IdejosVerslui

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Prasideda viskas nuo elementaraus "Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo". Norint jį gauti (teritorinėje Maisto ir veterinarijos tarnyboje), turėsi pateikti šiuos dokumentus:
 
1. Patalpų nuomos/savininkystės dokumentus;
2. Sutarties su atliekų išvežimo įmone kopiją;
3. Sutarties su kenkėjų naikinimo įmone kopiją;
4. Vandens tyrimą (reikės kitur priduoti vandens mėginį ir gauti oficialų raštą);
5. Maisto tvarkymo/gamybos proceso aprašymą (parašomas vietoje);
6. Prašymą Maisto tvarkymo pažymėjimui gauti (gausi vietoje, tik užpildyti reikės);
7. Patalpų planą (oficialaus kopiją), kuriame būtų nurodyta kur kas yra (indaplovės, maisto ruošimo patalpos, stalai, šaldytuvai, šaldikliai ir t.t.).
 
Lyg ir viską nurodžiau. Vėliau laukia patikrinimas, kuris irgi yra "linksmas". Patikrinimo metu užduoda labai gudrių klausimų ir blogas atsakymas gali reikšti, kad pažymėjimo negausi. O be pažymėjimo - ir prekybos alkoholiniais gėrimais licenzijos. Na, ir maisto negali ruošti.

Ir va tada pradeda eiti brokas. :lol: Pirmas užsakymas būna idealus. Kaip tik jį galima atlikti iš namų, niekur neskrendant. O štai jau nuo antrojo - rizikuoji gauti maždaug nuo 10 iki 80 procentų užsakymo broko. Ir tada - niekas, staiga, angliškai nebemoka toje įmonėje, iš kurios užsakinėjai. Kinietiški bajeriai.

Jeigu darbas teikia malonumą, arba tiesiog jauti poreikį padėti žmonėms - nieko nėra tame blogo. Kartais tikrai galima tai padaryti. ;)

Aš dėl kalbos trigrašį įkišiu. Švari, tvarkinga ir be klaidų kalba – labai svarbu, nes tai yra pirmas ir bene svarbiausias rodiklis, nusakantis kalbančiojo (rašančiojo) išsilavinimo, savigarbos ir pagarbos kitiems lygį. Rašydamas „išsilavinimo“ turiu omeny ne tik pagrindines profesines žinias.
 
Knyga (net ir pdf) – tete-a-tete susitikimas su skaitytoju. Gali žinoti labai daug, bet jeigu į susitikimą ateisi pasmirdęs prakaitu ir riebaluotais plaukais – atmetimo reakcija garantuota. Žinoma, nebent susitinki su tokiais pačiais pasmirdėliais, tada viskas gerai.
 
Jeigu savigarba ir pagarba kitems nėra prioritetai, tuomet žinojimas, jog paprastai visuomet geriau išsilavinę žmonės uždirba daugiau pinigų, turėtų būtų pakankamas motyvatorius rašyti be klaidų/naudotis redaktoriaus paslaugomis.

Aš tiesiog noriu pasakyti, kad tai yra nepagarba skaitytojui. Šiame forume yra daug puikiai rašančių merginų, kurios tikrai stiliaus klaidas ištaisytų, ir knyga būtų ne tik, kad naudinga(info paieškoms), bet ir maloniai skaitoma, o dabar...
 
Sėkmės

Ishark - uz durniu blogiau tik durnius su iniciatyva.
 
Nuo pat pirmos zinutes rasai visiskas nesamones.
Jeigu nesugebi padaryti verslo valstybeje kurioje gyveni, kur salygos yra idealios tai patikek nesvaik apie tarptautinius verslus su tokiom didziulem rinkom.
Tau pamastymui - kodel imones tokios kaip Birstono mineraliniai vandenys, kauno grudai,craft bearings ir dar begale stipriu imoniu taip atsargiai renkasi exporto kryptis ir daro reiksmingas investicijas ( samdo vietinius agentus ir tarpininkus, daro RINKOS TYRIMUS ir t.t.)bei uztrunka metu metus kol ju jau isbaigtas produktas pasiekia svetimos valstybes prekybos lentynas?
 
Gali i sita klausima neatsakyt.
Geriau pasvaik verslo asociacija kaip isteigt kartu su Indais :)

Vakar vakare patogiai įsitaisiau priešais iPhone ekraną ir įsijungiau taip lauktą Apple Keynote pranešimą. Esu jau rašęs apie tai, ką dauguma žurnalistų praleido pro akis, kai Apple pristatė iPhone 6 ir iPhone 6 Plus. Tačiau ir šį kartą Apple visus nustebino. Vėl. Dar kartą. Ir tokių „kartų“, manau, bus dar ne vienas.
 
Jau pilnas internetas straipsnių apie tai, koks brangus naujasis Apple Watch Edition (pagamintas iš 18 karatų aukso), kainuosiantis 10,000 USD. Rašoma ir apie tai, kaip Apple vaikosi prabangos, kodėl tik viena USB-C (naujasis standartas, kurio dėka jungtis gali tiek atlikti įkrovimo fukciją, tiek USB, tiek video išėjimo funkciją ir taip toliau) jungtis naująjame MacBook ir panašiai. Ir vėl niekas nepastebi svarbiausio dalyko, kuris buvo pristatyme – žmonių galimybės kasdien dalyvauti medicininiuose tyrimuose ir tam reikalingos programinės įrangos kodo paskelbimo viešai (Open Source). Tikrai galėčiau parašyti straipsnį apie būtent šios technologijos naudą žmonijai, apie tai, kokį milžinišką žingsnį žengė Apple, tačiau straipsnis bus kiek apie kitką: kaip Apple sugeba mus nustebinti?
Verslo forumai ir diskusijos LinkedIn’e „sproginėja“ nuo komentarų ir pasisakymų Apple tema. Vienas dalykas, kuris tikrai man užkliūna, yra žmonių pasakymas, kad „Steve Jobs netikėjo rinkos tyrimais ir jam jų nereikėjo„. Tai, švelniai tariant, yra nesąmonė ir Jobs’o žodžių iškraipymas. Nejaugi tikrai manote, kad įmanoma sukurti pačią brangiausią (ir daugiausiai vertą; ir turinčią daugiausiai pinigų) kompaniją pasaulyje, netiriant ir/ar nesuprantant vartotojų bei jų elgsenos ar poreikių?
 
Didžioji dauguma „naujai iškeptų“ verslininkų mano, kad rinkos tyrimai (net ne produkto, o net pačios verslo idėjos) juos tik „sulėtins“, o gal net stipriai sukritikuos produktą, kad reikės jo atsisakyti „taip ir nepristačius jo plačiąjai visuomenei“. Pateiksiu Jums pavyzdį, kaip yra iš tikrųjų: visai nesenai, viename verslo forume, jo narė (kiek pamenu – tai buvo mergina) tiesiai-šviesiai paskelbė savo verslo idėją ir paprašė kitų narių tą idėją įvertinti. Tai, mielieji, ir yra savotiškas rinkos tyrimas. Labai didelė dauguma narių palaikė idėją puikia ir naudinga (tame tarpe ir aš), pateikė kelis patarimus, kaip pagerinti procesą, padaryti idėją efektyvesnia ir taip toliau. Mano subjektyvia nuomone – tai yra tikrai geriau, nei „slėpti idėją“, užsidaryti rūsyje, gaminti produktą, investuoti į sklaidos kanalus ir… Galų gale suprasti, kad niekam to produkto nereikia. Kuriuo atveju pralaimėsite labiau? Pasidalinę mintimi ir atlikę rinkos tyrimą, ar tyliai pagaminę niekam nereikalingą ir neįdomų produktą, į kurį būsite investavę ne tik laiką, tačiau ir pinigus? Pagalvokite apie tai. Ir skaitykite toliau.
 
