wi_lius

Nemanau, kad kokį eshop'ą kurti būtų labai įdomu, ypač kai tas eshop'as bus išmetimui. Geriau gali pabandyti susirasti kokį WEB API ir su jo duomenimis nuveikti ką nors įdomaus. Pavyzdžiui, Twitter turi savo API žinutėms, Steam turi API apie vartotojus, Facebook turi Graph API. Galėtum su Steam API gauti vartotojo turimus žaidimus ir kiek laiko kiekvieną iš jų jis žaidė, tada rasti tų žaidimų žanrus arba tag'us ir paskaičiuoti, kokį žanrą žaidėjas labiausiai mėgsta ar kokie tag'ai jo žaidimuose dominuoja. Būtų ir ką kitiems parodyti, ir WEB API'jų mokėjimas būtų naudingas, nes dabar jie daug kur naudojami išpopuliarėjus mikroservisams.
 
 
Tai kame problemos? Pasidaryk tu tą mygtuką ant C++, jei taip labai jau juos mėgsti.

O tai kainos kyla ar ne? Nes jei nėra tikslo kilti kainoms, tai dauguma produktų dabar turėtų kainuoti tiek pat, kiek ir prieš pusšimtį metų...
 
Klausimas nėra apie tai, kas sukėlė tokį produktyvumo padidėjimą. Kur kas įdomiau sužinoti, kur dingsta visi tie papildomi pinigai, kuriuos turėtų gauti gamintojai dėl padidėjusio efektyvimo, ir kodėl tie pinigai neatsispindi nei kainose, nei darbuotojų atlyginimose.

O tai kainos kyla ar ne? Nes jei nėra tikslo kilti kainoms, tai dauguma produktų dabar turėtų kainuoti tiek pat, kiek ir prieš pusšimtį metų...
 
Klausimas nėra apie tai, kas sukėlė tokį produktyvumo padidėjimą. Kur kas įdomiau sužinoti, kur dingsta visi tie papildomi pinigai, kuriuos turėtų gauti gamintojai dėl padidėjusio efektyvimo, ir kodėl tie pinigai neatsispindi nei kainose, nei darbuotojų atlyginimose.

Kai apie nepatogius dalykus pradeda eiti kalba, tai visi iškart akmens amžiuj pradeda gyventi – nei interneto turi, nei ko.
 
O tai kaip, pavyzdžiui, su kelių eismo taisyklėmis daro? Juk kiekvieną kartą pasikeitus taisyklėms teisių perlaikyti nereikia. Bet pareigūnui manau netiks pasiaiškinimas, kad interneto neturi, naujienų portalų neskaitai, televizoriaus nežiūri, apskritai skaityt nemoki, todėl tau naujos kelių eismo taisyklės negalioja…
 
Be to, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Kai apie nepatogius dalykus pradeda eiti kalba, tai visi iškart akmens amžiuj pradeda gyventi – nei interneto turi, nei ko.
 
O tai kaip, pavyzdžiui, su kelių eismo taisyklėmis daro? Juk kiekvieną kartą pasikeitus taisyklėms teisių perlaikyti nereikia. Bet pareigūnui manau netiks pasiaiškinimas, kad interneto neturi, naujienų portalų neskaitai, televizoriaus nežiūri, apskritai skaityt nemoki, todėl tau naujos kelių eismo taisyklės negalioja…
 
Be to, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

O tai faktas, kad dėl pabėgelių krizės gresia Europos Sąjungos suirimas (Brexit tik pirmas žingsnis, dabar dažnai kalbama ir apie Frexit, Itexit ir pnš.) nieko nebyloja apie šios idėjos nerealumą? Jeigu vien Europos ribose nepavyko tinkamai kažko panašaus realizuoti, tai ką jau kalbėti apie visą pasaulį…
 
Ir apskritai, čia būtų labiau ne „pasaulio pilietybė“, o tiesiog leidimas gyventi keliolikoje pasiturinčių šalių. Dauguma tokių „pasaulio piliečių“ tikrai nevažiuotų į trečio pasaulio šalis. Dauguma judėtų ten, kur geriausi atlyginimai, dosniausios pašalpos, o sulaukus atitinkamo amžiaus, kur geriausios pensijos.

O tai faktas, kad dėl pabėgelių krizės gresia Europos Sąjungos suirimas (Brexit tik pirmas žingsnis, dabar dažnai kalbama ir apie Frexit, Itexit ir pnš.) nieko nebyloja apie šios idėjos nerealumą? Jeigu vien Europos ribose nepavyko tinkamai kažko panašaus realizuoti, tai ką jau kalbėti apie visą pasaulį…
 
Ir apskritai, čia būtų labiau ne „pasaulio pilietybė“, o tiesiog leidimas gyventi keliolikoje pasiturinčių šalių. Dauguma tokių „pasaulio piliečių“ tikrai nevažiuotų į trečio pasaulio šalis. Dauguma judėtų ten, kur geriausi atlyginimai, dosniausios pašalpos, o sulaukus atitinkamo amžiaus, kur geriausios pensijos.

