į šį nuostabų forumą. Kai tik užsiregistravau, kažkaip nebuvo kilus mintis prisistatyti, turbūt dar taip gerai nepažinojau šito forumo ir, matyt, net nepamačiau šios skilties. Tačiau pastaruoju metu vis pastebėdavau, kitus uždarbiečius sukuriant panašias temas į šią: "po 3 metų", "po 4 metų", "po 5 metų" ir t.t. pagalvojau ir aš taip padarysiu. Šiandien suskambo priminimas telefone ir štai aš čia bandau kažką parašyt. Tiek tos įžangos, dabar jau tikrai prisistatymas:
 
Grįžkim šiek tiek į priešistorę. Kaip aš atradau šį forumą? Berods, tada buvau devintokas, gimnazistas. Nieko bendro su uždarbiu internete. Vieną dieną, važiuodamas troleibusu, ar dar kažkur, pats jau sunkiai pamenu tikslias detales, išgirdau dviejų vyrukų pokalbį. Vienas jų gyrėsi, kad užsidirbo pinigų internete, per kažkokius bux'us. Man nuskambėjo kažkaip įdomiai. Internete galima užsidirbti? (Tikrai, prieš tai visiškai nebuvau nieko apie tai girdėjęs ir pan.) Na ką, grįžtu namo ir pirmas dalykas ką padarau: įvedu į paiešką: "uždarbis internete buksai". Babah: tada aš atradau uždarbis.lt Bux'ai čia klestėjo ^_^ Nepameluosiu, jeigu pasakysiu, kad bux'ai buvo pati karščiausia tema visame forume. Dėkui, Dievui, aš ne įklimpau, pasidariau iš to kažkiek pinigų ir bandžiau kažką naujo. (Po to Kernius uždraudė visas diskusijas apie bux ir apie juos daugiau nieko ir nebegirdėjau iki šiol). Kas sekė po to? Lygtais, prasidėjau su PPD (pay per download). Matyt, buvau pirmasis, kuris užnešė šį uždarbio būdą į uždarbis.lt buvo visai neblogai, turbūt tai buvo pirmasis uždarbio būdas, kuris jau nešė labiau apčiuopiamus pinigėlius. Dėka šio forumo, po truputi susipažinau su kitais uždarbiautojais internete, kurie galbūt, nebuvo ir nėra labai aktyvūs šiame forume, tačiau informacija gauta iš jų leido eiti toliau. Vėliau buvo PPI (pay per install). Dar vėliau atradau CPA (cost per action) - esminis lūžis. Čia prasidėjo tikrasis uždarbis internete. Čia tau ne mygtuką maigyt, ar torrent'us kelt. Čia galimybės neribotos. Taip to CPA ir nepaleidau iki šiol, keičiasi tik metodai: Social traffic generavimas, SEO, youtube marketing'as ir t.t. Be to, dar pradėjau dirbti ir su PPS (Pay per Sale), jeigu konkrečiau tai Amazon. Ištikrųjų tai net juokas ima, kai viską pergalvoji nuo bux iki čia kur esu dabar ir viso labo tik 5 metai, o patikėkit atrodo daug daugiau, atrodo tie bux buvo prieš visą amžinybę.
 
Dabar dar truputi apie mane patį. Taip, tai esu studentas. Studijuoju programų sistemas Vilniaus universitete. Šiuo metu antrame kurse. Baigęs planuoju dirbti programuotoju. Šiaip iš esmės man programuoti patinka, savotiškas kūrybinis procesas tuo metu vyksta ^_^ . Pagrinde domiuosi JAVA, dabar bandausi JAVAFX. Dar rašau blogą, tai pasireklamuosiu: http://kujalis.lt neesu žiauriai aktyvus blogeris, bet karts nuo karto parašau. Galit mane pafollowint twittery: Šarūnas, tada žinosit, kad yra koks naujas įrašas (kai yra kam skaito, smagiau rašyt) :) Dar labai mėgstu keliauti, prieš porą savaičių kaip tik grįžau iš Hong Kong'o, tai dar nespėjau nieko parašyt apie tai.
 
