NuPagady

Galbūt atrodo priešingai, tačiau programuotojas, dirbantis mažiau, iš tikro yra produktyvesnis programuotojas.
 

Diminishing returns - produktyvumo mažėjimas su įdėtu kiekiu darbo. Kaip ir daug kas paminėjo šioje temoje, tiesiog neapsimoka daug dirbti. Kiek laiko per dieną gali išdirbti su 90-100% produktyvumu? 4 valandas? O kas tada? Dar 8 valandos dirbant su 0-20% produktyvumu, o gal netgi blogiau - negatyviu produktyvumu (pridarydamas bug'ų ar architektūros klaidų, kurias teks taisyti ir refactorinti ilgiau, negu užtruko pridirbti)?
80/20 principas. 20% darbo duoda 80% rezultato. Ir atvirkščiai - 80% darbo duoda tik 20% rezultato. Verta peržiūrėti savo projektus ir identifikuoti kas patenka į 20% svarbiausių dalykų, o likusius dalykus... tiesiog išbraukti. Padarysi paslaugą ir sau, ir visam pasauliui - vartotojams patinka paprasti produktai. Be to, pabaigstas produktas yra vertas daugiau, negu nepabaigtas utopinis projektas. Štai, vienu prisėdimu sutaupei 80% Time to market laiko. Atostogos jau pasiekiamos :) Pomodoro technika - labai didelis psichologinis pranašumas, kai prisėdi prie vieno trumpo darbelio, o ne prie gąsdinančiai didelio TO-DO sąrašo. Praleidi daug mažiau laiko kaupdamasis sunkiam darbui.
Rekomenduoju įsirašyti Rescue Time - padės geriau įvertinti savo tikrą darbingumą bei atrasti kur dingsta laikas.
 
Knygoje "The Willpower Instinct" pasakojama, kad žmogus turi ribotą kiekį valios. Ją galima treniruoti, tačiau negalima išeikvoti. Išeikvojus valią programuojant, nebelieka jėgų atsispirti pagundomis ką nors aprėkti atsiradus menkiausiai progai, ar kitaip neatsilaikyti ganėtinai paprastiems išbandymams. Rekomenduoju šią knygą kolegoms programuotojams.

Galbūt atrodo priešingai, tačiau programuotojas, dirbantis mažiau, iš tikro yra produktyvesnis programuotojas.
 

Diminishing returns - produktyvumo mažėjimas su įdėtu kiekiu darbo. Kaip ir daug kas paminėjo šioje temoje, tiesiog neapsimoka daug dirbti. Kiek laiko per dieną gali išdirbti su 90-100% produktyvumu? 4 valandas? O kas tada? Dar 8 valandos dirbant su 0-20% produktyvumu, o gal netgi blogiau - negatyviu produktyvumu (pridarydamas bug'ų ar architektūros klaidų, kurias teks taisyti ir refactorinti ilgiau, negu užtruko pridirbti)?
80/20 principas. 20% darbo duoda 80% rezultato. Ir atvirkščiai - 80% darbo duoda tik 20% rezultato. Verta peržiūrėti savo projektus ir identifikuoti kas patenka į 20% svarbiausių dalykų, o likusius dalykus... tiesiog išbraukti. Padarysi paslaugą ir sau, ir visam pasauliui - vartotojams patinka paprasti produktai. Be to, pabaigstas produktas yra vertas daugiau, negu nepabaigtas utopinis projektas. Štai, vienu prisėdimu sutaupei 80% Time to market laiko. Atostogos jau pasiekiamos :) Pomodoro technika - labai didelis psichologinis pranašumas, kai prisėdi prie vieno trumpo darbelio, o ne prie gąsdinančiai didelio TO-DO sąrašo. Praleidi daug mažiau laiko kaupdamasis sunkiam darbui.
Rekomenduoju įsirašyti Rescue Time - padės geriau įvertinti savo tikrą darbingumą bei atrasti kur dingsta laikas.
 
