Serapke

Sveiki,
 
šiandien kilo idėja sukurti socialinį projektą: "www.gerasdarbas.lt", kuris paskatintų žmonės padėti vieni kitiems :)
Projekto idėja dar nėra galutiniai išvystyta, tai tikiuosi gal kas patars ir pasiūlys idėjų.
 
Mano pirminė idėja yra tokia: jog jei kažkas padaro gerą darbą, tai tas žmogus irgi turi padaryti - maždaug kažkas padaro gerą darbą, tai ir aš įsipareigoju padaryti gerą darbą.
 
Galėtų būti kažkas panašaus, kad žmogus prisijungia į puslapį:
 
Ten būna tekstas: "aš pasižadu padaryti šį gerą darbą........................ Jei kitas žmogus ir padarys gerą darbą. ir to žmogaus kontaktai.
 
kai kažkas padaro gerą darbą, tai tas žmogus gauną priminimą, kad turi padaryti savo gerą darbą, kurį prisižadėjo padaryti :)
 
Tik dar nesugalvoju, kada skaitosi, kad žmogus padaro gerą darbą - galimas variantas, kad jis turi įkelti nuotrauką su tuo darbu ar dar kažkaip pažymėti.
 
Taip pat galėtų būti skaitliukas, kiek jau gerų darbų padaryta.
 
Idėja panaši į šią: http://www.sugarcubefactory.com/ tik, kad ne laiškai būtų, o geri darbai :)
 
Kaip jums?
 
p.s tai tik pirminis minčių kratinys, tai jei kas neaišku bus - klauskite :)

http://s15.postimg.org/b80s375ef/Gear.png Web Development
 


 
Pinned site enhancements
Optimizing UI icons for faster recognition
Anatomy Of A Perfect Page [infographic]
The URL as User Interface Design Pattern
Make your mobile site 70 percent faster
A Complete Guide to the Table Element
Everything You Ever Wanted to Know about Favicons
30 Essential Chrome Extensions for Web Designers and Developers
Build a custom HTML5 video player
Image Compression for Web Developers
Creative loading effects
Using Videos as Backgrounds

 
http://s15.postimg.org/u91y7zkuf/rsz_css_256.png CSS
 


 
Blurry Transparent Header Effect from iOS7 in CSS
Design-Based Media Queries
CSS Animation Tools & Tutorials
Custom animated checkbox inputs using CSS and iconfonts
Using CSS3 Page Break To Organise Print Pages
Animated Border Menus

 
http://s7.postimg.org/50to7iumv/rsz_js_256.png JS
 


 
Getting started with Ember.js
Using the getUserMedia API with the HTML5 video and canvas elements
Ultimate guide to learning AngularJS in one day
New generation dialog windows
Learn Node With Interactive Lessons
Javascript Library for Autocompletion
A javascript library for loading and unloading behavior based on environment conditions
How to Easily Manage Cookies Within jQuery
Javascript library which enables rulers and guides interface on a web page
jQuery Plugin for Tabs

 
Web.Development.Digest #1

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/

Labai faina tema.
 
Visų pirmą daug kas maišo išsilavinimą, mokslą su universitetu. Universitetas nėra vienintelis kelias į išsilavinimą. Šiais laikais išsilavinti galima per dar kelias puikias alternatyvas, kaip:
 
Virtualios studijos. Internete apstu medžiagos, puikių instrumentų - įgauti puikias žinias savo srityje, bei tapti profesionalu.
Praktika. Tiesiog pradedi ir darai. Darai, klysti, vėl darai, vėl klysti... Taip pat ir skaitai knygas, bei mokaisi virtualiai. Taip pat puikus būdas įgauti išsilavinimą.
 
Išsilavinimas nelygu diplomui. Išsilavinimas - tai, kas yra mūsų galvoje.
 
Visų antrą, manau ši tema nelabai tinka fundamentaliųjų mokslų atstovams. Tokiems žmonėms, kaip inžinieriams, medicinos darbuotojams, technologoams, biomedicinos atstovams ir kitiem, yra būtinas universitetas, akademinė veikal, kad įgauti būtinas žinias, nes be universiteto mano nuomone būtų pakankamai sunku.
 
