SiRexable

Tame pdfe kur yra instrukcijos raso kad negali nuotraukos is preitos loterijos naudoti. O nauja nuotrauka turi buti nesenesne nei 6men

Tame pdfe kur yra instrukcijos raso kad negali nuotraukos is preitos loterijos naudoti. O nauja nuotrauka turi buti nesenesne nei 6men

BOMŽTRIPAS: IZRAELIS
 
Sveiki sveiki. Išlaukęs pagaliau šios datos, galiu jums pristatyti Gvido, mano Kelionių Partnerio Izraelyje, galutinį darbą. Šiandien šventė, todėl rašliavom apie kitas keliones šiandien nuplauks, kad per daug nesiblaškytumėm. Žiūrim! Trūkmė 30min~
 

 
daugiau kelionių rasite čia - http://bomztripas.lt

Sveiki, pamanaiu reiktų šviežios temos pasidalinti, netik naudingais appsais (no root), bet ir root appsais, custom theming, savo setupais ir kt. Tai aš pradėsiu esu Nexus 5 owneris mano setupas yra toks:
Cataclysm ROM 16/5/1 Stable Android 6.0.1, Elemental X custom kernel, Xposed Framework.

Xposed moduliai:

 
Blurred system UI padaro permatoma pvž kai ištempti status bar ir gali blur užmest kaip ant iphone tas pats su multitasking langeliu.
Flat Style Bar indicators ir Flat style colored bars, abudu padaro kad navigation ir status bar'ai nusispalvintu pagal appso spalva tipo tas material look gaunasi, fb neturi (būna juoda) tai aš va pasidares man fb mėlyna rodo :D. Toliau aš dar iphone status bar susimetęs esu :D.
Greenify (kas nežino tai šitas appsas taupo baterija neleidžianti veikti appsams in background (kai užrakintas telefas))šnd tik atsisunčiau nežinojau kad su xposed gali gauti notifus kai hibernated yra todel nenaudodavau nes man reikedavo kai paraso iškarto žinot :D.
Lucky patcher geras dalykelis, visko nžn jame bet gali inapp purchases fake'int.
MinMinGuard nžn ligu adus blokuoja bet aš su lucky patcher išjunges service esu tai kaipir neberodo.
Neopowermenu custom išjungimo meniu glai spalvas keisti ir t.t atrodo labiau material.
Xtoast toast notificationam kontroliuot.
Youtube adaway youtube adu nėra.
Youtube background play net nžn ar beveikia, nes aš dabar OG mod youtube naudoju gali irgi padaryti background playback ir dar daugiau funkcijų yra kaip atsisuntimas mp3, mp4 ir t.t.
Iš theme engine pas mane (su ROM buvo) Layers RRO, čia temas galima dėtis, ždž appsus gali temint ir visa system/user interface.
Naudingi appsai:

