Fantastas

Kur investuoti krizės metu?
Pagrindinis aspektas, kad sunkmečiu žmonės taupo ir todėl dalis paslaugų ar ne pirmo būtinumo prekių tampa laikinai nebeaktualios. Aišku, viskas remiasi į tai, kokioje rinkoje ruošiatės dirbti. Jeigu dirbate tik Lietuvoje, tuomet tinka vienos verslo idėjos, jeigu turite patirties tarptautiniame versle – tuomet žaidimo taisyklės kitos.
COVID 19 virusas verslą išmokė atsisakyti nebūtinų išlaidų ir parodė, kad galima dirbti nuotoliniu būdų, tad šiuo metu pats laikas pagalvoti apie išlaidų mažinimą. Jeigu nuomojate brangius ofisus, patalpas pagalvokite, ką darysite, jeigu sustos pinigų srautai ir kardinaliai sumažės pirkimas. Vertėtų pasilikti tik būtinas išlaidas verslo organizavimui. Optimizuokite verslą jau dabar ir pagalvokite apie papildomus pajamų šaltinius.
Maistas
Krizės metu reikia vystyti verslo idėjas nukreiptas į būtiniausius žmogaus poreikius. Pagalvokite, be ko mes negalime išgyventi? Maistas. Kavinės verslas šiuo laikotarpiu tikrai nėra geras pasirinkimas. Žmonės pradės taupyti ir tik didmiesčiuose tokie verslai turės kažkiek pajamų. Kavinės yra perteklinio vartojimo paslauga. Kiekvienas žmogus valgymo poreikius gali patenkinti ir namie. Namuose pasigaminti maistą – tiesiog pigiau. Ekonominio sunkmečio metu visi stengiasi sutaupyti ir išgyventi laikotarpį.
Taigi, būtiniausių maisto produktų prekyba arba valgyklos verslas didmiestyje šalia didelių darboviečių. Galima pasiūlyti už kelis eurus dienos pietus. Uždarbis nedidelis, bet sunkmečio metu, tie, kas negali gamintis namie ieškos alternatyvų. Jeigu per dieną aptarnausite 500 klientų, tuomet turėsite kelis šimtus gryno pelno. Pigus interjeras, minimalios investicijos ir paprastas, skanus ir kaloringas maistas. Jeigu prieš du metus būtumėte tiesiog parduotuvėje nusipirkę grikių kruopų tuometinėmis kainomis, tai šiandien gautumėte minimaliai dvigubą kainą. Reikia suprasti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, JAV didėja infliacija, todėl maisto produktų kainos dar didės.
Šiandieniame pasaulyje, maisto pramonėje naudojame daug įvairių priedų žymimų „E“ raidėmis. Sunkmečio laikotarpiu gali sumažėti arba visai nutrūkti tokių maisto priedų tiekimas į Lietuvą, todėl turintys žinių šioje srityje gali galvoti apie tokių priedų gamyba vietinei rinkai ir aišku eksportui.
Žemės ūkis
Mikrožalumynų ir kitų kasdien naudojamų daržovių auginimas turi perspektyvas. Salotos, svogūnų laiškai, krapai, petražolės ir t.t. Pagalvokite apie maisto produktų auginimą – morkos, bulvės, česnakai. Ekonominės krizės metų tokių produktų paklausa didės ir perspektyvoje visame pasaulyje didės natūralių maisto produktų paklausa. Taip pat, užsiimdami tokiu verslu būsite ramūs, kad Jūs ir jūsų šeima turės maisto. Juk pinigai gali greitai nuvertėti ir tiesiog nebus kur nusipirkti produkcijos. Parduoti NT, automobilius ir kitą turtą, taip pat bus sudėtinga, nes rinkoje išaugs pasiūla. Perkamoji galia ženkliai sumažės.
Saugumas
Stebėjimo kamerų, saugesnių šarvo durų, langų apsaugų ir kitų turto apsaugos priemonių poreikis išaugs. Verta pagalvoti apie fizinės parduotuvės ar el.parduotuvės atidarymą, kuri prekiautų saugumą užtikrinančiomis priemonėmis. Tai turėtų būti ne itin brangūs, bet veiksmingi sprendimai. Fizinis turto saugumas rimtos krizės metu bus visiems aktualus.
Jeigu sudomino, skaitykite visą straipsnį: https://versloidejos.lt/verslo-idejos/verslo-idejos-ekonomines-krizes-metu/

