Tu nesupranti nes tu žiūri į tai kaip "valdžios leidimą kažką daryti". Visa esmė ne prostitucija, narkotikų legalizavimas ir gėjai. Tai tik pačios kontraversiškiausios temos visoje laisvių paletėje. Esmė yra ta, kad žmogus ir laisvas ir sąmoningas pilietis, kuris pats gali nuspręsti ką jam daryti ir kada daryti (jei tai nesikerta su kito žmogaus teisėmis). Todėl jokia valdžia neturi teisės drausti tokių dalykų, kurie yra asmeninis kiekvieno žmogaus pasirinkimas. O dabar pas mus valdžia vis dar yra tuo teroro įrankiu, kai kiekvienas dalb@&bas atėjęs į valdžią mano kad gali priversti visus gyventi taip kaip jam atrodo teisinga ir tada jau visi bus laimingi.
Dabar gi valdžia laikydama piliečius idiotais nesugebančiais savimi pasirūpinti ir saugodama juos nuo jų pačių kiša juos į kalėjimą dėl 0,006 g žolės. Ar tai nėra absurdiška? Jei tai ne absurdas, tai nežinau kas yra absurdiškiau. Gal pasakysi?
Aš pvz., turiu du vaikus (9 ir 7 m.) ir daug labiau bijau kad po kelių metų kokie sušikti mentai sugriaus jų gyvenimus dėl pasidalintos suktinės kokiam festivalyje, nei dėl pati žolė galėtų sugriauti per 100 metų. Ir bijau, kad jei veryga ir toliau liks valdžioje, galima prieiti iki to, kad už alaus butelio pasidalinimą grės baudžiakas. Noriu priminti, kad dabar yra atvejų kai vienam žmogui televizijos pokalbių laidoje pasakius kad jam skanus kažkoks vynas, po to jam buvo skirta bauda "už alkoholio reklamą".
Pasakyk kitą partiją, kuri dar kalbėtų apie žmogaus laisvių užtikrinimą? Ne apie "leidimą kažką daryti", tarsi čia būtų valdžios malonė, o prigimtinių žmogaus teisiu gynybą?
Norėjau asmeniškai padėkoti administratoriui Loganas už greitą pagalbą forumiečiams ir atsakymus į klausimus. Smagu turėti tokį žmogų kolektyve. :)
Asmeniškai man padėjo susitvarkyti su vienu naujoku, kuris man nepagrįstai rašo neigiamus atsiliepimus, nors pats laimėjęs aukcioną net nesiruošė atsiskaityti ir bandė padaryti kaltu mane.
Manau padėjo ne man vienam, tad žmogus nusipelnė pagyrimų temos :)
čia is serijos "susikurk pats mokykla, tada kalbėk" :) ok, atsakydamas į tavo klausimus, tai taip, pirmą dalyką kurį padariau, tai atsidariau jūsų puslapį, "About" skiltis visiškai neinformatyvi, kuria galima sutrumpint į "mes labai leaders ir profesionalai ateikit pas mus mokytis ir būsit belekaip verslininkai". ką aš gausiu po dviejų metų neaišku visiškai. patirtį? žinias? verslą? how? kažkokį baigimo diplomą, kuris kažkur kažką reikštų?
toliau, atsidariau lectors. pirmas lektorius: Marius King. čia bent tikras vardas ir pavardė? nes google nieko neranda. ar čia šiaip labai tylus very successful entrepreneur, kuris niekur neafišuoja?
kitas: Vytautas Liesionis - VDU vadybos dėstytojas. kaip ir viskas ok... dirba žmogus šimta metų dėstytojų, mokslinių darbų neradau jokių paviešintų. kaip suprantu, mėgsta karybą ir turi ūkį. that's it.
David Roberts - labai startup, labai verslininkas. atsidariau saitą: http://theothersideofthetracks.com/, paskui radau slide'us kažkokius: https://i.imgur.com/jmNEBa9.png aš tiesiog nieko nesakysiu ir paliksiu šita info čia...
Paulius Boreika - rašoma, kad investor, investment consultant ir t.t. pagal linkedin'ą buvo direktorius pora mažų įmonių kurių likimas dabar nėra visiškai aiškus. panašu, kad vis bando kažką, bet nelabai sekas, tai vis grįžta prie įmonės "Orion". gal ir viskas ok, turi patirties kažkokios. :)
Andrius Maziliauskas - pagal linkedin'ą baigęs Aleksandras Stulginskis University - Water management(kad ir ką tai reikštų). patirtis tiktai dabartinė įmonė, kurioje dirba - "Salesup"... ok... toliau dirbo įmonėje, UAB Tinklinio arena. google: "UAB Tinklinio arena" rezultatas: praktiškai nieko be įmonės rekvizitų puslapių. toliau "UAB PG valda" - įmonė bankrutavusi 2010. kita įmonė: "UAB Projektų gama" - bankturavusi 2012. dabar dirba: "Salesup" - kur yra kaip ir bendrasavininkas ir šį įmonė užsiima ivairiais pardavimų konsultavimais, mokymais ir t.t. "UAB Verslo vadovas" oh the irony...
