Stanley

nu cia tai nevien darbdavys kaltas.Jei nezmoniskos darbo salygos,reikia kalbet su darbdaviu,arba dar auksciau,bet ne savo galunes pudyti ir kaltinti aplinka.Dauguma turi seimas islaikyti,paskolas moketi ir t.t. ,bet cia ne iseitis.
 
Tol kol bus kas taip save zaloja,tol bus kas tuom naudosis,simple as that.Siuo atveju buvo ryskiai darbuotojas kausas.....

Kurį laiką prabuvau ir dirbau Vokietijoje. Šiais laikais atlyginimas 1200-1300€ į rankas už nekvalifikuoto emigranto darbą yra visiškai normalus, netgi sakyčiau geras. Ypač turint omenyje, kad tai nebrangi žemė, o ne koks Hamburgas ar Miunchenas kur viskas brangu. Yra tokių, kurie gauna 800€, o už būstą moka 400. Algos Vokietijoje mažėja, kainos kyla. Ir nereikia žiūrėt kiek gauna vokiečiai - emigrantas tiek niekada negaus. Taip pat pliusas, kad darbas penkias dienas per savaitę - daugelis emigrantų dirba po 6 dienas.
Taip pat jeigu viskas yra kaip rašo, tai sąlygos tikrai pasakiškos. Mažai kur būna, kad iškart duoda ir būstą ir darbą. Pačiam neturint darbo susirast būstą labai sunku, o be kalbos susirasti darbą beveik neįmanoma.
Jei ką, maistas kainuoja šiek tiek pigiau nei Lietuvoje, taigi skaičiuokitės patys kiek jums kainuos pragyvenimas. Mėsą ir daržoves geriausia pirkti turkų ir rusų parduotuvėse. Jeigu su kambarioku mesitės ant maisto - tai galėsite nemažai sutaupyt.
Jeigu turite savo automobilį - patarčiau pasiimti su savimi. Turėsite daugiau laisvės.
Dar yra toks niuansas, jeigu kažkur dokumentuose pamatysite žodį "Gewerbe" - kraukitės daiktus ir važiuokit namo. Tai labai populiarus būdas apgaudinėti ką tik atvykusius darbuotojus. Gewerbe tai tas pats kas Lietuvoje individuali veikla. Turėsite iš savo kišenės mokėti sveikatos draudimą kas mėnesį (200-300€), metų gale deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Darbdaviai dažniausiai to nepasako, o kai darbuotojas sužino apie tokią "staigmeną", tai būna išdirbęs nemažai laiko ir jau būna per vėlu. Taip pat jeigu darbdavys nesumokės, tai bus daug sunkiau atgauti savo pinigus, nes darbuotojo nesaugos jokios darbo sutartys. Lietuviai jau kelis metus gali visiškai legaliai įsidarbinti Vokietijoje, todėl bet kokios darbdavių kalbos, kad atseit gewerbe geriau - yra visiškas bullshit.

Kurį laiką prabuvau ir dirbau Vokietijoje. Šiais laikais atlyginimas 1200-1300€ į rankas už nekvalifikuoto emigranto darbą yra visiškai normalus, netgi sakyčiau geras. Ypač turint omenyje, kad tai nebrangi žemė, o ne koks Hamburgas ar Miunchenas kur viskas brangu. Yra tokių, kurie gauna 800€, o už būstą moka 400. Algos Vokietijoje mažėja, kainos kyla. Ir nereikia žiūrėt kiek gauna vokiečiai - emigrantas tiek niekada negaus. Taip pat pliusas, kad darbas penkias dienas per savaitę - daugelis emigrantų dirba po 6 dienas.
Taip pat jeigu viskas yra kaip rašo, tai sąlygos tikrai pasakiškos. Mažai kur būna, kad iškart duoda ir būstą ir darbą. Pačiam neturint darbo susirast būstą labai sunku, o be kalbos susirasti darbą beveik neįmanoma.
Jei ką, maistas kainuoja šiek tiek pigiau nei Lietuvoje, taigi skaičiuokitės patys kiek jums kainuos pragyvenimas. Mėsą ir daržoves geriausia pirkti turkų ir rusų parduotuvėse. Jeigu su kambarioku mesitės ant maisto - tai galėsite nemažai sutaupyt.
Jeigu turite savo automobilį - patarčiau pasiimti su savimi. Turėsite daugiau laisvės.
Dar yra toks niuansas, jeigu kažkur dokumentuose pamatysite žodį "Gewerbe" - kraukitės daiktus ir važiuokit namo. Tai labai populiarus būdas apgaudinėti ką tik atvykusius darbuotojus. Gewerbe tai tas pats kas Lietuvoje individuali veikla. Turėsite iš savo kišenės mokėti sveikatos draudimą kas mėnesį (200-300€), metų gale deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Darbdaviai dažniausiai to nepasako, o kai darbuotojas sužino apie tokią "staigmeną", tai būna išdirbęs nemažai laiko ir jau būna per vėlu. Taip pat jeigu darbdavys nesumokės, tai bus daug sunkiau atgauti savo pinigus, nes darbuotojo nesaugos jokios darbo sutartys. Lietuviai jau kelis metus gali visiškai legaliai įsidarbinti Vokietijoje, todėl bet kokios darbdavių kalbos, kad atseit gewerbe geriau - yra visiškas bullshit.

