Dainylo

ne geriausias variantas vaikinui,stoveti tyleti,su sypsena veide,arba nueiti tolyn,ir ziureti kaip apsupe degradai,toliau maigo pana?matosi moteriska logika,geriau nieko nedaryt :)
 
1.dalykas spesi iskirsti bent viena,pofik kiek sveria
2.neatmetamas dalykas,kad jai pasiseks kris ir 2 :)
3.pakol prasides kapojimas,per kameras pamate apsauginiai atbegs,nezinau kaip kituose miestuose,bet vilniuje tai 100%,o dar jai akropolis
4.variantas pamate kiti zmones,vyrai isskirs :)
 
bet jau tikrai neeiti i shali,uzmust neuzmus,pora gumbu pastatys,nefaktas kad dar pats gausi :) visko buna,plus kaip minejo buvo isgere,reakcija ne ta,aisku pries 3 sunku,bet 1-2 galima laisvai iskirsti :) o ten jau kaip Dievas duos ;)

Pries pora savaiciu teko matyti idomia situacija.
 
Vidurys dienos, didelis prekybos centras.
Eina porele, eilinis vaikinukas, koki 1.80, vidutinio kuno sudejimo.
Salia susikabines su mergina, kuri gan pabrezianciai seksualiai apsirengusi.
 
Jie eina prieki manes koki 20metru, as su panele uz ju.
Tarp musu is sono issuka 3 bachuriukai, ~25-30 metu, galbut isgere po bokala ar seip labai smagus, garsiai besijuokantis, sportiskai apsirenge, 2 is ju stambaus sudejimo.
 
Ir taip oplia skaniai tai mergaitei uz uzpakalio paima. Mergaite soke, vaikinas irgi. Jie stovi tryse ir zvengia.
 
Pats einu ir mastau, o ka as daryciau tokioj situacijoj?
 
Aplamai kaip teisyngai elgtis reiketu? Nekreipt demesio? Bet juk musu pana graibo, eiti kovoti? Kai jegos betkokiu atveju nelygios ir tai zinom.
 
Paklausiau drauges ji pati atsakymo irgi neturejo.
 
Aplamai tai buvo keista jog tai ivyko vidury dienos, pilna seimu, zmoniu.
Kiti gal sakys nieko cia tokio, bet as tokia situacija maciau pirma karta.
 
O ka darytumet jus? Tik nereikia cia riterisku sapalionu kai eitumet vienas varyti bachuru po 120kg.

http://www.youtube.com/watch?v=gUAmkwb2TfQ&feature=related

Dirbau nuo 13, visada vasarom ir visada kaip pardavejas: rinkau pinigus uz sokinejima ant batutu, pardavinejau ledus. Darbas nesunkus, bet be galo bukinantis, todel buvo proga ir muzikos pasiklausyti daug, ir knygu paskaityti, ir kalbos pasimokyti su mp3 grotuvu. Viena vasara buvo tikrai labai sunki, bet as esu uz tai, jog vaikai eitu padirbeti jei niekur neisvyksta arba niekur nedalyvauja.
 
Alga pradejus (dabar pries penkis metus) buvo 25 litai per diena, po to pakilau iki 50. Like a boss trumpiau. B-)

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Pradejau dirbti nuo 14 pas bitininka, darbas buvo sunkus ir lengvas, jeigu dirbavai jo namuose ir sukdavai jo medu ir tvarkydavai buvo lengva, bet jei vaziuodavai i bitynus, tai reikedavo po praikaitu dirbti, plius dar bites pastoviai kelios issisiurbdavo :D Seip darydavau jam namuose viska, medu gaminau, betonavau, malkas kroviau, gaminau arbatas, darydavau bitems sirupa. Si darba dirbau iki 18 metu. Darbas nebuvo kasdienis, kada nori pasakai jam, arba jis tau paskambina.Dirbdavau nuo keliu valandu iki 12 val per diena. Sis darbas prasidedavo nuo pavasario iki rudens, bet ir kartais ir ziema teko dirbti tam tikrus darbus. Pirmus metus mokedavo 4lt/1 val ir 100 g medaus, bet jei dirbti i diena 3-4 val visvien duodavo pilna indeli medaus, tai yra 1 kg :D Po to pakele iki 6 lt/val. Kai suejo 18 metu vasara pradirbau zemes ukio bendroveje, ten dirbau viska, nuo slavejo iki statybininko, pjoviau zole, pjoviau malkas, kasiau griovius, dirbau prie grudu, cementavau. Gavau i men 800 Lt i rankas. Dirbdavau nuo 8-17 val peitu metas 12-13. Darbas buvo lengvas.
Sia vasara buvau isvykes i UK dirbau vaisiu fabrike, dedavau ant linijos vaisius, darydavau paletes, pakuodavau, dedavau indelius. Darbas buvo lengvas. Dirbavau nuo 7 iki 19 val, bet budavo tris breikai (petraukos).Gaudavau i rankas nuo 4000-5000 LT, dirbau 3 men.

