Rubezius

As siaip pastebejau, kad kartais buna taip, jog i darba ateinu kokia 9 ir iseinu 15 val. Ir padarau panasu kieki darbo kiek padarau dirbdamas nuo 8 iki 17. Aisku pietus vietoj valandos max 15 minuciu, bet 6 darbo valandom nelabai man ju ir reikia. As tai uz darbo dienos trumpinima ir darbo savaites trumpinima.

Ačiū tau už sugaištą laiką, bet tai gražiausiai išreikštas tekstas kokį tik esu matęs. Dar nepaskaičiau po apačią ar kas nepritaria, bet būtent visa tai ką parašei yra tiesa, ne tai tikrai ne subjektyvi tavo nuomonė, nes aš galvojau būtent taip, tik išreikšti nemokėčiau taip, taip tai tikrai tiesa.
 
Pats studijuoju UK, jau 3-ti metai eina, mokslu labai patenkintas ir dirbu rūbų parduotuvėje, niekas niekada nesigiriu, bet džiaugiuosi, kad galiu save išlaikyti, keliauti ir dar tėvams padėti jei tik reikia. Žinoma, kad mano svajonė yra po mokslų grįžti namo ir susirasti norimą darbą, būtent tokį, ne ten kur pakviestų į interviu ir pasakytu: nu, nuo rytojaus gali pradėt, žiūrėk pailsėk. Tikiuos, kad pavyks mano planai.
 
Dar labai patiko mintis dėl to, kad "mes tai normalūs, bet tai tie anglai bukuma". Būtent ši tavo mintis pataiko tiesiai į dešimtuką. Man pačiam teko važiuoti dirbti juodą darbą į Angliją. Iškart po 11 klasės per tečio pusseserę susiradau vietikę lietuvių kompanijoj. Vienas pacanas turėjo namų remonto įmonę ar kažką tokio. Nuvažiavęs visą vasarą pradirbau 3 lietuvių kompanijoj, keli pagyvenę, vienas vos perkopęs 20. Tai va, ir prasidėjo mano darbymečiai. Visa tą savo išsvajotąją vasarą kėliausi rytais 5 valandą, iš darbo grįždavau 7 valandą. Duodavo 30 svaru į rankas, kas dabar atrodo baisu, tada atrodė kažkas nerealaus, nes daugiausiai iki tol buvau gavęs 4 litus iš mamos, kai duodavo rytais pietums. O čia 120 litų, aišku iškart versdavau i litus, kad daugiau atrodytų ir labiau susimotyvuočiau dirbti. Darbas aišku buvo "vertas" pinigų. 2 dienas per savaitę iki pusę stovėjau šūduose, kasdavau rūsius, nešiodavau grūzo kibirus ir tt. Taip pat buvo ir toje kompanijoje, sakinyje iš 10 žodžių visada būdavo bent 5-6 keiksmažodžiai, nes pastebėjau tokį kaip ir limitą pas jū, mažiau tikrai nebuvo na ir aišku stumdavo per pietums kertant vietinį babajaus kebabą kokie anglai buki. Na ką galiu pasakyti, jau 3 metai beveik esu UK, mokaus, dirbu, bet kuo toliau tuo labiau suprantu jų kultūra, žinoma ji vosiškai kitokia, ir gal dar reikėtų 30 metų kol jausčiausi kaip namie, dėl to kad mane palaikytų anglu tai nepergyvenu, bent kiek aš susidūręs tai visiems vienodai iš kur tu, visi labai draugiški, bet gal man asmeniškai ir manau daug kam labiau viduj ir sieloj tas ramybės neduoda, kad vistiek juk čia ne tavo namai. Noriu namo kiekvieną dieną, žinoma pripratau, dėl to tiek nepergyvenu, dirbu, mokaus, tikrai intensyviai, nu bet vistiek galvoju, mano kiemas, va grįšiu namo kieme palošiu krepšinį, pavėsinėj išsikepsiu šašlų ir prie laužo visą naktį išsėdėsiu, kartais taip ir pagalvoju, o jei taip būtų kasdien? Va dar prie prūdo dviračiu numinčiau, Anglija yra gerai, nu bet namai visada bus namais ir niekas to nepakeis.
 
