NuPagady

Nuo kiek sugebi į forumą užsiregistruoti :)

Visada įdomu verslo filmą pažiūrėt. Kažkada irgi ieškojau, tai ir man ši tema bus įdomi.
 
Keli, kuriuos greitai prisiminiau ir rekomenduoju:
 
Web/IT verslas:
 
The Social Network
http://www.imdb.com/title/tt1285016/
 
The pirates of Silicon Valley
http://www.imdb.com/title/tt0168122/
 
startup.com
http://www.imdb.com/title/tt0256408/
 
Verslo / ne IT:
 
Boiler room
http://www.imdb.com/title/tt0181984/
 
Casino Jack
http://www.imdb.com/title/tt1194417/

Visada įdomu verslo filmą pažiūrėt. Kažkada irgi ieškojau, tai ir man ši tema bus įdomi.
 
Keli, kuriuos greitai prisiminiau ir rekomenduoju:
 
Web/IT verslas:
 
The Social Network
http://www.imdb.com/title/tt1285016/
 
The pirates of Silicon Valley
http://www.imdb.com/title/tt0168122/
 
startup.com
http://www.imdb.com/title/tt0256408/
 
Verslo / ne IT:
 
Boiler room
http://www.imdb.com/title/tt0181984/
 
Casino Jack
http://www.imdb.com/title/tt1194417/

Labai didelį įspūdį paliko mokyklos laikais skaitytos Mario Puzo knygos. Įdomiausia iš jų "Paskutinis donas", tačiau taip pat patiko "Omerta" ir žinoma "Krikštatėvis", kurį buvo įdomu skaityti vien dėl to, kad istorija pateikiama žymiai plačiau nei filme. Kiek mažiau patiko šio rašytojo knyga "Sicilietis". Deja nusivyliau ir tiesa pasakius, net nebaigiau skaityti knygos "Šeima", nes joje šiek tiek per drastiškai pavaizduojami tam tikri amoralūs dalykai (kas skaitė, tas žino apie ką aš čia :) ).
 
Labai patiko paauglystėje skaityta knyga Jack London - "Jūrų vilkas", pasakojanti apie narsų laivo kapitoną.
 
Žinoma, taip pat įsimintinos Dan Brown knygos, kurių skaitymas taip įtraukia, kad negali atsiplėšti neperskaitęs knygos. Tačiau perskaičius kelias knygas supranti, kad jų braižas kartojasi, todėl vėliau jau nebėra taip įdomu jas skaityti.
 
Neseniai perskaičiau John Grisham knygą "Laikas žudyti". Tikrai įdomus ir labai įtraukiantis trileris. Labai įdomu vėliau buvo aptikti, kad yra sukurtas filmas pagal šią knygą su Matthew McConaughey, Sandra Bullock ir Samuel L. Jackson, kuris labai patiko ir tikiu, kad nebūtų taip patikęs, jeigu prieš tai nebūčiau skaitęs knygos ir visos istorijos žinojęs plačiau.
 
Manau turėdamas laiko perskaitysiu daugiau šio autoriaus knygų, tarp kurių tikrai bus knyga "Firma", kurios ekranizaciją jau yra tekę matyti ir kuri labai patiko.

Gal kas žinot kokių filmų apie verslą ar panašia tema?

Kaip ir buvo susitarta, lygiai po 3 mėnesių, nuo praeito meet'o
2011-03-10 (ketvirtadienį) 19h, bus vėl uždarbis.lt narių meet'as Vilniuje. (nepamirškit, kad Kovo 11(penktadienis) - ne darbo diena)
 
Įvyks jis kaip visada, kabake "būsi trečias", atskirame namuke, kas nežino kur jis randasi.
Renkamės 19h visi, kaip visada prie arklio
Ką mes veikiam per meet'us? - Diskutuojam, geriam alų/sultys, ieškom naujų pažinčių/partnerių ir šiaip linksmai praleidžiam laiką.
 
Norinčius maloniai prašome prisijungti.
 
Dalyvių sarašas:

MeXiukas NuPagady Xdvx Beck Mo Slash RojausDievas Mėgstu Jeks Meeew Ramūnas juozapuxas MartynasJ HeliX lifesound pildyk nOsOund Bugeriz NSC Shokutis no`one Thirdsoul GotMilk? BOSS TCQ failas.lt minijus Elitas isquerd vysniukas erikxx vandaba- ramzik Aurimas9 INferno marcaz nawaras Tygas.net Markas alter Casius NemokamasMygtukas polosas Diablo Afex Luckis Happyendless kortuFanas eXPy Ir dar daug daug kitų.
 
Nesiruoši dalyvauti? Tada ši tema skirta ne tau diskutuoti.

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Nieko nekainuoja :)Tik vėliau aišku mokesčius reikės susimokėt.

Reikia eiti į valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Ten pasakysi, kad nori užregistruoti induvidualią veiklą ir tau turėtų paaiškinti kaip tą padaryt, duoti pildyti formas, padėti, atsakyti į rūpimus klausimus.
Neteko girdėti apie tokį reikalavimą. Bent jau kai aš pildžiau formas, niekas manęs neklausė ar esu apsidraudęs.
Galima. Gali samdytis darbuotojus taip, kaip galėtum turėdamas įmonę. Aišku viską turėsi įforminti.

Kaip supratau, DjiXas atsakė į klausimą "ar verta mokėti už įtraukimą į paieškos sistemas?". Aišku, kad neverta, nes paieškos sistemos pačios tave įsitraukia. Nemokamai.
 
Tuo tarpu SEO specialistas, kurio darbas - didesnis tavo tinklalapio matomumas paieškos sistemose, yra visai kas kita.
 
