Nu keista taktika... Kas tau už 100 lt vež? 100 svarų gal norėjai pasakyti? 100 lt paima turginę tašę, ne daugiau. Na nebent tas busikas pastoviai tuščias važiuoja ir ant bankroto ribos...
Dabar parsisiųsi į Lietuvą ir prekiausi Ebay.co.uk? Baik juokus, tokių kurie tai daro yra ir vietoje vietinių. Paskaičiuok kiek tau kainuos to daikto pristatymas iš Lietuvos į Angliją tarkime ir atšoks noras. Beto nepermuši kainų vietinių, nes sakau, kad tokių kurie ima paletes pačioje UK ir pardavinėja vietoje per Ebay yra be galo daug. Plius dar dauguma jų ir garantiją mėnesiui duoda, pristatymas greitas ir kainos mažos.
Jei jau nori tuom užsiimti Lietuvoje, pamiršk Ebay. Tam ir yra įdėja realizuoti Lietuvoje. Pasiskaičiuok kiek tau savikaina išeina parsigabenti paletę į Lietuvą, o paskui siųsti po vieną prekę į UK, kai vietinis pasiema iškart konteinerį dar pigiau nei tu tą paletę ir jam pristato už simbolinę kainą, o dar ir prekiauja su maža marža, nes dideli pardavimų kiekiai. Jie gali sau leisti užsidėti mažą antkainį, nes išlošia ant didelių kiekių parduodant.
Aplamai, jei jau galvoji kažką tokio daryti, reikia apgalvoti daugelį dalykų. Neužtenka parsivežti paletę net nežinant kur parduosi ir pan.
Rimtai apgalvok šiuos dalykus:
Ar moki taisyti pats? Jei ne, tai ar turi žmogų-partnerį, kuris gali su tavimi tuom užsiimti. Kur prekiausi, kokiais pardavimo kanalais naudosis. (ar tai bus turgus, sandelys, kažkokios prekybos patalpos, komisas, internetas ir t.t.) Kokios bus kainos, kokios kainos šiuo metu rinkoje. Ką žmonės perka ir ką yra sunku realizuoti. Ką darysi su nepataisomais daiktais. Ar turėsi pastovų partnerį, kuris pargabens prekes į Lietuvą geromis sąlygomis.
Tai tik keletas pagrindinių dalykų, kuriuos reikia apgalvoti prieš pradedant. Nes kitu atvėju bus taip, kad įkiši pinigus, parduosi keletą prekių, o kitas nukiši kurnors į sklepą ir net neatgausi pinigų. Praktiškai, jei pats neturi rankų ant įvairios technikos ir neturi patikimo partnerio kuris tuom užsiimtų - nerekomenduoju net bandyti.
Būna, bet tokie didieji didmenininkai kaip Gemwholesale ir superka iš jų dideliais kiekiais, o paskui perskirsto į paletes. Argos nežaidžia su mažais kiekiais. Beto, tuose paletėse, būtent UK, didžioji dauguma prekių ir yra iš Argos :)
Dar mažytis patarimas. Jei jau kas ims paletę, pažiūrėkite, jog nebūtų per daug brangių prekių. Pavyzdžiui aš ėmiau paletę, kurioje buvo 20 mikrobanginių. Tai buvo brangios mikrobanginės, kurios naujos kainavo 100-200 svarų. Pardavinėjau po 50-120 svarų Anglijoje. Nemanau, kad tai suveiktų Lietuvoje, kas norės mokėti po 200-300 litų už nenaują mikrobanginę, kai dauguma pasiema už 100 lt padevėtą tam kartui laikinai, arba dasideda kelis šimtus ir perka parduotuvėje naują bei gauna garantiją. Tad, jei paletėje didžioji prekių dalis yra brangios prekės, siūlyčiau labai gerai išsiaiškinti kiek tokios prekės eina tuo metu Lietuvoje ir ar turi paklausą.