P.S Nu jo, laiku pastebėjau, kad postas 2012 metų, nu nesvarbu niekada nevėlu kažką naujo atrasti. Tuo uždarbis ir gražus, 3 metai postui, o skaitau lyg vakar parašytą ;)

Komentaras vertas pajuokos.

Ne vieną žmogų pažįstu, kuris išvažiavęs su antrąja puse po kiek laiko išsiskyrė. Iš kitos pusės gerai - atsikratai nereikalingo š*do, kuris su tavim tik dėl patogumo ;)

Kaip galima būtų įrodyti, kad šitie video yra nauji, o ne pvz. kelių metų senumo, ištraukti iš konteksto. Nes, pavyzdžiui, europiečiai (tie "tikrieji") irgi sukelia neramumų: užtenka pažiūrėti kokios protesto akcijos vyksta pietų šalyse, kurios neretai perauga į didesnius neramumus. Arba JAV, kuomet juodaodžiai protestavo prieš nušautą vaiką. Ištrauk iš šitų protestų video be konteksto - ir gausi labai nebloga propagandos įrankį.

gali paziureti kas darosi Vengrijoje. Keista, kad apie tai nera nei rasoma, nei rodoma per zinias, rodoma tik tokie variantai ir isaiskinimai, kad asara gali isspausti.
 
https://www.youtube.com/watch?v=7OHX8SZ7awg
https://www.youtube.com/watch?v=IZqEXA5CqkU
 
papasakok kaip vyktu tokios zveriu gaujos integracija?
 
Turtingos neramumu nekreciamos musulmoniskos valstybes neapsiema tokiu integracija, o mes kalbam apie ju integracija i Europa?? Aplinkinese valstybese skirtingos musulmonu grupes terorizuoja viena kita. Kaip skaiciau nuomone: prie Huseino, Gadafio diktaturu jie dar gyveno, o to nelikus prasidejo skerdynes. O cia jie ims ir integruosis? Kokie dalykai kyla pas Prancuzus, nors pas juos tai ne tokie arsus siaures afrikieciai ir ju palikuonys gyvena, UK jau turi musulmonu miestu, ten kyla neramumai. Cia matom mase laukiniu, o ne individus, jiem betruks radikaliu Korano aiskintoju, kurie pasakoja apie vakaru nuodemes, sugedima, tustybes, tai ir prasides teroras.

Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo pastebėjimais ir patirtimi kaip sekėsi išvažiuoti į Angliją.
Taigi nuo pat studijų baigimo galvojau ir norėjau pabandyti emigranto duonos, bet vis bijojau, kai norėdavau nerasdavau galimybių, vis atidėliojau, buvo trukdžių, draugė kuri nenorėjo važiuoti, po to šiokia tokia karjera ir jau nebloga alga. Draugė pasikeitė, darbas pasidarė nuobodus, nusprendėm, kad su drauge varysim į Angliją. Radome pasiųlymą draugei į virtuvę indų plauti, ir staigiai per 1 savaitę susiradau mikriuką, susitvarkėme viską ir išvarėme. Pasiūlymas į Londoną, nors aš Londono labai nenorėjau, man per didelis, ir brangus miestas atrodo.
Kelionė:
Važiavome autobusiuku, nes tiesiog lėktuvu negali daiktų imti daug, tai prisikrovemė pradžiai gyvenimo 4 tašes ir išvarėme, kelionė buvo man net smagi, ta para autobusiuke tikrai visai normaliai. Vairuotojas buvo geras, tikrai nebuvo baisu važiuoti, nuvežė nuo durų iki durų. Ir pamatyti per autobusiuko langą gali europos kažkiek.
Darbas:
Nuvykom penktadienio dieną, draugė jau šeštadienį ėjo į darbą. Aš tik nuvykęs sužinojau, kad ir man jau surasta vieta kitame restorane indus plauti. Taigi sekmadienį jau ir aš ėjau į darbą. Draugė nuo pat pradžių gavo normaliai valandų, su normaliu grafiku, aš dirbau tik kada reikia. Važiuoti į darbą man reikėjo puse val, draugei valandą. Draugės alga 7 svarai, mano minimumas 6,5 svaro, pradžiai viskas atrodė normaliai. Draugė turėjo pastovų grafiką, aš buvo savaičių, kada dirbau tik po 15 val per savaitę. Tas labai nervino pradžioje, po to darbe pastebėjo, kad dirbu geriau, pradėjo leisti ne tik indus plauti, pradėjau ir maistą gaminti, atsirado ir valandų daugiau ir po 40 valandų per savaitę ir daugiau, darbe vien lietuviai, lenkai, italai. Aišku virtuvė lenkai-lietuviai, padavėjai italai. Darbas nesunkus, tik tiek kad visada ant kojų stačiomis.
Institucijos:
Reikėjo kuo greičiau susitvarkyti visus popierius: NIN, bankas
Su NIN buvo lengva, aš dar neatvykęs buvau užregistruotas pokalbiui, tai jau kitą savaitę ėjau į pokalbį. Pokalbis nesunkus, bet labai kabliukų ieškojo, kodėl būtent Londonas, kodėl ne Paryžius, klausinėjo ką veikiau Lietuvoje, ir dar daugybės klausimų. Mano anglų kalba labai prasta, bet susikalbėti pavyko. Viskas tvarkoje, išdavė laikiną ir sakė lauk laiško mėnesio laikotarpį.
SU banku sunkiau, visi reikalauja adreso patvritinimo, o aš beveik benamis, tai tokio dalyko niekaip. Šitame forume sužinojau, kad Barclay bankui tinka NIN laiškas, taigi variau į Barclay banką, prieš tai turbūt apėjau 15-20 kart visų kitų bankų padalinius bandydamas laimę su darbdavio laiškais ir NIN laišku, nesėkmingai. Barclay bankas atmetė mano prašymą, turbųt mano turimas adresas pagal NIN buvo prisidirbęs. Su banku vargau 1,5 mėn, kol galų gale su vadovo pagalba atsidariau HSBC banke. Atrodo visus popierius turiu, palengvės.
Problemos:
Kai atėjo laikas mokėti algą, darbe prasidėjo problemos, vadybininkai pradėjo šnekėti, ai dar sąskaitos neturi, kai atsidariau sąskaitą, tai dabar reikia sutvarkyti viską kol valdžia patvirtins, pirma algą gavau po mėnesio 300 svarų į ranką, kad turėčiau tipo už ką gyventi, pradėjo ir valandas nusukinėti, dirbi iki 23,50 uzraso 23,00, pietauti neini, nes darbo daug, pamatai vistiek valandą pietų pertrauką išminusuoja ir panašiai. Pradėjo nervinti, dar pradėjo skaudėti dantį nuėjus pas dantistą sužinojau, kad normalus tvarkymas apie 700-1000 svarų, truputį žiauru. Dėl darbo grafikų skritumų ir problemų išsiskyriau su drauge.
Pokyčiai:
Susiradau kitame name kambarį, išsikrausčiau, apsitvarkiau dantį pigiausiu variantu, tik tam laikui iki kol grišiu į Lietuvą. Pradėjau darbe reikšti pretenzijas ir ieškotis kito darbo, radau kitame restorane runerio darbą, kažkas vidurį tarp padavėjo ir virtuvės pagalbinio darbuotojo. Restoranas prabangus, viskas tvarka, ne taip kaip aname, labai norėjau, ir priėmė. Viskas pasitaisė
Darbas:
Šiaip darbą susirasti Londone tikrai lengva, darbo pasiūlymų daug. Mano anglų kalba labai silpna, bet dirbu kur darbe internacionalinė komanda, esame 3 lietuviai, aš realiai virtuvėje, vienas bare ir viena vadybininkė. Darbą susirasti kaip sakiau lengva, jeigu esi ne durnas, darbe taip pat gali kilti karjeros laiptais net be kalbos. Tik rodykite norą ir stenkitės, tikrai nėra taip, kai dauguma sako, kad Anglija jau atgyvenusi ir čia jau darbo rinka perpildyta, darbų tikrai pilna ir galimybių daug, aišku jei norite lengvų pinigų jų ilgai ir daug nebūna niekur.
Lietuviai:
Lietuviai užsienyje turi labai blogą sindromą – bijoti ir vengti kitų lietuvių. Taip čia daug atbukusių Lietuvių, kurie nieko nenori, tik atidirba statybose ir varo linksmintis ir pirktis savo NIKE ir ADIDAS. Bet tas keistas dalykas, kai iš visų normalesnių Lietuvių girdi, kad noneri dirbti su Lietuviais, nenori su jais bendrauti ir jų sutikti. O pvz darbe italai, prancūzai, lenkai, jie tik ir stengiasi vienas kitam padėti, vienas kitą šalia įkišti ir burtis į grupes ir padėti vieni kitiems, nesuprantu kodėl Lietuviai tokie bjaurūs vieni kitiems.
Išvada:
Anglija dar tikrai nėra pergrūsta, ir čia darbo yra, aišku Londonas brangus miestas, nuoma ir transportas tragiškai brangūs. Bet darbo pilna ir galimybių kosmosas. Ir tikrai nėra taip, kad be Anglų kalbos čia nieko negalima padaryti, aišku siekti karjeros ar kažko geresnio, reikia kalbos, bet čia atvykus ją lengviau mokytis. Aišku depresija, išvykus ir išsispyrus iš komforto zonos vis dar yra, ir kartais nervina, bet po kolkas manau, kad viskas bus gerai, ir džiaugsiuosi šiuo savo sprendimu
Tai tiek iš mano 3 mėnesių Londone pastebėjimų. PYPT kiek daug gavosi rašliavos ir kokia padrika, reiks po kurio laiko iš naujo perskaityti ir pataisyti, kad rišlesnė būtų
P.S. spjaukite į visuas įdarbinimo agentūras Lietuvoje, jos tikrai šaraškinų kontoros, o realiai pagalbos reikia minimaliai, kad galėtum išvykti ir pradėti viską pats 
 
