savasmg

Laba diena, norėjau pasidalinti, neseniai savo užbaigtu projektų ir pagalvojau, kad gal tai jus sudomins. šie žemėlapiai vaizduoja Lietuvos ir atskirų miestų 2016 seimo rinkimų rezultatus apylinkių lygmeniu (visos iš 1996 apylinkių). Šį projektą pradėjau kurti šia vasarą, nes ieškojau kažko panašaus, kas pavaizduotų rezultatus smulkiau nei apygardomis, bet supratau, kad tokio žemėlapio niekur nėra todėl nusprendžiau sukurti jį pats ir pasidalinti su kitais.
 
Visas albumas didele raiška lietuviškai:
https://imgur.com/a/l5RpH
 
Turiu ir anglišką versija:
https://imgur.com/a/iObfh
 
Keletas idomesnių pastebėjimų:
 
Šie žemėlapiai vaizduoja kiekvienos apylinkės laimėtojus, išskyrus tiuomet kai dvi partijos pasidalija pirmą vietą, tokių atviejų buvo 43.
Vienintelis kartas kai įvyko lygiosios tarp trijų partijų buvo pirmas vienmandatės turas Visagino-Zarasų apygardos Antazavės apylinkėje, kur V. Besakirskas (LVŽS), R. Žilinskas (TS-LKD) ir A. Dumbrava (PTT) gavo kiekvienas 63 balsus.
 
Trukstamos apylinkės:
 
Kaikurių apylinkių duomenų nepavyko rasti, VRK tinklalapio apylinkių rezultatų sarašuose jų tiesiog nebuvo, nors VRK žemėlapyje jos buvo pavaizduotos, nežinau kaip VRK padarė klaida ir kur tuos duomenis rasti, tad pažymėjau jas "nėra duomenų".
Tai:
Karoliniškių apyg: Kriaučiūnų apylinkė,
Marijampolės: Gedimino apylinkė,
Sūduvos: Kūlokų apylinkė,
Varėnos-Trakų: Žiūrų apylinkė,
Sėlos: Zarinkiškių apylinkė,
Radviliškio: Gražiškių, Papušynio, Acokavų ir Polekėlės apylinkės.
 
Šaltinai kuriais naudojausi:
http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai
 
http://vrk.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=d74e9e219cf14748b836af357038e065
 
Balti žemėlapiai kurios sukuriau šiam projektui:
https://imgur.com/a/WTjDn

Pasistengsiu kuo trumpiau aprašyt, kad nebūtų labai ilgas rašinys :)
 
Prieš tai panašiame kurorte-saloje buvau tik Kretoje, todėl pagrinde lyginsiu su ja. Aplamai Tenerifė tai ne sala, o ugnikalnis, todėl jeigu norite gulėti ant balto smėliuko po palme geriau skriskit į kitą salą, kad ir tą pačią Kretą. Tenerifėje tik vienoje vietoje yra smėlėtas paplūdimys, į kurį smėlis buvo atvežtas iš Sacharos, todėl ten būna daug žmonių, brangūs gultai ir t.t. Visos kitos pakrantės akmenuotos, tiksliau iš suakmenėjusios lavo, aišku irgi galima degintis ir maudytis, tik geriau su savimi turėti maudymosi batus. Atostogauti galima kiaurus metus, nes vasaros nebūna tokios karštos kaip pvz pačioje Ispanijoje, o žiemą būna +19.
 

 
Kainos:
Bilietus radom per Azuon programą į vieną pusę su visos dienos persėdimu Kopenhagoje, o atgal su pusės dienos persėdimu Barselonoje. 600€ keturiems. Tai vienam žmogui į vieną pusę gaunasi 75€. Be lagaminų. Dar buvo po vieną naktinį persėdimą, kurie labai nuvargino, geriau kažkiek primokėt ir imti bilietus be jų.
Nakvynė ~170€ pirmos 4 dienos ir ~130€ kitos 4 dienos. Čia kaina visiems 4 žmonėms. Abiem atvejais buvo paprasti, šiuolaikiškai įrengti butai su atskirais miegamaisiais. Pigesnis buvo geresnis, kaip visad :) Buvo ir pigesnių variantų, bet be reitingo arba su netikrais atsiliepimais. Taip pat buvo daug bandymų apgauti, pvz., kaina maža, o apačioj smulkiai parašyta, kad prisideda kosminiai valymo, patalynės ir pan. mokesčiai. Taigi skaitykit atidžiai. Variantai su pusryčiais kainavo labai daug, todėl jų atsisakėm.
Mašiną nuomojomės rekomenduotoje firmoje "Cicar", Opel Corsa 8 dienom kainavo ~130€. Viskas labai paprasta: rezervuoji internetu be jokių mokesčių, atvažiuoji į vietą, sumoki grynais nuomos kainą ir 18€ užstatą už pusę kuro bako, kurį jei nori gali išnaudot. Skirtingai nei populiariose firmose kaip Hertz, Europcar ir pan. - jokių kortelių, jokių kosminių depozitų, jokių užslėptų mokesčių, antras ir trečias vairuotojai nemokamai, pilnas draudimas be jokių išskaitų - mašiną gali nors ir nuo skardžio numest :D Benzinas labai pigus, 85-90ct, o ir valgė tik ~7l, tai galima važinėt ir važinėt. Tik labai ilgos eilės prie langelio, nes populiari firma ir daug norinčių, todėl vos išlipus iš lėktuvo iš karto skubėkit pas juos.
Kainos kavinėse nemažos, kad dviems žmonėms paprastai pavalgyti reikia išleisti ~25€. Nors buvom užklydę į vietinių valgyklą kur porcija už 5€, bet pavalgiau turbūt skaniausiai.
Kainos parduotuvėse kaip pas mus, kai kas pigiau (taip taip, netgi saloje Atlanto vandenyne maistas pigesnis nei pas mus :D).
 
Pramogos:
 
Loro parkas.

Turbūt labiausiai išreklamuota pramoga saloje, bet neverta nei savo kainos nei laiko. Vienintelis ruonių pasirodymas patiko. Delfinų nematėm, nes buvo remontas. Orkos tik žmones vandeniu pataškė ir tiek. Papūgų šou neįdomus, nebent pirmose eilėse sėdėti. Visas parkas tik papūgos ir žuvys, iš kurių tik kelios buvo įdomios. Na nebent pingvinai sužavėjo. Dar turėjo būti beždžionės ir dideli katinai, bet jų nematėm. Tunelis-akvariumas realybėje ne toks įspūdingas kaip foto. Maistas viduje trigubom kainom, nes išeiti ir grįžti negalima. Ir visas parkas žymiai mažesnis nei įsivaizdavom. Geriau į Kauno zoologijos sodą nueikit, tikrai bus įdomiau.
 
Olos.

Nors kiek nuvylė, nes tikėjomės, kad teks daug vaikščioti olomis, o iš tikro tik porą šimtų metrų paėjome, tačiau vistiek buvo įdomu, nes ne visada yra galimybė užeiti į lavos suformuotą olą. Taip pat draugiški gidai daug ką papasakoja apie tai, apie istoriją ir t.t. Apsirengt šilčiau, nes apačioj šalta.
 
Pats ugnikalnis el Teide.

Pakilimas į ugnikalnį vyksta su funikulieriumi, tačiau jis veža ne į pačią viršūnę. Kad pakilti į pačią viršūnę reikia išsiimti leidimą internetu, kurie jau daugiau nei prieš mėnesį buvo visi išimti. Čia tam, kad riboti žmonių skaičių, kad nekenkt gamtai ir pan. Tik klausimas ar jums jų reikia, nes ten nors aukščio skirtumas tik keli šimtai metrų, tačiau eiti pėsčiom tikrai labai toli, mes tikrai nebūtumėm lipę. Ir aukštis didelis - 3600m., daug kam svaigsta galva, vienai mūsų komandos narei net pasidarė bloga ir teko anksčiau leistis žemyn. Bilietus į funikulierių taip pat reikia pirkti iš anksto, nes vietoje visi jau buvo išpirkti. Atvykti kiek anksčiau, nes ilgai užtruks, kol rasit vietos prisparkuot. Apsirengt šilčiau, nes viršuj šalta.
 
Tarpeklis Maska.

Kaip darėme mes - nuvažiavome į miestelį Los Gigantes, ten priparkavom mašiną, sėdome į taxi už 25€, kuris mus nuvežė iki Maskos (galima surasti kitus važiuojančius turistus ir susimesti ant taxi). Iš ten ėjome tarpekliu žemyn 5,5km. Priėję prie jūros sėdome į katerį kuris mus akimirksniu nuvežė atgal į Los Gigantes. Kaina po 10€/asm, ima korteles. Buvo žmonių kurie ėjo pirmyn - atgal, bet aš kai prie tokių žygių nepratęs tikrai neeičiau atgal ir dar į viršų. Bet kai į vieną pusę ir žemyn, tai tik maloniai pavargom, bet patiko, vaizdai tikrai to verti. Pradėjom eiti 16:40, priėjom galą gal 18:30 ir vos spėjom į paskutinį katerį, jau buvo išplaukęs, gerai, kad pamatė, kai mojavom ir grįžo, kitaip būtų nepyragai :) Taigi geriau nesivėlinti ir pradėti eiti anksčiau. Užsidėti patogią avalynę ir pasiimti vandens. Papildomų drabužių nereik, šalčiau nei kitur nebus.
 
