Arty

Atvažiavus inspekcija paklausta atsakė - "išmoka padaryta pakankamai didelė, viskam susitaupysit", "Ir taip daug gaunat, užteks." :D Nešneku apie vilniečius, kurie grįždami namo iš Klaipėdos puse mėnėsio išmokos padeda. Šiaip juokinga, užsirašant į savanorius sakė "privilegijų" su laiku tik daugės, o realiai tai ir pačių pagrindinių dalykų, kuriuos žadėjo nepadarė.
 
seiN -
Rukloje paskutinias 3 savaites Rukloj kursuos buvau, stebėjau kaip tuos šauktinius adaptuoja prie rėžimo, tai galiu pasakyt pas jumis griežčiau, iš šono pažiūrėjus, tikrai nėra, tiesiog viskas tvarkingiau ir daugiau organizuotumo, matyt valdžia pamatė kokios problemos kilo pas mus pradžioje Klaipėdoje ir pataisė. :)

Jau tuoj eis trečias mėnuo kaip tarnauju, tačiau niekaip neprisiryžau rišlaus teksto parašyt. Turiu labai mažai laisvo laiko, o švaistytis juo nesinori. :(
Apibendrintai, galiu pasakyt taip - pradžioje, dar užsirašant į savanorius, buvo nemažai prižadėta, (nuolaidos mokslams, kompensuojamos kelionės namo, laisvi savaitgaliai namuose) bet tai, t.y. viskas kas mane motyvavo savanoriauti - nuplaukė, pasirodo tokių dalykų nebus. Yra kaip yra. :) Kolkas griežtai negaliu sakyt, nė pusė laiko nepraėjo, bet greičiausiai jei būčiau žinojęs kaip kas nebūčiau pasirinkęs savanorio kelio. :) Ir tokia nuomonė yra daugumos, kai pirmojo mėnesio pabaigoje atvyko inspekcija paklausė kiek žmonių žinodami tai ką žino dabar pasiliktų, tai rankas pakėlė labai nedidelė dalis žmonių. Negaliu sakyt, įdomu, tikrai bus ką draugam, o vėliau ir vaikam papasakot, tačiau klausimas ar žmogus, kuris visiškai nesieja savo gyvenimo su kariuomene, neišsvaistys tų 9 mėnesių veltui. :))

Jau tuoj eis trečias mėnuo kaip tarnauju, tačiau niekaip neprisiryžau rišlaus teksto parašyt. Turiu labai mažai laisvo laiko, o švaistytis juo nesinori. :(
Apibendrintai, galiu pasakyt taip - pradžioje, dar užsirašant į savanorius, buvo nemažai prižadėta, (nuolaidos mokslams, kompensuojamos kelionės namo, laisvi savaitgaliai namuose) bet tai, t.y. viskas kas mane motyvavo savanoriauti - nuplaukė, pasirodo tokių dalykų nebus. Yra kaip yra. :) Kolkas griežtai negaliu sakyt, nė pusė laiko nepraėjo, bet greičiausiai jei būčiau žinojęs kaip kas nebūčiau pasirinkęs savanorio kelio. :) Ir tokia nuomonė yra daugumos, kai pirmojo mėnesio pabaigoje atvyko inspekcija paklausė kiek žmonių žinodami tai ką žino dabar pasiliktų, tai rankas pakėlė labai nedidelė dalis žmonių. Negaliu sakyt, įdomu, tikrai bus ką draugam, o vėliau ir vaikam papasakot, tačiau klausimas ar žmogus, kuris visiškai nesieja savo gyvenimo su kariuomene, neišsvaistys tų 9 mėnesių veltui. :))

Jau tuoj eis trečias mėnuo kaip tarnauju, tačiau niekaip neprisiryžau rišlaus teksto parašyt. Turiu labai mažai laisvo laiko, o švaistytis juo nesinori. :(
Apibendrintai, galiu pasakyt taip - pradžioje, dar užsirašant į savanorius, buvo nemažai prižadėta, (nuolaidos mokslams, kompensuojamos kelionės namo, laisvi savaitgaliai namuose) bet tai, t.y. viskas kas mane motyvavo savanoriauti - nuplaukė, pasirodo tokių dalykų nebus. Yra kaip yra. :) Kolkas griežtai negaliu sakyt, nė pusė laiko nepraėjo, bet greičiausiai jei būčiau žinojęs kaip kas nebūčiau pasirinkęs savanorio kelio. :) Ir tokia nuomonė yra daugumos, kai pirmojo mėnesio pabaigoje atvyko inspekcija paklausė kiek žmonių žinodami tai ką žino dabar pasiliktų, tai rankas pakėlė labai nedidelė dalis žmonių. Negaliu sakyt, įdomu, tikrai bus ką draugam, o vėliau ir vaikam papasakot, tačiau klausimas ar žmogus, kuris visiškai nesieja savo gyvenimo su kariuomene, neišsvaistys tų 9 mėnesių veltui. :))

