Kernius

Na Transfergo atveju, užtenka pervesti pinigus vieną kartą į jų sąskaitą arba sumokėti kortele (!), ir pinigai po kažkurio laiko pasieks gavėjo sąskaitą. Kai tuo tarpu mokėjimai.lt, reikia susikurti mokėjimai.lt sąskaitą, ją verifikuoti, tada ją papildyti iš pvz. UK sąskaitos, sulaukti, kada pinigai įsiskaitys, ir tik tada pervesti į gavėjo sąskaitą.

Prieš pusmetį Simple Express paskelbė prie savo maršrutų sąrašo pridedanti dar vieną Europos sostinę – Prahą. Negalėjau praleisti progos neaplankyti šio miesto vos už 6 eurus, mat ir šiam maršrutui kompanija taiko akciją: pirmos penkios vietos autobuse vos po 3 eurus į vieną pusę. Pasikvietęs draugą vykti kartu, užsisakėme bilietus. Deja, kadangi maršrutas paklausus, juos teko pirkti pusę metų į priekį.
 
Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome ketvirtadienio popietę. Ilgai laukta savaitgalio prasidėjo.
 
Simple Express autobusai
 
Galiu sutikti, jog Simple Express autobusai yra gana komfortabilūs ir modernūs. Priešais kiekvieną sėdynę įmontuotas planšetinis kompiuteris bei elektros lizdas daugeliui yra tikras išsigelbėjimas kelionėje. Skirtingai nei praeitos kelionės metu į Berlyną, interneto ryšys visąlaik buvo puikus. Filmų mėgėjai ir melomanai plašetėje ras iš anksto paruoštą muzikos ir filmų sąrašą, kuris, mano manymu, galėtų būti platesnis, mat beveik visi įrašyti filmai buvo matyti, o iš savo mėgiamos muzikos radau vos porą dainų. Skirtingai nei tarpmiestiniuose autobusuose Lietuvoje – šiuose veikia ir galima naudotis tualetu. Sustojimo vietose nenutolkite nuo autobuso ilgesniam laikui nei nurodė vairuotojas. Jei nors minutę pavėluosite grįžti iki nurodyto išvykimo laiko – jūs pasiliksite tarpinėje stotelėje.
 
Kelionė autobusu
 
Jei esate nelinkę autobuse praleisti apie 17 valandų sėdomis – tuomet tokio pobūdžio kelionės ne jums. Tačiau kai pamąstai, jog ~2400 km nuvyksti už 20 litų bei aplankai svetimą šalį, išsisklaido bet kokios abejonės nevažiuoti. Visa kelionė praėjo sklandžiai, išskyrus kuomet turėjome apie 30min laukti, kol bus atidarytas kelias po skaudžios avarijos automagistralėje. Pravažiuodami suskaičiavome 7 susidūrusius automobilius iš kurių 2 buvo nulėkę nuo kelio, o lauke tvirojo degėsių kvapas. Dėl šio įvyko galutinę stotelę taip pat pasekėme pusvalandžiu vėliau.
 
Praha
 
Į Prahą atvykome penktadienį 10 valandą vietos laiku. Couchsurfing.org svetainės pagalba susipažinome su Prahoje studijuojančiu Vojta. Su juo buvome susitarę susitikti gerokai po piet, tad turėjome šiek tiek laiko apžiūrėti miestą. Galiu pasakyti tik tiek, kad šis miestas turi labai gražų senamiestį: didinga Prahos pilis, nuo kurios atveria puiki miesto panorama, žydų kvartalas, Karolio tiltas, senamiesčio aikštė ir t.t. Keletas nuotraukų:
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9571.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9562.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9525.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9478.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9473.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9466.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9434.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9352.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9350.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9334.jpg
 