Plėtokime šią temą ir idėjas, nes tai labai būtina tema Lietuvos jaunimui (bei galbūt tėvams - požiūrio pakeitimui). :)

Įstojau tik šiais metais, dar nė mėnuo nepraėjo nuo pirmo atėjimo į univerą, tačiau jau spėjau susiplanuoti ateitį (maždaug, planai juk visad gali keistis), ir jame ši mokslo įstaiga užimą pagrindinę vietą ir tik vėliau eina savo idėjų įgyvendinimas. Kodėl? Todėl, kad studijuoju tokį įdomų dalyką- automatiką. Taip, be diplomo galima išmokti programuoti, patapti ekonomistu ir dar daug kuom, bet labai retai inžinieriumi. Viena, kai tau užtenka tik kompiuterio ir laisvo laiko. Visai kita, kai reikia įvairių, ne kiekvienam eiliniam piliečiui įkandamų prietaisų. Universitete tu gali naudotis šimtatūkstantinio brangumo laboratorijomis ir taip mokytis, kai sėdėdamas namie, negalėsi nieko atlikti praktiškai. Kitas dalykas, kaip minėjo, savo verslumais gali užsiimti ir po studijų- laisvo laiko per akis. Juolab universitete tiek daug chebros, kad:
 
A) Gali savo „Home certified“ paslaugas įkišti kone bet kam, tik spėk jų pinigus graibyt.
B) Tie patys žmonės gali tapti gerais, vėliau gal net įtakingais pažįstamais, arba šiaip iš oro šnekučiuojant kažkokią gerą idėją numesti, esmė- bendrauji.
C) Gali pabendrauti su dėstytojais, kurių patirtis gali būti neįkainojama. Gal ką šiaip patars, gal perspės nedaryti kokių klaidų. Kai, tuo tarpu, vienam tektų tas klaidas padaryti, ir dar pasimokyti.
 
Nežinau kaip jūs, bet studijuočiau net jei ir diplomo neduotų. Vis vien atėjęs pas darbdavį, sakyčiau išmokau to ir ano, jei reikia, galiu įrodyt. O apie verslo kūrimą- spėsi ar taip ar anaip.

Studijos toli gražu daug laiko nereikalauja. O jei dar turi galvą ant pečių, tai išvis mažai reikalauja, o ir plius sužinai kažką naujo. Kiek šitam forume yra PHP programerių, kurie neturi supratimo, wtf is pointer/reference, nemoka tinkamai dirbti su klasėmis OOP, nemoka ir nežino, kas yra normalus ir įskaitomas kodas (therefore kai lenda bugai ir užsakovas kreipiasi į kitą programuotoją, tai jam norisi originalo gamintoją nušaut)? Dafiga. O univeras tokius naikina.
 
Tiems, kuriems atrodo, kad studijos maišo sukurti verslą, tai jie teisina save, nes:
1. Nežino, ko nori;
2. Nesugebėjo įstoti ten, kur nori.
 
Studijos, jeigu jos normalios (ne verslo vadiba, socialinis darbas ar panašios), suteikia garantiją, kad ateityje, nepasisekus įgyvendinti savo idėjų (o taip būna dažnai), rasi darbą, kuriam užsiimsi savo mėgiama veikla, o dar ir gausi ne 1000 Lt/mėn. Verslą įkurt, domėtis kažkuo papildomai, gaminti kažkokį produktą studijuojant nėra jokių problemų - laiko yra pakankamai ir verslui, ir pramogoms ir dar kam tik nori, o dar ir bendraminčių universitete rast yra nemaža tikimybė.
 
Studijos reikalauja mažiau laiko ir duoda daugiau žinių nei darbas maximos kasoje. Taip, kad rinkitės, kas Jums labiau prie širdies laukiant kol verslo idėja pradės nešt pelną.
 
Studijuoju VU ir tai man nesutrukdė įkurti savo įmonę.

Nieko nekainavo. Baigęs aš tas studijas (bet sudijuodamas nebuvau tokios nuomonės, kad diplomas = darbas, pinigai).
 