Marius Krasauskas - baigė ISM Business Administration and Management. dirba WEB developeriu since 2011, savo įmonėje, kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra jis pats. jų tinklapis: http://laimingasverslas.lt/ kaip užsakyt paslaugas ten, aš nežinau. ką žinau, tai kad meta tokį dalyką saito apačioje: https://i.imgur.com/H5cGSg6.png tai kažkaip gėda turėtų būt webdeveloperiui.... aš nežinau ką ir kaip jis daro savo įmonėje, bet kad nekuria tinklapių, tai esu beveik tikras. ir kodėl pas jūs jis pavadintas IT expert aš nežinau taip pat. ai dar turi saitą: http://krasauskas.com/ - kur turbūt mokėsi, google maps paslapčių.
Valentinas Marinionokas - baigė Kauno kolegija Business management. tinklapis: http://www.grizliometodas.lt/, paklausiau youtube video... sounds like bet kokie bullshit mokymai, kurių dabar pilna. taip pats saite labai daug pagirų sau, kiek visko padarė ir nuveikė, kokius rekordus pasiekė, bet niekur tos info patikrint negalima. arba bent jau aš neradau. viską ką randa google yra jo mokymai. tik kažkaip užkliuvo viena įmonė, kurioje dirbo sales'u: http://www.laskinta.lt/ nice tinklapis. susidarė toks ispūdis, kad žmogus dirbo daug metu kaip sale'sas, paskui suprato, kad mokymus vesti lengviau, tai persimetė ant mokymų ir dabar sėkmingai pardavinėja savo mokymus.
Loreta Kizelevičienė - žmogus, kurio nėra linkedin'e ir apie jokius quality management(taip ji apibūdinta jūsų saite) google nieko neranda. apskritai google nelabai ka randa apie ja. bet aišku, kad turi įmonę: UAB "LINARIUS" kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra ji pati turbūt. savo tinklapio įmonė neturi, ką daro ir yra padarius, nelabai aišku.
tai tiek apie žmones. sorry, bet neradau nei vieno, kuris būtų iškėlęs kažkokį savo didelį verslą arba bent prisidėjęs prie kažko didelio(gali būt aišku, kad praleidau kažką). neradau nei vieno žmogaus, susijusio su kažkokiom šių laikų inovacijom. ką radau, tai grupę žmonių, kurie yra kažką kažkur savo laiku darę ir dabar labai nori mokyti kitus. nes mokymai dabar yra labai ant bangos ir easy money turbūt.
ir kaip suprantu, jūs tiesiog esat vienas iš "ATHE" centrų? kaip tapti tokiu centru radau info čia: https://athe.co.uk/become-an-athe-centre/ nėra labai sunku iš pirmo žvilgsnio. :) kaip suprantu baigęs, gauni ten kažkokio lygio diplomą, kuris iš esmės yra popierius. baigus kokius nors "Coursera" mokymus gauni turbūt tokios paties vertės diplomą. nes vėlgi kiek googlinau "athe", tai vienintelę info, kurią radau yra jų pačių saituose, kas turbūt nėra labai objektyvu. ir sprendžiant iš jų youtube kanalo: https://www.youtube.com/user/atheglobal tai panašu, kad nėra čia jau tokia plačiai pasaulyje žinoma organizacija. mažiau nei tūkstantis peržiūrų ir 23 subscriberiai. o ir video kokybė nėra turbūt labai jau high standard:
facebook: paskutinis atnaujinimas kovo 17 ir šiaip pilna stock nuotraukų. ~6000 puslapio like'ų, bet ant pačių postų vos vienas du like'ai. that's suspicious... twittery, tas pats, paskutinis atnaujinimas vasario 1, su tom pačiom stock nuotraukom. linkedin irgi nieko naujo. :) tai kaip ten su tais "ATHE"? kas nors juos žino, be jų pačių ir jų studentų? taigi išvada tokia, sukūrėt "mokyklėle", radot kažkokių random žmonių, kurie turi vieno žmogaus įmones arba kurie tariamai sėkmingai(neaišku "ant kiek" sėkmingai) dirbo kažkur kažkaip kažkada, yra kažkiek kažko matę, dėstę atrarūšiuose universitetuose. tada kreipėtes į random organizacija "ATHE", kad viskas rimčiau atrodytų, gavot "ATHE centre" vardą ir važiojat toliau. viskas kaip ir ok, kad kaip moka, tas taip sukasi. :)
verslų kūrimas, naujų produktų kūrimas, brainstormai skamba labai gražiai ir turbūt rasit naivių žmonių, kurie jumis patikės. bet man nuoširdžiai bus gaila tų žmonių, nes turbūt daugiausiai ką jie galės su jumis pasiekti yra būti lektoriumi jūsų mokyklėlėje. ties tuo ir baigsiu. sėkmės ;)
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
Keisti pasaulį... Kurį?
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?
Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
Kas tu?
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
Kas esu aš ir ką matau?
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai? Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.
http://i.imgur.com/TUG379V.jpg
N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra
. Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs
, kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. „Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. Forex
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
Įmonė bankrutuoja; Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.
Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
Kapitalo rinka
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
Baltijos rinka
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište
http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg
leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
Ką po galais aš čia dabar darau?
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.
http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg
Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
Kodėl aš investuoju?
Atsakymų turiu daug.
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas. Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu); Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą; Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją. Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau. Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas. Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą. Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas. Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui. Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.
Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:
Brangakmenio ieško kiekvienas; Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg
Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:
https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
Kuo dengtas doleris ir euras?
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
Blockchain
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.
https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
Bitcoin plėtra
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu. Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.
Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:
https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus
, ar
. Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
Pradžia.
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu: 1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.