Pasiūlymas: neprasidėt :)

Juodas
 
 

Sėdi prie kompiuterio vyras. Žaidžia. Žmona:
- Brangusis, leisk ir man pažaisti. Vyras:
- Brangioji, turėk sąžinės. Ar aš kadanors prašiau skuduro, kai tu plovei grindis?

Savo (ne vogtą) Uždarbis.lt slapyvardį pardavinėtų tik paskutinis kvailys: visi IP adresai, kuriais kada nors prie jo buvo prisijungta, yra saugomi. Kai po vagystės į mus kreipiasi policija, mes juos visus pateikiame. Kai ji pasibels į tavo duris, galėsi bandyti paaiškinti, kaip tas slapyvardis, prie kurio iš tavo IP buvo jungiamasi 2 metus, yra ne tavo, ir kaip tavo pavardė pati su juo susirišo.
 
Oi, senas vagėjas, jau pamestas skaičius, kiek slapyvardžių jis šiame forume buvo susikūręs. Dar kažkada apsivogęs reikalavo manęs jį į Uždarbis.lt grąžinti – vos ne grasindamas – niekas kitas tokio įžulumo lygio nebuvo pasiekęs.
 
Paskui lieka nuoskaudos: http://www.cyberlord...t_message_86041
 
Taip būna žmonėms, kurie nevogdami nesugeba gyventi.

Mesk centa: jeigu herbas - pirmoji, jeigu skaicius - antroji :lol:

„Ne piniguose laimė“ ar „Ne, piniguose laimė“?
 
Greičiausiai daugelis mūsų įsivaizduodami save turtingais žmonėmis savo vaizduotėje iškart susikuriame ir iliuziją, jog būtumėm nepaprastai laimingi, nes turėtumėm daiktus, kurių troškome ilgą laiką. Prabangūs automobiliai, nuosavi namai, galbūt net privačios salos. Neslėpsiu, aš taipogi priklausau šiai daugumai kuri mąsto tik apie milžiniškų pinigų naudą, o ne naujus galimus pavojus, bei iškilsiančius sunkumus, iššūkius.
 
Nepamirškime į viską žiūrėti iš abiejų pusių. Žinoma, norimų daiktų tūrėjimas mus be abejo paverstų kažkiek laimingesniais. Juk gera pasvajoti, kaip vieną dieną laimėjęs loterijos aukso puodą ar sukūręs labai sėkmingą verslą ir tapęs milijonieriumi privažiuoji prie jūros kokiame nors saulėtame, šilto klimato krašte ir ten romantiškai išgeri šampano su savo mylimu žmogumi. Argi ne puiku? Žinoma, kad taip.
 
„Tamsioji medalio pusė“ galvojant vien apie finansinę savo padėtį visad būna primirštama. Kas ta „tamsioji medalio pusė“? Susimąstyti reikėtų ne tik apie tokius, dabar jau nuvalkiotus dalykus kaip alkoholizmo liūnas ar narkomanija (ypač, jei esi loterijos laimėtojas, o ne visad užsiėmęs verslininkas (kuris tiesa taip pat dėl savo perdėto užimtumo laisvai gali tapti priklausomas nuo šių skausmingų pagundų)). Pamąstykime, ar tikrai veslininkai tokie laimingi? Juk jie visad užsiėmę savo verslu, dažną jų kamuoja perdėtas nuovargis, nemiga (kuri bėje gundo kasnakt išgerti po stikliuką kokio stipresnio gėrimo, kad tik būtų lengviau užmigti). O ką jau kalbėti apie tai, kad jie visad rizikuoja prarasti visą savo valdomą turtą? Juk pasakymas, jog esi milijonierius dar ne viskas. Būdamas vienu iš jų tu turėtum mokėti elgtis su savo pinigais taip, kad, jei ir patirtum nuostolius, tai jie būtų minimalūs, nes kitu atveju gali tiesiog bankrutuoti. O kaip tu jaustumeis, jei kątik dar buvęs milijonieriumi prarastum visus savo turtus? Įsivaizduok, kątik buvai milijonierius, o dabar jau sėdi kažkur stoties rajone ir „kaulini“ iš praeivių poros litų. Tikrai nekaip, o tai vėlgi vestų į prieš tai minėtas skaudžias nuodemes, nuo kurių ne visus įmanoma išgelbėti.
 