Ir tada, ir dabar pinigus uždirbu be diplomo. O diplomas uždirba kitus pinigus, ir jeigu skaičiuosim finansiškai, man jis "atidirbo" visų studijų išlaidas per 9 mėnesius. Niekas nekaltas, jeigu baigi mokslus ir dirbi už minimumą.
 
Beje, jeigu gyvenat iliuzijom, kad darbdaviui reikalingas popieriukas - esate neteisūs. Galite pasidaryti su printeriu namuose tą popieriuką ir jį neštis į darbo pokalbius, bet studijų žinios, patirtis, pažintys su tokiu popieriuku neatsiras.
 
Sėkmės kuriant verslus nuo 0 :)

Tuščiai uždirbti? :)
 
temos autorius ir jo palaikytojai - eiliniai žmonės, nesugebantys studijuoti ir KURTI savo verslo vienu metu. Tam tikrai daug laiko ir puikios sąlygos (ir labai pasisekė, jeigu išlaiko tėvai). Tuo labiau tokius "verslus", kurie generuoja 1000lt/mėn.
 
Pažiūrėk iš kitos pusės: diplomas ir išugdytos asmeninės savybės yra back-up planas, jeigu verslai nesiseks (ir nenorėsi dirbti už minimumą).

Gerbiu žmonių nuomonę net jai ir nepritariu. Smagu, kad yra toks entuziazmas - tas yra ir svarbiausia. Kuo nuoširdžiausios sėkmės (be ironijos)!
 
Nu bet ta frazė apie moteris užmušė :D
Taip, moterys ir vyrai mąsto kiek kitaip, kitaip naudojasi intuicija, logika ir kitais dalykais kurie lemia sprendimus. Bet tai nereiškia, kad vieni ar kiti yra blogesni, kvailesni ar labiau nevykę.
Beje, apie moterų ir vyrų mąstymo skirtumus, linksmai ir suprantamai:
Video skirtas poroms, bet visi iš jūsų kada nors vesite, tad bent profilaktiškai pažiūrėkit.

"Tuščias" komentaras:
Eiliniai, šio forumo tipo, pliurpalai. Darbdavys - šėtonas. Visi darbai blogi, nebent "dirbi ant savęs". Vienintelis atlyginimo dydis "dirbant ne ant savęs" - minimumas. Dirbi kažkam kitam? Esi visiška vidutinybė plaukianti palei srovę. Universitetai - beprasmiai, užtenka popieriaus lapo, pieštuko ir youtube video ir pasaulis bus tavo. "Visiems girdėta, banali motyvacinė frazė po kurios norisi vemti". Nors kažkas gan naujo buvo - komentaras apie moteris. Kažkaip privertė suabejoti tavo super-intelektu dėl kurio tau aplinkiniai atrodo "atsilupę". Visas tavo pranešimas yra kitų žmonių skambių frazių bei minčių kratinys (gan ironiškai skamba tavo frazė apie supratimą, jog nugyvenai kažkieno kito gyvenimą). Tiesa sakant, galima pagalvoti, kad tau pačiam yra praplautos smegenys tų motyvacinių video ir gyveni svajonių pasaulyje.
Įprastai nerašau tiek kritikos, bet gavosi kaip gavosi.

temos autorių užjaučiu turint tokius tėvus, kurie jam vadovauja, ką jam reikia daryti...
 
dėl visos kitos teksto minties gryni paistalai, visi normalūs žmonės arba stoja ten kur tikisi gauti vienokios ar kitokios naudos, arba pamatę, kad negerai suprato studijų programos tikslą ją meta...
 
apie tuos 6 metus išvis totalus nusikalbėjimas, nes žmogus siekiantis tikslo turi ieškoti informacijos, ir jei tikrai žmogus turi galvą, jis daug tos informacijos gali imti būtent studijose iš dėstytojų, tiek pagrindinių paskaitų tiek po paskaitų individualiais klausimais, ir net nedrįskit niekas ginčytis, kad tai nėra geresnis variantas, negu gilintis vienam, nes kalbėdamas individualiai su dėstytojais (aš bent jų esu sutikęs daug gerų žmonių, net tie, kurie man tiesiogiai nieko nedėstė mielai atsakydavo į mano klausimus), tu gauni koncentruotą, patirties apdirbtą informaciją, o ne gryną teoriją iš knygų/interneto kurią pats pabandyti turi prieš ją įsisavinant ar atmetant...
 