Dabar aš dar kaip koks Škėma truputi sąmonės srauto pavarysiu, peršoksiu ir pasakysiu nebe į temą, bet nežinau kur šitą įkišti, o pasigirti noriu: Uždarbis.lt meet'e buvau jau ~4 kartus :D Planuoju ir kitam pasirodyti! Raginu visus vilniečius taip pat nepasididžiuot, kuo daugiau tuo smagiau. Ai ir dar, net turiu uždarbis.lt marškinėlius (Deja, beje, biški per mažus - S, o aš nešioju M - bet čia tik šiaip užsiminiau :lol: )
 
Dėkui už dėmesį, stengiaus aiškiai ir trumpai, kad netingėtumėt perskaityti viso!

Apibendrinus galima teigti, kad laisvai samdomiems darbuotojams (freelancers) lengviau siekti savo svajonių :)

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.
 
Apie svajones
 
Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.
 
Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)
 
Ačiū už jūsų laiką :)

Prabalsuokite LOGIN'e už šią laidą

Šįkart keliaujame į Dubajų, tai jau šeštoji mūsų laida. Kaip visada laukiama pastabų, spaudžiame LIKE, subscribe. Gero žiūrėjimo :)

 
 
 
Praeitos laidos, kuriose keliavome į:
Niujorką - Keliaujame į... JAV: Niujorkas S01E01
Los Andželą - Keliaujame į... JAV: Los Andželas S01E02
Čikagą - Keliaujame į... JAV: Čikaga S01E03
Majamį -
Honkongas - Keliaujame į... Kiniją: Honkongas / Hong Kong S01E05
 
 
Bei tapkite mūsų draugais FaceBook'e!
http://cdn3.iconfinder.com/data/icons/inside/PNG/128x128/icontexto-inside-facebook.pnghttp://www.facebook.com/LaidaKeliaujame

Cia daugiau ne tiek is kur pirmas depozitas atliktas buvo, o tiesiog jei nori cashoutinti i nauja buda, tai yra siuo atveju paypala kiek supratau, tai turi pirmiau cashoutinti i tuos budus is kuriu depozitinai iki tol ir tiek kiek depozitinai. O viskas kas lieka gali nusiimti jau kur nori.

Taigi, akis užkliuvo už vieno uždarbiečio random minčių. Prisiminiau, o tiesą sakant geriau paieškojus kompe radau ir aš saviškes, tik rašytas prieš 3 metus. Tuomet sakykim buvo įdomus laikotarpis gyvenime. Gal kam taip yra buvę.. Guli ar sėdi ar kažką darai ir tiesiog "pareina" minčių srautas tik spėk užrašyt. Taip gime "part I" ir kitos keturios dalys. Iš viso 5 part'ai ;) Miniatiūros apie nieką, kartu apie viską. Redaguota minimaliai. Vėliau įkelsiu daugiau.
 
 
Part I
 
Jum ir taip būna? Būna, kad vienintelis dalykas kurio norit, tai sėdėti ant pasaulio krašto ir rūkyti cigaretę, arba prisigerti taip, kad kitą dieną būtum nauju žmogum ? Būna, kad nenorit nieko ir kartu norit visko? Vieną dieną atsikėlus iš lovos (nesvarbu kuria koja) jūs norit užkariaut pasaulį, o kitą, sėdėt susigūžus kur nors kampe (jau ne ant pasaulio krašto) ir žiūrėt į vieną tašką. Ir niekas niekas negali to jausmo išmušti. Pyktis kuris gniaužia gerklę atsiradęs tiesiog iš niekur, ir jautrumas, kurio niekada nebuvo skverbiasi per kiaušius (atsiprašau merginų)...
 
