Stanley

Kaip užknisa tas valdininkų komunistinis požiūris į pilietį. Nužudei žmogų - niekai, lengvas nusikaltimas, gausi pora metų. Nuslėpei mokesčių pardavinėdamas daiktus internete - jau vos ne recidyvistas...

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Papasakosiu šiek tiek apie Hostelius, kadangi šiais metais juose praleidau turbūt daugiau naktų nei namie :)
Visų pirma paneigsiu daugelio nuomonę, kad hosteliai tai kažkokios benamių ar narkomanų landynės su tarakonais ir t.t. Nepaisant žemos kainos, viskas būna tvarkinga, kadangi hosteliai labai konkuruoja ir visada stengiasi palaikyti aukštą lygį.
Kas liečia švarą, tai visur buvo švaru, nors aš ne pedantas, tai kruopščiai netikrinau :).
Kas liečia interjerą, tai visur gražu ir tvarkinga, kai kurie hosteliai stengiasi nustebinti įvairiom detalėm. Baisiausia buvo Berlyno rytuose, kur pasijutau tarsi grįžęs į sovietų sąjungą :D Bet tas netrukdė pigiai pailsėti.
Dėl kambariokų, tai čia turbūt antras pliusas po kainos, kadangi tenka pabendrauti su įdomiais žmonėmis iš viso pasaulio - europiečiai, australai, amerikiečiai, japonai, brazilai, lima, peru ir t.t. Tikrai praplečia pasaulėžiūrą. Neretai būna turčiai, kurie galėtų išsinuomoti prezidentinį numerį, tačiau specialiai ima dormą kad galėtų susipažint su naujais žmonėm.
O šiaip hostelis hosteliui nelygu. Gali užtaikyt į dvivietį kambarį, o gali ir į 16 lovų. Kambarys gali būti pilnas, o gali jame būti ir vienas. Vienur lova jau būna paklota, kitur tenka pasikloti pačiam. Vienur po dvi rozetes prie lovos, kitur viena per visą kambarį. Vienur tualetas su vonia kambaryje, kitur per visą aukštą. Vienur wi-fi nemokamas per visą hostelį, kitur nemokamas tik foje, dar kitur mokamas. Vienur pusryčiai įskaičiuoti, kitur nebrangūs, dar kitur brangūs arba išvis nėra. Kai kur būna vienkartinis poros eurų patalynės mokestis. Kai kur reikia primokėti už rankšluostį. Kai kur būna rakinamos spintelės.
Kas liečia kainas, tai jos priklauso nuo sezono ir nuo konkurencijos tame mieste. Pvz. sezono metu vieninteliam to miesto hostelyje pigiausią lovą galimą paimt už 30eur. Didmiestyje nesezono metu galima rasti ir už 8.
Tinklapiai kur reikia ieškoti hostelių: hostelbookers.com, hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Būtina praeiti per visus, nes kiekvienam portale gali būti skirtingų hostelių.
Dažniausiai kylantys klausimai:
Ar buvau kada apvogtas? Ne
Ar buvo kokių konfliktų su kambariokais? Ne
Koks buvo įsimintiniausias hostelis? Netoli Amsterdamo, prie ežero kranto krūva vagonėlių kurie kaip kambariai, grynas oras, kažkas grillina, kažkas pučia ganją, kažkas tusinasi, kažkas maudosi. Vnž kaifas :)
 
Jei kyla kokių klausimų - klauskit :)