Jau tuoj eis trečias mėnuo kaip tarnauju, tačiau niekaip neprisiryžau rišlaus teksto parašyt. Turiu labai mažai laisvo laiko, o švaistytis juo nesinori. :(
Apibendrintai, galiu pasakyt taip - pradžioje, dar užsirašant į savanorius, buvo nemažai prižadėta, (nuolaidos mokslams, kompensuojamos kelionės namo, laisvi savaitgaliai namuose) bet tai, t.y. viskas kas mane motyvavo savanoriauti - nuplaukė, pasirodo tokių dalykų nebus. Yra kaip yra. :) Kolkas griežtai negaliu sakyt, nė pusė laiko nepraėjo, bet greičiausiai jei būčiau žinojęs kaip kas nebūčiau pasirinkęs savanorio kelio. :) Ir tokia nuomonė yra daugumos, kai pirmojo mėnesio pabaigoje atvyko inspekcija paklausė kiek žmonių žinodami tai ką žino dabar pasiliktų, tai rankas pakėlė labai nedidelė dalis žmonių. Negaliu sakyt, įdomu, tikrai bus ką draugam, o vėliau ir vaikam papasakot, tačiau klausimas ar žmogus, kuris visiškai nesieja savo gyvenimo su kariuomene, neišsvaistys tų 9 mėnesių veltui. :))

Patriote tu, matau ne pirmam poste jau čia, eik kariauk už tą Lietuvą, kuri bybį dėjus ant tavęs ir savo piliečių. Nedėsiu aš galvos už tuos, kurie sėdi patogiuose krėsluose Vilniuje ir šūdą maldami mūsų pinigus gauna. :)
O jei atsakant į klausimą, ką paprastas žmogus jai gali duot, jei jam Lietuvėle tik egzistuot teleidžia? :))

Va va, dėl akių sakiau visus praleidžia, ne vienas tu toks, buvo kam išvis netikrino net. :)
 
Na ką, o aš pirmadienį iškeliauju jau į Klaipėdos Dragūnus, jei turėsiu laiko (pačioje pradžioje tai abejoju) pasistengsiu karts nuo karto trumpai aprašyt kaip kas, kokia situacija ten iš tikrųjų yra. Iki! (^^)

Va va, dėl akių sakiau visus praleidžia, ne vienas tu toks, buvo kam išvis netikrino net. :)
 
Na ką, o aš pirmadienį iškeliauju jau į Klaipėdos Dragūnus, jei turėsiu laiko (pačioje pradžioje tai abejoju) pasistengsiu karts nuo karto trumpai aprašyt kaip kas, kokia situacija ten iš tikrųjų yra. Iki! (^^)

Va va, dėl akių sakiau visus praleidžia, ne vienas tu toks, buvo kam išvis netikrino net. :)
 
Na ką, o aš pirmadienį iškeliauju jau į Klaipėdos Dragūnus, jei turėsiu laiko (pačioje pradžioje tai abejoju) pasistengsiu karts nuo karto trumpai aprašyt kaip kas, kokia situacija ten iš tikrųjų yra. Iki! (^^)

Duot tokiems, kaip tu ka nors kurti ir valdyti, butu lygu valstybes socialines sferos ir ekonomikos savizudybei.

Ai, tai čia paremta viskas tokiu principu - "aš tarnavau ir atsikankinau, tai dabar ir mano vaikai turi atsikankint" (ir tie vaikai vėliau irgi identiškai galvoja ir t.t.). Tokiu atveju nereiktų kišt mokesčių apskritai, nes vietoj šauktinių į tokią logiką galima įtraukt absoliučiai bet ką - priverstinį dailės mokyklos lankymą ir dar bet kokį briedą. Tuo labiau, jeigu tu netarnavai kariuomenėje ir naudoji savo mokesčių mokėjimą kaip argumentą (ką mėgsta daryt visokios "bobelės", kurioms visi vyrai yra kiaulės ir "nevyriški" (bet ale lyčių stereotipai yra didžiulis blogis)), tai tu kaip tik ir lieki skolingas tam šauktiniui ir turėtum arba mokėt daugiau mokesčių, arba atitarnaut (jeigu jis moka panašų kiekį mokesčių kaip ir tu ir papildomai dar atlieka privalomą tarnybą, tuo tarpu tu tiesiog moki mokesčius).
 