O tai faktas, kad dėl pabėgelių krizės gresia Europos Sąjungos suirimas (Brexit tik pirmas žingsnis, dabar dažnai kalbama ir apie Frexit, Itexit ir pnš.) nieko nebyloja apie šios idėjos nerealumą? Jeigu vien Europos ribose nepavyko tinkamai kažko panašaus realizuoti, tai ką jau kalbėti apie visą pasaulį…
 
Ir apskritai, čia būtų labiau ne „pasaulio pilietybė“, o tiesiog leidimas gyventi keliolikoje pasiturinčių šalių. Dauguma tokių „pasaulio piliečių“ tikrai nevažiuotų į trečio pasaulio šalis. Dauguma judėtų ten, kur geriausi atlyginimai, dosniausios pašalpos, o sulaukus atitinkamo amžiaus, kur geriausios pensijos.

Noriu pataisyti, kad čia tas "M" tai ne tas "M", kuris stovi i3/i5/i7 procesorių modelio numerio pabaigoje (Intel Core i*-****M), bet grynai Intel Core M serijos procesorius (Intel Core M-5Y10).
 
---------------
 
Čia šioks toks palyginimas su šeštos kartos i3 procesoriumi. Tie M serijos procesoriai panašu kad skirti „du viename“ kompiuteriams, kur atkabini klaviatūrą nuo ekrano ir gauni planšetę, arba tiesiog planšetėms. Tai atitinkamai ir bus pritaikyta daugiausia internetui panaršyti.
 
Ir kaip jau minėjo, pagrindinis dalykas, ką turi nuspręsti, tai kaip tą kompiuterį naudosi. Jei visą laiką jį nešiosies, tai 13" ekranas gal ir suprantamas. Bet jei mobilumas nėra pagrindinis prioritetas, tai toks ekranas bus ne itin patogus, reikėtų tada imti su didesniu ekranu arba monitorių prisijungti.

Ir po to pasakei, kad norint tapti tikru vyru/moterimi reikia praeiti tėvystės kursą...
 
Jeigu buvimas tikru vyru nėra išmokstamas, tai išeina, kad norint būti tikru vyru pakanka turėt cimbolus tarp kojų. Jeigu cimbolų nepakanka, tada turi būti kažkokios savybės, kurios byloja vyriškumą. Kadangi tos savybės nėra įgimtos, tai jos yra išmokstamos. Tai, kas paskatina tų savybių išmokimą, ir yra vyriškumo mokykla.

Kitaip tariant tėvystė yra vyriškumo mokykla, o motinystė – moteriškumo?

Nelabai ką ir padiskutuosi, kol neapibrėši vyriškumo.

Turbūt reikėtų pasikeisti BIOS'e, kad pirmiau bandytų krauti iš SSD, o ne HDD, jei to dar nepadarei. Jeigu to nepakanka, tai galima bandyti užsikrauti Windows instaliaciją, ten pasirinkti repair ir pabandyti paleisti boot sector sutaisymo įrankius.
 
O šiaip, kaip ir kiti jau minėjo, geriausias variantas mano manymu būtų tiesiog persirašyti Windows'us iš naujo.
 
EDIT: o va ir įrankis parsisiųsti Windows 10 ir susirašyti į atmintuką.

Trumpesnis variantas:
 

#include <iostream> using namespace std; int main() { freopen("a.out", "w", stdout); int n; cin >> n; for (int i = 0; i < n; i++) { for (int j = 0; j < n; j++) { cout << j*n + (n + i - j) % n + 1 << ' '; } cout << endl; } return 0; }
 
Esmė labai paprasta. Jei skirstysim skaičius iš eilės vis kitai grupei, tai gausim kažką tokio:
 1  5  9 13
 2  6 10 14
 3  7 11 15
 4  8 12 16
 
Kol kas kiekviena grupė turi skirtingas sumas. Kad geriau matytųsi, kaip pasiskirstę dydžiai, iš kiekvieno stulpelio atimsim mažiausią skaičių stulpelyje:
0  0  0  0
1  1  1  1
2  2  2  2
3  3  3  3
 
Vienodas sumas gausime tuo atvejų, jei kiekviename stulpelyje perstatysim reikšmes taip, kad kiekvienoj eilutėj būtų vien tik skirtingi skaičiai:
0  3  2  1
1  0  3  2
2  1  0  3
3  2  1  0
 
