learnto

Man žmona neleidžia merginos turėti :(

Skaitykit laiko patikrintas knygas, klasiką. Verybės uniklios ir jos iš ėsmės nesikeičia per amžius. Laikas patikrina ir atrenka geriausias. Aišku ten kokią techninė literatūra tai greit atgyvena, bet manau supratot.

Jei karma tiki - nusineši ;)

VU tikslas - suteikti įvairiapusišką, bet grynai teorinį išsilavinimą, ruošti akademiniam darbui (toks buvo visų universitetų pradinis tikslas, kai tik jie atsirado pasauly). Kolegijos - atvirkščiai - ruošia būsimus darbuotojus, suteikia reikalingų praktinių įgūdžių (jei tik pats žmogus to nori ir siekia) ir, aišku, daugiau pačios realios praktikos. Pagal draugų, pažįstamų atsiliepimus ir nuomones - kolegijoje studijuoti įdomiau ir smagiau, nes mažiau teorijos, o daugiau praktikos.
Ankstesnėse žinutėse diskutuota apie ISM. Pats ten mokiausi pusę metų, tad galiu papasakoti plačiau. Lietuviškose programose dėstytojai - dėstantys ir kituose Lietuvos universitetuose. Kai kurie iš jų - visai paprasti, kai kurie išties moka sudominti savo dalyku ir pamėgti jį. Visose programose bent dalis, pusė ar apskritai visi dalykai dėstomi anglų kalba. Pliusai - angliškai dėsto nemaža dalis dėstytojų iš užsienio, jie parodo kitokį požiūrį ir supratimą apie mokslą, gyvenimą. Studentas čia tikrai gerbiamas. Yra ir teorijos, ir reikalingos praktikos. Aukščiau buvo minėta, kad jeigu dėstoma praktiškai - tai jau grynai "koleginis" mokymas. O argi taip ir neturėtų būti? Juk masės žmonių būtent ir yra ruošiamos paprastam samdomam darbui, o ne mokslinei veiklai, kur reikalinga vien tik teorija. Nesakau, kad teorija nereikalinga - ją būtina žinoti, suprasti, bet reikia ir mokėti pritaikyti realybėje.
 
Grįžtant prie temos klausimo, jokiais būdais negalima vaikytis žymių pavadinimų, ar žiūrėti į aukštųjų mokyklų reitingus (ypač tokių kompetetingų ir nešališkų šaltinių, kaip "Veidas" ar pan. :) ). Žiūrėk, ko nori. Jei stosi į VU, baigus studijas konkurencija bus tikrai didelė - ieškant darbo turėsi darbdaviui parodyti daugiau nei tik diplomą. Kolegijoje turėsi mažesnį mokymosi krūvį, daugiau praktikos.
 
P.S. Pats klausimas ne visai tinkamas - į jį galėtų atsakyti tik žmogus, studijavęs ir kolegijoje, ir universitete tą patį dalyką. Sunkiai tikėtina, kad čia tokį rasi. Ir net jei rastum - kiekvieno požiūris skirtingas, kiekvienas kitaip žiūri į viską. Paprasčiau - susirask per pažįstamus, facebook, ar dar kur nors žmones, studijuojančius tiek VIKO, tiek VU, tavo norimus dalykus ir pasiklausk jų. Geriausia net ne vieno žmogaus, o kelių, kad ne toks subjektyvus atsiliepimas būtų. :)

Išlaikyti valstybinius (matematikos, lietuviu, istorijos) brandos egzaminus šimtukais

neišlaikyt VBE ir eit mokyklinio laikyt....

Gyvenk taip, kad Tave cituotu.

