Nijolės Oželytės pasisakymas moksleiviams Sausio 13-osios proga

Labai teisingai pakalbėjo, ypač dėl istorijos. Dabar esu vienuoliktokas. Esu pasiėmęs istoriją A lygiu, ir dėl to gailiuosi. Šiuo metu mokomės senovės istoriją, datų n kiekis, asmenų n kiekis, o juos reikalauja atsimint (iškalt). Suprantu, kad kai ką reikia žinot dėl bendro išprusimo, bet kai jų yra begalės... Tema po temos, imperija po imperijos ir kai viską reik sukišt į galvą ir per kontrolinius atsirinkt kas yra kas, tiesiog pasidaro per daug sudėtinga ir džiaugiesi iš kontrolinio gavęs bent jau 7, nors visą savaitė kiekvieną dieną skaitai, darai, kali...

Labai teisingai pakalbėjo, ypač dėl istorijos. Dabar esu vienuoliktokas. Esu pasiėmęs istoriją A lygiu, ir dėl to gailiuosi. Šiuo metu mokomės senovės istoriją, datų n kiekis, asmenų n kiekis, o juos reikalauja atsimint (iškalt). Suprantu, kad kai ką reikia žinot dėl bendro išprusimo, bet kai jų yra begalės... Tema po temos, imperija po imperijos ir kai viską reik sukišt į galvą ir per kontrolinius atsirinkt kas yra kas, tiesiog pasidaro per daug sudėtinga ir džiaugiesi iš kontrolinio gavęs bent jau 7, nors visą savaitė kiekvieną dieną skaitai, darai, kali...

palauk kol įstosi lietuvoje į uniką, va tada galėsi prisimint ką sakei ir norėsi vėl grįžt į mokyklą:))

išplito šita kalba gana gausiai, aš dėl istorijos gal per daug nesureikšminu, bet visa kita ką papasakojo tai tikrai taikliai :) gera kalba.

palauk kol įstosi lietuvoje į uniką, va tada galėsi prisimint ką sakei ir norėsi vėl grįžt į mokyklą:))

Visiškai sutinku.

Nelabai suprantu, kodėl visi taip platina šią Oželytės pasisakymą. Taip, jos kalboje yra neblogų įžvalgų, tačiau kai kurios vietos abejotinos.

Kalbėdama apie istoriją ji pati sau prieštarauja. Iš pradžių Oželytė teigia, kad mokyklose jaunimas mokomas tik datų ir sausų faktų. Tačiau vėliau sako, kad jos dukra nesimokydama sugebėjo gauti 87. Tai, kad mergina gavo aukštą balą, nors nebuvo įsisavinusi "sausosios medžiagos" rodo, kad ji turėjo kitų įgūdžių (mokėjo gerai interpretuoti šaltinius, susigaudė žemėlapiuose, o ir teste, esu tikras, šaudė ne aklai, tačiau daug ką sugebėjo išmąstyti). Trumpiau tariant - turėjo Oželytės vertinamą istorinį mąstymą, gebėjimą įžvelgti priežasčių - pasekmių ryšius. Vadinasi, egzaminas buvo sudarytas taip, kad tokie gebėjimai galėtų atsiskleisti, o vertinimo sistema iškėlė ne tik iškalusius sausus faktus, tačiau ir mąstančius.

Aplamai neaišku, iš kur Oželytė traukia informaciją apie tokį istorijos mokymą. Susidaro įspūdis, kad pamatė keletą klausimų iš istorijos testo ir pabendravo su keletu kvailesnių abiturientų. Pasigilinus rimčiau, tokių išvadų niekaip neprieitum. Kai pats buvau moksleivis, su jos įvardintais "Kodėl?" tipo klausimais susidurdavau tiek pamokų, tiek kontrolinių metu, ne vienas jų buvo ir per egzaminą.

