kubacreative

Pasistengsiu kuo trumpiau aprašyt, kad nebūtų labai ilgas rašinys :)
 
Prieš tai panašiame kurorte-saloje buvau tik Kretoje, todėl pagrinde lyginsiu su ja. Aplamai Tenerifė tai ne sala, o ugnikalnis, todėl jeigu norite gulėti ant balto smėliuko po palme geriau skriskit į kitą salą, kad ir tą pačią Kretą. Tenerifėje tik vienoje vietoje yra smėlėtas paplūdimys, į kurį smėlis buvo atvežtas iš Sacharos, todėl ten būna daug žmonių, brangūs gultai ir t.t. Visos kitos pakrantės akmenuotos, tiksliau iš suakmenėjusios lavo, aišku irgi galima degintis ir maudytis, tik geriau su savimi turėti maudymosi batus. Atostogauti galima kiaurus metus, nes vasaros nebūna tokios karštos kaip pvz pačioje Ispanijoje, o žiemą būna +19.
 

 
Kainos:
Bilietus radom per Azuon programą į vieną pusę su visos dienos persėdimu Kopenhagoje, o atgal su pusės dienos persėdimu Barselonoje. 600€ keturiems. Tai vienam žmogui į vieną pusę gaunasi 75€. Be lagaminų. Dar buvo po vieną naktinį persėdimą, kurie labai nuvargino, geriau kažkiek primokėt ir imti bilietus be jų.
Nakvynė ~170€ pirmos 4 dienos ir ~130€ kitos 4 dienos. Čia kaina visiems 4 žmonėms. Abiem atvejais buvo paprasti, šiuolaikiškai įrengti butai su atskirais miegamaisiais. Pigesnis buvo geresnis, kaip visad :) Buvo ir pigesnių variantų, bet be reitingo arba su netikrais atsiliepimais. Taip pat buvo daug bandymų apgauti, pvz., kaina maža, o apačioj smulkiai parašyta, kad prisideda kosminiai valymo, patalynės ir pan. mokesčiai. Taigi skaitykit atidžiai. Variantai su pusryčiais kainavo labai daug, todėl jų atsisakėm.
Mašiną nuomojomės rekomenduotoje firmoje "Cicar", Opel Corsa 8 dienom kainavo ~130€. Viskas labai paprasta: rezervuoji internetu be jokių mokesčių, atvažiuoji į vietą, sumoki grynais nuomos kainą ir 18€ užstatą už pusę kuro bako, kurį jei nori gali išnaudot. Skirtingai nei populiariose firmose kaip Hertz, Europcar ir pan. - jokių kortelių, jokių kosminių depozitų, jokių užslėptų mokesčių, antras ir trečias vairuotojai nemokamai, pilnas draudimas be jokių išskaitų - mašiną gali nors ir nuo skardžio numest :D Benzinas labai pigus, 85-90ct, o ir valgė tik ~7l, tai galima važinėt ir važinėt. Tik labai ilgos eilės prie langelio, nes populiari firma ir daug norinčių, todėl vos išlipus iš lėktuvo iš karto skubėkit pas juos.
Kainos kavinėse nemažos, kad dviems žmonėms paprastai pavalgyti reikia išleisti ~25€. Nors buvom užklydę į vietinių valgyklą kur porcija už 5€, bet pavalgiau turbūt skaniausiai.
Kainos parduotuvėse kaip pas mus, kai kas pigiau (taip taip, netgi saloje Atlanto vandenyne maistas pigesnis nei pas mus :D).
 
Pramogos:
 
Loro parkas.

Turbūt labiausiai išreklamuota pramoga saloje, bet neverta nei savo kainos nei laiko. Vienintelis ruonių pasirodymas patiko. Delfinų nematėm, nes buvo remontas. Orkos tik žmones vandeniu pataškė ir tiek. Papūgų šou neįdomus, nebent pirmose eilėse sėdėti. Visas parkas tik papūgos ir žuvys, iš kurių tik kelios buvo įdomios. Na nebent pingvinai sužavėjo. Dar turėjo būti beždžionės ir dideli katinai, bet jų nematėm. Tunelis-akvariumas realybėje ne toks įspūdingas kaip foto. Maistas viduje trigubom kainom, nes išeiti ir grįžti negalima. Ir visas parkas žymiai mažesnis nei įsivaizdavom. Geriau į Kauno zoologijos sodą nueikit, tikrai bus įdomiau.
 
Olos.

Nors kiek nuvylė, nes tikėjomės, kad teks daug vaikščioti olomis, o iš tikro tik porą šimtų metrų paėjome, tačiau vistiek buvo įdomu, nes ne visada yra galimybė užeiti į lavos suformuotą olą. Taip pat draugiški gidai daug ką papasakoja apie tai, apie istoriją ir t.t. Apsirengt šilčiau, nes apačioj šalta.
 
Pats ugnikalnis el Teide.