 
Chrooma keyboard man patinka dizainas ir kad prisitaiko splavos prie appsu
FX file explorer (pasiemiau net premium versiją tikrai vertas pinigu, nieko geresnio neradau negu FX)
Texpand gali susikurti kaip kodus pvž parašai .name ir tavo varda paraso arba .email ir tavo emaila parašo gali viska pats susirašyti kaip nori, čia labiau tinginiu appsas arba tiems kas daug reginasi ar pildo informaciją, tikrai handy dalykas
Mobizen screen mirroring čia su root atsikleidžia pilnos galimybes tlf ekrana į pc streamint (galima per wifi ir usb)
repetiti touch šitas vienas mėgstamiausių žaidžiant žaidimus kur spaudinėti reikia, kad negaišti laiko irašai paspaudimus ir vėliau paleidi atkartoti juos tik gali keisti greitį atkartojimo ir t.t ždž paspaudi ir žiūri kaip per sekundę 50 click'u padaro :D.
Gallery doctor padeda galerija tvarkyti randa panašias nuotraukas, dublikatus ir t.t.
Nova launcher ko gero best launcheris, labai daug galimybių vėlgi full versiją pirkau nes to verta.
Player Pro vėlgi pro versija geriausias muzikos playeris man jau metus su viršum naudoju puiku.
Clean master ir CM security, šituos irgi senai naudoju, su clean masteriu as cache pravalau, nes prikaupia nemažai gargabe ir bereikalo vietą užima.
QuickPic ko gero viena geriausių nuotraukų galerijų.
Ir kaip minėjau OG Mod youtube, čia custom youtube su įvairiom funckijom kurių nerasit paprastam apps (yra 2 versijos root ir xposed tarp jų biški skiriasi funckijos), shazam čj visi žino tai tik užsimenu :D,
L Speed dar tokia programėle (root) čia tweakų nemažai visokių prieš porą dienų atsisiunčiau tik, dar neteko daug labai naudoti, as bandžiau baterijos tweakus ir CPU optimization, kažkiek jaučiasi pagerėjimas.
Nu va čia toks mano setupas ir rekomencadijos laukių jūsų pasiulymų, mane domintų baterijos tweakai šiuo momentu. Ir va biški nuotraukėlių iš ragelio displėjaus:
http://i.imgur.com/ZtHD7Hk.png
http://i.imgur.com/3ET579P.png
http://i.imgur.com/TkZizk5.png
http://i.imgur.com/NOGYyCG.png
http://i.imgur.com/YlnhZqa.png
http://i.imgur.com/p972efg.png
http://i.imgur.com/NolBmRh.png
http://i.imgur.com/8bT5zz7.png
http://i.imgur.com/j0YqXST.png
http://i.imgur.com/kMCEkAv.png
http://i.imgur.com/wkfLXrV.png
http://i.imgur.com/3UaVT99.png
http://i.imgur.com/Hf8ewIe.png

Turiu keistą hobi, arba ne, nežinau, bet mėgstu tai daryt. Tai važinėju miškais su motociklu ir ieškau miško ežeriuku, mano krašte tokie ežeriukai, labai retas dalykas, bet jau šiaip, ne taip 4 esu radęs, atradęs, gps užsisaugau vietą ir kitą dieną atvarau su meškere, nes labai dažnai tokiuose ežeriukuose būna gražių karosų, vėliau juos pervežu į tvenkinį šalia namų. Taip pat dievinu važinėti mišku ir viską fotografuoti, kas man gražu, kitiems tokie mano hobiai skamba keistai, bet man.. Man graži akimirka turi būti amžina, o ieškoti adatos šiene dar įdomiau!

Sveikas, taip turiu, ir gana nemažai. atsiųsiu į privatą paklausyt B-)

Sveiki, aš šiame forume, esu jau nuo 2012, nors buvo tarpas, kad kai kurį laiką buvau pamiršęs apie forumą, kiek pamenu iki 2014 metų, nuo tada aš čia lankausi dažnai, nes šitame forume esu radęs nekartą naudingos informacijos. Taigi esu Aurimas iš Kretingos, 18 metų. Dabar einu į 12 klasę šiaip mokslai eitusi gerai jeigu pasistengčiau labiau, tik va didelės problemos su lietuvių kalbos pamokom (nei patinka nei ką :D). Laisvalaikiu, kuriu muziką jau 2+ metai (savo kurta muzika ir remixais esu pasidalinęs šiame forume) taip pat užsiemu djėjavimu namuose :D (turu įsigijęs Numark Mixtrack Pro 2), visko išmokau savarankiškai, iskaitant muzikos teorijos dalį, taip pat groti pianinu (kažkiek improvizuoti sugebu), šiuo metu apsiemiau mokytis gitaros, jau jau gal 1+ mėnesis kaip mokausi savarankiškai, pradžioj žiūrėjau pamokas youtube, bet dabar kažkaip pasiemes kiekviena diena groju šiaip akordus bandau kažką improvizuoti, titaninką iš tab'u mokinuosi (in progress dabar), biški pamokų žiūrėjima apleidau, bet reikės grįžti. Šiaip aš esu iš tų kur daug kuo domisi. Vienu momentu ypač domėjausi rubiko kubais, turiu paprastą 3x3 bei mirror cube 3x3. Labiau buvau pasinešęs ant 3x3 rekordas 29 sekundės, o šiaipd ar buvau į šitą forumą įdėjas video blindfold solve (užmerktom akim sukau) kam įdomu įmetu video (tik užsidėjau kepurę, kad nematyčiau, nes tuo metu neturėjau miego akinių :D) https://www.youtube.com/watch?v=sV4CxnXBdoE
 
