Stanley

Jie darbuotojus, tai jokio skirtumo. Visur mokesčiai vienodi. Jei MB nariai - tai visi turės teisę į įmonės veiklos rezultatą - pelną.
O ir už MB narius reikės mokėti mokesčius, jei nebus tokių išimčių:
Daugelis mažųjų bendrijų narių lėšų asmeniniams poreikiams neima, atlygį už darbą išsimoka kaip direktoriaus atlyginimą arba kaip pelno dalį, šios išmokos nėra apmokestinamos Sodros įmokomis. Jei mažosios bendrijos narys lėšų asmeniniams poreikiams neima arba per mėnesį išsiima mažiau nei minimalioji alga, mažoji bendrija privalo mokėti už narius PSD ir VSD įmokas nuo minimalios algos (minimali alga šiuo metu siekia 380 EUR, minimalus PSD – 34,2 EUR, VSD – 117.04 EUR). Tačiau šiai nuostatai taikomos išimtys. VSD ir PSD įmokų galima nemokėti už MB narius, kurie yra:
•dirbantys pagal darbo sutartį (gali dirbti ir nepilnu etatu);
•pensininkai.
 
VSD įmokų galima nemokėti (PSD įmokos šiais atvejais mokamos):
•pirmaisiais įmonės veiklos metais;
•jei mažosios bendrijos narys ne vyresnis nei 29 metų.
 
Pastaraisiais dviem atvejais PSD įmokas mokėti reikia, jei mažosios bendrijos narys nėra draudžiamas valstybės lėšomis. Valstybė lėšomis draudžiami studentai; tėvai, auginantys vaiką iki 8 metų arba du nepilnamečius vaikus (lengvata gali naudotis tik vienas iš tėvų); asmenys, turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą pensijai gauti ir kt. Visą valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą galima rasti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje

Jeigu vokiškai nemoki ir neturi gero draugo vietoje kuris tave visur nuves ir viską parodys, tai gerai pasvarstyk ar išvis verta į Vokietiją važiuoti...
 
NRW bomžynas, vien babajai, vokiečio beveik nesutiksi.
Su Hessen viskas ok jeigu tai ne Frankfurtas ir ne kiti didmiesčiai aplink jį, nes ten irgi Turkija.

Išsiųsk tiesiai vaikų namų adresu ir tikrai žinosi, kad pasieks.

http://www.24auto.lt/keliaujantiems-303-vokietij261.html

Kėbulas geras.
Salonas erdvus, bet pigus, nemalonus.
Važiuoklė neatlieka jokio darbo - nestabili ir nekomfortiška, tiesiog prilaiko ratus prie kėbulo. Panašiai kaip Volvo. Užtat palyginus su kitom vokiškom markėm pakankamai patvari ir pigiai taisoma.
Elektronika nėra stiprioji vieta, dažnai neveikia visokie el. prietaisai.
Varikliai žiūrint kokie, yra gerų ir yra blogų. Pvz., 2.2 114kw eina su tiesioginiu įpurškimu, todėl sudėtingas/nepatikimas kaip dyzelis ir dujų paprastai neįdėsit. 2.2 108kw jau normalus, tik mėgsta tepalą. Aš jeigu imčiau, tai tik 3.2 - trasoj 120-130km/h su automatu 8l/100km.
 
Aplamai modelis - optinė apgaulė. Kol jame nesėdėjęs jį įsivaizduoji kaip prabangesnį vidutinės klasės sedaną. Bet kai pavažinėji supranti, kad tai piguva kaip koks golfas. Bet jeigu norit tiesiog paprastesnės mašinos ir kažkodėl nenorit japonų - visai nieko variantas. Taip pat pliusas gražus ir praktiškas hečbeko kėbulas (GTS).

Del finansu? Jei stabiliai gauni pajamas nera ko rizikuoti, nes tik gausi nauja pinigu injekcija ir tepk slides atgal i komforto zona.
Nera jokios tau rizikos, tik pasauleziuros pletimas, kas yra labai sveikintina

Geriau nepradėk keliaut, nes užsikrėsi ir negalėsi sustot :)

Geriau nepradėk keliaut, nes užsikrėsi ir negalėsi sustot :)

Geriau nepradėk keliaut, nes užsikrėsi ir negalėsi sustot :)

Ką tik išstudijavau čekius - nėra jokio taros mokesčio nei alui nei degtinei. Daugiau nežinau kas ten gali būti stiklinio. Plastikui tikrai nėra. Nebent tas užstatas jau yra įskaičiuotas į kainą ir nerašomas atskirai kaip LT ar DE. Bet kokiu atveju vistiek gaunasi pigiau nei pas mus :) Pvz., Skanus Nestle mineralinis vanduo su akcija 0,19€ už 1,5l be jokių papildomų taros mokesčių :)

Taisykle tokia, kad NEI vienas geras meistras/specialistas nedirba servise. Jis dirba sau, turi puikias rekomendacijas is buvusiu klientu, eiles dideles, kainos normalios, ir jis dirba SAVO garaze.
 