Aš esu ideologiškai prieš bet kokį priverstinį darbą, tačiau įžvelgiu tam tikrus pliusus (gerai organizuotoj (pas mus taip nėra šiuo atveju)) šauktinių kariuomenėj. Tačiau mokesčių argumentas yra absurdiškas. :)

Apie patriotizmą:
 
Protingesnis supranta, kad patriotizmas naudingas tik valstybės viršūnėi. :))

Man tai irgi tas sąrašas keistai atrodo. Visokius krapštukus, vazelinus, kremus ir t.t. tai suprantu higienos priemonės visi pasiima kas kam tinka ir patinka, bet virvės, palapinių kuolai, batraiščiai, prailgintojai visokie tai keistai atrodo, sakykit ką norit. O čia pasakymas neimk ir vaikščiok apiplyšęs ar nepasikrovęs telefono tai irgi absurdas - vadovaujantis tokia logika į tą sąrašą dar ir kokias uniformas galima įtraukt ir pasakyt nenori nesivešk, galėsi nuogas lakstyk. Ne į žygį savaitgaliui važiuoja žmonės, realiai tarnyba šauktiniam kaip koks darbas gaunasi tuos 9 mėn., tai ir aprūpinti viskuo turėtų. Jei įsidarbini pvz. ofise, tai juk darbdavys nesako: "Atsinešk stalą, bet gali ir nesinešti jei nenori, galėsi prie palangės dirbti, paprasčiausiai bus sunkiau dirbti ir tiek" :D

Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
 
Sportas:

milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
 

Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
 
 
 

Ima, nes jei su plokščiapadyste ima, tai stuburo iškrypimas netūrėtų būt svarbus. :)

ok, išsakysiu ir aš savo požiūrį šiuo klausimu.
 
Mūsų valdžia, kaip visada nori - kaip geriau, o gaunasi - kaip visada. Iš esmės šauktinių grąžinimas yra geras, tačiau kaip jis įgyvendinamas - tragedija. Apie šeimas, paskolas ir kt. verkšlenimus nesikartosiu :)
 
Mano nuomone reformą reikėjo daryti 2 kryptimis.
1. Padaryti visuotinę privalomąją tarnystę kariuomenėje. Visiems baigus 12 klasių (ar analogiškai kitą mokymo įstaigą), vienus metus tarnauti kariuomenėjė be išimties - tiek vaikinai, tiek merginos, neatleidžiant net sveikatos problemų turinčių (jie teoriją tegul zubrina, jei bėgioti negali). Taip per keliolika metų būtų paruošta visa lietuvių karta, gebanti ginti savo kraštą.
 
2. "Seniams" padaryti savanoriškus kursus, kur galėtų dalyvauti pasirinktinai. Nes ir 50 metų norėtų tokiuose kursuose dalyvauti, tačiau sveikatos nėra - tegul mokosi teorijos, atlieka šaudymus ir t.t. Ne visiems reikia būti "rembo", kad gebėtų kovoti už savo šalį.
 
Taip pat universitetuose būtų galima grąžinti karines katedras. Kuriuos visuomenei (ne vien studentams) nemokamai skaitytų paskaitas, vestų seminarus ir praktinius užsiėmimus.

ir ka kad nestudijaves? :))) kuo blogesnis uz tave? kazkoki defekta turiu, jei neturiu poperiuko? :D asocialus ir atsiskyres :DDDDDDD zinot gali per 4 metus, bet visalaik buna grupeles zmoniu kurie artimiau bendrauja, cia tas pats kaip mokykloje budavo, shustresni atskyrai, moksliukai kampe :))) as irgi pilna tau graziu istoriju galiu prirasyti, bet kaip ir minejau niekad gyvenime nepatikesiu jog, 40 zmoniu dirbs pagal specialybe :) super, jog tau pasiseke, ne visiems taip pasiseka kaip tau :) na va tau pasiseke su darbu, o as nieko nebaiges, sededamas prie pc uzdirbu daugiau, nei kai kurie baige mokslus ir dirba prestizini darba :) bet nesitycioju is taves, kaip tu jog mokslu nebaiges :)

Visa info yra lamabpo tinklapyje. Iki prašymų pildymo pabaigos liko 46 dienos.