Ateičiai turiu didelių planų vienas iš jų vykti į Australiją. Dėl stojimo esu biški sumišęs, šiaip galvoju su IT (programavimas), kažkiek svaraniškai esu susidūręs. Nu va kažkiek pristatačiau save, malonaus skaitymo :)
 
Pamiršau paminėti savybes: žodžiu esu draugiškas, nelabai iškalbus, šiaip nelabai ir kalbus prie nepažystamų (o draugu,pažistamų rate tai turiu ką pasakyti :D), nemėgstu apgaudinėti žmonių (nesu nė vieno apgavęs), taip man nemėgstų apgavikų ir apsimetėlių. Turiu valios kažkiek, ne viskam bet daug kam, dažniausia aš prisiversti lengvai galiu kažką padaryti (motyvacijos randu greitai jeigu darau tai dėl saves), tik va neaišku kiek ilgai tęsis tai. Mėgstu naujoves, nemėgstu kaip sakomą įsikasti kai šuo į vieną žaislą ir nepaleisti.
 
Šiaip jai kas domina ar padiskutuot norit mielai prašom, nes bendrauti mėgstu, būna į google parašau chat with strangers ir suveda su kokiu žmogum iš pasaulio krašto, visai įdomiai pabendrauti su kitais, va nesenai bendravau su žmogum is kolumbijos.

Heh ir as pastebejau, kad taip yra, kad greiciau eiti pradedu :) Bet ten tiesiog einu per sankriza degant raudonai ir atvaziuoja automobilis is kaires, tai paspartinau zingsni kol perejau gatve ;) Siaip visame mieste gerai jauciames, nebuvo, kad kazko bijotume, ar kad butu kilusi kazkokia konflitine situacija. Aisku patys nuotykiu irgi neieskome :)
 
IV Video iš lošimų sostinės. Amerikietiškos laisvės pojūtis.
 

Nu pasakok

Nebuna gedingu temu kalbant su DAKTARU! Juk jis studijavo medicina ir supranta kai tai normalu.

Sveiki, taigi šiektiek papasakosiu apie savo kelionę, ir pačią Australiją.
 
Viskas prasidėjo nuo to, jog pabaigęs gimnaziją, norėjau kažkur išvykti ir užsidirbti pinigų. Pasidomėjęs apie Australiją, ekonomiką, klimatą bei ten gyvenančius žmones ir kitus padarus. Pasidomėjus iš mano pusės viskas atrodė dar geriau nei galvojau, todel neužilgo užsidirbau pinigų pradžiai (Su savimi pasiemiau 12tūkst. litų + kreditinę su 2500lt dėl viso pikto, jei kas atsitiktų), pasidariau vizą ir atskridau!
 
Skridau iš Varšuvos į Dubajų, ten praleidau pora savaičių pas brolį, ir Kovo 2-tą įsėdau į Lėktuvą kuris mane nuskraidino į Brisbane'ą (Queensland), pietinę Australijos pakrantę.
Pirmas įspudis išlipus iš lėktuvo, nuostabu! Oras gaivus ir tuo pačiu šiltas. Pastatai nauji, mašinos gražios, žmonės linksmi.. Išėjęs iš orouosto sėdau į traukinį (Bilietas 17doleriu, ~5 stoteles) kuris mane nugabeno netoli centro, kur turėjau keletai naktų rezervaciją hostelyje (25doleriai naktis). Atvykęs pasidėjau daiktus, ir lėkiau į banką atsidaryti banko sąskaitos ir internetu užpildžiau Tax File Number paraišką (Kažkas panašaus į soc.draudimo numerį, be kurio negali legaliai dirbti). Pirmą savaitę praleidau tiesiog mieste, papludimyje, apsipratau su aplinka. Pradžioje maisto kainos atrodė nerealios, brangu, brangu ir dar kartą brangu. (Nors brisbane'as nėra iš brangesnių Australijos miestų). Maisto pasirinkimas didelis, kokybė nebloga, mat dauguma dalykų švieži. Dauguma vaisių pardavinėjami vienetais, obuolys 2dol. 3 bananai už 2dol. ir t.t.
 