Zinau viena meistra is Telsiu, kuris persikele i Kalote (salia Klaipedos) ir i ji kreipiasi visi dealeriu servisai, kai patys nebepatvarko (elektrikas). (BMW, Audi, VW)
 
True story. Mano draugas nuvare Tuarega i VW Klaipeda, dezes elektronikos gedimas. Is centro pasieme po puses metu, patvarkyta zinoma. Paskui netycia nuvaziavo i Kalote savo BMW kazka patvarkyt, ir pradejo kalbet, kad po puses metu pagalia atgavo Tuarega. Tas meistras sako, zinau, pats tvarkiau:)))
 
Taip, kad dealeriu servisuose, jie moka tik viska keisti naujai, ir jei rimtesne beda - viskas. O kur dar visokios nepritvirtintos slangutes, neprisukti varztai ir panasiai?!
 
Aisku, jei masina garantine, tai cia kita kalba (nors galeciau papasakot istoriju kaip buvo su garantinem 7BMW, Phaetono savininkam, tai nekokios tos istorijos)
 
Taigi kaip ir minejau anksciau - geri meistrai/specialistai NEDIRBA AUTOSERVISUOSE!!!

O iš kur žmogui žinot kuris meistras yra geras? Kaina kokybės nenustato. Pvz., Jonas dirba 5 metus, iš karto tiksliai diagnozuos gedimą, suremontuos kaip reikia, paims 100€. Marius kadangi neseniai dirba paims 50€, bet neaišku ar gerai suremontuos. Petras dirba jau 20 metų, bet per tuos metus tik pasatam salenblokus keitė, todėl gedimo nediagnozuos ir viską keis spėjimo būdu ir galiausiai remontas kainuos 300€. Taigi Petro patirtis ilgiausia ir kaina didžiausia, bet tai jo geriausiu meistru nepadaro.

Čia tas stereotipas apie garažus nežinia iš kur. Realybėje tikri auksarankiai meistrai dirba ne servisuose, o garažuose patys ant savęs, niekur nesireklamuoja nes ir taip turi eiles mėnesį į priekį.
 
Koks turi būti servisas:
Būtini dalykai:
>Kad neapgaudinėtų ir nežulikautų, neišgalvotų nereikalingų remontų, nevogtų dalių ir t.t. Iš asmeninės patirties pasakysiu, kad kokie 95% Vilniaus servisų yra daugiau ar mažiau nesąžiningi.
>Kad galėtų parūpinti reikiamas dalis bent jau už parduotuvės kainą. Nes jie detalę nuperka su nuolaida už ~50% kainos, o tau ją parduoda už 150% kainos.
>Kad laikytųsi terminų.
>Kad atsakytų už savo klaidas. Klaidas daryti žmogiška, visko pasitaiko, bet daugelis jų nepripažįsta, atsikalbinėja, bando įrodyti, kad tu pats kaltas.
>Kad visada paskambintų atsiradus papildomiem remontam, o ne pasakytų kaip staigmeną jau po visko, gal tau to visai nereikėjo.
>Kad visada paskambintų atsiradus papildomiem remontam, o ne pasakytų tik atsiimant mašiną ar išvis nepasakytų. Juk tau būtų patogiau, kad vienu metu visus gedimus pašalintų, kad po to vėl nevažinėt per servisus.
>Kad visiškai žaliems žmonėms nuoširdžiai patartų kaip daryti būtų protingiausia, o ne kad kuo daugiau pinigų kainuotų remontas. Nes dažnai atvažiuoja paprastas žmogus su sena mašina, jam padeda prieš nosį sąmatą įvairiausių remontų už trigubą pačios mašinos kainą ir jis net nežino ką daryt, dažnai tiesiog ją išmeta į sąvartyną. Nors ten galima buvo tiesiog kažkur pigesnes dalis įdėt, kažką kitaip suremontuot, kažko išvis neremontuot ir sėkmingai dar važinėt kelis metus. Šiuo klausimu pliusas garažams, nes kuo didesnis servisas - tuo šaltesnis ir labiau popierinis bendravimas su klientu.
>Kad nebūtų nemalonus, piktas, pasikėlęs bendravimas.
>Kad leistų būti šalia apžiūrint ir remontuojant auto. Nes yra tokių kurie neleidžia, tada iš karto apsisuku.
Nebūtini dalykai:
>Kad galėtų paimti automobilį iš namų arba nuvežt patį namo, nes dažnai servisai būna miesto pakrašty kur prastas susisiekimas viešuoju.
>Kad nerūkytų prie mašinos ir prie tavęs.
>Kavos aparatas, kur atsisėst ir tualetas būtų gerai :)