Prisimuojam ką anksčiau buvom atėmę:
1  8 11 14
2  5 12 15
3  6  9 16
4  7 10 13

Wolfram Alpha
 
Pasižymim viską sklaistuose kaip z:
 
z = 21/2 * 31/4 * 21/8 * 31/16 + … =
= 21/2 + 1/8 + 1/32 + … * 31/4 + 1/16 + 1/64 + … =
= 2x * 3y
 
x = 1/2 + 1/2 * 1/4 + 1/2 * (1/4)2 + … =
= [nykstamosios geometrinės progresijos suma] =
= 1/2 : (1 - 1/4) =
= 1/2 * 4/3 =
= 2/3
 
y = 1/4 + 1/4 * 1/4 + 1/4 * (1/4)2 + … =
= [nykstamosios geometrinės progresijos suma] =
= 1/4 : (1 - 1/4) =
= 1/4 * 4/3 =
= 1/3
 
z = 22/3 * 31/3
 
ats = (22/3 * 31/3)3 =
= 22 * 3 =
= 12

Jeigu darbdaviui apsimokės, tai jis ieškos būdų, kaip tos išeitinės nemokėti. Todėl kuo didesnė išeitinė, tuo mažesnė tikimybė, kad iš vis kažkiek gausi.
 
Man atrodo, kad geriau gauti 2 mėnesių išeitinę, nei negauti 8.

Ar lengva pakeisti kietąjį diską – priklauso nuo nešiojamo kompiuterio modelio. Vieni modeliai turi specialiai padarytą dangtelį, kurį tereikia nuimti ir gauni tiesioginį priėjimą prie kietojo disko. Bet pavyzdžiui pas mane tokio dalyko nėra, tai teko išrinkti visą kompą, kad pasikeisčiau HDD į SSD.
 
Aš tai turbūt pirkčiau kompiuterį su HDD ir įsidėčiau SSD. Kalbant apie HDD, nelabai ir didelis skirtumas, koks jis bus įdėtas. Kita vertus, SSD norėčiau išsirinkti pats, o ne pasitikėti tuo, ką gamintojas įdėjo.
 
Kitas klausimas – kaip sutalpinti du kietuosius diskus kompiuteryje. Įprastinis variantas būtų įdėti antrąjį diską vietoj CD-ROM'o. Bei jeigu kompiuteris neturi CD-ROM'o, tai vertėtų pasidomėti, ar yra kur daugiau tą antrąjį diską įkišti. Blogiausiu atveju galima apsiriboti vienu didesniu SSD (bent 256 GB) ir turėti išorinį nešiojamą HDD asmeniniams failams.
 
Dėl gamintojų, tai bent jau prieš keletą metų Dell ir Asus buvo giriami. Bet svarbu pasidomėti apie konkretų modelį, nes ir Dell'ų gali būti nevykusių.
 
Dėl procesorių, tai i7 yra aukščiausios klasės procesoriai, tačiau nemanau, kad reikia aklai jų vaikytis. Renkantis reikėtų atsižvelgti į konkretų modelį. Pavyzdžiui, jeigu modelio numeris užsibaigia Q (Core i7-6770HQ) – procesorius turi keturis branduolius, jei U – du branduoliai, tačiau mažesnis energijos vartojimas. Tiesa, ne viskas taip paprasta:
 
 
---------
 
Kai renkiesi nešiojamą kompiuterį, svarbu neapsiriboti vien skaičiukais. Būtinai pamąstyk, kiek daug žadi jį nešiotis. Gal geriau pasiimti 14 colių ir lengvesnį, kad būtų patogu nešiotis, o naudojimui namuose prisijungti monitorių ir/ar klaviatūrą. Net jei svoris nėra taip svarbu, neimk labai sunkaus – gal sugalvosi dirbti pasidėjęs kompiuterį ant kelių ar dažnai perkelinėsi iš vienos vietos į kitą. Orientuokis į ne didesnį kaip 15,6 colio ir ne sunkesnį kaip ~2,3 kg (nebent esi tvirtai įsitikinęs, kad didesnis ir/ar sunkesnis nesukels nepatogumų).
 
Atreipk dėmesį ne tik į ekrano išmatavimus, bet ir paties ekrano kokybę. Menkas malonumas bus į ekraną žiūrėti, jei spalvos netinkamos ar apšvietimas netolygus. Taip pat kompiuterio korpusas turėtų būti daugiau mažiau tvirtas – negirgždėtis paėmus į rankas, klaviatūra per daug neįsispausti į vidų. Be kita ko, pasidomėk dėl kompiuterio temperatūrų – tiek ar kompiuteris sugeba tinkamai aušintis esant didelėms apkrovoms, tiek ar kompiuterio korpusas per daug neįkaista vietose po atremtais delnais (iš patirties galiu pasakyti, kad menkas malonumas laikyti riešus lyg ant kaitlentės). Šiems dalykams išsiaiškinti puikiai tinka apžvalgos iš http://www.notebookcheck.net/ puslapio – primygtinai rekomenduoja išsirinkus konkretų modelį susirasti jo apvžvalgą šiame puslapyje. Va pavyzdžiui, kaip atrodo nuodugni Lenovo T440s apžvalga - išrenkamas net kompiuterio korpusas!
 