 
Restaurante El Cordero - vietinių lietuvių rekomenduotas restoranas. Nors tai tik pavalgymas, bet vistiek kaip pramoga, nes sėdi tarsi džiunglėse, atmosfera tikrai verta ten nuvažiuoti. Maistas neblogas, kainos nedidelės. Užsisakėm ant visų mėsos asorti skirtą dviems žmonėms, atnešė labai daug, visi persivalgėm ir dar kažkiek liko. Taigi realiai jo užtektų 6 žmonėms sočiai pavalgyt, o tiesiog papietaut ir 8 užtektų.
 
Dar ten yra neva geriausias pasaulyje vandens parkas, bet neėjom.
 
 
Kas nepatiko:
Sala labai tankiai apgyvendinta. Joje gyvena ~900k vietinių, o per metus aplanko 5mln. turistų. Kretoje galėjai pasijusti vienas gamtoje, čia to jausmo nebuvo, žmonių pilna visur. Kaip ir šiukšlių. Pakėlėse, krūmuose, paplūdimiuose - visur pilna šiukšlių ir nuorūkų. Kretoje, Kroatijoje daug švariau.
Vietiniams tu esi ne žmogus, o pinigų maišas, kurį reikia stengtis kuo labiau nutręšt. Ten už parkingą, ten už foto, ten už dar ką nors. O kavinėse neretai bandė apgauti (gal kur ir apgavo, tik nepastebėjom). Daug kur neprašius atnešdavo bandelių, po to už jas priskaičiuodavo. Kai kur po 80ct, kai kur po 1,50€. Bet čia pas juos lyg ir priimta, tai dėl to nepykom. Netyčia papuolėm į restoraną, padavėjas atneša kiekvienam po meniu, iškart nepatiko, kad kiekvienam meniu skiriasi kainos, padavėjas sako kainos bus kaip pigiausiam meniu. Ok, užsisakom po pigiausią antrą patiekalą triušieną 9,70€, visi kiti jau už kelioliką €, po visko atneša sąskaitą kur triušiena įrašyta 11,70€. Sakau buvo ne tokia kaina, o tas atneša jau kitą meniu kur parašyta 11,70€ :D Ilgai su juo ginčijomės, galiausiai nuėjo, grįžo, sako, sorry, tu teisus, kitam meniu kita kaina.
Kitas atvejis - rinkomės ką pavalgyt ir meniu pamatėm žuvies ir jūros gerybių asorti 2 žmonėms. Kadangi iš praeito karto jau žinom, kad tokie dalykai labai dideli, tai užsakom vieną ant visų. Dėl visa ko dar antrą kartą patikslinu padavėjui, kad mes imam tik vieną, atsako ok. Atneša jau mažesnę porciją, likom kiek nedavalgę, buvo vos 4 midijos ir 4 krėvėtės, žuvies išvis nebuvo. Atneša sąskaitą, o ten įrašytos dvi porcijos! Pasikviečiu padavėją, sakau gal čia klaida? Sako, ne juk jūs 4iese valgėt, reiškia jums priklauso dviguba porcija. Ir neva nepamena, kad mes prašėm tik vienos porcijos. Vėl teko ilgai ginčytis, sakau kviesk manager'į, nes už orą nemokėsim. Jau piktai sako čia jokių manager'ių nėra, jei nenori gali nemokėt, bet žinok, kad esi neteisus. Žinau, kad buvau teisus, tai sumokėjom už vieną porciją ir išėjom, mūsų lengvai neapgausi :) Koks nors vokietis ar britas kurių ten pilna net nežiūrėtų į sąskaitą, tiesiog susimokėtų ir išeitų, jie ant to ir žaidžia.
Maistas irgi ne visur buvo skanus. Palyginus Kretoje visur buvo skanu, net ir iki tol nematyti vietiniai patiekalai.
Esmė tame, kad į bet kokius kabakus eiti negalima, reikia pasiklausti vietinių patarimų arba pasižiūrėti atsiliepimus kokiam tripadviser'yje. Tiksliai padavėjui išaiškinti ką būtent užsakai ir už kokią kainą. Ir neužsakinėti nieko ko nežinai kainos, pvz., draugas užsisakė porą sulčių, priskaičiavo po 5€ už stiklinę.
 

 
Kas patiko:
Kraštovaizdžiai. Ypač važinėjant aplink ugnikalnį, ten atrodo, kad važiuoji ne realybėje, o žiūri kokį 3D filmą :) Taip pat siauri serpantinai prie Maska, labai priminė Norvegiją.


 
Kiti punktai:
Sostinė niekuo nesiskiria nuo įprasto miesto, negi tramvajai yra, net nesijaučia, kad randiesi saloje.

Klimatas skiriasi šiaurinėje ir pietinėje salos pusėse. Šiaurėje šalčiau. Tačiau ten švaresnis vanduo ir švaresni pliažai.
Geriausios parduotuvės Alcampo (lenkiško Auchan analogas) ir Carrefour. Iš mažesnių geras tinklas Mercadona. Dar yra Dino, bet ten nepatiko kokybė.
Pagrindinis kelias einantis beveik per visą salą geras, tiesus, greitis 120, taigi galima greitai nukeliauti į kitą salos pusę, nors ryte buvo ilgas kamštis, vos spėjom į lėktuvą. Tačiau maži keliukai visi siauri, vingiuoti, dar kas nors velkasi, todėl važiuoti jais užtrunkama daugiau laiko nei rodo navigacija.
 
Bendrai lyginant su Kreta Tenerifėje kažkiek gražesni vaizdai dėka ugnikalnio, tačiau pagal kainos/kokybės santykį laimi Kreta.

Manau, kad noras gyventi JAV labai stipriai įtakotas Holivudo. Kiek esu girdėjęs pasakojimų iš ten gyvenančių giminių tai tikrai yra daugybė problemų apie kurias LT net nepagalvotum, žinoma galimybių daugiau, bet jų daugiau nei LT ir tam pačiam Londone, tai kokio galo trenktis taip toli? :)
Kaip turistui, bet kada galima nuvykti ir manau daugumai to pilnai pakaktų, nes įsivaizduoju, kad bent 50% visų pildančių žaliai kortai, nėra JAV praleidę nei keleto savaičių arba apskritai nėra ten buvę.
 
Nėra ta Lietuva juk tokia trečio pasaulio valstybė, kad reikėtų kaip kokiems ne..ams veržtis į Amerika aka svajonių šalį gyventi ir tikėtis, kad pateksit į rojų.

Sveiki visi! Kadangi dar prieš metus pačiam teko ieškoti ir skaityti įvairius tekstus apie įvairias informatikos studijas, nusprendžiau pasidalinti su savo studijuojamu dalyku. Tad esu VU MIF Informacinių technologijų (IT) pirmo kurso studentas. Praeitais metais į savo sąrašą įrašiau tris dalykus: PS, IT, INFO (visi VU, kadangi esu vilnietis, o į Kauną važiuoti mokytis nebuvo noro). Iki PS pritrūko 0,16 balo ir visiškai nesigailiu įstojęs į IT studijų programą, kadangi tai labai panaši programa, trunka trumpiau tik deja nėra visų legendinių MIF’o dėstytojų, pas kuriuos gal linksmiau paskaitose pasedėti. Tad studijuoju IT, šiuo metu antrame semestre, mokytis sekasi pakankamai gerai, pažymiais, mokslo krūviu nesiskundžiu. Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie pirmąjį semestrą, ką jame teko mokytis, ką nuveikti ir kas laukia jūsų jeigu nuspręsite stoti į būtent šią studijų programą. 2016 metais minimalus konkursinis balas buvo 5,8 (jeigu atmintis nemeluoja), priėmė 80 studentų į VF. Jeigu kam nors įdomu ir turite daugiau klausimų tiek apie studijas tiek apie patį MIF’ą galite rašyti ir klausti: [email protected] stengsiuosi, kuo įmanoma labiau padėti ir atsakyti visus klausimus. Jeigu turite klausimų apie programų sistemas, galite taip pat užduoti klausimus susijusius su šia studijų programa.
Taigi, dalykai, kuriuos mokiausi 1 kurso 1 semestre:
 
Diskrečioji matematika
 
Diskrečiąją dėstė Robertas Petuchovas, tačiau kiek teko girdėti gavo geresnį darbo pasiūlymą ir nuo kitų metų VU nebedėstys. VU MIF’e dėstė antrus metus ir iš žmonių, kurie kartojo kursą teko sužinoti, kad per metus patobulėjo, pasidarė skaidres ir dėstyti jam šįkart sekėsi žymiai geriau. Tačiau, nepaisant visko, gal ir į naudą jo išėjimas iš VU, kadangi per teorines paskaitas daugelis dalykų buvo pateikiama sunkiai ir nesuprantamai. Po kokių dviejų mėnesių į teorines paskaitas nustojau vaikščioti, nes per pratybas viską paaiškina antrą kartą tik su praktiškai pavyzdžiais, kurie bent man pasirodė žymiai paprastesni, negu kad būdavo pateikiami teorinių paskaitų metu. Taip pat, kaip ir minėjau šiais metais turėjo skaidres ir buvo sumąstęs studentams palengvinti gyvenimą, t.y. už kiekvieną gramatinę ar matematinę klaidą jo konspektuose studentas gauna 0,05 balo. Matyt, pats nesitikėjo, kad palikinėja tiek klaidų. Pats surinkau 1,2 balo, o per kursą daugiausiai surinkęs buvo apie 3,4 balo. Per semestrą teko rašyti du kolius, kiekvienas po 3 balus. Be to, kiekvienų pratybų pradžioje po mažą testuką iš praeitų pratybų spręstų uždavinių, iš viso – 4 balai. Taigi, viską parašius – 10. Į egzaminą eiti nereikia jeigu jus tenkina turimas pažymys. Koliai nebuvo labai lengvi, pasimokyti jiems reikėdavo, tačiau nuosekliai mokantis išgyventi įmanoma. Mini testukai taip pat nebuvo sunkūs, te reikėdavo prieš pratybas pasižiūrėti praeitą kartą spręstus uždavinius ir viskas. Išvedė 8, t.y. turėjau 7 + 1,2 mano surinktų papildomų balų. Į egzaminą neėjau, bet kiek girdėjau buvo sunkus. Jame buvo ~ 20 iš 80 studentų iš kurių ~ 5 išlaikė.
 
