simasj

Sakyčiau jog klausimas blogai suformuluotas, tūrėtų būti daugiau atsakymų, nes yra manau žmonių kaip aš kuriem teko susidurti su depresija tačiau it is long time gone. :D
--->
Ar esate turėję ir/ar vis dar turite depresijos ir anxiety problemų?
Ats: Taip / Ne.
-------------------------------------------------------------------
Mano atveju esu patyręs depresiją tačiau dabar jau kokius 3-4 metus nieko panašaus nesu patyręs ir galiu plačiai apie tai papsakoti.
 
Visų pirmą tai yra nesamone ir tai kylą iš įvairių psichologinių problemų, kai esi silpnas ir esi labai viską imantis į galvą.
 
My story: Vidurinėje mokykloje sutariau su visais gerai, tačiau kaip ir daugumą leisdavau daug laiko prie pc. Mažai būdavau lauke. Draugų kaip ir būdavo įvairių klasiokų ir pnš. Kiek pamenu man tie visokie liūdesiai, nepaiškinamas skausmas kurį jauti būdamas liūdnas gal prasidėjo nuo kokių 15 metų. Truko iki 19 /20 metų. Per tą laikotarpį įvyko labai daug įvairių dalykų. Labiausiai gal viskas pasikeitė kai perėjau į gimnaziją. Buvau naujas žmogus klasėje. Priešingai nei vidurinėje mokykloje, nelabai sutariau su klase. Buvo ir patyčių, bet tiesiog visus įgnorinau ir sakau velniop juos visus. Tada 11 klasei buvo didžiulė įvairovė/ srautinės paskaitos tarp daugelio skirtingų klasių. Susiradau naujų pažystamų. Nebebuvau vienas. Dar vat per tą laikotarpi nesisekė su merginomis. :D Todėl dažniau liūdėdavau. Rimtai guli naktį ir jautiesi liudnas, galvoji koks tu esi lievas ir nenori gyventi, būdavo net ašaros pradėdavo kristi ir galvoji kaip čia geriau numirus. Tada pradedi galvoti jog tavo skausmas niekur nedings jeigu pasitrauksi dabar, vietoi to kad liuždiu dabar, liūdės mano artimieji. Taip ir pragyvenau visą tą laikotarpį. Turėjau tada GAP year. Realiai vėl buvo nauja pradžia tik šį kartą viskas buvo įdomiau. Pats visur turėjau eiti. Pats susipažindavau / užkalbindavau žmones. Tiesiog prasilaužiau. Aišku būdavo dar tų liudnų dienų. Bet jaučiausi kaip atvertęs naują lapą. Bet kas labiausiai man padėjo tai kai pradėjau skaityti knygas, žiūrėti daug pasiekusių žmonių kalbas. O mano ta depresija ir ta vadinama "anxiety" visiškai nužudė knyga "Happiness Advantage". Knygoje akcentuojama viena mintis - tu pats nusprendi būti liudnam ar laimingam. Dėl ko visiškai sutinku. Kai visada krauni pats ant savęs koks tu esi lievas / ar neturi merginos ar jeigu net kiti tyčiojasi, ar dar kazkas nesiseka gyvenime kaltini tik save. Bet tai lievas mastymas.
 
 
Pats žmogus kaltas dėl savo mastymo klaidingo, tai kaip gali kiti padėti depresuotiems žmonėms kurie patys nenori jokiu pokyčiu. O tie pasakymai, kad kažką suvartoji tabletę ar dar kažką yra bullshit. Čia tas pats lyg turėtum acne ir nuolat teptum kažką ant veido kas sumažintu acne. Aknės berimai sumažėtų tačiau vidinės problemos neišspręstų. Tai su depresija ir anxiety irgi. Gali vartoti ką nori. Bet turi vidui kažką keisti kad pasijustum geriau. :)
 
 
Teko bendrauti su vienu žmogumi, kuris visas savo socialines problemas nurašydavo taip -> man anxiety (žodis į žodį taip sakydavo). O aš jam atgal atkirsdavau, ar tu koks gydytojas kad pats sau etiketes prisiklijuoji. :) Tiesiog ši temą apie nieką. :)

Aš tai norėčiau pasidalinti vienu YouTube kanalu, kur žmogus deda video apie savo aplankytas šalis. Viena šalis sudaro kelias serijas. O viena serija trunka iki 15min, šiaip labai įdomiai susižiuri. :)
 
 
https://www.youtube.com/channel/UC_rBoCIFc9rvoDaMwpvO1lA/videos

Žmogau, man susidarė įspūdis kad tave kažkas labai smarkiai bando išdurti ir prieš (tiksliau jau prasidėjus krizei) bando prastumti kažkokį NT, dėl to sako visiškai priešingai nei buvo iš tiesų.
 
Visų pirma, krizės pagrindinis rezultatas buvo tas, kad sprogo NT burbulas ir NT kainos krito ~30% (žinoma, kai kuriose kategorijose krito mažiau, kai kuriose kategorijose kaip minėjo kiti forumiečiai buvo ir 60% kritimas).
 