Ką Steve Jobs iš tikrųjų sakė
 
Kai buvo planuojama kurti Apple Macintosh (oficialiai pristatytas 1984 m.), kažkas iš kūrėjų komandos pasiūlė atlikti rinkos tyrimus, „kad suprasti, ko nori klientai“. Steve Jobs atsakymas buvo kategoriškas: „Ne, nes klientai nežino, ko jie nori, kol mes jiems to neparodėme„. Tą dieną, kai Apple Macintosh buvo pristatytas visuomenei, „Popular Science“ žurnalo reporteris paklausė Jobs’o apie tai, kokius rinkos tyrimus Apple atliko. Steve Jobs atsakymas: „Kokius rinkos tyrimus atliko Alexander Graham Bell prieš tai, kai išrado telefoną?”.
 
Steve Jobs tikrai pasižymėjo labai dviprasmiškais išsireiškimais, kuriuos tikrai galima suprasti dvejopai. Vien pagal tai, kas yra pateikta aukščiau, galima lyg ir daryti išvadą, kad jis tikrai buvo nusistatęs „prieš“ rinkos tyrimus. Tačiau yra dar kai kas, ką Steve Jobs yra sakęs:
 
- Kai kurie žmonės sako: „Duokite klientams tai, ko jie nori“. Tačiau tai nėra tas būdas, kuriuo remiantis aš dirbu. Mūsų darbas yra suprasti, ko nori klientai, dar prieš tai, kaip jie patys tai supras. Berods, Henry Ford’as (pirmojo automobilio kūrėjas – aut. past.) yra pasakęs: „Jeigu aš būčiau paklausęs savo klientų, ko jie nori, jie būtų man atsakę, kad nori greitesnio žirgo“. Žmonės nežino, ko jie nori, kol jiems tai nėra parodoma. Todėl aš nepasitikiu įprastiniais rinkos tyrimais. Mūsų užduotis yra perskaityti tai, kas dar ant popieriaus nėra parašyta.
 
Ir belieka tik sutikti su šiais išsireiškimais. Tikrai negalima tirti rinkos ir klausinėti (potencialių) klientų „ko jie nori“. Tačiau ši klaida yra daroma vėl, ir vėl, ir vėl… Ši klaida kartojama praktiškai kiekvieną dieną ir tai daro tikrai nemažas kiekis verslo savininkų. Norite pavyzdžio? Prašom:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/03/Fiat_Multipla_25-1024x682.jpg
 
Štai Jums automobilis, kuris buvo sukurtas remiantis tik tuo, „ko nori klientai“. Komentarų, manau, nereikia?
 
Rinkos tyrimai, kurie yra naudingi
 
Pirma – turite pilnai ištirti Jūsų (potencialių) klientų įpročius, įsitikinimus ir dar nepatenkintus poreikius. Negalima klausti žmonių „ką mes galime išrasti, kas padarytų Jūsų gyvenimą lengvesniu?“. Vietoje to – stebėkite savo klientus, nagrinėkite duomenis, srautus, interesus, užsiėmimus ir problemas. Esu jau ne kartą minėjęs, kad tam, jog suprasti savo klientus, Jūs turite galvoti kaip klientas. Neseniai viena įmonė paprašė nustatyti, kokių produktų nėra jų ir konkurentų parduotuvėse, pateikti tų produktų sąrašą ir pagrįsti, kodėl tie produktai turėtų atsirasti Lietuvos rinkoje. Tai atlikęs ir pateikęs sąrašą, gavau atsakymą:
 
- Mes dvi kategorijas produktų iš šio sąrašo turime.
- Ne, neturite.
- Kaip neturime, jeigu turime?
- Neturite, nes aš, kaip klientas, ieškojau būtent šių produktų ir neradau. Neradau ten, kur tikėjausi juos rasti, o ieškoti kažkur toliau – nesivarginau. Elgiausi taip, kaip būtų pasielgęs bet kuris klientas. Ir mano, kaip „kliento“ akimis – Jūs to produktų neturite.
Jeigu bandote būti inovatyvūs savo versle – Jūsų užduotis yra suprasti kliento požiūrį, elgseną, mąstymą. Turite „nuspėti“ sekančius kliento žingsnius ir norus. Ir kai sugebėsite tai padaryti, galėsite sukurti tikrą inovaciją – produktą (prekę/paslaugą), kuris maloniai nustebins Jūsų klientą.
 
Ir šioje vietoje, Steve Jobs buvo genialus. Jis puikiai nuspėdavo tai, ko gali užsimanyti klientas. Jis matė, kad žmonėms įdomu naudotis kompiuteriais, tačiau malonią naudojimosi patirtį užgožia naudojimosi komplikuotumas. Jis suprato, ko nori žmonės iš savo MP3 grotuvų, kas laukia telefonų ir taip toliau. Ir netgi mano aukščiau minėtas Apple Watch nėra naujiena rinkoje. Bill Gates ir Microsoft pristatė tokią „naujieną“ dar 2002 metais. Tai buvo SPOT (Smart Personal Object Technology) laikrodžiai. Tiesa, po 10-ies nesėkmingų metų, 2012-ųjų sausio 01 dieną, Microsoft laikrodžių veikimą palaikanti technologija buvo išjungta. Pačių laikrodžių pardavimai buvo sustabdyti dar 2008-aisiais, tačiau Jūs, manau, net nežinojote, kad toks produktas iš viso buvo rinkoje. Ir štai dabar, praėjus 7-eriems metams, Apple pristato „naują/nenaują“ produktą. Ir tai jie daro todėl, kad atliko pakankamai rinkos tyrimų, ko reikia žmonėms.
 
Kai Steve Jobs sakė, kad nepasitiki rinkos tyrimais – manau, jog jis turėjo omenyje tai, jog didžioji dauguma kompanijų rinkos tyrimus atlieka neteisingai. Visus Apple gaminamus produktų prototipus Steve Jobs’as testuodavo asmeniškai. Tačiau į tuos produktus jis mokėjo pažiūrėti ne kaip įmonės vadovas, o kaip paprastas klientas. Galbūt todėl Apple produktai vis dar „diktuoja madas“? Net kai nebėra įmonės įkūrėjo – yra likęs jo požiūris į teisingą rinkos tyrimą.
 