Verkiau,kad neturiu batų,kol pamačiau,žmogų be kojų.
Persu ismintis

Apie sąžinę
 
Kam nėra parėjęs lapelis už parkingą, fotosesiją (+30km pageidautina), ar šiaip ko nėra sustabdę? Kažkada girtas diskutavau su nenurodytu asmeniu iš baro ir priėjom išvadą, kodėl Lietuvoje visi tokie korumpuoti. Juk tai mūsų būdas, mentalitetas ar net paveldas. Juk lietuvis yra su.pis.tai suvalkietiškai gudrus ką nors *******, nu***** arba reikalui esant net ir per*****. Nesmirdėkit šventumu, jūs ne vaidilutės. Ar niekada nekilo mintis policininkams duoti kyšį ir nusimazinti be įrašo sistemoje? Rimtai, niekada? Tai Jūs, ponai, dar gyvenate su tėvais. Visi mano pažįstami verslininkai ir politikai sako, kad jeigu nebandai išsisukti nuo bausmės, tai tau yra susipisę failai. Tą patį sako ir politikos teorija. Patiko, kaip vienas neįvardintos savivaldybės kažkokios tarybos pirmininkas yra pasakęs "įspėjimas, dar ne bauda". Sori, pripažinkim, kyšiai egzistuoja todėl, kad yra, kas juos duoda. O apie ėmimą net nešneku - liaudies išmintis byloja "duoda - imk, muša - bėk". Taip kad nepiskit proto, kad esat sąžiningi ir kiekvieną sekmadienį einat į bažnyčia. Nes aš einu kolos ir "kažko valgyt" nelaimei, kuri miegojo kartu.
 
Apie vyrišką bendravimą
 
Man patinka mano sporto salė. Rūsyje, be navarotų ir baseinų, be nusisoliariuminusių "trenerių". Pas mane viskas rimta. Rimti veidai, rimti kvapai ir dar rimtesni pokalbiai. Atėjus pasisveikina administratorė (viena iš huj znajet kelių). Pasišnekam, apie politką padiskutuojam, sportą ir t.t. Kaip sakoma, paprastas, fainas, dalykinis bendravimas. Tada eini į sporto salę. Man ten labiausiai patinka nuolatiniai gyventojai - yra žmonių, kam sporto salė yra gyvenimo būdas. Allright, aš jų nesmerkiu, man patinka tai, kad jie gyvena ar bent jau stengiasi gyventi sveikai. Bet jie vistiek man patinka. Susižvalgom, galvom palinksim ir einam šikti, persti ir dejuoti prie štangų ar staklių (kas yra kojų diena, patys žinot). Ir pokalbiai trumpi ir aiškūs "Ateik, pažiūrėsi", "Aukščiau pakelk", "Turi dar vandens?". Jokių šūdų, nesąmonių ar verkšlenimo. Tai man labiausiai ir patinka - vyriškas bendravimas. Be priedų, kaip dabar madinga sakyti. (beveik ekologiškas,tačiau nerašysiu, nes jeigu perskaitys tie draugai, tai kačialkoj gausiu nuo jų pizdy).
 
Apie gyvenimo prasmę
 
Ką aš darau, kur aš einu, ko aš noriu... Tos sunkios pachmielo mintys, lengva depresija po vakarykštės euforijos (kartais orgazmo). Susitinki su žmonėm ir klausi, ką nori nuveikti gyvenime, kur nukeliauti, ką pamatyti. Ir... Daugelis sako "nežinau". TVAJU MAT, KAIP TAI NEŽINAI, TU KĄ TUŠČIAS? Ir tada prasideda sportinis išsivartymas iš gaidžio. Aš kažkada irgi mąsčiau, ko aš noriu. Ir supratau, kad aš... tuščias (?). Rimtai, dažnai spaudoje rašo apie tuščius žmones "tuštutes", be vertybių ir tikslų. O baisiausia, kai supranti, kad tu esi toks, kaip jie (ta prasme aš su kablais nevaikštau ir vien apie ratlankių dydį nešneku). Taip taip. Toks pats kaip ir tie žmogeliai iš ekranų ar barų. Tu nesi ypatingas. Tu nesi fainas. Tu nesi įdomus. Tavo istorija neįpatinga. Tu nesi "dyp". Esi toks pats kaip ir visi. Ir kaip sunku tai sau pripažinti. Kad faktiškai, esi... niekas. Bet visa esmė - kiti irgi tokie patys. Mes pripratom prie blizgučių ir to, kad "viskas visada pas mane zjbs, čia poilsiai, kelionės, ahujėnas darbas" ir t.t. Bet juk taip nėra. Geriausias pavyzdys - pana. Tikrai supras tie, kurie turi. Kai būna pasidažius, susitvarkius, gražiai apsirengus tai dieve dieve, nesupranti, su kokiu modeliu susimetei. Ahujėna, faina, linksma, nu visa super. Bet... Yra kita medalio pusė. Kai būna su treningais, paprasta, iš ryto, kai nebūna zjbs, kai būna tiesiog paprasta. Du skirtingi dalykai, taip? Mums rodo ir perša tą gyvenimą, kai esi on the top (kaip ta pana pasidažius), bet nerodo to, kas yra paprasta ir neypatinga. Nesam mes ypatingi. Jie irgi nėra ypatingi. Išsiblaivykit, kaip kad aš išsiblaiviau. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad įdomiausi žmonės yra tie, kurie senai suprato, kad jie neypatingi. Tada kitaip gyvena, kitaip elgiasi - daugiau nuolankumo ir paprastumo, nes tu neypatingas, tu kaip ir visi. Tai glosto širdį ir parodo naujas galimybes. O juk mes gyvename dėl galimybių? Ar aš pats čia sau prieštarauju? Susimaišiau. Ech, vėl reikės ieškoti prasmės. Iš naujo.
 