Kuo naudingi SEO specialistai IT įmonėms:

SEO konsultacija gali būti viena geriausių investicijų tinklalapio kūrimo pradžioje. Ką daryti, ko nedaryti, kaip atlikti puslapio atnaujinimą nepraradus Google pozicijų ir t.t.. Žinoma, visos šios žinios yra nemokamai prieinamos internete, tačiau ekspertas gali jas pristatyti daug greičiau, žaibiškai atsakyti iškilusius klausimus, ir taip sutaupyti įmonei laiko. Dėl šios priežasties įmonės pirko konsultacijas ir toliau pirks. Jei įmonės pajamos tiesiogiai priklauso nuo jos tinklalapių lankomumo, savaime suprantama, kad ji dirbs prie lankomumo kėlimo. Paieškos sistemos gali būti (ir dažnai bus) didžiausiu lankytojų šaltiniu. Įmonės, kurios supranta ko žmonės ieško ir ieškos jų nišoje, paskiria daug dėmesio kuriant ieškomą turinį bei keliant savo autoritetą paieškos sistemose. Priklausomai nuo įmonės modelio, kartu gali dirbti ir redaktoriai, kurie rašo turinį, ir SEO specialistai, kurie tyrinėja rinką, ir marketingistai, kurie stengiasi, jog interneto puslapis būtų žinomesnis. Išimk nors vieną dalį ir tinklalapis nebeaugs taip sparčiai.
Net Yahoo samdo SEO specialistus. Kompanija, kuri turi savo paieškos sistemą. Ir samdo tikriausiai ne veltui - Yahoo Answers, kaip ir ne vienas kitas jų produktas, tiesiog maudosi paieškos sistemų atnešame lankytojų sraute. Paminėjau tik du pavyzdžius iš begalės.
 
Tikriausiai geresnis klausimas būtų "Kokį SEO specialistą verta samdyti?".
 
Jei turi marias laiko, samdyti neverta - viską gali pasiskaityti internete, viską gali išbandyti pats, mokintis iš savo klaidų ir atradimų. Jei esi užimtas ir reikia konsultacijos, tiks bet kuris SEO specialistas, kuris yra apsiginklavęs žiniom ir praktiniais pavyzdžiais. Galbūt tą patį specialistą pasamdysi dirbti prie savo tinklalapio SEO, galbūt ir pirkti backlinkus, jei dirbi prie smulkios web operacijos. Galiausiai, jei esi didelė web kompanija, kuriai svarbu ne tik nuolatinis augimas, bet ir reputacija, žinoma, kad tau nebus reikalingas SEO darbuotojas, kurio žinios apsiriboja backlink'ų pirkimu - tokia praktika tau tik pakenks. Reikės labai gerai pasikausčiusio, o galbūt net ir visos komandos SEO specialistų - tokių, kurie įtakos ir tinklalapio struktūrą, ir kuriamą turinį, užsiims linkbait'u (įdomus viral turinys, kuris pats išplinta po internetą, taip sukurdamas daug naudingų backlink'ų) ir visu kitu, kas padės rimtai įsitvirtinti paieškos sistemose. Rimtas SEO specialistas - didelis web kompanijos turtas. Buvo ir bus reikalingas.

Kaip žinia, Ryanair linkęs visur išspausti pinigus, - kartais net ir ten, kur nesitiki. Dažniausiai jie privalo palikti paslėpta pasirinkimą tų mokesčių išvengti - taip yra ir valiutos konvertavimo atžvilgiu, kai Ryanair pasiūlo gerokai aukštesnį kursą.
 
Apie tai: http://keliaujupigiai.lt/2011/01/22/valiutos-konvertavimas-perkant-ryanair-bilietus/

Egipto armija gina civilius nuo policijos.
 
Pasidalinkit kiti įdomiais video ar straipsniais.

http://www.speedtest.net/result/398189099.png
 
va ką KTU duoda studentams ;)

„Apple“ programų parduotuvė turi pirmuosius milijonierius. Jais tapo lietuviai broliai Saulius ir Aidas Dailidės, kurie yra sukūrę nuotraukų redagavimo programą „Pixelmator“.
Nuoruoda http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/lietuviu-sukurta-programa-pixelmator-apple-programu-parduotuveje-jau-uzdirbo-1-mln-doleriu-51-134876
Nu vat saunuoliai lietuviai uzsidirbo biski pinigeliu

na taip, bet ar negsali cia kas nors itakoti tu greiciu?
http://speedtest.net/global.php#0
mikrovisata kieciausiai.. idomu kodel teo dinges is topo.. :o

Jeigu cia tas pats beck kuris kadaise irc turejo tapati nick tai tikrai nenaujokas serveriuose. Saunuoliai.

http://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk

Sausio 13-osios tema...
 
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash1/hs750.ash1/164119_195132827169735_100000190583543_820775_3900494_n.jpg
 

Atakos priežastys pašalintos :) win/win uždarbis.lt ftw !
 
http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs1338.snc4/163069_1790823656868_1427922416_32019162_7177597_n.jpg

Interneto tinklalapių blokavimą vieni vadina moksline fantastika, kiti – vienintele galima priemone kovoti su pažeidimais internete. Svarstant šią problemą kyla nemažai teisinių iššūkių, apie juos – pokalbis su teisininkų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatu Andriumi Iškausku.
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą
 
top shop pilow
 
Pernai metų pabaigoje paaiškėjo, kad su interneto piratais kovojanti Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) užsimojo blokuoti prieigą prie vieno populiariausių „torrent“ tinklalapių Linkomanija.net. Šįmet LANVA išsiuntė oficialų raštą į Informacinės visuomenės plėtros komitetą, kuris artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl tinklalapio blokavimo. Jei komitetas nuspręstų, kad „Linkomanija“ turėtų būti užblokuota, interneto paslaugų tiekėjai (IPT) būtų įpareigoti uždrausti prie jos prieigą.
 
Blokuoti užsienyje įsikūrusius tinklalapius siekia ir Lietuvos lažybų bendrovės. Teismas jau yra pasakęs, kad IPT turėtų uždrausti prieigą prie užsienyje įsikūrusių lažybų bendrovių svetainių. Tačiau svetainės vis dar nėra blokuojamos, o IPT laukia teismo išaiškinimo, kokiomis techninėmis priemonėmis įgyvendinti tokį reikalavimą.
 
Apie teisinius interneto tinklalapių blokavimo aspektus – pokalbis su intelektinės nuosavybės ekspertu, advokatu A.Iškausku, kuris, be kita ko, konsultuoja ir su interneto piratais kovojančią LANVA.
 