Knygoje "The Willpower Instinct" pasakojama, kad žmogus turi ribotą kiekį valios. Ją galima treniruoti, tačiau negalima išeikvoti. Išeikvojus valią programuojant, nebelieka jėgų atsispirti pagundomis ką nors aprėkti atsiradus menkiausiai progai, ar kitaip neatsilaikyti ganėtinai paprastiems išbandymams. Rekomenduoju šią knygą kolegoms programuotojams.

Galbūt atrodo priešingai, tačiau programuotojas, dirbantis mažiau, iš tikro yra produktyvesnis programuotojas.
 

Diminishing returns - produktyvumo mažėjimas su įdėtu kiekiu darbo. Kaip ir daug kas paminėjo šioje temoje, tiesiog neapsimoka daug dirbti. Kiek laiko per dieną gali išdirbti su 90-100% produktyvumu? 4 valandas? O kas tada? Dar 8 valandos dirbant su 0-20% produktyvumu, o gal netgi blogiau - negatyviu produktyvumu (pridarydamas bug'ų ar architektūros klaidų, kurias teks taisyti ir refactorinti ilgiau, negu užtruko pridirbti)?
80/20 principas. 20% darbo duoda 80% rezultato. Ir atvirkščiai - 80% darbo duoda tik 20% rezultato. Verta peržiūrėti savo projektus ir identifikuoti kas patenka į 20% svarbiausių dalykų, o likusius dalykus... tiesiog išbraukti. Padarysi paslaugą ir sau, ir visam pasauliui - vartotojams patinka paprasti produktai. Be to, pabaigstas produktas yra vertas daugiau, negu nepabaigtas utopinis projektas. Štai, vienu prisėdimu sutaupei 80% Time to market laiko. Atostogos jau pasiekiamos :) Pomodoro technika - labai didelis psichologinis pranašumas, kai prisėdi prie vieno trumpo darbelio, o ne prie gąsdinančiai didelio TO-DO sąrašo. Praleidi daug mažiau laiko kaupdamasis sunkiam darbui.
Rekomenduoju įsirašyti Rescue Time - padės geriau įvertinti savo tikrą darbingumą bei atrasti kur dingsta laikas.
 
Knygoje "The Willpower Instinct" pasakojama, kad žmogus turi ribotą kiekį valios. Ją galima treniruoti, tačiau negalima išeikvoti. Išeikvojus valią programuojant, nebelieka jėgų atsispirti pagundomis ką nors aprėkti atsiradus menkiausiai progai, ar kitaip neatsilaikyti ganėtinai paprastiems išbandymams. Rekomenduoju šią knygą kolegoms programuotojams.

kas dien po darbo ipisu 5km ant kokiju arba min 30km ant dviracio. Galva tampa svaria, rami. O kas sako kad dirbti namie yra achujennai, tas nera dirbes rimto darbo.

Rekordine diena
 
55.50$

 
Taigi ka ir kiek isleidau:
 
10.50$ PVA youtube acc.
25$ Youtube views
30$ PrivateProxys
8$ VPS
10$ ant testomonial
 
viso isleista 83.50$
Uzdirbes 651$
Pelnas 560$

Paskutiniai rezultatai:
 

 
Pakolkas vakar buvo rekordine diena :D beveik 30$

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

[Deleted]

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Praradai mano dėmesį, kai parašei, kad skolintis yra geriau, negu dirbti. Baigus mokslus teks juodai vergauti bandant išlipti iš skolų, kai tuo tarpu tavo "juodadarbiai" kursiokai ne tik bus užlipę karjeros laiptais, neturės skolų, bet ir turės santaupų investuoti į geresnę ateitį.
 
O žmogui "motyvuojamam skolomis" bus sunku išlikti geros nuotaikos, išlikti sąžiningu, palaikyti kūrybišką dvasią, kai pečius slegia skola ir pastoviai skambinantys kreditoriai.
 
Reikia ne tik nebijoti darbo, bet ir atlikti jį geriau už kitus. Nenorint būti visą gyvenimą vergu teks kaip tik ne vengti darbo, o dirbti daugiau ir geriau, negu kiti.
 