Apie investavimą
 
Sekasi blogai. Ketvirti metai, daug pinigų sukišau ir va, b.y.b.į., kaip sakė garsusis veikėjas Kieša. Tik dabar aš pradėjau uždirbti pinigų. Po keturių metų. Investavimas - kaip narkotikai. Gali padaryti pauzę, bet niekada nesustosi. Tik dabar aš jau protingesnis. Dabar aš savęs klausiu "O na.chui?". Universalus klausimas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. "O na.chui aš atidariau poziciją?" "O na.chui aš tą nusipirkau" ir t.t. Prieš vykdant sandorius paklausk savęs "O na.chui?". Tai visa mano išmintis, sukaupta per keturis metus. Use it.
 
Apie moteris
 
Moterys būna vertinamos dviem skalėm: nuo 1 iki 10, arba "Nu na.chui", "Pisčiau", "Zjbs". Kad būtų paprasčiau:
"Nu na.chui" (0-6)
"Pisčiau" (6-8)
"Zjbs" (8-10)
 
Šita skalė taip pat parodo, kaip žemai esi puolęs. Nieko tokio, visiems būna, man irgi. Juk neparagavęs blogo vyno nežinosi, kas yra geras, ar ne taip?
Ir šiaip, ką norėjau pasakyt - net jeigu jau ir parsivedėt faršą namo, tai tuo metu, atsiduokit visa savo esybe. Būkit tokie, kokie būtumėt, jei žinotumėt, kad rytoj rytas neišauš. Visa širdim, visom jėgom. Tada ir jausit gyvenimo pilnatvę su antra puse (jeigu susirasit). O jeigu ne - jausit bent jau moralinį pasitenkinimą. Kai visas atsiduodi, tiek pat ir gauni.
 
Apie maistą
 
Maistas, vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų skaniai valgyti. Pasitaupykit pinigų, kad galėtumėt savęs restoranuose nevaržyti. Labai geras jausmas, kai gali savęs nevaržyti ir kažką valgyti, nes nori paragauti, o ne kainuoja pigiau. Nebevaikščiokit į greito maisto tinklus (čili, čarliai ir kitas sbrodas), ten maisto kultūra miršta. Verčiau nueikit į restoraną, kur galima net savininką sutikti. Taip prisidėsit prie smulkaus verslo skatinimo ir darbo vietų kūrimo (jeigu dirbai čarlyje, tai žinai, kuom skiriasi vergavimas, nuo darbo). Taigi, maistas būna toks: Labai skaniai, paragauti (neatneša daug, bet skanu, tai ojojoj); skaniai ir daug (pvz cepelinai karmėlavoje, arba maistas mokyklų valgykose, dar kiniečiai neblogai dienos pietus užtaiso), px ir daug (dauguma picerijų ir kebabinių); neskaniai ir daug (neteko susidurti, bet manau egzistuoja); neskaniai ir mažai (visokios pakelės užkandinės, aišku, su išimtim). Apie vyną: ne*******ėjant sakau, vynas yra dviejų rušių - skanus ir neskanus. Nevaizduoju didvyrio ir klausiu padavėjo, kas jam skanu. Sesė dirbo restorane ir pasakojo, kaip pilstė paprastą stalo vyną už taurę - dvyliką litų ir kaip visi tą vyną gyrė, neva, koks geras, tikriausiai, kad brangus. Pigu nereiškia blogai, brangu, nereiškia kokybės. Apie viskį: jis bėga arba ne. Jeigu nebėga, tai nekažką, jeigu bėga, tai gerai, jeigu gerai bėga, tai super, o jeigu gerai bėga ir dar kažkoks kitoks skonis, nei kitur - sveikinu, radai kažką ypatingo. Būk geras padavėjams (nes jų darbas už.pi.sa), palik normaliai arbatos (nes kitiems irgi būna blogų dienų), nevaidink žinovo ir mėgaukis maistu. Tada viskas būna super!
 