Savaitė baigiasi, gavau banko kortelę, Tax File Number, laikas ieškotis darbo, o dirbt norisi pabandyt fermoje, todėl internete išsiaiškinau kur koks sezonas ir nusprendžiau jog reikia skristi visai į kitą pusę žemyno, Perth'ą. Bilietus nusipirkau, savaitei rezervaciją hostelyje pasidariau ir ką, lekiam. Skrydis 5val. laiko juostų skirtumas 2 valandos. Atskridau vėlai vakare, tax'u iki miesto hostelio už 35dol. ir į lovą rytoj laukia didelė diena. Ryte iškarto lėkiau į darbo agentūras (Jos dar iki dabar ieško man darbo), bet iš jų jokios naudos, todėl pasidomėjus labiau norint dirbti fermoje reikia belstis fermeriui į duris ir kalbėt į akis :) Tai ką sekančią dieną ieškau pirkti mašinos, nes artimiausios fermos už kelių šimtų kilometrų nuo miesto. Honda Civic už tūkstantį dolerių, yra! Po keletos dienų leidaus keliaut į viršų, kur šilčiau ir algos didesnės (Australijos minimumas 20.6dol. O regione link kurio važiuoju 30dol į valandą). Atstumas 2300km, per tris dienas pasiekiau Karratha, pabuvau prie Red Dog memorialo (Pastatytas filmas apie tai yra), važiavau visą kelią pajūriu, miegojau mašinoje. Į Karratha miestą atvykau naktį, (42 Laipsniai ir labai didelis humidity, del šių dviejų priežasčių nespėji nuo kaktos prakaito valyt, tikrai labai karšta). Ryte į agentūras ir į keleta įmonių, CV išnešioti visur pakalbėta, bet visos vietos užimtos ir darbų nėra. Na ką, šiam mieste padariau ką galėjau, lekiam toliau. Sekantis tikslas Darwin'as kuris dar už 2400km. Važiavau per degančius miškus (kuriuos gan dažnai žiniose rodo). Baisu, bet naktis, jokių ugniagesių, žmonėm visiškai normalu jog miškas dega ir tiesiog važiuoju paskui kitas mašinas. Na ka po keletos dar dienų atvykau į Darwin'ą, ryte pakėlė policininkas belsdamas į mano automobilio langą, Camping is not allowed. Tai ką kad ir bandau ginčytis jog aš ilsėjaus, neturiu jokios camping įrangos, ir pavargusiam važiuoti yra pavojinga todėl nuspredžiau pailsėti. Jiem neįdomu, reikėjo hotelyje kambarį išsinuomuot ir panašiai, na gerai, ką jau padarysi, bauda 140dol. Per kelias dienas per vieną agentūrą gavau darbą savaitei, naktinės pamainos, parduotuvėje lentynas išrinkt ir naujas surinkt, alga 40dol į valandą, labai gerai, - atsipirks bent jau važiavimas iki čia. Po šio darbo dirbau dar uoste, valiau iškasenų konvejerius. Darbas sunkus, rankos po darbo kruvinos, nugarą skauda, ir jėgų nebėra net valgyt pasidaryt. Pagal mano superviserį žmonės čia ilgiau savaitės neišdirba, man užteko dviejų dienų. Ieškom kito darbo ir vuolią, forklift driveris reikalingas, kas man visai patinka. Darbas už miesto, todėl už poros savaičių darbo nusprendžiu atsikraustyti arčiau darbo, ir mažą kaimelį, kur nuomojuos kambarį (180dol į savaitę). Dar iki šiol dirbu ten pat jau antras mėnesis.
 