Papasakosiu šiek tiek apie Hostelius, kadangi šiais metais juose praleidau turbūt daugiau naktų nei namie :)
Visų pirma paneigsiu daugelio nuomonę, kad hosteliai tai kažkokios benamių ar narkomanų landynės su tarakonais ir t.t. Nepaisant žemos kainos, viskas būna tvarkinga, kadangi hosteliai labai konkuruoja ir visada stengiasi palaikyti aukštą lygį.
Kas liečia švarą, tai visur buvo švaru, nors aš ne pedantas, tai kruopščiai netikrinau :).
Kas liečia interjerą, tai visur gražu ir tvarkinga, kai kurie hosteliai stengiasi nustebinti įvairiom detalėm. Baisiausia buvo Berlyno rytuose, kur pasijutau tarsi grįžęs į sovietų sąjungą :D Bet tas netrukdė pigiai pailsėti.
Dėl kambariokų, tai čia turbūt antras pliusas po kainos, kadangi tenka pabendrauti su įdomiais žmonėmis iš viso pasaulio - europiečiai, australai, amerikiečiai, japonai, brazilai, lima, peru ir t.t. Tikrai praplečia pasaulėžiūrą. Neretai būna turčiai, kurie galėtų išsinuomoti prezidentinį numerį, tačiau specialiai ima dormą kad galėtų susipažint su naujais žmonėm.
O šiaip hostelis hosteliui nelygu. Gali užtaikyt į dvivietį kambarį, o gali ir į 16 lovų. Kambarys gali būti pilnas, o gali jame būti ir vienas. Vienur lova jau būna paklota, kitur tenka pasikloti pačiam. Vienur po dvi rozetes prie lovos, kitur viena per visą kambarį. Vienur tualetas su vonia kambaryje, kitur per visą aukštą. Vienur wi-fi nemokamas per visą hostelį, kitur nemokamas tik foje, dar kitur mokamas. Vienur pusryčiai įskaičiuoti, kitur nebrangūs, dar kitur brangūs arba išvis nėra. Kai kur būna vienkartinis poros eurų patalynės mokestis. Kai kur reikia primokėti už rankšluostį. Kai kur būna rakinamos spintelės.
Kas liečia kainas, tai jos priklauso nuo sezono ir nuo konkurencijos tame mieste. Pvz. sezono metu vieninteliam to miesto hostelyje pigiausią lovą galimą paimt už 30eur. Didmiestyje nesezono metu galima rasti ir už 8.
Tinklapiai kur reikia ieškoti hostelių: hostelbookers.com, hostelworld.com, hostels.com, booking.com. Būtina praeiti per visus, nes kiekvienam portale gali būti skirtingų hostelių.
Dažniausiai kylantys klausimai:
Ar buvau kada apvogtas? Ne
Ar buvo kokių konfliktų su kambariokais? Ne
Koks buvo įsimintiniausias hostelis? Netoli Amsterdamo, prie ežero kranto krūva vagonėlių kurie kaip kambariai, grynas oras, kažkas grillina, kažkas pučia ganją, kažkas tusinasi, kažkas maudosi. Vnž kaifas :)
 
Jei kyla kokių klausimų - klauskit :)

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Manes irgi daznai klausia -
Tai niekur nedirbi?
Dirbu ant saves.
Bet vistiek ieškai darbo?
Ne, juk negaliu savo veiklos mest.
Tai taip ir neieškosi darbo???
Ne.
Tai kaip čia taip? Iš ko gyvensi? Negi apie ateitį negalvoji? Ir t.t.
95% žmonių įsitikinę, kad rimtas žmogus turi dirbti firmoj, turėti grafiką, valdžią ir t.t. O jeigu žmogus sukūrė sau uždarbį pats, tai jis jau tinginys, dykaduonis, keistolis ir t.t. Ir čia tarybiniai laikai ne prie ko, taip yra visam pasauly. Nes tai sistema, jei visi būtų verslininkai, tai kas tada šluotų gatves, gamintų maistą ir t.t.?..
 
O dėl verslininko apibrėžimo, tai "atseit verslininkus" suskirstyčiau į 3 grupes:
1 Amatininkai. Tai tie, kurie dirba ant savęs, bet nesiplečia, planuoja taip dirbt visą laiką. Ir nesvarbu kokia tai veikla, ar batų siuvimas, ar programavimas.
2 Būsimieji verslininkai. Tai tie patys amatininkai, bet planuojantys išsiplėsti ir vietoj savęs nusamdyti darbininkus.
3 Tikri verslininkai. Tai tie kurie jau įkūrė verslą, taip sakant paleido savarankiška mechanizmą, kuris neša, ar bent jau turėtų nešti pasyvias pajamas.

