Kamile

Esu baigęs universitetą, šiuo metu mokausi magistrantūroje universitete ir profesinėje mokykloje, nematau aš ten jokio degradavimo, per kelias savaites ten galiu išmokti tiek, kiek universitete neišmokau per pusę metų (ypač iš praktinės pusės).. Šiais laikais susirasti bent kiek padoriau apmokamą darbą žymiai lengviau turint "žemišką" profesinį išsilavinimą, nei pvz. vadybinį aukštąjį.

Žinoti viską - neįmanoma. Tačiau turėti kažkokį supratimą - būtina. Žinoma, niekas tavęs neprašo iš biologijos pamokų atsiminti Krebso ar Kalvino ciklus, tačiau žinoti tai, kas pravers gyvenime - naudinga. Įsivaizduok paprasčiausią, kasdieninę situaciją - pasijunti blogai ir nueini pasitikrinti kraujo į ligoninę. Su kraujo tyrimo rezultatais grįžti pas savo gydytoją ir ji sako, kad viskas "gerai". Tu, nežinodamas kraujo sudėties ir kraujo dalelių normos kraujyje, pasitiki gydytoja - o realiai tavo leukocitų kiekis kraujyje viršija normą - yra kažkokia infekcija. Specialistė to nesako, nes "neįdėjai jai į kišenę". Po kurio laiko viskas komplikuojasi. Šaunu, tiesa? O dabar įsivaizduok kitokią situaciją - tu žinai, koks yra leukocitų kiekis kraujyje sveiko žmogaus organizme ir iškart klausi daktarės: "kodėl?", "kas negerai?"
 
Tokių pavyzdžių galima prigalvoti šimtus ar net tūkstančius ir pritaikyti visiems dalykams, kuriuos mokaisi mokykloje. Juk mokykla dėl to ir vadinama "BENDROJO LAVINIMO".
 
Didžiausia bėda mokykloje yra ta, kad joje mokytojai neskatina mokytis savarankiškai ir per daug dėmesio skiria smulkmenoms, o ne pačiam procesui, kaip priversti mokinį domėtis ir atsiversti perskaityti vadovėlį - jie tiesiog pasako VISKĄ, ką mokinys gali rasti knygoje.
 
Savo post'u norėjau pasakyti, kad patys turime atsirinkti informaciją, kuri bus naudinga gyvenime, tačiau sakyti, kad mokykla - *****, nes nieko NAUDINGO neduoda - negalime.

Žinoti viską - neįmanoma. Tačiau turėti kažkokį supratimą - būtina. Žinoma, niekas tavęs neprašo iš biologijos pamokų atsiminti Krebso ar Kalvino ciklus, tačiau žinoti tai, kas pravers gyvenime - naudinga. Įsivaizduok paprasčiausią, kasdieninę situaciją - pasijunti blogai ir nueini pasitikrinti kraujo į ligoninę. Su kraujo tyrimo rezultatais grįžti pas savo gydytoją ir ji sako, kad viskas "gerai". Tu, nežinodamas kraujo sudėties ir kraujo dalelių normos kraujyje, pasitiki gydytoja - o realiai tavo leukocitų kiekis kraujyje viršija normą - yra kažkokia infekcija. Specialistė to nesako, nes "neįdėjai jai į kišenę". Po kurio laiko viskas komplikuojasi. Šaunu, tiesa? O dabar įsivaizduok kitokią situaciją - tu žinai, koks yra leukocitų kiekis kraujyje sveiko žmogaus organizme ir iškart klausi daktarės: "kodėl?", "kas negerai?"
 
Tokių pavyzdžių galima prigalvoti šimtus ar net tūkstančius ir pritaikyti visiems dalykams, kuriuos mokaisi mokykloje. Juk mokykla dėl to ir vadinama "BENDROJO LAVINIMO".
 