Svarbiausi yra žmonės, o ne skaičiai
 
Didžioji dauguma rinkos tyrimus atliekančių kompanijų (ar kompanijų padalinių) generuoja skaičius. Ir tai yra „sausi skaičiai“ – kiek žmonių patinka/nepatinka parodytas produktas, kiek iš jų jį pirktų ir panašiai. Šiose kompanijose/padaliniuose dažniausiai dirba žmonės, kurie įprastai dirba su skaičiais ir žiūri tik į skaičius, kad „nuspėti“ produkto sėkmę. Tai yra neteisingas požiūris. Vietoje to, kad klausti (potencialių) klientų „ar Jums patinka šis produktas?“, reikia klausti „kas Jums šiame produkte patinka ar nepatinka?“. Atsakymai į šį klausimą bus daug vertingesni tyrimo prasme, nei sausi skaičiai. Dėka atsakymų į tokį klausimą, galite sukurti tikrai išskirtinį ir reikalingą produktą.
 
Niekada neatlikinėkite tyrimo, kad kažką „patvirtinti“
 
Tikrai yra tekę girdėti tokius žodžius: „mums tikrai patinka ši mintis, tačiau reikia atlikti rinkos tyrimą, pažiūrėti, kaip į tai reaguoja (potencialūs) klientai“ arba „investuotojas nori nešališko patvirtinimo, kad šis produktas yra reikalingas/veikia“. Patikėkite – visada galima organizuoti tyrimą, kuris „patvirtintų“ arba „paneigtų“ praktiškai bet ką. Tyrimu galima „papasakoti“ bet kokią istoriją, kad gauti siekiamą rezultatą. Šioje vietoje pasiūlyčiau pažiūrėti, kaip tai daro politikai, tačiau Lietuvoje ši praktika politikams netaikoma. Kad ir ką jie darytų – jie daro tai neteisingai.
 
Rinkos tyrimai turi būti atliekami tik dėl dviejų priežasčių: idėjos testavimui arba siekiant pagerinti produktą (prekę/paslaugą). Kiti tyrimai yra bereikšmiai ir juos atlikdami, greičiausiai, gausite neteisingą rezultatą.
 
Tikrai galima sutikti nemažai verslininkų, kurie tiki savo idėja (kas yra sveikintina), tačiau netiki „rinka“. Ir nemaža jų dalis remiasi būtent Steve Jobs’o pasisakymais. Nors jo žodžiai yra teisingi – manau, neteisinga jų interpretacija. Nesuprasdami, ko reikia Jūsų (potencialiems) klientams – Jūs pasmerkiate savo verslą žlugti. Nebent esate tokie, kaip Fiat ir Jums priklauso Ferrari.
 
Gero verslo!
 
Straipsnis patalpintas iš portalo Verslo.Guru.

Esu minėjęs straipsnyje Steve Jobs. Jis, kurdamas iPhone, sakė: "vartotojas nežino, ko jam reikia ir mūsų užduotis yra parodyti jam tai". Ir jiems pavyko. Toks verslo modelis itin retai pasiteisina, bet tikrai yra išimčių. Kita vertus - viskas priklauso ir nuo atitinkamo laiko, pateikimo ir daugelio kitų dalykų. Pavyzdžiui - mobilus laikrodis tikrai nebuvo naujiena ir Microsoft buvo jį sukūrę prieš 10 ar 12 metų. Tačiau... Tam nebuvo tinkamas laikas, nebuvo tinkama rinka ir panašiai. Dabar, Apple išleidžia analogišką produktą ir jis yra sėkmingas. Pavyzdžių galima pateikti daug. Kalba daugiau eina apie tai, kaip ir kada imtis savo verslo.

Ir va tada pradeda eiti brokas. :lol: Pirmas užsakymas būna idealus. Kaip tik jį galima atlikti iš namų, niekur neskrendant. O štai jau nuo antrojo - rizikuoji gauti maždaug nuo 10 iki 80 procentų užsakymo broko. Ir tada - niekas, staiga, angliškai nebemoka toje įmonėje, iš kurios užsakinėjai. Kinietiški bajeriai.

Visi, turbūt, atsimenate tą darbo pokalbio momentą, kai Jūsų pasiteiraujama: „ar turite kokių nors klausimų?„. Ir Jūsų atsakymas, dažniausiai, būna „ne, viskas kaip ir aišku„. Ar tikrai?
 
Esu beveik tikras, kad Jus nustebins klausimai, kuriuos turėtumėte (greičiau – net privalėtumėte) užduoti savo potencialiam darbdaviui. Juos reikia užduoti ne tik tam, kad nustebinti Jus kalbinantį žmogų (o tą efektą pasieksite tikrai nesunkiai), tačiau ir tam, kad geriau suprastumėte apie darbo vietą, į kurią pretenduojate eiti dirbti.
 
1. Įsivaizduokime, kad praėjo bandomasis laikotarpis (įprastai – trys mėnesiai) nuo tos dienos, kai pasamdėte naują žmogų į šias pareigas ir tas žmogus jau yra išsprendęs tam tikras Jūsų įmonės problemas. Kokios tai problemos, kurias naujasis Jūsų darbuotojas turi būti išsprendęs, kad būtumėte tikri, jog pasamdėte tinkamą žmogų?
Siūlau pradėti nuo šio klausimo. Atsakymo į jį dėka sužinosite, kokios yra įmonės problemos, kas pas juos yra „skubių darbų sąraše“ ir kam jiems reikalingas naujas darbuotojas. Bus aišku, nuo ko reikėtų pradėti darbus ir tuo pačiu – galite įvertinti savo žinias/patirtį srityje, kurioje įmonė turi sunkumų.
 
2. Ar galėtumėte pasidalinti šios darbo vietos priešistore? Ar tai naujai kuriama pozicija Jūsų įmonėje, ar tiesiog samdomas naujas žmogus į jau esamas pareigas? Jeigu kažkas jau dirbo šioje pozicijoje – kur šis žmogus yra dabar?
 
Šio klausimo darbdaviai nesitiki. Čia panašus klausimas, kaip kad sulaukia kandidatai apie tai, kodėl jie išėjo iš buvusios darbovietės, tik pateiktas atvirkščiai. Jeigu šioje pozicijoje dirbantis žmogus išėjo kitur – tuomet kodėl jis tai padarė? Nepamirškite esminio dalyko – darbo pokalbis yra testas ne tik Jums, ar Jūs esate tinkamas kandidatas, tačiau ir darbdaviui – ar jis yra tinkamas Jums.
 
3. Kokiu būdu vyksta komunikacija įmonėje – elektroniniu paštu, akis į akį, telefonu ar kitais būdais?
 
Tai nėra esminis klausimas, tačiau atsakymas į jį parodys, kiek dėmesio yra skiriama darbuotojams, kokia yra įmonės „hierarchinė struktūra“ ir panašiai.
 
4. Kokiais būdais planuojate vertinti šioje darbo vietoje dirbančio žmogaus darbo rezultatus?
 
Šis klausimas yra labai svarbus. Atsakymas į jį turi parodyti, kaip įmonėje vertinamas darbas ir kokie keliami tikslai darbuotojui, kurių įgyvendinimas parodys jos tinkamumą darbui. Žinoma, pagal atsakymą taip pat galite įvertinti ir savo galimybes – ar realu pasiekti keliamus tikslus.
 