Ir keleta fotografijų iš mano gyvenimo Australijoje:
 

Brisbane
 

Perth Cottesloe beach
 

Kažkur pusiaukelėj
 

Šeimininko beveik keturių metrų augintinis
 
 
Tai va, kam kažkas rūpi sužinoti apie Australiją, klauskit gal mokėsiu atsakyt, nors čia esu dar tik šiektiek daugiau kaip trys mėnesiai, bet šiektiek jau žinau :)
 
Papildymas:
 
Nuotraukos iš Dubajaus

Per savaitę du paspaudimai apie 30-40 centų. Per mėnesį vos 1,5eu. 2-3 mėnesiai ir kebabas išeina. Aukso kasykla

Sveiki,
 
Darbai atlikti per pirmąjį kursą studijuojant dizainą, todėl labai įdomu būtų išgirsti jūsų nuomonę.
 
 
Portfolio / https://www.behance.net/tadaskeblaitis
 



 
 


 
 


 
 

Isivaizduoju gyvenimą iš lošimo :D Viena diena valgai omarus kita diena imi paskolą maistui :D

Kaip tik Facebooke į temą :) Tik jau žiauresniam lygmenį su BK...
 

Tu atsargiai, yra tokia nostradamo pranasyste:
 
Jeigu piniga radai, tai ir moteri tu rasi,
Jei pinigu turi, bet moters ner salia,
Tai, kai surasi ja, ir pinigus prarasi

Nepamirškit :)
 
Už pinigus gali nusipirkti:
 
Lovą,bet ne sapną,
Knygą,bet ne protą.
Seksą,bet ne meilę,
Ryšius,bet ne draugus...

Sveiki,
 
Kažkaip net nežinau kaip ir čia pradėt.... Žodžiu, man visada patikdavo ir vis dar patinka pixelinė(8-bit) stiliaus grafika. Tai kažkaip visiškai neturėjau ką šiandien veikt ir nuprendžiau pats kažką papaišyt pixeliais :) Jokių įmantrių programų nenaudojau, naudojau Paintą. :) Pasirinkau krepšinio tematiką ir štai ką pavyko išstenėt:
 
http://i.imgur.com/gO9iGxh.png
 
 
Žinau, kad pasiteisinimai dažniausiai niekam neįdomūs, bet tai yra visiškai pirmas(ir greičiausiai paskutinis) mano darbas. Gyvenime nesu dirbęs su jokiais grafikos redagavimo soft'ais ir greičiausiai nedirbsiu. Šį piešinį kūriau visiškai savo malonumui. :)
 
Ir nujaučiu, kad sulauksiu tokių klausimų "O kam čia dalinies? Koks čia tikslas?" tai atsakymas būtų: jokio tikslo kaip ir nėra, o dalinuos, nes tiesiog įdėjau šiek tiek darbo į šį piešinį ir smalsu ar bent kam nors jis pasirodys idomus. :) Bet labai neverksiu ir sulaukęs tokių komentarų kaip "trink temą ir tą piešinį" ir t.t. :)
 
 
Tai tiek ir būtų iš manęs :)

Po metų, praleistų uždarbyje, Bern1994 nusprendė prisistatyti.
 
Trumpa informacija:
Vardas: Bernardas
Lytis: vyras
Gimimo data: 1992 (slapyvardyje 1994, nes skaičių 2 mėgstu kelti kvadratu)
Kolokacija: Kaunas-Trakų raj.-Vilnius
Zodiako ženklas: nežinau
Specialybė: neišsilavinęs
 
Šis prisistatymas kiek kitoks nei įprasta. Nusprendžiau pakalbinti Bern1994 ir išgirsti jo nuomonę daugeliu klausimų.
 
- Sveiki, Bern1994, esate jau beveik nuštampuotas uždarbietis, esantis čia jau metus laiko. Kas jus paskatino užsiregistruoti?
- Sveiki visi, kurie skaitote mane, o jei neskaitote, vis tiek paimkite ir paskaitykite, nes mano žodis yra vertingas. Užsiregistravau čia per praeitų metų Jonines moksliniais tikslais. Turėjau keletą svarbių klausimų, kuriuos uždaviau šiai bendruomenei mokslo skiltyje.
 