Realiai, skaičiau čia truputį jūsų diskusijos apie televiziją. Ir tam, kurį nervuoja, kai kažkas ten sako, kad nežiūri tv, galiu drąsiai pasakyti, kad TV nežiūriu jau net nežinau kiek metų, bet dar nuo mokyklos laikų, tikriausiai jau virš 10+ metelių bus. Ir tikrai ne todėl, kad tipo 'kieta' nežiūrėti TV. O todėl, kad:
1. 95% kontento televizijoje - šiūkšlės, net galit nesiginčyti. 2. 5% kontento televizijoje - geras contentas, TAČIAU jis nėra nepakeičiamas. Jei aš kažkuo domiuosi, nelauksiu specialiai kažkokios laidos (ar kažko kito iš tų 5%), kad pasižiūrėti ir pagilint žinias, o atsisėsiu prie kompo ir tą padarysiu 'čia ir dabar' - be reklamų ir bent kelis kartus efektyviau. Tad, geras kontentas televizijoje praranda savo vertę. 3. Televizija yra totalus laiko švaistymas. Iš dalies susiję su 2 punktu, kadangi 'gilinti žinias' ar kažkokį vertingą kontentą žiūrėti televizoriuje yra neefektyvu - tą, ką sužinosi žiūrėdamas laidą per TV 40min (iš jų 20min reklamos), gali sužinoti per 5minutes internete, ar net greičiau. So.. why waste your time? 4. Televizorius padeda pačilint? Tipo grįžti po darbo įsijungi tv ir pačilini prie jo? Tada, I have some bad news for you - esi vienas iš daugelio neįdomų gyvenimą gyvenančių žmonių, jei tikrai neturi nieko geriau nuveikti ir turi pakankamai laiko, kurį gali švaistyti čilindamas prie tv, ir konsumindamas visą tą šlamštą. 5. Tam, kuris pasakys, kad 'bet va žinios pvz tai tikrai zjbs per tv', pasakysiu tiek - šiuolaikinis žmogus (protingas ir savo laiką vertinantis žmogus), skirs kelias minutes dienos eigoje ir sužinos JAM RŪPIMĄ ir JAM ĮDOMIĄ 'gyvą' informaciją (žinias), o ne lauks pakol vakare galės pasižiūrėti kaip ten kokiam kaime kažkas girtas važinėjo, ar kažką padūrė. Kiekvienas turėtų atsirinkti tai, kas jam įdomu, ir domėtis tuo PATS (natūraliai), o ne laukti kažkokios nereikalingos informacijos srauto. 6. Serialai, filmai, ir kitas 'meninis' kontentas televizijoje.. Ai nu, ar tikrai norit, kad dar ir tai pakomentuočiau šiais interneto laikais?
Galėčiau tęsti, bet nemanau, jog verta. Argumentų, kodėl TV mano akimis yra šlamštas - galėčiau išvardinti dar ne vieną ir ne du. Bet pliusų - jokių nesugalvoju. Jei jūs sugalvojate - duokit žinoti.
TV, kaip rūkymas - visi supranta, kad #####, bet toliau rūko, nes 'ai man px'.
EDIT: O kaip tdk minėjo, kad nekenčia būtent tokių žmonių, kurie giriasi tuo, kad nežiūri tv, tai.. aš asmeniškai nesu sutikęs nei vieno žmogaus, kuris tarkim pažinties metu sakytų 'aš tai va tv nežiūriu, o tu?'. Čia greičiau, išplaukia iš konteksto, o tu tiesiog priimi tai kaip pasigyrimą (būtent taspat nutiks ir dabar, po šio mano pranešimo). Realiai, niekad net nesusimąsčiau, nes, bent jau mano akimis, tai šiais laikais niekas to tv nebežiūri (na, bent jau didžioji dalis mane supančių žmonių), ir visi tai priima kaip natūralų dalyką, o ne tai, kad čia kažkuo girtis reikėtų.
Skelbimas: Parduodu puikų darbinį telefoną pigiai tik už 10 euru. KAINA GALUTINE. Nuvažiuoji į kitą Vilniaus galą, susitinki su žmogumi: Labas, už 7 atiduosi? <_< TAIP, ATIDUOSIU GAIDY, UŽ DYKA, DAR LAUKTUVIŲ ĮDĖSIU IR BENZO PILNA BAKA PRIPILSU! Norisi tokiam žmogui spjaut į akį.
Mane šitai irgi užknisdavo, bet pradėjau visada atsakinėti klausimu į klausima ir viskas. Gana naglai skamba, ir nera labai mandagu bet jie irgi juk sukciauja,bando prigaut... tad su naglais, naglai ir bendrauji ;) Ką veiki? o ką? Jei klausia kokie planai, tu paklausk o ką siūlai? ir t.t. Jei pasako kad reikia padaryti tą ir tą, tada laisvai gali išsivartyti, kad esu užsiėmęs,išvykęs t.t.
Prie to paties pridėsiu dar vieną, kuris mažų mažiausiai atrodo debiliškai, bet matant šito reikalo mastus, tikrai garantuoju, kad dauguma forumo narių, turinčių FB, tai daro:
Kas per nauja mada į FB komentarus taginti žmones? '@Oksana Nesvarbu aš varysiu, tu varysi?' '@Domantas Neidomu, pažiūrėk kaiii stumia, lūžtu' - čia jums (tiems, kurie tagina) ar tiems jūsų draugams (kuriuos taginate) FB yra atjungęs privačias žinutes? Suprantu dar kai būna loterijos (kas, vėlgi, yra savotiškai kvaila) 'užtagink draugą su kuriuo norėtum mėgautis šiuo prizu'.. nu bet ######.. kalbėtis komentaruose? Seriously? Čia noras parodyt viešai visiems, kad jūs esat super social ir turit draugų, bei bendraujat su jais? Kodėl, ######, jei kažkas jus pralinksmina ar panašiai, tiesiog nenusiunčiate linko draugui į chatą ir ten nepasijuokiat kartu?