Didžiausia bėda mokykloje yra ta, kad joje mokytojai neskatina mokytis savarankiškai ir per daug dėmesio skiria smulkmenoms, o ne pačiam procesui, kaip priversti mokinį domėtis ir atsiversti perskaityti vadovėlį - jie tiesiog pasako VISKĄ, ką mokinys gali rasti knygoje.
 
Savo post'u norėjau pasakyti, kad patys turime atsirinkti informaciją, kuri bus naudinga gyvenime, tačiau sakyti, kad mokykla - *****, nes nieko NAUDINGO neduoda - negalime.

Sveiki, mokydamasis 12-os klasės kontroliniui apie II-ąjį PK buvau susidaręs šiokį tokį konspektą. Norėčiau pasidalinti. Gal kam pravers ;)
 
 

II-asis pasaulinis karas(1939 m. rugsėjo 1d. – 1945m. rugsėjo 2 d.)


 
 
Priežastys:
• Revanšistinės nuotaikos Vokietijoje
• Didžiųjų valstybių nuolaidžiavimas
• Fašizmo ir komunizmo susipriešinimas, bet tuo pačiu ir bendradarbiavimas
• Ginklavimosi varžybos
• SSRS noras susigrąžinti imperines žemes
• Totalitarizmas
 
 
Antrojo pasaulinio karo I-asis etapas
 
1939 m. rugpjūčio 23 d. – Vokietija ir SSRS pasirašo „Molotovo – Ribentropo paktą“. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas irViačeslavas Molotovas.
Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija).Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.
 
1939 rugsėjo 1d. – prasideda Antrasis pasaulinis karas. Vokietija užpuola Lenkiją.
1939 rugsėjo 3d. – Pranzūcija ir Didžioji Britanija paskelbia karą Vokietijai. „Keistasis karas“
1939 rugsėjo 17d. – SSRS užpuola Lenkiją
1939 rugsėjo 28 d. – „Sienų ir draugystės sutartis“. Pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
1939m. pabaiga – 1940m. pradžia – Žiemos karas tarp Suomijos bei SSRS
1940 m. pavasaris - Hitleris užima Daniją, Norvegiją, Beneliuksą
1940 m. birželio 14d. – Vokietija užima Paryžių bei šiaurės Prancūziją
1940 m. birželio 15 d. – SSRS okupuoja Lietuvą
 
 
 
 
Lietuvos nepriklausomybės praradimas
 
1939 m. spalio 10 d. – Lietuva ir SSRS pasirašo savitarpio pagalbos sutartį:
• Vilnius grįžta Lietuvai
• Lietuva įsuleidžia 20000 RA karių
• Lietuva neturi teisės sudarinėti jokių sutarčių
1940 m. gegužės 25 d. – SSRS Lietuvai įteikia notą
1940 birželio 14 d. – SSRS Lietuvos valdžiai įteikia ultimatumą.
SSRS ultimatumo priežastys:
• Lietuviai grobia sovietų karius
• Lietuviai sudarė sutaris su estais ir latviais bei ruošiasi pulti SSRS
• Lietuva neužtikrina sugumo aptarnaujančiam personalui
SSRS reikalavimai:
• Įsileisti neribotą skaičių karių
• Sudaryti sovietams palankią vyriausybę
• Nuteisti VRM ministrą Skučą ir saugumo vadovą Povilaitį
 
1940 m. birželio 15 d. – SSRS okupuoja Lietuvą:
• Iš Maskvos atvyksta Dekanozovas, kurio tikslas sovietizuoti Lietuvą
• Paleckis tampa keledieniu prezidentu, tada ministru pirmininku, vėliau Tarybos pirmininku
• Vincas Krėvė taip pat kelis mėnesius tampa ministru pirmininku
 
 
Lietuva per pirmąją sovietų okupaciją
 
1940 m. birželio 17d. – sudaryta marionetinė Liaudies vyriausybė
1940 m. liepos 14-15 d. – įvyko rinkimai į Liaudies seimą
1940 m. liepos 21 d. – Liaudies seimas nutaria Lietuvą prijungti prie SSRS.
Liaudies seimo nutarimai:
• Lietuva – LTSR
• Nacionalizuoti pramonę
• Prašyti, kad priimtų į SSRS
1940 m. rugpjūčio 3d. – Lietuva aneksuojama(neteisėtai prijungiama) prie SSRS
1941 m. birželio 14d. – pirmieji masiniai tremimai iš Lietuvos
 