Taigi, ar tik piniguose mes linkę matyti laimę? Gal mums pagaliau reikėtų išmokti džiaugtis mūsų gamta, ją saugoti? Gal pagaliau reiktų suprasti, kad gyvename tik vieną kartą ir pradėti padėti kitiems žmonėms, net ir nepažįstamiems? Gerbti ne tik savo šeimą (žinoma yra ir tokių padugnių, kurie negerbia net ir jos), bet ir praeivį einantį gatvėje?
 
Geriausiai į šiuos klausimus tikriausiai galėtų atsakyti Jigme Singye Wangchuck (Butano Karalystės Karalius 1972-2006 metais).
 
Šis Karalius savo piliečiams įrodė tai, kad ne piniguose slypi mūsų laimė. Jis darė viską, kad tik jo šalies gyventojai būtų laimingi. Jis nuolatos klausinėdavo žmonių nuomonių, jais rūpindavosi, kai šiems būdavo sunku. Taip neilgam laikui prabėgus nuo jo karūnavimo atsirado toks dalykas, kuris kilo būtent iš Butano Karalystės – gyventojų laimės indeksas (angl. Gross National Happiness). Karalius išsiūsdavo 180 klausimų apklausą visiems savo gyventojams, o gavęs atsakymus Jis juos tyrinėdavo ir bandydavo nustatyti, ko jo žmonėms reikia labiausiai. Tokiu keistu, tačiau tikrai puiku metodu Butano Karalystė pagal oficialius duomenis yra 4 vietoje pagal gyventojų laimės indeksą pasaulyje! Ir žinote ką? Šioje šalyje vidutinis žmogaus uždarbis yra apie 245 litai per mėnesį, neraštingų žmonių procentas ~50%, internetas ir televizija atsirado tik 1999 metais! Tačiau kaip matote, žmonės itin laimingi vien turėdami tokį karalių, kuris daro viską, kad tik jo žmonės jaustųsi laimingi. Tiesa, dabar Butaną valdo Jigme Singye Wangchuck‘o sūnus, tačiau jis savo gerumu nenusileidžia savo gerąjam tėvui (žmonės norėjo naująjam Karaliui pastatyti pilį, o šis jos atsisakė ir likdamas gyventi paprastame namuke paprašė vietoj pilies pastatyti ligoninę arba mokyklą).
 
Manau galime pasvajoti apie didelius turtus, bet niekada negalime pamiršti kitų žmonių, padėti jiems kuo tik galime. Nesvarbu, ar pagalba skiriame pinigais kaip padarė Bill’as Gates’as (Bill’as Gates’as yra paaukojęs net 60 milijardų JAV dolerių skurdo ir bado krečiamai Afrikai!), ar darbais kaip Butano Karalystės karaliai.
 
Taigi, berašydamas šį straipsnelį priėjau išvadą: žinoma pinigai padeda jaustis laimingesniais, bet tik dalinai. Didžiausią džiaugsmą, laimę mums teikia pagalbos sulaukimas, o, kad jos sulauktumėm patys, turime pagelbėti kitiems. Nesvarbu kokia ta pagalba bebūtų, ar piniginė, ar tiesiog gerais darbais. Pavyzdžiui, jei būdamas milijonieriumi tu padėsi savo ne taip gerai gyvenantiems artimiesiems, o poto bankrutuosi, esu beveik šimtu procentų garantuotas, kad tau žlugus šie žmonės tau išties pagalbos ranką ir neleis nuklysti į tokias nuodemes kaip alkoholizmas ar narkomanija.
 
„Ne piniguose laimė“ ar „Ne, piniguose laimė“?
 