Išvados
 
"Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats."

namie pas mane kabo ant sienos prikabinti lapai su dažniausiomis klaidomis kurias darau, padaręs klaidą ir jeigu ilgai nerandu atsakymo ją pasirašau ant lapo, radęs atsakymą parašau atsakymą. ant desktopo tiksliai suplanuotas darbo grafikas, jeigu padarau dienos darbą greičiau nei numatyta, pradedu daryti kitą. Jeigu matau, kad kažko nespėju, metu visus darbus ir pasilieku prie to, prie ko praleisiu daugiausiai laiko, pasidarau jį, paskui kiti ir t.t. ir dažnai būna taip, kad viskas susidėlioja į savo vietas.
 
straipsnio labai lauksiu, aktualus dalykas laiko skirstymas yra manau :) prisegu savo "užrašinės vaizdą"
 

IDOMU!!!!
 
Tik negrazink istoriju, nekeisk buitines kalbos, netaisyk klaidu. Viskas cia gerai.
 
Idomu paskaityti realia situacija, o ne sapnuotas pasakas apie fabrikus ir kaip ten vaiksto visis pasisvilpaudami.

Kaip bandomieji? Kol kas žinau tik lietuvių rezultatą - 49/50
 
Beje, kalbant apie lietuvių egzaminą, kaip reaguojat į ką tik (IR VĖL!) pasikeitusi dalyką, kad bus galima rinktis iš 7 autorių? Atrodytų, žiauriai gerai, bet iš kitos pusės pagalvojus - temos privalės būti labai abstrakčios, kas, mano manymu, nėra taip gerai, nes gali lengvai nusivažiuoti ir pradėti rašyti "ne į temą".
 
Ir šiaip, mane nervina, kad viską TAIP dažnai keičia. Ką čia gali žinoti, gal gegužės 1d. sužinosim, kad reikia laikyti egzaminą ne iš lietuvių literatūros, o iš lenkų, nes tautinės mažumos nespėjo išeiti viso kurso?:)

Nemokšų sukurtas reportažas, nes jame sako, kad programėles priklauso Ilja Laurs, o jo visas verslas kiek žinau yra tik jas pardavinėti.

Reikia iš čia imti - http://www.amazon.com/dp/B007OZO03M?country=LT. Pilna kaina (Kindle + siuntimas + muitai + PVM) - 193.58$.

9. Pasaulio universitetuose yra lituanistinių centrų. Pristatykite keletą jų. Kokia jų funkcija, reikšmė puoselėjant lietuvių kalbą?
Man asmeniškai, ši tema atrodo pati lengviausią. Teisiog pristatai, papasakoji ir viskas.