Vakarop susitikome su mus priimti sutikusiu Vojta ir jo mergina Katka. Vojta, geografijos magistrą studijuojantis čekas, gyvena trijų kambarių bute kartu su dar dviejais grupiokais ir vieno iš jų mergina, kurių, deja, nei vieno tą savaitgalį nebuvo. Vienas jo kambariokų – Petr – išmaišė pusę pasaulio tranzuodamas ir kitaip pigiai keliaudamas. Katka – taip pat geografijos studentė, tačiau atvykusi iš Slovakijos dėl aukštesnio lygio čekiškų universitetų. Palikę daiktus išėjome vakarą praleisti mieste, kur susitikome dar su vienu Vojtos draugu Jyri, kuris studijuoja ekonomiką, o laisvu nuo studiju laiku užsidirba mokydamas vaikus anglų kalbos bei kaip žaisti tenisą. Mums pasisekė – būtent tą vakarą vyko šviesos šou renginys, kurio metu visame mieste buvo vykdomos įvairios šviesos projekcijos. Pasigrožėję šou (kuris truko iki pat vidurnakčio), nuėjome į pub’ą šalia upės kranto ir paragavome čekiško alaus, kuris, galiu pasakyti, šiek tiek kartesnis nei lietuviškas. Maisto prekių parduotuvėje alus vidutiniškai kainuoja iki 2 litų. Keista tai, jog jie alaus stiprumą baruose matuoja ne laipsniais, o paprastais skaičiais, pavyzdžiui: 12 = 5 laipsniai, 10 = 4 laipsniai.
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9542.jpg
 
Kadangi gerokai po vidurnakčio parduotuvės jau nebedirbo, užkandome greito maisto ir atsisveikinę su Vojtos mergina Katka, parvykome į mūsų nakvynės vietą. Smagu, jog skirtingai nei Vilniuje, viešasis transportas Prahoje veikia visą parą. Išlenkę dar po vieną alaus, pasišnekučiavę, nuėjome miegoti.
 
Kitą rytą, atsikėlę, padėkojome Vojtai už šauniai praleistą vakarą bei už galimybę apsistoti jo bute, atsisveikinome ir išvykome. Nusipirkę suvenyrų ir čekiško alaus lauktuvių išskubėjome į autobusų stotį. Po šešiolikos su puse valandos kelionės autobusu mes ir vėl Lietuvoje.
 
Viešasis transportas
 
Jei mieste planuojate būti neilgai, tuomet vertėtų įsigyti paros arba trijų parų viešojo transporto bilietą, kuris galioja visoms transporto rūšims: metro, tramvajams ir autobusams.
 
Kainos:
 


 
24 valandų bilietas: 110 Čekijos kronų
72 valandų bilietas: 310 kronų
30 minučių vienkartinis bilietas: 24 kronos
90 minučių vienkartinis bilietas: 32 kronos

Vaikams nuo 6 iki 15 metų taikoma 50% nuolaida. Vaikams iki 6 metų bilieto nereikia.
 
Kelionės išlaidos:
 


 
20 Lt už autobuso bilietus,
14 Lt už 24h viešojo transporto bilietą,
~30 Lt maistas.

Aš turbūt ir būčiau toks žmogus. Galvojau ir skaičiau apie pigesnes keliones ir galimybę pasinaudot couchsurfing'u gal daugiau nei metus, kol galiausiai kažkur išvykau. O galvot tikrai nevertėjo taip ilgai.

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
 

Lygiai prieš 10 metų grupelė paauglių be didelių žinių ir įgūdžių, bet su beribiu smalsumu ir noru užsidirbti internete, susibūrė į bendruomenę, kuri kaip jokia kita ilgainiui pradėjo jungti visiškai skirtingus žmones, nuolatos sau keliančius naujus tikslus – ir siekiančius jų kartu.
 
Per dešimtmetį kartu su tais paaugliais subrendo ir forumas: šiandien Uždarbis.lt – didžiausia verslo ir technologijų bendruomenė Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 70 tūkst. narių ir per savaitę bent po kartą aplankoma kas penkiolikto žmogaus mūsų šalyje. Turbūt mažai kas 2004-tųjų sausį būtų patikėjęs, jog prieš save mato kūdikį, kuris užaugęs taps geriausiu forumu Lietuvoje.
 
Šįkart nesileisiu į ilgas kalbas – apie tai, kaip mes visi to pasiekėme, pasakojau pernai, o pirmuosius tris Uždarbis.lt istorijos metus apžvelgiau, kai forumui suėjo treji.
 
Visų pirma, negaliu neišvardinti žmonių, kurie skirtingais forumo gyvavimo laikotarpiais tapo didžiuliais jo ramsčiais, skirdami savo laisvą laiką ir mintis. Jų pastangų palaikant tvarką ir daugybės idėjų, kurias pavyko įgyvendinti, dėka mes niekada nesustojom judėti į priekį.
 
