Dekis

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

Auksas yra beveik bevertis, o jo kaina išpūstas burbulas. Įsivaizduokime, kad kyla didelė krizė ir nebėra ko valgyti? Auksas taps beveik bevertis, nes nei valgyti nei kaip kitaip prasimaitinti iš jo neišeina. Leningrado blokados laikotarpiu už auksinį žiedą žmogui pavykdavo gauti 1 kg ryžių, ir niekam to aukso nereikėjo, nes jis nevalgomas, o mirti iš bado pasipuošus auksu irgi nebuvo didelio noro.
Įsivaizduokime, "kažkas" pasako, kad koks nors plastikas brangsta ir yra labai vertingas. Ir visi žmonės ima kaupti tą plastiką, supirkinėti, pardavinėti. Taip jo kaina pakyla iki neregėtų aukštumų, bet esmė lieka ta pati - tai tik plastikas, jo neišvirsi ir nesuvalgysi, jo nepasodinsi į žemę ir iš jo neišdygs vaisiai. Atėjus bado metui bus galima suprasti kas yra valgoma o kas ne, kas yra vertybė, o kas ne.
 
Kai kas bando sakyti, kad aukso vertė kyla nes jo ištekliai mažėja. Kai kurios valstybes saugyklos laiko šimtus tonų aukso jau daugybę metų. Bet kokia gali būti daikto vertė kuris guli visiškai nenaudojamas? Akivazdu kad aukso netrūksta - jo pilnos saugyklos ir jis niekur nenaudojamas. Tai tokia pati žaliava kaip ir plastikas iš kurios kažką galima pagaminti, panaudoti, bet žmogus be vargo gali apsieiti ir išgyventi be šių žaliavų.

Sveiki,
 
Jau kurį laiką kuriu lietuvišką RPG (nors jis kolkas angliškas, bet bus greit ir lietuviškų tekstų), tai norėjau pasidalinti patirtim kaip viskas vyko ir vyksta dabar.
 
Trumpai - Dakija RPG tai indie tactical turn-based RPG, kuriame kovos vyks realiu laiku, tiek 1 prieš 1 tiek 5 prieš 5. Su prieskoniais iš senų gerų žaidimų tokių kaip Baldurs Gate, Heroes 3/4, Ragnarok Online ir dar keletas kitų...
 
http://blog.dakija.com
 
http://blog.dakija.com/img/blog4_2.jpg
 
Plačiau:
 
Blogas pakankamai šviežias, bet kiekvieną savaitę prižadu įdėti po naują straipsnį (jei taip galima vadinti) apie žaidimą. Dar daug kalnų reikia nuversti, kad padaryti žaidimą tokį, apie kokį svajoju, bet užsispyrimo ir noro yra, tai manau tikslas bus pasiektas.
 
Dabar koncentruojuosi ties kovos sistemos tobulinimu. Tikiuos rugsėjį padaryti dar vieną testavimą. Toliau seks party travelling, tobulinsiu hero development sistemą ir dar daug kitų dalykų.. :)
 
Jūsų nuomonės, pasiulymai, kritika labai laukiami, nes skirtingos nuomonės padeda greičiau tobulėti.
 
Ačiū :)

Kas iš tų jūsų "prieš"/ "už", jei nepakomentuojat kodėl?
 
Aš asmeniškai nesu pilnai apsisprendęs ir netikiu, kad žmonių kas nors klaus ar jie nori ar nenori to euro.
 
Taip, nes man kaip investuojančiam vietinėj rinkoj aktualu mūsų biržos patrauklumas užsienio investuotojams, kas augina ir paklausą ir bendrą biržos likvidumą. Makroekonomikai taip pat turi teigiamų savybių. Pigesnis skolinimas ir daug kitų linksniuojamų ekonomistų priežasčių.
 
Ne, nes nieko nemokamo nebūna. Kažkas kažkur rašė, man labai įstrigo, kad ateis laikai, kai teks viską su kaupu atiduot "eurosajūzui". Va tada pajusim tikrąją baudą.
 