Įvadas į kompiuterių architektūrą
 
Šį dalyką dėstė Vilius Okockis. Dar vienas dėstytojas, kuris mano žiniomis nuo kitų metų nebedėstys VU, kadangi apsigynė doktorantūrą, o toliau dėstyti nebenori. Kompiuterių architektūra turbūt labiausiai įvairiomis kalbomis apipintas dalykas visame MIF’e. Tiesą sakant komparchas IT ir komparchas PS skiriasi ir jo nereikėtų lyginti. Kiek teko išsiaiškinti IT moko lengvesnio asemblerio bei teorijos metu labiau gilinasi į pačio kompiuterio struktūrą, negu į visokius kompiuterio registrus. Pats dėstytojas, bent jau man, nepasirodė sutvertas mokyti kitus, kadangi daugelį dalykų įvairiais būdais tekdavo atkapstyti patiems(na, nereikia tikėtis, kad viskas bus patiekta ant lėkštutės), o ir paklausus ko nors, ne visada sulaukdavai atsakymo į klausimą. Per semestrą teko parašyti dvi programas IJVM asemlerio kalba (http://www.ontko.com/mic1/jas.html). Kiekviena verta po 1,5 balo ir buvo tarpusavyje susijusios. Pirmoji užduotis buvo parašyti skaičiuotuvą, kuris sugebėtų sudėti, atimti ir dauginti. Internete informacijos nedaug, kadangi tai ne x86 asembleris, kurį pagrinde visi mokosi(tarp jų ir PS), dėstytojas pernelyg daug pastangų mus mokyti irgi neįdėjo, tad teko viską aiškintis pačiam ir po kokių poros dienų įvairių komandų bandymo perpranti ir pasidaro ne taip ir sunku. Antroji užduotis buvo pagerinti savo skaičiuotuvą, tačiau šį kartą jau naudojantis registrais, t.y. teko patiems sukurti savo komandas: daugyba, dalyba, dalyba su liekana ir viena komanda paskiriama individualiai kiekvienam. Čia jau kiek ir dėstytojas užvedė ant kelio, nuo ko pradėti, bet kaip visuomet geriausia viską išbandyti pačiam ir programa tikrai nesunkiai pasirašo. Žinoma, abi programas reikia apsiginti, kas yra kone sunkiausia dalis, kadangi nuėjus pas dėstytoją, jis paprašo tavęs paaiškinti kaip viskas veikia, pakeitinėti kokį nors funkcionalumą , po kurio programa pradeda nebeveikti ir tavo pažymys krenta jeigu nespėji per porą minučių susigaudyti, kame bėdos. Taip pat per pratybas rašėm du testukus po 0,5 balo. Pirmas buvo labiau matematinis, teko daug konvertuoti iš hex i dec iš oct i hex ir pnš. O antrasis labiau teorinis. Kas labiausiai nepatiko tai, kad pradėtum rašyti testą reikia įveikti slaptažodį. Pirmam testui mano grupei pasitaikė sudauginti hex skaičius, prie šio slaptažodžio užtrukau gal 45min. O antrajam teko išspręsti uždavinį iš teorinės knygos. Taigi iš pratybų galima susirinkti 4 balus. Aš susirinkau 2,89. Egzaminas vertas 6 balų ir jis buvo tikrai sunkus. Galima naudotis visais savo turimais konspektais. Buvau išsisprendęs visus knygos uždavinius, kurie deja bet nepadėjo. Daugelis turėjo atsispausdinę visą knygą, aš turėjau jos mini konspektą, kurio man pakako, kad išlaikyčiau šį dalyką. Išvedė 6 (7 buvo didžiausias pažymys mano grupėje), mano grupėje neišlaikė ~ 5 žmonės. Tačiau kaip minėjau šio dalyko dėstytojas turėtų keistis, bet užduotys kiek teko internete žiūrinėti pernelyg nesikeičia. Prieš šį dėstytoją dėstė Linas Bukauskas tad didelė tikimybė, kad jis ir vėl grįš prie studentų numylėto komparcho.
 
Matematika informatikams I/III d.
 
Dar daugiau matematikos... Teoriją dėstė Algis Kavaliauskas. Tikrai labai malonus ir sukalbamas dėstytojas. Į paskaitas vaikščioti nebūtina tačiau, norint parašyti kolius sėkmingai į jas geriau vaikščioti. Per semestrą pas šį dėstytoją parašėm 3 kolius, kiekvienas iš jų vertas 1,66 balo. Pirmasis kontrolinis buvo pats lengviausias, kadangi pagrindą sudarė įvairūs skaičiavimai. Per kitus du teko labiau įrodyti įvairias teoremas ir parašyti kitus atmintinai iškaltus dalykus, kas bent jau man sekėsi nelabai. Pratybas vedė du dėstytojai, tas pats Algis Kavaliauskas ir Šarūnas Repšys. Pakliuvau pas pastarąjį ir tikrai nesigailiu, dėstytojas puikiai išdėstė visą medžiagą, o ir paskaitos nebuvo vien uždavinių sprendimas, kadangi dėstytojas pakankamai linksmas ir kalbus. Per pratybas buvo galima susirinkti taip pat 5 balus. Teko rašyti 3 kontrolinius darbus, kiekvienas iš jų 1,66. Uždavinius iš kurių rašydavome kolius turėdavome, tačiau iš viso sąrašo duodavo tik 8, tad jei visus prieš tai būni išsisprendęs ir turi gerą atmintį, lengvai galima gauti 10. Žinoma dėstytojas leidžia naudotis formulynais. Išvedė 8, nors kiek supratau visiems pažymį dėl kažkokių tai priežasčių pakėlė. Į egzaminą neėjau, jis vertas 5 balų, vietoj teorinių paskaitų kolių, pagrinde į jį ėjau tik tiek kas buvo praleidę kurį nors teorinį kolį.
 
Programavimo ir IT pagrindai
 
IT pagrindus dėstė Tomas Lipnevičius. Mokėmės C kalbos pagrindų, kurie išties buvo labai labai lengvi. Dėstytojas savotiškas. Teorijos paskaitų metu viską paaiškindavo puikiai ir jokių priekaištų aš jam neturiu, tačiau pratybų metu kažko trūkdavo. Dėstytojas nebuvo paruošęs jokių užduočių, kurias galėtum atlikti klasėje, tad pasėdėję porą pratybų mirtinoje tyloje į jas nustojom vaikščioti ir ateidavom tik namų darbų atsiskaityti ir laboratorinių parašyti. Namų darbams buvo 5 uždaviniai, kuriuos reikėjo apsiginti semestro metu. Buvo 4 užduotys C kalba ir vienas terminalo komandoms taikyti. Atsiskaičiau tik 4 namų darbus, kadangi patingėjau eiti per atostogas apsiginti paskutiniojo. Apsiginimas irgi pakankamai juokingas. Kartą net neprašė parodyti ar programa apskritai atlieka kažkokį darbą, pakomentuoti kažkokias tai funkcijas, per kokias 20s. peržiūrėjo mano kodą, paklausė pavardės ir nuėjo(reikėjo suprasti, kad viskas gerai). Taip pat buvo 2 laboratoriniai (turėjo būti 3, bet neužteko laiko) darbai, vienas vertas 1 balo. Jie iš tiesų buvo pakankamai lengvi ir primityvūs, o prie viso to galima ir internetu naudotis. Jeigu mokykloje sekėsi programuoti su C++ tai problemų tikrai neturėsite. Egzaminas buvo vertas 4 ar tai 5 balų, taip ir nepavyko išsiaiškinti, kur prisidėjo tas vienas balas dėl nerašyto laboratorinio. Egzaminas irgi nebuvo sunkus. Išvedė 8, nors jei būčiau nepatingėjęs apsiginti paskutinį darbą būtų buvę 9.
 
Užsienio kalba (anglų) I/II d.
 