Sėdžiu dabar prie savo laptop'o. Groja kažkokia liūdna daina. Kas nušove tylą. Nuotaika? Ne ji nėra gera. Manau jos išvis nėra. Nei geros, nei blogos. Tik vienintelis dalykas ko dabar norisi, tai įsidėti tą baltą apvalų popieriuką su tabaku į dantis, uždegti degtuką ir kiek tik galima giliau įtraukti į plaučius. Jaučiat? Palengvėjimas. Nikotinas užlieja smegenis. Tiršti dūmai. Širdis ima truputį greičiau tvinkčioti. Palaima. Trunkanti keletą minučių. Atsipalaidavimas. Bėdų nėra? Toli gražu. Jos neišejo su dūmais. Jos liko ten pat. Smegenyse. Noras užsirūkyti antrą tokį patį magiška popieriuką didėja. Skamba kaip narkomano užrašai? Neatspėjot. Narkomanai savo bėdų nesupranta. Jie su jom nekovoja. Čia tik mažytė nikotino dozė, kuri problemos neišspręs, tačiau jos ir ne pablogins. Kaltinsit? Nereikia. Sugadinsit ir taip mažą kiekį savo nervų ląstelių. O jų dar prireiks. Patikėkit. Užjausit? Nepadės. Nes yra pasaulyje dalykai, kurie įvyks ir be jūsų. Norit jūs to ar ne. Vienas iš jų - šita rašliava. Gal ji bevertė, gal tuščia, bet ir pimpalą antroje klasėje sąsiuvinyje nupiešus juk taip gera būdavo. O kam visa tai ir dėl ko - sunku pasakyt. Gal kad mes iš prigimties anonistai. Ir tai yra aukščiau visko? Gal..O trečiasis popieriukas jau dantyse..
 
 
 
 
 
Part II
 
 
Išjungiau laptop’ą. Atsiguliau. Dešimt minučių gyvenimo pagalvėje. Ramybė. Neilgam. Galvoje avilys. Mintys apie viską ir kartu apie nieką. Bandymas suprasti save, savo veiksmus, poelgius ir tai, ko aš noriu šitam gyvenime. Atsikeliu. Geriau nuo to nepasidaro. Nueinu iki virtuvės. Žiauriai užsinorėjau mandarino. Juk greit Kalėdos. Suprantu tik vieną. Rašymas, tai ne privilegija, ne noras ir toli gražu ne galimybė. Tai jausmas. Jis žino kada tu silpnas. Jis žino, kada ateiti, kad rastų ir užkluptų tave nepasiruošusį. Žino kada įlysti į galvą ir iš jos padaryti dūzgiantį avily. O ką tu? Tu beatodairiškai jo klausai, nors, paradoksas, nemėgsti, kai tau kas vadovauja. Tu tampi jo bejausme nuolankia kale. O gal ne tik jo?
 
 
Yra dvi nuodėmės. Two sins. Kad geriau skambėtų... Jausmas ir Noras. Kuriam labiau pataikaujat spręskit patys. Kuo labiau mąstysit, tuo labiau jus valdys Jausmas. Kuo labiau stengsitės tą mąstymą nutraukti, tuo labiau jus dulkins Noras. Ir kas absurdiškiausia jums tai patiks. Šypsotės? Be reikalo. Nesu matęs, kad išprievartautieji šypsotųsi. Aš žiaurus? Spręsti jums...
 
 
 
Grįžau į lovą. Mintis ant kelių pasidėti kiekvieno studento džiaugsmą laptop’ą po mandarinu atrodė vis realesne. Taip ir padariau. Keista, niekada nemėgau konvejerių ir štampų. Gal kad teko prie pirmųjų dirbti. Klakt, klakt, klakt. Monotonija. Tik užmerk akis ir sujauksi visą tvarką. Čia kaip visada pagelbėti pasiruošęs Jausmas. Dėjau ant tokios pagalbos. Ji man trukdo gyvent. Deja, tik man.
 
 
Sakysi man taip nėra buvę! Prieštarauju! Kas čia per nesąmonės! Patylėk. Palauk ir Pamatysi. Nusiprausk po šaltu vandeniu. Pažvelk į veidrodį. į tuos du taškiukus, į tuos du guzikėlius, kurie gilesni nei įsivaizduoji. Ne, tai ne papai. Aukščiau. Įsižiūrėk į tas akis ir pasakyk paprastą dalyką: Ar ne mes gyvenam dulkinami norų? Atsakymą pasilaikyk sau.
 