5. Gal galite pasakyti, ar vyks apmokymai, kad „įeiti į situaciją“? Jeigu taip – kaip (kokiu būdu) jie vyksta, kas mane mokytų ir kiek laiko?
 
Po atsakymo į šį klausimą, Jums taps aišku, ar būsite „įmestas į bendrą katilą“ ir jau darykite ką norite, ar, visgi, būsite supažindinti su darbu, jo subtilybėmis ir panašiai. Nenoriu plėstis apie įmones, kurios jokių įvadų neatlieka, tačiau tikiuosi, kad supratote mane.
 
6. Greičiausiai, Jums reikia pateikti aukščiausias pareigas užimantiems žmonėms savo nuomonę ir argumentus apie kandidatą, kuris Jums atrodo tinkamas užimti siūlomas pareigas. Kokie būtų Jūsų pagrindiniai argumentai?
 
Čia galite pajuokauti, kad Jūsų pašnekovas (-ė) gali pasijausti kaip darbo pokalbyje. Na, galų gale – juk tai ir yra darbo pokalbis, ar ne? Iš atsakymo į šį klausimą sužinosite, kokioms kandidato vertybėms įmonėje yra suteikiamas prioritetas.
 
7. Įsivaizduokime, kad Jūsų pasamdytas kandidatas yra tikrai tinkamas, demonstruoja puikius rezultatus ir esate labai juo patenkinti. Kokios yra kandidato karjeros galimybės?
 
Klausimo esmės, manau, aiškinti nereikia.
 
8. Ką norėtumėte pasakyti kandidatui apie savo įmonę? Ką aš, Jūsų manymu, turėčiau žinoti?
 
Sunku prognozuoti atsakymą į šį klausimą, tačiau jeigu Jums pradedama pasakoti apie įmonės pasiekimus – siūlau tyliai ir ramiai ieškoti kito darbo, nes čia svarbiausią vietą užima tikrai ne darbuotojai ir jų gebėjimai spręsti problemas.
 
O kokiais klausimais galite pasidalinti Jūs?

Esu minėjęs straipsnyje Steve Jobs. Jis, kurdamas iPhone, sakė: "vartotojas nežino, ko jam reikia ir mūsų užduotis yra parodyti jam tai". Ir jiems pavyko. Toks verslo modelis itin retai pasiteisina, bet tikrai yra išimčių. Kita vertus - viskas priklauso ir nuo atitinkamo laiko, pateikimo ir daugelio kitų dalykų. Pavyzdžiui - mobilus laikrodis tikrai nebuvo naujiena ir Microsoft buvo jį sukūrę prieš 10 ar 12 metų. Tačiau... Tam nebuvo tinkamas laikas, nebuvo tinkama rinka ir panašiai. Dabar, Apple išleidžia analogišką produktą ir jis yra sėkmingas. Pavyzdžių galima pateikti daug. Kalba daugiau eina apie tai, kaip ir kada imtis savo verslo.

Tikiu, kad kiekvienas iš Jūsų yra turėję šią mintį. Nesvarbu, kokiu gyvenimo momentu tai atsitiko – Jums turint pinigų, ar ne; besimokant, dirbant ar ieškantis darbo. Kiekvienas iš mūsų yra pasvajoję, kad norime būti savo paties vadovu. Jei ne dabar, tai bent jau artimoje ateityje. Tačiau svarbiausia čia yra ne „noriu“, o „kodėl noriu“.
 
Aš to noriu
 
Pats žodis „noriu“ – išreiškia asmens pageidavimą ir, dažniausiai, beveik visus tokius pageidavimus galima įgyvendinti. Žinoma, yra ir nesekmės galimybė, tačiau toks dalykas egzistuoja praktiškai visur. Su kuo susiduriu beveik visada – tai su žmonių nežinia, ką jie nori daryti. O supratę tai (ką, beje, supranta labai nedaugelis, o dar mažesnė dalis žmonių – ryžtasi kažką keisti gyvenime, kad užsiimti tuo, kuo nori užsiimti) – jie nežino kaip tai darosi.
 
Verslo pradžia visada priklauso nuo pradinio kapitalo dydžio. Vi-sa-da (taip, leidžiu sau paneigti Facebook’e dviejų veikėjų paskleistą mitą, kad nereikia pinigų, jog pradėti verslą)! Tačiau ar Jūsų verslas bus „egzistuojantis“, ar pelningas – jau yra visai kitas dalykas, nors ir tam tikra prasme susijęs su pradinio kapitalo dydžiu. Taip pat privalau paminėti, kad jeigu Jūsų verslas bus paremtas asmeniškumais (pavyzdžiui – Jus išmetė iš darbo ir dabar sau galvojate: „įsikursiu tokią pačią įmonę ir parodysiu jiems, kaip darosi toks verslas!“) – nesekmės procentas yra itin aukštas, nebent sugebėsite atsikratyti asmeniškumų ir laiku atlikti reikiamus pokyčius versle, kad jis taptų verslu, o ne asmenine vendeta. Labai daugeliu atvejų, Jūsų „noriu“ taps „bandžiau ir nesigavo“ pokalbiuose prie kavos ar alaus bokalo. Tiesa, turiu pažymėti, kad tas „nesigavo“ praktiškai niekada neskambės kaip „nesigavo, nes buvau asilas“. Greičiausiai – „kaltas“ tikrai bus kažkas kitas, tik ne Jūs. Bet mes juk žinome tiesą, ar ne?
 
Kodėl to noriu
 
Žodis „kodėl“ turėtų tapti atspirties tašku. Turite klausti šio paprasto klausimo beveik prieš kiekvieną veiksmą. Klausimas „kodėl?“ gali būti taikomas praktiškai bet kurioje situacijoje – „kodėl ieškau darbo? Nes reikia pinigų“, „kodėl reikia pinigų? Nes reikia apmokėti sąskaitas“ ir taip toliau. Žinoma, į klausimą „kodėl aš noriu savo verslo?“ – atsakymas „todėl, kad noriu būti turtingas“ nelabai tinka. Tiesiog užduokite šį klausimą sau pastoviai, apsvarstydami kiekvieną atsakymą ir net iš to atsakymo išvesdami naujus klausimus. Galite tai daryti ant popieriaus lapo. Asmeniškai man – toks būdas tikrai padeda aiškiau pamatyti „bendrą vaizdą“. Esu rašęs apie verslo pradžią prieš kurį laiką (galite paskaityti straipsnį čia) ir jau tame straipsnyje esu pasakęs, kad nuosavas verslas nėra toks gražus, kaip matote žurnale „Žmonės“ ar per televiziją. Nuosavas verslas – tai beveik niekada nesibaigiantis galvos skausmas. Todėl – Jums reikia užduoti visus tuos „kodėl?“ sau ir savo idėjai. Kai „išsigryninsite“ savo idėją/norą ir pastebėsite, jog Jūsų noras jau nebėra toks stiprus – siūlyčiau likti ten, kur esate, nes nuosavo verslo pradžia tik apsunkins viską dar labiau. Galite esamą situaciją spręsti kitaip – rasdami kitą darbą, užimdami kitas pareigas, įgydami naujos patirties ir taip toliau. Prie nuosavo verslo noro grįžkite tik po maždaug 2-3 metų.
 