Pasigooglink kiek NT vystojų žlugo dėl to kad per krizę krito NT kainos.
 
Nėra tokios taisyklės kad po krizės NT kaina kyla. Ją veikia visi rinkos dėsniai ir NT nėra išimttis. Po krizės atsigaunant rinkoms NT kainos auga kartu su rinka, jei yra trūkumas - gal greičiau nei rinkos vidurkis, bet tikrai nėra tokios taisyklės kad "NT kaina kyla nepriklausomai nuo to ar buvo sumažėjusi ar ne".
Krizės metu bankai tikrai nemažina palūkanų, priešingai - dėl ženkliai išaugusios nemokumo rizikos jie užriša paskolų išdavimą ir beveik visiškai neišduoda paskolų, o tas paskolas kurias išduoda - su milžiniškomis palūkanomis.
 
Ar jau pamiršai kaip 2009 visi verkė kai vienu metu tarpbankinė Litų skolinimo norma siekė 10%? Kažkaip visi įsivedę Eurą labai verkė kad netekom lito, bet pamiršo kad Eur tarbankinė skolinimo norma buvo apie 2%, kai Lito pašoko beveik iki 10%. Ir kodėl bankai tarpussavyje skolindamiesi po 10% turėtų išdavinėti paskolas NT su mažesnėmis palūkanomis?
Ir šiaip eiliniam žmogui paimti paskolą per krizę yra praktiškai neįmanoma.

Žmogau, man susidarė įspūdis kad tave kažkas labai smarkiai bando išdurti ir prieš (tiksliau jau prasidėjus krizei) bando prastumti kažkokį NT, dėl to sako visiškai priešingai nei buvo iš tiesų.
 
Visų pirma, krizės pagrindinis rezultatas buvo tas, kad sprogo NT burbulas ir NT kainos krito ~30% (žinoma, kai kuriose kategorijose krito mažiau, kai kuriose kategorijose kaip minėjo kiti forumiečiai buvo ir 60% kritimas).
 
Pasigooglink kiek NT vystojų žlugo dėl to kad per krizę krito NT kainos.
 
Nėra tokios taisyklės kad po krizės NT kaina kyla. Ją veikia visi rinkos dėsniai ir NT nėra išimttis. Po krizės atsigaunant rinkoms NT kainos auga kartu su rinka, jei yra trūkumas - gal greičiau nei rinkos vidurkis, bet tikrai nėra tokios taisyklės kad "NT kaina kyla nepriklausomai nuo to ar buvo sumažėjusi ar ne".
Krizės metu bankai tikrai nemažina palūkanų, priešingai - dėl ženkliai išaugusios nemokumo rizikos jie užriša paskolų išdavimą ir beveik visiškai neišduoda paskolų, o tas paskolas kurias išduoda - su milžiniškomis palūkanomis.
 
Ar jau pamiršai kaip 2009 visi verkė kai vienu metu tarpbankinė Litų skolinimo norma siekė 10%? Kažkaip visi įsivedę Eurą labai verkė kad netekom lito, bet pamiršo kad Eur tarbankinė skolinimo norma buvo apie 2%, kai Lito pašoko beveik iki 10%. Ir kodėl bankai tarpussavyje skolindamiesi po 10% turėtų išdavinėti paskolas NT su mažesnėmis palūkanomis?
Ir šiaip eiliniam žmogui paimti paskolą per krizę yra praktiškai neįmanoma.

Kirpėja 2k per mėn? :o nu po karantino tiesei į profke varysiu :|

Ir kas būtų jei jie neleistų atidėt? Žmogus vis tiek mokėtų tiek kiek galėtų (tarkim, tą pačią palūkanų sumą). Neapmokėta kauptųsi, bet lėtai. Bankas tiesiog šiaip inicijuoti buto atėmimo negali (joks teismas neleis atimti buto dėl vieno ar kelių mėnesių skolos, ypač kai yra force majore kaip šiuo metu), turi būti rimtas sutarties pažeidimas, t.y. klientas turi visiškai nemokėti (būti įsiskolinęs) bent pusę metų. Tada bankas turi surinkti visus popierius kreiptis į teismą, teismas turi poatvirtinti kad įsiskolinimas didelis, išduoti sprendimą (jeigu klientas neturi mažamečių vaikų, tai dar nieko, jeigu yra vaikų tai tampa sudėtingiau), bankas turi eiti pas anstotlį, tas turi inicijuoti savo procedūras... Vnž., net klientui visiškai nustojus mokėti įmokas dėl visų teisinių procedūrų žmogų galima iškelti tik po metų. Ir ką po to daryti su tuo atimtu butu? Jį parduoti? Pamėgink tu parduoti butą per krizę... Kai jo vertė greičiausiai smarkiai nukritusi? Neaišku kiek laiko pardavinėti varžytinėse? Taigi, realiai kai klientas nustoja mokėti bankas pinigus (ko gero ne visus) atgautų tik po dviejų -trejų metų visokio teisinio bylinėjimosi ir kitų klampių procedūrų.
 