Sveiki. Nežinau ar šis sub-forumas labiausiai tinka šiai temai, bet tiek to.
 
Administracijai - tai nėra vienintelė mano paskyra šiame forume. Šią susikūriau vien tik dėl šios temos, kadangi norėčiau išlikti anonimas. Galite užblokuoti. Ačiū.
 
Taigi, lošimai - ne visiems. Šia tema nesiekiu sudaryti blogos nuomonės apie lošimus. Lošimai gali būti smagus laiko praleidimo, kaikuriems sėkmingiesiems ir šioks toks uždarbio būdas. Aš visą laiką į lošimus kaip į uždarbio būdą žiūrėdavau skeptiškai. Tačiau, kad ir koks bebuvo mano požiūris - įklimpau.
 
Viskas prasidėjo šių metų Gegužę. Gyvenu ne Lietuvoje, bet Europoje, šalyje kurios valiuta yra Euras. Lošimai prasidėjo ne Gegužę, šį mėnesį pradėjau savo smulkų verslą. Sukaupęs šiek tiek santaupų nusprendžiau nebedirbti savo nuolatinio darbo ir paekspermentuoti el. prekyboje. Pradėjęs išsinuomojau mažą ofisą, kuriame dirbau vienas. Savaime aišku pradėjus naują verslą didžiulės sėkmės nebuvo, tačiau per pirmuosius du mėnesius gavau keletą užsakymų. Pelno nebuvo, buvo minimalūs nuostoliai, tačiau tai mane tenkino, nes nesu (arba nebuvau) iš tų žmonių kurie nori visko iš karto.
 
Praleisdamas daug laiko prie kompiuterio užmatydavau daug internetinių kazino reklamų. Vieną Liepos dieną nusprendžiau išbandyti visą šitą reikalą. Atsidariau sąskaitą viename kazino ir įsimečiau 10 eurų "pabandymui". Pradėjau žaisti Blackjack'ą. Šiek tiek laimėjau, šiek tiek pralaimėjau, bet gale sąskaitos likutis buvo 15 eurų ir nusprendžiau viską išsigryninti.
Praėjus porai dienų per pietų pertrauką nusprendžiau vėl pabandyti laimę ir vėl įsimečiau 10 eurų. Pralošiau visus per 5 minutes. Pagalvojau "ai nieko tokio, buvo smagu". Už valandos pagalvojau, kad reikia pabandyti atsilošti. Vėl 10 eurų įsimečiau. Rezultatas - išsigryninau 80 eurų. Užtrukau 6 valandas, kas reiškia, kad nedirbau savo darbo. Užsikabinau, bet grįžęs namo praleidau vakarą su mergina ir apie lošimus per daug negalvojau. Kitą dieną atvykęs į ofisą iš pat ryto jau sėdėjau kazino. Per gerą pusvalandį pralošiau 60 eurų. Didėja "pelnas", didėja apetitas ir statymai. Iš vienos pusės supykau, bet iš kitos - gi pralošiau ne savus, o išloštus pinigus. Porą valandų padirbau, nusprendžiau papietauti. Pietų metu vėl prisijungiau į kazino. Tik šį kartą spjoviau į Blackjack'ą, atradau kaiką įdomiau - gyvus ruletės stalus - kuriuose žavios merginos suka ruletę tau matant ir net kalbasi su tavimi. Blackjacką žaidžiau prieš kompiuterį ir buvau įsitikinęs, kad pralaimėjau, nes taip buvo "užprogramuota". Taigi perėjau prie gyvos ruletės. Tai nebuvo geras žingsnis. Nesivelsiu į visas detales, nes prirašyčiau keletą lapų apie visus statymus. Trumpai apibendrinant pradėjau gan neblogai, stačiau ant 10 skaičių, laimėjus statymas dauginosi iš 36. Iš pradžių buvo šioks toks pelnas, bet praleisdavau visą dieną nedirbdamas savo darbo. Einant dienoms sekmė aplankydavo vis rečiau, ko pasekoje statymai augo, nes norėjau atsilošti savo prarastus pinigus. Buvo momentų, kai pasakiau viskas - užtenka. Tačiau vos praėjus keletai minučių vėl sėdėjau prikibęs prie ruletės. Buvo momentų kai beveik atsilošiau, bet vidinis velnias liepė daryti nesąmoningus statymus, nes gi gal pavyks išeiti vėl į pliusą. Dėja. Galų gale pralošiau 2000 Eurų. Taip, taip nuo -10 iki -2000 Eurų "šokau" truputį daugiau nei per 2 savaites. Sutelkiau jėgas ir užblokavau visas savo kazino sąskaitas (buvo apie 10). Išsipasakojau merginai, pyko, bet palaikė morališkai, kas yra labai svarbu tokiu momentu.
 