Triple6, jei ne ES tai mes ne tik Kaune duobes turėtume, bet ir visose automagistralėse, o apskritai pasaulio kontekste būtume š*do vietoj ir dar su kokia Baltarusija lyginami.

Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus, gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose, nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.
 
 
Galvoje yra mažas organas, vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. Jie reguliuoja emocinę žmogaus būseną. Pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išsiskiria noradrenalinas. Šis hormonas (stresinis) sukelia neigiamas emocijas. Žmogaus emocinė būsena ima blogėti. Žmogus ieško, pyksta, galvoja, - juk reikia surasti atsakymą. Ir staiga, kažkokiu tai momentu, kuris vadinamas nušvitimo akimirka, į darbą įsijungia visi 15 milijardų neuronų. Ir jie suranda atsakymą, kurio galvoje nebuvo. Tuojau pat pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išmetama daug serotonino, atsakingo už teigiamas emocijas. Nušvitimo metu emocijų kreivė iš karto šoka aukštyn į pliusą, o vėliau pamažu nusileidžia. Ši staigiai į viršų kylanti ir pamažu krintanti kreivė yra nušvitimo kreivė (rodo brėžinį).
Nušvitimo momentą registruoja ir prietaisai - odos varža ant smiliaus jo metu sumažėja du kartus. Taip kūryba yra susieta su fiziologija.
Išgerta stiklinė vyno ar bokalas alaus dviem savaitėm blokuoja hipotalamuso veiklą. Toks žmogus dvi savaites kūrybos atžvilgiu yra žemiau beždžionės. Ir beždžionės suranda kažką nauja, o išgėręs žmogus gali maitintis tik senomis žiniomis. O jeigu jis kartą per dvi savaites gers alų, jam visiškai išnyksta kūrybiniai sugebėjimai.
 
 
Maskvos universitete atliko įdomų bandymą: studijavo žiurkių kūrybines galimybes. Paėmė 20 žiurkių ir padalijo pusiau. Vieną dešimtį maitino ir girdė vandeniu, o kitą dešimtį maitino ir girdė alumi. Stebėjo, kaip skirsis jų kūrybinės galimybės.
Eksperimentas labai paprastas. Visą parą nemaitintą žiurkę patalpina prieš labirintą, susuktą pagal laikrodžio rodyklę. Tame labirinte yra 4 aklitakiai, o labirinto centre padėtas rūkytų lašinių kąsnelis. Atidaro užtvarą, alkana žiurkė, jausdama lašinius, įbėga į labirintą ir ieško. Sekundometru matuojama, per kiek laiko žiurkė atras lašinius. Blaivi žiurkė pirmuoju bandymu lašinius surado per 15 sekundžių. Ją vėl į narvą ir kartoja iš naujo. Antrą kartą žiurkė lašinius surado per 14 sekundžių, trečią - per trylika, ketvirtą - per 12 sekundžių. Žiurkė įsimena. Penktąjį kartą žiurkė susivokė, įvyko kūrybinis aktas, ji suprato, kad nėra reikalo lįsti į tuos aklitakius, - suk tik į dešinę pusę ir lašiniai tavo. Per pusę sekundės ji jau rasdavo lašinius. Žiurkė išmoko.
Tada užduotį pasunkino: įleido ją į tokį pat labirintą, bet susuktą prieš laikrodžio rodyklę. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius po 18 sekundžių, antruoju - per penkiolika, o per trečią bandymą žiurkė vėl suvokė, kad nereikia lįsti į aklitakius ir lašinius pasiekė per pusę sekundės. Tai kūrybinis aktas.
Po to tikrino alumi girdomų žiurkių kūrybines galimybes. Paveiktos alkoholio žiurkės, net ir alkanos, ne taip noriai ieškojo maisto. Kartais žiurkė nosimi įsiremdavo į aklitakį ir ten stovėjo, badė nosimi sieną, ją net reikėjo liniuote iš ten išstumti, kad ji imtų ieškoti. Pirmuoju bandymu alkoholio paveikta žiurkė iki lašinių atbėgo per 90 sekundžių. Antru bandymu per 110, trečiu per 90, ketvirtu per 120 sekundžių. Kiekvieną kartą žiurkė ėjo tarsi pirmą kartą ir nieko nesuvokė. Kai alkoholio paveiktą žiurkę įleido į prieš laikrodžio rodyklę susuktą labirintą, prasidėjo dar įdomesni dalykai. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius per 100 sekundžių, antruoju per 150, trečiuoju per 200. Žiurkė į tą labirintą eidavo vis nenoriau ir nenoriau. Ji tarsi protestavo: na kaip čia dabar šitaip, aš pripratau kitaip. Alkoholio paveikta žiurkė nenorėjo priimti nieko naujo.
Fizikas teoretikas L. Landau savo knygoje rašo: Kartą per Naujus Metus mane įkalbėjo išgerti taurę šampano. Po to visą mėnesį negalėjau normaliai dirbti. Mano galva nedirbo kūrybiškai. Tik po mėnesio vėl galėjau dirbti kaip fizikas teoretikas.
Mus kvailina šampanu, alumi. Pakanka kas dvi savaitės išgerti taurę šampano ar bokalą alaus, ir kūrybinės galimybės išnyksta.