– IVPK artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl tinklalapio Linkomanija.net blokavimo. Taip pat laukiama teismo išaiškinimo vadinamojoje lažybininkų byloje. Abiem atvejais norima blokuoti tam tikrus tinklalapius, tačiau kuo šie atvejai skiriasi?
 
– Žinokite, esminių skirtumų aš nematau. Taip, kiekvienu atveju yra tam tikrų niuansų, bet iš esmės tinklalapiuose yra draudžiamas arba ribojamas turinys, paprastai tariant. Lygiai taip pat, jei tai būtų pornografijos puslapis ar vaikų pornografija. Nematau didelio teorinio skirtumo skirstyti šiuos puslapius, ar tai yra autorių teisių pažeidimai, ar tai yra nelegalios lažybos, ar tai pornografija, ar tai rasinę ir tautinę nesantaiką, smurtą kurstantys puslapiai... Tai yra turinys, jis yra nelegalus, Visuomenės informavimo įstatyme yra parašyta, ko negalima skelbti. Taigi vadovaujantis tuo įstatymu visi šie punktai patenka į neskelbtinos informacijos apibrėžimą ir aš nemanau, kad jiems visiems turėtų būti taikoma kokia nors kitokia teisinė bazė.
 
Žinoma, metodai gali būti kitokie. Pavyzdžiui, lažybininkai kaltinami tuo, kad neturi licencijos veikti Lietuvoje. Bet kokiu atveju tai yra nelegalus turinys. Nereikia suprasti, kad nelegalus turinys reiškia pažeidžiamas autorių teises. Tai turinys, kurio įstatymai neleidžia skelbti. Todėl esminio skirtumo aš nematau tarp lažybininkų ir „Linkomanijos“.
 
– Paminėjote pornografiją. Kodėl Lietuvoje iki šiol nebuvo jokios garsesnės bylos su pornografijos tinklalapiais? Kodėl jų nenorėta uždaryti? Juk yra ir lietuviškų pornografijos tinklalapių.
 
– Aš nesu tikras, ar nebuvo tokių atvejų. Bet skandalų nebuvo kilę todėl, kad nėra antros pusės, besiginančios arba puolančios.
 
Man labai įdomu, kaip būtų reaguota, jei tai būtų vaikų pornografijos atvejis. Ar tikrai vienos didžiausių įmonių Lietuvoje vadovas pasakytų, kad „mes neblokuosime vaikų pornografijos, nes mes negalime to techniškai padaryti“ ar kad tai yra brangu padaryti. Šiuo atveju jie taip pasako.Matote, lažybų atveju yra stipri antra pusė, suinteresuota pusė, kuri kelia tą klausimą. Autorių teisių klausimu vėlgi yra aktyvi „Linkomanijos“ bendruomenė. Pornografijos atveju turbūt tos aktyvios antros pusės nelabai yra, taip pat nėra tų puolėjų, nors tai iš esmės pažeidžia viešąjį interesą, viešąsias moralės nuostatas. Valstybės mastu čia veikia policija, prokuratūra. Tuo tarpu „Linkomanijos“ ir azartinių lošimų atveju veikia privatūs asmenys, kurių teisės yra pažeidžiamos.
 
Jei dėl pornografijos pradėtų judėti, tarkime, kažkokia „mamų sąjunga“ ar kažkas tokio. Arba ta pati sąjunga po pastarųjų nemalonių įvykių pasiūlytų uždrausti „Facebook“, turbūt kiltų toks pats ažiotažas, kaip ir mūsų aptariamais atvejais.
 
Čia tik suinteresuotumo klausimas.
 
– Bet gal siekiant užblokuoti pornografijos tinklalapius žmonėms būtų aiškiau, kodėl tai norima padaryti ir kaip tai būtų galima įgyvendinti, gal kiltų mažiau klausimų?
 
– Galbūt kiltų mažiau klausimų, „kodėl“ tai reikia padaryti. „Kaip“ tai reikia atlikti, būtų lygiai tie patys klausimai. Būtų lygiai tie patys paaiškinimai iš IPT, kad jeigu kas nori, tai susiras internete tos pornografijos ar net vaikų pornografijos. Aišku, susiras. Bet, matote, toks aiškinimas, mano nuomone, yra iš dalies bėgimas nuo problemos. Jei vadovausimės ta logika, kad idealiai neužblokuosime, idealiai neuždrausime, galime prieiti absurdą. Juk narkotikų mes irgi idealiai nesugebame išnaikinti, tai ką, dėl to jų drausti nereikia, dėl to nereikia narkotikų prekeivių persekioti?
 
Lygiai taip pat šiais atvejais. IPT dabar sako, neva vis tiek bus protingų žmonių, kurie ras per „proxy“ serverius, kaip pasiekti tuos tinklalapius ir panašiai. Tai ką, nieko nedaryti?
 
IPT neteigia, kad lažybos internete yra negerai ar kad gerai yra pažeisti autorių teises. Visi sutinka, kad tai nėra gerai. Klausimas yra procedūrinis – kaip tai blokuoti. Tad procedūrinį klausimą ir spręskime.
 
– Kodėl IPT priešinasi reikalavimams blokuoti tinklalapius? Dėl investicijų? Dėl vartotojų interesų?
 
– Aš manau, kad ir dėl to, ir dėl to. Tai reikalauja papildomų investicijų, be to, šioje situacijoje jiems patogiau, sakykime, savo viešumo požiūriu, viešųjų ryšių požiūriu stoti į vartotojo pusę. Tačiau man labai įdomu, kaip būtų reaguota, jei tai būtų vaikų pornografijos atvejis. Ar tikrai vienos didžiausių įmonių Lietuvoje vadovas pasakytų, kad „mes neblokuosime vaikų pornografijos, nes mes negalime to techniškai padaryti“ ar kad tai yra brangu padaryti. Šiuo atveju jie taip pasako.
 
Mano nuomone, skirtumo teorinio nėra. Aišku, galime leistis į diskusijas, ar piratavimas teoriškai yra blogis, bet ne apie tai kalba.
 
– Kaip manote, kaip šios bylos bus išspręstos? Ar bus užblokuota „Linkomanija“ ir lažybų tinklalapiai?
 