O kas jeigu "leidžia" žmogui mokėti palūkanas? Tada bankas tvarkingai gauna palūkanas nuo maximalios įmanomos (likusios paskolos) sumos. Skola nemažėja, bankas gauna pajamas, klientas moka palūkanas ir dar laimingas, viskas gražu. O jeigu dar su "paskolos atidėjimu" pavyksta klientui įkišti padidintas palūkanas (kaip spėju dažniausiai ir būna pasirašant tokius sutarties pakeitimus) - total WIN situacija. Taip kad čia tikrai nėra banko "paslauga" klientui, čia yra paslauga sau (bankui), kuri pateikiama kaip didelė nuolaika klientui, kai realiai tokia nėra.
 
Paradoksas tame, kad nepasirašant jokių sutarties pakeitimų dėl atidėjimo, kai klientas moka ne pilną sumą o tik dalį įmokos, tai skaitioma kad jis eilės tvarka padenginėja iš pradžių susikaupusias palūkanas, o vėliau ir pačią paskolą. Taigi be jokių sutarties pakeitimų mokėtum palūkanų sumą, tai gaunasi panašiai kaip ir su atidėjimu - skola neauga, palūkanas susimoki. Aišku, pas banką IT sistemose iš karto suveiks trigeriai kad klientas nesumoka visos sumos ir yra rizikinkas, bet ar bankas imsis priemonių tai dar klausimas :)

Aš esu laisvos rinkos apologetas ir manau (tiksliau "jaučiu" :) ) kad nuo 197x metų kai USA dolerį atrišo nuo aukso ir kitos valstybės pasekdamos USA pavyzdžiu spausdina pinigų tiek, kiek užsimano, tai kuo toliau, tuo labiau pinigų vertė neatitinka tikrosios sukurtų prekių, paslaugų ir turto vertės, nes laisvai rinkai to neleidžia sureguliuoti valstybės. Todėl tik laiko klausimas kada žmonės suvoks kad tie popieriukai niekuo padedanti ir tik realūs daiktai turi vertę. Kai žmonės tą supras bus didelis "bum" ir prasidės hiperinfliacija kaip 192x Vokietijoje po piprmo pasaulinio karo.
 
Bet aš jau buvau neteisus to paties tikėjaus po 2008 metų krizę ir tai nepasiteisino - visus išpompuotus pinigus sėkmingai sugėrė akcijų kainos, kurios išaugo į neregėtas aukštumas ir neatitinka jokių loginių ir ekonominių kriterijų. Tai tik parodo kad žmonės nėra racionalūs ir vertinti vien racionaliais dėsniais negalima. Todėl neaišku kaip bus šį kartą - ar vėl visi prispausdinti pinigai sukris į akcijas (akcijų kainas), ar šį kartąbus kitaip. Viskas gali būti kitaip nes šį kartą yra naujų įdomių idėjų, kaip kad UBI (Universal Basic Income), t.y. kiekvienam žmogui duoti minimalią sumą kurią jis galėtų išleisti kaip nori. Kol kas nelabai įsivaizduoju kaip tai suveiks, bet norisi tikėti kad toks pinigų įleidimas bus geresnis nei ankstesnis. Nes tai atvertų visiškai naujas galimybes visiems - visi galėtų rinktis dirbti tą darbąč, kuris jam labiau patinka. Pvz., visokie meniškos sielos žmognės galės lengviau išeiti iš darbų ir užsiimti jiems patinkančia veikla, nes turėtų užtikrintas minimalias pajamas. Visokie žemiausios grandies daribinkinai galėtu pasakyti savo bosams "eik tu nx" kai tas mėgins juos išnaudoti, nes žinos kad turi alternatyvą ir gali bet kada išeiti ir blogiausiu atveju jeigu neras kitos darbo bent jau turės už ką pavalgyti. Vnž., aš linkęs palaikyti UBI, nors yra rizika kad šios pajamos tiesiog sukels infliaciją ir taip pat pradings infliacijos liūne.

"nieko čia nepritaupysi", "iki pensijos nedagyvensiu", "kam tos dujos mašinoj, užtenka pinigų benzui" ir pan. Kažkur girdėta, ane? :)

Ir kas būtų jei jie neleistų atidėt? Žmogus vis tiek mokėtų tiek kiek galėtų (tarkim, tą pačią palūkanų sumą). Neapmokėta kauptųsi, bet lėtai. Bankas tiesiog šiaip inicijuoti buto atėmimo negali (joks teismas neleis atimti buto dėl vieno ar kelių mėnesių skolos, ypač kai yra force majore kaip šiuo metu), turi būti rimtas sutarties pažeidimas, t.y. klientas turi visiškai nemokėti (būti įsiskolinęs) bent pusę metų. Tada bankas turi surinkti visus popierius kreiptis į teismą, teismas turi poatvirtinti kad įsiskolinimas didelis, išduoti sprendimą (jeigu klientas neturi mažamečių vaikų, tai dar nieko, jeigu yra vaikų tai tampa sudėtingiau), bankas turi eiti pas anstotlį, tas turi inicijuoti savo procedūras... Vnž., net klientui visiškai nustojus mokėti įmokas dėl visų teisinių procedūrų žmogų galima iškelti tik po metų. Ir ką po to daryti su tuo atimtu butu? Jį parduoti? Pamėgink tu parduoti butą per krizę... Kai jo vertė greičiausiai smarkiai nukritusi? Neaišku kiek laiko pardavinėti varžytinėse? Taigi, realiai kai klientas nustoja mokėti bankas pinigus (ko gero ne visus) atgautų tik po dviejų -trejų metų visokio teisinio bylinėjimosi ir kitų klampių procedūrų.
 