Teko ir man su juo dirbt. Pralošinėdavau pinigus tonybete.

Sveiki, pats nesiruošiu dalyvauti konkurse, bet tikrai būtų malonu prisidėti prie prizinio fondo
(tikiuosi priims šią dovaną :D ir administracija palaimins).
 
Štai ji:
 
http://www.part.lt/img/66a329ae560636807a593cd1040f5b42411.jpg
 
http://www.part.lt/img/d02415bbb03116b6d40205bb0122c169573.jpg
 
http://www.part.lt/img/3a34177a4f9e961cb8d33c5b0cc41950952.jpg
 
http://www.part.lt/img/b1a3385842a9490e3f1ab4e037183e03725.jpg
 
http://www.part.lt/img/6e8d01f25d0460dae8ea43cb4e8da462791.jpg
 
http://www.part.lt/img/68b959d957ee9f28f54d0d77b4d97c8c812.jpg
 
http://www.part.lt/img/c06e88539edb65f0e10e72bcbfb98cc4539.jpg
 
http://www.part.lt/img/063f259e745473a11ce9cd4ea1cb3e17436.jpg
 
http://www.part.lt/img/b9f2feb40011aa9286f12788ab7b4bdc418.jpg
 
Manyčiau išėjo tikrai neblogai, todėl pirmos vietos laimėtojas galės pasikeisti viską kaip norės(individualizuotis):
tarkime jeigu patinka kokia sporto šaka, išskirtinai myli kokią automobilių markę ir pan.,
tada galės vietoj tų ženkliukų šonuose užsidėti logo(BMW pvz.) ar kt.
 
Užrašai taip pat bus pakeisti, jeigu to panorės, antroje pusėje kokia fotografija ar paveikslėlis.
Aišku viskas bus padaryta ant gražiai apdirbtos medienos kaip ir priklauso.
Dydis bus originalus, t.y. 15.5cm x 6.6cm
 
Sėkmės dalyviams! :)

Rimčiausias Lietuvoje - http://totalus.lt/
 
 
 
 

Siūlyčiau į "kažkokius Londono universitetus" nevažiuoti jais prieš tai nepasidomėjus. Esu beveik tikras, kad kalba.lt gauna pinigus už studentų nusiuntimą, nes Anglijoje mokslas mokamas. Geriems universitetams per jokias agentūras studentų taip ieškoti nereikia, nes patys stojantieji į juos plūsta.

neužilgo bus naujienos apie didėjantį bankrotų skaičiaus augimą

Taigi būtų įdomu, kas pasidalintų savo nemokamų stockų šaltiniais, kuriuos galima naudoti komercinei veiklai.
Jei kažkur suklydau, pataisykite. ;) Ir aišku prisijunkite prie sąrašo pildymo.
 