Pakilimas į ugnikalnį vyksta su funikulieriumi, tačiau jis veža ne į pačią viršūnę. Kad pakilti į pačią viršūnę reikia išsiimti leidimą internetu, kurie jau daugiau nei prieš mėnesį buvo visi išimti. Čia tam, kad riboti žmonių skaičių, kad nekenkt gamtai ir pan. Tik klausimas ar jums jų reikia, nes ten nors aukščio skirtumas tik keli šimtai metrų, tačiau eiti pėsčiom tikrai labai toli, mes tikrai nebūtumėm lipę. Ir aukštis didelis - 3600m., daug kam svaigsta galva, vienai mūsų komandos narei net pasidarė bloga ir teko anksčiau leistis žemyn. Bilietus į funikulierių taip pat reikia pirkti iš anksto, nes vietoje visi jau buvo išpirkti. Atvykti kiek anksčiau, nes ilgai užtruks, kol rasit vietos prisparkuot. Apsirengt šilčiau, nes viršuj šalta.
 
Tarpeklis Maska.

Kaip darėme mes - nuvažiavome į miestelį Los Gigantes, ten priparkavom mašiną, sėdome į taxi už 25€, kuris mus nuvežė iki Maskos (galima surasti kitus važiuojančius turistus ir susimesti ant taxi). Iš ten ėjome tarpekliu žemyn 5,5km. Priėję prie jūros sėdome į katerį kuris mus akimirksniu nuvežė atgal į Los Gigantes. Kaina po 10€/asm, ima korteles. Buvo žmonių kurie ėjo pirmyn - atgal, bet aš kai prie tokių žygių nepratęs tikrai neeičiau atgal ir dar į viršų. Bet kai į vieną pusę ir žemyn, tai tik maloniai pavargom, bet patiko, vaizdai tikrai to verti. Pradėjom eiti 16:40, priėjom galą gal 18:30 ir vos spėjom į paskutinį katerį, jau buvo išplaukęs, gerai, kad pamatė, kai mojavom ir grįžo, kitaip būtų nepyragai :) Taigi geriau nesivėlinti ir pradėti eiti anksčiau. Užsidėti patogią avalynę ir pasiimti vandens. Papildomų drabužių nereik, šalčiau nei kitur nebus.
 
 
Restaurante El Cordero - vietinių lietuvių rekomenduotas restoranas. Nors tai tik pavalgymas, bet vistiek kaip pramoga, nes sėdi tarsi džiunglėse, atmosfera tikrai verta ten nuvažiuoti. Maistas neblogas, kainos nedidelės. Užsisakėm ant visų mėsos asorti skirtą dviems žmonėms, atnešė labai daug, visi persivalgėm ir dar kažkiek liko. Taigi realiai jo užtektų 6 žmonėms sočiai pavalgyt, o tiesiog papietaut ir 8 užtektų.
 
Dar ten yra neva geriausias pasaulyje vandens parkas, bet neėjom.
 
 
Kas nepatiko:
Sala labai tankiai apgyvendinta. Joje gyvena ~900k vietinių, o per metus aplanko 5mln. turistų. Kretoje galėjai pasijusti vienas gamtoje, čia to jausmo nebuvo, žmonių pilna visur. Kaip ir šiukšlių. Pakėlėse, krūmuose, paplūdimiuose - visur pilna šiukšlių ir nuorūkų. Kretoje, Kroatijoje daug švariau.
Vietiniams tu esi ne žmogus, o pinigų maišas, kurį reikia stengtis kuo labiau nutręšt. Ten už parkingą, ten už foto, ten už dar ką nors. O kavinėse neretai bandė apgauti (gal kur ir apgavo, tik nepastebėjom). Daug kur neprašius atnešdavo bandelių, po to už jas priskaičiuodavo. Kai kur po 80ct, kai kur po 1,50€. Bet čia pas juos lyg ir priimta, tai dėl to nepykom. Netyčia papuolėm į restoraną, padavėjas atneša kiekvienam po meniu, iškart nepatiko, kad kiekvienam meniu skiriasi kainos, padavėjas sako kainos bus kaip pigiausiam meniu. Ok, užsisakom po pigiausią antrą patiekalą triušieną 9,70€, visi kiti jau už kelioliką €, po visko atneša sąskaitą kur triušiena įrašyta 11,70€. Sakau buvo ne tokia kaina, o tas atneša jau kitą meniu kur parašyta 11,70€ :D Ilgai su juo ginčijomės, galiausiai nuėjo, grįžo, sako, sorry, tu teisus, kitam meniu kita kaina.
Kitas atvejis - rinkomės ką pavalgyt ir meniu pamatėm žuvies ir jūros gerybių asorti 2 žmonėms. Kadangi iš praeito karto jau žinom, kad tokie dalykai labai dideli, tai užsakom vieną ant visų. Dėl visa ko dar antrą kartą patikslinu padavėjui, kad mes imam tik vieną, atsako ok. Atneša jau mažesnę porciją, likom kiek nedavalgę, buvo vos 4 midijos ir 4 krėvėtės, žuvies išvis nebuvo. Atneša sąskaitą, o ten įrašytos dvi porcijos! Pasikviečiu padavėją, sakau gal čia klaida? Sako, ne juk jūs 4iese valgėt, reiškia jums priklauso dviguba porcija. Ir neva nepamena, kad mes prašėm tik vienos porcijos. Vėl teko ilgai ginčytis, sakau kviesk manager'į, nes už orą nemokėsim. Jau piktai sako čia jokių manager'ių nėra, jei nenori gali nemokėt, bet žinok, kad esi neteisus. Žinau, kad buvau teisus, tai sumokėjom už vieną porciją ir išėjom, mūsų lengvai neapgausi :) Koks nors vokietis ar britas kurių ten pilna net nežiūrėtų į sąskaitą, tiesiog susimokėtų ir išeitų, jie ant to ir žaidžia.
Maistas irgi ne visur buvo skanus. Palyginus Kretoje visur buvo skanu, net ir iki tol nematyti vietiniai patiekalai.
Esmė tame, kad į bet kokius kabakus eiti negalima, reikia pasiklausti vietinių patarimų arba pasižiūrėti atsiliepimus kokiam tripadviser'yje. Tiksliai padavėjui išaiškinti ką būtent užsakai ir už kokią kainą. Ir neužsakinėti nieko ko nežinai kainos, pvz., draugas užsisakė porą sulčių, priskaičiavo po 5€ už stiklinę.
 