Yra ir kita „kodėl?“ pusė. Noras kurti nuosavą verslą gali kilti ne tik dėl nepasitenkinimo profesiniame gyvenime, tačiau ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, pamačius, kad rinkoje trūksta kažkokio produkto (prekės/paslaugos), kurį Jūs galite pasiūlyti ir tas produktas tikrai yra reikalingas. Taip pat galimas ir variantas, kai noras kurti nuosavą verslą kyla dėka patirties (jau dirbau visose pareigose – nuo paprasto vadybininko iki direktoriaus pavaduotojo). Tokiose situacijose, Jūs turėsite visiškai kitokią verslo viziją – ji bus „švari“, „išdirbta“, paremta „paklausos-pasiūlos“ principu ir visais aspektais geresnė už tokią idėją, kuri ateina tuo metu, kai Jus „užknisa“ darbas ar vadovas. Šiuo atveju (kai nuosavo verslo idėja yra „gryna“), nuo savo verslo pradžios Jus skiria vienas vienintelis dalykas – gebėjimas įgyvendinti idėjas. Paprastai, nuosavo verslo idėja realizuojasi išbandžius ją su klientu – kai kažkas paprašo Jūsų tam tikro produkto (prekės/paslaugos), žinodami, jog Jūs toje srityje esate bent jau specialistas (arba jau visas ekspertas). Jūs pamatote, kad to, ko nori klientas, rinkoje nėra. Atrodytų – viskas puiku, ar ne? Jūs įgyvendinate kliento norą ir, atrodo, turite nuosavo verslo idėją. Buvo paklausa, o Jūs sukūrėte pasiūlą.
 
Štai čia slypi labai pavojingi spąstai. Tokiu atveju (t.y. – jau patenkinę vieno klieno sukurtą paklausą), Jūs tiesiog privalote įvertinti tai, kas buvo, labai realistiškai ir klausimą „kodėl?“ pakeisti kitu: „kiek dar žmonių tai gali būti reikalinga?“.
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/04/nesamone.jpg
Nuotr. šaltinis: stockingblue.com
 
Jeigu šis žmogus, objektyviai vertinant, buvo vienintelis, kuris galėjo užsisakyti tokį produktą ir Jums reikėtų įdėtį milžinišką kiekį darbo, laiko ir pastangų tam, jog įtikinti kitus, jog jiems to reikia – aš sakyčiau, kad rinkoje produktui paklausos nėra ir nereikia mesti Jūsų esamo darbo. Verslas, kuris priklauso nuo trenktų klientų – nėra verslas.
 
Bet koks verslas turi spręsti kažkokią problemą (o ne ją sukurti, nors yra ir tokių verslo šakų). Ir kuo paprastesnis sprendimas – tuo geriau. Su paprastu sprendimu paprasta pradėti ir verslą. Vėliau – galite tobulintį sprendimą, pasiūlyti kelias to sprendimo alternatyvas (pigiausią, vidutinį ir brangiausią), kurios vystysis kartu su rinka ir jos diktuojamomis sąlygomis. Žinoma, galite būti kaip a. a. Steve Jobs ir visu pirma sukurti produktą, kuriam paklausa atsiras tik jį pristačius visuomenei. Tačiau, iš esmės, verslas yra kaip poros santykiai: jeigu yra labai didelės komplikacijos – jie pasmerkti žlugti.
 
Taip pat reikia atsiminti, kad verslas nėra tik Jūsų vieno reikalas. Vienas žmogus gali tikrai nedaug. Ir jeigu pradėsite savo verslą (ar jau pradėjote) – paieškokite sau bendraminčių, priimkite juos į savo verslą ir aukite kartu.
 
Gero Jums verslo!

Taip, šiandien paliesime vieną iš pačių šlykščiausių temų (bent jau man) – telemarketingą ir pardavimus telefonu. Nėra baisesnio darbo už telemarketingo agento darbą. Lietuvoje tokie darbo skelbimai dar maskuojami kaip “pardavimų vadybininkas” ar net “pardavimų vadovas”.
 
Telemarketingo agento (skambinančio ir siūlančio) darbas yra “aktyvūs pardavimai”. Jeigu tai nėra nurodyta darbo skelbime – galite paskambinti duotu telefono numeriu (jeigu toks yra) ir tiesiog paklausti apie tai. Aktyvūs pardavimai – tai skambučiai pagal pateiktas duomenų bazes (kartais – net atsitiktinių numerių rinkimas) ir bandymas įsiūlyti produktą. Toks darbas pardavimuose kardinaliai skiriasi nuo tokio, kur klientai patys kreipiasi į Jūsų įmonę su užklausomis apie produktus (nors vis tiek reikia mokėti jiems tą produktą parduoti). Tai vadinama – pasyvūs pardavimai. Paaiškinau trumpai, bet, tikiuosi, aiškiai.
 
Na, bet jeigu jau įlipote į tą “aktyvių pardavimų” mėšlą (mano pačio pirmasis darbas gyvenime buvo būtent telemarketinge) – pateiksiu Jums kelis patarimus, kaip atlikti tą darbą efektyviau. Ir nesvarbu, ar dirbate toje srityje, ar tai daro Jūsų samdomi darbuotojai.
 
Požiūris
 
Visu pirma – turi pasikeisti Jūsų požiūris į šį darbą. Tikrai yra žmonės, kurie turi neįtikėtiną komunikabilumą ir gali telefonu parduoti tuščią skardinę nuo Pepsi. Visi kiti – turi į tokį darbą žiūrėti kaip į tobulėjimo ir verslo vystymo galimybę. Esu girdėjęs pasakymų, kad “beveik visi potencialūs klientai patys susisieks su tavimi”. Nesąmonė. Klientai su Jumis susisiekia tada, kai jau esate įsitvirtinę rinkoje, o ne žalias naujokas.
 
Nesistenkite parduoti telefonu!
 
Tai yra pati grubiausia klaida. Jeigu verslo, kuriame dirbate, vadovai galvoja kitaip – parodykite jiems šį straipsnį. Jeigu Jūs turite tokį verslą, kuriame Jūsų darbuotojai skambinėja visiems iš eilės ir siūlo Jūsų produktą (prekę/paslaugą) – dabar pat liepkite jiems sustoti, kol neperskaitysite šio straipsnio iki pabaigos.
 
Pirmasis skambutis turi būti skirtas pristatyti verslą, kurį atstovaujate, potencialiam klientui, kuriam galbūt reikia Jūsų paslaugų. Jeigu Jūs taisote kompiuterius – akivaizdu, kad skambutis tam, kas kompiuterio net neturi, yra tuščias laiko švaistymas. Tik nereikia užpulti manęs (ei, visi turi kompiuterius!) už tokį pavyzdį, nes tai – tik pavyzdys.
 