 
Nereikalaujantys nurodyti šaltinio:
1. FreeRangeStock.com
2. WixPhoto.com
3. FreeMediaGoo.com
4. Mayang.com
5. ImageBase.net
6. MorgueFile.com
7. LittleVisuals.co
8. Unsplash.com
9. PixaBay.com
Reikalaujančios nurodyti šaltinį:
1. StockFreeImages.com
2. PixelPerfectDigital.com
3. OpenPhoto.net
4. DreamsTime.com
5. Imagebase.davidniblack.com
6. Kavewall.com
7. FreePixels.com
8. Photos8.com
9. SuperFamous.com
10. Nos.twnsnd.co
 
Reikalaujančios atsiklausti nuotraukos autoriaus:
1. sxc.hu
2. Flickr.com
3. Deviantart.com (kartais)
 
Paieškai kituose šaltiniuose:
1. Search.creativecommons.org
2. EveryStockPhoto.com

Trys patyrę (I - 9 metų stažo, II - 5, III - 1 ;D) organizuoja kelionę į USA, Floridą. Viskas yra paruošta, sutvarkyta. Būtent todėl ir ieškome, kad atkrito vienas žmogus, turėjęs vykti. Prieš kelionę žinoma būtų keli teisiniai formalumai (sutvarkyti juos reikėtų, kas kainuotų iki 200 litų), pačios kelionės kaina 1500lt + kaina už maistą, ir dar papildomai koks šimtas litukų už tam tikras pay area kuiors USA dažnokai pasitaikydavo mūsų kelyje. Tai iš viso apie 2000 litų. Seniau, kai kelionės vadovas neturėjo ryšių, be 3k litų nevykdavome niekur, dabar turim ir stogus nemokamai virš galvos, ir transportas, pagrinde skrydžio kaina, kuri irgi gana pigi.
 
Žodžiu išvykstam 27 liepos, grįžtame 16 rugpjūčio (3 savaitės). Per tiek laiko normaliai dirbant galima užtaikyti ant kelių tornadų, o tokiu laiku jų tikrai būna. Iš lietuvos išskrendam tryse, ketvirtas amerikietis lauks mūsų kaip visada Majamio oro uoste.
 
Šiek tiek apie mus. Vadovas kuriam virš 40 gerai gaudosi tornadų gaudyme, yra ne vieną įrašą sukūręs, kuris internete puikuojasi. Mes du jauni, neturim nei 30, bet irgi tuo užsiimam, esam labiau naudingi vadovui kaip pagalbininkai. Ketvirtam asmeniui neatitektų joks svarbus vaidmuo, tiesiog keliauti. Aišku jeigu nesunku būtų gerai ir kamerą palaikyti, pafilmuoti (šiaip norėtume ir filmą parodyt uždarbiui kaip skraido amerikietiškos trobos).
 
Saugumas. Čia didžiausias žmonėms galvos skausmas, bet ne mums. Yra tam tikros aero-zonos, kurias peržengti pavojinga. Dažniausiai būnam artimiausioje C lygio zonoje ir priklausomai nuo daug aplinkybių tai gali būti nuo ~80m arčiausiai. Bent jau mes tiek arčiausiai esam buvę, bet teko nešti muilą labai greit. Taip niekada nelendam arčiau 100, o dažniausiai laikomės minimum 200m. Šiaip darant viską su protu nėra pavojinga labai. Svarbiausia nelįsti į patį epicentrą, o persekiojam tornadus lygiagrečiai. Tačiau labai dažnai pasitaiko ir žaibavimų kur nors šalimai (nors ir kaip neįtikėtinai atrodytų), tas šiek tiek pavojingiau. Nu būna visokių situacijų, pvž. mašina užklimpsta ar užgenda kai esam vos už kelių šimtų metrų nuo epicentro. Bet viskas "pagydoma".
 