Negali būti net kalbos apie priežasčių - pasekmių suvokimą, kol nėra stipraus pagrindo. Lygiai taip pat, kaip negali stotis ir eiti, kol šliaužti nemoki. Pagrindą sudaro datos, asmenybės ir visos kitos "sausos detalės". Norint suvokti ir analizuoti istoriją, tai žinoti būtina. Be to istorija taptų pasakomis. Tiesa, dalis moksleivių sugeba tik iškalti, bet neišmoksta operuoti įgyta informacija. Tačiau čia didelės problemos nematau - lygtiai taip pat didžioji dalis neišmoksta rašyti esė, spręsti integralų ar sudėtingesnių lygčių, neišmoksta užsienio kalbos. Visada taip buvo ir bus. Likusi dalis istorijos kursą įsisavina gerai - ne tik faktus, bet ir išmoksta įžvelgti sąsajas, ryšius visoje istorijoje. Mano, mano draugų, pažįstamų patirtis rodo, kad tokį gebėjimą vertina ne tik mokytojai, bet ir valstybinių egzaminų autoriai.

Nelabai suprantu, kodėl visi taip platina šią Oželytės pasisakymą. Taip, jos kalboje yra neblogų įžvalgų, tačiau kai kurios vietos abejotinos.

 

Kalbėdama apie istoriją ji pati sau prieštarauja. Iš pradžių Oželytė teigia, kad mokyklose jaunimas mokomas tik datų ir sausų faktų. Tačiau vėliau sako, kad jos dukra nesimokydama sugebėjo gauti 87. Tai, kad mergina gavo aukštą balą, nors nebuvo įsisavinusi "sausosios medžiagos" rodo, kad ji turėjo kitų įgūdžių (mokėjo gerai interpretuoti šaltinius, susigaudė žemėlapiuose, o ir teste, esu tikras, šaudė ne aklai, tačiau daug ką sugebėjo išmąstyti). Trumpiau tariant - turėjo Oželytės vertinamą istorinį mąstymą, gebėjimą įžvelgti priežasčių - pasekmių ryšius. Vadinasi, egzaminas buvo sudarytas taip, kad tokie gebėjimai galėtų atsiskleisti, o vertinimo sistema iškėlė ne tik iškalusius sausus faktus, tačiau ir mąstančius.

 

Aplamai neaišku, iš kur Oželytė traukia informaciją apie tokį istorijos mokymą. Susidaro įspūdis, kad pamatė keletą klausimų iš istorijos testo ir pabendravo su keletu kvailesnių abiturientų. Pasigilinus rimčiau, tokių išvadų niekaip neprieitum. Kai pats buvau moksleivis, su jos įvardintais "Kodėl?" tipo klausimais susidurdavau tiek pamokų, tiek kontrolinių metu, ne vienas jų buvo ir per egzaminą.

 

Negali būti net kalbos apie priežasčių - pasekmių suvokimą, kol nėra stipraus pagrindo. Lygiai taip pat, kaip negali stotis ir eiti, kol šliaužti nemoki. Pagrindą sudaro datos, asmenybės ir visos kitos "sausos detalės". Norint suvokti ir analizuoti istoriją, tai žinoti būtina. Be to istorija taptų pasakomis. Tiesa, dalis moksleivių sugeba tik iškalti, bet neišmoksta operuoti įgyta informacija. Tačiau čia didelės problemos nematau - lygtiai taip pat didžioji dalis neišmoksta rašyti esė, spręsti integralų ar sudėtingesnių lygčių, neišmoksta užsienio kalbos. Visada taip buvo ir bus. Likusi dalis istorijos kursą įsisavina gerai - ne tik faktus, bet ir išmoksta įžvelgti sąsajas, ryšius visoje istorijoje. Mano, mano draugų, pažįstamų patirtis rodo, kad tokį gebėjimą vertina ne tik mokytojai, bet ir valstybinių egzaminų autoriai.

Manau platina dėl to, kad žmonėm atsibodo visų paistalai, abstrakčios frazės. Galbūt ji pasakoja ir iš savo požiūrio taško, tačiau pasakoja mums visiems įdomią istoriją neslėpdama detalių. Stengiasi ne pralinksminti klausytoją įvairiom "bulvarinėm naujienom" kaip visa dabartinė spauda, o suteikti naujų žinių, padėti naujajai kartai susivokti ir nebedaryti tų pačių klaidų.