 
 
P. S. Labai nebloga knyga asmeninių finansų tema (kas šiai temai labai tinka) - The Richest Man In Babylon.

Kodėl verta pradžioj padirbt juodą darbą?
http://media.lolwall.co/c/2013/04/boss-vs-leader_264722-624x.jpeg

Nuo kada prasiskolint negėdinga, o dirbt darbą - gėdinga? Nevisada įmanoma gaut darbas pagal kvalifikaciją kol esi studentas, o dirbdamas darbą ir gaudamas atlyginimą ne tik į skolas nesulysį, bet įgausi kritiškai svarbų įgūdį - išmoksi elgtis su pinigais. Tik kvailys gali manyti, kad geriau skolintis nei dirbti. Aš noriu kindle, tai gal man geriau pasiimt sms credit negu padirbėt taip tavo peikiamas juodas darbas? Nes man kaip studentui nebaigusiam mokslų nieks pagal mano studijuojamą kryptį kolkas darbo neduoda.

Kaip tik mano pavyzdys :D siuo metu dirbu tam ceche. del 2 priezasciu. 1. pinigai nemaiso. 2. man reikia atlikti praktika ir plesti akirati. nera geresne praktikos uz darba imoneje. dirbant darbuotoju lygiu. :) technologu spesi padirbt.

Jei nepatinka mūsų paslaugos ir prašoma grąžinti pinigus, koks tikslas po to vėl užsakinėti tas pačias paslaugas? Tokioje situacijoje prieš priimdami užsakymus klientus papildomai informuojame, kad užsakymas bus galutinis be atšaukimo galimybės. Klientai su tokiom sąlygom arba sutinka arba ne. Šiuo atveju - sutiko.
 
Na bet per prievartą nieko nelaikom - parašykit [email protected], viską grąžinsim, atsisveikinsim.

Atvykau čia visai neseniai, nors diskusijas sekiau gerus 2-3 metus. Daug išmokau, labiausiai iš tobulėjimo. Ši svetainė galbūt nepakeitė mano gyvenimo, bet padėjo išmokti daug naujų dalykų. Skaitydamas kitų mintis (dauguma minčių, esančių čia, jei tai ne trolinimai, yra geros) priėmiau kitokį požiūrį į gyvenimą.
 
Kaip pavyzdys: Kerniaus įrašai apie mokslus, jo savotiška motyvacija. Taip pat Kernius, mano nuomone, kartu su TekstųVertimas (ar koks ten žmogus), yra raštingiausi uždarbiečiai (jokiu būdu nežeminu kitų). Jie rašo labai rišliai aktualiomis temomis, nėra tipiniai savo srities žinovai, neišmanantys nieko kito. Jie - išmano daug, labai daug.
Rezultatas. Skaitydamas Kerniaus mintis pradėjau atsakingiau žiūrėti į mokslus. 11 klasėje mano vidurkis buvo pakilęs nuo 6 iki vos ne 8. Tiesiog susigriebiau. Taip pat Kernius buvo (ir yra) tas vienintelis autoritetas, kuris man padėjo įsimylėti lietuvių kalbą. Tapau didelis taisyklingo rašymo fanatikas (nors šiuo metu rašau nelabai taisyklingai). TekstųVertimas - žmogus, kurio mintys politikos/ekonomikos man labai patiko. Būdamas visiškai žalias šiose srityse, šio žmogaus įtaka pradėjau domėtis tuo, apie ką rašė ir teberašo jis.
 
Kaip pavyzdys: Washkys. Su juo jei neklystu teko bendrauti ne uždarbyje, kompiuterių temomis. Jis labai protingas ir šiltas žmogus. Mielai padeda, pataria, negaili laiko. Didelė rekomendacija jo klientams nuo manęs!
Rezultatas. Papildžiau savo mažą žinių apie kompiuterius bagažą. Už tai nemokėjau nė lito.
 