Anglų kalba labiausiai mokyklą primenantis dalykas. Dėstė Ieva Gelžinytė. Dėstytoja buvo maloni, visada pavykdavo susitarti, kad neįvyktų paskaita jeigu tą dieną į universitetą reikia keliauti tik dėl anglų. Paskaitos semestro pradžioje būdavo nuobodžios ir sausos, tekdavo daryti namų darbus, mokytis gramatikos taisykles, lankomumas privalomas, vienas grupiokas kartojo kursą, kadangi pernai praleido per daug anglų paskaitų. Per semestrą teko padaryti vieną prezentaciją susijusią su technologijomis bei parašyti du kontrolinius darbus. Prezentacijos buvo įdomiausia semestro dalis, kadangi sužinodavai kažką naujo ir netekdavo mokytis įvairių gramatinių taisyklių. Pirmąjį semestrą anglų kalba vertinama įskaita/neįskaita, o surinkti taškai keliauja į antrą semestrą ir sudaro, kažkurią dalį antro semestro galutinio pažymio. Tiesą sakant kaip surinkti taškai konvertuojasi ir keliauja į antrą semestrą vis dar lieka nežinomybę man, tačiau gavau įskaitą.
 
BUS’as Psichologija
 
Bus’ą teko rinktis jau iš nepilno sąrašo, rugsėjo pirmomis dienomis, tad su draugu nusprendėm pasiimti psichologiją, kadangi egzaminas turėjo būti testo formos. Teorijos paskaitas dėstė Lauryna Rakickienė. Paskaitos iš tiesų buvo įdomios, dėstytoja parodydavo įvairių eksperimentų ir papasakodavo juokingų situacijų, susijusių su dėstoma tema, kurias pastebėjo auginant savo vaiką. Egzaminui ruošiantis padėjo jos įkeltos skaidrės, kadangi konspektų nelabai kas darėsi. Seminarus vedė Vytautas Jurkuvėnas. Labai fainas dėstytojas, mėgdavo įvairiai pafilosofuoti. Per seminarus buvo galima susirinkti 6 balus. 3 balai kolis, kuriam pernelyg nesiruošiau, nes nežinojau, kad jis vertas 3 balų, tad surinkau 1,5. Taip pat teko padaryti dvi prezentacijas, kurios vertos 2 balų ir lankomumas, kuris yra privalomas, 1 balas ( jei nesi praleidęs daugiau nei vieno seminaro). Iš seminarų susirinkau 4,5 balo ir į egzaminą ėjau nesijaudindamas, kad galiu neišlaikyti, surinkau 2/4, išvedė 7.
 
Taigi, štai tokios mano mintys apie pirmąjį mano semestrą universitete. Mano nuomone, nebuvo pats sunkiausias semestras, tik į vieną egzaminą ėjau, dar neišsilaikęs to dalyko, visus kitus jau bent 5 turėjau prieš rašant egzaminą. Jeigu kam bus įdomu, galėsiu pasidalinti savo mintimis ir apie antrąjį semestrą IT, kai jį pabaigsiu!

dešinį pelės mygtuką ant paveiksliuko ir spausk "Atidaryti atskirame skirtuke" o ten jau prisiartink

Grynas pavyzdys, kaip reikia imti ir daryti, o ne pirkti verslumo knygas, ar nuomoti niekinius verslas nuo nulio nevertus mokymus, bei tikėtis, kad kažkoks diedas viską padarys, o pačiam beliks direktoriauti.
 
Tikiu, kad prie darbų žmogus praleido ne vieną bemiegę parą, bet dabar turi kuom pasigirti.
Gražūs ir unikalūs darbai

Sveiki,
nusprendžiau prisistatyti ir pristatyti tai ką veikiu. Esu Mindaugas, man 23 metai. Jau senai žinojau, kad užsiimsiu verslu baigęs stdudijas, baigiau elektroninio verslo technologijas. Šiuo metu užsiimu keliomis veiklomis, viena iš jų: lazerinio pjovimo, graviravimo paslaugos, www.lazerio.eu arba tiesiog fb: https://www.fb.com/lazerioeu/ Prasidėjo viskas nuo to, kad gamindavau sąsagas, tiek metalines tiek iš medžio graviruotas lazeriu. Tad užsimaniau nusipirkti ir savo lazerį. Pradėjau ieškoti galimybiu ir radau darbo biržos siūlomą programą, „sau darbo vietos kūrimas", tad pradėjau rašyti šį projektą. Sėkmingai gavau 14 000 Eur ir įsigijau CO2, 150w ir 1300x900 darbiniu stalu. Išsinuomavau porą ofisų, vieną centre Vilniaus kolegijoje, kitą Mokslininkų g 12 g. Vu universitete kur pastačiau stakles. Pradėjau gaminti daugybę skirtingų gaminių, nuo suvenyrų iki konstruktorių ar stendų ir teikiau lazerinio pjovimo, graviravimo paslaugas. Pasitesino tikrai ne viskas, daugiausiai produktai skirti įmonėms, medinės dėžutės, prekybiniai stendai, prekybinės salelės ar paslaugos, ties tuo daugiausiai ir dirbame.
 
Šiuo metu šiek tiek plečiuosi ir gaminam holograminius stendus ir šviesdėžes, porą žmonių prisijungė prie projekto turintys šioje srityje kompetencijos.
 
Taip pat pardavinėju ir gaminu tautinius aksesuarus, tam esu dar studijų metais pasidaręs e-shopą www.ponaspovas.lt ar tiesiog fb:
www.fb.com/ponaspovaslt/ prasidėjo viskas nuo sąsagų su pinigais, vėliau pradėjau gaminti tautines sąsagas ir t.t.
Taip pat retkarčiais mėgstu fotografuoti, dažniausiai nuo stogų ar aukštų vietų: www.fullofspace.com
 

Prisegu keletą savo darytų gaminių
 
 

Sveiki,
 
Nusprendžiau prisijungti prie uzdarbis.lt, nes ieškau būdų, kaip nepamiršti korėjiečių kalbos :) Korėjoje gyvenau 7 metus ir gan gerai pramokau kalbos - esu dirbusi tekstų vertėja bei esu vertėjavusi gyvai verslo pokalbiuose ir derybose.
 
Čia taip pat ieškau vertimo darbų - gali būti el. laiškai, nesudėtingi tekstai lietuvių, anglų, rusų ir korėjiečių kalbomis.
Ačiū :)
 
P.S. NE balandžio 1 bajeris :D

https://www.lietuvon.lt manau šitas padės

Nors už keletos mėnesių jau bus kaip metai po šios kelionės, tačiau geriau vėliau nei niekad, gal kam pravers, o ir pačiam buvo smagu rašyt bei prisiminti viską :)
 
Ši kelionė nebuvo planuota. Tiesiog, vieno eilinio šeštadienio paryčiais (apie 3val. ryto) scrollinu per FB ir pamatau pasiūlymą vykti į Koso salą už 95 eur žmogui, pirmyn ir atgal. Pasakau apie tai draugui, kiurksančiam kitam kambario gale... Ir štai jau po pusvalandžio mes perkam bilietus, sulakstę iki naktį dirbančio bankomato ir įnešę grynųjų pinigų į sąskaitą tam, kad nusipirkti bilietus 05.12 – 05.19 dienom.
Ieškojau internete gidų apie šią salą, kad atvykus nesiblaškyt ir iš anksto žinot ką aplankyt, kokios ten kainos ir t.t. Tačiau pa‘googlinus internete lietuviškai/angliškai/ispaniškai galiausiai supratau, kad teks daug ką tyrinėt pačiam ir išsiaiškinti jau esant vietoj, nes gidai gana „sausi“. Naktį prieš kelionę prisiminėm, kad reikės kažkur apsistoti. Tuomet per Booking‘ą užsisakėm Oscar‘s Hotel kambarį dviems, savaitei už 150 eur su pusryčiais (75eur žmogui). Nuotraukose matėsi paprastas, bet tvarkingas kambarys. Prabangaus mums ir nereikėjo, nes norėjom apkeliauti visą salą ir grįžt į viešbutį tik nusipraust ir pernakvot. Galiausiai, juk ne kambary sėdėt skrendam. Besirenkant kriterijus buvo - kaina ir WiFI.
Taigi, gegužės 12d., apie 12 val. pradėjau krautis lagaminą, o 15‘35 pakilo lėktuvas, kuriame aš mąsčiau ar nieko svarbaus nepalikau namuose... Nusileidom po 3 valandų Koso saloje, Graikijoj (laiko juosta ta pati kaip ir pas mus). Išėjus iš oro uosto, kairiam jos krašte radom autobusų stotelę. Kelionė autobusu iš oro uosto į Kos'o miestą kainuoja 3,2 eur, o taksi 35 eur, tad nusprendėm palaukti autobuso, juk laiko turėjom sočiai.
 

 
Po gero pusvalandžio atvažiavo autobusas, kuriame susimokėjom grynais. Važiavom per Mastichari, Marmari, Tigkaki ir galiausiai pasiekėm Kos‘ą. Nuo stotelės iki Oscar hotel pėsčiomis apie 5 min kelio.
 
Keli dalykai apie Koso salą. Mieste beveik visur vienpusis eismas. Drįsčiau teigti, kad eisme dalyvauja daugiau motorolerių nei automobilių. Visi važinėja be šalmų (pareigūnai nieko nesako, taip priimta). Visi rūko patalpose, nesvarbu ar tai parduotuvė, restoranas ar viešbučio priimamasis. Dauguma (net vyresnio amžiaus žmonės) kalba angliškai. Praktiškai kiekviena kavinė/baras turi WiFi. Siūlyčiau nepalikti atidarytų langų, kad nepriskristu uodų. Taip pat žmonės patarė vengti gerti vandenį iš čiaupo, geriau pirktis.
 