O kas jeigu "leidžia" žmogui mokėti palūkanas? Tada bankas tvarkingai gauna palūkanas nuo maximalios įmanomos (likusios paskolos) sumos. Skola nemažėja, bankas gauna pajamas, klientas moka palūkanas ir dar laimingas, viskas gražu. O jeigu dar su "paskolos atidėjimu" pavyksta klientui įkišti padidintas palūkanas (kaip spėju dažniausiai ir būna pasirašant tokius sutarties pakeitimus) - total WIN situacija. Taip kad čia tikrai nėra banko "paslauga" klientui, čia yra paslauga sau (bankui), kuri pateikiama kaip didelė nuolaika klientui, kai realiai tokia nėra.
 
Paradoksas tame, kad nepasirašant jokių sutarties pakeitimų dėl atidėjimo, kai klientas moka ne pilną sumą o tik dalį įmokos, tai skaitioma kad jis eilės tvarka padenginėja iš pradžių susikaupusias palūkanas, o vėliau ir pačią paskolą. Taigi be jokių sutarties pakeitimų mokėtum palūkanų sumą, tai gaunasi panašiai kaip ir su atidėjimu - skola neauga, palūkanas susimoki. Aišku, pas banką IT sistemose iš karto suveiks trigeriai kad klientas nesumoka visos sumos ir yra rizikinkas, bet ar bankas imsis priemonių tai dar klausimas :)

ne, nesiūlau. Siūlau suvokti kad tai nėra banko paslauga tau, o tai yra normalus lygiaverčių partnerių susitarimas kuris yra naudingas abiems ir iš kurio kita pusė dar bando uždirbti. Jeigu susiklostys tokia situacija kad negalėsit mokėti įmokų visų pirma reikia eiti į banką ir tartis, ar negalima padaryti atidėjimo. Bet jeigu bankas su atidėjimu mėgins įpaišyti kokį nors "sutarties pakeitimo mokestį", padidinti palūkanas ar kitaip pabloginti sutarties sąlygas - tada jau reikia gerai pasvarstyti ar mokėti tuos papildomus mokesčius, ar tiesiog mokėti mažesnes įmokas (aišku, reikia nusiteikti kad gausi iš banko visokius grąsinančius laiškus ir t.t.) ir tikėtis kad pasitaisius finansinei situacijai susimokėsi skirtumus.
Aišku, jeigu sutartyje nėra įkalta kokia nors sąlyga, kaip pvz., pas mane, kad nesilaikant sutarties bankas gali mano palūkanas padidinti 1% ir vietoje 1,48 pasidarytų 2,48%, kas automatiškai būtų bauda :D Bet kita vertus aš abejoju ar dabar krizės momentu nueėjus į banką ir darant sutarties pakeitimą bankas nepabaqndytų pakelti mano palūkanų iki tokios normos ar netgi kokių 3%.

Ir kas būtų jei jie neleistų atidėt? Žmogus vis tiek mokėtų tiek kiek galėtų (tarkim, tą pačią palūkanų sumą). Neapmokėta kauptųsi, bet lėtai. Bankas tiesiog šiaip inicijuoti buto atėmimo negali (joks teismas neleis atimti buto dėl vieno ar kelių mėnesių skolos, ypač kai yra force majore kaip šiuo metu), turi būti rimtas sutarties pažeidimas, t.y. klientas turi visiškai nemokėti (būti įsiskolinęs) bent pusę metų. Tada bankas turi surinkti visus popierius kreiptis į teismą, teismas turi poatvirtinti kad įsiskolinimas didelis, išduoti sprendimą (jeigu klientas neturi mažamečių vaikų, tai dar nieko, jeigu yra vaikų tai tampa sudėtingiau), bankas turi eiti pas anstotlį, tas turi inicijuoti savo procedūras... Vnž., net klientui visiškai nustojus mokėti įmokas dėl visų teisinių procedūrų žmogų galima iškelti tik po metų. Ir ką po to daryti su tuo atimtu butu? Jį parduoti? Pamėgink tu parduoti butą per krizę... Kai jo vertė greičiausiai smarkiai nukritusi? Neaišku kiek laiko pardavinėti varžytinėse? Taigi, realiai kai klientas nustoja mokėti bankas pinigus (ko gero ne visus) atgautų tik po dviejų -trejų metų visokio teisinio bylinėjimosi ir kitų klampių procedūrų.
 