 
Visada sakiau “ Gyvenimas ne tikslas, o kelionė”. Šita sušiktą posakį kišdavau visur, kur tik galėdavau, į mokyklinius rašinius taip pat. Kodėl sušiktą? Suprasit. Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis. Tai ką myli, vėliau atsiradus galimybei vemdamas nekęsi. Tas posakis buvo mano a la credo. Tikslas nėra taip svarbu, kelione - geriau. Prisikeliavau, o gal reiktų sakyti prisikeliavom. Juk nepaneigsit, jog siekti panelės/vaikino yra smagiau nei jį turėti jau šalia. O žiemos vasaros laukimas? O kas būna kai ji ateina? Sulaukus ilgai lauktos žiemos ir tik paspaudus šaltukui pirmi žodžiai būna “O tu kr*va kaip šalta greičiau vasara”. Kalėdų rytas nublanksta tik gavus dovanas. O koks buvo tų Kalėdų laukimas: kvepiantis mandarinais, vaikišku jauduliu “ O ką gi čia padovanoti? “ , ir noru nustebinti mylimus žmones. Siekiant mylimo žmogaus palankumo, mūsų neatpažindavo net patys artimiausi žmones. Mes švytėdavom. Netgi arbatinuko užvirimo laukiam labiau, nei jau užkaistos arbatos. Štai jum ir Noras. Noras mėgautis kelione. Žinot kuo tai baigiasi? Susiradus vaikiną/merginą kyla dvejonės ar teisingai pasielgėm, ar čia tas žmogus. Atėjus Kalėdom visas tas laukimas sueina i virškinamąjį traktą. O užvirus arbatinukui suprantam, kad ne velnio tos arbatos nenorim. Tos sušiktos kelionės džiaugsmas privedė prie to, kad tapom nepastovūs. Noras pavojingas. Jis gali išsipildyt. Norėkit atsargiai.
 
 
Part III
 
Lėtas šeštadienis. Taip būtų galima pavadinti dieną, kurios pabaigos nematyti. Totali vegetacija. Egzistavimas. Kur tai veda? Ogi niekur. Visiškai. Filmas. Juokingiausia tai, kad žiūrėdamas jį, matai savo gyvenimą. Būtų graudu, jei nebūtų juokinga. Permąstau dar kartą. Bandau įžvelgti teigiamus bruožus. Visgi įdomu savo gyvenimą matyti iš šalies. Tos pačios situacijos. Tos pačios klaidos. Tokie patys norai ir tokie patys nusivylimai. Tai sukelia šypsena. Perkreiptą, bet šypseną.
 
Šiandien bedirbant akis užkliuvo už voro. Gyvis lakstė nežinodamas kur dėtis. Ieškojo užuovėjos ir ramybės. Atradau paralelių. Turbūt visi būtų atradę. Ne. Teisintis nemėginu. Šiaip vorai be kita ko, yra sakoma, laimę neša. Toks vaizdas, kad visus juos jau bučiau sutrypęs. O tie kurie gyvi – bijo ir pažiūrėti į šitą pusę. Reiks ieškoti naujų laimę nešančių padarų.
 
Part IV
 
Vėl naktis. Keista. Beveik kaip toj dainoj. „ Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi...“ Iš tiesų. Niekada turbūt nesusimąstome, kodėl būtent naktimis atsiranda stebėtinas atvirumas, įsigilinimas į save ir mums nebūdingas nuoširdumas. Pastebėkit, kad naktimis (vakarais) vyksta atviriausi pašnekesiai, „širdies išliejimas“ ir nesuklysiu sakydamas, jog žmogus vakare būna pats natūraliausias. Gal viskas taip todėl, kad vakare permąstome visą dieną, padarome atitinkamas išvadas ir po visko tampame tuo, kuo esame. O gal ir nuovargis padaro savo.. Taip sakant išgrynina žmogų.
 