Taigi – pirmojo skambučio metu “pačiupinėkite” klientą, sužinokite, kas jis, ko jam reikia ir ar galite jam tai pasiūlyti. Užduokite jam klausimus, kurie ateityje padės Jums ir jam.
 
Kas taiso Jūsų kompiuterius? 98% atvejų Jūs gausite atsakymą.
 
Ar esate patenkinti teikiamomis paslaugomis? Vėlgi – pašnekovui atrodo, kad nuoširdžiai domitės jam teikiamomis paslaugomis. Pabandykite išsiaiškinti, kuo klientas nėra patenkintas. Jeigu Jūsų produktas gali išspręsti tą problemą – tai bus Jūsų stiprioji potencialaus pardavimo pusė.
 
Kada galėčiau Jums paskambinti? Nepamirškite, kad Jūsų skambutis gali būti atliktas ne pačiu tinkamiausiu pašnekovui laiku. Pasidomėkite, ar Jūsų pašnekovas gali skirti Jums kelias minutes tam, kad “padėtumėte efektyviau dirbti”.
 
Kada baigsis šiuo metu galiojanti kompiuterių priežiūros sutartis? Labai gali būti, kad tie, kuriems skambinate, jau turi sutartį su kompiuterių ūkį prižiūrinčia įmone. Tačiau tai nereiškia, kad skambutis yra beviltiškas. Kaip jau minėjau aukščiau – sužinokite, su kokiomis problemomis susiduria potencialus klientas, raskite sprendimą jų problemoms ir sužinokite, kada galite tą sprendimą pateikti.
 
Tikrai nereikia laukti, kol klientas “pats Jums paskambins”. Taip nebus. Beveik esu tuo tikras. Jeigu Jūs žinosite, kada baigiasi dabartinės jo sutartys – Jūs drąsiai galite skambinti tam klientui likus maždaug mėnesiui ar porai savaičių iki sutarties galiojimo laiko pabaigos ir pradėti derybas.
 
Paslaptis, kaip parduoti telefonu
 
Ar žinote, kokia yra pagrindinė sėkmingo pardavimo telefonu taisyklė? Kas įtakoja pardavimą? Žmogus. Visame šiame procese svarbiausias yra žmogus, kuris sėdi prie telefono ir bendrauja.
 
Jeigu turite tokius darbuotojus – paklauskite savęs: ar jie turi pakankamai žinių atlikti tai, kas jiems skirta? Kai mes atsiliepiame į skambutį – kiekvieną kartą darome tai kitaip: kai skambina mama – atsiliepiame su meile; kai skambina buhalteris – atsiliepiame nervingai; kai skambina klientas – atsiliepiame paslaugiai ir t. t. Ir kai suskamba telefonas, o ekrane – nežinomas numeris, mes atsiliepiame, paprastai, su savotišku “savisaugos mechanizmu” ir dažnai pamirštame, kad mes – verslininkai. Pamirštame tai ir išgirdę “laba diena, Jums skambina … iš …” dedame ragelį nepagalvoję, kad tas skambutis galėjo padaryti verslą efektyvesniu ar sutaupyti pinigų.
 
Socialiniai tinklai ir telemarketingo skambučiai
 
Apie tokią kombinaciją pagalvoja labai retas verslininkas. Ypač tuo metu, kai jo verslas socialiniuose tinkluose dar tik pradeda savo gyvavimą. O veltui…
 
Žmonės, kurie pirmieji spaudžia LIKE Jūsų verslo puslapyje, dažniausiai yra artimi Jums asmeniškai. Tai – Jūsų giminės, draugai ir panašiai. Jeigu pamatėte, kad Jūsų verslo puslapio fanu tapo Jums asmeniškai nežinomas žmogus – parašykite jam. Paklauskite, kas paskatino jį tai padaryti, kas jį sudomino? Užmegzkite pokalbį, bendraukite. Dabartinė socialinių tinklų raida ir sklaida suteikia Jums tokią galimybę. Pasinaudokite ja. Socialinių tinklų ir bendravimo juose pagalba, galite sužinoti potencialaus kliento telefono numerį ir paskambinti jam. Štai šiuo atveju – Jūsų skambutis nebebus jau toks “šaltas” ir niekam neįdomus.
 
Verslo vystymas skambučių pagalba
 
Turite suprasti, kad aktyvūs pardavimai nėra “šalti skambučiai” (angliškai vadinami cold calls). Tačiau tik tokiu atveju, kai tai daro tinkami žmonės, turintys atitinkamas žinias, reikiamą komunikabilumą ir būtiną produkto ekspertizę. Lietuvoje, deja, telemarketingo/aktyvių pardavimų vadybininkais samdomi žmonės, kurie neturi jokios darbo patirties. Ir kai per dieną jie išgirsta apie 100-140 “neįdomu” ir “eik n*” – tokių žmonių motyvacija dirbti reikiamą darbą greitai kinta.
 
Nesakau, kad nereikia tokio darbo. Sakau, kad jis turi būti atliekamas tinkamai. Žmonės, dirbantys aktyviuose pardavimuose, turi būti apmokomi, treniruojami, motyvuojami ir skatinami. Tada net blogiausi jų rezultatai viršys bet kokius geriausius, kuriuos Jūsų įmonė pasiekdavo anksčiau.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Esu moteris, žadėjau rašyti mergina :D , bet tik dabar susizgribau, kad derėtų rašyti moteris, nes šendiena švesiu 32-ąjį gimtadienį, o ne 22-ąjį :blink:
 
Čia atsidūriau, turbut kaip ir daugelis, nes kažko ieškome. Ieškome tai kas leistų jaustis laimingais, tvirtais, pasitikinčiais ir t.t. Ieškome minties už kurios užsikabinę galėtume įgyvendinti savo tikslus, tobulėtume ar išmoktume... Nesame visi vienodi ir nevisi galime būti verslininkais ar menininkais, sodininkais ar gaisrininkais. Kas ieško patarimo kurti verslą, kas ieško darbo, kas ieško budo kaip įveikti visokias baimes, kas nori pasidalinti savo patirtimi.
 
Taigi ir aš ne išimtis, esu nuolatiniuose ieškojimuose. Šį puslapį atradau, nes ieškojau informacijos apie temą kuri buvo neseniai ir ne vienam aktuali, tai žalios kortos loterija į JAV. Bet atradusi šią temą radau ir kitų gerų minčių ir informacijos.
 