:) mes snekam apie 2 salis skirtingas, as Ispanijoje
gamintojas kai pagamina prekia jai suteikia garantija 2 metam, kai tu perki palet turi ceki, kai kurie gamintojai siuo atveju neduoda garantijos, o su kai kureis be problemu, kai kurie buna su cekiu priklijuotu prie dezes kur grazino pirkejas, tuo atveju garantija gamintoja galioja nuo pirmos dienos pirkimo, kaip pavizdi ryt priduosiu gamintojo MEDION vafline :) nes trumpina ir paskui kaitina ilgai, reik pasidometi daugiau ir situo punktu galima naudotis su kaikureis gamintojais.
yra vietu kur neleidzia nuimti apsaugines plastiko plevels ir turi pirkti visa palet, bet taip pat yra kur leidzia pirkti po viena, kaip pavizdi duosiu
sitas parduoda palet pilna ir neparduoda po viena Mano nuoroda
sitas parduoda uzdedamas minimuma prekiu kuriu turi pirkti Mano nuoroda
cia elektromestika didele lavadoras frigos ir neturi minimo, gali pirkti ir po viena Mano nuoroda
patarimas pirkti netikrintus kur nezino procento del gedimu, dazniausei jai tau pasako kad 50% neveikia reiskias jie pries parduodant patikrino ir parduoda 70% verte, ka reiskia kad tau neduoda didelio procento uzdyrbti jai nesutvarkai kitu sugedusiu, bet cia jau rizika, kartais buna jau patikrinta ir tau sako kad netikrinta ir gali nusipirkti 80% neveikenciu, cia labai gerai veikia vokeliai su 50 euriku kur tau pasako apie palet padeti :), geriausia pirkti kur turi daug palet, ten neparduoda po viena, bet palets nebuna tikrintos ir buna geri rezultadai, gali nusipirkti nebrangei.
Is ispanijos tikrai dauguma prekiu neatsipirktu vezti, nes turi 3000-4000km ziurint is kur imsi, kitas varijantas tureti zmogu ir nusipirkus 3 - 4 palets pries vezant patikrinti, jai per parduotuve pardavinesi tai reik tureti kazkoki zmogu kuris tau tvarkytu nebrangei, plius jai pirkejai grazintu,
Niekas jokių gamintojo garantijų nesuteikia, nereikia klaidinti žmonių! Kad gautum gamintojo garantiją, reikia turėti pirkimo iš parduotuvės čekį, o tokių ten nebūną.
Beto man neteko matyti tokių vietų, kur leistų rinktis po vieną daiktą ir dar sakytų kiek paletėje yra veikiančių ir kiek ne, vėl klaidinate žmones :)
Būna kelių tipų paletės:
1. Tvarkingi ir veikiantys daiktai. Dažnai tai būna prekės iš parduotuvių salių, kurios buvo tiesiog rodomos klientams. Pavyzdžiui kad ir kai nueinate į Topo Centrą ir matote pridėtų mikrobangių, kurias galite paliesti, pasižiūrėti iš arčiau ir pan. Tai veikiančios prekės, tačiau jau išpakuotos ir negali būti parduotos kaip naujos. Prie tokių prekių galima rasti ir visiškai naujų prekių, kurios tiesiog yra senesnio modelio ir išparduodamos dideliais kiekiais jas superkinejančioms firmoms, kurios ir skirtso į paletes.
2. Klientų gražintos prekės, kurios gali būti su defektais, tiek išorės, tiek ir techiniais. Taip pat tokios paletės dar būna skirstomos pagal būkles. Būna kelių vertinimų paletės, kiekvienas pardavėjas turi savo vertinimo sistemą ir apie tai galima sužinoti iš jų. Bet sistema būna maždaug tokia: A Grade ( Iš pažiūros daug maž tvarkingos prekės, su menkais pažeidimais), Grade B (su didesniais defektais) ir t.t. Taip pat būna ir Mixų, kur yra visko po truputi.