O dėl to istorijos egzamino pavyzdžio tai taip, neįmanoma taip lengvai išlaikyt. Perdėjo ji. Bet čia tik smulkmena. Lyginant su visu kalbos turiniu.

Nelabai suprantu, kodėl visi taip platina šią Oželytės pasisakymą. Taip, jos kalboje yra neblogų įžvalgų, tačiau kai kurios vietos abejotinos.

 

Kalbėdama apie istoriją ji pati sau prieštarauja. Iš pradžių Oželytė teigia, kad mokyklose jaunimas mokomas tik datų ir sausų faktų. Tačiau vėliau sako, kad jos dukra nesimokydama sugebėjo gauti 87. Tai, kad mergina gavo aukštą balą, nors nebuvo įsisavinusi "sausosios medžiagos" rodo, kad ji turėjo kitų įgūdžių (mokėjo gerai interpretuoti šaltinius, susigaudė žemėlapiuose, o ir teste, esu tikras, šaudė ne aklai, tačiau daug ką sugebėjo išmąstyti). Trumpiau tariant - turėjo Oželytės vertinamą istorinį mąstymą, gebėjimą įžvelgti priežasčių - pasekmių ryšius. Vadinasi, egzaminas buvo sudarytas taip, kad tokie gebėjimai galėtų atsiskleisti, o vertinimo sistema iškėlė ne tik iškalusius sausus faktus, tačiau ir mąstančius.

 

Aplamai neaišku, iš kur Oželytė traukia informaciją apie tokį istorijos mokymą. Susidaro įspūdis, kad pamatė keletą klausimų iš istorijos testo ir pabendravo su keletu kvailesnių abiturientų. Pasigilinus rimčiau, tokių išvadų niekaip neprieitum. Kai pats buvau moksleivis, su jos įvardintais "Kodėl?" tipo klausimais susidurdavau tiek pamokų, tiek kontrolinių metu, ne vienas jų buvo ir per egzaminą.

 

Negali būti net kalbos apie priežasčių - pasekmių suvokimą, kol nėra stipraus pagrindo. Lygiai taip pat, kaip negali stotis ir eiti, kol šliaužti nemoki. Pagrindą sudaro datos, asmenybės ir visos kitos "sausos detalės". Norint suvokti ir analizuoti istoriją, tai žinoti būtina. Be to istorija taptų pasakomis. Tiesa, dalis moksleivių sugeba tik iškalti, bet neišmoksta operuoti įgyta informacija. Tačiau čia didelės problemos nematau - lygtiai taip pat didžioji dalis neišmoksta rašyti esė, spręsti integralų ar sudėtingesnių lygčių, neišmoksta užsienio kalbos. Visada taip buvo ir bus. Likusi dalis istorijos kursą įsisavina gerai - ne tik faktus, bet ir išmoksta įžvelgti sąsajas, ryšius visoje istorijoje. Mano, mano draugų, pažįstamų patirtis rodo, kad tokį gebėjimą vertina ne tik mokytojai, bet ir valstybinių egzaminų autoriai.

C'm on... Istorija Istorija....Nesureikšmink. Istorija tik prieskonis tam, ką ji nori pasakyti. Žvelk giliau.

C'm on... Istorija Istorija....Nesureikšmink. Istorija tik prieskonis tam, ką ji nori pasakyti. Žvelk giliau.

Savo pranešimo pradžioje rašau "yra neblogų įžvalgų, tačiau kai kurios vietos abejotinos". Tas abejotinas vietas ir aptariu, visos kalbos nekomentuoju.

Istorija tik prieskonis tam, ką ji nori pasakyti.

Prasti prieskoniai gali sugadinti ir labai gerą patiekalą ;)

Prasti prieskoniai gali sugadinti ir labai gerą patiekalą ;)

Tą patį galima pasakyti ir apie tavo trumpą pagyrimą ir didelį iškėlimą vienos smulkios/didelės problemos.