Nepamiršk pasidomėti apie reikalus su kietuoju disku: ar lengva pakeisti ir ar bus įmanoma sutalpinti du. Taip pat pasidomėk, ar kietojo disko jungtis yra SATA III (dar kitaip vadinama SATA 6Gb) – antros kartos SATA neturi pakankamai pralaidumo išnaudoti visą SSD greitį (nors šiais laikais nebeturėtų būti diegiamos SATA II, bet dėl viso pikto).
 
Pamąstyk, ar tau tikrai reikalinga diskreti (AMD ar nVidia) vaizdo plokštė. Bendrais atvejais turėtų pakakti ir Intel procesoriuje jau esančios GPU. Taip pat šiais laikais tapo nebereikalingas CD-ROM'as (nors daugelis 15,6 colio modelių jį vis dar turi). Aš ieškočiau modelio būtent be jo, nebent į jo vietą planuočiau įdėti antrą kietąjį diską.

Ar lengva pakeisti kietąjį diską – priklauso nuo nešiojamo kompiuterio modelio. Vieni modeliai turi specialiai padarytą dangtelį, kurį tereikia nuimti ir gauni tiesioginį priėjimą prie kietojo disko. Bet pavyzdžiui pas mane tokio dalyko nėra, tai teko išrinkti visą kompą, kad pasikeisčiau HDD į SSD.
 
Aš tai turbūt pirkčiau kompiuterį su HDD ir įsidėčiau SSD. Kalbant apie HDD, nelabai ir didelis skirtumas, koks jis bus įdėtas. Kita vertus, SSD norėčiau išsirinkti pats, o ne pasitikėti tuo, ką gamintojas įdėjo.
 
Kitas klausimas – kaip sutalpinti du kietuosius diskus kompiuteryje. Įprastinis variantas būtų įdėti antrąjį diską vietoj CD-ROM'o. Bei jeigu kompiuteris neturi CD-ROM'o, tai vertėtų pasidomėti, ar yra kur daugiau tą antrąjį diską įkišti. Blogiausiu atveju galima apsiriboti vienu didesniu SSD (bent 256 GB) ir turėti išorinį nešiojamą HDD asmeniniams failams.
 
Dėl gamintojų, tai bent jau prieš keletą metų Dell ir Asus buvo giriami. Bet svarbu pasidomėti apie konkretų modelį, nes ir Dell'ų gali būti nevykusių.
 
Dėl procesorių, tai i7 yra aukščiausios klasės procesoriai, tačiau nemanau, kad reikia aklai jų vaikytis. Renkantis reikėtų atsižvelgti į konkretų modelį. Pavyzdžiui, jeigu modelio numeris užsibaigia Q (Core i7-6770HQ) – procesorius turi keturis branduolius, jei U – du branduoliai, tačiau mažesnis energijos vartojimas. Tiesa, ne viskas taip paprasta:
 
 
---------
 
Kai renkiesi nešiojamą kompiuterį, svarbu neapsiriboti vien skaičiukais. Būtinai pamąstyk, kiek daug žadi jį nešiotis. Gal geriau pasiimti 14 colių ir lengvesnį, kad būtų patogu nešiotis, o naudojimui namuose prisijungti monitorių ir/ar klaviatūrą. Net jei svoris nėra taip svarbu, neimk labai sunkaus – gal sugalvosi dirbti pasidėjęs kompiuterį ant kelių ar dažnai perkelinėsi iš vienos vietos į kitą. Orientuokis į ne didesnį kaip 15,6 colio ir ne sunkesnį kaip ~2,3 kg (nebent esi tvirtai įsitikinęs, kad didesnis ir/ar sunkesnis nesukels nepatogumų).
 
Atreipk dėmesį ne tik į ekrano išmatavimus, bet ir paties ekrano kokybę. Menkas malonumas bus į ekraną žiūrėti, jei spalvos netinkamos ar apšvietimas netolygus. Taip pat kompiuterio korpusas turėtų būti daugiau mažiau tvirtas – negirgždėtis paėmus į rankas, klaviatūra per daug neįsispausti į vidų. Be kita ko, pasidomėk dėl kompiuterio temperatūrų – tiek ar kompiuteris sugeba tinkamai aušintis esant didelėms apkrovoms, tiek ar kompiuterio korpusas per daug neįkaista vietose po atremtais delnais (iš patirties galiu pasakyti, kad menkas malonumas laikyti riešus lyg ant kaitlentės). Šiems dalykams išsiaiškinti puikiai tinka apžvalgos iš http://www.notebookcheck.net/ puslapio – primygtinai rekomenduoja išsirinkus konkretų modelį susirasti jo apvžvalgą šiame puslapyje. Va pavyzdžiui, kaip atrodo nuodugni Lenovo T440s apžvalga - išrenkamas net kompiuterio korpusas!
 