Tai – buvę ir esami administratoriai ir moderatoriai: NuPagady, Augustinas, MeXiukas, Tadas, twea, Mykolas, Arvydas, Rimas, Ernestas, okiro, falco, Omas, ennio, Medinukas, L33T, techno, Leader, chakalasz, dealeris, Slashas, xdvx, Karolis, Elitas, suvalgysiu, Vytenis_, DjiXas, reject, Marius, Artūras, Aurimas, Mėgstu, kde, Skorpionas, diablom, euro, NickasLT, BOSS ir dar daug nuostabių žmonių, kuriuos visus šią minutę sunku beprisiminti.
 
Dalį tų "pirmųjų paauglių" šiandien galite rasti tarp VIP narių, o dabartinei Uždarbis.lt komandai – kurios sudėtis nesikeičia ilgiausią laiką per forumo istoriją – neabejoju, kad padėką jaučia ne vienas. Per praėjusius metus iš viso ji atliko 22 tūkst. (!) moderavimo veiksmų, iš kurių 45% – vienas žmogus, antrą kartą patekęs į Metų forumiečio finalą ir (po 2011-tais užimtos antrosios vietos) šiemet galiausiai juo tapęs – Mykolas.
 
Metų naudingiausieji
 
Tradiciškai kiekvienam nariui, kuris per 2013-uosius parašė bent 5 mėgstamus (surinkusius daugiau nei 10 reputacijos taškų) pranešimus priklauso Uždarbis.lt marškinėliai, kurie šiemet kitokie nei ankstesniais metais. Jei radote savo slapyvardį tarp pirmųjų 54 šio sąrašo pozicijų ir per paskutinį pusmetį dar nesate gavę Uždarbis.lt marškinėlių, rašykite asmeninę žinutę administratoriui Tadui tema "MARŠKINĖLIAI", kurioje nurodykite: lytį; marškinėlių dydį (S, M, L, XL); marškinėlių modelį (standartiniai arba slim fit – prigludę); ir gavėjo (savo) vardą, pavardę ir adresą Lietuvoje (kartu su pašto kodu, kurį galite sužinoti iš post.lt).
 
Marškinėliai visiems bus išsiųsti registruotu paštu iki vasario pradžios.
 
Tavo istorija?
 
Šiemet norėčiau čia ir sustoti bei žodį perduoti jums. Nėra geresnės progos nei bendruomenės dešimtmetis kiekvienam pasidalinti savo istorija.
 
Ar kas būtų tavo gyvenime kitaip, jei niekada nebūtum atradęs Uždarbis.lt?
Man pačiam Uždarbis.lt leido pažinti daugybę nuostabių žmonių, kurių dalis tapo gerais draugais ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. Turbūt visam laikui išliks atmintyje pirmieji gyvi susitikimai Kaune ir Vilniuje 2006-2007 metais, kai pirmąsyk išvydau tuos, su kuriais forume diskutavome nuo pat jo įkūrimo.
 
Nuo to laiko kiekvieną kartą nuėjęs į narių susitikimą išgirstu vis naujų – netikėčiausių – gyvenimo istorijų iš žmonių, kurių dalies forume niekada nebuvau pastebėjęs. Kartais todėl, kad jie niekada ir nenorėjo būti pastebimi, – diskusijas dažniau sekdami nei jose dalyvaudami.
 
Ir vis dėlto yra dar toks vienas neapsakomai malonus jausmas, kai vis dažniau atsidaręs kokį naujienų portalą pamatai jame jauno besišypsančio žmogaus nuotrauką ir perskaitęs pirmus sėkmės istorijos žodžius staiga pats nejučia pradedi šypsotis: "Aš juk jį žinau – jis iš Uždarbis.lt!".
 
Pabaigai: Mėgstamiausi visų laikų Uždarbis.lt pranešimai :)

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
 

Lygiai prieš 10 metų grupelė paauglių be didelių žinių ir įgūdžių, bet su beribiu smalsumu ir noru užsidirbti internete, susibūrė į bendruomenę, kuri kaip jokia kita ilgainiui pradėjo jungti visiškai skirtingus žmones, nuolatos sau keliančius naujus tikslus – ir siekiančius jų kartu.
 