Šiaip papildymui, gal apie uždarbį, kokia ir viso forumo šio tema :)
Tai dabar galiu paskaičiuoti Jums iš savo pusės:
Alga minimali 6,5 svaro, jeigu susitvarkai mokesčių kodą, į ranką lieka apie 6, jeigu ne apie 5,2, bet metų gale susigrąžini.
5,2*40*4,5=940 svarų į ranką.
Jeigu normaliai atvykus galima gauti 7 svarus, geru atveju pasisekus, arba jau paiklus karjeroje 8 svarai į valandą.
Su 1000 svarų į ranką gaunasi:
~500 nuoma, jei nenori gyventi mažame kambariuke ar kažkur toli nuo centro. Aš gyvenu vienas dviviečiame kambaryje, geroje vietoje, kur ir prekybos centras ir stotys pasiekiamos pėsčiomis 1 mylios spinduliu.
~100 svarų transporto bilietas
~100 svarų kitos išlaidos, maistas, apranga, kitkas įvairūs
~300 lieka pramogoms ar taupymui
 
Taigi nežinau kaip kažkas gali skųstis, kad Londone neina pragyventi iš minimumo. Aišku jei nori viską Londone išbandyti, pamatyti ir daug linksmintis, čia tai kainuoja daug :D

Sveiki,
 
Kažkaip net nežinau kaip ir čia pradėt.... Žodžiu, man visada patikdavo ir vis dar patinka pixelinė(8-bit) stiliaus grafika. Tai kažkaip visiškai neturėjau ką šiandien veikt ir nuprendžiau pats kažką papaišyt pixeliais :) Jokių įmantrių programų nenaudojau, naudojau Paintą. :) Pasirinkau krepšinio tematiką ir štai ką pavyko išstenėt:
 
http://i.imgur.com/gO9iGxh.png
 
 
Žinau, kad pasiteisinimai dažniausiai niekam neįdomūs, bet tai yra visiškai pirmas(ir greičiausiai paskutinis) mano darbas. Gyvenime nesu dirbęs su jokiais grafikos redagavimo soft'ais ir greičiausiai nedirbsiu. Šį piešinį kūriau visiškai savo malonumui. :)
 
Ir nujaučiu, kad sulauksiu tokių klausimų "O kam čia dalinies? Koks čia tikslas?" tai atsakymas būtų: jokio tikslo kaip ir nėra, o dalinuos, nes tiesiog įdėjau šiek tiek darbo į šį piešinį ir smalsu ar bent kam nors jis pasirodys idomus. :) Bet labai neverksiu ir sulaukęs tokių komentarų kaip "trink temą ir tą piešinį" ir t.t. :)
 
 
Tai tiek ir būtų iš manęs :)

Pasinaudok broliu Google

Supratau, na tam puikiai tinka, jau išbandžiau, bet vistiek neverta pirkti, jeigu neklausysi muzikos, kokybė awesome.