Naktį kiti jausmai, kiti pojūčiai...Bet žmogus tas pats. Taip, jis dažnai kiek pyktelėjęs, bet jis moka atleisti, o jei reikia ir neparodyti pykstąs. Dėl ko? Bala žino.. Pats ant savęs, gal kiek ant situacijos (ji irgi beje priklauso nuo jo). O gal ant likimo? Tas padla moka ir mėgsta papokštauti. Neee, šį kartą jis čia niekuo dėtas. Tas minčių raizginys neduoda ramybės jau kuris laikas, o lapas (nors ir virtualus), yra šiokia tokia paguoda ir savotiškas morfijus. Tam kartui nuramina, o vėliau ir vėl prisireikia. Dabar mintys sukasi ties dviem problemom: Žmogum ir Jausmais. Taaaip taaip, kaip visada filosofiškai. Kitaip aš negaliu. Atsibodo tas popsizmas. Jis bukina, alina, išsunkia ir galų gale vemt verčia. Juo persigėrę viskas kas tik įmanoma. Mūsų žodžiai, veiksmai, jausmai, mintys.. Bala nematė tų veiksmų. Paaukočiau juos, jei atiduotų jausmus. Taip juos. Romantikas grįžo, jau galit plot katučių. Juk viskas, ką jaučiame, o vėliau ir darome yra apgaubta netikrumo skraiste. Skraiste, kurios nuplėšti jau niekas nenori, o gal jau ir negali. Robotizmas. Mes juk viską mėgstame, mums viskas patinka, mes visus mylime, gerbiame ir saugome. O tikrovė? Visko nekenčiame, nieko nenorime, ir nudėtume, jei galėtume patys savom rankom. Žmonės bijo savo tikrųjų jausmų. Jų paprasčiausiai ne-be-li-ko. O jei liko, tai tik negyvose formose. Pripažinkit. Bijome pasakyti, ką iš tikro galvojame. Norime būti geresniais nei esame. Ir tai masiška. O mes žinome, kiek yra pilkų, vegetuojančių ir masėms paklūstančių robotukų?! Dauguma. Tačiau remiantis vėlgi ta pačia visiems žinoma daina popsas turi savų pliusų. Įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.
 
O žmogus. Kodėl jis vienu metu gali traukti ir stumti? Kodėl norėdami jį nustebinti arba sužavėti pereitume pragarą, o siekdami atleidimo nesugebame ištarti paprasto atsiprašau? Baigėsi parakas? Kaip visada ne laiku... Kodėl žmogaus fizinė galybė turi atsvarą – jausminę negalią? Kad būtų įdomiau gyventi? Ar todėl, kad viskas šiame pasaulyje turi in ir jan? Priešingybių balansas sukuriantis harmonija. Tiesiog dieviška. Nuostabu. Pasakiška. Ir kartu taip sušiktai žmogiška. Savo keverzones baigsiu viena mintim. Pamačiau, perskaičiau, patiko. Ji visai iš kitos temos. Ji nedera šitoj raizgalynei, bet.. Jei už kiekvieną mergina, tokią kaip tu, aš gaučiau 5 centus, turėčiau... 5 centus.
 
Part V
 
Guliu. Niekaip negaliu užmigti. Mintyse bėga veidai, vaizdiniai iš gyvenimo. Tų žmonių aš nepažįstu, o vaizdiniams prisiminti minčių srautas per greitas. Įdomi naktelė. Pagalvojau, gal sąžinė prabilo ir nori man ką nors pasakyti? Bet vėliau tik tyliai nusijuokiau iš savo tokio klausimo. Juk kvaila būtų ieškoti žibučių žiemą. Bet stebuklų būna, neneigsiu. Taip ir man su sąžine.
 
O jums irgi taip būna, kad atsigulus į lovą jaučiatės mirtinai pavargę, o tą minutę, kai galva paliečia pagalvę, ima rastis baimė. Baimė užmigti. Miegas išgaruoja. Lieki tik tu ir tamsa. Ir gink dieve, apie akių sumerkimą jau negali būti jokios kalbos. Ima plūsti įvairios mintys. Vieniem egzistencinės, kitiem labiau žemiškos. Tu negali jų kontroliuot. Negali sustabdyt, išvyt,ištrint, išmest. Jos taip giliai, kad tu gali tik laukti ir melstis, kad tai netruks visą amžinybę. Taigi vienu metu apturi garbę turėti dvi baimes: Viena baimė sudėt bluostą, kita, kad mintys, kurios tave terorizuoja nesitęs amžinai. Atsikeliu. Kelias į virtuvę painus. Ar dėl minčių, ar dėl tamsos, nežinau. Nusiprausiu veidą, atsigeriu ir grįžtu atgal. Velniava. Negeriau. Sėdėdamas ant lovos krašto imu skaityti senus sms‘us. Nuo galo, po vieną. Kantriai ir meistriškai atkurdamas dialogus bei situacijas. Po kiek laiko susivokiau. O velniam man to reikia? Kodėl man turi rūpėt žmonės, kurių galbūt nemačiau ir santykiai, kurie neegzistavo? Tai tarsi matrica. Mano kitas pasaulis. Klampi, užburianti, juoda masė, į kurią pasinėrę tampame savo pačių įpročių vergais. Ne, aš to daugiau nenoriu. Delete all. Die bitches. Nebenoriu jūsų matyt, prisimint juo labiau. Tai ir yra tai, kas vėliau grįžta srautais, kas atsispindi kaip vardų ir vaizdinių mišrainė. Ir kas sukelia baimę užmigti. O jums, ar taip būna...?