iš viso šito galima spręsti, kad pats autorius tiesiog nemoka imti, to kas duodama, ir dėl to vaidina kažkokį herojų, su savo tiesom...
 
 
mielai laukiu kritikos :)

Laikas butu ismokt skirt sarkazma jau ;)

O aš va tik tik įstojau studijuoti IT valdymą, baiginėju sertifikacijas ir t.t., galvojau pakilsiu karjeros laiptais, įgysiu patirties, profesinių pažinčių ir sukursiu nuosavą verslą... Turbūt teks viską mesti ir eiti žiūrėti motyvacinių video...

Kad tavo kalba tuščia. Nieko naujo nepapasakojai. O kas dėl moterų tai jeigu su viena kita draugavai, kuri nieko savo smegenyse neturi be emocijų, nereiškia kad jos visos tokios, labai ribotas tavo mąstymas.

O ką ponas pasiekėt, apart mestų mokslų ir motyvacinių video žiūrėjimo? Nes skaitant jaučiau tik pagalvojimus kas būtų, jeigų būtų.

Bravo. Durniausia metų frazė 2013.

Labai geras straipsnis. Turbūt kiekvienam "receptas" kaip siekti tikslo kažkiek skiriasi, tačiau aš taikau būtent Justino paminėtus metodus, ar bent labai panašius.
 
Pavyzdžiui, kelis metus ruošiausi pradėti sportuoti. Tai oras buvo blogas, tai drabužių neturiu tinkamų, tai - reikia atsigauti po peršalimo - ir t.t. Supykusi užsirašiau į treniruotes. Dabar moku pinigus, turiu grafiką - dukart per savaitę, tam tikrą valandą turiu būti tam tikroje vietoje. Būtų kvaila nevažiuoti, ar ne? Ir štai, jau pusmetį sportuoju, ir esu labai patenkinta. :) "Pavogiau" iš manyje gyvenančios tinginės pusę metų, kuriuos sėkmingai skyriau sportui, kuris naudingas man pačiai. :) Dabar ir tinginys kažkur dingo - treniruotės tapo mano gyvenimo dalimi, koks dar tingėjimas gali būti? Be to - man labai smagu sportuoti, aš tiesiog buvau aptingusi ir neprisiversdavau.
 
Kalbant apie tikslų konkretumą - taip pat visiškai pritariu. Labai mėgstu sąrašiukus, ką turiu nuveikti, o dar labiau - dėlioti pliusiukus tuose sąrašuose. Manau bet kuriam žmogui milžiniškas džiaugsmas yra pasiektas rezultatas - jo akivaizdumas. Tarkim, mano draugas programavo milžinišką projektą baisiai ilgai, būdavo pervargęs, piktas. Galiausiai jis paleido tą projektą, ir pasijuto tarsi nusimetęs akmenį nuo krūtinės - bet nepasakyčiau kad labai džiūgavo, matyt tiesiog per ilgai viskas užtruko. O vėliau jis ėmėsi visiškai smulkaus darbelio - atliko jį per keletą dienų. Ir sako man: "žinai, aš čia nieko ypatingo nenuveikiau, bet man toks džiaugsmas kad viskas veikia, kad darbą pabaigiau!".
Tad kartais geriau nepersistengti su tikslais, arba juos kažkaip smulkinti - kad kuo dažniau jaustum "valio, aš pabaigiau tą darbelį!". Manau tai labai padeda savimotyvacijai.
 