VIEŠBUTIS
Jį pasiekus mus pasitiko malonus vyriškis kuris padavė raktus nuo mūsų kambario. Kaip už 75eur/asm savaitei tikėjausi kažko baisaus, bekilant į trečią aukštą jau juokavom apie tai, kad miegosim ant šieno kupetų šalia karvelių, tačiau atidarius durys likom maloniai nustebinti. Erdvus kambarys 3 patalpų, Vienam kambariuke tualetas ir dušo kabina, toliau paėjus didelė svetainė su dvejom gana patogiom lovom bei dešiniau virtuvėlė. Kambaris taip pat turėjo kondicionerių, Tv, dideli balkoną bei gerą WiFi signalą – už tokia kaina tikrai patenkino visus lūkesčius. Be to yra didelis baseinas ( kuri prileido paskutinę mūsų viešnagės dieną).
 



 
Pusryčiai švediško stalo principo, pirmame aukšte ant ilgo stalo kas rytą tarp 8-10 val išdėliojamos lėkštes su kumpiu, sūriu, graikišku jogurtu, medumi, vaisiais, sausainiais, bandelėms, marmeladu, šviežia duona, kava, sultymis ir t.t..
 

 
TRANSPORTAS
Vienareikšmiškai siūlau imti motorinę transporto priemonę, jei norit apkeliauti salą, ( su dviračiu nuvargsit), o autobusu ir pėsčiomis bus sugaišta daug brangaus laiko, o juk atostogų laikas dažniausiai suskaičiuotas.
Perėjus per keletą nuomos punktų nusprendėm nuomotis motorolerius pas vyrukus esančius visai šalia viešbučio nes visur kitur už paros nuoma norėjo 15 eur, o su šiais pavyko nusiderėt iki 10 eur/para, be to ir motoroleriai buvo geresni nei kitur bei aušinami skysčiu, kas mums buvo aktualu, nes žinojom, kad naudosim praktiškai visą dieną. Išsinuomavom kiekvienas po Malagutti ( lyg f12 modelis) 6 dienom. Benziną pylėmės degalinėse, o jo kaina tuo metu buvo 1.55 eur/l ( išnaudojau 1,5 bako per visą laiką)
 
Gal kam svarbu tai nuomos punktas:
MOTO HOLIDAYS, DIMITRIOS PITSIS. 21, Meg Alexandrou str. TEL: 0030 / 22420 20156
 
P.S. Nusprendėm nuomotis motorolerius, nes:
Automobiliui išsinuomot reikia24 metų.
Pigesni nei keturačiai ar bagiai (nuo 30eur para už silpniausia keturatį).
Mažos kuro sanaudos, nebrangi kaina, bei geresnis pravažumas tiek eisme tiek siauromis gatvelemis nei kitų transporto priemonių.
 
KAINOS
Iš pradžių kainų skirtumą pastebėjom nes apsipirkinėjom vietinių parduotuvėlėse, na tokiose kaip pas mus vadinam „maisto prekės“ tai ten tarkim coca-colos skardinė buvo 1 eur, 7days‘as 1 eur, Lays traškučiai 1,5 eur, sulčių pakelis 1,3 eur, puses litro buteliukas vandens 0.6 eur . Po to sumąstėm užsukti į parduotuvė AB lietuviškas analogas būtų IKI parduotuvė tai ten kainos praktiškai tokios kaip čia, kai kas galbūt net pigiau coca-cola skardine 0.52 eur, buteliukas vandens 0.2 eur, 7‘days 0.5 eur t.t. Saloj taip pat yra tikrai bent du Carefour ir vienas Lidl.
 

 
Toliau stengsiuosi rašyti ne savo kelionės dienorašti su patirtais nuotykiais, o tiesiog aprašysiu aplankytas vietas su mano įžvelgtais +/- .
 

 
1)Roman odeon: Randasi pačiam koso miete, nuošaliau nuo centro. Visą gyvenimą mane žavėjo senovės Graikijos bei Romos kultūros. Ši kelione buvo pirmoji kur galėjau aplankyti tokius senovinius griuvėsius, man įspūdį paliko, draugelis apsižvalgė ir laukė manęs. Pakako vieno aplankymo. (nemokama)
 
2)Hipokrato medis: Randasi netoliu uosto, prie Narantzia pilies. Mano apsilankymo metu vyko kažkokie restauravimo darbai aplink jį. Platus gražus medis, išsiskiriantis iš kitų tuo, kad randasi vidiniam kiemeli ir pasak legendas po jo sėdėdavo Hipokratas, o šiaip tai medis kaip medis. (nemokama)
 
3) Narantzia Pilis: Prieš einant į ja pasiskaičiau, kad po rekonstrukcijos labai daug kas pasikeite, daug naujovišku elementu ir, kad nelabai ką ten pamatysi, tad pats užėjau iki kasos, pasižvalgiau ir apsisukau. 4 eur įėjimas.
Yra dar daug griuvėsiu pačiam mieste, bet kiekvienu šį kartą neaprašysiu.
 
4) Asklepionas: Toliau nuo pačio koso miesto, patogiai pasiekiama tiek su mašinom tiek dviračiais. Įėjimo kaina 8 eur. Unikali vieta, tačiau net pats Odeonas labiau sužavėjo nei jis, galbūt tikėjausi kažko daugiau... Aš dar vaikščiojau žiūrėjau į tų laikų architektūrą, pastatų išdėstymą, ornamentus. Draugelis vis klausė ar aš čia dar ilgai iki kol rado užsiėmimą, pagauti driežą – dėja nesėkmingai. Likusi laiką kol vaikščiojau glostė katiną. Vieta nesužavėjo. Tiesa – neabejoju, kad einant su gidu į tokią vietą būtų daug įdomiau. Turint laiko ir platesni biudžėtą neaplankyti būtų nuodėme, tačiau esant laiko stokai galima aplenkti, šią vietą, o esant ribotam biudžetui jau geriau prie tu 8 eur už įėjimą pridėt dar 2 eurus ir išsinuomot parai motorolerį arba suvalgyt kokį šviežiai sužvejotos žuvies patiekalą.
 


 
5)Hipokrato sodas: Buvom privažiavę, tačiau neaplankėm, kadangi gavosi iškart po Asklepiono, o kolega jau prisižiūrėjęs griūvėsiu nebuvo nusiteikęs dar spoksoti į visokius augalus. (lyg nemokamas)
 
6) Kalnai netoli Askelpiono: Viena iš labiausiai sužavėjusiu vietų. Atsiveria puikus vaizdas į visą Koso miestą, rytinę bei pietinę pakrantę. Kalnai pilni palaidu ožkų, nenustebkit jei ant kelio rasit einanti kokį sausumos vežlį, jų ten pilna. Kalnuose taip pat aptikom driežų bei gąsdinom laukinį kalakutą. Pasiekti galima ir su dviračiu, bet labiau rekomenduoju keturratį arba motorolerį.
 

 
7)Thermos: Smagi vieta. Palei jūros krantą iškasta bala į kurią Iš žemes gelmių įteka karštas vanduo ( pagal kvapą spėčiau, kad kupinas sieros) ir susimaišo su jūros vandeniu. Jausmas kaip sėdėti kubile. Patys važiavom keletą sykiu. Vykstant su motoroleriais/ keturračiais bus galima nusileisti iki paplūdimio ir iki termų teks paeiti keletą šimtų metrų. Atvykusiems autobusu arba mašina teks leisti nuo kalno žemyn. Aišku gali už 5 eur užsisakyt asiliuką kuris jus nujuodins ir nereikės eiti. Tiek viršuj tiek apačioj yra kavinės. Rekomenduoju atvykti ryte 8-10 val arba vakare/nakti nes diena būna pilna žmonių ir gaunasi „sriuba“.
SVARBU: Nusiimkit visus metalinius, auksinius, sidabrinius ir kitus papuošalus nes reaguoja su thermos vandeniu ( juodoja ir t.t.) Kol ten buvau mačiau daug nustebusiu veidu žiūrinčiu kas atsitiko jų papuošalams.
 

 
8)Tigkaki, Dano‘s restoranas. Miestelis įsikūręs palei šiaurinį salos paplūdimį. Vanduo šiek tiek vėsesnis nei pietinėj dalį (kardamena, kefalos). Štai čia keletą kartu valgėm restorane Dano's. Valgėm šviežią žuvį. Už 6.5 eur paprašėm white fish, sardinijų, bei vietinių žuvyčių mix‘a paragavimui. Sekanti kartą už 12 eur užsisakiau lėkštę sardinijų su kažkokia tais didesnę žuvym – taip pat buvo labai skanu. Labai malonus ir šiltas kolektyvas. Savininkas pavalgius vis siūlė kažko išgerti namu sąskaita bei pasižadėjo, kad sekanti kartą atvažiavus vaišins mus dideliu šalto alaus bokalu. Taip pat pavalgius šiame restorane gavome kortelę su kuria galima nemokamai atsigulti ant gultu esančiu paplūdimy. (be jos vienam žmogui kaina 6 eur).
 


 
9)Mastichari: Miestas įsikūręs už Tigkaki ir Marmari – jame daug nevaikščiojom, apėjom molą.
 
