G10

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Gėrimai man irgi truputį užkliuvo, bet turbūt tai - įvaizdžio dalis :) O šiaip labai fainai susižiūri visi jūsų filmukai.

Tai tada tikrai pirk ramiai iš tų einamiausių - Canon 600-700D serijos arba Nikon 3000-5000 serijos. Objektyvus tai siūlau pačiupinėti ir išbandyti, bet pagal poreikius reikėtų žvalgytis į ilgesnio židinio nuotolio - 18-135 ir pan.

Sveikas,
 
Mano darbas yra panašus. Turiu nešiojimą ir stacionarų kompiuterį ir jeigu man reiktų rinkti rinkčiausi nešiojamą kompiuterį. Daug praktiškesnis įrankis, nes galima jį pasiimti su savimi, o situacijų tikrai kils kuomet reikės jį turėti šalia.
 
Trumpai apie mano nešiojamą kompiuterį. Kol nenusipirkau buvau skeptiškai nusiteikęs ir galvojau jog tau yra overpriced š*das, turbūt supratai jog kalba krypsta link Apple produkcijos. Tačiau kuomet pradėjau į visą tai gilintis supratau jog geresnio įrenginio kaip Apple MacBook pro šiam darbui nerasiu. Investicija brangi, tačiau apsimoka.
 
Sėkmės renkantis. :)

BOMŽTRIPAS: IZRAELIS
 
Sveiki sveiki. Išlaukęs pagaliau šios datos, galiu jums pristatyti Gvido, mano Kelionių Partnerio Izraelyje, galutinį darbą. Šiandien šventė, todėl rašliavom apie kitas keliones šiandien nuplauks, kad per daug nesiblaškytumėm. Žiūrim! Trūkmė 30min~
 

 
daugiau kelionių rasite čia - http://bomztripas.lt

Visų pirma, tai šaunuolis esi, kad nori užsidirbti, domiesi ir darai kažką, o ne prašinėji iš tėvų. Galimybių užsidirbt yra nemažai, bet tokio amžiaus berniukui dažniausiai tai bus lengvi, visiems puikiai atliekami bet nelabai malonūs darbai - tvarkymas, rinkimas ir kiti monotoniški ir nuobodoki darbai, kurios kiti mieliau perleidžia jaunesniems. Bet tas nereiškia, kad jie blogi, tavo amžiaus jie puikiai tinka ir net gali būt šiokia tokia pramoga dirbant su draugu ar draugais.
 
Atsimenu mes su draugu pjaudavom žolę kaimynam retkarčiais, uždirbdavom ir po 20lt, ir po 50lt, jei didesnis sklypas. Kaime manau tas itin aktualu, nes vasarą žolė auga greit ir veją reik pjaut kiekvieną savaitę, jeigu nori, kad gražiai atrodytų. Jeigu būsit mandagūs ir praeisit per kaimynus, garantuoju, kad rasit bent porą tokių, kurie jauniems ir veikliems berniukams vien iš principo duos darbo ir sumokės 20lt. Galit labai atvirai ir sakyt: "norim susitaupyt motociklui/iPad'ui/dar kažkam ir ieškom kaip galėtume padėt jums ir užsidirbt".Jeigu rasit bent 5 tokius kaimynus (kas tikrai įmanoma) jau skaityk mažiausiai 100lt per savaitę. Mažiausiai, o greičiausiai dar kalbos pasklis, kad pjaunat žolę nebrangiai ir atsiras daugiau klientų :)
Svarbiausia būkit atsakingi, laikykitės žodžio - jeigu susitarėt, kad pirmadienį ryte, tai ir ateinat tada, visi žavėsis, kad jauni ir pareigingi. Dar pavaišins limonadu ir saldainių duos :D O gal ir kitų darbų pasiūlys.
 
Sėkmės!

Ačiū, pravers!

Jau matau tą vaizdą kai Gražulis pačiame parado priekyje marširuoja su plakatais :D Aš asmeniskai pasisakau UŽ imigrantų priėmimą ir tuo pačiu laikas žmonėms pagaliau sulaužyt nusistovėjusią sovietų laikų mąstymą, kad jeigu žmogus kitos spalvos, tai jau ne žmogus ir čia gyvent negali. Šimtai tūkstančiu lietuvių sėkmingai emigravę i kitas ES šalis ir niekas jų iš ten nevaro, nes žmonės tolerantiški, tačiau kai reikia priimt į savo šalį pabėgelius, iškyla milijonai priežasčių? Juk dauguma jų palikę viską, neturėdami nieko, bėga nuo karo su viltim pradėti naują gyvenimą. Mažų mažiausiai ką galime ką galime padaryti, tai ištiest pagalbos ranką, nes patys nežinome, kada mums patiems jos gali prireikt, juk turim raudoną nestabilios psichikos kaimyną. Padėkime integruotis imigrantams į mūsų tėvynę, dirbs mokės mokesčius kaip normalūs piliečiai, užuot pasitikdami piketais.