Supratau, na tam puikiai tinka, jau išbandžiau, bet vistiek neverta pirkti, jeigu neklausysi muzikos, kokybė awesome.

Bendras: +37.70u

Skridau į USA su boeingu vienu didesnių:8 žmonės eilėje.
 
Nusileidus plojo visi:tiek verslo klasė, tiek ekonominė. Tad nepradėkim kitų vaidint kaimiečiais, geriau pasižiūrim į save.

Taigi parašysiu šiek tiek dabar vėl...
 
 
Britai, bei anglijos gventojai, kiek teko būt londone, ir kiek teko būt Kente, visur žmonės malonūs, visada padės, jei sukels tau bėdų visada atsiprašys, palinkės geros dienos ir dar kart atsiprašys, kaip pavzds, tu išeini iš lifto, su pora maišų šiūkšlių, tai žmogeliai visada tau atidarys duris, palauks kol praeisi, ir dar palinkės geros dienos. Pora savaičiu taip pabendrauji, ir išmoksti pats jų tokios etikos :) Jeigu prireikia pagalbos kokios, krautuvėj ar dar kur visalaik maloniai tau padės, aptarnaus ir t.t... taigi žmonės tikrai draugiški ir geri :) visai nesvarbu ar juodukas ar babajus ar britas.
 
Parduotuvės, man čia patinka, jų nemažai yra pasirinkimo, bet man labiausiai patinka sainsburys, tiek londone tiek kaime dažniausiai apsipirkinėju jame, kai atsvyksti į angliją, ir neturi daug pinigų, dažniausiai perki shopų brendų prekes, kiekvienas shopas turi savo prekių liniją kaip pvz lietuvoj: "optima linija" "Cento" ar kažkas tokio :D tik čia tų brendų prekių kokybė kur kas geresnė nei pas mus lietuvoj, o kainos juokingos, kaip pwz: kečupo bonkė 22 centai, majonezo sloikas 35 centai, duonos kepalas 60 centu, pjaustto sūrio pakelis svaras ir t.t... nu tai dar nereiškia kad vien to sainsburio prekes ir perki, daugeliui prekių daromos visokios akcijos( angl. deals, promotions) kaip viena perki antra gauni free arba net du nemokamai gauni, arba ten tarkim vat neseniai mano gimtadienis buwo tai alaus wariau pirkt, viena dėžė kainuoja 14 swarų, bet dylas dvi dėžės už 18, neblogai ane? kai buvau per naujus metus londone tai buvo dylas wiena dėžė 14 dvi 18, trys 20 ar tai 24 neatsimenu dabar, tiesiog skatina alkoholiauti blemba :) tai vat taip apibendrinus tai galima maždaug už 20-30 swarų labai jau skaniai valgyti savaitę.Nu kaip pavzydys gali prisipirkti ir už 40, ir už 50, ir paskui tau tereikės nusipirkt duonos ten kokios, ar tai pomidorų, ar pieno.
 
Alkoholis mano brolis, taip galėtu pasakyt bijau nusišnekėt, bet surizikuosiu, kas trečias "anglijos juodadarbis", alkoholį UK parduoda nuo 18 metų, jei jaunas ir nepragertas tavo veidas, tai ID prašys ilgai ir nuobodžiai, kiekvieną kartą.. :) Gėrimai kaip čia pasakius, nesakyčiau kad labai brangūs, nu bet nėr ir begalo pigūs, jei neverti į litus kai perki, o to daryt ir neverta tai skaitos pigūs, kaip pwz: pirkau dėžę gineso alaus, 18 skarbų, buvo akcija sumokėjau 17 swarų su centais.. net po svarą nesigauna už skarbą, o lietuvoj be dvieju litų normalaus alaus nė nepasiimsi, be to čia nereik mokėt už tarą.Taurieji gėrimai aina nuo 15 swarų už litrą, vat pvz bakardi romo litrą pasiėmiau už 14 swarų, vėlgi akcija buvo, šiaip kainuoja 22, džeko litras be akcijos kainuoja 30 su centais, geresnės vodkos su akcija už nol sėmka galima paimt už 13-15 swarų.Žodžiu alkoholiku čia būt "apsimoka", bet kai susimastai ir pagalvoji kad gali prisipirkti naudingų daiktų už tuos pramyžimus tai tikrai navaro nėra.
 