Dažniausiai paletės būna suskirstytos pagal kategorijas.Pavyzdžiui, "Baldai", "Elektros prietaisai", "Buitinės prekės", "drabužiai" ir t.t. Prie palečių galima pamatyti sarašą: Prekių pavadinimus, kainas parduotuvėse ir kainas už kurias parduodamos paletės. Dažniausiai paletės parduodamos maždaug už 15% prekių vertės. tai pavyzdžiui jei prekės bendrai sudėjus parduotuvėse kainuoja 1000 svarų, paletė parduodama už 150 svarų + PVM. Neapsigaukite, kartais tos kainos ne visai realios nes paletės gali būti ir pastovėjusios kurį laiką, o kainos fiksuojamos tos dienos, kada paletė sudaroma.
Dėl pargabenimo, kaip dauguma čia galvoja, tai nenorėkite parbagenti už 100 litų, juk 1500 km kelio :) Realiai kiekviena iš šių firmų turi savo kurjerį ir geras salygas su -emesnėmis akinomis, nes pastoviai gabena siuntas. Dėžė iki 31 kg parsiųsti į Lietuvą gali kainuoti 20-30 svarų. Yra tokie kurjeriai kurie veža paletes, DSV. Jų kaina už paletę iš Anglų kažkur apie 200 svarų. Realiai galima tartis su Mikriukais. Vistiek dažniausiai jie važiuoja pustuščiai į Lietuvą, nes žmonės daugiau siunčia siuntinių iš Lietuvos į Angliją, o iš Anglijos į Lietuvą mažiau. Pasiderėjus galima sutarti ir už 100 svarų parbagens į Lietuvą tą paletę.
Dėl to ką rasite paletėje, tai būna visko. Nepasakyčiau, kad viskas sugadinta, tikrai ne. Man asmeniškai būdavo daugiau sveikų ir tvarkingų daiktų, nei sugedusių. Lengviausias būdas sužinoti ir pamatyti pačiam - tiesiog pabandyti :)
Išduosiu vieną gerą vietą, iš kurios pats pirkau. Gėlių nereikia :) http://www.gemwholesale.co.uk
Sveiki, Taigi susiklostė tokia jau situacija, jog iš jos išsisukus gėda būtų nepadėkoti vienam iš aktyvių forumo narių iPauL . Visad padedantis, žinantis atsakymus į daugelį klausimų, netausojant savo laiko pagelbėja kada tik reikia. Visad malonu bendradarbiauti su tokiu nariu ( kuo toliau, tuo daugiau bus bendradarbiavimo :) ) Visad viską padaro laiku, be jokių išsisukinėjimų, jo greitis - superinis, pats tuo vakar įsitikinau :D Tad jei bus proga turėti reikalų su šiuo žmogumi - turėkit, nepasigailėsit :) Dėkui tau iPauL.
Išgirdau per Radijo centrą kažkurią dieną, patiko - gal ir Jums patiks!
Grįžta vyras namo, žmona jam puola ant kaklo ir taip gailestingai: - Antanėli, nueikime į restoraną!? - Tu ką, pakvaišai? - Antanai, na juk šiandien mūsų jubiliejus, 10 metų kaip susituokėm... - A... Tai juk pinigų neturim... - Antanai, na aš per 10 metų šiek tiek sutaupiau, restoranui užteks... - Tai aš neturiu padorių rūbų... - O aš iš kaimyno, iš Jono pasiskolinau kostiumą. - Tai, kad ir tu neturi tokių rūbų... - O man Ona tokia proga pasiuvo suknelę... - Na, varom... Prieina restoraną/naktinį klubą, pasitinka durininkas: - Sveiki, Antanai... - Šššš.... Šiandien aš su žmona! Padavėjas: - Antanai, kaip visuomet! Minutėlę, tuoj viskas bus... - Šššš... Aš su žmona... Striptizo šokėja: - Na, kas pats drąsiausias, kas patrauks už paskutiniojo raištelio? Visa salė vienu balsu: - AN-TA-NAI, AN-TA-NAI, AN-TA-NAI! Žmona įsiunta, skelia antausį, išbėga, pagauna taksi... Antanas iš paskos, įšoka į jau judantį taksi, o žmona pradeda: - Tu... Aš taip tavimi tikėjau, o tu, ožy... Taksistas: - Na ir stervą tu šiandien nusikabinai, Antanai!