Kaip pavyzdys: apieviską. Žmogus, nepėsčias programavime. Labai daug padeda, nors ir ne man. Kartais seku programavimo diskusijas (nes man pačiam to reikia) ir į daugybę klausimų išvystu dar didesnę galybę jo atsakymų. Atsakymai protingi ir teisingi.
Rezultatas. Keletą kartų man buvo problemų, ir radau temas šiame forume su identiškomis problemomis. apieviską daugelyje temų pateikia gerus atsakymus. Jie padėjo ir man!
 
Taip pat verti pagarbos šie žmonės:
1) Mykolas. Geras administratorius, štai negaili pinigų konkurso organizavimui.
2) Mile. Daug kam padeda mokslo skiltyje.
3) gio. Toks visapusiškas žmogus. Pliusas ir tiek.
4) Galbūt tai tu? Šiame forume yra daug gerų žmonių, tiesiog visų nenurodysiu, nes labai mažai skilčių lankausi, todėl nei pusės jų nežinau, o dar ir kiek ir iš žinomų pamiršau...
 
 
O čia linksmoji dalis. Nelabai man sekasi kurti eilėraštis, bet visgi, eilėraštis apie uždarbis.lt pavadinimu Uždarbio vingiai:
 
Atvykau čia uždarbiauti,
Susirasti pajamų.
Per naktis vis leidžiu laiką
"Ieškau darbo" skiltyje.
 
Dienos bėga, metai slenka,
Krizė p*zė Lietuvoj.
Uždarbiečiai dar nemiega,
Stumdo dielas pamažu.
 
Štai gavau dar šimtą litų
Ir pliusiuką dovanų.
Koks dabar aš rimtas vyras -
Bėgu švęsti joninių.
 
Ne, suklydau, dar parduosiu
Vieną saitą pagreitom.
Bus dar litų, dar navaro -
Šventė truks kur kas ilgiau.
 
Jau galvoju atsijungti,
Bet parašo man Š*duikis.
Sako - duok man pinigų,
Juk grąžinsiu juos rytoj.
 
Greit nubėgau aš į google,
Parašiau šį vardą čiūvo.
Rezultatai ne kokie -
Super sukčius Lietuvoj.
 
 
 
Kas nėra mėgėjas skaityti eilėraščių, siūlau ir dainos versijos žodžius:
Atvykau čia uždarbiauti,
Susirasti pajamų.
Per naktis vis leidžiu laiką
"Ieškau darbo" skiltyje.
 
Dienos bėga, metai slenka,
Krizė p*zė Lietuvoj.
Uždarbiečiai dar nemiega,
Stumdo dielas pamažu.
 
Pried.:
Čia mano namai, čia uždarbio draugai,
Čia šaibos, čia varkės virtualios.
Ir aš čia esu - off-topic'ą kuriu,
Bus dabar adminams darbo.
 
Štai gavau dar šimtą litų
Ir pliusiuką dovanų.
Koks dabar aš rimtas vyras -
Bėgu švęsti joninių.
 
Ne, suklydau, dar parduosiu
Vieną saitą pagreitom.
Bus dar litų, dar navaro -
Šventė truks kur kas ilgiau.
 
Pried.:
Čia mano namai, čia uždarbio draugai,
Čia šaibos, čia varkės virtualios.
Ir aš čia esu - off-topic'ą kuriu,
Bus dabar adminams darbo.
 
Jau galvoju atsijungti,
Bet parašė man Š*duikis.
Sako - duok man pinigų,
Juk grąžinsiu juos rytoj.
 
Greit nubėgau aš į google,
Parašiau šį vardą čiūvo.
Rezultatai ne kokie -
Super sukčius Lietuvoj.
 
Pried.:
Čia mano namai, čia uždarbio draugai,
Čia šaibos, čia varkės virtualios.
Ir aš čia esu - off-topic'ą kuriu,
Bus dabar adminams darbo.
 