Boot Fare, Car boot, Britai turi toki idomu pomėgį, nereikalingus daiktus susikaupiusius namie vieni išmeta lauk, o kiti susikrauna į mašiną, ir savaitgaliais suvažiuoją, į atitinkamą vietą.Pas mus vyksta šeštadieniais, sekmadieniais jei nelyja, iš pačio ryto... ko tenais galima rast? VISKO Absoliučiai visko kas gali būt pas žmogų namie tą gali rasti ir šitame turge, mobiliakai, telikai, laptopai, batai, drabužiai, indai, puodai, baldai, viskas kas tik gali būt namuose kaip jau minėjau.Žinot kas idomiausia? viską gali pasiimti už centus, telefoną gali pasiimti už porą svarų, teliką už 10, playstation už 5 ir t.t....Gausiu alga lėksiu apsipirkt, bandysiu pasiimti kažką naudingo, vat fotiko sesei reik, laptopo, o aš norėčiau blackberry telefono :) Kad ten dalyvaut kaip pirkėjas įėjimas kainuoja 50 centų, o jei kaip pardavėjas kiek domėjaus nuo 4 iki 7 svarų.
 
Šendien dirbom nuo šešių, iki puse šešių, darbo tikrai yra, rankos iki kraujų :)

Draugelio kontakta dave, galvoja prilips gal :-) Jei jau taip ten pliusuotu kaip raso, tai zmoniu butu belekiek..
O ir tu, jei jau tiek nori rasti zmoniu.. Negi sunku pamesti cia savaite statymus ?? Jei per menesi apie 200 unitu pelno, is tu pirmu dvieju puslapiu, o dabar dar prijungei, kaip sakai, dar geresni puslapi, nu tai pridekim koki 100 unitu bent jau vistiek, nors jei dar geresnis tai kokius 200 easy padaro pats vienas..
Bendroj sumoj gaunam 400 unitu, per savaite +-100 unitu pelno.. Nu tai cia vos ne garantija kad per savaite nu minimum 50 padaryt turetum, BLOGIAUSIU atveju.. Tai kad ir po 50 unitu pelno manau atsirastu norinciu pirkti, uz tuos kelis eurus..
 
O kad cia rasai pasakas kazkokias apie blogspotus, kurie dar kas idomiausia ir panasaus braizo visi, tai cia nieko nereiskia..
 
Jei jau istikro taip pliusuotu kaip sakai, ir tekainuotu tokius pinigus, nu tai bent jau as, o ir manau dauguma, neieskotu daugiau zmoniu kad susimesti, juolab jei jau turi bent ir ta viena.. kam tas papildomas vargas su piku persiuntimais ir pns..
 
Net ir po 5 eurus statant uz unita, ir turint kad ir 200 unitu pliusa, kas palei tavo pasakymus, turetu buti dar ir ziauriai prastas menuo.. Tai stuka euru pliuso i menesi, stabiliai !! Nu nezinau kas to nenoretu..
 
Nu zodziu.. tikrai kazkas cia uzslepta yra pas tave..
 
Nori kad atsirastu zmoniu, pasidalink statymais bent savaite, ir jei tas pliusas toks bus koks sakai, tai tikrai bus tu zmoniu.. Nenori cia viesai dalintis, kad tipa pamatys jie ir ismes.. tai dalinkis per PM.. O jei nori is oro gauti pinigu, tai atejai ne i sita puslapi manau :-)

Išsinuomokit motorolerius ir keliaukit per kalnus ir pakrantes. Rekomenduoju kokioms 2 dienoms, turėtų patikti, nes taip ir patogiausia ir daugiausia pamatai. Salos dydis ir keliai tobulai tam tinka.
 