– Dėl lažybų mes jau sprendimą turime – teismas nusprendė, kad prieigą reikia blokuoti. Trūksta tik teismo išaiškinimo, kaip tai reikėtų padaryti. Tai yra procedūriniai manevrai. Ar fiziškai jos bus užblokuotos, ar bus realios priemonės priimtos, prognozuoti negaliu. Nes ir vienoje, ir kitoje pusėje yra pakankamai protingos ir, svarbiausia, turtingos šalys, kad galėtų šį procesą tęsti gana ilgai. Pinigai šiuo atveju lemia daug ir gerąja prasme. Jie gali samdyti specialistus, kurie jiems pagelbės, teisininkus, kurie jiems išaiškins...
 
Kaip bus dėl „Linkomanijos“, aš nežinau. Prognozuoti, ar techniškai, realiai bus užblokuotas puslapis, aš negaliu. Aš neprognozuosiu. Jei kiltų klausimas, ar jie turi būti užblokuoti, manau, kad bent jau bylos nagrinėjimo laikui tokia priemonė yra galima. Paskui – priklausomai nuo teismo sprendimo.
 
Kalbant apie lažybas, blokavimas yra, mano nuomone, vienintelė priemonė. Dėl „Linkomanijos“ truputį paprasčiau, nes jie yra Lietuvoje. Galima pagauti atsakingus asmenis už rankos, nubausti juos baudomis, ekstra atveju – taikyti kitas sankcijas, tarkime, areštą. Bet dėl lažybų nėra ką daugiau padaryti, nes tos įmonės Lietuvoje nieko neturi: nei sąskaitų, nei padalinių.
 
– Kalbant apie piratavimo kaltininkus, ar teisiniu požiūriu gali būti baudžiama tik „Linkomanija“ ir jos vartotojai, ar atsakomybė gresia ir interneto paslaugų tiekėjams?
 
– Kai atsirado visos šios interneto problemos, susirinko protingi žmonės, tarp jų ir Europos Sąjungoje, ir priėmė Elektroninės komercijos direktyvą. Vienas iš labai svarbių elektroninės direktyvos, kuri pas mus perkelta į Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, dalių yra tos išimtys, kada IPT neatsako už tai, ką daro jo klientai. Pirma taisyklė yra ta, kad jis neprivalo stebėti, kas vyksta jo tinkle. Klasikinis pavyzdys yra „hostintojas“. Jis neprivalo stebėti, ką daro tūkstančiai jo klientų – kas dalija muziką, filmus ar instrukcijas, kaip pasigaminti bombą. Bet jei jis informuojamas apie tai, jis turi imtis atitinkamų veiksmų. Ši taisyklė turi tam tikrų „pataisyklių“. Ši išimtis taikoma tada, kai IPT ar „hostintojas“ niekaip neprisideda prie tos informacijos atsiradimo. Tarkim, jis tik sukūrė įrankį, pastatė serverį ir visiems pardavinėja sąskaitas. Bet jei jis kažkokiu būdu prisideda, tarkim, reklamuoja tą puslapį, tai jau galima teigti, kad jis nėra toks nešališkas paslaugos tiekėjas, techninis tarpininkas. Tada jam netaikoma ta išimtis.
 
Mano nuomone, „Linkomanijai“ ši situacija ir atsitinka. „Linkomanija“ nėra tas tarpininkas. „Google“ galima laikyti tarpininku, nes jis indeksuoja viską į kairę ir į dešinę, tuo tarpu „Linkomanijoje“ taip nevyksta. Pirma, šis puslapis specialiai sukurtas dėl „torrent‘ų“ apsikeitimo. Antra, administratorius ar savininkas yra aprašęs konkrečius žingsnius, kaip tai reikia atlikti: kaip atsisiųsti, kaip dalyti ir t. t. Trečia, ima pinigus už tai, yra protokolai anstolių užfiksuoti. Ir nemaži pinigai juda, kiek teko išsiaiškinti. Negana to, sužinojęs apie pažeidimus tinklalapis nesiėmė jokių priemonių informacijai pašalinti.
 
– Vieni specialistai sako, kad yra techninės galimybės blokuoti užsienio serveriuose talpinamus tinklalapius, kiti – kad efektyvaus būdo nėra, neva viską galima apeiti“. Kas vis dėlto būtų, jei, tarkime, būtų blokuotas tinklalapis, o žmonės toliau juo naudotųsi, t. y. apeitų tas blokavimo taisykles ir vis tiek, pavyzdžiui, siųstųsi filmus ar lažintųsi ir iš to pelnytųsi. Ar tuos žmones, ar tą įmonę būtų galima patraukti atsakomybėn, nors tinklalapis neva blokuotas ir teoriškai techninių galimybių pasiekti nėra.
 
– Nematau jokių trukdžių. Tai yra du visiškai nesusiję klausimai. Teisių turėtojas turi galimybę ginti savo teises įvairiais būdais. Vieną būdą jis pasirinko, kuris, jo manymu, yra efektyvus, prašė teismo blokuoti prieigą prie tinklalapio. Teismas, tarkime, leido blokuoti ir tai buvo atlikta. Bet tai tikrai neatima teisės iš teisių turėtojo naudoti kitas priemones: prašyti atlyginti nuostolius, prašyti, kad puslapis būtų uždarytas, t. y. ne blokuotas per IPT, o uždarytas pas „hostintoją“. Teisiškai tai visiškai tarpusavyje niekaip nesusiję klausimai.
 
– Žodžiu, ši kova ir toliau tęsis be galo, nors puslapiai bus užblokuoti? Koks tuomet tikslas?
 
– Manau, kad kažkurioje vietoje kažkuri pusė ne nusileis, bet supras, kad gana. Pavyzdžiui, galbūt teisių turėtojai pasakys: blokavus puslapį 95 proc. vartotojų nebegali jo pasiekti. Tarkime, 5 proc. gali jį pasiekti, nes jie yra gudrūs ir išmano technologijas. Bet tebūnie. Aš taip manau.
 