Išgirdau per Radijo centrą kažkurią dieną, patiko - gal ir Jums patiks!
Grįžta vyras namo, žmona jam puola ant kaklo ir taip gailestingai: - Antanėli, nueikime į restoraną!? - Tu ką, pakvaišai? - Antanai, na juk šiandien mūsų jubiliejus, 10 metų kaip susituokėm... - A... Tai juk pinigų neturim... - Antanai, na aš per 10 metų šiek tiek sutaupiau, restoranui užteks... - Tai aš neturiu padorių rūbų... - O aš iš kaimyno, iš Jono pasiskolinau kostiumą. - Tai, kad ir tu neturi tokių rūbų... - O man Ona tokia proga pasiuvo suknelę... - Na, varom... Prieina restoraną/naktinį klubą, pasitinka durininkas: - Sveiki, Antanai... - Šššš.... Šiandien aš su žmona! Padavėjas: - Antanai, kaip visuomet! Minutėlę, tuoj viskas bus... - Šššš... Aš su žmona... Striptizo šokėja: - Na, kas pats drąsiausias, kas patrauks už paskutiniojo raištelio? Visa salė vienu balsu: - AN-TA-NAI, AN-TA-NAI, AN-TA-NAI! Žmona įsiunta, skelia antausį, išbėga, pagauna taksi... Antanas iš paskos, įšoka į jau judantį taksi, o žmona pradeda: - Tu... Aš taip tavimi tikėjau, o tu, ožy... Taksistas: - Na ir stervą tu šiandien nusikabinai, Antanai!
Išgirdau per Radijo centrą kažkurią dieną, patiko - gal ir Jums patiks!
Grįžta vyras namo, žmona jam puola ant kaklo ir taip gailestingai: - Antanėli, nueikime į restoraną!? - Tu ką, pakvaišai? - Antanai, na juk šiandien mūsų jubiliejus, 10 metų kaip susituokėm... - A... Tai juk pinigų neturim... - Antanai, na aš per 10 metų šiek tiek sutaupiau, restoranui užteks... - Tai aš neturiu padorių rūbų... - O aš iš kaimyno, iš Jono pasiskolinau kostiumą. - Tai, kad ir tu neturi tokių rūbų... - O man Ona tokia proga pasiuvo suknelę... - Na, varom... Prieina restoraną/naktinį klubą, pasitinka durininkas: - Sveiki, Antanai... - Šššš.... Šiandien aš su žmona! Padavėjas: - Antanai, kaip visuomet! Minutėlę, tuoj viskas bus... - Šššš... Aš su žmona... Striptizo šokėja: - Na, kas pats drąsiausias, kas patrauks už paskutiniojo raištelio? Visa salė vienu balsu: - AN-TA-NAI, AN-TA-NAI, AN-TA-NAI! Žmona įsiunta, skelia antausį, išbėga, pagauna taksi... Antanas iš paskos, įšoka į jau judantį taksi, o žmona pradeda: - Tu... Aš taip tavimi tikėjau, o tu, ožy... Taksistas: - Na ir stervą tu šiandien nusikabinai, Antanai!
Nuo 2008 metų turiu tokį tinklaraštį skaitykit.lt, į kurį jau senokai neberašau ir nebeplanuoju - pasikeitė prioritetai.
Jo platformoje buvau parašęs keturias elektronines knygas, kurias bandžiau ten pardavinėti, ir nuo šiandien nusprendžiau tiesiog dalinti jas nemokamai. Visiems. Be jokių registracijų ar mokėjimų. Tiesiog.