Alkoholis, jei ką, daug pigesnis nei LT :)

Kurį laiką prabuvau ir dirbau Vokietijoje. Šiais laikais atlyginimas 1200-1300€ į rankas už nekvalifikuoto emigranto darbą yra visiškai normalus, netgi sakyčiau geras. Ypač turint omenyje, kad tai nebrangi žemė, o ne koks Hamburgas ar Miunchenas kur viskas brangu. Yra tokių, kurie gauna 800€, o už būstą moka 400. Algos Vokietijoje mažėja, kainos kyla. Ir nereikia žiūrėt kiek gauna vokiečiai - emigrantas tiek niekada negaus. Taip pat pliusas, kad darbas penkias dienas per savaitę - daugelis emigrantų dirba po 6 dienas.
Taip pat jeigu viskas yra kaip rašo, tai sąlygos tikrai pasakiškos. Mažai kur būna, kad iškart duoda ir būstą ir darbą. Pačiam neturint darbo susirast būstą labai sunku, o be kalbos susirasti darbą beveik neįmanoma.
Jei ką, maistas kainuoja šiek tiek pigiau nei Lietuvoje, taigi skaičiuokitės patys kiek jums kainuos pragyvenimas. Mėsą ir daržoves geriausia pirkti turkų ir rusų parduotuvėse. Jeigu su kambarioku mesitės ant maisto - tai galėsite nemažai sutaupyt.
Jeigu turite savo automobilį - patarčiau pasiimti su savimi. Turėsite daugiau laisvės.
Dar yra toks niuansas, jeigu kažkur dokumentuose pamatysite žodį "Gewerbe" - kraukitės daiktus ir važiuokit namo. Tai labai populiarus būdas apgaudinėti ką tik atvykusius darbuotojus. Gewerbe tai tas pats kas Lietuvoje individuali veikla. Turėsite iš savo kišenės mokėti sveikatos draudimą kas mėnesį (200-300€), metų gale deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Darbdaviai dažniausiai to nepasako, o kai darbuotojas sužino apie tokią "staigmeną", tai būna išdirbęs nemažai laiko ir jau būna per vėlu. Taip pat jeigu darbdavys nesumokės, tai bus daug sunkiau atgauti savo pinigus, nes darbuotojo nesaugos jokios darbo sutartys. Lietuviai jau kelis metus gali visiškai legaliai įsidarbinti Vokietijoje, todėl bet kokios darbdavių kalbos, kad atseit gewerbe geriau - yra visiškas bullshit.

Per ilgai krauti netgi kenkia akumui. Pilnai iškrauti irgi negerai, ypač naujo. Kaip ir su automobiliniais - pabandyk iškraut ir palikt pusei metų - akumas mirs visiškai.
Dar priklauso ir nuo telefono. Pvz pas mane LG L7 2, jeigu kraunu lygiai iki 100%, tai atjungus įkroviklį nusėsta iki 90% per kelias minutes. Jeigu pakraunu kokias 20-30min daugiau, tada laiko kaip priklauso.

Stabilių niekada neturėsi, rinka nuolat keičiasi. O dėl nemažų pajamų, tai jau nebetie laikai. Dabar gerai uždirba tik tie, kas į Rusiją mašinas veža arba kurie jau seniai prasisukę, turi savo pigius tralus, servisus ir t.t. Dabar rajono perekūpai, kurie stumdo lupenas po 1000lt uždirba daugiau nei firmos parduodančios apynaujes mašinas po 50k.

Bet ji, kaip prezidente, dar turi gerinti santykius su kitomis valstybemis, pvz, su Rusija ir Baltarusija. Nes sitos valstybes gali duoti mums didele nauda, o ne kaip dabar vyksta reikalai, kad Lietuva ir Rusija iveda visokias sankcijas ir uzdaro rinka viena kitai.. Reikia draugauti, o ne buti priesais, tokiu budu ir duju kainos butu mazesnes, ir kuro, ir maisto prekiu ir t.t

Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
 
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti.
Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
 
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
 
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo.
Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
 
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
 
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
 
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
 
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
 
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos.
Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“.
Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
 
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.