Kūdikis kalbos mokytis pradeda dar būdamas mamos pilve. Pirmieji vaiko ištarti žodžiai absoliučiai priklauso nuo išorinio pasaulio: nuo jį supančių tėvų, senelių, praeivių. Būtų naivu manyti, jog pasaulyje yra toks žmogus, kurio neveikia aplinka. Net būdamas visiškai kurčias ar aklas tu negali atsiriboti nuo tave supančių žmonių. Visų mūsų mintis bei veiksmus veikia per televiziją matyta laida, internete skaitytas straipsnis, girdėta daina ar draugų pasakyta replika. Išlikti individualiam tapo nemenku iššūkiu, tačiau, mano manymu, kiekvieno žmagaus gyvenime ateina diena, kai tenka pasirinkti kryptį: plaukti pasroviui ar prieš srovę,- ir kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą pasirinkdamas savąjį kelią.
 
Gyvenime gausu labai sudėtingų situacijų, tačiau, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, visada yra pasirinkimas. Italų rašytojas Vaskas Pratolinis yra pasakęs: “Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis”. Kiekvieną dieną mes sau keliame tūkstančius klausimų ir dažnai mūsų atsakymai būtų visai kitokie, jei mes negalvotume, ką apie tai pasakys kiti, ar aš nenusižengsiu taisyklėms. Mes dvylika metų mokomės mokykloje dalykus, kurie galbūt mums nepatinka ir galbūt niekada nepravers, per tris valandas parašome egzaminą, kuris įvertina visus tuos suole praleistus metus, studijuojame, dirbame ir visa tai atrodo normalu, nes visi juk taip daro ir kitaip būti negali. Tačiau gali. Mes galime nesikliauti bandos instinktu ir neiti į mokyklą(fizikas Albertas Einšteinas neturėjo vidurinio išsilavinimo), galime nestudijuoti universite( programuotojas Bilas Geitsas metė studijas Harvardo universitete ir įkūrė savo kompaniją) ir mes turime teisę nedirbti nemėgstamo darbo vien dėl to, kad gautume didesnes pajamas. Žinoma, daugeliui tai tiesiog gali pasirodyti kvaila, nesuprantama ar net neįmanoma. Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris dalį savo gyvenimo praleidžia užssiimdamas tuo, kas jo visai netraukia. Liudas įstoja į kunigų seminariją vien dėl to, kad tėvai būtų patenkinti. Jis neklausia savęs, ko jis nori, ir taip jis tampa aplinkybių vergu. Pasirinkimą Vasaris visada turėjo, tačiau jis buvo per silpnas, kad jį priimtų. Milijonai žmonių pasaulyje kievieną dieną taip pat daro tai, kas jiems visai nepatinka ir neteikia jokio pasitenkinimo tik todėl, kad yra psichologiškai silpni, nors kitas kelias visada yra.
 
Likimas – tai tik silpnavalių žmonių išgalvotas pasiteisinimas. Atsitikus nelaimingam įvykiui mes visada turime ant ko suversti kaltę – toks likimas. Nepasiekę užsibrėžtų siekių, sakome, jog nebuvo likimo lemta. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas yra sakęs, jog „Aplinka kalta“ . Tai yra lengviausia - nusimesti atsakomybę nuo savęs. Aš manau, jei žmogus yra psichologiškai stiprus ir užsibrėžęs tam tikrą tikslą, tai tik laiko klausimas, kada jis jį pasieks, ir jokie aplinkiniai veiksniai tam įtakos neturės. Prieš atsiskaitomąjį darbą galime nieko nesimokyti bei tikėti, jog pažymį nulems likimas arba galime visą naktį sunkiai mokytis bei taip pažaboti savąjį likimą. Puikus individualybės bei tikro kovotojo pavyzdys – Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas. Martynas Mažvydas, reformatas, idealistas, skleidžiantis Martyno Liuterio idėjas, palieka gimtąją katalikiškąją Lietuvą ir sieka savo tikslo bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis: „Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu! Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio”. Mažvydas niekuomet neatsisako savųjų vertybių: tautiškumo puoselėjimo, patriotizmo, gimtosios kalbos, Lietuvos,- net ir tada, kai nebemato prasmės, kai nuo jo nusisuka ir nebetiki net patys artimiausi žmonės, kai jis jaučiasi kaip Sizifas, ridenantis akmenį į kalną. Iš Mažvydo gali pasimokyti ir šiuolaikinis žmogus, kuris mano, jog nieko savame gyvenime nebegali pakeisti, jog jis toks duotas Dievo. Tik tu pats ir tavo charakteris formuoja likimą. Tu esi savojo likimo kalvis.
 