 
Tolesnė karo eiga Europoje ir Vokietijos pralaimėjimas
 
1941 m. birželio 22d. – Vokietija užpuola SSRS
1941 m. rugpjūtis – „Atlanto chartija“
1942-1943 m. – Vokietijos kariuomenė pralaimi Stalingrado mūšį
1943m. vasara – Kursko kautynės. Panaudota daugiausiai karinės technikos.
1943m. lapkrtitis – „Teherano konferencija“
1944m. – SSRS išstumia vokiečius iš savo teritorijos ir vėl pradeda prisjungti 1940 m. aneksuotas teritorija”
1944m. birželio 6d. – atidaromas II-asis frontas.
1945 m. vasaris – “Jaltos konferencija”(“Krymo konferencija”)
Jaltos konferencijos nutarimai:
• Vokietija bus denacifikuota, demokratizuota bei demilitarizuota
• Vietoj Tautų Sąjungos įkuriama Jungtinių tautų organizacija
• Rytinės Lenkijos žemės perduotos SSRS
• SSRS prisidės prie kovos su Japonija
• Atribota Vokietijos okupacinė zona Prancūzijai
1945 m. balandis – kapituliuoja fašistinė Italija
1945 m. gegužės 8d. – kapituliuoja nacistinė Vokietija
1945 m. liepa – „Potsdamo konferencija“. Vietoj Ruzvelto atvyksta Trumenas
Potsdamo konferencijos nutarimai:
• Nustatyti Lenkijos vakarinę sieną pagal Oderį ir Neisį
• Rytprūsiai padalinti Lenkijai ir SSRS
• Sukurti tartautinį tribunolą
• Berlyną padalinti į keturis sektorius
 
 
 
Nacių valdymas okupuotose kraštuose
 
1940m. – Londone įkurtas Laikinasis laisvųjų prancūzų nacionalinis komitetas. Vadovas – Š. De Golis
1941 m. antra pusė – masinio žydų naikinimo pradžia
1942 m. sausis – „Vanzės konferencija“
 
 
 
 
Lietuva nacių okupacijos metais
 
1941 m. birželio 22 d. – prasideda antisovietinis sukilimas
1941 m. birželio 23 d. – paskelbtas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas.
1941 m. rugpjūčio 5 d. – vokiečiai uždraudžia Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklą.
Pokyčiai:
• Įvesta cenzūra
• Įkurti „gestapai“
• Vykdoma kolonizacija
• Kuriami žydų getai
• Kuriamos koncentracijos stovyklos
• Uždarytos visos aukštosios mokyklos
 
1943 m. lapkritis – įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas
1944 m. – sukurti lietuviški kariniai daliniai – Vietinė rinktinė. Pavedė įkurti – P.Plechavičius
1944 m. liepa – prasideda antroji sovietinė Lietuvos okupacija
 
 
 
Karas už Europos ribų
 
1931 m. – 1939 m. – Japonija vykdo agresyvią politiką prieš Kiniją, SSRS, Mongoliją
1941 m. balandis – SSRS ir Japonija pasirašo nepuolimo sutartį
1941 m. gruodis – Japonija užpuola JAV karinę bazę Perl Harbore
1942 m. gegužė – Japonija patiria pralaimėjimą Midvėjaus mušyje
1945 m. rugpjūtis – JAV numeta atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio
1945m. rugsėjo 2 d. – Japonija kapituliuoja
1945 m. rugsėjis – karo nusikaltėlių teismas Niurnberge
 
 
 
 
Taip pat reiktų pažiūrėti visas Apokalipsės dalis, kad susidarytumėte bent šiokį tokį vizualinį įspūdį.

tiesiog puiku kiek daug reikalingų gyvenime datų išmokstama mokykloje.