 
Abu kūriniai skirti šiek tiek pašaipomis pažvelgti į uždarbio kasdienybę, neiškraipant jokių faktų. Visi keiksmažodžiai, vardai bent viena * užbraukti. Paskutiniuose posmeliuose galima įžvelgti šiokią tokią sentenciją: jeigu parašo nepažįstamas žmogus, pravartu patikrinti jo duomenis - galbūt tai sukčius?

Šiais laikais nieko nebestebina automobiliai su elektroniais varikliais, vėjo jėgainės, gaminančios elektros energiją, saulės baterijos, šildančios vandenį arba namų patalpas, ar išmanieji telefonai, kurie gali atlikti vis daugiau naudingų funkcijų. Informacinių technologijų tobulėjimas palietė net ir tūkstančius metų egzistavusią ir beveik nekitusią knygų sritį. Popierinėms knygoms atsirado didelis konkurentas, tai skaitmeninės knygos, kurios artimiausiu metu gali apskritai iš parduotuvių lentynų išstumti popierines savo „drauges“. Šimtmečiais vertintos kaip turtas, įkvėpimo ir žinių šaltinis dabar knygos aptariamos naujame kontekste: kuri knyga – skaitmeninė ar popierinė – patogesnė, kuri kurią aplenks ir nugalės, o gal vienos pergalė neįmanoma? Šiandien pabandysiu jums paaiškinti, kas yra elektroninė knyga, kokie jos privalumai ir trūkumai lyginant su popierine knyga ir kokios yra skaitmeninių knygų perspektyvos ateityje. Taip pat, jog naujosios knygos nėra priešas, o atvirkščiai – būdas iš naujo pažinti skaitymą.
 
Kas yra elektroninės knygos? Elektroninės knygos - tai lygiai tokios pačios knygos kaip ir popierinės, tik pateikiamos kompiuteriniame formate. Skaitmeninių knygų atsiradimą žymi 1971 metais įkurta pirmoji tokių knygų biblioteka internete, o jau po dešimtmečio buvo išleista pirmoji komercinė elektroninė knyga. Naująsias knygas galima skaityti kompiuteryje, elektroninėse skaityklėse ar mobiliuosiuose telefonuose. Elektroninių knygų pardavimo ar skaitymo paslaugas teikia internetinės knygų parduotuvės. Už elektroninę knygą dažniausiai reikia mokėti, ypač jei naudojamasi skaityklių paslaugomis. Daugelis klysta manydami, jog elektroninių skaityklių ekranai yra lygiai tokie patys kaip kompiuterių ar televizorių. Skaityklių technologija yra visiškai pritaikyta knygų skaitymui, todėl nevargina akių.
 
 
Daugelis klausia, kodėl turėtume pirkti skaitmenines knygas? Pabandysiu pateikti keletą svarių argumentų, kodėl verta rinktis elektronines knygas vietoje senųjų jų „draugių“:
 
• skaitydami popierinę knygą patikusius žodžių junginius ar ištisus sakinius dažnai žymimės sau priimtinais simboliais. Po tokių „apipavidalinimų“ knygos vertė anaiptol nepadidėja. Skaitmeninė knyga siūlo patogius citatų žymėjimo ir suradimo įrankius. Šie nepažeidžia knygos, gali būti keičiami, o prireikus – naikinami.
 
• tenka pripažinti, kad įmantresnėse arba savo specifika skaitytojui nepažįstamose knygose esti nesuprantamų žodžių. Skaitmeninė knyga tuo pasirūpina – joje galima „iššaukti“ norimo žodžio paaiškinimą.
 
• daugelis skaityklių yra su tamsoje šviečiančiais ekranais, todėl knygas galima sakityti ir visiškoje tamsoje.
 
• elektroninių skaityklių atmintyje galima sukaupti visą knygų biblioteką - nuo šimto iki kelių tūkstančių knygų, tai yra nepakeičiamas dalykas keliaujant, kai pasiimti kelias dešimtis knygų yra nepatogu ar tiesiog neįmanoma.
 