Čia tas stereotipas apie garažus nežinia iš kur. Realybėje tikri auksarankiai meistrai dirba ne servisuose, o garažuose patys ant savęs, niekur nesireklamuoja nes ir taip turi eiles mėnesį į priekį.
 
Koks turi būti servisas:
Būtini dalykai:
>Kad neapgaudinėtų ir nežulikautų, neišgalvotų nereikalingų remontų, nevogtų dalių ir t.t. Iš asmeninės patirties pasakysiu, kad kokie 95% Vilniaus servisų yra daugiau ar mažiau nesąžiningi.
>Kad galėtų parūpinti reikiamas dalis bent jau už parduotuvės kainą. Nes jie detalę nuperka su nuolaida už ~50% kainos, o tau ją parduoda už 150% kainos.
>Kad laikytųsi terminų.
>Kad atsakytų už savo klaidas. Klaidas daryti žmogiška, visko pasitaiko, bet daugelis jų nepripažįsta, atsikalbinėja, bando įrodyti, kad tu pats kaltas.
>Kad visada paskambintų atsiradus papildomiem remontam, o ne pasakytų kaip staigmeną jau po visko, gal tau to visai nereikėjo.
>Kad visada paskambintų atsiradus papildomiem remontam, o ne pasakytų tik atsiimant mašiną ar išvis nepasakytų. Juk tau būtų patogiau, kad vienu metu visus gedimus pašalintų, kad po to vėl nevažinėt per servisus.
>Kad visiškai žaliems žmonėms nuoširdžiai patartų kaip daryti būtų protingiausia, o ne kad kuo daugiau pinigų kainuotų remontas. Nes dažnai atvažiuoja paprastas žmogus su sena mašina, jam padeda prieš nosį sąmatą įvairiausių remontų už trigubą pačios mašinos kainą ir jis net nežino ką daryt, dažnai tiesiog ją išmeta į sąvartyną. Nors ten galima buvo tiesiog kažkur pigesnes dalis įdėt, kažką kitaip suremontuot, kažko išvis neremontuot ir sėkmingai dar važinėt kelis metus. Šiuo klausimu pliusas garažams, nes kuo didesnis servisas - tuo šaltesnis ir labiau popierinis bendravimas su klientu.
>Kad nebūtų nemalonus, piktas, pasikėlęs bendravimas.
>Kad leistų būti šalia apžiūrint ir remontuojant auto. Nes yra tokių kurie neleidžia, tada iš karto apsisuku.
Nebūtini dalykai:
>Kad galėtų paimti automobilį iš namų arba nuvežt patį namo, nes dažnai servisai būna miesto pakrašty kur prastas susisiekimas viešuoju.
>Kad nerūkytų prie mašinos ir prie tavęs.
>Kavos aparatas, kur atsisėst ir tualetas būtų gerai :)

O iš kur žmogui žinot kuris meistras yra geras? Kaina kokybės nenustato. Pvz., Jonas dirba 5 metus, iš karto tiksliai diagnozuos gedimą, suremontuos kaip reikia, paims 100€. Marius kadangi neseniai dirba paims 50€, bet neaišku ar gerai suremontuos. Petras dirba jau 20 metų, bet per tuos metus tik pasatam salenblokus keitė, todėl gedimo nediagnozuos ir viską keis spėjimo būdu ir galiausiai remontas kainuos 300€. Taigi Petro patirtis ilgiausia ir kaina didžiausia, bet tai jo geriausiu meistru nepadaro.

Čia tas stereotipas apie garažus nežinia iš kur. Realybėje tikri auksarankiai meistrai dirba ne servisuose, o garažuose patys ant savęs, niekur nesireklamuoja nes ir taip turi eiles mėnesį į priekį.
 