Per dešimtmetį kartu su tais paaugliais subrendo ir forumas: šiandien Uždarbis.lt – didžiausia verslo ir technologijų bendruomenė Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 70 tūkst. narių ir per savaitę bent po kartą aplankoma kas penkiolikto žmogaus mūsų šalyje. Turbūt mažai kas 2004-tųjų sausį būtų patikėjęs, jog prieš save mato kūdikį, kuris užaugęs taps geriausiu forumu Lietuvoje.
 
Šįkart nesileisiu į ilgas kalbas – apie tai, kaip mes visi to pasiekėme, pasakojau pernai, o pirmuosius tris Uždarbis.lt istorijos metus apžvelgiau, kai forumui suėjo treji.
 
Visų pirma, negaliu neišvardinti žmonių, kurie skirtingais forumo gyvavimo laikotarpiais tapo didžiuliais jo ramsčiais, skirdami savo laisvą laiką ir mintis. Jų pastangų palaikant tvarką ir daugybės idėjų, kurias pavyko įgyvendinti, dėka mes niekada nesustojom judėti į priekį.
 
Tai – buvę ir esami administratoriai ir moderatoriai: NuPagady, Augustinas, MeXiukas, Tadas, twea, Mykolas, Arvydas, Rimas, Ernestas, okiro, falco, Omas, ennio, Medinukas, L33T, techno, Leader, chakalasz, dealeris, Slashas, xdvx, Karolis, Elitas, suvalgysiu, Vytenis_, DjiXas, reject, Marius, Artūras, Aurimas, Mėgstu, kde, Skorpionas, diablom, euro, NickasLT, BOSS ir dar daug nuostabių žmonių, kuriuos visus šią minutę sunku beprisiminti.
 
Dalį tų "pirmųjų paauglių" šiandien galite rasti tarp VIP narių, o dabartinei Uždarbis.lt komandai – kurios sudėtis nesikeičia ilgiausią laiką per forumo istoriją – neabejoju, kad padėką jaučia ne vienas. Per praėjusius metus iš viso ji atliko 22 tūkst. (!) moderavimo veiksmų, iš kurių 45% – vienas žmogus, antrą kartą patekęs į Metų forumiečio finalą ir (po 2011-tais užimtos antrosios vietos) šiemet galiausiai juo tapęs – Mykolas.
 
Metų naudingiausieji
 
Tradiciškai kiekvienam nariui, kuris per 2013-uosius parašė bent 5 mėgstamus (surinkusius daugiau nei 10 reputacijos taškų) pranešimus priklauso Uždarbis.lt marškinėliai, kurie šiemet kitokie nei ankstesniais metais. Jei radote savo slapyvardį tarp pirmųjų 54 šio sąrašo pozicijų ir per paskutinį pusmetį dar nesate gavę Uždarbis.lt marškinėlių, rašykite asmeninę žinutę administratoriui Tadui tema "MARŠKINĖLIAI", kurioje nurodykite: lytį; marškinėlių dydį (S, M, L, XL); marškinėlių modelį (standartiniai arba slim fit – prigludę); ir gavėjo (savo) vardą, pavardę ir adresą Lietuvoje (kartu su pašto kodu, kurį galite sužinoti iš post.lt).
 
Marškinėliai visiems bus išsiųsti registruotu paštu iki vasario pradžios.
 
Tavo istorija?
 
Šiemet norėčiau čia ir sustoti bei žodį perduoti jums. Nėra geresnės progos nei bendruomenės dešimtmetis kiekvienam pasidalinti savo istorija.
 
Ar kas būtų tavo gyvenime kitaip, jei niekada nebūtum atradęs Uždarbis.lt?
Man pačiam Uždarbis.lt leido pažinti daugybę nuostabių žmonių, kurių dalis tapo gerais draugais ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. Turbūt visam laikui išliks atmintyje pirmieji gyvi susitikimai Kaune ir Vilniuje 2006-2007 metais, kai pirmąsyk išvydau tuos, su kuriais forume diskutavome nuo pat jo įkūrimo.
 
Nuo to laiko kiekvieną kartą nuėjęs į narių susitikimą išgirstu vis naujų – netikėčiausių – gyvenimo istorijų iš žmonių, kurių dalies forume niekada nebuvau pastebėjęs. Kartais todėl, kad jie niekada ir nenorėjo būti pastebimi, – diskusijas dažniau sekdami nei jose dalyvaudami.
 