Marokas yra viena iš gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio valstybių. Šiai Afrikos žemyno šiaurės vakaruose esančiai šaliai yra priskiriamas ir karalystės titulas, joje vyrauja konstitucinės monarchijos politinis modelis.
Marokas ribojasi su Vakarų Sachara, Atlanto vandenynu, Alžyru, Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Ši šalis išsiskiria gamtos struktūra ir čia dominuojančiais vaizdais. Žavi ne tik užburiantis dykumų vaizdai, tačiau ir kalnų bei oazių kraštovaizdis, ryškių spalvų kupini miestai, kvapni virtuvė, gėrimai, apranga ir t.t. Įdomu tai, kad paplūdimio zonos čia tarsi susilieja su miestų gatvėmis, o visai šalia esančias žaliąsias erdves ir kalnus keičia neaprėpiamo dydžio Sacharos dykuma.
Nors Maroko klimatas dėl aukštos temperatūros gali pasirodyti kiek ekstremalus, tačiau jėgas atgauti padeda gaivus vandenyno ar jūros vėjo dvelksmas. Vietiniai žmonės čia labai malonūs, draugiški bei paslaugūs, tačiau, kartu – paslaptingi. Maroke lengvai susikalbėsite prancūzų, ispanų ir anglų kalbomis.
Marokietiška mėtų arbata jūsų nuostabiai dienai
Marokietiška mėtų arbata yra tas gėrimas be kurio vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo dienos pradžios, ryto ir vakaro. Ji, dažnai, yra geriama ne tik namuose, tačiau ir kavinėse, restoranuose. Čia arbata gali būti geriama ištisą dieną. Ji yra patiekiama tiek prie saldaus stalo, kartu su džiovintais vaisiais, tiek ir geriama viena. Arbata ne ką mažiau žavi ir čia atvykusius turistus. Ramus ir gaivus skonis čia tarsi persipina su saldžiomis natomis. Verta pastebėti tai, kad stebina unikalios arbatos savybės, paruošimo būdas ir dominuojančios skonių gamos. Tradicinė marokietiška mėtų arbata yra patiekiama stiklinėse, o jos paviršių turi dengti natūraliai susiformavusi puta. Be kita ko, paprastai, nėra pasitenkinama tik vienu arbatos puodeliu. Prastu etiketo ženklu yra laikoma tai, jei svečias išgeria mažiau nei 3 arbatos puodelius. Kiekvienas iš jų simbolizuoja tam tikras gyvenimo duotybes: gyvenimą, meilę ir mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios stiklinės užpildymą. Jei ji yra pilna, tai reiškia, kad šis svečias namuose yra nelaukiamas ir jam derėtų kuo greičiau išeiti. Įdomu tai, kad pati arbata nėra auginama Maroko plantacijose. Čia ji yra importuojama iš Kinijos. Dažniausiai yra naudojamos “Chun me” ir “Zhu cha” arbatų veislės. . Labai dažnai, džiovinti arbatos lapeliai yra susukami į nedidelius rutuliukus. Kiek blizgus jų paviršius parodo, kad arbata yra šviežia. Ruošimo procese yra naudojami šalyje augantys mėtų lapai. Žiemos sezono metu, gali būti naudojami džiovinti mėtų lapai. Labai dažnai jie yra maišomi su pelynų lapais, Maroke vadinamas “Chiba”. Marokas šiandien yra vienas iš didžiausių arbatos importuotojų pasaulyje.
Šis itin saldus gėrimas dar kitaip gali būti vadinamas “Berberų viskiu”. O Berberai yra šiaurės Afrikos tautų grupė, kurių didžiausia populiacija gyvena būtent Maroke. Teigiama, kad šios arbatos istorija mena dar XIII a. Įdomu tai, kad marokietiška mėtų arbata tapo ne tik tradicinės virtuvės dalimi, tačiau ir kultūriniu atspindžiu, svetingumą pabrėžiančiu simboliu. Mėtos, kaip vaistinis augalas ir unikalus prieskonis, afrodiziakas buvo itin vertinamas dar Senovės Graikijoje. Tačiau, jų pritaikymo ir vartojimo būdas labai greitai paplito tiek po artimas šalis, tiek ir po visą pasaulį. Arbata Maroką pasiekė Europos prekybininkų dėka. Bandydami aplenkti pavojingus rytų šalių uostus jie atvyko į Maroką ir pardavė turimą arbatą. Šiandien ji yra prilyginama ritualiniam gėrimui ir traktuojama, kaip viešo socialinio gyvenimo dalis. Itin daug dėmesio būtina skirti ir servizo pasirinkimui. Būtina naudoti 90 -120 ml talpos stiklines ir metalinį virdulį, kuris gali būti kaitinamas ant atviros ugnies. 
Šį pavasarį teko keliauti po Maroką, ko pasekmė nemažas kiekis vietinės mėtų arbatos, bei marokietiški kilimai ? Klimai bus panaudoti papuošti namus, o arbatos galite įsigyti knygospigiau.lt svetainėje: https://knygospigiau.lt/zanras/marokietiska-arbata/
Berberų viskis - taip vietiniai vadina arbatą su stipriai per dideliu cukraus kiekiu.
Su automobiliu apvažiavome visą Maroką. Nuo Tandžero judant link Feso, Merzugos dykuma, Marakešas, savaitė kalnuose, Agadyras ir atgal į viršų. 
Pigu, šilta ir draugiški žmonės. 
Persikėlus į Ispanija visiška ramybė. Niekas nieko nesiūlo, niekur nekviečia...Jokių pardavimų nedaro ?
Keletas foto:

Marokas yra viena iš gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio valstybių. Šiai Afrikos žemyno šiaurės vakaruose esančiai šaliai yra priskiriamas ir karalystės titulas, joje vyrauja konstitucinės monarchijos politinis modelis.
Marokas ribojasi su Vakarų Sachara, Atlanto vandenynu, Alžyru, Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Ši šalis išsiskiria gamtos struktūra ir čia dominuojančiais vaizdais. Žavi ne tik užburiantis dykumų vaizdai, tačiau ir kalnų bei oazių kraštovaizdis, ryškių spalvų kupini miestai, kvapni virtuvė, gėrimai, apranga ir t.t. Įdomu tai, kad paplūdimio zonos čia tarsi susilieja su miestų gatvėmis, o visai šalia esančias žaliąsias erdves ir kalnus keičia neaprėpiamo dydžio Sacharos dykuma.
Nors Maroko klimatas dėl aukštos temperatūros gali pasirodyti kiek ekstremalus, tačiau jėgas atgauti padeda gaivus vandenyno ar jūros vėjo dvelksmas. Vietiniai žmonės čia labai malonūs, draugiški bei paslaugūs, tačiau, kartu – paslaptingi. Maroke lengvai susikalbėsite prancūzų, ispanų ir anglų kalbomis.
Marokietiška mėtų arbata jūsų nuostabiai dienai
Marokietiška mėtų arbata yra tas gėrimas be kurio vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo dienos pradžios, ryto ir vakaro. Ji, dažnai, yra geriama ne tik namuose, tačiau ir kavinėse, restoranuose. Čia arbata gali būti geriama ištisą dieną. Ji yra patiekiama tiek prie saldaus stalo, kartu su džiovintais vaisiais, tiek ir geriama viena. Arbata ne ką mažiau žavi ir čia atvykusius turistus. Ramus ir gaivus skonis čia tarsi persipina su saldžiomis natomis. Verta pastebėti tai, kad stebina unikalios arbatos savybės, paruošimo būdas ir dominuojančios skonių gamos. Tradicinė marokietiška mėtų arbata yra patiekiama stiklinėse, o jos paviršių turi dengti natūraliai susiformavusi puta. Be kita ko, paprastai, nėra pasitenkinama tik vienu arbatos puodeliu. Prastu etiketo ženklu yra laikoma tai, jei svečias išgeria mažiau nei 3 arbatos puodelius. Kiekvienas iš jų simbolizuoja tam tikras gyvenimo duotybes: gyvenimą, meilę ir mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios stiklinės užpildymą. Jei ji yra pilna, tai reiškia, kad šis svečias namuose yra nelaukiamas ir jam derėtų kuo greičiau išeiti. Įdomu tai, kad pati arbata nėra auginama Maroko plantacijose. Čia ji yra importuojama iš Kinijos. Dažniausiai yra naudojamos “Chun me” ir “Zhu cha” arbatų veislės. . Labai dažnai, džiovinti arbatos lapeliai yra susukami į nedidelius rutuliukus. Kiek blizgus jų paviršius parodo, kad arbata yra šviežia. Ruošimo procese yra naudojami šalyje augantys mėtų lapai. Žiemos sezono metu, gali būti naudojami džiovinti mėtų lapai. Labai dažnai jie yra maišomi su pelynų lapais, Maroke vadinamas “Chiba”. Marokas šiandien yra vienas iš didžiausių arbatos importuotojų pasaulyje.
Šis itin saldus gėrimas dar kitaip gali būti vadinamas “Berberų viskiu”. O Berberai yra šiaurės Afrikos tautų grupė, kurių didžiausia populiacija gyvena būtent Maroke. Teigiama, kad šios arbatos istorija mena dar XIII a. Įdomu tai, kad marokietiška mėtų arbata tapo ne tik tradicinės virtuvės dalimi, tačiau ir kultūriniu atspindžiu, svetingumą pabrėžiančiu simboliu. Mėtos, kaip vaistinis augalas ir unikalus prieskonis, afrodiziakas buvo itin vertinamas dar Senovės Graikijoje. Tačiau, jų pritaikymo ir vartojimo būdas labai greitai paplito tiek po artimas šalis, tiek ir po visą pasaulį. Arbata Maroką pasiekė Europos prekybininkų dėka. Bandydami aplenkti pavojingus rytų šalių uostus jie atvyko į Maroką ir pardavė turimą arbatą. Šiandien ji yra prilyginama ritualiniam gėrimui ir traktuojama, kaip viešo socialinio gyvenimo dalis. Itin daug dėmesio būtina skirti ir servizo pasirinkimui. Būtina naudoti 90 -120 ml talpos stiklines ir metalinį virdulį, kuris gali būti kaitinamas ant atviros ugnies. 
Šį pavasarį teko keliauti po Maroką, ko pasekmė nemažas kiekis vietinės mėtų arbatos, bei marokietiški kilimai ? Klimai bus panaudoti papuošti namus, o arbatos galite įsigyti knygospigiau.lt svetainėje: https://knygospigiau.lt/zanras/marokietiska-arbata/
Berberų viskis - taip vietiniai vadina arbatą su stipriai per dideliu cukraus kiekiu.
Su automobiliu apvažiavome visą Maroką. Nuo Tandžero judant link Feso, Merzugos dykuma, Marakešas, savaitė kalnuose, Agadyras ir atgal į viršų. 
Pigu, šilta ir draugiški žmonės. 
Persikėlus į Ispanija visiška ramybė. Niekas nieko nesiūlo, niekur nekviečia...Jokių pardavimų nedaro ?
Keletas foto:

Marokas yra viena iš gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio valstybių. Šiai Afrikos žemyno šiaurės vakaruose esančiai šaliai yra priskiriamas ir karalystės titulas, joje vyrauja konstitucinės monarchijos politinis modelis.
Marokas ribojasi su Vakarų Sachara, Atlanto vandenynu, Alžyru, Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Ši šalis išsiskiria gamtos struktūra ir čia dominuojančiais vaizdais. Žavi ne tik užburiantis dykumų vaizdai, tačiau ir kalnų bei oazių kraštovaizdis, ryškių spalvų kupini miestai, kvapni virtuvė, gėrimai, apranga ir t.t. Įdomu tai, kad paplūdimio zonos čia tarsi susilieja su miestų gatvėmis, o visai šalia esančias žaliąsias erdves ir kalnus keičia neaprėpiamo dydžio Sacharos dykuma.
Nors Maroko klimatas dėl aukštos temperatūros gali pasirodyti kiek ekstremalus, tačiau jėgas atgauti padeda gaivus vandenyno ar jūros vėjo dvelksmas. Vietiniai žmonės čia labai malonūs, draugiški bei paslaugūs, tačiau, kartu – paslaptingi. Maroke lengvai susikalbėsite prancūzų, ispanų ir anglų kalbomis.
Marokietiška mėtų arbata jūsų nuostabiai dienai
Marokietiška mėtų arbata yra tas gėrimas be kurio vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo dienos pradžios, ryto ir vakaro. Ji, dažnai, yra geriama ne tik namuose, tačiau ir kavinėse, restoranuose. Čia arbata gali būti geriama ištisą dieną. Ji yra patiekiama tiek prie saldaus stalo, kartu su džiovintais vaisiais, tiek ir geriama viena. Arbata ne ką mažiau žavi ir čia atvykusius turistus. Ramus ir gaivus skonis čia tarsi persipina su saldžiomis natomis. Verta pastebėti tai, kad stebina unikalios arbatos savybės, paruošimo būdas ir dominuojančios skonių gamos. Tradicinė marokietiška mėtų arbata yra patiekiama stiklinėse, o jos paviršių turi dengti natūraliai susiformavusi puta. Be kita ko, paprastai, nėra pasitenkinama tik vienu arbatos puodeliu. Prastu etiketo ženklu yra laikoma tai, jei svečias išgeria mažiau nei 3 arbatos puodelius. Kiekvienas iš jų simbolizuoja tam tikras gyvenimo duotybes: gyvenimą, meilę ir mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios stiklinės užpildymą. Jei ji yra pilna, tai reiškia, kad šis svečias namuose yra nelaukiamas ir jam derėtų kuo greičiau išeiti. Įdomu tai, kad pati arbata nėra auginama Maroko plantacijose. Čia ji yra importuojama iš Kinijos. Dažniausiai yra naudojamos “Chun me” ir “Zhu cha” arbatų veislės. . Labai dažnai, džiovinti arbatos lapeliai yra susukami į nedidelius rutuliukus. Kiek blizgus jų paviršius parodo, kad arbata yra šviežia. Ruošimo procese yra naudojami šalyje augantys mėtų lapai. Žiemos sezono metu, gali būti naudojami džiovinti mėtų lapai. Labai dažnai jie yra maišomi su pelynų lapais, Maroke vadinamas “Chiba”. Marokas šiandien yra vienas iš didžiausių arbatos importuotojų pasaulyje.
Šis itin saldus gėrimas dar kitaip gali būti vadinamas “Berberų viskiu”. O Berberai yra šiaurės Afrikos tautų grupė, kurių didžiausia populiacija gyvena būtent Maroke. Teigiama, kad šios arbatos istorija mena dar XIII a. Įdomu tai, kad marokietiška mėtų arbata tapo ne tik tradicinės virtuvės dalimi, tačiau ir kultūriniu atspindžiu, svetingumą pabrėžiančiu simboliu. Mėtos, kaip vaistinis augalas ir unikalus prieskonis, afrodiziakas buvo itin vertinamas dar Senovės Graikijoje. Tačiau, jų pritaikymo ir vartojimo būdas labai greitai paplito tiek po artimas šalis, tiek ir po visą pasaulį. Arbata Maroką pasiekė Europos prekybininkų dėka. Bandydami aplenkti pavojingus rytų šalių uostus jie atvyko į Maroką ir pardavė turimą arbatą. Šiandien ji yra prilyginama ritualiniam gėrimui ir traktuojama, kaip viešo socialinio gyvenimo dalis. Itin daug dėmesio būtina skirti ir servizo pasirinkimui. Būtina naudoti 90 -120 ml talpos stiklines ir metalinį virdulį, kuris gali būti kaitinamas ant atviros ugnies. 
Šį pavasarį teko keliauti po Maroką, ko pasekmė nemažas kiekis vietinės mėtų arbatos, bei marokietiški kilimai ? Klimai bus panaudoti papuošti namus, o arbatos galite įsigyti knygospigiau.lt svetainėje: https://knygospigiau.lt/zanras/marokietiska-arbata/
Berberų viskis - taip vietiniai vadina arbatą su stipriai per dideliu cukraus kiekiu.
Su automobiliu apvažiavome visą Maroką. Nuo Tandžero judant link Feso, Merzugos dykuma, Marakešas, savaitė kalnuose, Agadyras ir atgal į viršų. 
Pigu, šilta ir draugiški žmonės. 
Persikėlus į Ispanija visiška ramybė. Niekas nieko nesiūlo, niekur nekviečia...Jokių pardavimų nedaro ?
Keletas foto:

Marokas yra viena iš gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio valstybių. Šiai Afrikos žemyno šiaurės vakaruose esančiai šaliai yra priskiriamas ir karalystės titulas, joje vyrauja konstitucinės monarchijos politinis modelis.
Marokas ribojasi su Vakarų Sachara, Atlanto vandenynu, Alžyru, Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Ši šalis išsiskiria gamtos struktūra ir čia dominuojančiais vaizdais. Žavi ne tik užburiantis dykumų vaizdai, tačiau ir kalnų bei oazių kraštovaizdis, ryškių spalvų kupini miestai, kvapni virtuvė, gėrimai, apranga ir t.t. Įdomu tai, kad paplūdimio zonos čia tarsi susilieja su miestų gatvėmis, o visai šalia esančias žaliąsias erdves ir kalnus keičia neaprėpiamo dydžio Sacharos dykuma.
Nors Maroko klimatas dėl aukštos temperatūros gali pasirodyti kiek ekstremalus, tačiau jėgas atgauti padeda gaivus vandenyno ar jūros vėjo dvelksmas. Vietiniai žmonės čia labai malonūs, draugiški bei paslaugūs, tačiau, kartu – paslaptingi. Maroke lengvai susikalbėsite prancūzų, ispanų ir anglų kalbomis.
Marokietiška mėtų arbata jūsų nuostabiai dienai
Marokietiška mėtų arbata yra tas gėrimas be kurio vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo dienos pradžios, ryto ir vakaro. Ji, dažnai, yra geriama ne tik namuose, tačiau ir kavinėse, restoranuose. Čia arbata gali būti geriama ištisą dieną. Ji yra patiekiama tiek prie saldaus stalo, kartu su džiovintais vaisiais, tiek ir geriama viena. Arbata ne ką mažiau žavi ir čia atvykusius turistus. Ramus ir gaivus skonis čia tarsi persipina su saldžiomis natomis. Verta pastebėti tai, kad stebina unikalios arbatos savybės, paruošimo būdas ir dominuojančios skonių gamos. Tradicinė marokietiška mėtų arbata yra patiekiama stiklinėse, o jos paviršių turi dengti natūraliai susiformavusi puta. Be kita ko, paprastai, nėra pasitenkinama tik vienu arbatos puodeliu. Prastu etiketo ženklu yra laikoma tai, jei svečias išgeria mažiau nei 3 arbatos puodelius. Kiekvienas iš jų simbolizuoja tam tikras gyvenimo duotybes: gyvenimą, meilę ir mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios stiklinės užpildymą. Jei ji yra pilna, tai reiškia, kad šis svečias namuose yra nelaukiamas ir jam derėtų kuo greičiau išeiti. Įdomu tai, kad pati arbata nėra auginama Maroko plantacijose. Čia ji yra importuojama iš Kinijos. Dažniausiai yra naudojamos “Chun me” ir “Zhu cha” arbatų veislės. . Labai dažnai, džiovinti arbatos lapeliai yra susukami į nedidelius rutuliukus. Kiek blizgus jų paviršius parodo, kad arbata yra šviežia. Ruošimo procese yra naudojami šalyje augantys mėtų lapai. Žiemos sezono metu, gali būti naudojami džiovinti mėtų lapai. Labai dažnai jie yra maišomi su pelynų lapais, Maroke vadinamas “Chiba”. Marokas šiandien yra vienas iš didžiausių arbatos importuotojų pasaulyje.
Šis itin saldus gėrimas dar kitaip gali būti vadinamas “Berberų viskiu”. O Berberai yra šiaurės Afrikos tautų grupė, kurių didžiausia populiacija gyvena būtent Maroke. Teigiama, kad šios arbatos istorija mena dar XIII a. Įdomu tai, kad marokietiška mėtų arbata tapo ne tik tradicinės virtuvės dalimi, tačiau ir kultūriniu atspindžiu, svetingumą pabrėžiančiu simboliu. Mėtos, kaip vaistinis augalas ir unikalus prieskonis, afrodiziakas buvo itin vertinamas dar Senovės Graikijoje. Tačiau, jų pritaikymo ir vartojimo būdas labai greitai paplito tiek po artimas šalis, tiek ir po visą pasaulį. Arbata Maroką pasiekė Europos prekybininkų dėka. Bandydami aplenkti pavojingus rytų šalių uostus jie atvyko į Maroką ir pardavė turimą arbatą. Šiandien ji yra prilyginama ritualiniam gėrimui ir traktuojama, kaip viešo socialinio gyvenimo dalis. Itin daug dėmesio būtina skirti ir servizo pasirinkimui. Būtina naudoti 90 -120 ml talpos stiklines ir metalinį virdulį, kuris gali būti kaitinamas ant atviros ugnies. 
Šį pavasarį teko keliauti po Maroką, ko pasekmė nemažas kiekis vietinės mėtų arbatos, bei marokietiški kilimai ? Klimai bus panaudoti papuošti namus, o arbatos galite įsigyti knygospigiau.lt svetainėje: https://knygospigiau.lt/zanras/marokietiska-arbata/
Berberų viskis - taip vietiniai vadina arbatą su stipriai per dideliu cukraus kiekiu.
Su automobiliu apvažiavome visą Maroką. Nuo Tandžero judant link Feso, Merzugos dykuma, Marakešas, savaitė kalnuose, Agadyras ir atgal į viršų. 
Pigu, šilta ir draugiški žmonės. 
Persikėlus į Ispanija visiška ramybė. Niekas nieko nesiūlo, niekur nekviečia...Jokių pardavimų nedaro ?
Keletas foto:

Marokas yra viena iš gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio valstybių. Šiai Afrikos žemyno šiaurės vakaruose esančiai šaliai yra priskiriamas ir karalystės titulas, joje vyrauja konstitucinės monarchijos politinis modelis.
Marokas ribojasi su Vakarų Sachara, Atlanto vandenynu, Alžyru, Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Ši šalis išsiskiria gamtos struktūra ir čia dominuojančiais vaizdais. Žavi ne tik užburiantis dykumų vaizdai, tačiau ir kalnų bei oazių kraštovaizdis, ryškių spalvų kupini miestai, kvapni virtuvė, gėrimai, apranga ir t.t. Įdomu tai, kad paplūdimio zonos čia tarsi susilieja su miestų gatvėmis, o visai šalia esančias žaliąsias erdves ir kalnus keičia neaprėpiamo dydžio Sacharos dykuma.
Nors Maroko klimatas dėl aukštos temperatūros gali pasirodyti kiek ekstremalus, tačiau jėgas atgauti padeda gaivus vandenyno ar jūros vėjo dvelksmas. Vietiniai žmonės čia labai malonūs, draugiški bei paslaugūs, tačiau, kartu – paslaptingi. Maroke lengvai susikalbėsite prancūzų, ispanų ir anglų kalbomis.
Marokietiška mėtų arbata jūsų nuostabiai dienai
Marokietiška mėtų arbata yra tas gėrimas be kurio vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo dienos pradžios, ryto ir vakaro. Ji, dažnai, yra geriama ne tik namuose, tačiau ir kavinėse, restoranuose. Čia arbata gali būti geriama ištisą dieną. Ji yra patiekiama tiek prie saldaus stalo, kartu su džiovintais vaisiais, tiek ir geriama viena. Arbata ne ką mažiau žavi ir čia atvykusius turistus. Ramus ir gaivus skonis čia tarsi persipina su saldžiomis natomis. Verta pastebėti tai, kad stebina unikalios arbatos savybės, paruošimo būdas ir dominuojančios skonių gamos. Tradicinė marokietiška mėtų arbata yra patiekiama stiklinėse, o jos paviršių turi dengti natūraliai susiformavusi puta. Be kita ko, paprastai, nėra pasitenkinama tik vienu arbatos puodeliu. Prastu etiketo ženklu yra laikoma tai, jei svečias išgeria mažiau nei 3 arbatos puodelius. Kiekvienas iš jų simbolizuoja tam tikras gyvenimo duotybes: gyvenimą, meilę ir mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios stiklinės užpildymą. Jei ji yra pilna, tai reiškia, kad šis svečias namuose yra nelaukiamas ir jam derėtų kuo greičiau išeiti. Įdomu tai, kad pati arbata nėra auginama Maroko plantacijose. Čia ji yra importuojama iš Kinijos. Dažniausiai yra naudojamos “Chun me” ir “Zhu cha” arbatų veislės. . Labai dažnai, džiovinti arbatos lapeliai yra susukami į nedidelius rutuliukus. Kiek blizgus jų paviršius parodo, kad arbata yra šviežia. Ruošimo procese yra naudojami šalyje augantys mėtų lapai. Žiemos sezono metu, gali būti naudojami džiovinti mėtų lapai. Labai dažnai jie yra maišomi su pelynų lapais, Maroke vadinamas “Chiba”. Marokas šiandien yra vienas iš didžiausių arbatos importuotojų pasaulyje.
Šis itin saldus gėrimas dar kitaip gali būti vadinamas “Berberų viskiu”. O Berberai yra šiaurės Afrikos tautų grupė, kurių didžiausia populiacija gyvena būtent Maroke. Teigiama, kad šios arbatos istorija mena dar XIII a. Įdomu tai, kad marokietiška mėtų arbata tapo ne tik tradicinės virtuvės dalimi, tačiau ir kultūriniu atspindžiu, svetingumą pabrėžiančiu simboliu. Mėtos, kaip vaistinis augalas ir unikalus prieskonis, afrodiziakas buvo itin vertinamas dar Senovės Graikijoje. Tačiau, jų pritaikymo ir vartojimo būdas labai greitai paplito tiek po artimas šalis, tiek ir po visą pasaulį. Arbata Maroką pasiekė Europos prekybininkų dėka. Bandydami aplenkti pavojingus rytų šalių uostus jie atvyko į Maroką ir pardavė turimą arbatą. Šiandien ji yra prilyginama ritualiniam gėrimui ir traktuojama, kaip viešo socialinio gyvenimo dalis. Itin daug dėmesio būtina skirti ir servizo pasirinkimui. Būtina naudoti 90 -120 ml talpos stiklines ir metalinį virdulį, kuris gali būti kaitinamas ant atviros ugnies. 
Šį pavasarį teko keliauti po Maroką, ko pasekmė nemažas kiekis vietinės mėtų arbatos, bei marokietiški kilimai ? Klimai bus panaudoti papuošti namus, o arbatos galite įsigyti knygospigiau.lt svetainėje: https://knygospigiau.lt/zanras/marokietiska-arbata/
Berberų viskis - taip vietiniai vadina arbatą su stipriai per dideliu cukraus kiekiu.
Su automobiliu apvažiavome visą Maroką. Nuo Tandžero judant link Feso, Merzugos dykuma, Marakešas, savaitė kalnuose, Agadyras ir atgal į viršų. 
Pigu, šilta ir draugiški žmonės. 
Persikėlus į Ispanija visiška ramybė. Niekas nieko nesiūlo, niekur nekviečia...Jokių pardavimų nedaro ?
Keletas foto:

Marokas yra viena iš gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio valstybių. Šiai Afrikos žemyno šiaurės vakaruose esančiai šaliai yra priskiriamas ir karalystės titulas, joje vyrauja konstitucinės monarchijos politinis modelis.
Marokas ribojasi su Vakarų Sachara, Atlanto vandenynu, Alžyru, Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Ši šalis išsiskiria gamtos struktūra ir čia dominuojančiais vaizdais. Žavi ne tik užburiantis dykumų vaizdai, tačiau ir kalnų bei oazių kraštovaizdis, ryškių spalvų kupini miestai, kvapni virtuvė, gėrimai, apranga ir t.t. Įdomu tai, kad paplūdimio zonos čia tarsi susilieja su miestų gatvėmis, o visai šalia esančias žaliąsias erdves ir kalnus keičia neaprėpiamo dydžio Sacharos dykuma.
Nors Maroko klimatas dėl aukštos temperatūros gali pasirodyti kiek ekstremalus, tačiau jėgas atgauti padeda gaivus vandenyno ar jūros vėjo dvelksmas. Vietiniai žmonės čia labai malonūs, draugiški bei paslaugūs, tačiau, kartu – paslaptingi. Maroke lengvai susikalbėsite prancūzų, ispanų ir anglų kalbomis.
Marokietiška mėtų arbata jūsų nuostabiai dienai
Marokietiška mėtų arbata yra tas gėrimas be kurio vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo dienos pradžios, ryto ir vakaro. Ji, dažnai, yra geriama ne tik namuose, tačiau ir kavinėse, restoranuose. Čia arbata gali būti geriama ištisą dieną. Ji yra patiekiama tiek prie saldaus stalo, kartu su džiovintais vaisiais, tiek ir geriama viena. Arbata ne ką mažiau žavi ir čia atvykusius turistus. Ramus ir gaivus skonis čia tarsi persipina su saldžiomis natomis. Verta pastebėti tai, kad stebina unikalios arbatos savybės, paruošimo būdas ir dominuojančios skonių gamos. Tradicinė marokietiška mėtų arbata yra patiekiama stiklinėse, o jos paviršių turi dengti natūraliai susiformavusi puta. Be kita ko, paprastai, nėra pasitenkinama tik vienu arbatos puodeliu. Prastu etiketo ženklu yra laikoma tai, jei svečias išgeria mažiau nei 3 arbatos puodelius. Kiekvienas iš jų simbolizuoja tam tikras gyvenimo duotybes: gyvenimą, meilę ir mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios stiklinės užpildymą. Jei ji yra pilna, tai reiškia, kad šis svečias namuose yra nelaukiamas ir jam derėtų kuo greičiau išeiti. Įdomu tai, kad pati arbata nėra auginama Maroko plantacijose. Čia ji yra importuojama iš Kinijos. Dažniausiai yra naudojamos “Chun me” ir “Zhu cha” arbatų veislės. . Labai dažnai, džiovinti arbatos lapeliai yra susukami į nedidelius rutuliukus. Kiek blizgus jų paviršius parodo, kad arbata yra šviežia. Ruošimo procese yra naudojami šalyje augantys mėtų lapai. Žiemos sezono metu, gali būti naudojami džiovinti mėtų lapai. Labai dažnai jie yra maišomi su pelynų lapais, Maroke vadinamas “Chiba”. Marokas šiandien yra vienas iš didžiausių arbatos importuotojų pasaulyje.
Šis itin saldus gėrimas dar kitaip gali būti vadinamas “Berberų viskiu”. O Berberai yra šiaurės Afrikos tautų grupė, kurių didžiausia populiacija gyvena būtent Maroke. Teigiama, kad šios arbatos istorija mena dar XIII a. Įdomu tai, kad marokietiška mėtų arbata tapo ne tik tradicinės virtuvės dalimi, tačiau ir kultūriniu atspindžiu, svetingumą pabrėžiančiu simboliu. Mėtos, kaip vaistinis augalas ir unikalus prieskonis, afrodiziakas buvo itin vertinamas dar Senovės Graikijoje. Tačiau, jų pritaikymo ir vartojimo būdas labai greitai paplito tiek po artimas šalis, tiek ir po visą pasaulį. Arbata Maroką pasiekė Europos prekybininkų dėka. Bandydami aplenkti pavojingus rytų šalių uostus jie atvyko į Maroką ir pardavė turimą arbatą. Šiandien ji yra prilyginama ritualiniam gėrimui ir traktuojama, kaip viešo socialinio gyvenimo dalis. Itin daug dėmesio būtina skirti ir servizo pasirinkimui. Būtina naudoti 90 -120 ml talpos stiklines ir metalinį virdulį, kuris gali būti kaitinamas ant atviros ugnies. 
Šį pavasarį teko keliauti po Maroką, ko pasekmė nemažas kiekis vietinės mėtų arbatos, bei marokietiški kilimai ? Klimai bus panaudoti papuošti namus, o arbatos galite įsigyti knygospigiau.lt svetainėje: https://knygospigiau.lt/zanras/marokietiska-arbata/
Berberų viskis - taip vietiniai vadina arbatą su stipriai per dideliu cukraus kiekiu.
Su automobiliu apvažiavome visą Maroką. Nuo Tandžero judant link Feso, Merzugos dykuma, Marakešas, savaitė kalnuose, Agadyras ir atgal į viršų. 
Pigu, šilta ir draugiški žmonės. 
Persikėlus į Ispanija visiška ramybė. Niekas nieko nesiūlo, niekur nekviečia...Jokių pardavimų nedaro ?
Keletas foto:

Marokas yra viena iš gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio valstybių. Šiai Afrikos žemyno šiaurės vakaruose esančiai šaliai yra priskiriamas ir karalystės titulas, joje vyrauja konstitucinės monarchijos politinis modelis.
Marokas ribojasi su Vakarų Sachara, Atlanto vandenynu, Alžyru, Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Ši šalis išsiskiria gamtos struktūra ir čia dominuojančiais vaizdais. Žavi ne tik užburiantis dykumų vaizdai, tačiau ir kalnų bei oazių kraštovaizdis, ryškių spalvų kupini miestai, kvapni virtuvė, gėrimai, apranga ir t.t. Įdomu tai, kad paplūdimio zonos čia tarsi susilieja su miestų gatvėmis, o visai šalia esančias žaliąsias erdves ir kalnus keičia neaprėpiamo dydžio Sacharos dykuma.
Nors Maroko klimatas dėl aukštos temperatūros gali pasirodyti kiek ekstremalus, tačiau jėgas atgauti padeda gaivus vandenyno ar jūros vėjo dvelksmas. Vietiniai žmonės čia labai malonūs, draugiški bei paslaugūs, tačiau, kartu – paslaptingi. Maroke lengvai susikalbėsite prancūzų, ispanų ir anglų kalbomis.
Marokietiška mėtų arbata jūsų nuostabiai dienai
Marokietiška mėtų arbata yra tas gėrimas be kurio vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo dienos pradžios, ryto ir vakaro. Ji, dažnai, yra geriama ne tik namuose, tačiau ir kavinėse, restoranuose. Čia arbata gali būti geriama ištisą dieną. Ji yra patiekiama tiek prie saldaus stalo, kartu su džiovintais vaisiais, tiek ir geriama viena. Arbata ne ką mažiau žavi ir čia atvykusius turistus. Ramus ir gaivus skonis čia tarsi persipina su saldžiomis natomis. Verta pastebėti tai, kad stebina unikalios arbatos savybės, paruošimo būdas ir dominuojančios skonių gamos. Tradicinė marokietiška mėtų arbata yra patiekiama stiklinėse, o jos paviršių turi dengti natūraliai susiformavusi puta. Be kita ko, paprastai, nėra pasitenkinama tik vienu arbatos puodeliu. Prastu etiketo ženklu yra laikoma tai, jei svečias išgeria mažiau nei 3 arbatos puodelius. Kiekvienas iš jų simbolizuoja tam tikras gyvenimo duotybes: gyvenimą, meilę ir mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios stiklinės užpildymą. Jei ji yra pilna, tai reiškia, kad šis svečias namuose yra nelaukiamas ir jam derėtų kuo greičiau išeiti. Įdomu tai, kad pati arbata nėra auginama Maroko plantacijose. Čia ji yra importuojama iš Kinijos. Dažniausiai yra naudojamos “Chun me” ir “Zhu cha” arbatų veislės. . Labai dažnai, džiovinti arbatos lapeliai yra susukami į nedidelius rutuliukus. Kiek blizgus jų paviršius parodo, kad arbata yra šviežia. Ruošimo procese yra naudojami šalyje augantys mėtų lapai. Žiemos sezono metu, gali būti naudojami džiovinti mėtų lapai. Labai dažnai jie yra maišomi su pelynų lapais, Maroke vadinamas “Chiba”. Marokas šiandien yra vienas iš didžiausių arbatos importuotojų pasaulyje.
Šis itin saldus gėrimas dar kitaip gali būti vadinamas “Berberų viskiu”. O Berberai yra šiaurės Afrikos tautų grupė, kurių didžiausia populiacija gyvena būtent Maroke. Teigiama, kad šios arbatos istorija mena dar XIII a. Įdomu tai, kad marokietiška mėtų arbata tapo ne tik tradicinės virtuvės dalimi, tačiau ir kultūriniu atspindžiu, svetingumą pabrėžiančiu simboliu. Mėtos, kaip vaistinis augalas ir unikalus prieskonis, afrodiziakas buvo itin vertinamas dar Senovės Graikijoje. Tačiau, jų pritaikymo ir vartojimo būdas labai greitai paplito tiek po artimas šalis, tiek ir po visą pasaulį. Arbata Maroką pasiekė Europos prekybininkų dėka. Bandydami aplenkti pavojingus rytų šalių uostus jie atvyko į Maroką ir pardavė turimą arbatą. Šiandien ji yra prilyginama ritualiniam gėrimui ir traktuojama, kaip viešo socialinio gyvenimo dalis. Itin daug dėmesio būtina skirti ir servizo pasirinkimui. Būtina naudoti 90 -120 ml talpos stiklines ir metalinį virdulį, kuris gali būti kaitinamas ant atviros ugnies. 
Šį pavasarį teko keliauti po Maroką, ko pasekmė nemažas kiekis vietinės mėtų arbatos, bei marokietiški kilimai ? Klimai bus panaudoti papuošti namus, o arbatos galite įsigyti knygospigiau.lt svetainėje: https://knygospigiau.lt/zanras/marokietiska-arbata/
Berberų viskis - taip vietiniai vadina arbatą su stipriai per dideliu cukraus kiekiu.
Su automobiliu apvažiavome visą Maroką. Nuo Tandžero judant link Feso, Merzugos dykuma, Marakešas, savaitė kalnuose, Agadyras ir atgal į viršų. 
Pigu, šilta ir draugiški žmonės. 
Persikėlus į Ispanija visiška ramybė. Niekas nieko nesiūlo, niekur nekviečia...Jokių pardavimų nedaro ?
Keletas foto:

Rugsėjo 12 d. startavo technologijų bendrovės „Samsung“ organizuojamas socialinės atsakomybės projektas „Solve for Tomorrow“. Dvyliktus metus iš eilės vyksiantis projektas šiemet 9–12 klasių
Baltijos šalių moksleivius kviečia generuoti idėjas ir ieškoti technologinių sprendimų tvaresnei aplinkai kurti. Trijų geriausių idėjų autoriams atiteks net 16 tūkst. eurų prizinis fondas.
2022 m. konkurso tema pasirinkta neatsitiktinai – šių dienų kontekste mūsų planetos ekosistemos balansas itin svarbus. Tam, kad kuo daugiau kartų galėtų gyventi švarioje ir sveikoje planetoje, būtina atitinkamų veiksmų imtis jau dabar. Todėl „Samsung“ moksleivių klausia – kaip pasitelkti technologijas jau šiandien, kad rytoj gyventume tvariau?
„Samsung“ inicijuota apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių mano, jog dabartinė aplinkos būklė visame pasaulyje yra prasta. Tačiau tiek pat respondentų taip pat atsakė tikintys, jog visiems susitelkus, aplinką galima apsaugoti. Per ilgus šio projekto gyvavimo metus esame daugybę kartų įsitikinę, kad moksleivių įdėjos ir ryžtas gali padėti pasiekti puikių rezultatų. Todėl laukiame įvairiausių jaunimo idėjų, kurios padėtų pagerinti aplinkos būklę: nuo mobiliųjų programėlių iki aplinkosaugos iniciatyvų“, – teigia programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.
Į 3–5 dalyvių komandas susibūrę moksleiviai paraiškas dalyvauti konkurse galės teikti nuo rugsėjo 12 d., o idėjas plėtoti iki gruodžio mėnesio. Tam, kad idėjos būtų išpildytos visapusiškai, dalyvių komandas konsultuos įvairių sričių mentoriai.
Dalyvių paraiškas vertins patyrusi jungtinė Baltijos šalių komisija, kuri atsižvelgs į šiuos kriterijus: ar siūloma remtis naujausiomis technologijomis, ar kūrybinė idėja yra originali, ar įmanoma idėją įgyvendinti realybėje ir į tai, kokį teigiamą socialinį poveikį tai gali duoti visuomenei.
9–12 klasių moksleiviai teikti konkurso paraiškas galės iki spalio 6 d. projekto svetainėje www.skaitmeninisiq.lt. Sėkmingiausiai programoje pasirodžiusios komandos paaiškės 2023 metų pradžioje, finaliniame idėjų pristatymo renginyje. Konkurso prizinio fondo, kuris bus padalintas trims laimėtojų komandoms, vertė siekia 16 tūkst. eurų. Nugalėjusiai komandai šiais metais atiteks
5 tūkst. eurų piniginis apdovanojimas ir 5 tūkst. eurų vertės prizas „Samsung“ įrenginiams įsigyti. Prizais bus apdovanotos ir antrą bei trečią vietą užėmusios komandos.
Praėjusiais metais „Samsung“ būrė moksleivių komandas pandemijos sukeltoms visuomenės problemoms spręsti – jaunuoliai bandė atkurti pusiausvyrą tarp gyvenimo skaitmeninėje erdvėje ir gyvenimo realybėje. „Solve for Tomorrow“ finale dalyvavo net 15 moksleivių komandų iš Baltijos šalių. Prizines vietas užėmė komandos iš Latvijos ir Estijos, tačiau finale rungėsi ir 5 komandos iš Lietuvos.

Apie Avensį kalba buvo. 
Geriau pirkti be dujų ir dėtis dujas pačiam, nes kaip rodo praktika mašinos su dujom būna labiau nuvažinėtos kaip ir dyzeliai. Ir nežinosi ar dujos tvarkingai įdėtos. Arba jei įranga dėta prieš 10m tai reikės viską atnaujint. Bet jeigu tvarkingas auto su dujom, tai kodėl ne. 
Šiaip turint 5k patarčiau dar kažkiek pasitaupyt ir imt naujesnį modelį nuo 2009m. 
Bet jeigu ieškojai golf, tai jo dydžio atitikmuo būtų Auris. Dar yra daug kitų Toyotų modelių - Corolla sedanas, Yaris, Verso-S (Subaru Trezia), Urban Cruiser, Aygo, visi patikimi, ten jau rinkis pats pagal dydį ir formą. 