• pilnai įkrauta skaityklė gali leisti perskaityti nuo aštuonių iki penkiolikos tūkstančių knygos puslapių. Tai, mano manymu, yra įspūdingas skaičius, kuris tobulėjant skaityklių beterijoms tik didėja.
 
• vienas paprasčiausių argumentų, kodėl verta rinktis skaitmeninę knygą yra tai, jog rinkdamiesi naująsiąs knygas mes prisidedame prie gamtos tausojimo. Juk plastikas, iš kurių gaminamos elektroninės skaityklės, yra nesunkiai perdirbamas ir gali būti panaudojamas keletą kartų, o popieriaus gamybai rekalingi medžiai.
 
Tai vos kelis primityvūs pranašumai, nesidomintiems leidyba, pardavimais ir platinimu, tačiau skaitmeninių knygų populiarumą tarp skaitytojų jie didina.
 
 
Bet net šimtai moderniojo varianto pranašumų taip greitai nenugalės amžiais tobulintų tradicinių knygų. Šių mylėtojai linkę manyti, kad tvirčiausi saitai, leisiantys popierinei knygai dar ilgai gyvuoti, yra šie:
 
• rankose laikoma knyga kelia malonesnes emocijas net už moderniausias ir stilingiausias elektroninių knygų skaitykles ir niekada nesuteiks tokios šilumos, kokią suteikia gero draugo padovanota popierinė knyga.
• knygoms neįkainojamą vertę suteikia ir autoriaus parašas, dedikacija ar knygos amžius. Juk kiekvienas nuo laiko pageltęs ar įplyšęs puslapis atskleidžia savitą knygos praeitį ir to neįmanoma išmatuoti pinigais.
• skaitmeninių knygų skaityklės kol kas yra gana brangios. Žinoma, vėliau kainos kris, tačiau net ir tada jos nebus tokios pigios ir keliančios tiek emocijų kaip kad pigiai nusipirktos popierinės knygos iš kelintų rankų.
 
Primityviausias „už ir prieš“ sąrašas atskleidžia, jog prie tradicinės knygos riša emociniai niuansai, o štai skaitmeninei kelius atveria funkcionalumas. Ir turbūt nesvarbu iš ko, svarbiausia – skaityti.
 
Straipsnį norėčiau baigti prognozėmis apie knygų perspektyvas ateityje. Jau dabar elektroninių knygų pardavimų skaičius internete yra tris kartus didesnis už popierinių ir šis atotrūkis tik didėja. Skaitmeninių knygų kaina yra vos ne keturis kartus mažesnė už popierinių, o kai kurie elektroniniai skaitiniai nekainuoja nė cento. Naujųjų skaityklių pardavimų skaičius JAV praėjusiais metais išaugo 200% lyginant su užpraeitais, Lietuvoje - apie 50%. Gaila, bet visi šie duomenys parodo, jog žmonės dvidešimt pirmajame amžiuje yra neabejingi informacinėms technolgijoms, technikos naujovėms, su malonumu renkasi naująsias knygas ir, jog popierinių knygų laukia nelengvi laikai. Tačiau, kita vertus, pasaulis nestovi vietoje. Reikia vytis globalizacijos traukinį, kompiuterizuotis ir gyventi šiuolaikiniu ritmu. Tik visa tai reikia daryti protingai, neužmirštant tokių svarbių ir vertingų dalykų kaip popierinė knyga, nes jau greitai tai gali tapti tik relikvija…
 
 
 
Statistiniai duomenys rasti internete. Remtasi zurnalistika-kitaip.lt tekstais

http://jsfiddle.net/ykwam/
 
#wrap pasidarai 100% width/height ir nesuki galvos, elementui pasitiunini procentalų plotį, kad gerai atrodytų stardartinėje rezoliucijoje (pvz, imant 1280 bus taip - 1280 / 96 = ~13.3% vienas kubelis) ir viskas. Jei rezoliucija mažesnė ar didesnė, tai ir kubeliai atitinkamai bus mažesni arba didesni.

.