Esu baigus ir profesinę mokyklą ir aukštąją, dirbusi esu ir Lietuvoj ir Airijoje ir Anglijoje. Teko dirbti ir geresni darbą ir juodą darbą. Keičiau ir profesiją, nors esu baigusi dizainą sukau į grožio sritį. Vis nesijaučiu, kad esu vėžiose,nes kas patinka nežinau kaip tą išrutulioti, nes atsimušu arba į kažkokius Lietuvos valdžios nepalankius sukurtus barjerus, arba piniginius dalykus arba savo trukumus. O kai apsoliučiai visi aplinkui draugai ir pažystami jau gyvena įprastus gyvenimus sukurę šeimas dirbantys vienokius ar kitokius darbus, o pati vis ant vietos trypiu, tai labai supurto ir priverčia dar labaiu viską apmastyti.
Tai ir mano tikslas čia pasidalinti savo patyrimais ir atradimais ir taip pat rasti čia kažką kas gal būt padėtu man susidėlioti savo siekiuose ;)
 
"Gyvenime nebūna klaidų, tik pamokos. Nėra neigiamos patirties, tik galimybė tobulėti, mokytis ir eiti saviugdos keliu. Kovojant randasi tvirtybė. Net ir skausmas gali būti nuostabus mokytojas" (Robin Sharma)
 
Visiem sėkmės igyvendinant savo tikslus ;)

Niekada nedalyvavau ir nedalyvausiu tokiose pseudopašnekesių renginiuose, ypač dar kai yra transliavimai internetu. Yra n rimtesnių renginių užsienyje už panašią kainą, tik ten jokių užkalnių ir kitų puspročių.

Kol dar neatslūgo ką tik pasibaigusio LOGIN 2015 prisiminimai, noriu pasidalinti asmeniniais įspūdžiais, kaip kasmetinio ir lojalaus konferencijos lankytojo. Galbūt jau iš pavadinimo galite numanyti mano įvertinimą, bet apie viską iš eilės.
 
Pradėkime nuo istorijos – apie ką yra LOGIN konferencija? Jos šaknys yra 2007 metais vykusi blogerių konferencija, kuri 2008 metais persivadino į BLOGin, o 2009 metais jau gavo dabartinį LOGIN pavadinimą (tiesa, vyko Siemens arenoje). Tad organizatorių skelbiama kaip 9-toji LOGIN konferencija yra ne visai teisingas skaičius, bet tebunie.
 
Štai kokius etapus praėjo LOGIN pagal tematiką:
– Blogerių konferencija
– IT konferencija (kur galima buvo pačiupinėti naujausius aifonus ir kitą hardvarą)
– Verslo konferencija (vis daugiau pranešimų buvo apie verslą ir atsirado vis didėjančios Startupų salės)
– Progreso konferencija (kad ir ką tai reikštų)
 
http://verslasonline.lt/wp-content/uploads/2015/05/login_progresas.png
 
Taigi, organizatorių manymu, vyksta progresas. Tik man, kaip nuolatiniam lankytojui, atrodo kad renginys praranda savo veidą – pripažinkime, jis jau yra apie bet ką. Ir konferencijos turinys eina blogyn (o bilieto kaina aukštyn) – būtent taip ir pavadinau straipsnį. Seriously, apie tai galima spręsti iš Šalčiūtės dalyvavimo (prie jos dar sugrįšime) ir iš Olego Šurajevo stand-up comedy pasirodymo (jau yra ir video). Realiai kviečia bet ką, kas gali pakalbėti ir surinkti auditoriją vien iš savo vardo.
 
Tai kas blogai su tuo turiniu?
 
Pažiūrėjus į programą, viskas atrodo gan rimtai – beveik dešimt salių, rimtos temos, skambūs pavadinimai ir šūkiai. Tik nuėjus paklausyti pranešėjų, dažniausiai supranti kad gaišti laiką. Ir tada eini arba kavos su sutiktais draugais, arba stalo futbolo pažaisti, arba tiesiog atsisėdi su laptopu kažką padirbėti. Čia neperdedu, realūs vaizdai iš konferencijos – pasižvalgykite po fotoalbumą ir pastebėsite kad kas penktoje nuotraukoje žmonės ryškiai nuobodžiauja.
 
Dabar konkrečiau – dėl kokių skirtingų priežasčių nusivyliau dauguma pranešimų:
– Pranešimo pavadinimai būna per daug “geltoni” o realiai pasakoja visai ne apie tai, arba visai kitokiu kampu
– Pranešimas virsta atvira pranešėjo įmonės reklama
– Pasakoja visiškai akivaizdžius dalykus (“reikia daug dirbti, ir tada kažką pasieksi”)
– Visas pranešimas susiveda į motyvacinę kalbą, be jokio turinio
– Kai kurie pranešėjai tiesiog akivaizdžiai nemoka pristatinėti arba tragiškai kalba angliškai
 
Apibendrinant, vertinu pranešimus pagal vieną kriterijų – ar išėjęs iš salęs, noriu kažką konkretaus padaryti ar pakeisti savo gyvenime. Ar tas pranešimas turi kokių nors konkrečių “call to action” ar “takeaways” (teatleidžia man kalbininkai, tingiu ieškoti lietuviškų vertalų). Ir, deja, dauguma pranešimų pagal šią skalę nuvilia.
 
Toks jausmas, kad organizatoriai kviečia žmones pakalbėti: suvažiuoja vardai, pavardės ir pareigos, o apie ką jie kalbės – niekam nerūpi. Pačioje svetainėje prie daugumos pranešimų buvo pateiktos pranešėjų biografijos, bet ne tai, apie ką bus tema ir kas būtent bus pasakojama. Taigi, dar vienas akmuo į organizatorių daržą – labai sudėtinga buvo išsirinkti, į kur verta nueiti: žmonės spėliojo pagal pavadinimą (kuris, kaip sakiau, dažnai būdavo apgaulingas).
 
(Sporto) salių užimtumas
 
Ne veltui paminėjau žodį sporto. Nes realiai reikėjo stumdytis ir grumtis už vietą po saule. DELFI ir Paysera salės dažnai nesutalpindavo visų norinčių, nors tuo metu pagrindinėje salėje buvo tuščia – arba nevyko nieko, arba neįdomus svečias iš užsienio. Jau nekalbant apie tai, kad tarp pranešimų nebuvo normalių pertraukėlių – jei vienas užtempdavo 5 minutėmis ilgiau, tai kol nueidavai (tiksliau, grįžtant prie sporto temos – nubėgdavai) iki kitos norimos salės, ten nebebūdavo vietų.
 
Suprantu, kad organizatoriams salių/žmonių/laiko suskirstymas yra nelengvas logistinis grafų teorijos uždavinys, bet galėtų labiau pasistengti.
 
Monika vs Andrius
 
Kaip be jų? Tema, susilaukusi garsiausio ažiotažo ir aptarinėjimo dar ilgai prieš renginį – pradžioje kai pasirodė informacija apie Šalčiūtę kaip dalyvę, o po to kai paaiškėjo kad ją dar ir kalbins kitas panašaus plauko veikėjas Užkalnis. Aš noriu pabrėžti ne tą komišką faktą, kad jie dalyvauja progreso konferencijoje, bet tai, kaip visa tai buvo “prasukta” – iš tikro, pačiam renginiui tai buvo didžiulė reklama.
 
Kad ir kaip visi varytų ant šių dviejų žmonių, bet į salę, kaip ir buvo prognozuojama, žmonės netilpo – teko dar transliuoti vaizdą didelėje salėje. Ir dar ilgai po to netilo kalbos ir aptarinėjimai – o blondinė tą pasakė, ano nepasakė, o dar jos papai ir t.t. Bet ar žmonės supranta kad visa tai visiems jiems buvo nemokama reklama – tiek Monikai, tiek Andriui, tiek ir LOGIN konferencijai! Visų jų honorarai turbūt dar kiek ūgtelėjo. Tai iš tikro, visa šita istorija yra turbūt geriausia verslo ir PR pamoka iš visos konferencijos – tai, ką protingi dėdės verslininkai pasakojo ištisas dvi dienas su strategijomis ir filosofiniais pamąstymais, tą “Mergina iš pasakos” padarė tiesiog ateidama ir parodydama save. Ir susižėrė visų akių ir ausų dėmesį. Tiesiog. In your face.
 