Tiesiog tokį pamąstomąjį straipsnelį parašiau. :)

2009 vasarą su broliu dirbome vienoj privačioje firmoje (man buvo 15, broliui 16). Tėvas buvo prie viršūnėlių, tai dėl įsidarbinimo problemų nebuvo (tiesą sakant, pats ir pasiūlė). Buvome įforminti kaip pagalbiniai darbininkai, tačiau darėme beveik viską, ką ir paprasti. Išmokau tikrai daug - betonuoti, trinkeles kloti, vamdžius tiesti ir t.t Dirbau nuo Joninių iki Žolinės. Per nepilnus 2 mėnėsius gavau ~2k į rankas. Kaip nepilnamečiui ir už tokį trumpą laiką, tikrai labai neblogai. Vienas minusas, kad objektas buvo visiškai kitame miesto gale nei gyvenome (pervažiuoti visą miestą, kad į darbą ateiti 7h, tikrai nėra paprasta užduotis). Darbas išmokė kitaip žiūrėti į žmones, išugdė pagarbą vyresniems (ko tik neprikalbėdavau ten...) ir savarankiškumo bei atsakingumo jausmus.
 
2011 vasarą dirbau Europos Parke. Pradėjau nuo birželio 1, baigiau, taipogi, per Žolinę. Algos skaičiavimas paprastas: pradirbtos dienos*30lt. Į mėnėsį realaii gaudavosi 700 litukų. Įsidarbinau paprastų darbininku, ir tirkai nesiskundžiau. Darbas buvo nuo 9 iki 17,30, su pusvaldanžio (13,00-13,30) pietų pertrauka. Darėm viską - valėm miška, pjovėm žolę, tvarkėm skulptūras, lipdėm naują skulptūrą, tvarkėm sales - buvome vieniteliai (berods, 7) žmonės, kurie rūpinosi Parku, kaip darbininkai. Kolektyvas buvo tikrai draugiškas, nors kartais pasitaikydavo šiokių tokių pykčių. Gyvenau apie 25minutės kelio dviračiu nuo Europos Parko, tad sunkumų, kaip pirmame darbe, nebuvo. Išmokau pjauti medžius su benzo pjūklu, statyti pastolius, šienauti su trimeriu bei dalgiu. Patirtis tikrai labai naudinga, ir tikiuosi, kad pravers ateityje.

Sunkiausiais momentais, kuomet labiausiai norisi miego iterpk fiziniu pratimu, pavyzdziui atsispaudimu. Visi miegai issilakstys , o kartu bus ir naudingos pertraukos tarp protines veiklos.

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

2009 vasarą su broliu dirbome vienoj privačioje firmoje (man buvo 15, broliui 16). Tėvas buvo prie viršūnėlių, tai dėl įsidarbinimo problemų nebuvo (tiesą sakant, pats ir pasiūlė). Buvome įforminti kaip pagalbiniai darbininkai, tačiau darėme beveik viską, ką ir paprasti. Išmokau tikrai daug - betonuoti, trinkeles kloti, vamdžius tiesti ir t.t Dirbau nuo Joninių iki Žolinės. Per nepilnus 2 mėnėsius gavau ~2k į rankas. Kaip nepilnamečiui ir už tokį trumpą laiką, tikrai labai neblogai. Vienas minusas, kad objektas buvo visiškai kitame miesto gale nei gyvenome (pervažiuoti visą miestą, kad į darbą ateiti 7h, tikrai nėra paprasta užduotis). Darbas išmokė kitaip žiūrėti į žmones, išugdė pagarbą vyresniems (ko tik neprikalbėdavau ten...) ir savarankiškumo bei atsakingumo jausmus.
 
2011 vasarą dirbau Europos Parke. Pradėjau nuo birželio 1, baigiau, taipogi, per Žolinę. Algos skaičiavimas paprastas: pradirbtos dienos*30lt. Į mėnėsį realaii gaudavosi 700 litukų. Įsidarbinau paprastų darbininku, ir tirkai nesiskundžiau. Darbas buvo nuo 9 iki 17,30, su pusvaldanžio (13,00-13,30) pietų pertrauka. Darėm viską - valėm miška, pjovėm žolę, tvarkėm skulptūras, lipdėm naują skulptūrą, tvarkėm sales - buvome vieniteliai (berods, 7) žmonės, kurie rūpinosi Parku, kaip darbininkai. Kolektyvas buvo tikrai draugiškas, nors kartais pasitaikydavo šiokių tokių pykčių. Gyvenau apie 25minutės kelio dviračiu nuo Europos Parko, tad sunkumų, kaip pirmame darbe, nebuvo. Išmokau pjauti medžius su benzo pjūklu, statyti pastolius, šienauti su trimeriu bei dalgiu. Patirtis tikrai labai naudinga, ir tikiuosi, kad pravers ateityje.

Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
 
Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
 
Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
 
Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
 
Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)

Teko man kurį laiką padirbėti vienoje pieno perdirbimo įmonėje, fasavimo/pakavimo ceche. Dirbdavom po dvylika valandų, už viršvalandžius mokėdavo kaip priklauso, alga niekada nevėlavo. Labai įdomus darbas - sužinojau viską apie sūrių gamybą, pakavimą, logistiką, teko net kelis konvejerius remontuoti ( pasirodo ten viskas ant dos'o paprasčiausio pastatyta, tai biški config, biški darbo su atsuktuvu ir padaryta). Tikrai įdomi patirtis. Pakavime - daug fizinio darbo, daug veiksmo, nors darbas ne iš lengvūjų. Fasavimo - gana lengva, tik tiek, kad gana monotoniška, todėl visur lydėjo darbinis humoras - kas kepurę iš dėžės pasidaręs, kas dar kokią nesąmonę. Kitaip neišgyventum. O šiaip dirbti galima, nors alga ir nedidžiausia (minimumas plius viršvalandžiai plius už kvalifikaciją). O jau darbuotojų kontingentas - darbe sužinodavau dienos naujienas, sporto aktualijas, buvo kas ir investavimu domėjosi. Dirbau tris mėnesius, po pirmo išmokau gyvent ( pertraukėles parūkyt išnaudodavom išeit į lauką, pasiorint, pavalgyt, etc), supratau kaip kas kur, o ir pamainos vadovai mane pamėgo, tai turėjau šiokią tokią protekciją, darbus lengvesnius gavau, kol galiausiai pasiūlė į logistikos skyrių. O ten... Amžinas šurmulys, vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja, vienžo, nepastebi kaip diena praeina (kas yra gerai). Taip padirbėjau dar kelis mėnesius, sutaupiau pinigų ir pradėjau verslą :)

Juodas
 
 

"beautiful women make us buy beer, ugly woman make us drink beer." Al Bundy

2009 vasarą su broliu dirbome vienoj privačioje firmoje (man buvo 15, broliui 16). Tėvas buvo prie viršūnėlių, tai dėl įsidarbinimo problemų nebuvo (tiesą sakant, pats ir pasiūlė). Buvome įforminti kaip pagalbiniai darbininkai, tačiau darėme beveik viską, ką ir paprasti. Išmokau tikrai daug - betonuoti, trinkeles kloti, vamdžius tiesti ir t.t Dirbau nuo Joninių iki Žolinės. Per nepilnus 2 mėnėsius gavau ~2k į rankas. Kaip nepilnamečiui ir už tokį trumpą laiką, tikrai labai neblogai. Vienas minusas, kad objektas buvo visiškai kitame miesto gale nei gyvenome (pervažiuoti visą miestą, kad į darbą ateiti 7h, tikrai nėra paprasta užduotis). Darbas išmokė kitaip žiūrėti į žmones, išugdė pagarbą vyresniems (ko tik neprikalbėdavau ten...) ir savarankiškumo bei atsakingumo jausmus.
 
2011 vasarą dirbau Europos Parke. Pradėjau nuo birželio 1, baigiau, taipogi, per Žolinę. Algos skaičiavimas paprastas: pradirbtos dienos*30lt. Į mėnėsį realaii gaudavosi 700 litukų. Įsidarbinau paprastų darbininku, ir tirkai nesiskundžiau. Darbas buvo nuo 9 iki 17,30, su pusvaldanžio (13,00-13,30) pietų pertrauka. Darėm viską - valėm miška, pjovėm žolę, tvarkėm skulptūras, lipdėm naują skulptūrą, tvarkėm sales - buvome vieniteliai (berods, 7) žmonės, kurie rūpinosi Parku, kaip darbininkai. Kolektyvas buvo tikrai draugiškas, nors kartais pasitaikydavo šiokių tokių pykčių. Gyvenau apie 25minutės kelio dviračiu nuo Europos Parko, tad sunkumų, kaip pirmame darbe, nebuvo. Išmokau pjauti medžius su benzo pjūklu, statyti pastolius, šienauti su trimeriu bei dalgiu. Patirtis tikrai labai naudinga, ir tikiuosi, kad pravers ateityje.