Na ir, mano ne kartą minėtas "beheivioristinis" triukas :) Kai nebegaliu prisiversti, nerandu savyje motyvacijos, tiesiog žvėriškai tingiu, nenoriu, nemėgstu - pasižadu sau prizą. Kažką ne per didelio, bet kas pradžiugins mano širdį. Taip dirbtiniu būdu įjungiu savyje varikliuką - ir pati nepastebiu kaip atlieku nemėgstamą darbą - kai žinau kad pabaigus manęs laukia geras filmas, pasivaikščiojimas, mėgstamas desertas...
 
Na o jei "beheivioristinio" triuko nepakanka, ir esu visiška "lepšė" - tada baru save. Kas iš to, kad sėdžiu, tingiu - yra toks žodis "reikia". O jei reikia, vadinasi reikės ir rytoj, ir bus tik dar blogiau, kadangi vakare mane grauš sąžinė, vadinasi sunkiai užmigsiu, ir ryt bus visai netikusi diena. Tad laikas susiimti, ir gal dar spėsiu gauti savo desertą, o rytoj bus puiki diena :)
 
Tiesa, pažįstu žmogų kuriam nei vienas iš mano paminėtų dalykų neveikia, arba veikia per silpnai. Jis yra per didelis tinginys, ir nuolat kartoja kad jam "reikia spyrio į užpakalį". Tačiau mano galva tokie žmonės nepakankamai dirba su savimi, ir jiems reikia ugdyti valią. Aš taip pat kartais labai tingiu, bet jei galiu prisiversti - tai kodėl kitas negali? Nebus visą gyvenimą taip, kad kaskart prireikus atsiras tinkamas žmogus, ir įspirs ten kur reikia, jei nesusiimsi pats - įspirs gyvenimas, ir įspirs kaip reikiant...

Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
 
Sportas:

milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
 

Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
 
 
 

Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
 
Sportas:

milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
 

Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
 
 
 

Tipinis sovietinio mąstymo pavyzdys, su tokiais tikslais žmogus nieko nepasieks. Jei norėsi tikrai galima ir šiandien Lietuvoje nevagiant daug ką pasiekt. Motyvacija tinginiui įveikti reikalinga, bet gerą tikslą išsirinkti labai svarbu.
Aš, kaip patriotas, siūlau žmonėms pasirinkti tokį tikslą: kuo daugiau gero nuveikti Lietuvai gyvenime. :)

Visiškai ta pati patirtis. Bet aš jau studentas. Ir vis dar nesusitvarkau su tuo.
 
Pirmas pastebėjimas - prisiversti mokytis dėl mokyklos neįmanoma, o tau asmeniškai pusė iš to ką mokaisi nepadės, net gal viskas.
 
Antras pastebėjimas - reikia turėti aišku tikslą.
 
Trečia siekti tikslo tiesiogiai, o ne per aplinkui.
 
Taigi mano išeitis buvo - įsidarbink. Tikri deadline, už kurių neįvykdima gausi nuostoli privers dirbti.
Taip nuo to kentės mokykla, bet įgausi tikrų žinių kurios pravers gyvenime. O pinigai dar ir motyvuos.
Apsiimk daugiau nei gali ir spėji. Ir tiesiog pasakyk padarysiu, nors dar net nežinai kaip. Galiausiai gabumai taps žiniomis.
 
Mano atveju tai suveikė, nukentėjo olimpiados, nukentėjo pažymiai, bet dabar studijuoju viename geriausiu universitetų ir turiu didžiulį patirties bagažą.