 
Kas patiko:
Kraštovaizdžiai. Ypač važinėjant aplink ugnikalnį, ten atrodo, kad važiuoji ne realybėje, o žiūri kokį 3D filmą :) Taip pat siauri serpantinai prie Maska, labai priminė Norvegiją.


 
Kiti punktai:
Sostinė niekuo nesiskiria nuo įprasto miesto, negi tramvajai yra, net nesijaučia, kad randiesi saloje.

Klimatas skiriasi šiaurinėje ir pietinėje salos pusėse. Šiaurėje šalčiau. Tačiau ten švaresnis vanduo ir švaresni pliažai.
Geriausios parduotuvės Alcampo (lenkiško Auchan analogas) ir Carrefour. Iš mažesnių geras tinklas Mercadona. Dar yra Dino, bet ten nepatiko kokybė.
Pagrindinis kelias einantis beveik per visą salą geras, tiesus, greitis 120, taigi galima greitai nukeliauti į kitą salos pusę, nors ryte buvo ilgas kamštis, vos spėjom į lėktuvą. Tačiau maži keliukai visi siauri, vingiuoti, dar kas nors velkasi, todėl važiuoti jais užtrunkama daugiau laiko nei rodo navigacija.
 
Bendrai lyginant su Kreta Tenerifėje kažkiek gražesni vaizdai dėka ugnikalnio, tačiau pagal kainos/kokybės santykį laimi Kreta.

Sveiki :)




Esu Tautvydas Šlevas. Kartu su drauge Kamile Jokšaite nusistatėme tikslą mažiausiai metus autostpu ir kitais būdais keliauti po pasaulį :) Jau spėjome patirti neužmirštamų nuotykių. Šiuo metu keliaujame po Europą. Jau sukorėme nemažai kilometrų, sutikome daug naujų draugų. Kai nakvojome Zakopanėje kalnų apsupty atėjo ūkininkas su penkiais šunimis aiškintis kas tie įsibrovėliai pasistatę palapinę jo žemėje, bet galiausiai leido pasilikti, kitą dieną pakvietė į svečius, vaišino naminiais valgiais. Slovakijoje nakvojome ant upės kranto trys šimtai metrų nuo Lenkijos-Slovakijos sienos. Kai buvom Košice - turėjom reikalų su policija. Vengrijoje susipažinom su pačiais nuostabiausiais žmonėmis. Žmogus sustojo mūsų pavežti, o už pusvalandžio jau sėdėjome su jo šeima už stalo. Tris dienas gyvenome pas jį. Buvom maitinami tradiciniais vengriskais valgiais, aplankėm dešimtis architektūros paminklų. Aplankėm nacionalinį parką ir sielojomės kai atėjo laikas atsisveikinti... Šiuo metu esame Rumunijoj. Keliausim po nuostabųjį Transilvanijos regioną. :) Po Europos keliausime į Aziją (labai laukiam kada atvyksime į Iraną), Australiją...


Mums reikalingas Jūsų palaikymas.




Mano žavioji mergina kurs trumpametražius filmukus, o aš rašysiu straipsnius.


Mūsų dienoraštis (InvisusMundi.lt)
Kelionė aplink pasaulį

Facebook puslapis su daugybe nuotraukų
https://www.facebook.com/invisusmundi



Palaikykite Kamilę sekdami jos youtube puslapį. Mums reikia surinkti mažiausiai 100 subscribe, kad taptume "tikru" Youtube kanalu.
Youtube kanalas -->

Naujausias įrašas iš nuotykių Zakopanėje


Krokuva




Sekite mūsų asmeninius Facebooko puslapius :)


https://www.facebook...autvydas.slevas

https://www.facebook.com/kjoksaite



Mūsų Instagram


https://www.instagra...amile_joksaite/

https://www.instagram.com/tslevas/



Twitter


https://twitter.com/kami_jok

https://twitter.com/tslevas



http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/1-4.jpg



http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/2-3.jpg




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/5.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/16.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/6.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/15.jpg

Apytikriai prieš 2-3 metus pradėjau tai nesąmoningai suvokti. Šiandien jau galiu mintims suteikti žodžius. Dvi esminės prielaidos gyvenimui, priminimo raštelis. Sau, kitiems. Kuo dažniau žmogus tai prisimins, tuo naudingiau jam pačiam.
 