Šita kvailystė gerokai apsunkino mano verslo padėtį, prie jo praleidau labai mažai laiko, praradau keletą užsakymų. Atvirai kalbant, net į e-meilus potencialių klientų neatrašiau. Taigi gerokai įklimpau.
 
Kalbant apie šią dieną. Verslas žlugo, tačiau vėl dirbu savo nuolatinį darbą ir kaupiu santaupas, naujų įdėjų vystymui.
 
Apibendrinant visą šią istoriją, nenoriu jūsų visiškai nuteikti prieš lošimus, tačiau jei pradedate - darykite tai atsakingai. Atminkite, kad jei ir matote pavyzdžių žmonių kuriems tai sekasi tai nereiškia, kad ir jums pasiseks, nes visgi kazino tikslas nėra paversti jus turtingesniais.
 
Iš vienos pusės tai pasimokiau iš savo klaidos. Sumokėjau 2000 Eurų už gyvenimišką pamoką. Džiaugiuosi, nes turiu vieną gerą savybę - galiu matyti save iš šalies. Aš save laikiau stipriu žmogumi ir buvo įdomu matyti kaip aš virstu šiukšle kuris negali kontroliuoti savo veiksmų. Esate buvę tikrame kazino? Tada tikriausiai esate matę "zombius" sėdinčius prie tų aparatų kiauras dienas. Toks buvau ir aš tik man nereikėjo niekur net kojos iškelti, kas palengviną visą procesą.
 
Nenoriu būti pseudo-ekspertas, bet štai keletas mano patarimų potencialiems ir esamiems lošėjams:
- Užsiregistravę į kazino iškart nusistatykite depozito limitą. Tvarkingi kazino neleidžia šio limito pakeisti 24 valandas, taip galite atgauti sveiką protą ir apmastyti ar verta vėl rizikuoti.
- Išlošėte pinigų sumą kuri jums tuo metu atrodo įspudinga, sustokite, bent dienai. Euforija gali jus priversti daryti neapgalvotus sprendimus.
- Nebekontroliuojate situacijos? Netylėkite, išsipasakokite artimiausiam žmogui. Geriau išsilieti nei laikyti viską savyje, ko pasekoje kvailos mintys gali priversti grįžti į ta patį liūną. Tai nebūtinai turi būti tėvai, geriau išsipasakoti žmogui kuris jus konstruktyviai sukritikuos, nei tam kuris išvadins bepročiu.
- Bloga financinė padėtis? Nesitikėkite ją pagerinti lošiant.
 