Buvo begalė faktų, kuriuos išvardinau bilietų pardavėjui, patikėk, šiaip sau - jie pinigų negražina, bet tu to nesuprasi, nes nei tu spektaklio matei, nei reklamų, nei dar esi kažkaip susijęs, tiesiog esi šarvuotas klaviatūros riteris, kuris axujenai ironiškas ir skeptiškas 99% postų. Ar tai normalu? Tai sprendžia bilietų platintojai, ne aš. Jei galvoji, kad tai taip paprasta - pabandyk :) Kaip ir minėjau, buvo akivaizdus scamm'as, tiesiog meniniame lygyje ir tai buvo pateikta argumentais. Skunde bilietai.lt, kalba, apie tai, kad spektaklis menkos vertės - net nebuvo. Cheers.
Ko gero, keistai skamba pavadinimas, juk info kanalu ir portalu pilna visuose kampuose. Bet as kalbu apie grynai vien informacini portala be jokiu zurnalistu interpretaciju, ir toki portala, kuriame butu vien svarbiausios, rimciausios naujienos. Poreikis iskilo visai nesenai, anksciau skaitydavau kiekviena diena tokias nesamones, kaip delfi ar lrytas. Bet vat kantrybe persipilde, uzkniso visi bulvarinio tipo straipsniai, zurnalistu meginimai kuo labiau izeisti ar suklaidinti skaitytoja, asmeninis zurnalistu naujienu interpretavimas (lyg skaitytojai butu idiotai, tai jie vat sukramto ir isvemia - se imk!), tokiu keistuoliu, kurie mano, kad yra labai intelektualus, kaip uzkalnis nesamoningi straipsniai, bei apgailetino turinio naujienos (pvz.: kazkokia izimybe uzsidejo per maza bikini). Butent tai priverte mane istrint sias nesamones visam laikui is savo narsykles istorijos, bet vat kur daugiau sekti zinias? Apsilankiau 15min ir pradziai patiko, bet pascrolinus zemiau issoko naujiena "Salciute svesdama gimtadieni pamete telefona" pzdc n*. Tada ieskojau kitu portalu, radau verslo zinios, bet ten, kaip ir pagal pavadinima info visa vien apie versla. Toliau alfa, bet ten irgi pascrolinus tema "Izimybe pozavo nuoga!!!". O daugiau ir nerandu jokiu stipriu normaliu portalu, tai wtf, kodel iki siol Lietuvoje nera grynai informacinio rimto portalo? Ar cia patys lietuviai kalti, kad pasiduoda zurnalistu bulvariniui stiliui ir megsta vien isvemta informacija? As nesiruosiu kurti nieko panasaus, tiesiog manau verslo ideju sekcija siai temai yra geriausia. O gal visgi yra kazkokie portalai pagal mano poreikius, jei taip tai pasidalinkit :)
Šia tema sukurti žadėjau jau prieš kelis mėnesius, bet prisiruošiau tik dabar. Ši tema tai iš dalies nusiskundimas forumo nariais. Kaip supratote tema apie tai, kad google pagerank(PR) yra mires! Jis nebeatnaujinamas apie pusantrų metų, o dažnai atnaujinamas buvo tik prieš kokius 3 metus. Ir jis turbūt nebegrįš niekad. Netikit manim? Paklausykit Google darbuotojo oficialiame Google webmaster hangout'e(20:30). https://youtu.be/-GlxLlpm3Ew?t=20m30s
Citata iš video: ,,We will probably not going to be updating it (PageRank) going forward"
Kodėl apie tai rašau? Todėl, kad nuėjus į reklamos pardavimų/mainų skiltį didelė narių dalis nurodo PR kaip vienintelę puslapio SEO statistiką. Kam išvis ją rašyti jei ji nesikeitė jau 2 metus? Manau priežastis viena - bandymas puslapį parodyti geresniu nei išties yra. O viskas daroma taip, nusiperkamas senas domenas po karantino su pakankamai aukštu PR, tokio domeno kaina lygiai tokia pat kaip ir bet kurio kito laisvo domeno. Kadangi PR neatnaujinamas, rizikos, kad jis sumažės nėra, todėl, kad ir ką bedarytum ir, kad ir kokia svetainė besukurtum jos PR išliks pastovus. O lietuviams tai puiki proga pasipelnyti iš SEO naujokų. Jie pardavinėja "Galingus" PR5 Backlinkus kurie iš tiesų dažnai yra beverčiai. Nesakau, kad taip daro visi nariai tačiau tokių tikrai yra. O jei svetainė su aukštu PR turi aukštus ir kitus rodiklius jų nurodimas tikrai niekam nepakenks.