O kas jeigu "leidžia" žmogui mokėti palūkanas? Tada bankas tvarkingai gauna palūkanas nuo maximalios įmanomos (likusios paskolos) sumos. Skola nemažėja, bankas gauna pajamas, klientas moka palūkanas ir dar laimingas, viskas gražu. O jeigu dar su "paskolos atidėjimu" pavyksta klientui įkišti padidintas palūkanas (kaip spėju dažniausiai ir būna pasirašant tokius sutarties pakeitimus) - total WIN situacija. Taip kad čia tikrai nėra banko "paslauga" klientui, čia yra paslauga sau (bankui), kuri pateikiama kaip didelė nuolaika klientui, kai realiai tokia nėra.
 
Paradoksas tame, kad nepasirašant jokių sutarties pakeitimų dėl atidėjimo, kai klientas moka ne pilną sumą o tik dalį įmokos, tai skaitioma kad jis eilės tvarka padenginėja iš pradžių susikaupusias palūkanas, o vėliau ir pačią paskolą. Taigi be jokių sutarties pakeitimų mokėtum palūkanų sumą, tai gaunasi panašiai kaip ir su atidėjimu - skola neauga, palūkanas susimoki. Aišku, pas banką IT sistemose iš karto suveiks trigeriai kad klientas nesumoka visos sumos ir yra rizikinkas, bet ar bankas imsis priemonių tai dar klausimas :)

Aš esu laisvos rinkos apologetas ir manau (tiksliau "jaučiu" :) ) kad nuo 197x metų kai USA dolerį atrišo nuo aukso ir kitos valstybės pasekdamos USA pavyzdžiu spausdina pinigų tiek, kiek užsimano, tai kuo toliau, tuo labiau pinigų vertė neatitinka tikrosios sukurtų prekių, paslaugų ir turto vertės, nes laisvai rinkai to neleidžia sureguliuoti valstybės. Todėl tik laiko klausimas kada žmonės suvoks kad tie popieriukai niekuo padedanti ir tik realūs daiktai turi vertę. Kai žmonės tą supras bus didelis "bum" ir prasidės hiperinfliacija kaip 192x Vokietijoje po piprmo pasaulinio karo.
 
Bet aš jau buvau neteisus to paties tikėjaus po 2008 metų krizę ir tai nepasiteisino - visus išpompuotus pinigus sėkmingai sugėrė akcijų kainos, kurios išaugo į neregėtas aukštumas ir neatitinka jokių loginių ir ekonominių kriterijų. Tai tik parodo kad žmonės nėra racionalūs ir vertinti vien racionaliais dėsniais negalima. Todėl neaišku kaip bus šį kartą - ar vėl visi prispausdinti pinigai sukris į akcijas (akcijų kainas), ar šį kartąbus kitaip. Viskas gali būti kitaip nes šį kartą yra naujų įdomių idėjų, kaip kad UBI (Universal Basic Income), t.y. kiekvienam žmogui duoti minimalią sumą kurią jis galėtų išleisti kaip nori. Kol kas nelabai įsivaizduoju kaip tai suveiks, bet norisi tikėti kad toks pinigų įleidimas bus geresnis nei ankstesnis. Nes tai atvertų visiškai naujas galimybes visiems - visi galėtų rinktis dirbti tą darbąč, kuris jam labiau patinka. Pvz., visokie meniškos sielos žmognės galės lengviau išeiti iš darbų ir užsiimti jiems patinkančia veikla, nes turėtų užtikrintas minimalias pajamas. Visokie žemiausios grandies daribinkinai galėtu pasakyti savo bosams "eik tu nx" kai tas mėgins juos išnaudoti, nes žinos kad turi alternatyvą ir gali bet kada išeiti ir blogiausiu atveju jeigu neras kitos darbo bent jau turės už ką pavalgyti. Vnž., aš linkęs palaikyti UBI, nors yra rizika kad šios pajamos tiesiog sukels infliaciją ir taip pat pradings infliacijos liūne.

Būtų geriau, jei nevaizduotų to atidėjimo kaip kažkokios paslaugos ar labdaros, kai realiai patys tik daugiau uždirba.
 
Ir dar pasitikslinam apie ką kalbam: apie priverstinį atidėjimą, kai žmogus atsidūręs nemokumo situacijoje neturi pinigų mokėti pilnų įmokų, ar kai sudarant naują sutartį bankai kaip didžiausią privalumą siūlydavo "pirmus kelis mėnesius pasiimti atidėjimą" (kai realiai visi mąstatys suprato, kad bankai nori tiesiog kuo daugiau uždirbti kol dar pati paskolos suma yra didžiausia). Su nemokumu yra visokių niuansų.