O tai kas buvo gerai?
 
Nebūsiu visiškai negatyvus – buvo konferencijoje ir gerų momentų. Kaip pranešimus tikrai galima užskaityti BoredPanda istoriją, Justo iš Vinted asmeninį pasakojimą, WorkShop’us ir dar keletą žmonių, kurie atėjo tikrai pasiruošę.
 
Taip pat užskaitau startupų salę: tiek pačius pristatinėjamus projektus, kurių lygis – tiek pačių verslų, tiek pristatymų – metai iš metų gerėja, tiek ir organizavimo lygį, tiek ir pranešimus. Ten buvo į ką pažiūrėti, ko pasiklausyti ir su kuo pakalbėti – asmeniškai džiaugiuosi kad iššovė ir pradėjo augti lietuviškas išsilavinimo projektas GoHisto.
 
Plius ką galima tikrai išskirti – tai labai gerą internetą. Ačiū ir pagarba TEO, kad (pagaliau) nekyla jokių skundų, o užsienio svečiai stebisi mūsų interneto greičiu. Galima buvo ir patvytinti, ir padirbėti kam reikia, ir nuotraukas sukelti į soc.tinklus be problemų.
 
Apibendrinimas – ar verta mokėti pinigus?
 
Bent iš kelių žmonių girdėjau tokį pasakymą konferencijos metu: “Gerai kad gavau kvietimą ar man darbdavys apmokėjo – pats tai už savo pinigus tikrai gailėčiausi nuėjęs”. Taigi, organizatoriams tikrai pats laikas susimąstyti – ar nuolat didėjanti bilieto kaina ir nuolat krentantis pranešimų lygis neprivers žmonių kitamet likti namie/darbe.
 
Kita vertus, kaip teisingai Facebook’e paminėjo Ugnius Kiguolis, gal žmonės per daug tikisi – jei pranešimuose nori išgirsti know-how ir gilesnių įžvalgų, tai tokio renginio kaina turėtų dar augti bent kelis kartus. Gal iš tikro visą LOGIN konferenciją reikia vertinti kaip pramogą, kaip laisvalaikio praleidimą su draugais, kaip galimybę dvi dienas smagiai nedirbti, kaip tiesiog fun. Bet tada ar nėra kitų geresnių būdų pramogoms išleisti tuos keliasdešimt eurų?
 
Straipsnio originalas: VerslasOnline.lt

Tema labai aktuali ir gera. Užduodami teisingi klausimai, pateikiami svarūs atsakymai. Tačiau... Taip jau yra (ir ne tik Lietuvoje), kad idėjos yra vagiamos. Teko susidurti su vienos įmonės vadovu, su kuriuo kalbėjome apie galimybes įsidarbinti pas jį. Jis puikiai žinojo, kad mano pastangomis buvo sukurtas visas tinklas toje pačioje srityje, kurioje jis irgi pradėjo dirbti (jau po to, kai aš tą tinklą sukūriau) ir žinojo, kad galiu ir jo verslą pakelti į tą patį lygmenį. Ir jis man sako: "Pasakyk, kaip tu tai padarysi, o tada aš pagalvosiu ar tave darbintis" :D Aš jam abstrakčiai nupasakoju, kas gali būti padaryta, tačiau neatskleidžiu kaip. Jis man vėl sako: "na, tai pasakyk, kaip tai darosi". O aš jam sakau - "už tai, ką aš pasakysiu - mokami pinigai". Nesumokėjo. Ir nepasakiau. Dabar parduoda savo verslą :)
 
Tai - vienas iš tokių pavyzdžių, kaip žmonės stengiasi gauti idėjas "už dyką" ir jas nusavinti. Ypač tie, kurie turi pinigų tas idėjas įgyvendinti. Kitas pavyzdys - ieškojau investitoriaus verslo idėjai. Paskambino tipas, pradžioje išreiškė nepasitikėjimą idėja, jos kuriama pridėtine verte, veikimo schema. Paskui, išklausęs viską iki galo, sako: "Super. Susitinkam, aptarsim detales ir reikia daryti. Pasuksiu už kelių valandų". Aha. Spėkite iš trijų kartų, "pasuko"? Greičiau - "nusuko". Todėl irgi itin nepasitikiu tokiais "investitoriais", "partneriais" ir kitais veikėjais.
 
Trečias pavyzdys. Gimė dar viena puiki idėja būnant Anglijoje. Pradėjau jos vystymą. Buvo paleisti programavimo darbai, sukurtas portalas ir prasidėjo įmonės kūrimas. Kadangi pavadinime buvo žodis "national" - teko kreiptis į tam tikras valdžios institucijas, nes įstatymiškai turi gauti leidimą naudoti žodį, kuris gali suklaidinti galutinį vartotoją ir priversti jį pamanyti, jog susidūrė su valstybine įstaiga. Taigi, leidimas gautas nebuvo, nes "valstybinė institucija" (beje, tiesiogiai susijusi su to verslo sritimi) išpeikė verslo planą kaip netinkamą ir nedavė leidimo naudoti reikiamo žodžių junginio. Po 6 mėnesių pati valstybinė institucija įgyvendino mano pateiktą projektą. Tik apsišovė vienoje vietoje - Anglijoje galima puikiai apsaugoti savo idėją ir įrodyti, kad ji tavo, o ne kažkieno kito: atspausdini verslo planą, dedi į voką ir registruotu paštu siunti pats sau. Gautą voką saugoji ir neatplėši jo. Pagal Anglijos įstatymus, viskas, kas eina paštu (būtent Royal Mail) ir yra vis dar uždarytame laiške - (siuntoje ar kt.) - yra Jos Didenybės (Anglijos Karalienės) nuosavybė. Na, o lipdukai and laiško atidarymo vietų įrodo "registravimo datą". Ir teismų sistema Anglijoje yra kitokia nei šioje bananų respublikoje. Out-of-court settlement buvo geras ;)
 
Taigi, idėjas (ypač - geras) vagia visi. Ne tik lietuviai, ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys, bet net ir valstybės institucijos. ;)
 
Mano manymu, schema ganėtinai paprasta. Formuoji UAB, gauni kontrolinį paketą, paskui "investitorius" duoda tam tikrą sumą (tegul nedidelę). Atlieki tai, kas reikalinga, pateiki informaciją kas padaryta ir lauki sekančios "investicijos" dalies. Negalima atskleidinėti idėjos ir/ar jos vykdymo. Niekam. Žinau net bankuose yra "darbuotojai", išduodantys paskolas: "oi, ne, šitas verslo planas negeras, nieko čia nebus". Po kelių mėnesių - žiū, jau veikia tavo schema. :D