Kaip įvertinti svetainę be PR? Trys populiariausi rodikliai rinkoje yra šie: PA - Page authority - Plačiau apie šį rodiklį DA - Domain authority - Plačiau apie šį rodiklį Moz rank - Plačiau apie šį rodiklį Šiuos tris rodiklius pasitikrinti galite čia: http://www.seoreviewtools.com/bulk-seomoz-authority-checker
Pora rečiau naudojamų, bet taip pat daug pasakantys rodikliai: Trust Flow - Plačiau apie šį rodiklį Citation Flow - Plačiau apie šį rodiklį Juos pasitikrinti galite čia: https://majestic.com
Tikiuosi ši tema privers dalį narių bent jau į pardavimų temas pridėti ir kitą statistika, o ne tik PR, o SEO naujokai nebepirks nuorodų aklai.
Šiandien skaičiau žmonių komentarus Musk`o biografijoje ir visi tie pasiteisinimai man priminė mano pirmąją viešą kalbą sakytą Makedonijoje ES rūmuose, kur buvo susirinkę daugybė žmonių su tikslu išgirsti pasiūlymus iš tarptautinės delegacijos dėl jaunimo užimtumo didinimo ir nedarbo regione.
Man pačiam buvo labai keista sužinoti, kad Lietuva nėra skurdžiausia ES valstybė, o minimalus darbo užmokestis nėra pats mažiausias (pvz. Makedonijoje tuo metu buvo 150€/mėn). Visų šalių atstovai siūlė įvairiausias priemones, bet niekas nesiūlė keisti požiūrio.
Kalba visada pradedu nuo istorijos, kuri labiausiai mane ikvepia apie paprastą žmogų, kuris: 1. Jis kilo iš paprastos darbininkų šeimos, SSSR laikais. 2. Pirmus savo pinigus uždirbo dar būdamas darželyje, pardavinėdamas tėvui savo rankdarbius. 3. 14 metų jis jau turėjo savo versliuką, kuris generavo didesnį pelną, nei uždirbdavo jo mokytojai. 4. 18 metų jis jau turėjo savo įmonę, kuri užsiėmė Nekilnojamojo turto prekyba ir projektų vystymu. 5. 20 metų uždirbo pirmą milijoną. 6. 23 metų jau turėjo visą įmonių grupę. 7. 24 metų bankrutavo :) 8. Istorija nesibaigė ir 25metų jis vėl įkūrė įmonę. 9. 26 metų vėl bankrutavo :) Neskaitant to, verslo kelionės metu buvo paimtas įkaitu ir per plauką išgyveno. 10. 27 metų sukūrė visiškai kitokią įmonę, kuri tapo pirmuoju verslu, kur pačiam nereikia dirbti. 11. 28 metų sukūrė dar keletą įmonių, investavo į kelis startupus 12. 29 metų pradėjo kurti kitokią švietimo sistemą. Ši istorija man neleidžia pamiršti, kad neturiu teisės pasiduoti.
Siūlau padaryti sau testą, kurį verčiau daryti žmones, tam kad atrastų sėkmės formulę. Testas nėra skirtas tik finansinei sėkmei, tačiau mano pavyzdžiai pagrinde bus iš verslo. Dabar įsivaizduok, kad esi salėje, kurioje aš prašau pakelti rankas: 1. Kas iš jūsų norėtų būti sėkmingas? Apsidairyk aplinkui, kiek matai rankų? Beveik visi aplinkiniai pakėlė rankas, nes jie visi nori būti sėkmingi. 2. Kas iš jūsų mano, kad jums pasiseks? Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jau nebe visi... įdomu, kodėl jie netiki, kad jiems pasiseks? 3. Kas iš jūsų tiki, kad pasieks savo tikslus? Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... kuo konkretesnis klausimas, tuo žmonės mažiau savim pasitiki. 4. Kas iš jūsų kasdien padaro kažką, kad priartėtų prie savo tikslo? Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... 5. Kas iš jūsų turi planą kaip pasiekti savo tikslus? Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju iš minios liko 3 rankos. 6. Kas iš jūsų turi parašytą planą ant popieriaus/kompiuterio dokumente, kaip pasiekti savo tikslu? Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju buvo 1 mergina Manuela iš Rumunijos.
Man nelabai svarbu, kurioj vietoj pasidavei tu, bet turi išlikti sąžiningas su savimi. Jei tu daugiau laiko praleidi planuodamas, ką veiksi savaitgalį ar ką šiandien apsirengti (merginų atveju), nei planuoji savo gyvenimą, tai tau pats laikas paaukoti vieną vakarą ir parašyti rašinėli, apie tai kur nori būti po 5 metų. Sakydamas kur, turiu galvoje ne stroikes Norvegijoje, kur lengvai uždirbsi 3000€/mėn ir nusipirksi M6 lizingu. Kalbu apie tai, kad pats laikas pamastyti apie savo paskirtį gyvenime, savo vertybes ir pagrindinius norus.