1. Tu miršti.
2. Tu esi kvailys.
 
Vienas. Pažiūrėk į laikrodį. Sekundės tiksi. Tavo sekundės. Nebe pakartojamos. Kiekvieną sekundę tu ir gyveni ir miršti tuo pačiu metu. Teko iš vieno brangaus žmogaus girdėti mintį, kad mirtis ir gyvenimas eina laike kartu. Žmogus neša mirtį visą savo gyvenimą, o šiam pavargus jie pasikeičia. Tai suvokus atsiranda dieviška pagarba laikui. Pirma savo. Tada kitų. Ši prielaida uždeda nano filtrą ant visų gyvenimo pasirinkimų. O iš čia keliai tik du. Arba tu nori išnaudoti savo laiką čia kuo efektyviau, arba tau tiesiog nesvarbu. Sportas ar serialas? Kavinė ar maisto gamyba? Taip ar ne? Dabar ar vėliau? Gal niekad? Ir t.t. Kai įsisąmonini savo egzistenciją laike pradedi gebėti jį stabdyti. Subjektyviai – žinoma. Sustabdytą laiką praeityje geriausia rasti prisiminimuose. Tai, ko nesinori, bet ir neįmanoma ištrinti. Vaizdų, jausmų, garsų, kvapų ir fiziologinių pojūčių visuma užstrigusi atmintyje. O čia į pagalbą Jordan Belfort: “No matter what happened to you in your past, you are not your past, you are the resources and the capabilities you glean from it. And that is the basis for all change.” Taigi turint gebėjimų atpažinti kur laikas sustoja, galima jį stabdyti ir ateityje. Užuomina – ekstraordinarinis reiškinys, patyrimas, vieta, vaizdas, mintis, jausmas ar jų samplaika.
 
Du. Niekada nežinosi visko. Tačiau gali žinoti tikrai daug vienoje ar keliose sferose. Savo darbo vaisiais tapti asu, specu, profesionalu, mokytoju, guru, lyderiu. Čia laukia arogancijos spąstai. „Žiūrėk kaip reikia; tu nieko nemoki“ – dažniau tai sklinda ne taip akivaizdžiai, o apgaudinėjant save ir bandant išlaikyti savo „gero vyruko“ paveikslą. Jei žodžius gebame kontroliuoti, tai kūno kalboje, laikysenoje arba tone šį signalą paslėpti daug sunkiau. Mažas kojos kryptelėjimas šiame kelyje ir supranti, kad atvykai į visai kitą stotelę, nei norėjai. Esi kietas, bet be integralumo. Kažkur pakeliui pametei savo standartines vertybes. Tuomet reikia padaryti reset‘ą – nunulinti save. Tu esi kvailys – nesvarbu ką jau žinai. Imkis naujos veiklos, interesų lauko. Neleisk sau snausti ant laurų, mokykis ir augink savo moralinį kapitalą. Kad ir kokiu keliu beeitum, visada rasi prastesnių, mažiau pažengusių, skurdesnių, kvailesnių ir kitaip silpnesnių žmonių. Lygiai taip pat gali apstulbęs žiūrėti į savo dievaičius. Aktorius, menininkus, rašytojus, verslo atstovus ir nesuvokti kaip jie daro ar padarė tai, kas pakeitė pasaulį. Priklausomai kur save pastatysi į šią eilę ir žiūrėdamas į kaimyną greta tu gali arba sunaikinti save ardydamas savo paskutinius pasitikėjimo savimi likučius arba priešingai – stovėdamas baloje įsivaizduoti, kad esi jūrų kapitonas. Atskaitos taškas turi būti tik tu pats sau. Praeityje. Kartais sustok ir pažiūrėk atgal. Ar pasikeitė tavo požiūris į tam tikrus dalykus? Pokytis, šiuo atveju ne vizualus – geriausias įrodymas, kad nestovi vietoje. Rodos šioje vietoje man pritaria ir F. Dostojevskis: “The cleverest of all, in my opinion, is the man who calls himself a fool at least once a month.”
 
Sėkmės.

Kol dar neatslūgo ką tik pasibaigusio LOGIN 2015 prisiminimai, noriu pasidalinti asmeniniais įspūdžiais, kaip kasmetinio ir lojalaus konferencijos lankytojo. Galbūt jau iš pavadinimo galite numanyti mano įvertinimą, bet apie viską iš eilės.
 
Pradėkime nuo istorijos – apie ką yra LOGIN konferencija? Jos šaknys yra 2007 metais vykusi blogerių konferencija, kuri 2008 metais persivadino į BLOGin, o 2009 metais jau gavo dabartinį LOGIN pavadinimą (tiesa, vyko Siemens arenoje). Tad organizatorių skelbiama kaip 9-toji LOGIN konferencija yra ne visai teisingas skaičius, bet tebunie.
 
Štai kokius etapus praėjo LOGIN pagal tematiką:
– Blogerių konferencija
– IT konferencija (kur galima buvo pačiupinėti naujausius aifonus ir kitą hardvarą)
– Verslo konferencija (vis daugiau pranešimų buvo apie verslą ir atsirado vis didėjančios Startupų salės)
– Progreso konferencija (kad ir ką tai reikštų)
 
http://verslasonline.lt/wp-content/uploads/2015/05/login_progresas.png
 
Taigi, organizatorių manymu, vyksta progresas. Tik man, kaip nuolatiniam lankytojui, atrodo kad renginys praranda savo veidą – pripažinkime, jis jau yra apie bet ką. Ir konferencijos turinys eina blogyn (o bilieto kaina aukštyn) – būtent taip ir pavadinau straipsnį. Seriously, apie tai galima spręsti iš Šalčiūtės dalyvavimo (prie jos dar sugrįšime) ir iš Olego Šurajevo stand-up comedy pasirodymo (jau yra ir video). Realiai kviečia bet ką, kas gali pakalbėti ir surinkti auditoriją vien iš savo vardo.
 