Kažkada netyčia užtikau santrauką rašytojų (kūrybos bruožai, svarbiausi kūriniai). Aš jos neskaičiau tik peržvelgiau, bet gali pasiskaityt, gal ką nors rasi : )
Lietuviuliteraturoskonspektas-spargalke.doc

nuskambejo kaip baznycios laikrastis :lol:
 
geriau prizas butu 100 litu.NE laikrastyje,o tiesiog i pinigine :)

Heh.. O darytum savo motinai gręžinius? Ar degintum ant jos malkas, ar statytum ant jos namą, mylėtumeisi ant jos?
 
Viskas gali atrodyti absurdiškai, kai kalbame... absurdiškai.

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Kažkada netyčia užtikau santrauką rašytojų (kūrybos bruožai, svarbiausi kūriniai). Aš jos neskaičiau tik peržvelgiau, bet gali pasiskaityt, gal ką nors rasi : )
Lietuviuliteraturoskonspektas-spargalke.doc

Jei nori buti isskirtinis, tai mandras sriftas tau nepades. Isjungiau net neskaites, nes akis bado. Cia tik siaip tarp kitko.

Girdėjau Vilnius- Kaunas traukiniu gana pigu, ypač jei studento nuolaidą turi.
Kai paskutinį kart tikrinau abu miestai Europoj buvo.

Sveiki :rolleyes: , esu dirbanti dviejų vaikų mama, man 32, patinka sportuoti, skaityti, keliauti. Darbas neteikia didelio gyvenimo džiaugsmo, todėl norėčiau išmokti ne tik pardavinėti,užsakinėti, organizuoti, bet ir sukurti kažką naujo, savo rankomis. Atėjau čia mokytis puslapių kūrimo, pasisemti naujų minčių.

Aš dažniausiai nepolitikuoju. Vis tiek pensijoj sakysim, kad: "ana valdžia buvo gera, o šita tai šlamštas". Bet šitas man įdomu..
Visi žinote, kad "Darbo Partija" ir "Tvarka ir Teisingumas" ruošiasi susijungti, kas panaikintų DP juridinio asmens statusą baudžiamojoje byloje. O prokuroras šiandien paprašė neleisti joms susijungti:
Gal galim padiskutuoti kur toks susijungimas galėtų nuvesti ir ar teisingai prokuroras daro, prašydamas neleisti partijoms susijungti?
Dėkui už nuomones.
Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/generaline-prokuratura-praso-neleisti-darbo-partijai-jungtis-su-tvarkieciais-56-311078
 
Į temą:
http://i1.alfi.lt/16340/2/84.jpg

tai, kad jau daugiau nei valandą sėdžiu ten, neina išeiti :D

Tikrai daugiau logikos ir prasmes, nei tavo beprasmese temose, kaip "AČIŪ Kerniui:)" bei "Kas mane motyvavo arba kodėl tai įvyko?"(kurioje, beje, per VIENA savaite sporto pasiekei KAZKA TOKIO :o ).
Dedu pliusa autoriui, matau kaip tema netiesiogiai nukreipta i gio puse, kurio spamas kiekvienoje temoje jau galutinai baigia ######t :)

"Prikolas" tai tikrai senas, nes jam apie 2500 metų. Jeigu visi taip sijotume, tai gyventi būtų daug paprasčiau. O tylėtų tik tie, kurie šneka ar rašo ne tiesą, be tikslo arba be naudos.

Prie ko čia sekasi/nesiseka? Mokyklinė matematika yra taisyklių pritaikymas, kuriam praktiškai net nereikia mąstyti: visos formulės duotos, apibrėžimai, sąlygos. Tereikia pritaikyti tau duotą medžiagą, tavo mąstymo praktiškai nereikia, nebent norint gauti 90+ egzamine.
 
Mokyklinė matematika neskatina mąstyti: per visus 12 metų, turbūt, nebuvo nei vieno įrodymo, tik klišės.
 