Ir kas būtų jei jie neleistų atidėt? Žmogus vis tiek mokėtų tiek kiek galėtų (tarkim, tą pačią palūkanų sumą). Neapmokėta kauptųsi, bet lėtai. Bankas tiesiog šiaip inicijuoti buto atėmimo negali (joks teismas neleis atimti buto dėl vieno ar kelių mėnesių skolos, ypač kai yra force majore kaip šiuo metu), turi būti rimtas sutarties pažeidimas, t.y. klientas turi visiškai nemokėti (būti įsiskolinęs) bent pusę metų. Tada bankas turi surinkti visus popierius kreiptis į teismą, teismas turi poatvirtinti kad įsiskolinimas didelis, išduoti sprendimą (jeigu klientas neturi mažamečių vaikų, tai dar nieko, jeigu yra vaikų tai tampa sudėtingiau), bankas turi eiti pas anstotlį, tas turi inicijuoti savo procedūras... Vnž., net klientui visiškai nustojus mokėti įmokas dėl visų teisinių procedūrų žmogų galima iškelti tik po metų. Ir ką po to daryti su tuo atimtu butu? Jį parduoti? Pamėgink tu parduoti butą per krizę... Kai jo vertė greičiausiai smarkiai nukritusi? Neaišku kiek laiko pardavinėti varžytinėse? Taigi, realiai kai klientas nustoja mokėti bankas pinigus (ko gero ne visus) atgautų tik po dviejų -trejų metų visokio teisinio bylinėjimosi ir kitų klampių procedūrų.
 
O kas jeigu "leidžia" žmogui mokėti palūkanas? Tada bankas tvarkingai gauna palūkanas nuo maximalios įmanomos (likusios paskolos) sumos. Skola nemažėja, bankas gauna pajamas, klientas moka palūkanas ir dar laimingas, viskas gražu. O jeigu dar su "paskolos atidėjimu" pavyksta klientui įkišti padidintas palūkanas (kaip spėju dažniausiai ir būna pasirašant tokius sutarties pakeitimus) - total WIN situacija. Taip kad čia tikrai nėra banko "paslauga" klientui, čia yra paslauga sau (bankui), kuri pateikiama kaip didelė nuolaika klientui, kai realiai tokia nėra.
 
Paradoksas tame, kad nepasirašant jokių sutarties pakeitimų dėl atidėjimo, kai klientas moka ne pilną sumą o tik dalį įmokos, tai skaitioma kad jis eilės tvarka padenginėja iš pradžių susikaupusias palūkanas, o vėliau ir pačią paskolą. Taigi be jokių sutarties pakeitimų mokėtum palūkanų sumą, tai gaunasi panašiai kaip ir su atidėjimu - skola neauga, palūkanas susimoki. Aišku, pas banką IT sistemose iš karto suveiks trigeriai kad klientas nesumoka visos sumos ir yra rizikinkas, bet ar bankas imsis priemonių tai dar klausimas :)

Aš esu laisvos rinkos apologetas ir manau (tiksliau "jaučiu" :) ) kad nuo 197x metų kai USA dolerį atrišo nuo aukso ir kitos valstybės pasekdamos USA pavyzdžiu spausdina pinigų tiek, kiek užsimano, tai kuo toliau, tuo labiau pinigų vertė neatitinka tikrosios sukurtų prekių, paslaugų ir turto vertės, nes laisvai rinkai to neleidžia sureguliuoti valstybės. Todėl tik laiko klausimas kada žmonės suvoks kad tie popieriukai niekuo padedanti ir tik realūs daiktai turi vertę. Kai žmonės tą supras bus didelis "bum" ir prasidės hiperinfliacija kaip 192x Vokietijoje po piprmo pasaulinio karo.
 
Bet aš jau buvau neteisus to paties tikėjaus po 2008 metų krizę ir tai nepasiteisino - visus išpompuotus pinigus sėkmingai sugėrė akcijų kainos, kurios išaugo į neregėtas aukštumas ir neatitinka jokių loginių ir ekonominių kriterijų. Tai tik parodo kad žmonės nėra racionalūs ir vertinti vien racionaliais dėsniais negalima. Todėl neaišku kaip bus šį kartą - ar vėl visi prispausdinti pinigai sukris į akcijas (akcijų kainas), ar šį kartąbus kitaip. Viskas gali būti kitaip nes šį kartą yra naujų įdomių idėjų, kaip kad UBI (Universal Basic Income), t.y. kiekvienam žmogui duoti minimalią sumą kurią jis galėtų išleisti kaip nori. Kol kas nelabai įsivaizduoju kaip tai suveiks, bet norisi tikėti kad toks pinigų įleidimas bus geresnis nei ankstesnis. Nes tai atvertų visiškai naujas galimybes visiems - visi galėtų rinktis dirbti tą darbąč, kuris jam labiau patinka. Pvz., visokie meniškos sielos žmognės galės lengviau išeiti iš darbų ir užsiimti jiems patinkančia veikla, nes turėtų užtikrintas minimalias pajamas. Visokie žemiausios grandies daribinkinai galėtu pasakyti savo bosams "eik tu nx" kai tas mėgins juos išnaudoti, nes žinos kad turi alternatyvą ir gali bet kada išeiti ir blogiausiu atveju jeigu neras kitos darbo bent jau turės už ką pavalgyti. Vnž., aš linkęs palaikyti UBI, nors yra rizika kad šios pajamos tiesiog sukels infliaciją ir taip pat pradings infliacijos liūne.