Raumeninga VMI ranka kirviu iš nugaros nieko nenutuokiančius žmogelius kapoja... Šiaip sakyčiau ganėtinai keista ta jų informavimo per jų pačių saitą sistema, galėtų ją iš viso pakeisti, pavyzdžiui, plakatais regioniniuose VMI skyriuose, kur galėtumėm visi eiti ir savo pavardės sąraše ieškoti. O jei ne, tai pyst per sąskaitų likučius! Dar gerai būtų, jei apie delspinigius ir nepadengtus įsiskolinimus informuotų VMI specialistai tiesiog išėję per duris: garsiai rėktų skolininkų vardus ir skolas - tikrai efektyvus būdas išspręsti įvairias problemas, o juk kam aktualu, tas tikrai stovės ir lauks tiesiai prie durų. Visą dieną. O gal dvi. Dar vienas pasiūlymas: jei skolininko banko sąskaitoje pinigų nėra, tai galbūt galima avariniu būdu atrakinti jo registruotos gyvenamosios vietos duris ir išsinešti ten esantį turtą, kurį išvaržyti aukcionuose? Grįžti antai namo, randi raštelį "Televizorius išneštas už skolas" ir esi patenkintas, kad susimokėjai, gali ramiai miegot, jei dar liko ant ko.

Gerai tamsta įvaldęs teoriją, o kaip būtų gerai jei tai būtų tiesa, deja taip yra tik ant popieriaus.
Aš kalbu remdamasis praktika, o ji byloja visai ką kitą.
 
1. Nebūtinai naujesnė pagaminimo data reiškia mažesnį nusidėvėjimą. Naivu yra tuo tikėti. O lyginant vienodo nusidėvėjimo automobilius - senesnis bus patikimesnis ir eksploatacija bus pigesnė. Aišku dar priklauso nuo konkretaus modelio, bet taip yra daugumoje atvejų. Ir nereikia čia kišti užsienio statistikos. Lietuvoje visai kitokie parduodami automobiliai, visai kitoks remontas, kitokios dalys, kitokie keliai, kitokie vairuotojai ir jų požiūris į automobilio priežiūrą.
 
2. Turėjau omenyje ne kainą pagal rinką, o vidutinę to modelio kainą. Pvz. 2005m A3 yra apie 60% brangesnė, nei tų pačių metų Corolla. Bet tai nereiškia, kad audi ges mažiau ir reikalaus mažiau išlaidų.
 
3. Apie naujus automobilius jau rašiau aukščiau - eksploatacijos atžvilgiu juos pirkti apsimoka, nes turi garantiją ir jau tau nesvarbu, ar remontas kainuos 50Lt ar 5000. Tačiau pirkti apynaujius auto, apie 5m senumo, su pasibaigusią garantiją tai jau yra įvaizdžio ir kitų dalykų reikalas, bet tikrai ne ekonomijos.
Manau visiem aiškus detalių kainų skirtumas. Kaip pavyzdį paimsiu savo nemėgstamą, bet tautos numylėtą Audi A6. Net jei ji niekada negestų (kas būtų absurdas), vistiek reikia periodiškai keisti eksploatacines medžiagas. Pvz: Paskirstymo diržo komplektas Contitech dyzeliui C4 kėbule (nuo 94m.) ~ 160Lt, C6 kėbule (nuo 08m.) ~700lt. Ferodo Stabdžių diskai su kaladėlėm C4 ~450Lt, C6 ~1100Lt ir t.t. Tepalų taip pat į naujesnę auto jau neįpilsi iš parduotuvės vitrinos. Ką jau kalbėt jei numirtų kokia turbina ar kuro siurblys. Remonto darbų kainos taip pat daug didesnės ir naujesnius auto jau ne kiekvienas servisas apsiima tvarkyt.
Taip pat nepamirškim, kad važinėjam Lietuvos keliais, tiksliau bekelėm, tai reiškia, kad važiuoklė byrės tiek senam tiek ir naujam auto. Tas jau netgi nuo nusidėvėjimo nepriklauso.
Ir, kaip žinia, automobilių gamintojai pakeitė savo politiką kokybės atžvilgiu. Jeigu anksčiau automobiliai buvo gaminami kad tarnautų kuo ilgiau, tai dabar jie gaminami kad atvažinėtų 7metus, po to taptų nerentabilūs ir žmogus jį išmetęs pirktų naują.
 