Dabar pereikime prie sėkmės formulės: 1. Sėkmės nėra. Kol tu to nesuprasi ir kaltinsi kažkieno gerą sėkmę ar savo blogą sėkmę, dėl rezultato kurį gavai, tol tu nieko nepasieksi. 2. Visi tavo pasiekti rezultatai yra pasėkmės tavo veiksmų. Gali kaltinti sėkmę, kad vakar išmokai 10 klausimų, kurie turėjo būti egzamine, bet nei vieno iš jų nebuvo. Bet gal naudingiau būtų kaltinti save, kad neišmokai kitų 10 klausimų, kurie buvo tavo egzamine? 3. Tu privalai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už savo veiksmų padarinius. Mano darbuotojai, užimantys vadovaujančias pareigas pradžioje pykdavo, kad aš kaltinu juos, dėl jų pavaldinių padarytų klaidų. Kol jie tai darė, nė trupučio netobulėjo. Kai išmoko prisiimti atsakomybę, pradėjo tobulėti tiek kaip asmenybės, tiek kaip vadovai. 4. Kaip verslininkas - tu neprivalai žinoti visko (dažnai žmonės sako, kad aš nežinau pakankamai, kad galėčiau pasiekti sėkmę versle). Kaip verslininkas tu turi žinoti po truputi, bet apie viską. Detaliai apie kiekvieną dalyką, turi žinoti tavo darbuotojai – tų sričių specialistai. 5. Reikia nepamiršti, kad pagrindinis resursas – esi tu, tiksliau tavo protas. Jei tu įdarbinsi savo rankas ir kojas, kad jos statytų namą, tu užtruksi kurkas ilgiau, nei įdarbinęs brigada statybininkų, naudodamas savo protą. 6. Reikia žiūrėti tiek į darbą, tiek į verslą, kaip į žaidimą. Jei tau nesiseka žaidime, tai dar ne pasaulio pabaiga. Todėl, reiktų neužsiciklinti ir nebijot pralošti. Iš patirties galiu pasakyt, kad bankrotas dažnai yra geriausia išeitis nesėkmingam verslui. Geriau greičiau, nei vėliau. 7. Betkokiu atveju, jei nori pasiekti finansinę laisvę, darnius santykius šeimoje, gerą fizinę formą ar kitokią sėkmę – būtinas pasiaukojimas. Turi aukoti savo laiką ir energiją, tam, kad pasiektum rezultatą.
Dabar kai jau žinai sėkmės formulę: 1. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kurių tikrai nori, bet manai, kad nesugebėtum pasiekti. 2. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kuriuos padarytum, jei būtum 100% įsitikinęs, kad tau pavyks.
Ar tu bandei kažką panašaus? Kodėl manai, kad tau nepavyks? Kokios aplinkybės tau maišo pašalinti priežastį, dėl kurios gali nepavykti? Ar supranti, kad tik tu pats maišai sau pasiekti savo tikslus?(konkrečiu atveju klausimai buvo formuluojami, pagal 3 drąsuolius, kurie nepabijojo viešai atskleisti savo baimes, vienas iš jų 2 dalykus įgyvendino, dar man nespėjus išvažiuot iš Makedonijos. Jei pats nesugalvosi tinkamų klausimų, kad rastum gerą atsakymą, parašyk juos temoje, o radęs laiko pažadu atsakyti).
Trumpesnis kelias į sėkmę: 1. Rask žmogų, kuris yra ten kur tu nori būti (yra toks, koks tu nori būti). 2. Kopijuok jį. Daryk viską ką darė jis tik mokykis iš jo klaidų ir būsi dar sėkmingesnis.
Kasdien tavo gyvenime pasitaiko galimybės, į kurias tu reaguoji arba ne. Jei reaguoji, tai atsiranda rezultatas, kuris formuoja tavo įsitikinimą. Tai lyg refleksas, kuris susiformuoja ir lieka visam gyvenimui. Sakykim nori pašnekinti žiauriai tau patinkantį priešingos lyties atstovą, ryžtiesi tai padaryti ir tave atstumia- priklausomai nuo tavo požiūrio į situaciją susiformuoja: a. Neigiamas įsitikinimas, kad tokio grožio būtybė ne tavo lygis ir daugiau gyvenime neisi prie tokio lygio panų/vaikinų. b. Teigiamas įsitikinimas, kad pakalbinau ir nenumiriau, reiškias galiu pabandyti kitą kartą ir gal net padaryt kažką geriau.
Viskas gyvenime priklauso nuo tavo minčių. Kas yra mintys? Tai pastovus klausimų ir atsakymų žaidimas galvoje. Tu užduodi sau nebylų klausimą ir akimirksniu tavo smegenys tau duoda atsakymą. Jei formuluosi klausimą: Kodėl man gali nepasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl tau gali nepasisekti ir į juos susikoncentruosi. Kodėl man turi pasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl turi pasisekti. Todėl pradėk nuo geresnių klausimų uždavimo ir atrasi geresnius atsakymus.
O dabar paskirk sau laiko ir nusibraižyk 4-5 stulpelių lentelę, kur bent jau pas mane yra tokios skiltys: Aš, Šeima, Socialinis statusas, Norai, Tikslai. Kiekvienoje šių skilčių reiktų parašyti savo pagrindninius norus ir tikslus: Aš – noriu sverti 85kg, noriu mesti rūkyti ir ka tik sugalvoji dar Šeima – noriu gražios ir protingos žmonos, noriu 3 vaikų, noriu... Socialinis statusas – noriu uždirbti 30 000€/mėn pasyvių pajamų, noriu turėt Tesla model S P85D, noriu namo Hawai, noriu... Norai – paskraidyt su naikintuvu, pralėkt su f1, apkeliaut visas pasaulio šalis... Tikslai – išeit į pensiją iki 30m (man pensija reiškia x 000€/mėn pasyvių pajamų), pakeist švietimo sistema, pakeist 1 žmogaus gyvenimą, ir t.t. Tokia lentelę reikia pasidaryti su konkrečiais norais/tikslais ir kuo dažniau ją matyti ir stengtis užbraukti visus tikslus. Pirmą kartą rašydamas savo 5 metų tikslus į lentelę buvau skeptiškas, tačiau kai daugumą jų pasiekiau metų bėgyje, tai tapo įpročiu. Svarbiausia susirašykite realiai siekiamus tikslus (netinka: noriu permiegot su Pamela Anderson). Jei tikslas didelis reikia jį suskaldyti į daug mažų žingsniukų, kad pastoviai jaustum progresą užbraukdamas darbus ir artėdamas prie didžiojo tikslo. Didžiulio tikslo atveju verta pasidaryt atskirą stulpelį (pvz. Pas mane kiekviena įmonė turi savo stulpelį).