- Per metus parašėte gerokai virš 400 pranešimų ir surinkote virš 300 reputacijos taškų – esate labai didelę pažangą padaręs žmogus, tačiau kaip vis dėlto manote, ar daug jūsų pranešimų parašyti iš širdies, su tikslu suteikti naudą kitiems?
- Neslėpsiu, kad pastruoju metu esu toks lodariaujantis trolis ir labiau rašau remdamasis emocijomis, kurios kyla tuomet, kai neuroninis dendritas sutinka kalvelę ir nori padaryti guci guci. Visiškas nudurnėjimas. O jei rimtai, tikrai nemažai pranešimų parašyti su tikslu padėti be jokių išsidirbinėjimų, kas uždarbis.lt gan dažna.
 
- Ką reiškia „išsidirbinėjimai“? Kokius išsidirbinėjimus uždarbis.lt pastebite dažniausiai?
- Uždarbis.lt – ne tik IT, verslo, bet ir trolinimo forumas. Yra keli etatiniai troliai, bet jie ganėtinai protingi, todėl nepaminėsiu jų, nes gausiu velnių. Yra ir kitokio plauko veikėjų: paprasčiausių rašleivotojų, kurie kiekvienoje pasireiškia net ir tuomet, kai jų ten mažiausiai reikia (tiesa, tai jau nykstanti rūšis), yra ir programuotojų, manančių, kad jų produktai visa galva lenkia „Microsoft“ ar „Google“. Yra ir kitokių padarų, kuriuos reikėtų įterpti į išsidirbinėtojų sąrašą, bet kam tas negatyvas, užduok man kitą klausimą.
 
- Bet ar sutiktumėte su teiginiu, kad šis forumas ne progresuoja, o regresuoja – kokybės atžvilgiu?
- Kategoriškai sutikti tikrai negaliu, bet ir atmesti šį faktą būtų neprotinga. Galbūt reikėtų tuos progreso-regreso rėmus apibrėžti. Uždarbis.lt forume, mano manymu, per pastaruosius metus (laikinai sekiau forumą gal 2008 metais) kaip niekada sparčiai pradėjo plėtotis įvairių diskusijų pramonė, ypač, buitinių skiedalų skyrelis (off-topic). Ir tai, kad šiame skyrelyje esančios temos sudaro didelę dalį bendrų temų, leidžia mums manyti, kad uždarbis.lt sensta (senatvinis marazmas?). Bet bent jau aš visada sulaukiu pagalbos ir kokiame programavimo skyrelyje, todėl nesakysiu tos standartine tapusios frazės: „didieji protai emigravo“. Gal ir emigravo dalis, bet dalis dar liko.
 
- Kaip dažnai lankotės uždarbis.lt forume?
- Jei pasakyčiau, kad būnu čia dieną ir naktį, turbūt nepatikėtumėte. Bet kažkada taip buvo... O dabar apsilankau keletą kartų per dieną, pažvelgiu į naujausių temų penketuką, jei kažkas gražaus yra, pakomentuoju, ir viskas.
 
- Ar esate gavęs papeikimų ir už ką?
- Taip, esu gavęs kelius papeikimus – visus per pusę mėnesio. Pirmasis už smurto skatinimą (oi, kaip skatinau, tiesiog pasakiau, kad jei pamatyčiau vagį, užmusčiau jį). Antrasis už tai, kad nesutikau su vieno žmogėno, garbinančio karinės privalomosios tarnybos grąžinimą ir vadinančio mus bliautiniais, nuomone. Šiam žmogui palinkėčiau apsilankyti pas gerą specialistą, nes nesigydant galima sulaukti tokių simptomų, su kokiais pavyks įsidarbinti nebent į seimą.
 
- Ką manote apie šauktinių grąžinimą?
- Manau, kad į šį klausimą neatsakysiu, nes gausiu trečiąjį įspėjimą.
 
- Tuomet ką manote apie uždarbio moderatorius?
- Nesu blogos nuomonės. Žmonės atlieka savo pareigą ir tiek. Aišku, pasitaiko neadekvačių sprendimų, bet Lietuvos gyventojai prie to įpratę, nes, pavyzdžiui, kokiame seime kitokių sprendimų ir nebūna.
 