Tikrai nesakau, kad reikia pirkti visokias lupenas 90m. po 1000lt. Pats mėgstu senesius auto, bet kartais tiesiog ateina laikas, kai to amžiaus modelio pardavime tiesiog nebelieka šviežių ir nenudėvėtų variantų, todėl tenka rinktis iš naujesnių. Bet kaip Lietuvoj madinga už paskutinius pinigus stengtis nupirkti kuo naujesnę mašiną yra kvailas požiūris.

Jei kas norit pradet Gariunuose prekiaut, tai pardavinekit tai, ko neturi kiti pardavejai. Nes kai paskutini karta buvau gariunuose, tai labai nusivyliau. 500 pardaveju ir pas visus visiskai identiskas asortimentas, tik kainos siek tiek skiriasi. Puse dienos pravaiksciojau ir beveik nieko neusipirkau. Tuo tarpu parduotuvese visada randu ka noriu ir panasiom ar net mazesnem kainom. Nematau prasmes is tu gariunu...

Nepamirškim, kad yra du visiškai skirtingi dalykai. Viena yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip klastotes, o visai kas kita yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip originalą.

Nepamirškim, kad yra du visiškai skirtingi dalykai. Viena yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip klastotes, o visai kas kita yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip originalą.

Turiu pats krovininį, tačiau naudoju kitiems tikslams. Nedaug žinau apie tavo siūlomų paslaugų konkurencingumą ir pardavimą, tačiau papasakosiu apie kai kurias sąnaudas.
 
Už 6-10 nepaimsi tikro talpaus transporto, kokio reikia tokiom paslaugom. Tokiom paslaugomt tinka Volkswagen LT (Volkswagen Crafter tėvas). Už turimą sumą gausis neblogas mažesnysis brolis VW Transporter T4, kuris vienintelis geras variantas. Į tokio amžiaus ir užt tokią kainą išeinančius prancūzus, italus ir Fordus net nežiūrėk.
 
Nusipirkus auto, iškyla labai daug rizikų dėl gedimų - greičių dėžės ir variklio stovio gerai nepatikrinsi, tad šią riziką sunku suvaldyti. Mieste valgys nuo 10 litrų kuro. Turėsi turėti padangas , skirtas komerciniui transportui, kurios yra brangesnės. Taip pat turėsi mokėti kelių mokestį, jei dokumentuose bus parašyta, kad tai krovininis auto. Visada turi būti pasiruošęs turėti bent 2000 lt random gedimui. Gedimai šiom auto yra žymiai brangesni, nei paprastom.
 
Dabar pamąstyk darkart - negali pilnavertiškai konkuruoti, nes tavo auto mažesnė, nei konkurentų. Ok, siūlai mažesnes kainas, tačiau sąnaudos panašios kaip konkurentų. O kur dar investicijos į paslaugų promo ir verslo išlaidos?
 
Nerekomenduoju užsiimti. Nebent susirasi bent dvigubai daugiau kapitalo investicijai, kad įsigyt tinkamą auto, turėti rizikos rezerve laisvų pinigų ir turėti ką investuoti į promo

Nepamirškim, kad yra du visiškai skirtingi dalykai. Viena yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip klastotes, o visai kas kita yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip originalą.

Nepamirškim, kad yra du visiškai skirtingi dalykai. Viena yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip klastotes, o visai kas kita yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip originalą.

Nepamirškim, kad yra du visiškai skirtingi dalykai. Viena yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip klastotes, o visai kas kita yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip originalą.

vienas geriausiu puslapiu holidaypirates.com
 
Per ta puslapi nerealiu pasiulymu imanoma suzinoti. Buvo tokios akcijos kaip is Europos miesto i Australija uz 1800 lt. I los Angela 1100 lt. Cia anais metais buvo 10 valandu kaip kas pamate galejo nusipirkti bilietus i Lima uz 600 lt. Ir dar daug kitu pasiulymu. Geriausi pasiulymai buna Open-jaw

Žmogus jau nuo pirmo pranešimo trollina, išmokit skaityt tarp eilučių :D

http://skyscanner.com/

Gerai tamsta įvaldęs teoriją, o kaip būtų gerai jei tai būtų tiesa, deja taip yra tik ant popieriaus.
Aš kalbu remdamasis praktika, o ji byloja visai ką kitą.
 