Koks turi būti servisas:
Būtini dalykai:
>Kad neapgaudinėtų ir nežulikautų, neišgalvotų nereikalingų remontų, nevogtų dalių ir t.t. Iš asmeninės patirties pasakysiu, kad kokie 95% Vilniaus servisų yra daugiau ar mažiau nesąžiningi.
>Kad galėtų parūpinti reikiamas dalis bent jau už parduotuvės kainą. Nes jie detalę nuperka su nuolaida už ~50% kainos, o tau ją parduoda už 150% kainos.
>Kad laikytųsi terminų.
>Kad atsakytų už savo klaidas. Klaidas daryti žmogiška, visko pasitaiko, bet daugelis jų nepripažįsta, atsikalbinėja, bando įrodyti, kad tu pats kaltas.
>Kad visada paskambintų atsiradus papildomiem remontam, o ne pasakytų kaip staigmeną jau po visko, gal tau to visai nereikėjo.
>Kad visada paskambintų atsiradus papildomiem remontam, o ne pasakytų tik atsiimant mašiną ar išvis nepasakytų. Juk tau būtų patogiau, kad vienu metu visus gedimus pašalintų, kad po to vėl nevažinėt per servisus.
>Kad visiškai žaliems žmonėms nuoširdžiai patartų kaip daryti būtų protingiausia, o ne kad kuo daugiau pinigų kainuotų remontas. Nes dažnai atvažiuoja paprastas žmogus su sena mašina, jam padeda prieš nosį sąmatą įvairiausių remontų už trigubą pačios mašinos kainą ir jis net nežino ką daryt, dažnai tiesiog ją išmeta į sąvartyną. Nors ten galima buvo tiesiog kažkur pigesnes dalis įdėt, kažką kitaip suremontuot, kažko išvis neremontuot ir sėkmingai dar važinėt kelis metus. Šiuo klausimu pliusas garažams, nes kuo didesnis servisas - tuo šaltesnis ir labiau popierinis bendravimas su klientu.
>Kad nebūtų nemalonus, piktas, pasikėlęs bendravimas.
>Kad leistų būti šalia apžiūrint ir remontuojant auto. Nes yra tokių kurie neleidžia, tada iš karto apsisuku.
Nebūtini dalykai:
>Kad galėtų paimti automobilį iš namų arba nuvežt patį namo, nes dažnai servisai būna miesto pakrašty kur prastas susisiekimas viešuoju.
>Kad nerūkytų prie mašinos ir prie tavęs.
>Kavos aparatas, kur atsisėst ir tualetas būtų gerai :)

Tai jei jau tokia pažintinė kelionė gal geriau kažkur toliau pavažiuot ir kažką įdomesnio pamatyt nei pilnas parduotuves lietuvių.

Iš mano patirties nelabai didelėje saloje viskas įskaičiuota finansiškai apsimoka. Jei viešbutis kažkur per vidurį salos tai iš bet kurios vietos į viešbutį grįši per valandą su auto. Gali ryte pavalgyt, apžiūrėt kelias lankytinas vietas ir vėl pietų grįžti į viešbutį.
Bet aš geriau rinkčiausi paprastesni kambarį, svarbu būtų kur miegot ir nusipraust, o valgyt kažkur mieste, nes viešbučiuose paprastai tas maistas nebūna toks skanus, tuo labiau jei nori paragaut daugiau vietinio maisto. Gal tik pusryčius rinkčiausi viešbutį, nes jie būna pakankamai anksti kai mieste dar niekas nedirba, patogu norint daugiau laiko kažką pamatyt.

Pastebėjau, kad Lietuvoj daug žmonių, kurie neranda savęs, neapsisprendžia kokiam darbui yra gabūs ir kiek yra verti. Vieni su išsilavinimu ir patirtim sėdi metų metus už tą patį minimalų atlyginimą ir bijo kažką keisti. Kiti nieko nemoka, patirties neturi, bet sėdi ant sofos, nieko nedaro ir laukia kol jiems kas nors ant lėkštutės atneš darbą už 2000€, nes pigiau dirbt neapsimoka. Ir vieni ir kiti skundžiasi, kaip Lietuvoje yra blogai, nėra darbo, mažos algos, darbdaviai išnaudoja ir t.t. Kai dabar pats atsidūriau darbdavių pusėje, tai pradėjau puikiai juos suprasti. Surasti gerą darbuotoją yra labai sunku ir atima begales laiko. Skambina visokie, sako "ką tik profkę baigiau, nieko dar neišmanau, kalbų nemoku, bet 1500€ mažiausiai turiu uždirbt" arba "20 metų su mašinom dirbu, viską žinau, viską išmanau", o kai paklausi elementaraus klausimo apie variklio veikimo principą, tai tik akis išpučia ir sako "nežinau, bet čia galima išmokt greitai"...