Tai kas blogai su tuo turiniu?
 
Pažiūrėjus į programą, viskas atrodo gan rimtai – beveik dešimt salių, rimtos temos, skambūs pavadinimai ir šūkiai. Tik nuėjus paklausyti pranešėjų, dažniausiai supranti kad gaišti laiką. Ir tada eini arba kavos su sutiktais draugais, arba stalo futbolo pažaisti, arba tiesiog atsisėdi su laptopu kažką padirbėti. Čia neperdedu, realūs vaizdai iš konferencijos – pasižvalgykite po fotoalbumą ir pastebėsite kad kas penktoje nuotraukoje žmonės ryškiai nuobodžiauja.
 
Dabar konkrečiau – dėl kokių skirtingų priežasčių nusivyliau dauguma pranešimų:
– Pranešimo pavadinimai būna per daug “geltoni” o realiai pasakoja visai ne apie tai, arba visai kitokiu kampu
– Pranešimas virsta atvira pranešėjo įmonės reklama
– Pasakoja visiškai akivaizdžius dalykus (“reikia daug dirbti, ir tada kažką pasieksi”)
– Visas pranešimas susiveda į motyvacinę kalbą, be jokio turinio
– Kai kurie pranešėjai tiesiog akivaizdžiai nemoka pristatinėti arba tragiškai kalba angliškai
 
Apibendrinant, vertinu pranešimus pagal vieną kriterijų – ar išėjęs iš salęs, noriu kažką konkretaus padaryti ar pakeisti savo gyvenime. Ar tas pranešimas turi kokių nors konkrečių “call to action” ar “takeaways” (teatleidžia man kalbininkai, tingiu ieškoti lietuviškų vertalų). Ir, deja, dauguma pranešimų pagal šią skalę nuvilia.
 
Toks jausmas, kad organizatoriai kviečia žmones pakalbėti: suvažiuoja vardai, pavardės ir pareigos, o apie ką jie kalbės – niekam nerūpi. Pačioje svetainėje prie daugumos pranešimų buvo pateiktos pranešėjų biografijos, bet ne tai, apie ką bus tema ir kas būtent bus pasakojama. Taigi, dar vienas akmuo į organizatorių daržą – labai sudėtinga buvo išsirinkti, į kur verta nueiti: žmonės spėliojo pagal pavadinimą (kuris, kaip sakiau, dažnai būdavo apgaulingas).
 
(Sporto) salių užimtumas
 
Ne veltui paminėjau žodį sporto. Nes realiai reikėjo stumdytis ir grumtis už vietą po saule. DELFI ir Paysera salės dažnai nesutalpindavo visų norinčių, nors tuo metu pagrindinėje salėje buvo tuščia – arba nevyko nieko, arba neįdomus svečias iš užsienio. Jau nekalbant apie tai, kad tarp pranešimų nebuvo normalių pertraukėlių – jei vienas užtempdavo 5 minutėmis ilgiau, tai kol nueidavai (tiksliau, grįžtant prie sporto temos – nubėgdavai) iki kitos norimos salės, ten nebebūdavo vietų.
 
Suprantu, kad organizatoriams salių/žmonių/laiko suskirstymas yra nelengvas logistinis grafų teorijos uždavinys, bet galėtų labiau pasistengti.
 
Monika vs Andrius
 
Kaip be jų? Tema, susilaukusi garsiausio ažiotažo ir aptarinėjimo dar ilgai prieš renginį – pradžioje kai pasirodė informacija apie Šalčiūtę kaip dalyvę, o po to kai paaiškėjo kad ją dar ir kalbins kitas panašaus plauko veikėjas Užkalnis. Aš noriu pabrėžti ne tą komišką faktą, kad jie dalyvauja progreso konferencijoje, bet tai, kaip visa tai buvo “prasukta” – iš tikro, pačiam renginiui tai buvo didžiulė reklama.
 
Kad ir kaip visi varytų ant šių dviejų žmonių, bet į salę, kaip ir buvo prognozuojama, žmonės netilpo – teko dar transliuoti vaizdą didelėje salėje. Ir dar ilgai po to netilo kalbos ir aptarinėjimai – o blondinė tą pasakė, ano nepasakė, o dar jos papai ir t.t. Bet ar žmonės supranta kad visa tai visiems jiems buvo nemokama reklama – tiek Monikai, tiek Andriui, tiek ir LOGIN konferencijai! Visų jų honorarai turbūt dar kiek ūgtelėjo. Tai iš tikro, visa šita istorija yra turbūt geriausia verslo ir PR pamoka iš visos konferencijos – tai, ką protingi dėdės verslininkai pasakojo ištisas dvi dienas su strategijomis ir filosofiniais pamąstymais, tą “Mergina iš pasakos” padarė tiesiog ateidama ir parodydama save. Ir susižėrė visų akių ir ausų dėmesį. Tiesiog. In your face.
 
O tai kas buvo gerai?
 
Nebūsiu visiškai negatyvus – buvo konferencijoje ir gerų momentų. Kaip pranešimus tikrai galima užskaityti BoredPanda istoriją, Justo iš Vinted asmeninį pasakojimą, WorkShop’us ir dar keletą žmonių, kurie atėjo tikrai pasiruošę.
 