Aš manau, kad kažkurioje vietoje kažkuri pusė ne nusileis, bet supras, kad gana. Pavyzdžiui, galbūt teisių turėtojai pasakys: blokavus puslapį 95 proc. vartotojų nebegali jo pasiekti. Tarkime, 5 proc. gali jį pasiekti, nes jie yra gudrūs ir išmano technologijas. Bet tebūnie.Teisių turėtojų tikslas yra apginti savo teises. Tarkime, jie nustato, kad dėl „Linkomanijos“ veiklos jie patiria nuostolį. Jei jie sugebės sumažinti tą nuostolį 95 proc., jų tikslas bus beveik pasiektas. Aš visiems klientams patariu žiūrėti į klausimus pragmatiškai. Sumažinti likusius 5 proc. iki 4, 3 ar 2 proc., pajėgumų reikės vos ne geometrine progresija vis daugiau, o naudos duos minimaliai. Tai yra pragmatinis skaičiavimas – padarėme, ką galėjome, išlošėme 95 proc. rezultato.
 
– Kaip manote, jei prieiga prie „Linkomanijos“ būtų uždaryta, ar tai būtų pasiekta? Kaip smarkiai kristų lankomumas?
 
– Sunku pasakyti, tai smarkiai priklauso nuo vartotojų struktūros. Kiek girdžiu, „Linkomanija“ dabar pradėjo naudotis ne tik „kompiuterastai“, bet ir biurų darbuotojai, močiutės ir t. t. Aš manau, kad kiekio pokytis priklauso nuo vartotojų struktūros. Jei neįgudusiems, nepatyrusiems vartotojams bus pernelyg sunku pasiekti tinklalapį, kam jiems naudoti „Linkomaniją“, jei gali siųstis kitur.
 
Aišku, tie patyrę, entuziastingi piratai ras būdų, tik kyla klausimas, ar „Linkomanijai“ apsimokės tęsti veiklą. Sumažės vartotojų, sumažės pinigų. Tai yra verslo modelis. Jei vartotojų sumažėja 95 proc., kyla klausimas: kaip tu išgyvensi?
 
Bet kokiu atveju manau, kad jei šiame etape nebus užblokuota, bus imtasi kitų žingsnių.
 
– Prie prašymo blokuoti „Linkomaniją“ svarstė prisidėti ir televizija TV3, neva tinklalapyje gausu jos laidų. Tačiau daugybę jos laidų ar jų ištraukų galima rasti ir tame pačiame „YouTube“. Taigi jei blokuosime „Linkomaniją“, ar toks precedentas reikštų, kad vėliau gali būti blokuotas ir „YouTube“?
 
– Aš manau, kad tie atvejai teoriškai nėra skirtingi, bet į viską reikia žiūrėti praktiškai. Jei pas mane ateitų klientas ir sakytų, kad nori blokuoti „Linkomaniją“ ir „YouTube“, aš jam pasakyčiau: „Gerai dėl „Linkomanijos“, pamiršk „YouTube“.“
 
Kam to reikia – jie ne Lietuvoje, kariauk su jais...
 
– Bet „Linkomanijos“ serveriai irgi ne Lietuvoje.
 
– Žmonės Lietuvoje, įmonė – Lietuvoje.
 
– Įrodykite.
 
– Yra protokolai surinkti, tai įrodyti yra ne problema. Ponas Kęstas Ermanas ne kartą pats yra viešai prisipažinęs, kad „Linkomanija“ yra jo projektas.
 
– Ar „yra“, ar „buvo“?
 
– Gerai, „buvo“. Bet tuo metu jau irgi buvo pirataujama. Čia yra konkrečios bylos įrodinėjimo dalykas.
 
– Bet kokiu atveju serveriai tiek „Linkomanijos“, tiek „YouTube“ yra ne Lietuvoje. Kas dabar yra „Linkomanijos“ administratorius, abejoju, ar kažkas žino, išskyrus juos pačius. Bet „YouTube“ savininkai žinomi, tik jie užsienyje. Kodėl tuomet užmiršti „YouTube“, o kariauti su „Linkomanija“?
 
– Aš iš praktinės pusės sakiau. Nesakau, kad vykdant „pasaulinį teisingumą“ reikėtų užmiršti „YouTube“, o tik iš praktinės pusės. Siūlyčiau koncentruotis į lokalias problemas, o vėliau galima galvoti apie globalias.
 
Esminis skirtumas tarp „YouTube“ ir „Linkomanijos“ yra tai, kad „YouTube“ naudojamas daugeliui kitų tikslų. JAV teismų praktikoje buvo pasakyta, kad jei puslapis turi kitų reikšmingų naudojimo būdų, kurie nepažeidžia įstatymų, tuomet viskas gerai. Kad ir, tarkime, peilis. Jis turi daug įvairių naudojimo būdų, nors juo įmanoma badyti žmones, todėl peilių uždrausti yra neadekvatu.
 
Mano nuomone, tai turėtų galioti ir „Linkomanijai“. Jie gali teigti, kad pas juos yra autorių teisėmis nesaugomų darbų, keičiamasi vestuvių vaizdo medžiaga ir t. t., bet pagrindinis ir faktinis jo naudojimo būdas yra ne tas. Todėl reikia žiūrėti faktams į akis.
 
Be to, „YouTube“ turi labai aiškią ir paprastą įrašų šalinimo procedūrą, šalia kiekvieno vaizdo įrašo yra specialus mygtukas. Tuo tarpu „Linkomanijoje“ tai kažkur užslėpta ir norint pašalinti turinį reikia Kristaus kelius nueiti.
 
Aš nesakau, kad „YouTube“ negalima blokuoti, o „Linkomaniją“ būtina blokuoti. Teisių savininkai turi galimybę savo teises ginti ir gali imtis tų priemonių, kokios jiems atrodo labiausiai priimtinos.
 
– Tačiau jei vieną dieną bus užblokuota „Linkomanija“, kitą dieną kažkas kreipsis dėl „YouTube“, trečią – dėl naujienų portalų, nes jie kopijuoja straipsnius, ir taip be galo. Galiausiai mes turėsime internetą su keliolika leidžiamų puslapių – jokios demokratijos, jokios žodžio laisvės nelieka, viskas bus užblokuota, nes kiekvienas tinklalapis turi priešų, ir kažkokiu būdu tam tikra dalimi didelė dalis tinklalapių pažeidžia kažkieno teises.
 