Apie bezdžiones - Afrikoje zmonės buvo įdarbinę babuiną stovėti ent geležinkelio ir perjunginėti bėgių kryptį pamačius traukinį. Pradirbo daug metų, per tą laiką nė karto nepadarė klaidos ir nebuvo pavelavęs į darbą :)
 
O dėl atlyginimų nelygybės - manau labiausiai kaltas tas, kad Lietuva yra švogerių kraštas. Darbdavys geriau priims nelabai ką mokantį pažįstamą ar giminaitį ir mokės jam daugiau, vietoj kvalifikuoto diplomuoto specialisto. Netgi būna darbuotoją atleidžia tam, kad priimti pažįstamą.

O iš kur žmogui žinot kuris meistras yra geras? Kaina kokybės nenustato. Pvz., Jonas dirba 5 metus, iš karto tiksliai diagnozuos gedimą, suremontuos kaip reikia, paims 100€. Marius kadangi neseniai dirba paims 50€, bet neaišku ar gerai suremontuos. Petras dirba jau 20 metų, bet per tuos metus tik pasatam salenblokus keitė, todėl gedimo nediagnozuos ir viską keis spėjimo būdu ir galiausiai remontas kainuos 300€. Taigi Petro patirtis ilgiausia ir kaina didžiausia, bet tai jo geriausiu meistru nepadaro.

Apie bezdžiones - Afrikoje zmonės buvo įdarbinę babuiną stovėti ent geležinkelio ir perjunginėti bėgių kryptį pamačius traukinį. Pradirbo daug metų, per tą laiką nė karto nepadarė klaidos ir nebuvo pavelavęs į darbą :)
 
O dėl atlyginimų nelygybės - manau labiausiai kaltas tas, kad Lietuva yra švogerių kraštas. Darbdavys geriau priims nelabai ką mokantį pažįstamą ar giminaitį ir mokės jam daugiau, vietoj kvalifikuoto diplomuoto specialisto. Netgi būna darbuotoją atleidžia tam, kad priimti pažįstamą.

Protinis darbas vargina? Vajei, vargšeliai vadybininkėliai pavargo, reikia turbūt pas psichoterapeutą nueiti, ane? Matosi, kad kaikas nė iš tolo neįsivaizduoja kas yra fizinis darbas. Kai žmogus pastoviai grįžta namo fiziškai išsekęs, nuo turi problemas su kaulais, raumenim ir sąnariais. Kvepuoja ar liečia kenksmingas medžiagas, nuo kurių vėliau išsivysto visokios ligos. Jeigu dirba lauke, tai dažnai peršala. Turi nemažą tikimybę patirti traumas. Ir streso turi ne ką mažiau nei ofiso darbuotojas, nes jis irgi už savo darbą atsako ir turi jį padaryti gerai, taip pat valdo įvairią gamybinę techniką, kurią bijo sugadinti, kad po to nereiktų atlyginti nuostolių.
O jūs sakot, kad protinis darbas sunkus...

Protinis darbas vargina? Vajei, vargšeliai vadybininkėliai pavargo, reikia turbūt pas psichoterapeutą nueiti, ane? Matosi, kad kaikas nė iš tolo neįsivaizduoja kas yra fizinis darbas. Kai žmogus pastoviai grįžta namo fiziškai išsekęs, nuo turi problemas su kaulais, raumenim ir sąnariais. Kvepuoja ar liečia kenksmingas medžiagas, nuo kurių vėliau išsivysto visokios ligos. Jeigu dirba lauke, tai dažnai peršala. Turi nemažą tikimybę patirti traumas. Ir streso turi ne ką mažiau nei ofiso darbuotojas, nes jis irgi už savo darbą atsako ir turi jį padaryti gerai, taip pat valdo įvairią gamybinę techniką, kurią bijo sugadinti, kad po to nereiktų atlyginti nuostolių.
O jūs sakot, kad protinis darbas sunkus...

Protinis darbas vargina? Vajei, vargšeliai vadybininkėliai pavargo, reikia turbūt pas psichoterapeutą nueiti, ane? Matosi, kad kaikas nė iš tolo neįsivaizduoja kas yra fizinis darbas. Kai žmogus pastoviai grįžta namo fiziškai išsekęs, nuo turi problemas su kaulais, raumenim ir sąnariais. Kvepuoja ar liečia kenksmingas medžiagas, nuo kurių vėliau išsivysto visokios ligos. Jeigu dirba lauke, tai dažnai peršala. Turi nemažą tikimybę patirti traumas. Ir streso turi ne ką mažiau nei ofiso darbuotojas, nes jis irgi už savo darbą atsako ir turi jį padaryti gerai, taip pat valdo įvairią gamybinę techniką, kurią bijo sugadinti, kad po to nereiktų atlyginti nuostolių.
O jūs sakot, kad protinis darbas sunkus...