1. Nebūtinai naujesnė pagaminimo data reiškia mažesnį nusidėvėjimą. Naivu yra tuo tikėti. O lyginant vienodo nusidėvėjimo automobilius - senesnis bus patikimesnis ir eksploatacija bus pigesnė. Aišku dar priklauso nuo konkretaus modelio, bet taip yra daugumoje atvejų. Ir nereikia čia kišti užsienio statistikos. Lietuvoje visai kitokie parduodami automobiliai, visai kitoks remontas, kitokios dalys, kitokie keliai, kitokie vairuotojai ir jų požiūris į automobilio priežiūrą.
 
2. Turėjau omenyje ne kainą pagal rinką, o vidutinę to modelio kainą. Pvz. 2005m A3 yra apie 60% brangesnė, nei tų pačių metų Corolla. Bet tai nereiškia, kad audi ges mažiau ir reikalaus mažiau išlaidų.
 
3. Apie naujus automobilius jau rašiau aukščiau - eksploatacijos atžvilgiu juos pirkti apsimoka, nes turi garantiją ir jau tau nesvarbu, ar remontas kainuos 50Lt ar 5000. Tačiau pirkti apynaujius auto, apie 5m senumo, su pasibaigusią garantiją tai jau yra įvaizdžio ir kitų dalykų reikalas, bet tikrai ne ekonomijos.
Manau visiem aiškus detalių kainų skirtumas. Kaip pavyzdį paimsiu savo nemėgstamą, bet tautos numylėtą Audi A6. Net jei ji niekada negestų (kas būtų absurdas), vistiek reikia periodiškai keisti eksploatacines medžiagas. Pvz: Paskirstymo diržo komplektas Contitech dyzeliui C4 kėbule (nuo 94m.) ~ 160Lt, C6 kėbule (nuo 08m.) ~700lt. Ferodo Stabdžių diskai su kaladėlėm C4 ~450Lt, C6 ~1100Lt ir t.t. Tepalų taip pat į naujesnę auto jau neįpilsi iš parduotuvės vitrinos. Ką jau kalbėt jei numirtų kokia turbina ar kuro siurblys. Remonto darbų kainos taip pat daug didesnės ir naujesnius auto jau ne kiekvienas servisas apsiima tvarkyt.
Taip pat nepamirškim, kad važinėjam Lietuvos keliais, tiksliau bekelėm, tai reiškia, kad važiuoklė byrės tiek senam tiek ir naujam auto. Tas jau netgi nuo nusidėvėjimo nepriklauso.
Ir, kaip žinia, automobilių gamintojai pakeitė savo politiką kokybės atžvilgiu. Jeigu anksčiau automobiliai buvo gaminami kad tarnautų kuo ilgiau, tai dabar jie gaminami kad atvažinėtų 7metus, po to taptų nerentabilūs ir žmogus jį išmetęs pirktų naują.
 
Tikrai nesakau, kad reikia pirkti visokias lupenas 90m. po 1000lt. Pats mėgstu senesius auto, bet kartais tiesiog ateina laikas, kai to amžiaus modelio pardavime tiesiog nebelieka šviežių ir nenudėvėtų variantų, todėl tenka rinktis iš naujesnių. Bet kaip Lietuvoj madinga už paskutinius pinigus stengtis nupirkti kuo naujesnę mašiną yra kvailas požiūris.

Šiaip, man 24, tai 16 metų man turtingi tėvai politikai nupirko. Dėl tepalo tai nežinau, kam tos papildomos išlaidos, gi ir taip važiuoja :ph34r: Kai suges, tai paprašysiu, kad naują nupirktų, vistiek senas jau :angry: Gėda net važinėt, tiesą sakant.

o kodėl turėtų būti verta auto prikti daugiau kaip už 10k? :o

Verslas yra gerai, automobilis irgi gerai. Bet verslas be automobilio sakyčiau negerai. Nebent tai būtų koks IT ar pan, kai viskas daroma tik per PC. Kitais atvejais manau bus negerai, jei pvz į susitikimą su klientu atvažiuosi su troleibusu. Ir šiaip, daugelyje sričių reikia mobilumo ir greičio.
Pinigų kiekis nuo verslo sėkmės nepriklauso. Vieni buvo į verslą įkišę liamą, dabar sėdi su dviejų liamų skola. Kiti turėdami pidisoką pradėjo telefonus perpardavinėt, dabar antrą namą statosi. Viskas priklauso nuo kūrybiškumo sukurt įdėjai ir proto jai įgyvendint.
Kas liečia automobilį, tai visiškai neapsimoka pirkti brangaus apynaujo. Arba pirkti naują su garantija arba seną (be abejo idealios būklės) kurio bus pigi eksploatacija, paprastas remontas ir rinkos vertė per kelis metus nedaug nukris.
Tavo atveju pirkčiau automobilį už 5000-6000, o iš likusių kažką bandyčiau burt.