Nepamiršk pasidomėti apie reikalus su kietuoju disku: ar lengva pakeisti ir ar bus įmanoma sutalpinti du. Taip pat pasidomėk, ar kietojo disko jungtis yra SATA III (dar kitaip vadinama SATA 6Gb) – antros kartos SATA neturi pakankamai pralaidumo išnaudoti visą SSD greitį (nors šiais laikais nebeturėtų būti diegiamos SATA II, bet dėl viso pikto).
 
Pamąstyk, ar tau tikrai reikalinga diskreti (AMD ar nVidia) vaizdo plokštė. Bendrais atvejais turėtų pakakti ir Intel procesoriuje jau esančios GPU. Taip pat šiais laikais tapo nebereikalingas CD-ROM'as (nors daugelis 15,6 colio modelių jį vis dar turi). Aš ieškočiau modelio būtent be jo, nebent į jo vietą planuočiau įdėti antrą kietąjį diską.

Ar lengva pakeisti kietąjį diską – priklauso nuo nešiojamo kompiuterio modelio. Vieni modeliai turi specialiai padarytą dangtelį, kurį tereikia nuimti ir gauni tiesioginį priėjimą prie kietojo disko. Bet pavyzdžiui pas mane tokio dalyko nėra, tai teko išrinkti visą kompą, kad pasikeisčiau HDD į SSD.
 
Aš tai turbūt pirkčiau kompiuterį su HDD ir įsidėčiau SSD. Kalbant apie HDD, nelabai ir didelis skirtumas, koks jis bus įdėtas. Kita vertus, SSD norėčiau išsirinkti pats, o ne pasitikėti tuo, ką gamintojas įdėjo.
 
Kitas klausimas – kaip sutalpinti du kietuosius diskus kompiuteryje. Įprastinis variantas būtų įdėti antrąjį diską vietoj CD-ROM'o. Bei jeigu kompiuteris neturi CD-ROM'o, tai vertėtų pasidomėti, ar yra kur daugiau tą antrąjį diską įkišti. Blogiausiu atveju galima apsiriboti vienu didesniu SSD (bent 256 GB) ir turėti išorinį nešiojamą HDD asmeniniams failams.
 
Dėl gamintojų, tai bent jau prieš keletą metų Dell ir Asus buvo giriami. Bet svarbu pasidomėti apie konkretų modelį, nes ir Dell'ų gali būti nevykusių.
 
Dėl procesorių, tai i7 yra aukščiausios klasės procesoriai, tačiau nemanau, kad reikia aklai jų vaikytis. Renkantis reikėtų atsižvelgti į konkretų modelį. Pavyzdžiui, jeigu modelio numeris užsibaigia Q (Core i7-6770HQ) – procesorius turi keturis branduolius, jei U – du branduoliai, tačiau mažesnis energijos vartojimas. Tiesa, ne viskas taip paprasta:
 
 
---------
 
Kai renkiesi nešiojamą kompiuterį, svarbu neapsiriboti vien skaičiukais. Būtinai pamąstyk, kiek daug žadi jį nešiotis. Gal geriau pasiimti 14 colių ir lengvesnį, kad būtų patogu nešiotis, o naudojimui namuose prisijungti monitorių ir/ar klaviatūrą. Net jei svoris nėra taip svarbu, neimk labai sunkaus – gal sugalvosi dirbti pasidėjęs kompiuterį ant kelių ar dažnai perkelinėsi iš vienos vietos į kitą. Orientuokis į ne didesnį kaip 15,6 colio ir ne sunkesnį kaip ~2,3 kg (nebent esi tvirtai įsitikinęs, kad didesnis ir/ar sunkesnis nesukels nepatogumų).
 
Atreipk dėmesį ne tik į ekrano išmatavimus, bet ir paties ekrano kokybę. Menkas malonumas bus į ekraną žiūrėti, jei spalvos netinkamos ar apšvietimas netolygus. Taip pat kompiuterio korpusas turėtų būti daugiau mažiau tvirtas – negirgždėtis paėmus į rankas, klaviatūra per daug neįsispausti į vidų. Be kita ko, pasidomėk dėl kompiuterio temperatūrų – tiek ar kompiuteris sugeba tinkamai aušintis esant didelėms apkrovoms, tiek ar kompiuterio korpusas per daug neįkaista vietose po atremtais delnais (iš patirties galiu pasakyti, kad menkas malonumas laikyti riešus lyg ant kaitlentės). Šiems dalykams išsiaiškinti puikiai tinka apžvalgos iš http://www.notebookcheck.net/ puslapio – primygtinai rekomenduoja išsirinkus konkretų modelį susirasti jo apvžvalgą šiame puslapyje. Va pavyzdžiui, kaip atrodo nuodugni Lenovo T440s apžvalga - išrenkamas net kompiuterio korpusas!
 
Nepamiršk pasidomėti apie reikalus su kietuoju disku: ar lengva pakeisti ir ar bus įmanoma sutalpinti du. Taip pat pasidomėk, ar kietojo disko jungtis yra SATA III (dar kitaip vadinama SATA 6Gb) – antros kartos SATA neturi pakankamai pralaidumo išnaudoti visą SSD greitį (nors šiais laikais nebeturėtų būti diegiamos SATA II, bet dėl viso pikto).
 