– Tada kyla klausimas, ar sankcijos adekvačios pažeidimui. Ar adekvatu, ar tos priemonės poveikio, sankcijos yra proporcingos padarytam pažeidimui? Manau, kad kiekvienu atveju teismas turės spręsti, ar tie keli straipsniai yra adekvati ir proporcinga priemonė uždaryti naujienų portalą.
 
– Kiek procentų turi būti nelegalios informacijos, kad tinklalapis galėtų būti uždarytas?
 
– Nežinau. Kiekvienu atveju teismas spręstų tai individualiai. Nemanau, kad tai galima nustatyti, bet manau, kad ta taisyklė, ar tinklalapis turi reikšmingų legalių naudojimo būdų, yra labai svarbi. Bet vėlgi tai yra įrodinėjimas.
 
Be to, nukentėjusieji gali imtis kitų priemonių kovoti, tarkime, prisiteisti nuostolius.
 
Puslapių blokavimas yra įrankis apginti teises, jo nereikėtų suprasti kaip galimybės atsikratyti konkurento ar tiesiog blokuoti kažkokį tinklalapį.
 
– Nemanote, kad sukūrus precedentą pasipils skundai su prašymais blokuoti tinklalapius?
 
– Nemanau. Man atrodo, kad kalbos apie interneto cenzūrą tėra spekuliacijos. Bet kur galima tokias implikacijas bandyti daryti, bet jos yra nepagrįstos.
 
Taip, labai gerai, kad yra aktyvi bendruomenė, kuri kelia tuos klausimus, ir tai yra dar viena priemonė užsitikrinti, kad kitą dieną neuždarys „Google“. Nes žmonės apie tai kalba ir apie tai diskutuojama. Taip veikia demokratija.
 
– Paskutinis klausimas. Kaip manote, kam greičiau atsibos – piratams ar antipiratams?
 
– Šiuo atveju problema ta, kad piratai yra neapibrėžta grupė, o teisių turėtojų grupė yra gana apibrėžta. Piratų grupę teoriškai gali sudaryti kad ir visi interneto ryšį turintys asmenys. Taigi pasakyti, kam atsibos, sunku.
 
Aš manau, kad mes esame tam tikroje kovos stadijoje. Ta kova, tas „karas“ tęsis ir problemos sprendimų būdai keisis. Šio karo istorija dar neilga. Pažiūrėkite, kaip ji keičiasi nuo „karo“ pradžios: nuo centralizuotų serverių mes pereiname prie paskirstytų serverių, keičiasi technologijos, keičiasi veiklos metodai...
 
O gal po 10 metų visi nustos filmus žiūrėti, neliks problemos ir užmiršime tai kaip vaikišką žaidimą?
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/teisininkas-andrius-iskauskas-net-jei-linkomanija-bus-uzblokuota-karas-su-interneto-piratais-tesis-51-133865

Nieko nekainuoja :)Tik vėliau aišku mokesčius reikės susimokėt.

Reikia eiti į valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Ten pasakysi, kad nori užregistruoti induvidualią veiklą ir tau turėtų paaiškinti kaip tą padaryt, duoti pildyti formas, padėti, atsakyti į rūpimus klausimus.
Neteko girdėti apie tokį reikalavimą. Bent jau kai aš pildžiau formas, niekas manęs neklausė ar esu apsidraudęs.
Galima. Gali samdytis darbuotojus taip, kaip galėtum turėdamas įmonę. Aišku viską turėsi įforminti.

Kaip supratau, DjiXas atsakė į klausimą "ar verta mokėti už įtraukimą į paieškos sistemas?". Aišku, kad neverta, nes paieškos sistemos pačios tave įsitraukia. Nemokamai.
 
Tuo tarpu SEO specialistas, kurio darbas - didesnis tavo tinklalapio matomumas paieškos sistemose, yra visai kas kita.
 
Kuo naudingi SEO specialistai IT įmonėms:

SEO konsultacija gali būti viena geriausių investicijų tinklalapio kūrimo pradžioje. Ką daryti, ko nedaryti, kaip atlikti puslapio atnaujinimą nepraradus Google pozicijų ir t.t.. Žinoma, visos šios žinios yra nemokamai prieinamos internete, tačiau ekspertas gali jas pristatyti daug greičiau, žaibiškai atsakyti iškilusius klausimus, ir taip sutaupyti įmonei laiko. Dėl šios priežasties įmonės pirko konsultacijas ir toliau pirks. Jei įmonės pajamos tiesiogiai priklauso nuo jos tinklalapių lankomumo, savaime suprantama, kad ji dirbs prie lankomumo kėlimo. Paieškos sistemos gali būti (ir dažnai bus) didžiausiu lankytojų šaltiniu. Įmonės, kurios supranta ko žmonės ieško ir ieškos jų nišoje, paskiria daug dėmesio kuriant ieškomą turinį bei keliant savo autoritetą paieškos sistemose. Priklausomai nuo įmonės modelio, kartu gali dirbti ir redaktoriai, kurie rašo turinį, ir SEO specialistai, kurie tyrinėja rinką, ir marketingistai, kurie stengiasi, jog interneto puslapis būtų žinomesnis. Išimk nors vieną dalį ir tinklalapis nebeaugs taip sparčiai.
Net Yahoo samdo SEO specialistus. Kompanija, kuri turi savo paieškos sistemą. Ir samdo tikriausiai ne veltui - Yahoo Answers, kaip ir ne vienas kitas jų produktas, tiesiog maudosi paieškos sistemų atnešame lankytojų sraute. Paminėjau tik du pavyzdžius iš begalės.
 
Tikriausiai geresnis klausimas būtų "Kokį SEO specialistą verta samdyti?".
 