Mašina tikrai axuelka. Gan senoka, bet tarnauja ištikimai. Nei karto nepavedė. Modelio dabar nepasakysiu, bet realiai tai hibridinis busiukas-džipukas, apdengtas visokiom apsaugom (nors aišku epicentre nieko neliktų), viduje yra pakankamai įrangos. Vietų 6, bet lieka tik 4, nes į kitas 2 pridedam visokiausių daiktų.
 
Nakvynės vietiniam paprastam, ne pačiam geriausiam moteliuke, pas vadovo draugelius. Tai mums nemoka. Kainuoja kaip ir sakiau tik maistas. Apie pramogas jokių kalbų. Šiaip įprastai paskiriam atvykę kokią dieną arba prieš išvykstant 1-2 dienas pramogoms, ten kur pakeliaujam, pavaikštom. o realiai visą laiką bazuojamės iki 500km pakrante nuo majamio.
 
Aišku visą reikiamą info pateiksiu rimtai susidomėjusiems, nes tos info dar yra daug, pvž. ko galima vežtis, ko ne ar pan. Tiesa, prieš išvykstant būtina sveikatą tikrintis, pateikti mums išrašus, kad patvirtinti galėtume, jog su mumis nekeliauja koks ligonis, kuris gali mirti bet kada.
 
Pati veikla yra labai pavojinga, bet saugumą užtikrinam (gyvas grįši, tik gal kokios kepurės neteksi, nes vėjelis gali nupūsti). Paranojikų ir amžinai nepatenkintų lietuvaičių komentarai visiškai nedomina, geriau paplokit už idėją. Vargu, ar daug tokių, mėgstančių žvėrišką ekstremalumą.

Labas, Simonai. :) Mane labai sužavėjo Tavo istorija, esi dar toks jaunas, o TOKIĄ puikią galvą nešiojies ant pečių ir taip gerai ją išnaudoji. Aš esu įsitikinusi, kad jei ir toliau vadovausiesi šiomis taisyklėmis gyvenime, labai toli nukeliausi. Kaip suprantu, bent jau praeityje kartu vedeisi žmones, perdavei jiems patirtį. Man tiesiog įdomu, ar vis dar tai tebedarai? Klausiu, nes mano manymu, tikrą palikimą palieka žmogus, kuris savo patirtimi pasidalina ir su kitais - juk norisi, kad kuo daugiau žmonių gyvenimą nugyventų kokybišką, kupiną mėgstamos veiklos ir norų pildymosi. :)
 
O dėl tobulėjimo - tokie žmonės, kurie mano, kad ir tualetinį popierių dar galima patobulinti, kaip ir bet ką šiam pasaulyje, o ypač save - būna turtingi vidumi ir išore, jie savęs neapriboja. Kiekvienam linkiu vieną dieną tai suprasti ir nuveikti šiam gyvenime ką nors reikšmingo. :)
 
Linkėjimai, Aušrinė.

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Interneto platybėse radau puikią iliustraciją:
http://laughingsquid.com/wp-content/uploads/2013/06/2012-11-13-chrisg.jpg

Kas nemoka anglų k.
S.Jobso kalba lietuviškai:
http://www.youtube.com/watch?v=Edh3t-LATv0
 
Ir tas video straipsnio gale:
http://www.youtube.com/watch?v=lp6f7EUcNXc

Daugelis iš mūsų kartais susimąstome apie sėkmę, pasisekimą versle ir gyvenime. O jeigu mūsų paklaustų, kas lemia žmonių sėkmę versle ir gyvenime? Manau būtų įmanomą kažką atsakyti, bet šiandien pateiksiu 8 kertinius dalykus vedančius link sėkmės.
 