Taip pat užskaitau startupų salę: tiek pačius pristatinėjamus projektus, kurių lygis – tiek pačių verslų, tiek pristatymų – metai iš metų gerėja, tiek ir organizavimo lygį, tiek ir pranešimus. Ten buvo į ką pažiūrėti, ko pasiklausyti ir su kuo pakalbėti – asmeniškai džiaugiuosi kad iššovė ir pradėjo augti lietuviškas išsilavinimo projektas GoHisto.
 
Plius ką galima tikrai išskirti – tai labai gerą internetą. Ačiū ir pagarba TEO, kad (pagaliau) nekyla jokių skundų, o užsienio svečiai stebisi mūsų interneto greičiu. Galima buvo ir patvytinti, ir padirbėti kam reikia, ir nuotraukas sukelti į soc.tinklus be problemų.
 
Apibendrinimas – ar verta mokėti pinigus?
 
Bent iš kelių žmonių girdėjau tokį pasakymą konferencijos metu: “Gerai kad gavau kvietimą ar man darbdavys apmokėjo – pats tai už savo pinigus tikrai gailėčiausi nuėjęs”. Taigi, organizatoriams tikrai pats laikas susimąstyti – ar nuolat didėjanti bilieto kaina ir nuolat krentantis pranešimų lygis neprivers žmonių kitamet likti namie/darbe.
 
Kita vertus, kaip teisingai Facebook’e paminėjo Ugnius Kiguolis, gal žmonės per daug tikisi – jei pranešimuose nori išgirsti know-how ir gilesnių įžvalgų, tai tokio renginio kaina turėtų dar augti bent kelis kartus. Gal iš tikro visą LOGIN konferenciją reikia vertinti kaip pramogą, kaip laisvalaikio praleidimą su draugais, kaip galimybę dvi dienas smagiai nedirbti, kaip tiesiog fun. Bet tada ar nėra kitų geresnių būdų pramogoms išleisti tuos keliasdešimt eurų?
 
Straipsnio originalas: VerslasOnline.lt

Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
 
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
 
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
 
Produktas
 
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
 
Pasitikėjimas
 
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
 
Paklausa
 
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
 
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
 
Prieinamumas
 
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
 
Procesai
 
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
 
Konkurencija
 
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
 
Darbuotojai
 
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
 
Klientai
 
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
 
Kartelis
 
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
 
Pirmas kartas – nemokamai
 
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
 
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
 
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
 
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
 
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Gyvenimas Londone turi didžiulį privalumą – begalę profesionalams skirtų renginių, kurie suteikia ir įkvėpimo, ir konkrečių strategijų verslui. Vienas iš tokių yra “Marketing Week Live”, kuriame pabuvojau ir galiu papasakoti įspūdžius apie naujausias marketingo tendencijas. Įrašo pabaigoje - nuoroda į originalų straipsnį.
 
Trumpai apie renginio formatą – jis panašus į mūsų “Login” konferenciją – N salių su pranešimais ir dar eilė stendų su įmonėmis, siūlančiomis savo paslaugas. Taigi, buvo ir ką pamatyti, ir ko paklausyti.
 
Trumpai: kodėl marketingas yra toks svarbus
 
Buvau pradžioje labai nustebęs renginio mastu – didžiulis paviljono plotas vien apie marketingą ir tūkstančiai lankytojų. Bet vienas pranešėjas tiksliai suformulavo marketingo svarbą šiuolaikiniam verslui – dabartiniame interneto amžiuje kaip niekad sunku išsiskirti iš minios ir gauti klientų dėmesio: visi užimti, visi internete greitai randa informaciją patys, banerių ir reklamų niekas nebemato, tad reikia sumanios marketingo strategijos, kad pasiektumėte klientų akis ir ausis. Iš esmės, būtent apie tai ir buvo visa konferencija – kaip pateikti žinutę apie savo paslaugas potencialiems klientams.
 
Pagrindinės šiuolaikinio marketingo kryptys
 
Susumuojant, apie ką buvo kalbama ir kokie pranešimai pristatomi, dabar marketinge vyrauja šios temos:
 
1. Mobilios technologijos
 
Anksčiau sakydavo “Jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai”. Dabar tą patį galima pasakyti apie mobiliąsias technologijas – jei žmogus negali rasti tavo verslo ar užsakyti tavo paslaugų iš savo telefono, tai verslas kaip minimum nėra rimtas.
 
Nors žvelgiant į tinklalapių lankomumo statistiką, mobilūs vartotojai sudaro dar tik 10-30% viso srauto (nors ir tai galima laikyti didžiuliu pasiekimu), bet reikia žiūrėti į ateitį – ši auditorija tik didės. Maža to, šie pirmieji “pionieriai” kaip taisyklė formuoja visos savo kartos nuomonę ir įpročius, tad jie ypatingai svarbūs.
 
Ir reikia nustoti teigti sau ir kitiems, kad žinote viską apie savo klientus – ypač šiuo aspektu. Jei sakote, kad “mano klientai tikrai nepirks mano paslaugų iš telefono”, tai konferencijoje buvo minimas pavyzdys kad kažkada per eBay buvo nupirktas “Lamborghini” automobilis būtent iš telefono. Tad nedarykite tvirtų prielaidų, kaip jūsų klientai elgiasi su jūsų svetaine, galite stipriai apsirikti.
 