Kas butu tikrai smagu, tai visiems susimest ant vienos idejos ir ja igyvendint. Tokia, tipo, Uzdarbis.lt uzkandine. Ir visi verslautu, kaip kas ismano. Tie, kas visa laika bando pasiept ant reklamos, ant kurybiskumo, ant isbaigtum, galetu parodyt, kaip cia ta versla isukt. Isharka su sakniu skirtume filosofiniais ekspertais - pradarai cebureka, o jis - laimes ceburekas su rasteliais "kam braidyti juroje, jei gali rinktis upeli" arba "ar sekme sypsosi nuolat ridenantiems akmeni i kalna? skaitykite tai flirtas.nimfo". Tada imam biz24, kuris pyst pyst ir pritraukia investiciju. Susiderinam su BERNvienasdevyni9keturi, kad padarytu puslapi, kuri talpintume pas HOSTtrys2vienas. Ramunasdviseptynkes parupintu transporta, o visa kita parupintu dzeimsasB. Renatas Matosiunas i direk.... ne, jo gal geriau nereiktu. Is visu paimtume po tuos 200 auksiniu, kuriuos taip nori investuot, ir padarytume, ko dar nei vienas forumas nedare - bizniuka ar tai versla. Neskiriu tu savoku, persiprasau.
 
Edit: kaip gi be pipirmotes - juk reikia, kad kazkas vyrams i ausi zystu.

Išsirink kolegą, kurio visi nemėgstat, ir visiem būtų linksma iš jo pasijuokt.
Nusiperki 3 butelius skirtingo riebumo pieno, ir apelsinų sulčių. Sulčių jam geriau nerodyk, o tai įtars. Pripili 3 stiklines pieno, ir vieną stiklinę apelsinų sulčių. Stiklinės su apelsinų sultim jam nerodyk, bet pasidėk kur nors netoli.
Tada pasodini jį prie stalo, ant kurio padėtos 3 stiklinės pieno, ir užrašyta kuri kurio riebumo, nu gali ir pieno pakelius parodyt, w/e. Tada papasakoji taisykles - jam bus užrišamos akys, tu paduosi jam po vieną stiklinę pieno, ir jis turės nustatyt, kuri stiklinė pieno yra kokio riebumo užrištom akim.
Užriši akis, paduodi vieną stiklinę pieno, jis spėja, paduodi antrą stiklinę pieno, jis vėl bando spėt koks tas riebumas, tada paduodi stiklinę su apelsinų sultim. Jis paragauja, ir jos jam tikrai nepatiks... Nepatiks taip, kad jis apsivems, arba bent jau bus LAAABAI šlykštu. Kur nors kibirą turėk, jei labai jau supykins :D Na, iš esmės čia irgi psichologinis eksperimentas.. Nes jis galvos, kad tai pienas, o paragaus sulčių kurios rūgštos etc, jam tai bus netikėta ir bus neskanu

Sveiki, uždarbiečiai!
 
Truputį pareklamuosiu savo su kolegomis projektėlį, į kurį įdėjome visą savo širdį, tad prašau labai nesmerkti :) Galbūt bus kažkam naudinga.
 
Paleidome naują tinklapį - https://www.beratu.lt, kurio pagalba lengvai ir greitai galima susirasti su kuo pavažiuoti Lietuvos teritorijoje (iš tų, kas jau važiuoja su mašinomis) arba susirasti sau pakeleivių. Į projektą įdėta labai daug meilės ir pastangų. Viskas atrodo labai paprastai - toks ir buvo tikslas.
 
Šiais laikais panašaus tipo svetainės dygsta lyg grybai po lietaus. Taigi, kuo nuo jų skiriamės:

Paprastumas. Labai minimalistinė paieškos forma, leidžianti sutaupyti laiko paieškose.
Tranzavimo kelionės iš įvairiausių šaltinių, rodomi vienoje vietoje. Skelbimai imami ir rodomi iš tokių šaltinių, kaip viešos Facebook grupės ir kt.
Nereikalinga registracija (nebent Facebook prisijungimas, norint pasinaudoti papildomomis paslaugomis).
Viena iš tokių papildomų paslaugų - kelionių prenumerata. Neradus važiuojančių reikiamu metu, galima užsiprenumeruoti nemokamą SMS žinutę, kuri bus išsiųsta iškart, kai tik atsiras kelionė ieškomu maršrutu pagal nustatytus filtrus.

 
Šiuo metu rodomos kelionės tik Lietuvos teritorijoje, tačiau planuose yra plėstis kiek toliau. Taip pat planuojamos kelios naujos galimybės, kurios dar labiau supaprastins paiešką ir padarys ją ( :) ) patogesnę.
 