Rekomenduoju šituos, tikrai gera firma ir geri motoroleriai, nuomavomės Derbius.
http://www.mallorcavintage.com/disfruta-la-isla-en-vespa.php?langs=en
 
Maždaug sužymėjau kelius, kur geriausia važiuoti. Miestelius kur sustoti susirasit turistiniuose žemėlapiuose: https://goo.gl/maps/cTSNe
 
Galite dar toliau pakrantės kalnais už Port de Soller pavažiuoti. Mes nebevažiavom, bet vėliau pasigailėjom.
 
Dar važiavom į kitą pusę nuo Palmos, S'Arenal ir panašiai. Bet ten visiškas Š..., kičinis miesteliūkštis ir dar ten su motoroleriu nėra ką veikti. Na, o aplink Valdemossa tai nuostabūs keliai tam reikalui ir nuostabūs vaizdai.
 
Likusią salą galima pamatyti su automobiliu per dar kokias 2 dienas. Atstumai ten minimalūs, eismas gana greitas.
 
Na ir dar dienos reikia Palmai išmaišyti.

Vienareikšmiškai į tokią buhalterinę užklausą neatsakysi. Bazinė suma tokia-skrydis 60 eur žmogui, viešbutis 5 eurai parai, ir auto nuoma 47 eurai-keturioms paroms. Maistas jei gamintis patiems, pigiau nei lietuvoje, aišku jei pats savo darže augini pomidorus, o nuosavos vištos ant kraiko peri kiaušinius, tai Maljorkoje bet kokiu atveju bus brangiau. Paplūdimį jei nuomosi gultus su saulės lietsargiu sumokėsi 6-7 eurus už parą. O gali ir pasietiesus kokį pledą taip pat išsimaudyti saulės voniose. Saulė berods neskiria ar žmogus guli ant gulto, ar ant paklodės, kimba prie žmogaus vienodai :) Prie viešbučio baseino gultai "for free"
Kitaip sakant bazinę kainą parašiau, o po to jau kaip pats sugebi "durniuoti", viskas priklauso nuo poreikių. Gali ir klubuose visą kelionės biudžetą "ore" ištaškyti, nes jų labai daug ir visi labai vilijantys.
Aš pav. daugiausia išleidau ant "šmutkių" ,yra netoli Palmos "factory outlet" tai ten brendiniai rūbai 3 kartus pigesni, nei pas mus per nuolaidų įkarštį. Kita vertus jei nuskrisi su palapine, užbrisi į kalnus, apspirkinėsi LIDL'e, gali visai pigiai "prasisukti". Tik įdomu kaip ten su laužais, nes jei pradėsi kepti kokią sumedžiotą žuvį ant kalno, greitai atskris malūnsparnis ir užpils visą tave priešgaisrinėmis putomis, be abejonės taip pat verta dėmesio atrakcija :)
Pridedu mano fotkintų apartamentų miniatiūrą

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Jau ne kartą sakiau, ir dar kartą pasakysiu - tiems, kurie tingi mokytis, tobulėti, neužsiima saviugda - ir nori visko ant lėkštutės patiekto - taip nebuvo ir nebus. Jokioj pasaulio šaly. Jei ir pasiseks - vienam tinginiui iš šimtų tūkstančių.
 
Likusieji skaičiuos "skurdo ribą" ten , neįvertindami tos šalies pragyvenimo lygio, mokesčių, sumų, kurias emigrantas išleistų būtinoms kelionėms namo, svajos apie dovanojamus namus, mokesčius, nuo kurių atleidžia, pašalpas, kurias moka šiaip sau - na, kaip tame straipsnyje ir rašė - bus teletabiai. Ars kaip visiški juodadarbiai, paaukos kvalifikacijas, iššvaistys brangiausius jaunystės metus, susigadins sveikatą, dalis - praras šeimas, ir - daugiausiai pinigų uždirbs ne sau, o darbdaviui.
 