Pamąstyk, ar tau tikrai reikalinga diskreti (AMD ar nVidia) vaizdo plokštė. Bendrais atvejais turėtų pakakti ir Intel procesoriuje jau esančios GPU. Taip pat šiais laikais tapo nebereikalingas CD-ROM'as (nors daugelis 15,6 colio modelių jį vis dar turi). Aš ieškočiau modelio būtent be jo, nebent į jo vietą planuočiau įdėti antrą kietąjį diską.

Ar lengva pakeisti kietąjį diską – priklauso nuo nešiojamo kompiuterio modelio. Vieni modeliai turi specialiai padarytą dangtelį, kurį tereikia nuimti ir gauni tiesioginį priėjimą prie kietojo disko. Bet pavyzdžiui pas mane tokio dalyko nėra, tai teko išrinkti visą kompą, kad pasikeisčiau HDD į SSD.
 
Aš tai turbūt pirkčiau kompiuterį su HDD ir įsidėčiau SSD. Kalbant apie HDD, nelabai ir didelis skirtumas, koks jis bus įdėtas. Kita vertus, SSD norėčiau išsirinkti pats, o ne pasitikėti tuo, ką gamintojas įdėjo.
 
Kitas klausimas – kaip sutalpinti du kietuosius diskus kompiuteryje. Įprastinis variantas būtų įdėti antrąjį diską vietoj CD-ROM'o. Bei jeigu kompiuteris neturi CD-ROM'o, tai vertėtų pasidomėti, ar yra kur daugiau tą antrąjį diską įkišti. Blogiausiu atveju galima apsiriboti vienu didesniu SSD (bent 256 GB) ir turėti išorinį nešiojamą HDD asmeniniams failams.
 
Dėl gamintojų, tai bent jau prieš keletą metų Dell ir Asus buvo giriami. Bet svarbu pasidomėti apie konkretų modelį, nes ir Dell'ų gali būti nevykusių.
 
Dėl procesorių, tai i7 yra aukščiausios klasės procesoriai, tačiau nemanau, kad reikia aklai jų vaikytis. Renkantis reikėtų atsižvelgti į konkretų modelį. Pavyzdžiui, jeigu modelio numeris užsibaigia Q (Core i7-6770HQ) – procesorius turi keturis branduolius, jei U – du branduoliai, tačiau mažesnis energijos vartojimas. Tiesa, ne viskas taip paprasta:
 
 
---------
 
Kai renkiesi nešiojamą kompiuterį, svarbu neapsiriboti vien skaičiukais. Būtinai pamąstyk, kiek daug žadi jį nešiotis. Gal geriau pasiimti 14 colių ir lengvesnį, kad būtų patogu nešiotis, o naudojimui namuose prisijungti monitorių ir/ar klaviatūrą. Net jei svoris nėra taip svarbu, neimk labai sunkaus – gal sugalvosi dirbti pasidėjęs kompiuterį ant kelių ar dažnai perkelinėsi iš vienos vietos į kitą. Orientuokis į ne didesnį kaip 15,6 colio ir ne sunkesnį kaip ~2,3 kg (nebent esi tvirtai įsitikinęs, kad didesnis ir/ar sunkesnis nesukels nepatogumų).
 
Atreipk dėmesį ne tik į ekrano išmatavimus, bet ir paties ekrano kokybę. Menkas malonumas bus į ekraną žiūrėti, jei spalvos netinkamos ar apšvietimas netolygus. Taip pat kompiuterio korpusas turėtų būti daugiau mažiau tvirtas – negirgždėtis paėmus į rankas, klaviatūra per daug neįsispausti į vidų. Be kita ko, pasidomėk dėl kompiuterio temperatūrų – tiek ar kompiuteris sugeba tinkamai aušintis esant didelėms apkrovoms, tiek ar kompiuterio korpusas per daug neįkaista vietose po atremtais delnais (iš patirties galiu pasakyti, kad menkas malonumas laikyti riešus lyg ant kaitlentės). Šiems dalykams išsiaiškinti puikiai tinka apžvalgos iš http://www.notebookcheck.net/ puslapio – primygtinai rekomenduoja išsirinkus konkretų modelį susirasti jo apvžvalgą šiame puslapyje. Va pavyzdžiui, kaip atrodo nuodugni Lenovo T440s apžvalga - išrenkamas net kompiuterio korpusas!
 
Nepamiršk pasidomėti apie reikalus su kietuoju disku: ar lengva pakeisti ir ar bus įmanoma sutalpinti du. Taip pat pasidomėk, ar kietojo disko jungtis yra SATA III (dar kitaip vadinama SATA 6Gb) – antros kartos SATA neturi pakankamai pralaidumo išnaudoti visą SSD greitį (nors šiais laikais nebeturėtų būti diegiamos SATA II, bet dėl viso pikto).
 