2. El.paštas grįžta į madą
 
Tiksliau, jis niekur labai ir nebuvo dingęs – tiesiog garsiau rėkavo tie, kas sakė jog socialiniai tinklai yra marketingo ateitis ir turime visą dėmesį skirti būtent tai naujai bangai. Dabar šios kalbos truputį rimsta, ypač kai Facebook reklama tampa vis brangesnė ir dažnai neatneša norimų rezultatų, tai marketingistai grįžta prie tradicinio asmeninio žinutės pateikimo. O kas šiais laikais gali būti asmeniškiau nei el.paštas?
 
Buvo kalbėta apie tai, kad norint pasiekti rezultatų, neužtenka tiesiog siųsti naujienlaiškių ar pranešti apie akcijas – reikia sistemingo ir kiek įmanoma asmeniško požiūrio. Kad klientas gautų laiškus jam skirta tvarka, tinkamu laiku, tekstas galėtų būti formuluojamas priklausomai nuo buvusių jo veiksmų. Kitaip žmonės juk nedurni, juk lengvai pastebi kai laiškas skirtas dar “melejonui” žmonių, o kai jaučiasi išskirtinis dėmesys – tai yra labai galingas įrankis, nes sukelia emocijas. Bendrai, visoje konferencijoje buvo pabrėžiamas asmeniškumas ir asmeniniai santykiai su klientu kaip vienas iš svarbesnių marketingo tikslų – iš “one-to-many” žinučių sklaida tampa vis labiau “one-to-few”, o ideliausiu atveju turėtų būti “one-to-one”.
 
3. Big data – visi kalba, mažai kas supranta
 
Parodoje buvo daug įmonių, siūlančių duomenų rinkimo ir analizės paslaugas. Rinkos tyrimai, klientų apklausos, pirkėjų elgesio analizė – visa tai susiveda į gražius grafikus ir lenteles. Ir atrodo, kad megabaitai duomenų ir statistikos rodikliai yra ta vadinamoji “big data”, kurią išanalizavus – bus matomas kelias į sėkmę.
 
Bet dažnai verslininkai sustoja pusiaukelėje – tik ties duomenų rinkimu, bet nesugeba (neturi kompetencijos?) detaliai išanalizuoti ir, kas svarbiausia, padaryti išvadas ir tolimesnius sprendimus.
 
Pavyzdžių ieškoti nereikia toli, nereikia ir “big data” – net ir mažesnėje skalėje vyksta tas pats: kai su ReikiaPuslapio.lt komanda kuriame svetaines, užsakovai paprašo įdiegti “Google Analytics”, kad galėtų stebėti lankomumą. Spėkite, kiek iš jų bent kartą pažiūri kiek giliau nei “Visitors” ar “Views”. Iš kur ateina lankytojai, kokius puslapius žiūri, kiek laiko užsilieka, koks kanalas turi geriausią konversiją – visi tie duomenys gana paprastai prieinami, bet verslininkai matyt neturi laiko juos pažiūrėti.
 
4. Video – ne ateitis, o dabartis
 
Dar nustebino tai, kiek įmonių konferencijoje pristatinėjo video kūrimo paslaugas. Nes video žiūrėjimo internete skaičiai vis auga, taip pat nemaža dalis lankytojų mieliau pažiūri pristatomąjį filmuką apie jūsų paslaugas, negu skaito kelias pastraipas teksto. Nauja tendencija – animuoti arba piešti video apie jūsų įmonę, pasidomėjau – Londone vieno tokio sukūrimas kainuoja nuo 1200 svarų iki, iš esmės, begalybės.
 
Taip pat ir bendrai vizualumas buvo konferencijos esminė dalis. Spalvingos reklamos, patrauklūs žmonės, prekinių ženklų pristatomieji stendai, grafinio dizaino paslaugos – neatsiejama marketingo dalis. Ir yra didžiulis skirtumas tarp to, kaip jūsų svetainė atrodo profesionaliame lygyje ir jeigu ji sukurta mėgėjo. Tiesą pasakius, pažiūrėjus į profesionalius pavyzdžius, man asmeniškai tapo gėda už kai kuriuos savo asmeninius projektus, kuriems neskyriau pakankamai laiko perkelti į tą “aukštesnį lygį” vizualumo atžvilgiu. Yra kur pasitempti.
 
5. Tai kas per velnias yra “content marketing”?
 
Apie šituos du žodžius kalba visi ir jau seniai – kad reikia ruošti turinį, jį platinti ir tada pas tave ateis klientai. Tik dabar jau kalbama ne ar to reikia, o KAIP teisingai tai daryti. Nes vyrauja toks paprastas suvokimas – kompanija tiesiog turi rašyti kažkokį savo blogą, leisti pranešimus spaudai, kartais kažką papostinti į savo Feisbuką, ir tai jau yra “content marketing” – nes nu turinys juk ruošiamas ir platinamas. Bet iš profesionalų lūpų konferencijoje tai skambėjo visiškai kitame lygyje.
 
Pagrindinės mintys tokios, kad reikia ruošti tik tokį turinį, kuris sukels jūsų esamiems ar būsimiems klientams kažkokių emocijų, paskatins kažkokiam veiksmui – nebūtinai iškart pirkimui. Sakykime, straipsnis turėtų paliesti opią socialinę problemą, nuo kurios prasidėtų diskusija socialiniuose tinkluose, kur būtų minima jūsų įmonė, ir tuo pačiu gal kas nors “užsikabins” ir pasidomės jūsų paslaugomis plačiau. Labai dažnai vartojamas žodis visoje konferencijoje buvo “engaging” – visa jūsų marketingo strategija turi skatinti žmones kažką daryti, o ne tiesiog pasyviai skaityti.
 