Tikiuosi, kad bent vienas žmogus perskaitys iki galo ir atliks užduotį, tiksliau tikiuosi, kad bent vieną gyvenimą pakeis šis mano straipsniukas. YOU ARE WHAT YOU BELIEVE
Lengvai suvokiamas video apie tai (dėkui Yomayo): http://www.youtube.com/watch?v=QCnfAzAIhVw
Tuoj dėl visokių personų, kuriems nedaeina, kad 1 euro centas = 3.4528 lito centų ir verčiant EUR->LTL gaunasi trijų centų intervalas, kainas reikės rašyt intervalu. Šiuo atveju ant etiketės būtų užrašyta 1.99-2.01 LTL. Netaikau autoriui asmeniškai, apskritai kalbu. :)
Iš tikro tai juokinga jau darosi. Prieš euro įvedimą infliacija buvo kaip tik mažesnė nei ankstesniais laikotarpiais, tik dabar neduok dieve ant etikečių bus suapvalinta skirtingai, tai siunta visi dėl cento. Kai anksčiau prekės ir paslaugos brango, tai nebuvo ko kaltint. O dabar - euras (!!!) dėl visko kaltas.
Nori sukonfjūzint lietuvaitį? Ant pieno rašyk 1.99 LTL, ant šlapenkos - 2.00 LTL, o ant sūrio 2.01 LTL ir kaina eurais ant visų bus vienoda €0.58. Mind=blown.
Ar gal turėjo pirmą kainą iki 0,575Eur suapvalint? O antrą iki 0,58Eur?
Suprask, kad 1 euro centas yra 3,4528 lietuviško cento, ko pasekoje net jei prekės kaina būtų buvusi 1,98Lt ar 1,97Lt - ji vistiek būtų suapvalinama iki 0.58Eur. Aiškiau?
Kodėl ten abiejose vietose TURĖJO būti 2Lt? Jei prekė kainavo 1,99Lt tai ir parašyta, kad kainavo 1,99lt.
Kažkaip čia visi apsikrovę darbais ir niekas nieko apie Kalėdas nešneka. Nemoku aš rašyti sveikinimus ar pačiam gražiai pasveikinti, tai parašysiu labai trumpai ir manau aiškiai. Visus sveikinu su Šv. Kalėdom, linkiu daug uždarbio, meilės ir svarbiausia sveikatos!
~2 men su buyuk: 10 siuntiniu, su 7 is ju problemos. Nedaskambinsi, neatraso emailu, veluoja, ignoruoja ir t.t
~2 metai su pirkanglijoje: ~200 siuntu, 1 problema del blogai nurodyto gavejo. Visada skaipu atsako per max 15 min darbo dienomis, sandelyje prekes isduoda per kelias minutes, kurjeriai neveluoja, siuntos nedingsta, telefonu gali betkada darbo metu lengvai susiskambinti.
Man tai klipai patinka, atrodo, tarsi kiekvienas appsas suteikia gyvenimui prasme, dziaugsma ir t.t. Jau ant tiek viskas sureiksminta, atrodo tam klipe nesugebetu lempuciu ijungti, jei ne appso priminimas, kad jas reikia ijungti :D
Didžiausias melas, kuris jau labai ilgą laiką supa verslą ir darbuotojus yra tas, kad “klientas visada teisus”. Taip mums teigia “marketingistai”. Taip mums teigia ir didžioji (populiarioji?) media. Bet juk ir ten dirba tie patys marketingistai ir ryšių su visuomene specialistai. Mane, pavyzdžiui, klientai dažnai užknisa. Turbūt – daug dažniau, nei esu jais patenkintas. Nors mano užduotis – padėti jiems pasiekti savo tikslų mano pasiūlytomis priemonėmis. Bet tikrai užknisa požiūris, mąstymas, logikos nebuvimas ir dar daugelis dalykų. Tačiau stengiesi padėti kiekvienam. Stengiesi patarti tikrai nuoširdžiai ir nori, kad tam klientui pasisektų.
Kitas melas – kad “klientų aptarnavimo lygis gerėja”. Rimtai? Mano akimis – klientų aptarnavimas yra blogas. Ir nekalbu tik apie Lietuvą ar mūsų kaimynines šalis. Kalbu apie pasaulinę praktiką. Tikrai itin retai pasakau sau (ar savo antrąjai pusei), kad “šioje vietoje klientų aptarnavimas yra superinis”. Ir išreiškiu savo pasitenkinimą ne 10-ies, o 20-ies procentų arbatpinigiais ar nuoširdžia padėka už puikų aptarnavimą. Na, dar gal savo asmeniniame Facebook puslapyje parašau gerą atsiliepimą, kaip rekomenduoju tą vietą ar žmogų.