Pamąstyk, ar tau tikrai reikalinga diskreti (AMD ar nVidia) vaizdo plokštė. Bendrais atvejais turėtų pakakti ir Intel procesoriuje jau esančios GPU. Taip pat šiais laikais tapo nebereikalingas CD-ROM'as (nors daugelis 15,6 colio modelių jį vis dar turi). Aš ieškočiau modelio būtent be jo, nebent į jo vietą planuočiau įdėti antrą kietąjį diską.

Na taip, be piratavimo masto egzistuoja ir kitų faktorių, paveikiančių parsisiuntimų skaičių. Žemiau pateikiu dar keletą žaidimų statistikos (įrašai surikiuoti pagal parsisiuntimų skaičių):
 
 
 
 
Galima pastebėti, kad beveik visur aukščiausioje vietoje yra torentai, įdėti apie 2010 metus (nors ne visada – NBA atvejis). Taip yra net ir su tais žaidimais, kurie leidžiami kasmet, nereikalauja galingo kompo ir reliai nėra prasmės siųstis senesnę versiją nei pati naujausia (kitaip tariant, didžiausia dalis parsisiuntimų įvyksta per metus nuo žaidimo išleidimo) – Pro Evolution Soccer ar Fifa (Fifa paskutinius porą metų sustiprino apsaugas nuo piratavimo, tai irgi duoda įtakos). Taip pat svarbu įvertinti ir interneto greičio skirtumus dabar ir anksčiau: dabar žaidimą parsisiųsti galima gana greitai, seniau reikėjo tam skirti daugiau laiko.
 
Panašūs sentimentai egzistuoja ir Linkomanijos forume. Kuo toliau, tuo vis daugiau žmonių, pasisakančių už žaidimų pirkimą. Žinoma, 60 € už žaidimą turbūt tik vienetai iš jų teišleidžia, tačiau tie, kurie labai nori, paieško vietų, kur nusipirkti pigiau, ar galų galiausiai nusiperka vėliau per išpardavimą.
 
---------------------
 
 
Todėl ir mažina kainas. Tas, kas negali sau leisti nusipirkti žaidimo už 60 €, turi galimybę tai padaryti vėliau už priimtinesnę kainą.
 
Čia taip pat, kaip su mašinom – visi mieliau važinėtų su naujausiais modeliais, tačiau daugeliui biudžetas leidžia važinėti tik su dešimties metų senumo automobiliu.
 
---------------------
 
Kalbant apie piratavimą, nereikėtų bandyti sutapatinti skaitmeninio turinio su realiais daiktais. Kaip ir minėjo, fiziniai daiktai patys iš savo apriboja kopijavimą ir platinimą. Pavyzdžiui, reikia nemažai resursų, kad paimtum ir padarytum knygos kopiją. Net ir su laikmenom, kurios lengvai kopijuojamos, nėra taip parasta – net jei ir nori pasidaryti kompaktinio disko kopiją, reikia susirasti žmogų, kuris tą kompaktą turi, ir fiziškai pasiskolinti iš jo tą kompaktą ar pasiimti jau padarytą kopiją. O be to, kuo kopijuojama laikmena labiau analoginė, tuo labiau nukenčia turinio kokybė kopijavimo metu. Apibendrinant, fizinės laikmenos iš savęs yra pakankamai užkerta kelią piratavimui, dėl ko niekas per daug nesureikšmina kokių bibliotekų ir filmų nuomos punktų kaip nelegalaus platinimo.
 
Su skaitmeniniu turiniu viskas priešingai: kopijuoti lengva, platinti lengva, procese neprarandama kokybė.
 
Požiūris į piratavimą pasikeičia tuo atveju, jei skaitmeninis turinys tampa panašesnis į fizinį. Pavyzdžiui, kai kurias el. knygas iš Amazon.com galima nusiųsti į keletą skaityklių, tačiau apribojamas skaičius skaityklių, kuriose vienu metu gali būti atsiųsta ta knyga (t. y. tampa neįmanoma masiškai kopijuoti turinį), o ir tose skaityklėse privalai būti prisijungęs su savo vartotojo vardu (turinys tampa prieinamas tik tau artimoje aplinkoje – nebent duodi savo prisijungimus svetimiems asmenims). Panašų žaidimų dalinimąsi turi ir Steam platforma – gali savo biblioteka dalintis su kitais žmonėmis, kuriuos priregistruoji kaip šeimos narius, tačiau vienu metu negalit žaisti to paties žaidimo (jei abu prisijungiat, iš žaidimo išmeta tą, su kuriuo žaidimas pasidalintas).