Taip pat, noriu pridurti, kad tai nebus vien mano pamąstymai. 7 metus Richard St. John tyrinėjo ir ieškojo optimaliausios sėkmės formulės, apklausdamas virš 500 sėkmingų žmonių, tarp kurių buvo Bill Gates, Steve Jobs, Seth Godin ir daugybė kitų. Remsiuos šiais tyrimais, keliomis perskaitytomis knygomis apie sėkmę, sėkmingo verslo įgyvendinimą, bei savo nuomone.
 
1. Aistra ir entuziazmas.
 
Vidinė ugnelė, aistra ir entuziazmas mūsų daromai veiklai yra vienas pagrindinių dalykų. Pamirškime tokius žodžius, kaip: tingiu, vėliau, ir taip gerai, neapsimoka, kas iš to... Taip pat, motyvuokime save, dažniau matydami savo srities pasisekusius žmones, klausydami jų istorijų, pasisemdami žinių ir drąsiai jų klausiant.
 
Darykime tai ką mėgstame ir nuo ko jaučiame malonumą, o ne siekime greitai pasipelnyti ir gauti kuo daugiau pinigų.
"I would pay someone to do what I do" - Carol Colleta
 
Jeigu darysime ir sieksime to kas mus veža ir kas mums patinka, pinigai ateis patys.
 
2. Daug darbo
 
Nepakanka 2 ar 4 valandų per dieną, kad pasiektume daug. Puikus pavyzdys Ilja Laursas, kuris daug ir sunkiai dirbo su savo GetJar ir pirmas atostogas turėjo tik po 6 ar 7 metų. Tai tik parodo, kad turime daug dirbti, domėtis ir tobulėti savo srityje.
 
"It's all hard work. Nothing comes easily. But I have a lot of fun." - Rupert Murdoch, CEO @ Big Cheese.
 
Įdėkime daug darbo, bet tuo pačiu ir mėgaukimes dideliu ir sunkiu darbu. Nes pats Steve Jobs yra pasakęs, kad darykime tai, kas patinka ir nereikės dirbti nei vienos dienos savo gyvenime!
 
3. Siekimas pačio geriausio
 
Mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Turėkime labai didelius, globalinius tikslus ir jų siekime. O jeigu kažkam tai atrodys juokinga, pažiūrėsime, kas juoksis vėliau. Kai Bill'as Gates'as kūrė Microsoft, daug aplinkinių vadino jį kvailiu ir didėlių dėžių (kompiuterių) žiurke. Puikiai matome, kuo viskas bagėsi ir kas juokiasi dabar.
 
Siekime patys gauti kuo daugiau žinių. Tobulėkime kiekvieną dieną, žiūrėkime online seminarus, mokymus, skaitykime knygas ir bendraukime su savo srities profesionalais. Nebijokime klausti, o galbūt ir pakviesti susitikti pabendrauti. Metų skirtumas - ne problema.
 
"To be successful put your nose down in something and get damn good at it!" - Alex Garden.
 
Nepamirškime, geriausias to siekimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti.
 
4. Susitelkimas ir lengva disciplina
 
Susitelkime ir susikoncentruokime į vieną dalyką ir nesiblaškykime per daug kitur. Matykime savo tikslą ir nuoširdžiai jo siekime. Pabandykite atsisakyti naktinio blaškymosi mieste, po klubus su alkoholiu ir grįžimo paryčiais. Tai pakeiskime vyno taure ar alaus bokalu su bendraminčiais vakare, bendraujant ir gvildenant įdomias, naudingas temas.
 
5. Stumkime save į priekį
 
"Push yourself . Physically, mentally, you gotta push, push, push." - David Gallo
 
Stumkime save nuo drovumo ir nedrįsimo kažko paklausti, ar kažkur nueiti. Būkime drąsus, bei pasitikintys savimi ir tai ką darome. Ne abejokime kažkuo, o tiesiog darykime.
 
Drovumą ir abejones - pamirškime ir ištrinkime!
 
Kaip ir minėjau, mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Jeigu manysime, kad mes per prasti, kad galbūt neįmanoma to pasiekti - taip ir bus. Jeigu sieksime ir tikėsime, kad viskas įmanoma, kad mes būsim geriausi pasaulyje - taip ir bus, o jei ne tiksliai taip, tai bent jau arti to.
 