Pavienės mintys/citatos iš pranešimų
 
Pabaigai noriu pasidalinti tiesiog atskiromis frazėmis iš pranešimų, kurių klausiau – galbūt įkvėps ar privers susimąstyti.
 


 
“Klientams nerūpi”. Paprasta mintis – susitaikykite su tuo, kad žmonėms rūpi tik jie patys ir tai, kas naudinga tik jiems – jiems vienodai, kad jūs išleidote naują produkto versiją ar pakeitėte logotipą, jeigu jūs nesiūlote kažko konkrečiai naudingo jiems – nesitikėkite jokios reakcijos
“Jūs negalite tiesiog rėkti apie save visur, turite tapti natūralaus pokalbio dalimi”
“Apie ką žmonės šneka prie stalo ar bare?” Buvo atliktas realus tyrimas, ir išaiškinta, kad populiariausios temos yra sportas, mada, asmeninis gyvenimas, orai, ekonomika – ir dar kiti dalykai, bet į TOP 20 nepateko nei vienas konkretus verslas ar prekinis ženklas. Taigi, prie pačios pirmos minties – apie jus niekas nekalba, niekam realiai nerūpite, žmonės kalba apie save.
“Jei tavo verslas neauga, tai jis po truputį miršta”. Priminė dar vieną gražią citatą – “šiuolaikiniame versle, kad liktum toje pačioje vietoje, turi labai greitai bėgti į priekį”.
“Klientai nori paprasto ir greito pasirinkimo”. Vėlgi atlikti tyrimai rodo, kad žmonės linkę labiau sustoti ties vienu iš pirmųjų pasirinkimo variantų ir neskirti daugiau laiko paieškoms, nors galbūt jie pasigilinę atrastų ir geresnį variantą paslaugai pirkti.
“Būkite ten kur jūsų klientai, o ne ten kur jums patogu”. Čia labai susiję su komforto zona – įmonės dažnai bando reklamuotis visur kur tik papuola, o ne kreipti savo pastangas į konkrečią savo tikslinę auditoriją. Kitaip tariant, pradžioje sužinokite, kur auga grybai, o po to būtent ten važiuokite grybauti.
“Turite būti žmonių mintyse”. Idealus variantas ir tikslas – kad žmonės jus prisimintų. Bet jus prisimins ne pagal pavadinimą ir ne pagal logotipą – o pagal emociją, kurią kažkada sukėlė jūsų produktas ar paslauga. Taip pat pagal sąsają, kurią jūs išugdėte – taip kaip vietoje “energetinis gėrimas” daug kas sako tiesiog “redbulis”.
“Nesirūpinkite dėl lankomumo skaičių, rūpinkitės dėl klientų”. Jei kiek anksčiau visi buvo apsėsti tuo, kad galima pamatuoti savo realius puslapių lankomumo skaičius, tai dabar vis labiau visi rėkia, kad tie skaičiai beveik nesvarbūs – labiau turi rūpėti, kiek realių klientų jums atvedė kažkokia marketingo kampanija ar paskelbtas straipsnis. Prie to paties – visiškai nesvarbu, jei jūsų Facebook puslapis turi 100 000 gerbėjų, jei realiai iš jūsų kažką pirko vos šimtas iš jų.

Štai tokios mintys iš konferencijos ir mano asmeninės patirties. Ką pridurtumėte – kaip jūsų versle ar įmonėje taikomos šios marketingo tendencijos?
 
Originalas: VerslasOnline.lt

Kažkurią dieną jaučiausi visiškai apatiškas, todėl nusprendžiau paieškoti knygos, kuri manę "pastūmėtų į priekį". Po neilgo "googlinimo" akį patraukė iškalbingas knygos pavadinimas "The Universe Doesn't Give a Flying ###### About You". Tai amazono bestseleris, kainavęs vos 0,99USD, o dabar 0,00. Devynių puslapių knyga (grečiau spyris į užpakalį, nei knyga), kuri norom nenorom turi motyvuoti jus.
 
Taigi, jei kam trūksta motyvacijos, šią devynių puslapių "knygą" galite atsisiųsti čia: http://www.smashwords.com/books/view/174740 (anglų kalba)

Pernai metais visiems besiverčiantiems individualia veikla teko pildyti deklaraciją ne tik VMI, bet ir Sodrai. Šios prievolės nebelieka deklaruojant pajamas už 2013m. Tad, vienu popieriu mažiau! :)
 
 
Asmeninis, besiverčiantiems individualia veikla, nebereikės teikti metinio pranešimo „Sodrai“ apie jų kas mėnesį gautas pajamas iš tokios veiklos.
 
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), esminis metinės pajamų deklaracijos (GPM308 forma), skirtos deklaruoti 2013 metų pajamas, pakeitimas - atsiradęs priedas „Individualios veiklos pajamos pagal mėnesius". VMI akcentuoja, kad šis priedas pildytinas tik individualią veiklą vykdančio gyventojo pageidavimu. Individualią veiklą vykdančiam gyventojui neužpildžius šio priedo, bus daroma prielaida, kad kiekvieną veiklos mėnesį gautos individualios veiklos pajamos yra vienodos.
 
Info iš čia.