Ir vis dėlto yra dar toks vienas neapsakomai malonus jausmas, kai vis dažniau atsidaręs kokį naujienų portalą pamatai jame jauno besišypsančio žmogaus nuotrauką ir perskaitęs pirmus sėkmės istorijos žodžius staiga pats nejučia pradedi šypsotis: "Aš juk jį žinau – jis iš Uždarbis.lt!".
 
Pabaigai: Mėgstamiausi visų laikų Uždarbis.lt pranešimai :)

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Apie informatikos studijas užsienyje.
 
Specialybės:
 
Computer Science - tai informatika plačiąja prasme. Informatika nėra tik programavimas. Atvirkščiai - programavimas tikriems informatikams yra tik būdas išreikšti mintis. Pats informatikos mokslas (ne veltui vadinama "science") apima daugybę dalykų - pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (Artificial Intelligence), tinklai ir paskirstytos sistemos (Networks and Distributed Systems). Jei nesi tikras, ką tiksliai nori veikti gyvenime su informatika, ir nori turėti visas galimybes vėliau pasirinkti bet kurią informatikos kryptį (nuo žaidimų kūrimo iki kompiuterinių tinklų saugumo specialisto, už didelius pinigus konsultuojančio įvairių bankų programuotojus) - studijuok gryną Computer Science.
 
Software Engineering - lietuviškai būtų "Programų sistemos". Skirta rengti programuotojams. Jei esi tikras, kad programavimas yra tavo pašaukimas ir labiau už tai nieko gyvenime dirbti nenorėsi, rinkis Software Engineering. Per bakalauro studijų metus turbūt programavimo prasme būsi geriau paruoštas nei Computer Science, bet Computer Science studentas vėliau pats nesunkiai galės išmokti tą, ką išmokė tave, o tu viso Computer Science - ne. Žodžiu, jei nedomina jokios fundamentalios kompiuterijos teorijos, galbūt verta studijuoti Software Engineering ir tapti geru programavimo, bet ne informatikos specialistu.
 
IT (Information Technology) - skirta tiems, kurie norėtų sieti savo gyvenimą su informatika, bet programavimas ir visos sistemos jiems yra per daug sudėtinga ir painu. Jei Computer Science yra mokslas apie sistemų kūrimą, tai IT - mokslas apie tai, kaip naudotis jau sukurtomis sistemomis. Tos sistemos yra nuo Microsoft Office paketo (nenustebčiau, jei pirmame kurse gautum Excel paskaitų) iki sudėtingų verslo valdymo ir panašių programų. Tokie specialistai yra reikalingi beveik kiekvienai įmonei ir dažnai vadovauja IT skyriams, konsultuoja darbuotojus jiems iškilus problemoms, diegia ir atnaujina programinę įrangą. Taigi darbo visada turės, bet, mano nuomone, žmogus, kuris pats negali nieko sukurti, nėra tikras informatikas. Be to, IT specialistu gali vadintis tiek baigęs Computer Science, tiek Software Engineering, kurių studijos gerokai sudėtingesnės ir aukštesnio lygio.
 
Web development - mano subjektyvia nuomone, jei jau nori būti programuotoju, geriau neapribok savęs tik svetainėmis. Internetas yra tik būdas informacijai priimti ir pateikti. Visi procesai (informacijos apdorojimas) veikia sistemos viduje (serverio pusėje). Ten gali naudoti bet kokias technologijas ir Web development studijos daugumos jų neapima. Todėl būsimam programuotojui geriau rinktis Software Engineering. Web dalį tuomet jau nesunkiai perprasi pats.
 
Pastebėjau, kad žiūri į ateitį, galvodamas, ką baigęs galėsi dirbti. Siūlau per daug negalvoti. Mūsų seneliai pabaigę studijas visą gyvenimą išdirbdavo tame pačiame darbe, dauguma mūsų tėvų yra pakeitę bent po kelis darbus, o mes - darbus keisime nuolatos. Tu to negali suplanuoti. Geroji dalis yra ta, jog jei baigsi informatiką, tau tuo neteks rūpintis, - jei per studijų metus įgausi pakankamai žinių, darbo visada turėsi ir galėsi rinktis pats. Vieną dieną gausi pasiūlymą būti Project Manager, kitą Web Developer.
 
Reziumuojant, siūlau kaip specialybę rinktis gryną Computer Science. Tuomet galėsi užsiimti ir toliau (magistrą) studijuoti bet ką.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)