Iš esmės kliedesiai tas komentaras, nes tai yra tas pats, kas penkiametį keikti dėl to, kad jis mažai visuomenės interesui tarnauja. Žmogus dar n metų tuos mokesčius mokės ir Jolantos vaikams dykaduoniams ir tėvams nukaršusiems kelius ties, dantis taisys, vaistus kompensuos. Tik Jolanta lai atsako į klausimą: jei pasak jos vyrui kyla papildoma pareiga (šalia mokesčių mokėjimo), tai kokia pareiga kyla jai? Kitu atveju nėra lygybės ženklo, mat Jolantėlėgali sau blynus su pienuku ryte kramstoni ir Radžio pasirodymą per LNK žiūrėti, o vyras kažkodėl turi apkase sėdėti. Kažkur reiktų Jolantą 9 mėnesiams pasiųsti! Pavyzdžiui į prieglaudos namus seneliams užpakalių valyt, juos prižiūrėt už šauktinio algą. Ir jei Jolanta su tuo sutiks ir neburbės subinę šluostydama, tada galės eiti kitus mokyti, nes savo papildomą pareigą Tėvynei bus atlikusi. Tėvynei juk reikia atsidavusių MOTERŲ, o ne tauškančių birzgalų, tiesa?

Matyt esi 90 gimimo :)
Man buvo įdomu, kad tais paskutiniais metais, kai net jau buvo priimta (matyt dar trūko kokio vieno balsavimo), kad nereiks tarnaut, gavom tuos šaukimus, šauktinio pažymėjimus. Bet gavo klasėj tikrai ne visi, bent 4 iš 14 (atrodo) negavo. Ėjom ne konkrečią valandą, o kada patogu. Išdavė tą pažymėjimą ir pasakė, pamesi - 200 lt baudos. Dar liepė ateit kai įstosi. Viskas, ką pamenu. Įstojau, nenuėjau, nes jau buvo pranešta, kad atšaukiami šauktiniai. Niekas ir nebeieškojo. Įstojau, mokiausi + dirbau, studijų krypties nekeičiau, susikūriau sau darbo vietą ir jau kelis metus maloniai joje dirbu, susibūręs šaunių klientų ratą. Paralelei sukūriau šeimą. Taip juda mano gyvenimas, į kurį braunamasi dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos. Gal man užtektų tiesiog pasiūlyti išsiimti leidimą ginklui ir šiek tiek pasimokyti juo naudotis? Deja, tai ne alternatyva, kažkodėl.
 
Jei būčiau atitarnavęs tada kai mane kvietė 18-19 metų, viskas galbūt būtų pasistūmę šiek tiek pirmyn, gal visai kitaip pasisukę. O gal taip susižavėčiau kariuomene, kad joje ir būčiau pasilikęs (nors tuo metu uniforma manęs nežavėjo, buvau investavęs į kursus, nes siejau ateitį šiek tiek su IT). Visgi, nuostolis būtų menkas, būčiau paburbėjęs ir atlikęs "pareigą". Dabar, galima sakyti, atbuline tvarka yra priimtas įstatymas.
 
Kalbant apie tas jų garantijas, tai jos yra visiškai bevertės man ir daugumai kitų, kuriems nebe 19. Tai studijų kainos kompensavimas (man kompensavo valstybė 100 proc., tikėdama, kad aš einu tinkamu keliu ir pasirinkau tinkamą profesiją), stojamieji balai (dėl kurių, kaip suprantu, net gerantijos dar nėr), pinigai, kurių kiekis puikiai tinka tiems, kurie gyvena pas tėvus, tačiau tikrai ne tiems, kurie turi savo būstą ar, dar blogiau, nuomojasi (dažniausiai su antromis pusėmis ar pan., o juk nuomos už antrąją pusę nesumokės niekas...) Na, dar PSD, kaip suprantu ir pensija kaupiasi (nors dėl to nesu garantuotas), bet čia jau būtų virš visko, jei PSD neapmokėtų :)
 
 
 
Grįžtant šiek tiek atgal. Mačiau komentarų (gal ne čia, o kur kitur), kad sovietų laikais tarnaudavo ir tik centus gaudavo. O ar kas pamena, kokios tada buvo kainos? Ar tuo metu daug jaunų žmonių nuomojosi butus? Ne, beveik visi gaudavo paskyrimus po studijų, gaudavo tarnybinius butus. Ir dar viena "maža smulkmena" - sieki mokslo? Tarnyba tau nebūtina.
Įdomumo dėlei, žiūriu rusišką serialą, kuriame aiškiai parodoma, nesimokai, skridai iš univero - armija laukia tavęs. O Lietuvoj dabar bus taip - mokaisi, gauni diplomą - ateik patarnauk, mums protingų reikia.
Turiu nuojautą, kad labai bus engiami emigrantai, kurie atvyks į tas komisija, aiškinama, kokie jie tautos išdavikai ir t.t.