Na, bent jau kompiuterinių žaidimų rinkoje, tai pirataujančių pastebimai mažėja. Net ir pačios Linkomanijos forumuose daug tokių, kurie perka ir pasisako už žaidimų pirkimą. Kaip šiokį tokį koreliuojantį pavyzdį galima paimti GTA parsisiuntimus Linkomanijoje:
– 2004
– 2008
– 2013
 
Tam labai padėjo internetinės žaidimų parduotuvės ir jų siūlomos nuolaidos. Nors ir įprastai žaidimas kainuoja 60 €, bet jau ir nuo pat žaidimo išleidimo galima rasti vietų, kur to paties žaidimo kaina kur kas mažesnė. O jei palauki porą metų ar daugiau po žaidimo išleidimo, tai galimai tą patį žaidimą įsigysi už mažiau nei 10 €.

Na taip, be piratavimo masto egzistuoja ir kitų faktorių, paveikiančių parsisiuntimų skaičių. Žemiau pateikiu dar keletą žaidimų statistikos (įrašai surikiuoti pagal parsisiuntimų skaičių):
 
 
 
 
Galima pastebėti, kad beveik visur aukščiausioje vietoje yra torentai, įdėti apie 2010 metus (nors ne visada – NBA atvejis). Taip yra net ir su tais žaidimais, kurie leidžiami kasmet, nereikalauja galingo kompo ir reliai nėra prasmės siųstis senesnę versiją nei pati naujausia (kitaip tariant, didžiausia dalis parsisiuntimų įvyksta per metus nuo žaidimo išleidimo) – Pro Evolution Soccer ar Fifa (Fifa paskutinius porą metų sustiprino apsaugas nuo piratavimo, tai irgi duoda įtakos). Taip pat svarbu įvertinti ir interneto greičio skirtumus dabar ir anksčiau: dabar žaidimą parsisiųsti galima gana greitai, seniau reikėjo tam skirti daugiau laiko.
 
Panašūs sentimentai egzistuoja ir Linkomanijos forume. Kuo toliau, tuo vis daugiau žmonių, pasisakančių už žaidimų pirkimą. Žinoma, 60 € už žaidimą turbūt tik vienetai iš jų teišleidžia, tačiau tie, kurie labai nori, paieško vietų, kur nusipirkti pigiau, ar galų galiausiai nusiperka vėliau per išpardavimą.
 
---------------------
 
 
Todėl ir mažina kainas. Tas, kas negali sau leisti nusipirkti žaidimo už 60 €, turi galimybę tai padaryti vėliau už priimtinesnę kainą.
 
Čia taip pat, kaip su mašinom – visi mieliau važinėtų su naujausiais modeliais, tačiau daugeliui biudžetas leidžia važinėti tik su dešimties metų senumo automobiliu.
 
---------------------
 
Kalbant apie piratavimą, nereikėtų bandyti sutapatinti skaitmeninio turinio su realiais daiktais. Kaip ir minėjo, fiziniai daiktai patys iš savo apriboja kopijavimą ir platinimą. Pavyzdžiui, reikia nemažai resursų, kad paimtum ir padarytum knygos kopiją. Net ir su laikmenom, kurios lengvai kopijuojamos, nėra taip parasta – net jei ir nori pasidaryti kompaktinio disko kopiją, reikia susirasti žmogų, kuris tą kompaktą turi, ir fiziškai pasiskolinti iš jo tą kompaktą ar pasiimti jau padarytą kopiją. O be to, kuo kopijuojama laikmena labiau analoginė, tuo labiau nukenčia turinio kokybė kopijavimo metu. Apibendrinant, fizinės laikmenos iš savęs yra pakankamai užkerta kelią piratavimui, dėl ko niekas per daug nesureikšmina kokių bibliotekų ir filmų nuomos punktų kaip nelegalaus platinimo.
 
Su skaitmeniniu turiniu viskas priešingai: kopijuoti lengva, platinti lengva, procese neprarandama kokybė.
 
Požiūris į piratavimą pasikeičia tuo atveju, jei skaitmeninis turinys tampa panašesnis į fizinį. Pavyzdžiui, kai kurias el. knygas iš Amazon.com galima nusiųsti į keletą skaityklių, tačiau apribojamas skaičius skaityklių, kuriose vienu metu gali būti atsiųsta ta knyga (t. y. tampa neįmanoma masiškai kopijuoti turinį), o ir tose skaityklėse privalai būti prisijungęs su savo vartotojo vardu (turinys tampa prieinamas tik tau artimoje aplinkoje – nebent duodi savo prisijungimus svetimiems asmenims). Panašų žaidimų dalinimąsi turi ir Steam platforma – gali savo biblioteka dalintis su kitais žmonėmis, kuriuos priregistruoji kaip šeimos narius, tačiau vienu metu negalit žaisti to paties žaidimo (jei abu prisijungiat, iš žaidimo išmeta tą, su kuriuo žaidimas pasidalintas).

Gali pradėt susipažinimą su C#, nes su juo pradžioj programuosit

Aš tai nepažįstų niekeno, kas būtų paimtas į kariuomenę. Iš to seka išvada, kad nieko neima į kariuomenę…