Aš esu laisvos rinkos apologetas ir manau (tiksliau "jaučiu" :) ) kad nuo 197x metų kai USA dolerį atrišo nuo aukso ir kitos valstybės pasekdamos USA pavyzdžiu spausdina pinigų tiek, kiek užsimano, tai kuo toliau, tuo labiau pinigų vertė neatitinka tikrosios sukurtų prekių, paslaugų ir turto vertės, nes laisvai rinkai to neleidžia sureguliuoti valstybės. Todėl tik laiko klausimas kada žmonės suvoks kad tie popieriukai niekuo padedanti ir tik realūs daiktai turi vertę. Kai žmonės tą supras bus didelis "bum" ir prasidės hiperinfliacija kaip 192x Vokietijoje po piprmo pasaulinio karo.
 
Bet aš jau buvau neteisus to paties tikėjaus po 2008 metų krizę ir tai nepasiteisino - visus išpompuotus pinigus sėkmingai sugėrė akcijų kainos, kurios išaugo į neregėtas aukštumas ir neatitinka jokių loginių ir ekonominių kriterijų. Tai tik parodo kad žmonės nėra racionalūs ir vertinti vien racionaliais dėsniais negalima. Todėl neaišku kaip bus šį kartą - ar vėl visi prispausdinti pinigai sukris į akcijas (akcijų kainas), ar šį kartąbus kitaip. Viskas gali būti kitaip nes šį kartą yra naujų įdomių idėjų, kaip kad UBI (Universal Basic Income), t.y. kiekvienam žmogui duoti minimalią sumą kurią jis galėtų išleisti kaip nori. Kol kas nelabai įsivaizduoju kaip tai suveiks, bet norisi tikėti kad toks pinigų įleidimas bus geresnis nei ankstesnis. Nes tai atvertų visiškai naujas galimybes visiems - visi galėtų rinktis dirbti tą darbąč, kuris jam labiau patinka. Pvz., visokie meniškos sielos žmognės galės lengviau išeiti iš darbų ir užsiimti jiems patinkančia veikla, nes turėtų užtikrintas minimalias pajamas. Visokie žemiausios grandies daribinkinai galėtu pasakyti savo bosams "eik tu nx" kai tas mėgins juos išnaudoti, nes žinos kad turi alternatyvą ir gali bet kada išeiti ir blogiausiu atveju jeigu neras kitos darbo bent jau turės už ką pavalgyti. Vnž., aš linkęs palaikyti UBI, nors yra rizika kad šios pajamos tiesiog sukels infliaciją ir taip pat pradings infliacijos liūne.

Antras komentaras per 4 metus ir toks naudingas :D

Gal tu nedalink finansinių patarimų... pradėjau žiūrėti video ir dar nesulaukus 2 minutės numeti tokį (1:29): "tai kai nuperka - nuperka su paskola 30-čiai metų. Ir kažkaip niekas nebijo, kad po 30 metų jie neteks to NT arba bankas bankas bankrutuos, kuriam jie moka. O bankrutavus tam bankui nesuprasi iš viso ar bus čia jūsų tas butas, ar nebus"...
 
toliau jau nebegalėjau žiūrėti - po šitokio nokdauno buvo gaila savo laiko. Bet pagal šitą riebų nusišnekėjimą galiu pasakyti, kad tu NIXUJA nesupranti apie finansus ir apie NT. Kai paėmęs paskolą nuperki butą, tai:
1. bankas iš karto perveda visą sumą pardavėjui - pardavėjas pretenzijų neturi
2. butas registrų centre registruojamas TAVO vardu ir jau yra TAVO
3. tavo butas įkeičiamas bankui (Hipoteka, kas reiškia kad butas tampa tavo finansinių įsipareigojimų įvykdymo garantu - jeigu tu nevykdysi savo finansinių įsipareigojimų, tai iš to buto pinigai bus išieškomi pirmiausia bankui, o po to kas liks - visiems kitiems(jeigu reikės), taip pat tai reiškia kad tu to buto negali parduoti, padovanoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims)
4. tu lieki su įsipareigojimu bankui mokėti mėnesines įmokas ir bankas labai tikisi, kad tu laiku jas mokėsi.
 
Jeigu bankrutuotų bankas, kuris tau išdavė paskolą, tai geriausia kas gali būti (aišku, tik teoriškai :) ) - tu nebeturėsi kam mokėti paskolos įmokų ir tavo nesumokėta paskolos dali "pradings". Aišku, taip niekada nebus, nes visada atsiras banko kreditorių, kurie sutiks perimti tavo paskolą - t.y. likusi nesumokėta tavo paskolos dalis bus parduota aukcione arba bus atiduota kitam bankui kažkokia kita tvarka (kaip kad Snoro bankroto atveju visas geras paskolas perėmė Šiaulių Bankas) ir tu tiesiog turėsi mokėti įmokas kitam bankui. Viskas. Taškas. Ir NĖRA jokių klausimų iš serijos "dar neaišku bus čia tas jūsų butas ar nebus".
 