Jei turi marias laiko, samdyti neverta - viską gali pasiskaityti internete, viską gali išbandyti pats, mokintis iš savo klaidų ir atradimų. Jei esi užimtas ir reikia konsultacijos, tiks bet kuris SEO specialistas, kuris yra apsiginklavęs žiniom ir praktiniais pavyzdžiais. Galbūt tą patį specialistą pasamdysi dirbti prie savo tinklalapio SEO, galbūt ir pirkti backlinkus, jei dirbi prie smulkios web operacijos. Galiausiai, jei esi didelė web kompanija, kuriai svarbu ne tik nuolatinis augimas, bet ir reputacija, žinoma, kad tau nebus reikalingas SEO darbuotojas, kurio žinios apsiriboja backlink'ų pirkimu - tokia praktika tau tik pakenks. Reikės labai gerai pasikausčiusio, o galbūt net ir visos komandos SEO specialistų - tokių, kurie įtakos ir tinklalapio struktūrą, ir kuriamą turinį, užsiims linkbait'u (įdomus viral turinys, kuris pats išplinta po internetą, taip sukurdamas daug naudingų backlink'ų) ir visu kitu, kas padės rimtai įsitvirtinti paieškos sistemose. Rimtas SEO specialistas - didelis web kompanijos turtas. Buvo ir bus reikalingas.

Kaip supratau, DjiXas atsakė į klausimą "ar verta mokėti už įtraukimą į paieškos sistemas?". Aišku, kad neverta, nes paieškos sistemos pačios tave įsitraukia. Nemokamai.
 
Tuo tarpu SEO specialistas, kurio darbas - didesnis tavo tinklalapio matomumas paieškos sistemose, yra visai kas kita.
 
Kuo naudingi SEO specialistai IT įmonėms:

SEO konsultacija gali būti viena geriausių investicijų tinklalapio kūrimo pradžioje. Ką daryti, ko nedaryti, kaip atlikti puslapio atnaujinimą nepraradus Google pozicijų ir t.t.. Žinoma, visos šios žinios yra nemokamai prieinamos internete, tačiau ekspertas gali jas pristatyti daug greičiau, žaibiškai atsakyti iškilusius klausimus, ir taip sutaupyti įmonei laiko. Dėl šios priežasties įmonės pirko konsultacijas ir toliau pirks. Jei įmonės pajamos tiesiogiai priklauso nuo jos tinklalapių lankomumo, savaime suprantama, kad ji dirbs prie lankomumo kėlimo. Paieškos sistemos gali būti (ir dažnai bus) didžiausiu lankytojų šaltiniu. Įmonės, kurios supranta ko žmonės ieško ir ieškos jų nišoje, paskiria daug dėmesio kuriant ieškomą turinį bei keliant savo autoritetą paieškos sistemose. Priklausomai nuo įmonės modelio, kartu gali dirbti ir redaktoriai, kurie rašo turinį, ir SEO specialistai, kurie tyrinėja rinką, ir marketingistai, kurie stengiasi, jog interneto puslapis būtų žinomesnis. Išimk nors vieną dalį ir tinklalapis nebeaugs taip sparčiai.
Net Yahoo samdo SEO specialistus. Kompanija, kuri turi savo paieškos sistemą. Ir samdo tikriausiai ne veltui - Yahoo Answers, kaip ir ne vienas kitas jų produktas, tiesiog maudosi paieškos sistemų atnešame lankytojų sraute. Paminėjau tik du pavyzdžius iš begalės.
 
Tikriausiai geresnis klausimas būtų "Kokį SEO specialistą verta samdyti?".
 
Jei turi marias laiko, samdyti neverta - viską gali pasiskaityti internete, viską gali išbandyti pats, mokintis iš savo klaidų ir atradimų. Jei esi užimtas ir reikia konsultacijos, tiks bet kuris SEO specialistas, kuris yra apsiginklavęs žiniom ir praktiniais pavyzdžiais. Galbūt tą patį specialistą pasamdysi dirbti prie savo tinklalapio SEO, galbūt ir pirkti backlinkus, jei dirbi prie smulkios web operacijos. Galiausiai, jei esi didelė web kompanija, kuriai svarbu ne tik nuolatinis augimas, bet ir reputacija, žinoma, kad tau nebus reikalingas SEO darbuotojas, kurio žinios apsiriboja backlink'ų pirkimu - tokia praktika tau tik pakenks. Reikės labai gerai pasikausčiusio, o galbūt net ir visos komandos SEO specialistų - tokių, kurie įtakos ir tinklalapio struktūrą, ir kuriamą turinį, užsiims linkbait'u (įdomus viral turinys, kuris pats išplinta po internetą, taip sukurdamas daug naudingų backlink'ų) ir visu kitu, kas padės rimtai įsitvirtinti paieškos sistemose. Rimtas SEO specialistas - didelis web kompanijos turtas. Buvo ir bus reikalingas.

Kaip supratau, DjiXas atsakė į klausimą "ar verta mokėti už įtraukimą į paieškos sistemas?". Aišku, kad neverta, nes paieškos sistemos pačios tave įsitraukia. Nemokamai.
 
Tuo tarpu SEO specialistas, kurio darbas - didesnis tavo tinklalapio matomumas paieškos sistemose, yra visai kas kita.
 
Kuo naudingi SEO specialistai IT įmonėms:

SEO konsultacija gali būti viena geriausių investicijų tinklalapio kūrimo pradžioje. Ką daryti, ko nedaryti, kaip atlikti puslapio atnaujinimą nepraradus Google pozicijų ir t.t.. Žinoma, visos šios žinios yra nemokamai prieinamos internete, tačiau ekspertas gali jas pristatyti daug greičiau, žaibiškai atsakyti iškilusius klausimus, ir taip sutaupyti įmonei laiko. Dėl šios priežasties įmonės pirko konsultacijas ir toliau pirks. Jei įmonės pajamos tiesiogiai priklauso nuo jos tinklalapių lankomumo, savaime suprantama, kad ji dirbs prie lankomumo kėlimo. Paieškos sistemos gali būti (ir dažnai bus) didžiausiu lankytojų šaltiniu. Įmonės, kurios supranta ko žmonės ieško ir ieškos jų nišoje, paskiria daug dėmesio kuriant ieškomą turinį bei keliant savo autoritetą paieškos sistemose. Priklausomai nuo įmonės modelio, kartu gali dirbti ir redaktoriai, kurie rašo turinį, ir SEO specialistai, kurie tyrinėja rinką, ir marketingistai, kurie stengiasi, jog interneto puslapis būtų žinomesnis. Išimk nors vieną dalį ir tinklalapis nebeaugs taip sparčiai.
Net Yahoo samdo SEO specialistus. Kompanija, kuri turi savo paieškos sistemą. Ir samdo tikriausiai ne veltui - Yahoo Answers, kaip ir ne vienas kitas jų produktas, tiesiog maudosi paieškos sistemų atnešame lankytojų sraute. Paminėjau tik du pavyzdžius iš begalės.
 