Kol kas apie monetizavimą nėra galvojama, todėl nerasite nei vienos reklamos. Tinklapis taip pat pritaikytas mobiliems įrenginiams (kol kas gali veikti nevisai tobulai).
 
Būtų labai malonu išgirsti atsiliepimų (gerų ar blogų, iš vartotojo arba iš techninės pusės), galbūt kažkokių pageidavimų arba pastebėtų klaidų. Facebook grupė.
 
P.S. programuotojams - naudojamas stack'as:

AngularJS
NodeJS
.NET
MySQL, MongoDB, Redis

 
Ačiū už dėmesį ir smagaus naudojimosi!

Uždarbyje tikrai yra nemažai protingų žmonių, bet jie nesivelia į tokias diskusijas, nes neverta. Vaikų darželis juos užgožia.
O aš tiesiog dirbu toje srityje jau nemažai laiko, turiu šiokį tokį suvokimą su visais procesais ir patariu žmogui, kad neklausytų blevyzgų ir negadintų sau reikalų, nes visi lietuvaičiai įsivaizduoja, kad visi žino kaip atidaryti barą/restoraną ir kaip "daryti" gerą marketingą :)

Bus :) Jau visi dalyviai turi informaciją.

Visų pirma, tai šaunuolis esi, kad nori užsidirbti, domiesi ir darai kažką, o ne prašinėji iš tėvų. Galimybių užsidirbt yra nemažai, bet tokio amžiaus berniukui dažniausiai tai bus lengvi, visiems puikiai atliekami bet nelabai malonūs darbai - tvarkymas, rinkimas ir kiti monotoniški ir nuobodoki darbai, kurios kiti mieliau perleidžia jaunesniems. Bet tas nereiškia, kad jie blogi, tavo amžiaus jie puikiai tinka ir net gali būt šiokia tokia pramoga dirbant su draugu ar draugais.
 
Atsimenu mes su draugu pjaudavom žolę kaimynam retkarčiais, uždirbdavom ir po 20lt, ir po 50lt, jei didesnis sklypas. Kaime manau tas itin aktualu, nes vasarą žolė auga greit ir veją reik pjaut kiekvieną savaitę, jeigu nori, kad gražiai atrodytų. Jeigu būsit mandagūs ir praeisit per kaimynus, garantuoju, kad rasit bent porą tokių, kurie jauniems ir veikliems berniukams vien iš principo duos darbo ir sumokės 20lt. Galit labai atvirai ir sakyt: "norim susitaupyt motociklui/iPad'ui/dar kažkam ir ieškom kaip galėtume padėt jums ir užsidirbt".Jeigu rasit bent 5 tokius kaimynus (kas tikrai įmanoma) jau skaityk mažiausiai 100lt per savaitę. Mažiausiai, o greičiausiai dar kalbos pasklis, kad pjaunat žolę nebrangiai ir atsiras daugiau klientų :)
Svarbiausia būkit atsakingi, laikykitės žodžio - jeigu susitarėt, kad pirmadienį ryte, tai ir ateinat tada, visi žavėsis, kad jauni ir pareigingi. Dar pavaišins limonadu ir saldainių duos :D O gal ir kitų darbų pasiūlys.
 
Sėkmės!

Įmonei sąskaitą-faktūrą išrašai, o toje faktūroje ir nurodai, kad pinigus gavai ir patvirtini parašu ir antspaudu, jei turi, o jei kasos aparatas yra - tai prisegi kvitą prie faktūros.

G10 , sąskaitą išrašyk paprastą ;)

https://www.youtube.com/watch?v=yzyafieRcWE
 
https://www.youtube.com/watch?v=eTOKXCEwo_8

Jau tik nereikia. Kodėl tavo manymu autorius dirba vaistinėje? Dėl to, kad jis nori informaciją iš vidaus pasiekt ir pateikt ją visuomenei? Nereikia būt naiviam :)
Kiekvienas turi minimalius poreikius, kuriuos patenkinti reikia pinigų. Tad neapsimetinėkim ir pripažinkim tiesą, kad jeigu jau daliniesi informacija ir darai gerą darbą, už tai dar gauti ir pinigų yra tikrai ne gėda. Tuo labiau, kad tai kurs pridėtinę vertę dar ir portalui.

Tokią informaciją labai noriai priimtų bet kuris didesnis spaudos portalas, siūlau taip ir padaryti. Susitartum dėl straipsnių serijos, padarytum gerą darbą ir dar pinigų uždirbtum.

Aš manau, kad visi čia rašantys apie automobilius lygiai taip pat tave trolina, kaip ir aš. Jeigu nesugebi normaliai suformuluot klausimo, o vedi temą tik tam, kad užvest, tai ir atskymai atitinkami :)