Išlikti savimi nėra paprasta, tačiau gyvenimas yra daug mielesnis, kai negyveni pagal kitų kurtas taisykles, normas. Nereikia bijoti turėti kitokią nuomonę ir ją išsakyti, nereikia gėdytis apsirengti kitaip nei visi ar neturėti tokio pat mobilaus telefono kaip kiti, nebūtina studijuoti teisės mokslus vien dėl to, jog draugai mokosi ten pat. Nereikia bijoti būti išskirtiniu. Kiekvienas savo gyvenime turime bent kartą sustoti bei pagalvoti, ar gyvename savąjį gyvenimą, ar nesame tas vienas iš milijono avinų, bėgančių bandoje be savo galvos, ar nesame tas juodadarbis vergas visą gyvenimą dirbantis ne dėl savęs, o dėl šeimininko. Ir būtinai reikia turėti savo tikslą, kurio siektumėme visomos jėgomis bei priemonėmis, nepaisydami mus supančių aplinkybių, kliūčių, nesėkmių ir, kuris suteiktų gyvenimui prasmę. "Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią". D.S.Džordanas

Dar sykį sakau, temos autorius per daug tiesmukai pacitavo išsakytas mintis. Tai buvo pateiktas, kaip pvz, bendram vaizdui. Jei žmogus pražiūrėjęs 1,5 val trukmės seminarą, iš jo suprato tik tai, kad gali per 45m tapti milijonieriumi. Ir jau ieško fondo kuris iš jo priims 30 Lt. per mėnesį. Tai jau čia ne Jasinavičius kaltas, o kaltas per siauras mastymas.
 
Kažkada šitam forume buvo išsakyta panaši mintis, tik su lažybom. Tiksliai nepamenu, bet mintis buvo tokia, kad jei kasdien statytumėt už įvykį su 1,1 koeficientu po 200 dienų taptumėt milijonieriumi. (gal koeficientai ar dienų skaičius netoks, sakau tiksliai nepamenu, bet esmė tokia). Ir kas gali ginčytis, kad tai netiesa, jei tai matematiškai įrodyta? Bet praktiškai to niekas neįrodė, nes tai beveik neįmanoma. Kaip ir tu sakei yra rizika viską prarasti.
 
Todėl pasikartosi, Jasinavičius teoriškai yra teisus, praktiškai tai sunkiai įgyvendinama. O jei jį tiesiogiai taip ir suprato tai niekas kitas nekaltas ;)

Be sito dar reikalingas ir planas, tam tikri teisingi veiksmai - nemanau, kad pasirasius tiksla "susirasti mergina" ir sedint namuose ji atsiras vien del to kad pasirasei ir "suaktyvinai pasamones neribotas galias".

Išlaikyti valstybinius (matematikos, lietuviu, istorijos) brandos egzaminus šimtukais

Išlaikyti valstybinius (matematikos, lietuviu, istorijos) brandos egzaminus šimtukais

Sveiki,
 
Katik praūžę metų forumiečio rinkimai - baigėsi. Finale nugalėjusi visus savo varžovus, šių metų Forumiete tapo Zyzuole!
 
Sveikinai B-) O štai ir lauktasis interviu :)
 
Renata, trumpai prisistatyk šio forumo lankytojams.
 
Jau kaip ir paminėjai, esu Renata, man 43 metai, esu šiaulietė. Tad manau nemažai forumiečių yra gerokai už mane jaunesni :), bet tai manau neturi jokios reikšmės.
 
Kaip jautiesi išrinkta metų forumietė? Kokie pirmieji įspūdžiai?
 
Dėl metų forumietės titulo – esu maloniai nustebinta, kad esu pastebėta. Specialiai to nesiekiau :).
Koks buvo tavo kelias į uždarbis.lt ? Kaip atradai šį forumą, kas paskatino jame pasilikti?
 