Knygos yra:
"Kaip kurti web-projektus" Knyga tiems, kurie nori kurti savo projektą internete – ar tai butu web-verslas, ar tiesiog bendruomenės svetainė, ar savo sumanytas laisvalaikio portalas. 50 patarimų iš realios 10 metų patirties – po vieną A4 formato lapą kiekvienam patarimui. "Pusę metų dirbu sau" Nori išsivaduoti iš darbo ofise ir turėti laisvės? Ar vilioja žodis “freelanceris”? Tada paskaityk, kaip sekėsi man šiame kelyje – knygoje papasakosiu įspūdžius iš pirmojo pusmečio. "CodeIgniter: nuo ABC iki pirmo web-projekto" CodeIgniter yra vienas iš populiariausių framework’ų PHP programavimo kalbai. Jis gali padėti programuotojams greičiau sudėlioti projekto griaučius ir struktūrizuoti kodą, o taip pat turi labai daug pagalbinių bibliotekų ir funkcijų. Apie visa tai – šioje knygoje, kurios pabaigoje bus sukurtas realus web-projektas. "PHP Pamokos Pradedantiesiems" Ši knyga skirta tiems, kas nori pradėti kurti tinklalapius ir tam panaudoti PHP programavimo kalbą. Pasakojama viskas nuo pagrindų – kokioje programoje rašyti PHP programinį kodą, kas yra kintamieji, sąlygos sakiniai, ciklai, masyvai ir t.t. Iš viso yra 16 skyrių, po kurių perskaitymo galėsite sukurti savo pirmąjį PHP projektą.
Kur parsisiųsti: šiuo adresu http://www.skaitykit.lt/knygos
Kaip man sekėsi jas pardavinėti:
Įdomumo dėlei, papasakosiu apie skaičius. Pirmą e-knygą išleidau dar 2010 metais, ir uždėjau simbolinę kainą - 2 Lt. Vėliau už panašią kainą išėjo antra ir trečia knyga, vėliau ir ketvirta. Vėliau pakėliau kainą iki 5 Lt (kas vis tiek yra simboliška). Tikslas buvo ne užsidirbti pinigų, bet uždėti bent kažkokį mokėjimą - neatiduoti savo "žinių" nemokamai.
Pardavimų rezultatai - iš visų knygų kartu sudėjus ir atskaičiavus įvairius mokesčius, uždirbau apie 500 Lt. Tai nė iš tolo neatperka laiko, skirto jų parašymui, bet už tai jų pagalba radau ne vieną rimtą klientą web-programavimo darbams, taip pat ir galėjau lengviau patarti kitiems - tiesiog pacituodavau skyrelį iš savo knygos.
Kodėl dabar nusprendžiau dalinti nemokamai - kelios priežastys: visų pirma, įsitikinau, kad Lietuvoje e-knygos yra mažai perkamos ir mažai skaitomos (na, ir popierinėms knygoms irgi sunkūs laikai). Kitas dalykas - principas "be expensive or be free": geriau tegul knygos būna nemokamos, tada daugiau žmonių perskaitys, ir teoriškai net jei ir vienas iš jų norės su manimi bendradarbiauti (ar kartu daryti kokį projektą, ar užsakyti mano paslaugas), tai apsimokės labiau nei tie keli litai "ant alaus".
Tai jei kas iš jūsų turi idėją rašyti e-knygą ir ją pardavinėti dėl pinigų - patariu persigalvoti ir nuveikti kažką naudingiau. Anyway, gero skaitymo!
Taigi cia matote mano piesta veikeja kuri pavadinau " Dark Soul" Ji galejote isvysti mano praeitoje temoja,bet sioja pamatysiti sektiek daugiau kaip jis buvo kuriamas. Sis veikejas yra ne seip piesiamas,jis bus naudojamas musu kuriamam tinklalapiniam zaidimui kuris dar nezine kada pasirodys. Na ka megaukites vaizdais ir video kury rasite apacioje :)
Sveikas alienai, sunku čia ką nors išpešti, kadangi daug narių susirinko pasityčioti. Prekes geriausia inportuoti iš užsienio, susirasti tiekėjus ir pardavinėti užsidėjus ankainį. Pabandyk vienas prekes, nepavyks - bandyk kitas. Kaip vienas lietuvos verslininkas pasakė "Jeigu nebankrutavai daugiau nei du kartus - Tu nesi verslininkas". Sekmės prekyboje!
Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.
Susitikimas su filosofija
Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).
Įžengus į filosofiją
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.
Filosofijos studijų veiklos
Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.
Baigiamosios pastabos
Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.
Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.
Rekomenduojamos knygos
Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.
Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.
Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.