Kaip ir minėjau, nesu visiškai prieš lošimus, laiku pasitraukęs bučiau galėjęs turėtį ir neblogą pliusą, tačiau augantis apetitas padarė savo. Būkite atsargūs, negalvokite esantys dievai turintys stiprią valią. Taip galvojau ir aš.
 
Nenoriu būti vienas iš tų "emygerių", kurie praleidę mėnesį užsienyje užmirštą gimtają kalbą, bet Lietuvoje negyvenu jau beveik dešimt metų ir pastebėjau, kad pradedu užmiršti gramatiką, tad labai nesmerkite :)

Mano kukli nuomonė apie žolytę:
1. Jeigu žmogus niekaip nesisvaigina - sveikintina. Tačiau jeigu žmogus visgi nori kažkaip apsvaigti, tai kanapės būtų daug geresnis pasirinkimas nei alkoholis, tiek iš fizinės tiek iš socialinės pusės, nes priešingai nei degantis brūdas - jos nesukelia agresijos, neapykantos, pagirių ir pan.
2. Kanapės nesukelia priklausomybės, gali nebent sukelti pripratimą, lygiai taip pat galima įprasti kasdien suvalgyti po plytelę šokolado. Palyginimui kava sukelia didesnę priklausomybę.
3. Kanapė savaime aišku kenkia sveikatai kaip ir bet kokie kiti dūmai, bet tikrai daug mažiau kenkia nei tabakas. Ir manau daug blogiau išgert pusę butelio degtinės nei įtraukt kelis dūmus kanapių. Vartojant kanapes saikingai, tarkim iki kelių kartų per mėnesį - nebus jokių juntamų pasekmių organizmui. Sutinku, kad vartojantys kasdien po kelių metų tampa flegmatiškais debilais. Bet ir tokį net nėra ko lygint su kasdien geriančiu alkoholiku.
4. Legalizavimas yra gerai, nes visų pirma būtų galima į biudžetą surinkti daug mokesčių, parduotuvėse bus pardavinėjama švari kokybiška kanapė, o ne neaiškus brudas išmirkytas acetone ar net narkotinėse medžiagose tam kad sukelt dirbtinę priklausomybė. Be to tai būtų smūgis nusikalstamoms grupuotėms, nes jos neteks didelės dalies pajamų. Ir vaikams nebūtų tokio noro rūkyt, nes kas neuždrausta tas nebeįdomu. O tai kad legalizuos, tai nereiškia kad iškart visi puls rūkyti. Kas rūkė tas ir rūkys, tik jau legaliai, o kas nerūkė tas ir nerūkys, kiekvieno teisė rinktis.
5. Kiekvieno skoniai skirtingi, vienam patinka tas, kitam anas ir čia normalu. Bet lyginti kanapes su narkotikais yra labai kvaila ir tą darantys žmonės yra užsimerkę ir siauro mąstymo. Su tokia logika prie narkotikų reikėtu priskirti ir kavą, kolą, riebų maistą, čipsus ir pan., nes prie visų šių dalykų galima įprasti, o besaikis jų vartojimas sukels neigiamus padarinius.

Visų pirma - ne iš to galo mąstai. Iš pradžių reikia susigalvoti idėją, po to ją pilnai išdetalizuoti ir tik po to ieškoti sąlygų jai įgyvendinti. Kas iš to, kai yra pinigai ir patalpos, kol nėr idejos - nėr ir verslo.

Visų pirma - ne iš to galo mąstai. Iš pradžių reikia susigalvoti idėją, po to ją pilnai išdetalizuoti ir tik po to ieškoti sąlygų jai įgyvendinti. Kas iš to, kai yra pinigai ir patalpos, kol nėr idejos - nėr ir verslo.

Visų pirma - ne iš to galo mąstai. Iš pradžių reikia susigalvoti idėją, po to ją pilnai išdetalizuoti ir tik po to ieškoti sąlygų jai įgyvendinti. Kas iš to, kai yra pinigai ir patalpos, kol nėr idejos - nėr ir verslo.