Emigrantai tikrai gali per daug nepergyventi, aišku jei galite iki Rugsėjo dar varykite paatostogauti į Lietuvą ir tada kol sulauksite 26. Tik aišku nepamirškite kad baudą tikrai reikės susimokėti ir jei ateityje grįšite gyventi atgal Lietuvą, gali tekti daug popierizmo tvarkyti. Kalėjimo jokio tikrai nebus, jeigu neklastosite dokumentų, taip pat nebus uždari keliai per oro uostus. Esu už armija, bet ne už tokį šaukimo būdą ir taip pat sprendimas dėl šauktinių buvo per greitai priimtas :)

Sutinku, ne del to, kad pats jau vyriausias is to amziaus. Juk tokio lygio sauktiniai iki 26 metu, tai cia jau magistrus baigusius ir istisus verslus sukurusius gali saukti, zinoma, tam yra sukurtos isimtys, eiti i komisija. O sauktiniai, juk cia eiliniu pradziamokslis, eiliniu isakymu vykdymas, tvarka, disciplina. Cia grynai yra ka tik mokykla baigusiu uzsiemimai. Zadejo juk cia ir nuolaidu i univierus ir t.t. Juk yra tu jaunuoliu, pas mus univieru daugiausiai, daugiausiai iskepa tu popiereliu is visos europos, padarykim tas nuolaidas, dar ka sugalvokim, kad jaunimui butu naudinga. Juk dabar visi sustoja i tuos apsisaukeliskus univierus, niekas nezino kuo nori buti, bet ateiti jau "suplanave".
Yra statistika, ji ziauri. Jeigu nesumeluosiu, apie 90% baige mokykla nera isitikine, kuo jie nori tapti, pirma stoja, o po to ziuri.
Paciam kai buvo 18, buvo baime del kariuomenes, gavau ta saukima apsilankyti, niekur nenuejau, nes paprasciausiai uzmirsau ir praleidau diena, bet tada buvo paskutiniai saukimo metai.
Dabar pagalvoji, butu tas minimumas mokamas, nuolaidos univierui, tai butu pats tas ir tikrai butu ir idomu ir nauda ir dar pinigu butu, kai esi be darbo patirties, tai 1000 litu i menesi ir kad nedegraduotum po tarnybos, ivairus skatinamieji bonusai stojimui ar isidarbinimui.
Dabar yra reali gresme, viskas skubotai ir daroma.

Na, iš facebook'o taip lengvai kaip iš uždarbio neišvarysi šitų bobų, kurioms reikia vyrų :lol:

Grubiai prieš mėnesį užsirašiau į savanorius. Šiaip esu vis dar prieš šauktinius, tačiau apsvarsčius pliusus minusus tiesiog žymiai labiau apsimokėjo man atitarnaut dabar baigus mokyklą, nei, kad pašauks po studijų.
O visais kitais atvėjais, tiek emigrantų, tiek darbą turinčių žmonių šaukimo nepalaikau. Mest viską ka jau turi ir eit tarnaut debilizmas. Kaip sakė - Lietuvoje valdžia vienaip sako, kitaip daro. Būtėnt todėl užtikrintas dėl darbo vietų negali būti niekas, nes įstatymas nevisada visiem vienodai teisingas. ;) Apie emigrantus išvis nešneku, nes jiems jokių garantijų išvis nėra, konkretus biudžeto pildymas baudomis.
 
 
Juokingiausi tai šauktinių agitatoriai, kurie labai už šauktinius, tačiau labai daug priežaščių atranda, kai pasiūloma jiems į savanorius užsirašyt. Kaip ir moterelė viršuje, labiausiai savo nuomonę kiša tie kuriuos tai mažiausiai kaso. Tas pats - jei tau vyriškumas tolygu tik kariuomenei, tai man moteriškumas tolygus virtuvei ir ką? :)

Reikia peržiūrėti pavardes. Jei sąraše netyčia bus svarbaus žmogaus vaikas? :)