Naršydamas internete radau visai tikslias skaidres apie blogas CSS praktikas. Pats jau senai esu pastebėjęs, kad dauguma žmonių naudoja blogas praktikas (pvz.: visiems elementams vietoj id priskiria class atributą), tad turėtų peržiūrėti kiekvienas dirbantis su CSS.
 
http://www.slideshare.net/stubbornella/our-best-practices-are-killing-us

Vėl iliustracija pasakai :) Laisva erdvė - tekstui.
 
http://img42.imageshack.us/img42/1249/bobikasl.jpg

Išsikvėpė :) Pirmosios mintys buvo nuoširdžios ir įdomios, o čia pagautas laikino populiarumo nuriedėjai į pakalnę :)

jeigu 100lt tau kosmosas tai apskritai visas IT turbut irgi kosmosas :) Tokiu atveju aisku, nera ko ir lankytis panasiuose renginiuose

Apie neturėjimą ką veikti ir procrastination
 
Žinot, pastebėjau, kad laimės priešingybė yra nuobodulys. Taip taip, kai nuobodu, esi nelaimingas. Tada ir postini visokius šūdus "Ką man veikti?", "Pasiūlykit filmą", "Gal kas alaus?". Sprendimas: sporto salė. Dabar "Neturiu ką veikti" pakeitė "Nebeturiu jėgų ką nors veikti".
 
Kitas dalykas, dažnai stengiesi daryti bet ką, kad tik nedirbtum. Bet ką. Būna, net namus susitvarkai (į tai įeina ir langų valymas). Sprendimas: Pažiūrėkit filmą "Revolver". Labai geras. O dar geresnė citata iš to filmo:
"You've heard that voice for so long, you believe it to be you.... You believe it to be your best friend."
Kitaip tariant tas cypiantis balselis, kuris sako "Nedirbk, pailsėk, tu ir taip daug padarei" arba "Padarysi rytoj, čia sunku" nėra Jūs. Taip taip, tai ne jūsų balsas. Sunku pripažinti sau pačiam. Bet tai tiesa. Dabar aš tam balseliui sakau čiulpk b.y.b.į. ir einu dirbti darbų. O ar Jūs galite su savimi kariauti?
 