Tai va ką noriu pasakyti - jeigu tavo toks supratimas apie NT, kad tu gali taip nusišnekėti,tai tikrai nerekomenduoju vesti seminarus ar webinarus. Man gaila tavo seminarų/webinarų klausytojų. Jie ten jaučiu dar ne tokių grybų prisiklauso...

Apie prastovu skaiciavima http://linden.lt/blog/visi/teisiniai-klausimai/darbo-santykiai-karantino-laikotarpiu/

Juokingiausia kad snekame apie lietuva, o cia ateina emigrantas su savo svarais ir aiskina kad neapsimoka, kai net nezino kas lt darbo rinkoje vyksta ir kokie istatymai

Pigiau :D :D Karantino metu klausimas ar išvis įmanoma nusigaut.

Žmogau, man susidarė įspūdis kad tave kažkas labai smarkiai bando išdurti ir prieš (tiksliau jau prasidėjus krizei) bando prastumti kažkokį NT, dėl to sako visiškai priešingai nei buvo iš tiesų.
 
Visų pirma, krizės pagrindinis rezultatas buvo tas, kad sprogo NT burbulas ir NT kainos krito ~30% (žinoma, kai kuriose kategorijose krito mažiau, kai kuriose kategorijose kaip minėjo kiti forumiečiai buvo ir 60% kritimas).
 
Pasigooglink kiek NT vystojų žlugo dėl to kad per krizę krito NT kainos.
 
Nėra tokios taisyklės kad po krizės NT kaina kyla. Ją veikia visi rinkos dėsniai ir NT nėra išimttis. Po krizės atsigaunant rinkoms NT kainos auga kartu su rinka, jei yra trūkumas - gal greičiau nei rinkos vidurkis, bet tikrai nėra tokios taisyklės kad "NT kaina kyla nepriklausomai nuo to ar buvo sumažėjusi ar ne".
Krizės metu bankai tikrai nemažina palūkanų, priešingai - dėl ženkliai išaugusios nemokumo rizikos jie užriša paskolų išdavimą ir beveik visiškai neišduoda paskolų, o tas paskolas kurias išduoda - su milžiniškomis palūkanomis.
 
Ar jau pamiršai kaip 2009 visi verkė kai vienu metu tarpbankinė Litų skolinimo norma siekė 10%? Kažkaip visi įsivedę Eurą labai verkė kad netekom lito, bet pamiršo kad Eur tarbankinė skolinimo norma buvo apie 2%, kai Lito pašoko beveik iki 10%. Ir kodėl bankai tarpussavyje skolindamiesi po 10% turėtų išdavinėti paskolas NT su mažesnėmis palūkanomis?
Ir šiaip eiliniam žmogui paimti paskolą per krizę yra praktiškai neįmanoma.

Prastovos apmokėjimo tvarka: Mano nuoroda

Žmogau, man susidarė įspūdis kad tave kažkas labai smarkiai bando išdurti ir prieš (tiksliau jau prasidėjus krizei) bando prastumti kažkokį NT, dėl to sako visiškai priešingai nei buvo iš tiesų.
 
Visų pirma, krizės pagrindinis rezultatas buvo tas, kad sprogo NT burbulas ir NT kainos krito ~30% (žinoma, kai kuriose kategorijose krito mažiau, kai kuriose kategorijose kaip minėjo kiti forumiečiai buvo ir 60% kritimas).
 
Pasigooglink kiek NT vystojų žlugo dėl to kad per krizę krito NT kainos.
 
Nėra tokios taisyklės kad po krizės NT kaina kyla. Ją veikia visi rinkos dėsniai ir NT nėra išimttis. Po krizės atsigaunant rinkoms NT kainos auga kartu su rinka, jei yra trūkumas - gal greičiau nei rinkos vidurkis, bet tikrai nėra tokios taisyklės kad "NT kaina kyla nepriklausomai nuo to ar buvo sumažėjusi ar ne".
Krizės metu bankai tikrai nemažina palūkanų, priešingai - dėl ženkliai išaugusios nemokumo rizikos jie užriša paskolų išdavimą ir beveik visiškai neišduoda paskolų, o tas paskolas kurias išduoda - su milžiniškomis palūkanomis.
 
Ar jau pamiršai kaip 2009 visi verkė kai vienu metu tarpbankinė Litų skolinimo norma siekė 10%? Kažkaip visi įsivedę Eurą labai verkė kad netekom lito, bet pamiršo kad Eur tarbankinė skolinimo norma buvo apie 2%, kai Lito pašoko beveik iki 10%. Ir kodėl bankai tarpussavyje skolindamiesi po 10% turėtų išdavinėti paskolas NT su mažesnėmis palūkanomis?
Ir šiaip eiliniam žmogui paimti paskolą per krizę yra praktiškai neįmanoma.