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Sorry bra but no. Jei manai, kad tiesiog nueisi ir pateksi į komandą tai čia blogas mąstymas. Genai nepadės mesti taikliau ar suprasti žaidimą. Tereikia įdėt darbo, o ne išeit į aikštę ir mėtyti 500 metimų kasdien kaip vidutiniokui ir manyti, kad nuo to tapsiu geresnis... Pažįstų žmonių kurie dar būdami mokykloje nepateko į komandą per tuos talentus. Bet po 5-6 metų susitikę aikštelei tas talentas krito jam po kojom. Jei krepšinis tai turi paaukot savo laisvą laiką. Krepšinis tai turi čia jau tavo dalim kita tapti jei nori ką nors pasiekti. O pataikyti, varytis kamuolį išmokti yra paprasta. Išmok viską žaidimo greičiu ir viskas apsisuks aukštyn kojom. Nepatekai ir nuleidai rankas. Nice try. Nors daugelis tavo vietoj būtų ėja dirbt ant savo žaidimo. Ir kitais metais patekę į komandą. :) Hard work beats talent. :) Tereikia gerą trenerį susirast ir dirbti individualiai. Per tris mėnesius šiuos dirbau vien ant metimo ir pakilau nuo 50% iki 80% pataikymo. Tiesiog pasakyk kas tau trukdė ten patekt ? Laiko neturėjai treniruotis ? Eik naktim... kelkis anksti būsi vienu žingsniu toliau už kitus. Visi turi tas pačias 24h ir niekas daugiau niekas mažiau. Tik reik mokėt išnaudot. Ir žaist visais metų laikais. Žiemą prisinigo ką daryti ? Eik nusikask sniega ir eik treniruokis. Geriausiem tai nesutrukdė. Daugiau nematau problemų metų laikais kuriais negali žaist, treniruotis, analizuot save, taisyt visas klaidas, su kiekviena diena tapt geresniu.
 
Vidutiniokas sakys: Aš neturiu salės kur treniruotis...
Žmogus mylintis tą žaidimą norintis kažką pasiekt eis į bet kokią aikštę, kad ir su duobėm jinai ar nulinkusiu lanku. Arba jis važiuos iki tos salės nors ir tai bus 2-3h kelionė jam iki jos.
 
Vidutiniokas sakys, kad jis neturi pinigų susirasti gero trenerio...
Žmogus norintis gaut trenerį eis kast sniego, pjaut žolę už 5lt per valandą, kad tik galėtų susimokėt ir treniruotis toliau pagal specialius metodus.
 
Vidutiniokas sakys, kad pasaulyje yra 60mln žaidėjų ir man be šansų patekti į PRO lygas.
Žaidėjas norintis to labiau už kitus atiduodantis visas jėgas turės savo mindset'e kad niekas iš tų 60mln taip nedirba, kaip aš su savo PRO treneriu ir su specialia programa.
 
Vidutiniokas sakys, kad jis neturi laiko.
Žmogus atsidavęs tam žaidimui kelsis anksčiau, kad ir 4 ryto padarys workout'ą ir turės laiko mokyklai.
 
Vidutinokui sunkios, treniruotės pasirodys per sunkios. Ir viską mes.
Žmogus pasiryžęs tam sakys man per sunku tačiau save pastūms toliau, kol tai taps lengva.
 
Manau, kad tu tiesiog per mažai norėjai to. Ir neatidavei viso savęs. Nieko blogo nenoriu pasakyt tiesiog labai užkabino mane tas pasakymas:
 
"jį paimė į komandą, manes ne."
 
Genai genais, bet nesužinos ką reiškia praeiti savo kailiu, kad taptum profesionaliu žaidėju. Kad nepatekai į komandą nereiškia, kad į kitą negali patekti. Vien komandos treniruočių neužtenka, nes reikia susitaikyti, kad taip iš tos komandos 75-90% netaps krepšininkais. Jei nedirbs, kaip reikiant. :)
 
Asmeniškai man šitas video visada suteikia motyvacijos, kasdien vis dirbti dirbti ir nesustoti. Įsiklausykit gerai kas žiūrėsit. Yra tikrai gerų citatų, įkvepiančių žodžių. Žiūrėkit nuo 0:00 iki pat galo. :) Galbūt atsiras čia dabar "apstumsiančių" čia mane, bet tiesiog išsakiau, ką maniau. Ačiū, kad perskaitėt.
 
http://www.youtube.com/watch?v=XbZnCGyPneo

Atsisėdus ir nusprendus kažką kurti nieko nesigauna, bent jau man.. Pradžioje idėjos gali retai kilti. Bet po to, kai mintyse dažnai vis kažką apgalvoji, atmeti vienas mintis, kitas labiau plėtoji, pripranti ir kartais net netikėčiausiu momentu šauna idėja. Na kaip ir sakė vieniems sėdintiems tualete, kitam gal laukiant troleibuso ar tiesiog gulint ir žiūrint į lubas.
 