Apie tinklinį marketingą
 
Ach taip, senai norėjau apie tai parašyti. Matot, bėda su tinkliniu marketingu, kad jis pats iš savęs yra... blogas... Sakysit ne. Ok, paaiškinsiu: daugumoje tinklinio marketingo schemų Jūs tampate tiesiog pardavėjais, tarpininkais, daugiau parduodate, renkate taškus, komandą, kylate luomo laiptais (yra ten visokios ten vienetų sistemos, "auksinis", "platininis", "huj pisi deimantinis" planai) ir esate... pardavėjas. O jums meluoja. Meluoja, kad jūs kuriate savo verslą. Sako, kad esate verslininkas, plekšnoja per petį ir sako, koks jūs fainas. Kuo ilgiau klausaisi, tuo maloniau širdžiai darosi. Juk malonu, kai giria? O kur dar visokie bonusai, kelionės, seminarai, etc. Viskuo pasirūpinta, apie viską pagalvota. Bet. Jus apgaudinėja nuo pradžių. Jūs ne verslininkas - jūs pardavėjas. Aišku, dabar užsipuls kralikai, sakys "Va, žiūrėk, čia mano mama gerai iš to uždirba, čia verslas". Ne mielieji, čia ne verslas. O pardavėjai irgi uždirba - nueikit į TOPO centrą, pamatysit, kiek pardavėjai gali prisukt. Bet tai ne verslas. Kitas dalykas, kurį tinklininkai man kartoja (dažnai pramogos tikslais nueinu jų schemų paklausyt, įvertinti žmogaus sugebėjimą įtikinti), kad nereikia investicijų ir nieko neprarasi. Što za chujne? Septinta klasė, fizikos pamoka, energijos tvermės dėsnis: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai klausimas, kaip galima pradėti verslą iš nieko? Dažnai reikia kapitalo (kad ir minimalaus, bet reikia), arba reikia turėti Know-How įgūdžių (pvz. bėgiojimo instruktorius). Bet vėl, tas know-how iš niekur neatsiranda - reikia investuoti laiką, o dažnai ir lėšas. Tai jeigu nereikia pinigų, vadinasi reikia laiko. O jeigu tą laiką, kurį skiri tinkliniui marketingui skirtum knygų skaitymui arba ne "pasyvių pajamų", o "aktyvių pajamų" kūrimui.
Ech.. Žinau, kad šita vieta iššauks diskusijų, bet būkit malonūs, neaiškinkit, kad TR yra geriau nei normalus verslas, nes dienos pabaigoje TR yra tiems, kurie bijo kurti normalų verslą (nes verslas visada yra rizika, kaip mano draugas, kuris kadaise **** pardavinėjo yra pasakęs "nėra rizikos, nėra pelno"), tiems, kurie nežino, kaip tą verslą daryti. Nes jeigu žinotų, tai netaptų pardavėjais. Sakot reikia nuo kažko pradėti? Taip. Aš rekomenduoju: Apskaitos pradmenys, smulkaus verslo kūrimas ir valdymas. Pilna literatūros. Nori - turi.
 
Apie idėjų generavimą
 
Dažnai su kolegom/draugais šnekėdavom apie tai, kaip kažką užkurti. Bet viena bėda - nebuvo idėjos. Ir taip mąstai ir kitaip, vistiek nieko nesigauna. Jau kažkada rašiau apie tai, kad reikia pakeisti aplinką, pabandyti kažką naujo ir t.t. Kai viską tą padarai irgi ne visada eina generuoti. Na o bet tačiau, buvau idiotas, kad nesinaudojau google. Pvz random object game (kai turi random produktus ir random tikslines grupes, duri pirštu ir bandai tuos daiktus pardavinėti toms grupėms. Pradžioje pasižaidi, o vėliau imi jau normalius produktus ir normalias grupes. Šikau tapšnojau, bet veikia. Netikėjau, kol nepabandžiau) arba svajoji iki padebesų ir vėliau rašai step-by-step, kaip įgyvendinti. Note to self: dažniau naudotis google. Ir apskritai, pilna metodikų, tereikia tik pasiknaisiot, o kas svarbiausia - pabandyti. PA-BAN-DY-TI. Juk čia ir esmė verslo? Pabandyti.
 
Apie sveikatą ir nuotaiką
 
Nesenai čia sirgau. Nieko ten ypatingo - paprasčiausias peršalimas. Bet kai sergi, pradedi mąstyti truputį kitaip. Kadangi buvau taip ūmiai-stipriai pasiligojęs, tai supratau, kad jeigu šiandien nerandi laiko sveikatai, tai rytoj turėsi rasti laiko ligoms. Kitas dalykas, man atrodo ne vieną forumietį kankina taip vadinama žieminė depresija - atrodo viskas pilka ir liūdna, nieko nebenori daryti, esi pasiklydęs gyvenime ir šiaip, kur mano alus. Nepergyvenkit, jūs ne vieni, domėjausi, tai čia paprasčiausias saulės trūkumas - taip jau būna. O kad taip nebūtų žiūrėkit, ką valgot. Pabandykit vieną savaitę pramisti bulvėm ir mėsa, o kitą - šviežiom daržovėm ir šiaip, sveiku maistu, kiek tai įmanoma. Chebra, veikia. No shit. Ne veltui juk sako "You are what you eat". Steak'o neatsisakau niekada. Bet šaldyti koldūnai jau išnyko iš mano raciono. Pabandykit patys, galbūt čia pas mane sistema kitokia. Ir šiaip, kai pradedi daugiau valgyti žalio maisto (ta prasme prie kepsnio kai atsiranda daug žalių dalykų) ir geriau jautiesi.
 