- Kokius uždarbiečius galėtumėte išskirti (iš geros pusės)?
- Kaip gerb. K. Kemzūra, kurį senas perdyla V. Garastas išspyrė iš karaliaus sosto, yra sakęs: „tai – visos komandos nuopelnas“. Negaliu išskirti nei vieno, nes visi lygūs – visi augina šį forumą daugiau ar mažiau – jei ne pranešimų rašymu, tai tiesiog apsilankymais čia didina lankomumo statistiką.
 
- Ar galėtumėte išskirti sritį, kurioje uždarbis.lt yra stipriausias – ar tai versle, o gal IT?
- Tai geriausiai galėtų padaryti žmogus, kuris aktyviai dalyvauja absoliučiai visose diskusijose. Pats dažnai lankausi IT skyreliuose, tačiau nelaikau šio forumo labai stipriu IT grandu.
 
- Esate pagarsėjęs kaip geradarys. Kas jus paskatino taip padėti žmonėms?
- Pasakysiu tik tiek: išsipildymo akcijų iš gero gyvenimo nedarau. Pagalba kitiems yra geras būdas susirasti naujų pažinčių, užsitarnauti reputacijos taškų, tačiau svarbiausia – įgauti daugiau pasitikėjimo savimi.
 
- Ačiū už interviu, Bern1994. Geros dienos!
- 100 LT.
 
- Užsikabinkite sau medalį. http://files.softicons.com/download/toolbar-icons/mono-reflection-yellow-icons-by-double-j-design/png/64/medal.png
Bern1994 pakilo nuo kėdės, sulaužė ją ir išėjo.

Kadangi pilna temų kuriose klausinėjama tų pačių klausimų dar ir dar kartą, šita tema turėtų padėti
 
Ieškau būsto:
 
http://www.zoopla.co.uk/
http://www.gumtree.com/
http://www.rightmove.co.uk/
https://www.spareroom.co.uk/
 
 
Manau daug kas naudojasi socialiniais tinklais, tai einam į facebook ir rašome frazę pvz: „londono lietuviai“ „liverpool lietuviai“ ir t.t. pagal norimą miestą
pagal išvestus rezultatus galime patys peržvelgti kas skelbiama. Jei nieko nerandate,- tada patys parašote trumpai: „ieškau kambario londone, kuo arčiau centro ar sakykim kings kross station“.
P.S.
Pinigai mokami skirtingai, imamas depozitas, taip kad važiuojantys pirmą kartą pasiimkite daugiau pinigų, nes 500 svarų neužteks,jei važiuojate patys vieni ne pas pažystamus.
 
Ieškau darbo:
Visų pirma siūlyčiau nepatingėti parašyti CV, turėti savo formalią nuotrauką tinkančią dokumentams, juk kai kuriuose darbuose daromi darbuotojo pažymėjimai
 
https://jobsearch.direct.gov.uk/JobSearch/Browse.aspx
http://www.cv-library.co.uk/
http://www.gumtree.com/
http://www.totaljobs.com/
http://www.indeed.co.uk/
http://www.reed.co.uk/
 
Ieškau darbo per agentūrą savo norimame mieste: einam į Google ir rašom frazę pvz: London recruitment agencies, tada pasirenkam kokią svetainę ir pažiūrim, ką gi jie gali pasiūlyti. Nes tikrai yra agentūros, kurios neskelbia niekur savo siūlomų darbų išskyrus savo svetainėje, žmonės informuojami tik tie, kurie yra registruoti joje. Na jei jau radote ką nors tinkamo, tai griebiat telefoną ir pasiskambinat, jei sąskaitos neturit- rašykit email (Anglijoje tikrai populiari komunikacijos forma), kartais gali būt padaryta kontatinė forma pačiame puslapyje.
 
Jei jau važiuojate ir prastai su anglų kalba arba norite dirbti su tautiečiais + kitos jūsų asmeninės priežastys ieškote informacijos lietuvių kalba štai kelios nuorodos vertos dėmesio
http://www.lzskelbimai.com/
http://www.anglija.today/skelbimai/
http://www.anglija.lt/skelbimai/
http://www.lietuviai.co.uk/skelbimai
 
 
Aš važiuoju pirmą kartą ko man reikia tik atvažiavus?
 