Žodžiu visi mato tai, ką nori matyt. Peace :)

Super kalba, labai teisingos įžvalgos. Kaip kažkas minėjo, konkreti istorijos pamoka čia tik kaip priemonė, perteikti gilesnę mintį, o būtent istorija pasitelkta todėl, kad tai mokslas apie politiką.

Konkrečiai dėl istorijos: asmeniškai nelaikiau istorijos egzamino, bet kiek pamenu per pamokas irgi reikėdavo mokytis begales sąvokų, asmenybių, datų (parašai 1567 m. vietoj 1563 m. ir jau baisi klaida.. o iš tikro juk jokio skirtumo, ten tą datą kažkas pats sugalvojo..), o po kontrolinio viskas išgaruodavo iš galvos per kelias dienas..

Bet bėda tame, kad visa mūsų švietimo sistema tokia. Dabar einu į universitetą ir esu nusivylęs, kad grūdama į galvą praktiškai vien ta sausa teorija, kuri jokios naudos neatneša, jeigu nemoki jos pritaikyti praktikoje, o būtent tos praktikos praktiškai nėra. Taip, galit sakyt, kad 'nu tai gavai teoriją, dabar taikyk praktikoje', bet tai jau išeina savarankiška veikla, su švietimo sistema neturinti nieko bendra.

Kaip mokykloje su istorija, taip ir dabar - parašai egzaminą ir jauti kaip viskas keliauja lauk iš atminties - ir dėl to nė kiek nepergyveni, nes visa ta teorija atrodo beprasmė ir ateityje neatnešianti jokios naudos.

Papasakojo draugas kaip Anglijoj chemiją studijuoja - pusė paskaitų teorinės, o kitą pusę sėdi laboratorijoj. Sakė ypač pradžia buvo sunki, nes mokykloj chemiją teoriškai išmanė puikiai, bet laboratorija, eksperimentai buvo anksčiau neregėtas daiktas.

pirma dalis kalbos patiko ,kur apie komunistus kalbejo , toliau tai su kaikuo galima gincytis ,bet seip tikrai gera kalba

ir ypac nesutikciau ,del istorijos egzamino ,pats islaikiau ji 95% ,o mokykloje A lygiu is istorijos turejau 4 nes nesimokiau kas man buvo neidomu ir sausos teorijos egzamine nereikejo

Esu dešimtokas ir tikrai mėgstu istorija ir sutinku, kad yra labai daug spragų istorijos mokyme, bet pačioje švietimo sistemoje baisai daug skilių.

O dėl datų, asmenybių ir faktų tai tikrai reikia kalti, kalti ir dar mokytis. Kodėl ogi skaičiau aš tokią ,,auksinę" knyga N. Machiavelli Valdovas. Ten rašoma apie politiką ir valdymo sistemas samprotaujama maždaug kaip ji siūlo, bet be istorijos pagrindų šūdą ten nieko nesuprastum. Man ten padėjo įvairūs paaiškinimai po tekstu, o ir jų iš tikro buvo maža nepaisant to, kad kai kurie iš jų buvo po puslapį.

Gana, įdomus straipsnis apie šią kalbą :huh:

http://netiesa.lt/anonimai/nijol%C4%97s-o%C5%BEelyt%C4%97s-pasisakymas-sausio-13-osios-proga-moksleiviams-atsakyta

Gana, įdomus straipsnis apie šią kalbą :huh:

http://netiesa.lt/anonimai/nijol%C4%97s-o%C5%BEelyt%C4%97s-pasisakymas-sausio-13-osios-proga-moksleiviams-atsakyta

Rodos ten strybų sūnus dvylikametis parašė, kuris nei gyveno tuo laikotarpiu, nei jam įdomu. Jam įdomios tik pačio fantazijos ir tėvu pasakojimai. Pykčio to veikėjo straipsny labai daug, tik kam to?

Gana, įdomus straipsnis apie šią kalbą :huh:

http://netiesa.lt/an...iviams-atsakyta

tai kad tame straipsnyje kas antras zodis b*bys ir su*as ,nematau prasmes isvis toki mesla skaityti