2009 vasarą su broliu dirbome vienoj privačioje firmoje (man buvo 15, broliui 16). Tėvas buvo prie viršūnėlių, tai dėl įsidarbinimo problemų nebuvo (tiesą sakant, pats ir pasiūlė). Buvome įforminti kaip pagalbiniai darbininkai, tačiau darėme beveik viską, ką ir paprasti. Išmokau tikrai daug - betonuoti, trinkeles kloti, vamdžius tiesti ir t.t Dirbau nuo Joninių iki Žolinės. Per nepilnus 2 mėnėsius gavau ~2k į rankas. Kaip nepilnamečiui ir už tokį trumpą laiką, tikrai labai neblogai. Vienas minusas, kad objektas buvo visiškai kitame miesto gale nei gyvenome (pervažiuoti visą miestą, kad į darbą ateiti 7h, tikrai nėra paprasta užduotis). Darbas išmokė kitaip žiūrėti į žmones, išugdė pagarbą vyresniems (ko tik neprikalbėdavau ten...) ir savarankiškumo bei atsakingumo jausmus.
 
2011 vasarą dirbau Europos Parke. Pradėjau nuo birželio 1, baigiau, taipogi, per Žolinę. Algos skaičiavimas paprastas: pradirbtos dienos*30lt. Į mėnėsį realaii gaudavosi 700 litukų. Įsidarbinau paprastų darbininku, ir tirkai nesiskundžiau. Darbas buvo nuo 9 iki 17,30, su pusvaldanžio (13,00-13,30) pietų pertrauka. Darėm viską - valėm miška, pjovėm žolę, tvarkėm skulptūras, lipdėm naują skulptūrą, tvarkėm sales - buvome vieniteliai (berods, 7) žmonės, kurie rūpinosi Parku, kaip darbininkai. Kolektyvas buvo tikrai draugiškas, nors kartais pasitaikydavo šiokių tokių pykčių. Gyvenau apie 25minutės kelio dviračiu nuo Europos Parko, tad sunkumų, kaip pirmame darbe, nebuvo. Išmokau pjauti medžius su benzo pjūklu, statyti pastolius, šienauti su trimeriu bei dalgiu. Patirtis tikrai labai naudinga, ir tikiuosi, kad pravers ateityje.

1 darbas - viskas tvarkoj, gerai matosi perteikta mintis, kokybiškas darbas.
2 darbas - jei šešėlis ant žemės krenta nuo merginos, tai jis turi kristi ir nuo modeliukų. Lipni juosta ant to vargšo pakabinto vaikinuko.. - Iškart pamačiau, kad ant kojų, rankų, nukopijuotas rulonas.. Lyg butu užmauta dar po vieną ruloną.. O aš to pamatyti neturėjau, tiesa? :)
3 darbas - Kontrastas..
4 darbas - Merginos spalvas lyg ir paderinai, bet jos vistiek kažkokios netokios.. Lyg ji lygiai būtų apšviesta mėnulio.. Bet kur tas mėnulis, kai tokie debesys? :)
5 darbas - nematau kas ten..
6 darbas - ir vėl nieko nematau :)
7 darbas - Kokio ūgio mergina? 1,2 metro?
8 darbas - viskas lyg ir gerai, tik neaiški mintis.. Jeigu ta mergina ruošiasi suvalgyti žirafą, tuomet man darbas nepatinka.. O jei nesiruošia, tik truputi pagąsdina, tuomet viskas gerai :D :)
9 darbas - Čia ta pati mergina? Ji jau užaugo, puiku! :)
10 darbas - Graži kompozicija, pagaliau ji ne centre.. Saulė šviečia pro medžių plyšius, tai matosi visoje nuotraukoje.. Bet mergina vienodai apšviesta.. Gerai įsižiūrėjus, gal ir bandei kažkokius spindulius daryti ant merginos, bet labai jau neaišku..
 
Čia tik mano mintys.. Žinau, lengviausia kritikuoti svetimus darbus.. Bet suprantu kiek laiko prie to sugaišai.. visomoje - ŠAUNU! Sveikinu Tave, kad turi tiek kantrybės :) Nesustok :)
 
P.S. Man labiausiai patiko pirmas darbas.. Nenuvalkiotas prendimas :)

Sveiki, nežinau ar čia pataikiau norėdamas pademonstruoti kelis savo darytus darbus su nuotraukomis. Norėčiau išgirsti vieną kitą jūsų žodelį įvertinantį mano darbą.
 
Daugiau darbų čia: foto.kilius.net