Tikriausiai geresnis klausimas būtų "Kokį SEO specialistą verta samdyti?".
 
Jei turi marias laiko, samdyti neverta - viską gali pasiskaityti internete, viską gali išbandyti pats, mokintis iš savo klaidų ir atradimų. Jei esi užimtas ir reikia konsultacijos, tiks bet kuris SEO specialistas, kuris yra apsiginklavęs žiniom ir praktiniais pavyzdžiais. Galbūt tą patį specialistą pasamdysi dirbti prie savo tinklalapio SEO, galbūt ir pirkti backlinkus, jei dirbi prie smulkios web operacijos. Galiausiai, jei esi didelė web kompanija, kuriai svarbu ne tik nuolatinis augimas, bet ir reputacija, žinoma, kad tau nebus reikalingas SEO darbuotojas, kurio žinios apsiriboja backlink'ų pirkimu - tokia praktika tau tik pakenks. Reikės labai gerai pasikausčiusio, o galbūt net ir visos komandos SEO specialistų - tokių, kurie įtakos ir tinklalapio struktūrą, ir kuriamą turinį, užsiims linkbait'u (įdomus viral turinys, kuris pats išplinta po internetą, taip sukurdamas daug naudingų backlink'ų) ir visu kitu, kas padės rimtai įsitvirtinti paieškos sistemose. Rimtas SEO specialistas - didelis web kompanijos turtas. Buvo ir bus reikalingas.

pusryciai
Omletas su grikiais
 
reikes:
4kiausiniu
slakelio pieno
pakelio grikiu(125g)
 
Pirmiausia verdame grikius, siulyciau i vandeni ipilti alyvuogiu aliejaus, jei truksta "geruju" riebalu. Atsirandame inda, geriausia rast svaru. Imusame kiausinius, ipilame pieno, viska isplakame. Sutalpinam visa isplakta turini i keptuve, laukiame kol siek tiek pakeps. Sulipusia mase(nu ta jovala kur isplakem, bet jau pakepta) susmulkinam i gabalelius. Tada tiesiog suberiame isvirtus grikius ir viska siek tiek pakepame ir sumaisom...
 
pietus
Vistiena su darzovem
 
paprika
sampinjonai
vistienos file
svogunas
alyv. aliejus
brokoliai
krapai
petrazoles
kopustas
saukstas grietines
 
Gaunam keptuve, geriausia imt kaimynu, nes tada galesit neplaut. Svetimo, juk negaila. Apliejam keptuve alyv. aliejumi, pripjaustom ten paprikos,svogunu, ir brokoliu. Gaunam ugnies, nu geriausia butu isijunkt vyrykle. Tada, kai jau stalas visiskai lieka supjaustytas, pasiimam pjaustymo lentele. Kol paprikos, svogunai ir brokoliai sprogineja(kepa ant mazos ugnies), susmulkinam vistienos file. Patarciau mazesniais gabaleliais viska, nes galit neapziot, o ir skaniau valgyti bus. Susiieskome krapu, petrazoliu, kopustu ir juos taip pat supjaustom(as, kai aptingstu, juos plesau rankom).. Visa turini talpiname i keptuve prie kitu ingredientu. Tada, kol surasytas jovalas kepa ir pjaustymo lenteleje pagaliau atsiranda vietos, supjaustome sampinjonus. Palaukiam kol vistiena iskeps ir sampinjonai isskirs skysti. Galiausiai idedame ta sauksta grietines, gal net ir du, pastarasis skystis susimaisys su grietine ir gausis puikus padazas.
*neturint pinigu(kas daznai pasitaiko) vietoj vistienos naudoti tuna.
 
ir galop lauktoji vakariene
a.k.a jovalas
 
varskes(daug varskes ir prasom pirkt liesa, juk sveikai maitinames)
jogurtas, tas ekologiskas be nieko
slakelis pieno(geriausia nepirkt,o pasiskolint, juk nedaug reikes)
2-3 bananai
kefyras(patariu daug, nes noresis uzsigerinet daznai)
 
Nu zodziu viska ikisame i didesni inda(apart kefyro). Geriau, kad i koki grazesni, nes gautas jovalas netaip baisiai atrodys. Pasiimam rankini mikseri ir plakam, plakam. Stai ir viskas, skaniai valgom ir uzsigeriam kefyru.
*cia nemazai kcal gaunasi, kad issivaizduot pasakysiu, kad uztektu 3tokius suvalgyt, jog palaikytum mase.
 
Siandien po savaitgalio nekaip jauciuosi, tikiuosi pahmielnas suteiks man jegu, kad viska paredaguociau. Skanaus.

Mano lengvas toks ir nerealiai skanus:
 
Surio
Virto Kumpio/desreliu
Cesnako
Keciupo
Batono
 
As darau taip: Pasiimat batona, uztepat jei norit sviesto/margarino, ne tai ne. Uzpilat keciupo, jei naudojat desreles, tai jas papjaustom ir sudedam ant sumustinio, jei kumpi tai sutarkuojam per tarka, i ta pati "bliuda" pritarkuojam surio, idedam cesnako jei norit ir viskas. Viska ismaisau, jokiu sakuciu, rankom! Pasiimam i ranka nedideli gumuleli mases ir truputi rankose suspaudziam kaip kotleta, tik ne toki dideli ir dedam ant batono. Metam i orkaite ant 200 laipsniu, ziurekit kaip apkeps, tada traukiat. As dar megstu picos prieskoniu uzsibarstyt ant virsaus. Bet zinoma kiekvienas savaip. :) Gaunam mini picas. :D