NIN- National insurance number- socialinio draudimo numeris
Skambinate į jobcenter registruojatės susitikimui
https://www.gov.uk/apply-national-insurance-number
Ateinat laiku! Pasikalbat, užpildot popierius ir laukiat laiško.
Jei neturite NIN ir pradėjote dirbti,- ne bėda darbdavys jus iš karto apdraudžia laikinu socialiniu draudimu. Bet laikui bėgant jis pats pradės reikalauti kad pasidarytumėt pastovų soc. draudimo numerį.
 
Banko kortelė- yra daug bankų, bet ne visi iškart atidarys jums sąskaitą, dažnai prašo adreso patvirtinimo (tai gali būt: būsto nuomos sutartis, laiškas/patvirtinimas iš darbovietės, kad jums reikia banko sąskaitos). Na man paprasčiausią pirmą kotelę išdavė Lloyds bank.
Kai jau susipildėte dokumentus kortelei gauti turite palaukti, gausite du laiškus nurodytu adresu. Vienas bus kortelė, kitas- slaptažodis.
Pradėjote dirbti, bet dar neturite kortelės?- Na darbdavys gali jums algą išmokėti čekiu, kurį išsigryninsite.
 
Ką pasiimti važiuojant iš Lietuvos?
Pasas/ID
Teisės jei turite gali praversti, laikui bėgant galėsite pasikeisti į UK
Iš buvusios draudimo kompanijos galite išsiimti tokį lapą (būtinai anglų kalba) apie savo vairavimo patirtį už paskutinius 5 metus, jei buvote drausmingas vairuotojas be avarijų (ne visos, bet kai kurios draudimo kompanijos priima šitą dokumentą kaip claim bonus ir auto draudimas gali tapt pigesniu)
Jei galite gaut kažkokias rekomendacijas arba darbo patirtį patvirtinantį dokumentą taip pat pasiimkite (čia jau priklausomai nuo situacijos) pamenu manes paprašė darbo patirties patvirtinimo už paskutinius 5 metus registruojantis į agentūrą ir ieškant darbo (keista ar ne)
 
Kiek pinigų man reikia?
 
Čia toks klausimas, kuros neturi tikslaus atsakymo. Tai priklauso nuo to kokiame mieste gyvensite, kiek mokėsite už nuomą, ar į darbą važinėsite ar galėsite tiesiog nueiti. Maisto kainos- na už 50 svarų savaitei dviese prasimaitinti galima tikrai. Aš kažkada išvažiavau su 1000 svarų, užteko :D
 
Pats blogiausias laikas išvykti
 
Pats blogiausias laikas išvykti pačiam, ne pas pažįstamus ir neturint jokio darbo pasiūlymo yra savaite prieš naujus metus ir visas sausio mėnesis. Prieš pačius naujus metus, kaip ir viskas gerai siūlo laikinų darbų, nes visos kompanijos turi pasiūlymų,- visi viską perka/gamina šventėms. (darbo iki švenčių dažnai būna tiek, kad prašo/reikalauja pastoviai dirbti viršvalandžius) Tokie laikini darbai baigiasi iškart po kalėdų ir tas blogasis laikotarpis (kai nėra darbo pasiūlymų dėl sumažėjusių pirkimų/ gamybos) baigiasi daug maž po sausio mėnesio.
 
Būtų malonu, jei temą prikabintų viršuje, nes tokie klausimai tikrai buvo ir bus dar ilgai...

Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
 

 
Pradžia
 
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
 
 
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
 
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!



 

Darbas
 
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
 
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.





Darbo ypatumai
 

Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
 
Laisvalaikis
 
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
 
 

 
 
 
Naktinis gyvenimas
 
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
 
Buitis ir kaimynai
 
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
 
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
 
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
 
 

 
 
Oras, žmonės, šalis.
 
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
 
 







 
 
Lietuviškas maistas
 
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
 
 
 

 
 
Radiniai
 
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
 
 



Nuotykiai
 
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
 
Pabaiga
 
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas kavinėje
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

childporn

niekas nejungs neto del tokiu menkniekiu,nesikit i bata :)