Beabejo, nevisada lengva save pastumėti ir padrąsinti. Tuomet tam turime savo mamas, kolegas ir bendraminčius. Visada pastūmėkime savo draugus ar gimines į priekį, suteikime jiems pasitikėjimo.
 
6. Parodykime save, bei savo veiklą
 
Dauguma sako, jog nori būti millionieriais. Puiku! Sukurkime vertę, kurią žmonės norės pirkti. Žmonės dažniausiai perką daiktą, kuris jiems suteiks tam tikrą vertę ar jausmą.
 
Geriausias pavyzdys yra Steve Jobs, kuris sukūrė itin vertingą prekinį ženklą - Apple. Puikiai žinome, kad žmonės Apple produktus dažniausiai perka dėl obuoliuko, kuris jiems suteikia gero įvaizdžio ir patogumo jausmą.
 
Neslėpkime savo idėjų, sudarykime planą, kaip mes jas pateiksime ir sukursime vertę, kurios norės žmonės.
 
7. Idėjos
 
Ką daryti, kad kiltų idėjos? -
 
Klausykite ir stebėkite aplinką
Būkite smalsus
Dažnai klauskite kitų ir savęs
Analizuokite ir spręskite problemas
Susipažinkite su įdomiais žmonėmis
 
Pasakokime savo idėjas kitiems, klauskime ar mūsų idėja jiems padėtų. Klauskime patarimų ir nebijokime, kad mūsų idėją kažkas pavogs! Tai yra dažna daugelio baimė, neatskleisti idėjos, nes ji yra tokia gera ir vertinga, kad jeigu kažkas sužinos iškarto susikraus turtus ir ją pavogs. Taip nėra.
 
Pailiustruosiu tai itin gera Ilja Laurso fraze: "Idėja yra niekas - darbas yra viskas." - Ilja Laurs
 
8. Nepasiduokime ir bandykime daug kartų
 
Statistiškai 1 iš 9 idėjų būna pasisekusi, tad nebijokime bankrutuoti. Ištikrųjų bankrotas yra pakankamai geras dalykas, nes save atlaisvini naujoms idėjoms ir įgauni itin vertingos patirties.
 
Su kiekviena nesėkme, didinsime savo tikimybę pasiekti kažko daugiau, tad jokiu būdų nepasiduokime. Bandykime, kurkime, bankrutuokime, vėl bandykime, ir vėl nebijokime kristi, bet vieną kartą tikrai pasiseks, nes būsime įgavę itin daug patirties ir žinių.
 
 
Pabaigai
 
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad tai yra vieni didžiausių dalykų vedantys link sėkmės. Turėkime visada tai galvoje, prisiminkime ir tobulėkime kartu.
Šį straipsnį rašiau turėdamas tikslą suteikti žinių apie šiuos 8 kertinius dalykus, bei motyvuoti. Motyvacijai taip, pat pridedu itin motyvuojantį ir įkvepianti trumpą vaizdo įrašą:
 
http://www.youtube.com/watch?v=NAeha727ZWI
 
http://2.bp.blogspot.com/_6V01X5ZC6hY/TUXsaXHt9hI/AAAAAAAAAGo/b7mCeubge4I/s1600/8ToBeGreat_Poster_White.jpg

Jeigu turi laptopą, tai viena praktiškiausių , mano nuomone, išeičių - bibliotekos skaitykla. Ten tikrai rasi darbinę aplinką, tylą, o kartu ir motyvaciją mokytis/dirbti :)

Sent from my iPhone pamiršai prirašyt.. :(
 
Konstruktyvios diskusijos su Apple fanais dar nesu matęs. Visur akys spindi, kaip islamistų kovotojai..
 
Kaip matau, jūs nesuprantat nieko, kur nėra Apple pėdsako. Kad aiškiau būtų - mano pozicija iQuit.