10) Igroviotopos ežeras - Pagal dauguma aprašų internete čia galima rasti įvairiu rūšių paukščių kaip flamingu ir pan, nes tai jų tarpine stotele migracijos metu. Dėje mes nieko įspūdingo nematėme, tiesiog seklus ežeras ir tiek. (Turbūt populiari lankytina vieta, bet ne Gegužės mėn.)
 
11) Zia – Aukščiausiai įsikūręs miestelis koso saloje. Į čią atvykome iš Tigkaki, geras vingiuotas kelias kuris kyla į klanus. Atsiveria puiki panorama į visą šiaurinę salos pusę. Gražus, ramus miestelis kuriame yra daug baltų namukų su mėlynais langais ( tokie kokia dažnai vaizduojami nuotraukose, atvirukuose ir t.t. kalbant apie graikijos salas).
 


 
12)Kelias link kardamenos – Į Kardameną vykome tiesiai iš Zia miestelio. Ilgas vingiuotas keliais kuris driekėsi per kalnus iš šiaurinės į pietinę salos pusę. Važiuojant pravažiavom per Pilį miestelį kuris irgi įsikūręs kalnuose. Manau tikrai geras maršrutas turint laiko nes viso kelio metu lydi puikus kraštovaizdis kurio neįmanoma atsižiūrėt.
 
13)Kardamena - Miestelis kuris randasi salos pietinėj daly. Jaukus žvejų tipo miestelis su dideliu molu per kuri patogu vaikščioti, uoste sutikom nemažai žvejų, tiek savo laiveliuose tiek žvejojančiu nuo kranto. Patogus paplūdimys. Ilgai čia neužsibuvom, nes jau vakarėjo, o dar norėjom surasti nepertoliausiai esanti Plaka forrest.
 
14)Plaka miškas – Miškas kuris randasi netoli oro uosto. Pagal kelis rastus aprašymus internete čia turėjom išvysti daugybe povų kurie kartu gyvena su katinais. Iš pradžių nebuvom tikri ar pasirinkom teisingą kelią ir ar niekur nenuklydom, nes žemėlapyje tokios vietos kaip Plaka forrest neradom, tačiau pavažiavus labiau į mišką pasiekėm stovyklavietę kurioje vaikštinėjo povai. Tą vakarą ilgai neužsibuvom, nes pradėjo temti, o ir nieko neturėjom su savim, kad pašerti paukščius, tad grįžome sekančią dieną kadangi gavosi pakeliui vykstant į Kefalos miestelį. Povai nebailus, ima maistą iš rankų, tiesa aš paėmiau batono kurį iš pradžių drąsiai lesė, tačiau draugui atsidarius čipsų pakelį prarado susidomėjimą batonu ir apsuko draugą bandydami išprašyti traškučių. Matyt turistai išlepino paukščius. Tiesa, katinai buvo tik keli, nors pagal aprašymą ten jų turėjo būti šimtai, bet vietoj katinų radome balinių vežlių kurie neatsisakė mano batono.
 

 
15)Kefalos- Labiausiai į vakarus nutolęs miestelis. Šis miestas mane sužavėjo. Skaidrus, šiltas vanduo, labai smulkių akmenukų paplūdimys. Rytiniam miestelio paplūdimy yra griuvėsiai palei jūrą bei garsioji sala kurioje stūkso viena maža balta bažnytėlė su mėlynais langais. Šiame paplūdimyje apsistojome kiek ilgiau, išsimaudėm, užkandom bei valandėlę pasideginom, bandydami bent šiek tiek išliginti įdegį kuri įgavome dėl maikių. Draugas vis bandė sugauti griuvėsiuose gyvenančius driežus (kaip barzduotosiso agamos tik šiek tiek mažesni ir greitesni), po valandos vargo galiausiai vieną sugavo. P.S. yra patogi aikštelė kur pasistatyt automobilius/motorolerius. Pavažiavus toliau į vakarinę miestelio dalį radome barais nusėta pakrantę kurioje nusprendėm suvalgyti po Gyro ir išgerti kavos prieš ilgą kelione atgal į viešbutį. Tiesa, prieš išvykstant dar pusvalanduką praleidome gaudydami krabus.
 



 
 
16) Bar street‘as – Keletą naktų buvau ištemptas iš viešbučio pasilinksminti į miestą. Galiausiai atsidūrėm Bar street‘ę. Tai gatvelė, maždaug 50 m ilgio kurioje įsikūrę dešimtis klubu ir būtent čia vakarais renkasi visi žmonės (ypač jaunimas) norintis pasilinksminti, pašokti, išgerti. Iš pradžių nustebino tai, kad įėjus į šią gatvelę visi iškart tave kalbina, merginos čiumpa už rankos ir tempiasi tave šokti, visi klubai siūlo gėrimus dykai. Taip jie išdirbe sistemą, kad prisiviliot klientus į savo klubą. Tikrai nesumeluosiu pasakydamas, kad tai judriausia miesto vieta nakti. Kai buvome mes, žmonių buvo nemažai, bet pakalbinus dirbančias padavėjus bei merginas ( kurios dirba viliodamos vaikinus, kad užeitu į klubą kuriam dirba) pasakė, kad tai dar tik sezono pradžia ir skaitosi praktiškai tuščia, va nuo birželio vidurio ir rugsėjo šį gatvė naktimis būna sausakimša, praktiškai neina praeiti, o apie įėjimą į klubą laisvai pašokti nesusispaudus net sunku pagalvot. Tiesa apėjom visus klubus, bet galiausiai abu vakarus praleidom Saloon Tex, mūsų nuomone ten grojo geriausia muzika bei dirbo maloniausias kolektyvas. P.S. Visi kviečia sakydami, kad kaip tik dabar gėrimams „happy hour“ (kai kaina tą valandą žemesne nei įprastai). Iš tiesu tęsiasi ne valanda, o visą vakarą, tad nebijokite pakalbinti padavėją, barmeną , kad padarytu gėrimus pigiau, arba 2 už vieno kainą.
 
 
17) Nysiros ir Kalimnos salos- Tai salos esančios netoli į kurias galima patekti su keltu ( kiek kalbėjom su lietuvių pora jie pataria į ją keltis su motoroleriais, nes bus žymiai patogiau jas apkeliauti). Nysiros sala ypatinga tuo, kad joje yra didelis krateris kurio galima pasivaikščioti ant jo jautiesi tarsi ant „kempinės“, o Kalimnos garsi tuo, kad joje yra daug kempinių ir vietiniai jas „žvejoja“, patiems nepavyko persikelti į nei vieną iš jų tad plačiau papasakot negaliu.
 
Taigi toks trumpas kelionės aprašymas. Tikiuosi kažkam pagelbės. O kas tingėjo skaityt prašom va vaizdo įrašas :) (vaizdo įrašą rodo tik per PC, dėl panaudotos dainos autorinių teisių nuostatų)
 
https://www.youtube.com/watch?v=DQyj9QLeGvI

Epilogas.
 
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
 
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
 
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
 
Keisti pasaulį... Kurį?
 
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?

http://1111now.com/wordpress/wp-content/uploads/2013/02/better-self-better-world.png

Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
 
Kas tu?
 
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
 
Kas esu aš ir ką matau?
 
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
 
Kapitalizmas – kūrybinė destrukcija.
 

http://www.iamawake.co/wp-content/uploads/2015/11/capitalism-fish-600x350.jpg

 
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
 
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai?
Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.

http://i.imgur.com/TUG379V.jpg

N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra . Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs , kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. 
Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
 
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. 
„Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
 
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. 
Forex
 
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
 
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
 
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
 


 
Įmonė bankrutuoja;
Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.

Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
 
Kapitalo rinka
 
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
 
Baltijos rinka
 
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište

http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg

leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
 
Ką po galais aš čia dabar darau?
 
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
 
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
 
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.

http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg

Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
 
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
 
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
 
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
 
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
 
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
 
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. 
Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
 
Kodėl aš investuoju?
 
Atsakymų turiu daug.
 


 
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas.
Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu);
Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą;
Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją.
Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau.
Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas.
Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą.
Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas.
Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui.
Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.

 
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
 
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.

http://blog.elearnmarkets.com/wp-content/uploads/2016/06/Intrinsic-Value-new.png

Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
 
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
 
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:


 
Brangakmenio ieško kiekvienas;
Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.

 
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
 
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
 
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg

Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:

https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4

 
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
 
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
 
Pažintis su Bitcoin
 

http://d21ii91i3y6o6h.cloudfront.net/gallery_images/from_proof/1478/large/1402686110/bitcoin-logo-sticker.png

Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
 
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
 
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.

https://www.youtube.com/watch?v=l1si5ZWLgy0&t=1227s

 
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
 
Kuo dengtas doleris ir euras?
 
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
 
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
 
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
 
Blockchain
 
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.

https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&

 
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
 
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
 
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
 
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
 
Bitcoin plėtra
 
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu.  
Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.



 
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
 
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.



Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
 
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
 
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:

https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw

 
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus , ar . Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. 
Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
 
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
 
Pradžia.
 
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
 
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu:
1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
 
 
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.

Sveiki uzdarbieciai,
 
Esame studentai Danijoje is Multimedia Design & Communication studiju programos. Siuo metu ruosiam darba Final year egzaminui.
Musu uzduotis yra sukurti produkta kuris butu susijes su Multimedia Design & Communication programa. Nusprendeme sukurti internetini puslapi, kadangi esame labiausiai pazenge sioje srityje. Mes jums siulome sukurti puslapi "from scratch". Taip pat i tai ieitu ir rinkos analize, SWOT analize ir t.t
 
Jeigu galutinis rezultatas jusu netenkins, jums bus nebutina ji naudoti savo tikslams, bet mes pasistengsim, jog taip nenutiktu :) Kalbant apie uzdarbi, mes nesitikime is jusu jokio uzdarbio.
 