Mano galva, pasakymas, kad nesiseka matematika (mokyklinė), tai yra tik tinginio žodžiai.

Negausi, eik mokytis :lol:
 
girdėjau kad žmonės kartais nueina į banką ir praturtėja keliais milijonais, kaip taip padaryti? :ph34r:

nu nebutum valinskas ,kad tokiu paklaustum :) viskas bus gerai.

Keli patarimai iš mano pusės:
 
 
1. Nesirink tokios pačios potemės, kokią renkasi tavo klasiokai, nes neva ji "lengva". Vertintojui (mokytojai) atsibos klausyti tų pačių temų kelis kartus per dieną - net ir pati originaliausia kalba nesužavės, nes argumentai, pavyzdžiai bus panašūs - dviračio neišrasi.
 
2. Išsirink temą, kurią tau būtų įdomu kalbėti bei ieškoti informacijos. Vertintojui bus visada įdomiau klausyti tada, kai atsakinėtojas kalbės su "ugnele" balse - taip puikiau pristatysi savo temą, ne tik išmokęs mintinai ir atpasakojęs: )
 
3. Jei TIKRAI nesiseka išrinkti nei vienos temos - rinkis atmetimo būdu. Atmesk iškart visas temas, kurios tikrai nepatinka ir nežavi. Rinkis iš to, kas liko.
 
p.s. aš pati pasirinkau literatūros 5 (apie keliones), tačiau taip pat svarsčiau apie šias potemes:
 
7. Sakoma, kad retorikos mokomasi tik demokratinėse šalyse. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją
paneikite.
8. Kokias asmens, šeimos, visuomenės vertybes galime atpažinti iš vaikams duodamų vardų? Savo įžvalgas
argumentuokite pavyzdžiais. (Šitą atmečiau, nes labai daug kas rinkosi, bet šiaip tema labai įdomi)

Keli patarimai iš mano pusės:
 
 
1. Nesirink tokios pačios potemės, kokią renkasi tavo klasiokai, nes neva ji "lengva". Vertintojui (mokytojai) atsibos klausyti tų pačių temų kelis kartus per dieną - net ir pati originaliausia kalba nesužavės, nes argumentai, pavyzdžiai bus panašūs - dviračio neišrasi.
 
2. Išsirink temą, kurią tau būtų įdomu kalbėti bei ieškoti informacijos. Vertintojui bus visada įdomiau klausyti tada, kai atsakinėtojas kalbės su "ugnele" balse - taip puikiau pristatysi savo temą, ne tik išmokęs mintinai ir atpasakojęs: )
 
3. Jei TIKRAI nesiseka išrinkti nei vienos temos - rinkis atmetimo būdu. Atmesk iškart visas temas, kurios tikrai nepatinka ir nežavi. Rinkis iš to, kas liko.
 
p.s. aš pati pasirinkau literatūros 5 (apie keliones), tačiau taip pat svarsčiau apie šias potemes:
 
7. Sakoma, kad retorikos mokomasi tik demokratinėse šalyse. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją
paneikite.
8. Kokias asmens, šeimos, visuomenės vertybes galime atpažinti iš vaikams duodamų vardų? Savo įžvalgas
argumentuokite pavyzdžiais. (Šitą atmečiau, nes labai daug kas rinkosi, bet šiaip tema labai įdomi)

Nieko asmeniško, bet ar čia tik vienas nesupratau, ką tu būtent ruošies optimizuoti? :)
 
Pateik kokį nors vieną VISIŠKAI KONKRETŲ pavyzdį, įdomu pasidarė :)

Jeigu tėvai/tu įstengi apmokėti JK mokslą universitetuose, pragyvenimą (arba suderinti mokslą su darbu), tai kodėl gi ne, stok į JK aukštus reitingus užimančius universitetus. Jeigu esi labai pasinešęs, ten tau geresnės galimybės sudijoms (įranga, specialistai, konferencijos/seminarai), negu Lietuvoje.

aha, ji vadinama GALVA :D