Man kelia siaubą tai, kad kai kurie žmonės, baigę mokslus (šiuo atveju nesvarbu kiek mokslų, ir kokių), susiformuoja nuomonę "aš savo jau atsimokiau." Nepykit, bet tokie žmonės pataikė ne ton eron, jiems išvis šiame informaciniame laikotarpyje vietos nėra, jiems reikėjo gyventi fabrikų laikais - kai išmoko tave kažkokią funkciją atlikti, ir varai kaip robotas iki pat pensijos... Taigi - tai, kad "savo atsimokę" žmogeliai, užsispyrę daugiau laiko jokiai saviugdai nešvaistyti, ilgainiui būna išstumti, neberanda darbo, lieka nereikalingi - natūrali atranka. Jeigu nenori prisitaikyti prie dabartinio pasaulio - pasaulis prie tavęs, nepyk, nesitaikys.
 
Kaip ir seniau - manau kad tie, kurie netingi - gali pasiekti, ir pasiekia Lietuvoje savo tikslų. Bėda ta, kad didžioji dalis tingi, garsiai šūkauja, daug reikalauja, bet iš tiesų patys neturi ką pasiūlyti ir nesiima nieko, kad turėtų. Elementarios savikritikos - štai ko stokojam - visi jaučiasi stebuklingi, nors realiai - "na, tai ką sugebi, kuo tu ypatingas?" - tyla... Visi greiti tik garsiai kitų pinigus skaičiuoti - kiek kas ten uždirba, o šitiek - ten - neįvertindami net elementariausių ekonominių sąlygų, svaičioja, kaip teletabiai, ir tiek :)
 
Be to - buvo forume gretima tema - ką darbdavys priimtų į darbą. Neims niekas grįžusio penkis metus britų "kalafiorus ravėjusio" ekonomisto į darbą. Kitaip tariant - jei esi ekonomistas, ir varai svetur "užsidirbt" - įlindęs į tą ratą, ir jame užsibuvęs, grubiai tariant, iškeiti savo specialybę, kvalifikaciją ir perspektyvumą į tuos tugrikus, kuriuos sugebėsi sutaupyt po to, kai sumokėsi už brangų būstą, maistą, transportą, gydymą ir t.t. Kam tada išvis reikėjo studijuot? "Kalafiorų ravėjimui" aukštasis juk nebūtinas ;)

Meniu reiktu, kad būtu su nuotraukomis ir kainomis ir būtu gerai +- paruošimo laikas.

Na mano manymu įgautum itin geros patirties Olandijoje, kadangi pasiliktum be draugų, be pažystamu žmonių, visiškai naujoje aplinkoje ir tai tikrai padėtu vystitis tavo asmenybei ateityje ;)

Pasinaudok broliu Google

I dalis:
1. C
2. B
3. B
4. A
5. D
6. C
7. B
8. C
9. B
10. D
 
II dalis:
11. [-2;3]
12.1. 1,5
12.2. -3;7
13.1. 40
13.2. 100
14. 180
15.1. (minus begalybė;-2);(1;6)
15.2. 1
16.1. AC
16.2. 0
17.1. 10
17.2. 11,8
 
III dalis:
18.1. -12
18.2. x^4/4-2*x^3+C
19. -150;-30;210;330
20.2. (1,25;1,75]
21.1. 0,75
21.2. 0,25
21.3. 5/24 > 3/24, todėl didesnė tikimybė, kad bus skirtingos
22.4. 5
23. 6
24. 936*šaknis iš dviejų
25. 30 min
 
EDIT: (siūlomi įrodymai, kurie nebūtinai yra patys tinkamiausi)
20.1. 2x+3>0 ir 4x-5>0. Išsprendus sistemą gaunasi x>1,25
22.1. kampą AML pažymėti alfa; tada kampas ALM=180-60-alfa=120-alfa;
kampas CLK=180-60-(120-alfa)=120-120+alfa=alfa
22.2. galima keliais būdais:
įrodyti lygumą pagal kraštinę ir du kampus prie jos;
arba įrodyti panašumą, tada apskaičiuoti panašumo koeficientą, kuris gaunasi lygus 1
22.3. irgi galima keliais variantais:
(reikia pastebėti, kad AL=10-x)
KLM plotą apskaičiuojant 2 būdais (plotų metodas);
arba pagal kosinusų teoremą (skaičiuojant LM kraštinę)
B-)

Pasinaudok broliu Google

Pasinaudok broliu Google