Ką daryti su idėja? - Aišku dažniausiai pasijuntame lyg sugalvoję kažką naujo, puikaus ir neįtikėtino. Atsisėdam prie kompiuterio, paklausiam google's ir pasirodo tai jau yra įgyvendinta..
 
Neverta nusiminti! - Jei jau kažkas yra sukurta, visada galima didinti konkurenciją. Na aišku, jei sugalvosi konkuruot su google gal ir nepavyks, bet ką gali žinoti.. Kad būtų lengviau giliai įkvėpk ir ramiai atsisėdęs ant popieriaus lapo išdėstyk savo idėją. Toliau vertėtų užsirašyti dar kelis dalykus, tokius kaip:

Ką tikiesi pasiekti su šia idėja? Kam ją pateiksi? Kaip išpopuliarinsi? Kas bus atsakingas už vystymą (tu pats ar kažką samdysi)? Kiek pinigų ir laiko tam gali skirti? Kuo esi geresnis už konkurentus? Kaip įsivaizduoji viską po mėnesio, metų, 5 metų... Sunkiausia manau ne pats įgyvendinimo procesas, bet strategijos kūrimas. Imkim tinklapių dizainerį kaip pavyzdį: norėdamas sužinoti ko reikia klientui turi elgtis vos ne kaip tardytojas. Reikia išsiaiškinti koks bus puslapio stilius, kokios spalvos dominuos, kiek bus nuorodų, nupiešus pirminį variantą ką dar reikės tobulinti ir t.t. Taigi daug pasiruošimo, informacijos rinkimas ir analizavimas. Kaip liaudies išmintis sako: geriau 9 kart pamatuok, o dešimtą pjauk
 
Sėkmės įgyvendinant savo idėją

Visos idėjos gimsta iš trūkumo. Kažko neradai internete, kažkoks daiktas/paslauga neišbaigta iki galo, visa tai supratęs, pradedi galvoti kaip patobulinti :) Tik kažkaip man tie trūkumai ant kiekvieno kampo matosi. O gal čia asmeninės problemos?
Mėgstu savo idėjas analizuoti per nuobodžias paskaitas. Tad sąsiuvinį pilna lapų su visokioms rinkų, produktų, paslaugų analizėm. Net savo darbotvarkėje pasiskyręs bent 7val per savaitę idėjų analizei. Idėjos taip pat įvairios, nuo pačių smulkiausiu, kažkokių soc. projektų, kurie beveik nk nekainuotų, iki Great Pacific Garbage Patch vertimu į naftą (kainą galite numatyti).
 
Dėl idėjų įgyvendinimo. Kokie 99% nėra įgyvendinami. Tačiau šį procentą paskutiniu metu stengiuosi mažinti. Sunkiausia nuspręsti kurią būtent idėją pasirinkti. Jeigu pvz kokia didesnė ir ne mano nosiai, tai tiesiog perduodu ją dideliems dėdėms (paskutinis pasiūlymas buvo siųstas Googlei). Patirtis sako, jog pasidalinus idėją su kažkuo, yra daugiau šansų, kad pradėsi įgyvendinti ją. Man kartais reikia paspardyti į užpakalį, atitraukti nuo svajonių su idėjomis ir sakyti "sėdam prie darbų". Dar įgyvendinimui padeda investuoti pinigai. Abydna viską mesti, kai jau įmerkei kažkokią dalį.
 
Kernius rašė, jog skelbiami tokie idėjų sąrašai internete viešai. Prieš kelis mėn norėjau ir aš tą padaryt, bet susilaikiau. Baigsiu univerą, bus daugiau laiko, lengviau atsirinksiu kas perspektyvu, o ką viešint :)
 
Pastebėjau, jog labiausiai idėjos kyla ir jas analizuoji, kai gresia koks atsiskaitymas ir idėjų generavimas tampa įdomesniu dalyku nei mokymasis.
Pushinant jokia idėja negimsta, jau geriau pasikviesti draugų, pasiimti flip chartą ir brainstorminti.