Reikalavimai:
Tureti legaliai veikiancia imone. (Taip pat tinka individuali veikla, verslo liudijimas ir pan.). Mums reikes tik jusu imones rekvizitu.
 
 
Projekto deadline yra birzelio 15d.
Pirmumo teise teiksime mazu verslu savininkams, kurie noretu pakelti savo zinomuma internete. :)
 
Jei susidomejote, parasykit i PM, ir sutarsim detales del skype pokalbio. :)
 
Sekmes uzdarbiaujant,
Gintaras

Jei kam idomu sita kelione is 0.49ct baiges kazkur 200eu profitu ir truko pora val~, poto puse withdraw puse loss.
Tai apie 408 kartu pakelta, jausmas kaip kofa 408 pagavus :))
Moralas - niekada nepasiduot :) :)

Nieko ypatingo sumu dydziu ir statymu pasirinkimais, bet apskritai pats faktas linksmas, liko po withdrawo pastebejau 0.49ct saskaitoj, pabandziau 4fun pastatinet dar, rezultatas gavos 224kartus pakeltas bankas. Du statymai po pirmo is "Virtual sports" poto NBA varzybos gsw ir ll "race to" statymai :))

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
 

.

Isivaizduoju gyvenimą iš lošimo :D Viena diena valgai omarus kita diena imi paskolą maistui :D

neaktualu

Pats uždavei klausymą ir pats į jį atsakei. Tai, jei forumas skirtas IT ir uždarbio tematika tai kodėl, čia turėtume šnekėti apie žmonių kultūra ir socialinius sluoksnius ? Nors yra ir tokių temų. Yra tam tikri forumai kur apie tai ir kalbama. Tai nueik dar į supermamų foruma, paklasuk, kodėl jie šneka apie savo vaikus, kodėl pamiršo gyvūnus ?
 
Žmonės čia ateina pasisemti idėjų, informacijos, padiskutuoti, ieško investuotojų, siūlo savo paslaugas ir panašiai. Tam, kad papildomai užsidirbti o kiti, gal iš to ir pragyvena išlaiko šeima ir dar kitiems padeda.
Labai mažai turbūt skaitei šį forumą arba siaurai mastai.

Sveiki,
 
Kažkaip net nežinau kaip ir čia pradėt.... Žodžiu, man visada patikdavo ir vis dar patinka pixelinė(8-bit) stiliaus grafika. Tai kažkaip visiškai neturėjau ką šiandien veikt ir nuprendžiau pats kažką papaišyt pixeliais :) Jokių įmantrių programų nenaudojau, naudojau Paintą. :) Pasirinkau krepšinio tematiką ir štai ką pavyko išstenėt:
 
http://i.imgur.com/gO9iGxh.png
 
 
Žinau, kad pasiteisinimai dažniausiai niekam neįdomūs, bet tai yra visiškai pirmas(ir greičiausiai paskutinis) mano darbas. Gyvenime nesu dirbęs su jokiais grafikos redagavimo soft'ais ir greičiausiai nedirbsiu. Šį piešinį kūriau visiškai savo malonumui. :)
 
Ir nujaučiu, kad sulauksiu tokių klausimų "O kam čia dalinies? Koks čia tikslas?" tai atsakymas būtų: jokio tikslo kaip ir nėra, o dalinuos, nes tiesiog įdėjau šiek tiek darbo į šį piešinį ir smalsu ar bent kam nors jis pasirodys idomus. :) Bet labai neverksiu ir sulaukęs tokių komentarų kaip "trink temą ir tą piešinį" ir t.t. :)
 
 
Tai tiek ir būtų iš manęs :)

Kelionės gerai. Jeigu neįdomi asmeninė patirties, skaityti tris paskutines pastraipas dėl kelionės pasiūlymo.
 
Asmeniškai važiuoti taip toli su mašina, nemanau, kad geras pasirinkimas. Su naujom mašinom visko nutinka, o dar važiuoti su kokia 20 metų senumo 7k. km, tai skamba pavojingai. Tiksliau gal būtų, daugiau nuotykių kelionė, negu atostogos.
Reiktų pasiimti lempučių komplektą priekinių, mini ir standart dydžio saugiklių (jeigu perdegtų tarkim prikurkės), zapaskės, raktą, mini pompą ratui pripūsti. Na čia gana aišku. GPS pakaitalą - žemėlapį.
 
Panašiu kilometražu teko Amerikoje pakeliauti per panašiai laiko, tada lyg tokio nuovargio ir nebuvo. Na, gal tik paskutiniu laikotarpiu jau. Tai buvo antram kurse, dabar jau pasenus ir jaučiu nuovargis būtų didesnis :D
Todėl du kartus keliavome truputį kitaip. Azuon pagalba susirandi pigiausius skrydžius ir keliauji daug maš kur nori. Iš vieno oro uostą į kitą. Jeigu nori aplankyti didmiesčius tai čia super variantas. Minusas tas, kad tam reikia skirti nemažai laiko. Aišku, programa atsiperka. Padėti nelabai galiu dėl maršruto sudarymo, nes gana nemažai laiko atima.
 
Pridedu variantus. abiejų kelionių. Pirma kelionė visai sklandi, antra tai nelabai pasisekė. Nes tempas buvo nemažas. Hertz France užšaldė 1000€ vietoje 200€. Poto pinigai seb'e ilgai konvertavosi į eurinę sąskaitą, nesigavo išsinuomoti mašinos, tai teko nakvoti motelį, nors kitoje valstybėje buvo užsakytas viešbutis :D Taip darėm, nes poto skridom iš Ispanijos. Iš Porto varėm į artimiausią Ispanijos miestelį, kur Hertz punktas yra.
Žodžiu, galima būtų plačiau papasakoti, jeigu kam įdomu.
 
Tarkim minusas, kad turi atsispausdinti bilietus kelionėje lėktuvo, nes checkinas tik prieš dvi savaites (atrodo ar vieną?).
Pliusas, kad kai nuomuojies mašiną oro uoste sutaupai ant metro ar autobuso. Jeigu keturiese važiuoji tai čia jau vos ne pusę kainos sudaro automobilio. Yra nuolaidos kodas, kuris sudaro 70% nuolaidą hertz nuomos punkte. Niuansas, kad turi sakyti, jog ten dirbi. Visur praeidavo, kai sakydavom, kad draugas dirba. Jis geriau anglų kerta ir mašinose. O maniškė kortelę turėjo ir stažą didesnį ir 25metus.
 
Maršrutas.

 

Reiktų maršruto paieškoti...
 
 
Bet čia reikia turėti patirties truputį, pirmam kartui, tai nelabai. Nes kai nuomuojiesi iš airbnb, tai 80% proc. kad nerasi tos vietos. Teks skambinti ir panašiai. Tai reikia roamingo. reikia turėti wifi anteną dar, kad norint pasigauti internetą iš toliau kažkur. Nuo macdonaldo. Bet įspūdžiai viską atperka. Ir sutaupyti eurai, kurie dar padidėja nuo tos sumos parašytos pirmam plane.
 
Beje, dabar važiuoti į Barseloną, tai tikrai jokio tolko, kai ten taip karšta. Geriausia važiuoti kai jau sezonas į pabaigą ir nuolaidų būna kitur.
 
Koks dar penktadienis bus, kai apie keliones pradedi rašinėti nuo pat ryto.. : ))
 
Dar prisiminiau dėl tokio tipo kelionių. Labai svarbu kelionės draugai - partneriai. Mes keliavom du bernai ir dvi mergos. Tai vyrai mažina stresą, kad nereiktų panikuoti ir visad galvoja kaip kokio gėrimo pagerti (ne apie seksą), o moterys dažniausiai panikuoja kritinėse situacija. Aišku patys pusryčiai nepasidarys. : ))
Dar pliusas, kad kai nuomuojies iškart į prekybos centrą maisto užsiperki. Dideliuose centruose pigiau. Sutaupai jeigu nenori eiti kur į restoraną. Normaliuose valstybėse didieji prekybos centrai būna užmiestį, netoli oro uostų. Ne kaip pas mus maximos vidurį centro.
 
Tokių kelionių tempas gana nemažas. Tačiau kai turėjom Kijeve nemažai laiko, tai neišeidavom iš namų beveik, nes pigus vietinis "konjakas". Kažkaip asmeniškai įdomiau pasižiūrėti bendrą vaizdą, negu padaryti foto prie kiekvieno objekto. Ir žinoma vartoto mažiau alkoholio dėl sveikatos :D
 
 
Mano toks pasiūlymas: Viva Italia #1. Tikrai geriau, nei kekšes nuo lango birbinti už 50€.
 