Uždarbis.lt radau atsitiktinai klaidžiodama po interneto platybes. Pamačiau, kad forumo lankytojai beviltiškai blaškosi po mokesčių labirintus, interpretuoja savaip ir neteisingai vieną ar kitą situaciją. Todėl neišlaikiau ir užsiregistravau norėdama paaiškinti keletą elementarių dalykų (bet tie dalykai gal elementarūs man) ir „nugesinti“ neteisingas interpretacijas. Taigi „užsikabliavau“ ir likau. Tame turiu ir savos naudos: randu sritis kurios yra neaiškios mano klientams ar paskaitų klausytojams, todėl nereikia spėlioti ar viena ar kita pateikiama sritis bus neaktuali.
 
Dauguma Tavo pranešimų (tiksliau kalbant 95% yra verslo kūrimo sferoje) ar esi išbandžiusi kokius nors uždarbio internete būdus?
 
Tai sfrera, kurioje turiu žinių. Internete neuždarbiauju. Internetas man – greitai pasiekiamos informacijos šaltinis.
 
Turbūt daug kam įdomus klausimas ar radai klientų uždarbyje ar išviso gavai kokios finansinės naudos iš savo konsultacijų bei atsakymų į forumiečių klausimus?
 
Finansinės naudos forume neieškojau ir neieškau. Klientus randu pavadinkim - „tradiciniais“ būdais. Tiesa – buvo ir yra prašymų padėti, pakonsultuoti už atlygį. Dalį (jei klausimai paprasti ir į juos galima atsakyti forume ar asmeninėmis žinutėmis) atsakau iš karto (arba kai turiu laiko) ir be atlygio. Man nesunku :), o jei klausimai platesni arba reikalingas techninis darbas, parašydavau savo įkainius. Jei didoki – bet tokie jau yra..., todėl juos gali apmokėti tik tam tikras pajamas generuojantis verslas. Žinoma maža dalis piktinosi :), bet kiekvienas apie viską turime savo nuomonę. Kiekvienas iš mūsų dirba už tokį užmokestį, kokį laiko esantį teisingu.
 
Kas motyvuoja Tave padėti kitiems?
 
Net nesusimasčiau. Man nesunku. Labai daug atsakymų aš tiesiog žinau, todėl laiko užima tik juos parašyti, nieko specialiai ruoštis ir ieškoti nereikia. Kitas dalykas – kurį jau išdėsčiau ankstesniame atsakyme: čia randu mokymams aktualių temų.
Ir dar vienas motyvas – čia lankosi be galo daug jaunų, ir manau, perspektyvių žmonių. Gal bent vienas iš jų padarys kažką, kad Lietuva taps malonesnė gyventi, t.y. mes būsime tikri europiečiai, o ne niurzgų banda. Todėl, kaip ir sakiau – man nesunku padėti, jei aš tą dalyką žinau, ir man nereikia kokių tai pastangų specialiai rengti atsakymą.
 
Per daugiau nei metus laiko tapai VIP nare ir esi išrinkta metų forumietė 2012 ar tikėjaisi tokio pripažinimo šiame forume?
 
Visiškai to nesiekiau (gal kam atrodys ir kitaip). Bet nuo to niekas nesikeičia: turėsiu laiko ir noro, ir žinių atsakysiu, nebeturėsiu – paprasčiausiai mano apsilankymų neliks.
 
Kaip gimė tavo slapyvardis? Kodėl Zyzuole?
 
Atsitiktinai. Paprasčiausiai jame yra nemažai ironijos :), kadangi esu mėgėja „pamokyti“, tai kartais iš artimųjų išgirstu „nezyzsk“, tai va ir yra „Zyzuolė“, mat „išsizysiu“, kad ir šiame forume :).
 
Uždarbyje yra tendencija, kad tapę metų forumiečiais aktyvūs forumo nariai tampa pasyviais, pati neplanuoji pasitraukti į pasyviąja puse?
 
Nežinau. Viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas. Žiemą yra daugiau laiko – todėl apsilankymai dažnesni, vasarą – kartais ir savaitėmis neprisijungiu. Žadėti – ne, ne būsiu ir toliau aktyvus forumo dalyvis, nenoriu, nes kaip ir sakiau: viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas.
 
Kokie Tavo ateities planai internete ir realiame gyvenime?
 