„Elinta Charge“ – elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių vystytoja ir gamintoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Neseniai 7 mln. eurų investiciją gavusi įmonė ir toliau siekia išsikeltų tikslų tapti top 10 lyderiaujančių EU stotelių gamintojų Europoje. Apie verslo įkūrimą, iššūkius ir pasiekimus kalbamės su įmonės direktoriumi Ignu Mikučiu.
Papasakokite, nuo ko prasidėjo Jūsų įmonės kelionė? Kas paskatino imtis šios verslo idėjos?
Pirmoji elektromobilių įkrovimo stotelė Lietuvoje buvo sukonstruota prieš maždaug dešimtmetį Elintos dirbtuvėse. Tai buvo mūsų technikos direktoriaus Dainiaus, tuomet praktikanto Elintoje, bakalauro darbo baigiamasis projektas. Elintos įkūrėjai visada buvo orientuoti į ateities technologijas net ir tuomet, kai Lietuvoje apie elektromobilius dar niekas nekalbėjo, Elintoje pradėta testuoti pirmoji stotelė. Prieš 4 metus šis projektas išaugo į atskirą įmonę, užsiimančią įkrovimo stotelių kūrimu ir gamyba.
Skaitykite visą interviu: https://versloidejos.lt/verslo-vikingai/ignas-mikutis-nuo-pat-pradziu-buvome-orientuoti-i-ateities-technologijas/

Kam šnekėti vėjus apie tai ko visiškai neišmanai? 
Žieminė padanga net vizualiai akivaizdžiai skiriasi nuo vasarinės, nereikia jokių žymėjimų, kad atskirt. 
Bet kokia net pati pigiausia žieminė padanga žiemą važiuos nepalyginamai geriau ir saugiau nei pati geriausia ir brangiausia vasarinė padanga. Tai vadinama fizikos dėsniais. 
Padangos kietumas nenurodo jos sukibimo savybių. 

Savaime aišku, kad kuo brangesnė padanga tuo geriau važiuos, bet ne pas visus yra biudžeto brangiausioms padangoms, todėl žmonės dažnai renkasi arba premium dėvėtas arba už tą pačią kainą naujas kiniškas. Tai iš patirties galiu pasakyti, kad naujos kiniškos žymiai geriau tiek sukibimo prasme tiek patikimume tiek nuvažiuojamam atstume. Didžiausias trūkumas, kad jos garsiau važiuoja ir būna vibruoja, bet tas aktualu tik tolimoms kelionėms. Užtat pirkdamas naujas gauni garantiją. Aišku jeigu rasi kur apynaujes premium be defektų tai bus puikus pasirinkimas, bet tokių ir su žiburių nerasi, kur pardavinėja prekybininkai ten didžioji dalis klijuotos, lopytos, surinktos iš skirtingų komplektų ir pan. O defektų pasitaiko tiek pas kiniečius tiek pas premium panašiu dažnumu, nes kiniečių kokybė stipriai pakilo, o premium stipriai nukrito. Paimi 15m. senumo padangą ir ji dar atrodo kaip nauja, tuo tarpu 3m. senumo jau būna visiškai sudžiuvus ir sutrūkinėjus, nebetinkama važiavimui. 

https://www.esinvesticijos.lt/
https://www.invega.lt/verslui/20
https://inovacijuagentura.lt/ 

Is posto atrodo jog vienintelis dalykas ka turi tai domena. 
Tiekejus easy susirasti, ir net sakyciau jog jei pradesi bizni, savo tiekejus pramesi po 2-3 menesiu, nes jie jau kokios 3 rankos bus. 
Svarbus momentas tai pinigai. Jei eshopui gali dropshipingu kazkiek dirbti ar su minimaliu stocku. Bet su fizine tai tu easy 50-100 k turesi tik stockui ir management system imesti iskart. 
O dar reik daug patirties ir price range pasirinkti ir teisinga stocka susipirkti. Nes labai platus spektras zaislu - nuo kudikiu iki paugliu.
Vnz tu sakyk ko tau is tikro reik: pinigu ar zmogaus kuris padetu teisingai tavo pinigus nukreipti sitam versle. 
 
 

https://www.esinvesticijos.lt/
https://www.invega.lt/verslui/20
https://inovacijuagentura.lt/ 

NEabai, dabr botai laužo tuos "capture" kaip sėmkutes.

nenustoji stebint

:DDD

Paieškos balsu optimizavimas: kaip tobulinama technologija ir kokia nauda verslui?
Atsiradus „Alexa“, „Siri“, „Google Assistant“ ir kitoms dar besivystančioms AI technologijoms balsu pagrįstos paieškos tapo itin populiarios. Paprasta balso komanda galima atlikti bet ką – užsisakyti maisto, paprašyti mėgstamos dainos ar ieškoti reikalingos informacijos.
Paieška balsu suteikia informaciją klientams, o įmonėms poreikis būti paieškos sąrašų viršuje ir toliau yra prioritetas. Norėdami užtikrinti, kad jūsų verslo svetainė būtų pateikta paieškos reitingų viršuje, turite įdiegti VEO (Voice Engine Optimization) – paieškos balsu optimizavimą.
Skaitykite visą straipsnį: https://www.delfi.lt/m360/eksperto-zvilgsnis/paieskos-balsu-optimizavimas-kaip-tobulinama-technologija-ir-kokia-nauda-verslui.d?id=90896487

Paieškos balsu optimizavimas: kaip tobulinama technologija ir kokia nauda verslui?
Atsiradus „Alexa“, „Siri“, „Google Assistant“ ir kitoms dar besivystančioms AI technologijoms balsu pagrįstos paieškos tapo itin populiarios. Paprasta balso komanda galima atlikti bet ką – užsisakyti maisto, paprašyti mėgstamos dainos ar ieškoti reikalingos informacijos.
Paieška balsu suteikia informaciją klientams, o įmonėms poreikis būti paieškos sąrašų viršuje ir toliau yra prioritetas. Norėdami užtikrinti, kad jūsų verslo svetainė būtų pateikta paieškos reitingų viršuje, turite įdiegti VEO (Voice Engine Optimization) – paieškos balsu optimizavimą.
Skaitykite visą straipsnį: https://www.delfi.lt/m360/eksperto-zvilgsnis/paieskos-balsu-optimizavimas-kaip-tobulinama-technologija-ir-kokia-nauda-verslui.d?id=90896487

Dėkuj Venom, pravaliau tuos senus postus....

Nu tu ir mldc

Jeigu reikia patarimų, paskambinkite +37060758856 Robertas, atsakysiu į visus klausimus. 
https://bilger.lt/lt/
https://www.linkedin.com/in/robertas-simkus/ 

+37060758856 Robertas - skambinkit, pakonsultuosiu.
 
https://bilger.lt

+37060758856 Robertas - skambinkit, pakonsultuosiu.
 
https://bilger.lt