O ar žinote, kodėl yra sunku suteikti gerą klientų aptarnavimą? Todėl, kad klientai šiais laikais yra… daugiau reikalaujantys. Visą laiką sakiau, kad parduotuvėse turi būti konsultantai, o ne pardavėjai. Kai parduotuvių savininkai išmoks samdyti srities ekspertus (ir mokės jiems už darbą atitinkamai) – tuomet ir klientai bus patenkinti.
Trumpai paburbėsiu
Net būdami verslo savininkai – mes taip pat esame klientai visur kitur. Ir kaip klientai – mes jaučiamės išduoti. Jeigu mano įmonėje yra aukštas klientų aptarnavimo standartas – kodėl jo nėra kitoje įmonėje? Atrodo neįtikėtina, kaip gali veikti verslas be normalaus klientų aptarnavimo. Bet jis veikia. Dauguma bankų, aukštųjų mokyklų, parduotuvių, restoranų ir dar daugelis kitų tiesiog neatitinka mūsų lūkesčių. Klientas nesielgia kaip karalius. Klientas nesielgia kaip vadovas. Na gerai, būna tokių. Bet didžioji dauguma klientų tiesiog laukia, kad būtų išgirsti…
Realybė
Kaip dažnai kitame ragelio gale girdite: “Atleiskite, visi mūsų klientų aptarnavimo specialistai šiuo metu užsiėmę”. O po to seka: “mums Jūsų skambutis yra brangus”. Tai jeigu mano skambutis yra Jums brangus – kokio velnio man reikia laukti? Juokas juokais, bet grįžkime prie esmės.
Realybė yra ta, kad parduotuvėse Jus pasitinka vidutiniokai, kurie absoliučiai nieko neišmano apie produktą, kurį šiandien norite įsigyti. Kai prie manęs prieina “konsultantas” – aš tikiuosi, kad jis man suteiks konsultaciją apie tą daiktą, o ne bandys parduoti man kelioninį šaldytuvą kaip ledukų generatorių (tikra istorija). Deja, dažniausiai prie mūsų prieina pardavėjai, kurie yra pavargę nuo rutinos, gauna savo minimalų atlyginimą, neturi jokios motyvacinės sistemos domėtis apie tai, ką jie parduoda ir taip toliau. Štai tokia yra realybė.
Prabudimas
Įmonės pradeda busti iš to sovietinio miego, kai niekam nereikėdavo parduotuvėje padėti. Taip, nereikėdavo padėti, nes buvo visiška savitarna ir rinktis buvo galima iš vieno produkto vieną. O dabar, kai klientai tampa vis piktesni (ir rašo piktus komentarus internete), įmonės pradeda suprasti, kad laikas kažką daryti. Ir bėda yra ta, kad niekas nežino “ką daryti”.
Nauda
Šioje situacijoje laimės tie, kurie žino, ką daryti. Laimės mikro ir smulkusis verslas. Laimės tie, kurie moka bendrauti su klientais, moka juos aptarnauti, išgirsti ir patenkinti kliento poreikius. Aš jau ne viename savo straipsnyje sakiau, kad reikia būti savimi, nereikia stengtis lygiuotis į didžiuosius verslo gigantus, nereikia apsikrauti 6584654 prekių pozicijomis ir bandyti įtikti kiekvienam. Reikia tiesiog teisingai aptarnauti klientus.
Jūs galite puikiai pasinaudoti klientų nepasitenkinimu. Tas, kuris pirko kažkokią prekę stambaus verslo parduotuvėje ir buvo netinkamai aptarnautas – daugiau ten nebegrįš. Toks klientas, turėdamas poreikį vėl tą prekę įsigyti, pradės ieškoti alternatyvių pardavėjų. Ir netgi jeigu ta prekė bus brangesnė kitur – jis vis tiek mieliau rinksis truputį permokėti, bet nepatirti to jausmo, kai jis nebuvo išgirstas ar suprastas.
Išnaudokite tai savo naudai. Suteikite klientui galimybę pasijausti teisiam. Leiskite jam išsakyti savo norus ir pasistenkite juos įgyvendinti. Jeigu klientas nori kažko, ko Jūs neturite ar nedarote – nukreipkite juos pas tuos, kas tai turi/daro. Tokiu būdu sudarysite tvirtus santykius su kitu verslu, kuris ir Jums kažką nukreips. Paskambinkite jiems, pasakykite, kad turite žmogų, kuriam reikia padėti ir tas žmogus paskambins/užsuks. Toks trumpas skambutis padarys tris dalykus:
Supažindins verslą, kuriam skambinate, su Jūsų verslu; Savotiškai įpareigos Jūsų klientą paskambinti tiems žmonėms (juk Jūs dėl jo taip stengėtės); Suteiks klientui puikaus aptarnavimo jausmą, kad Jūs išskyrėte savo laiką ir suradote jam tai, ko neturėjote ieškoti.
Nesunku, teisingai?
Ką daryti
Dar vienas patarimas (kodėl aš juos visada dalinu straipsnio pabaigoje?) – atlikite klientų apklausą. Internetas suteikia galimybę tai padaryti visiškai nemokamai. Paklauskite savo klientų kelių esminių klausimų:
Ko jie nori iš Jūsų verslo? Kada jie to nori? Už kokią kainą?
Atsakymai Jus tikrai nustebins.
Ir ne… Klientas nėra visada teisus. Jūsų užduotis yra parodyti jam tai taip, kad jis suprastų, jog Jūsų versle dirba ekspertai, kurie suteiks jam aukščiausio lygio konsultaciją.
UnlikeAny sureagavo į simasj Ką rinkt per seimo rinkimus?