Internete – praktiškai jokių. Man internetas – informacijos šaltinis. Realiame gyvenime: dirbti toliau savo darbą, laisvalaikiu – keliauti.
 
Gal esi bandžiusi pradėti kokį nors verslą už interneto ribų?
 
Versle aš visada. Jei finansinių paslaugų teikimą galima vadinti verslu, o ne versliuku.
 
Kokia buvo Tavo didžiausia sėkmė ir didžiausias nusivylimas versle?
 
Didžiausia sėkmė – klientų stabili finansinė padėtis, parengti ir įgyvendinti projektai. Nusivylimas – tokio negaliu įvardinti, stengiuosi ir į blogus dalykus žvelgti optimistiškai, nes nesėkmės užgrūdina ir suteikia tam tikros patirties. Paprasčiausia nuvilia – atmesti projektai, nuplagijuotos idėjos ir pan.
Gal dirbi VMI ir esi infiltruota, kad daugiau forumiečių užsiimtų legalia veikla ir mokėtų mokesčius? :)
 
Taip, taip sklando forume tokios mintys. Jau kaip anksčiau sakiau: galvokit, kad būtų baisiau, kad dirbu FNTT arba prokuratūroje :).
O jei rimtai – aš už tai, kad mokesčius mokėti reikia. Tik juos reikia protingai apskaičiuoti, nes jei juos sumokėjus nieko nelieka, tai kam tada dirbti? Va toje srityje aš ir dirbu – galvoju kaip legaliais būdais optimizuoti mokesčių naštą.
Ar forumiečiai užsiima legalia veikla ar ne, tai jau jų reikalas. Sprendžia kiekvienas už save, nes kiekvienas už save ir atsako.
 
Kaip vertini 2012 metus?
 
Man asmeniškai – tai eiliniai metai. Džiaugiuosi, kad draugai ir artimieji yra sveiki, kad galime karts nuo karto susitikti ir pabendrauti, kad veikla – stabiliai vykusi. Jei žiūrint plačiau: mano atmintyje 2012 m. išliks kaip skandalų metai Lietuvos viešajame gyvenime.
 
Tavo palinkėjimas forumiečiams Naujųjų Metų proga.
 
Forumiečiams noriu palinkėti iš pirmo žvilgsnio labai standartinių dalykų: optimizmo ir santarvės. Juk taip dabar šių dalykų mums trūksta...
 
Tikiuosi interviu patiko, jei kas dar domina galite klausti patys :) . Taip linkiu gerų Naujųjų metų!

Išlaikyti valstybinius (matematikos, lietuviu, istorijos) brandos egzaminus šimtukais

Išlaikyti valstybinius (matematikos, lietuviu, istorijos) brandos egzaminus šimtukais

95proc pažadų tokie nekonkretūs...
Ką reiškia pradėt sportuoti? Ar ėjimas iki parduotuvės yra sportas? O gal sportas yra tik kai eini 5 kartus per savaitę į sporto salę?
Aš pvz pirmiems pusei metų nusimačiau padaryti 100 atsispaudimų vienu metu, nuplaukti 1,5km vienu kartu. Tai yra daug konkrečiau.
"susirasti darbą" - kokį darbą? kokia sritis, alga ir pan? Ko nori iš to darbo? Nes šiaip gali eiti kasti griovių ir tu jau dirbi..
"susirasti merginą" - tokie dalykai neplanuojami. Kad jį įgyvendinti turbūt pakaktų 15min, nes pakalbinus kokių 100 FB draugų, kokia nors negražiausia vis tiek pasirašys;)
"išmokti geriau programuoti" - kaip pamatuosi šį dalyką? sukursi 5 website'us, už kuriuos gausi bent po 1000Lt?
"pradėti versliuką" - kada jis bus pradėtas? kai sukursite website'ą? kai užregistruosite UABą Registrų centre? kai ateis pirmos pajamos?
"sėkmingai išlaikyti egzaminus" - procentais rašykit. Vieniems sėkmingas yra 50proc, kitiems 99proc.

Išlaikyti valstybinius (matematikos, lietuviu, istorijos) brandos egzaminus šimtukais