Apie galią ir įtaką
 
"Being powerful is like being a lady. If you have to tell people you are, you aren't."
Margaret Thatcher
 
Visada žavėjausi filmais kaip Godfather ar American Gangster iki tol kol... Supratau, kad daugiau pinigų uždirbsi legaliai. Kažkaip nebežavi gangsteriai ir jų rodoma galia - jie galios turi tiek, kiek jiems jos suteikia valdžia. Nesvarbu ar už pinigus ar ne, bet galia jiems yra duota. Face it. Ilgai teko blaivytis nuo šitų marazmų. Tačiau man labiausiai patinka mano mylimai kaimynai - kiekvieną penktadenį penki pacukai sėdi juodame 97 BWM tamsintais stiklais, klausosi repo apie gangsterius (įvariom kalbom) ir galvoja, kad yra gangsteriai. Praeidamas visada pasisveikinu pamodamas ranka, jie piktais veidais pasižiūri pro priekinį stiklą irgi taip mosteli ranka, neva, mes čia viską prižiūrim. Ech, gangsteriai gangsteriai, tikrieji gangsteriai sėdi dangoraižio viršutiniuose aukštuose su marškiniais, geru viskiu ir brangiom boboms, nes žmonos namuose. O jūs šąlat subines automobilyje, mąstydami, kaip čia "prasukt varkę". Nevaidinkit to, kuom nesat, nes šviečia iš tolo.
 
Pradžios pabaiga
 
Pabaigai, citata pamąstymui - kodėl Jūs darote tai, ką darote? Tikiuosi, kad šita rašliava kažkam įkando, lengvai pistelėjo per galvą ir privertė pamąstyti. Mielai padiskutuosiu :)
 
“There is something about yourself that you don’t know. Something that you will deny even exists until it’s too late to do anything about it. It’s the only reason you get up in the morning. The only reason you suffer the shitty boss. The blood, sweat, and the tears. This is because you want people to know how good, attractive, generous, funny, wild, and clever you really are. Fear or revere me, but please think I’m special. We share an addiction. We’re approval junkies. We’re all in it for the slap on the back and the gold watch, the hip, hip, hoo-######ing-rah. Look at the clever boy with the badge, polishing his trophy. Shine on, you crazy diamond, because we’re just monkeys wrapped in suits, begging for the approval of others. If we knew this, we wouldn’t do this. Someone is hiding it from us, and if you had a second chance you would ask, why?”

'Cia jau butu virs visko jeigu kontroliuotu mintis ir veiksmus. Zmogus turi teise i LAISVE.'
 
Ar aš durnas, ar tu kiekvienu postu prieštarauji pats sau?

Sveikas, pamačiau, kad domiesi apie studijas australijoje. Net ir pats pradėjau tai domėtis, apsilankiau studijosaustralijoje.lt svetainė, parašiau žmogui į skype, jis pasiūlė susiskmabinti ir atsakyti į visus rupimus klausimus, manau, kad jų tu turi nemažai, gali pamėginti. Pats labai susidomėjau apie galimybe išvažiuoti ten, bet manau pagrindis akcentas yra pinigai. Manau surinkta informacija galimėtu pasidalinti ir gal kam nors bus naudinga, o gal kas nors ir išvažiuos ten. Sekmės :)

nomorecs.lt

Blyn net gaila zmogaus pasidare. :x

Gal
Visai tau nepamaišytų..
Atsijungti Enter mygtuką.
Nes nu tikrai juokingai,
kaip tikras poetas...
O jeigu susirimuotų
Tai būtum išties nepakeičiamas.
 
 
Juokinga.

http://www.skytech.lt/krepselis-33974.html
Manyčiau gan geras komplektukas. Žinoma galima dar pataupyti ant kaikurių detalių.

Graži poema.

Bullshit. :) Kam tie kursai, jei yra pilnas internetas informacijos?