Nuskrendi į Milaną. Ryanair paprastai labai pigiai. Arba į Romą nuskrendi. Irgi pigiai. Gražu ten, pabūni dvi naktis kokias ten. Tada varai pro Florenciją (galima kokią dienelę apsistoti. pažiūrėti kaip ten Dovydo ######s nukritęs atrodo) iki La Spezia arba Levanto. Jeigu atmintis neapgauna, tai paskutiniai miesteliai tarp kurių kursuoja traukinys. Palieki mašiną ir gurkšnoji sau vyną. Kokią savaitę ar kiek laiko užtrunka. Tas regionas vadinasi Cinque terre.
Po viso šito, jeigu užtenką finansų pro Genuja (ten nebuvęs, bet geri atsiliepimai. Žinoma, eurų tai reikia bagažinę pilną pripildyti) važiuoji į Milaną. Ten aplankai expo parodą, kuri vyksta kas penkis metus vis kitame pasaulio gale. Katedra dar reikia apžiūrėti užlipti ant stogo. Joje įžymioji paskutinė vakarienė nutapyta Da Vinčio (Jeigu patinka Leonardas Da Vinčis, važiuojant nuo Florencijos yra jo gimtinė.) Kaip žinia daug kartų jau restauruota. Taigi autentiškumo lieka vis mažiau. Oro uoste priduodi mašiną ir rūškanu veidu grįžti į realybę. Kuri vadinasi LIETUVA : ))
Dar kas dėl Italijos. Galima būtų nuo Romos kažkur mėginti važiuoti iki Bario. Tada persikelti į Kroatiją. Ten per pakrantę grįžti iki Milano ir į LT. Bet čia toks sudėtingesnis variantas. Jūros liga, Kroatija labai kalnuota... Čia toks būtų tripas 3 (jeigu bus toks), todėl ir ne tuščiažodžiausim teorija.
 
Mažai nuorodų, nes geriausias keliautojo draugas google. Turi pats nemažai domėtis, kad viskas būtų taip, kaip pats nori. Žodžiu, ką pasėsi tą ir pjausi :D

Pradėkim nuo to, kad žodis "biznis" ar "bizniukas" lietuviu kalboje nevartotinas.
 
 
Taigi, tavo problemą turbūt reiktų performuluoti taip "Dauguma neskiria verslo nuo versliuko". Tada bandom apibrėžti, ką mes laikome Verslu.
 
Pagal tave:
 
Nesutikčiau. Atskiros žinios (istatymų, apskaitos, ar tam tikros veiklos), resursų ar turto turėjimas dar nepadaro tavęs verslininku ir verslu tai nelabai būtų galima pavadinti. Verslas turi būti orientuotas į pelną (nebūtiniai materialinį).
Aš verslą suvokiu panašiai, kaip ir rašo viki:
 
O jeigu trumpai verslas tai veikla, kurios rezultate iš vieno obuolio uždirbami du tokie :)

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Po metų, praleistų uždarbyje, Bern1994 nusprendė prisistatyti.
 
Trumpa informacija:
Vardas: Bernardas
Lytis: vyras
Gimimo data: 1992 (slapyvardyje 1994, nes skaičių 2 mėgstu kelti kvadratu)
Kolokacija: Kaunas-Trakų raj.-Vilnius
Zodiako ženklas: nežinau
Specialybė: neišsilavinęs
 
Šis prisistatymas kiek kitoks nei įprasta. Nusprendžiau pakalbinti Bern1994 ir išgirsti jo nuomonę daugeliu klausimų.
 
- Sveiki, Bern1994, esate jau beveik nuštampuotas uždarbietis, esantis čia jau metus laiko. Kas jus paskatino užsiregistruoti?
- Sveiki visi, kurie skaitote mane, o jei neskaitote, vis tiek paimkite ir paskaitykite, nes mano žodis yra vertingas. Užsiregistravau čia per praeitų metų Jonines moksliniais tikslais. Turėjau keletą svarbių klausimų, kuriuos uždaviau šiai bendruomenei mokslo skiltyje.
 
- Per metus parašėte gerokai virš 400 pranešimų ir surinkote virš 300 reputacijos taškų – esate labai didelę pažangą padaręs žmogus, tačiau kaip vis dėlto manote, ar daug jūsų pranešimų parašyti iš širdies, su tikslu suteikti naudą kitiems?
- Neslėpsiu, kad pastruoju metu esu toks lodariaujantis trolis ir labiau rašau remdamasis emocijomis, kurios kyla tuomet, kai neuroninis dendritas sutinka kalvelę ir nori padaryti guci guci. Visiškas nudurnėjimas. O jei rimtai, tikrai nemažai pranešimų parašyti su tikslu padėti be jokių išsidirbinėjimų, kas uždarbis.lt gan dažna.
 
- Ką reiškia „išsidirbinėjimai“? Kokius išsidirbinėjimus uždarbis.lt pastebite dažniausiai?
- Uždarbis.lt – ne tik IT, verslo, bet ir trolinimo forumas. Yra keli etatiniai troliai, bet jie ganėtinai protingi, todėl nepaminėsiu jų, nes gausiu velnių. Yra ir kitokio plauko veikėjų: paprasčiausių rašleivotojų, kurie kiekvienoje pasireiškia net ir tuomet, kai jų ten mažiausiai reikia (tiesa, tai jau nykstanti rūšis), yra ir programuotojų, manančių, kad jų produktai visa galva lenkia „Microsoft“ ar „Google“. Yra ir kitokių padarų, kuriuos reikėtų įterpti į išsidirbinėtojų sąrašą, bet kam tas negatyvas, užduok man kitą klausimą.
 
- Bet ar sutiktumėte su teiginiu, kad šis forumas ne progresuoja, o regresuoja – kokybės atžvilgiu?
- Kategoriškai sutikti tikrai negaliu, bet ir atmesti šį faktą būtų neprotinga. Galbūt reikėtų tuos progreso-regreso rėmus apibrėžti. Uždarbis.lt forume, mano manymu, per pastaruosius metus (laikinai sekiau forumą gal 2008 metais) kaip niekada sparčiai pradėjo plėtotis įvairių diskusijų pramonė, ypač, buitinių skiedalų skyrelis (off-topic). Ir tai, kad šiame skyrelyje esančios temos sudaro didelę dalį bendrų temų, leidžia mums manyti, kad uždarbis.lt sensta (senatvinis marazmas?). Bet bent jau aš visada sulaukiu pagalbos ir kokiame programavimo skyrelyje, todėl nesakysiu tos standartine tapusios frazės: „didieji protai emigravo“. Gal ir emigravo dalis, bet dalis dar liko.
 
- Kaip dažnai lankotės uždarbis.lt forume?
- Jei pasakyčiau, kad būnu čia dieną ir naktį, turbūt nepatikėtumėte. Bet kažkada taip buvo... O dabar apsilankau keletą kartų per dieną, pažvelgiu į naujausių temų penketuką, jei kažkas gražaus yra, pakomentuoju, ir viskas.
 
- Ar esate gavęs papeikimų ir už ką?
- Taip, esu gavęs kelius papeikimus – visus per pusę mėnesio. Pirmasis už smurto skatinimą (oi, kaip skatinau, tiesiog pasakiau, kad jei pamatyčiau vagį, užmusčiau jį). Antrasis už tai, kad nesutikau su vieno žmogėno, garbinančio karinės privalomosios tarnybos grąžinimą ir vadinančio mus bliautiniais, nuomone. Šiam žmogui palinkėčiau apsilankyti pas gerą specialistą, nes nesigydant galima sulaukti tokių simptomų, su kokiais pavyks įsidarbinti nebent į seimą.
 
- Ką manote apie šauktinių grąžinimą?
- Manau, kad į šį klausimą neatsakysiu, nes gausiu trečiąjį įspėjimą.
 
- Tuomet ką manote apie uždarbio moderatorius?
- Nesu blogos nuomonės. Žmonės atlieka savo pareigą ir tiek. Aišku, pasitaiko neadekvačių sprendimų, bet Lietuvos gyventojai prie to įpratę, nes, pavyzdžiui, kokiame seime kitokių sprendimų ir nebūna.
 
- Kokius uždarbiečius galėtumėte išskirti (iš geros pusės)?
- Kaip gerb. K. Kemzūra, kurį senas perdyla V. Garastas išspyrė iš karaliaus sosto, yra sakęs: „tai – visos komandos nuopelnas“. Negaliu išskirti nei vieno, nes visi lygūs – visi augina šį forumą daugiau ar mažiau – jei ne pranešimų rašymu, tai tiesiog apsilankymais čia didina lankomumo statistiką.
 
- Ar galėtumėte išskirti sritį, kurioje uždarbis.lt yra stipriausias – ar tai versle, o gal IT?
- Tai geriausiai galėtų padaryti žmogus, kuris aktyviai dalyvauja absoliučiai visose diskusijose. Pats dažnai lankausi IT skyreliuose, tačiau nelaikau šio forumo labai stipriu IT grandu.
 
- Esate pagarsėjęs kaip geradarys. Kas jus paskatino taip padėti žmonėms?
- Pasakysiu tik tiek: išsipildymo akcijų iš gero gyvenimo nedarau. Pagalba kitiems yra geras būdas susirasti naujų pažinčių, užsitarnauti reputacijos taškų, tačiau svarbiausia – įgauti daugiau pasitikėjimo savimi.
 
- Ačiū už interviu, Bern1994. Geros dienos!
- 100 LT.
 
- Užsikabinkite sau medalį. http://files.softicons.com/download/toolbar-icons/mono-reflection-yellow-icons-by-double-j-design/png/64/medal.png
Bern1994 pakilo nuo kėdės, sulaužė ją ir išėjo.