Visų pirma - ne iš to galo mąstai. Iš pradžių reikia susigalvoti idėją, po to ją pilnai išdetalizuoti ir tik po to ieškoti sąlygų jai įgyvendinti. Kas iš to, kai yra pinigai ir patalpos, kol nėr idejos - nėr ir verslo.

Ideja: sukurti tinklapi keliaujantiems zmonems kurie tuo paciu nori padirbeti ir taip sutaupyti pinigu savo kelionei ar seip padeti zmonems kuriems reikia darbo pagalbos. Zmones susikurtu savo profili panasiai kaip couchsurfing tik atsiliepimai butu is darbdaviu pas kuriuos jie dirbo. taip butu renkamos rekomendacijos ir pasitikejimas todel sie zmones neturetu problemu isidarbinti. darbai butu tokie kuriuos gali atlikti visi, nereikalaujantys specifiniu ziniu ar igudziu. taip butu galima netgi keliauti visa gyvenima haha :)) ideja pradedu igivendinti pats leisdamas i tokia kelione ir sudarinedamas sutartis su darbdaviais :)

Daug jaunų vokiečių puikiai šneka angliškai, bet kitas klausimas kiek tu tokių sutiksi pirkdamas mašinas? Gal vieną iš šimto ir tai tik tuo atveju jei pirksi mašiną iš privataus. Visais kitais atvejais anglų kalba visiškai nereikalinga, nes beveik visas aikšteles laiko turkai ir kiti atvykėliai, kurie net vokiškai silpnai šneka, tai kur ten dar angliškai spės išmokt. Angliškai šneka tik degalinėse ir viešbučiuose, nes tai privaloma, bet ir taip silpnai. Nueik pas bet kuria kasininkę parduotuvėje, ar užkalbink bet kurį žmogų - niekas tavęs nesupras, jau greičiau rusiškai atsakys. Lietuvoj, Rusjioj, Skandinavijoj, Olandijoj ir daugelyje kitų šalių galima puikiai išsiverst su anglų kalba, bet tik ne Vokietijoj. Daugelis vyresnių vokiečių įsitikinę kad vokiečių kalba yra vienintelė ir pagrindinė visam pasauly. Žinau ką sakau, nes ten gyvenau, o ne šiaip tik pravažiavęs pora kartų.

Daug jaunų vokiečių puikiai šneka angliškai, bet kitas klausimas kiek tu tokių sutiksi pirkdamas mašinas? Gal vieną iš šimto ir tai tik tuo atveju jei pirksi mašiną iš privataus. Visais kitais atvejais anglų kalba visiškai nereikalinga, nes beveik visas aikšteles laiko turkai ir kiti atvykėliai, kurie net vokiškai silpnai šneka, tai kur ten dar angliškai spės išmokt. Angliškai šneka tik degalinėse ir viešbučiuose, nes tai privaloma, bet ir taip silpnai. Nueik pas bet kuria kasininkę parduotuvėje, ar užkalbink bet kurį žmogų - niekas tavęs nesupras, jau greičiau rusiškai atsakys. Lietuvoj, Rusjioj, Skandinavijoj, Olandijoj ir daugelyje kitų šalių galima puikiai išsiverst su anglų kalba, bet tik ne Vokietijoj. Daugelis vyresnių vokiečių įsitikinę kad vokiečių kalba yra vienintelė ir pagrindinė visam pasauly. Žinau ką sakau, nes ten gyvenau, o ne šiaip tik pravažiavęs pora kartų.

Nzn, is kur jus traukiat, kad vokeciai angliskai sneka, retas kuris sneka angliskai, puse voketijos teko apkeliaut, ir tikrai retas, kuris sneka angliskai, ir ne is principo, o todel, kad nemoka, pvz i musu kompanija prisijungia keli vokeciai ir matos nori bendraut, bet nemoka, arba prieina kelio ar ko pasiklaust pradeda mikciot kai angliskai pradedi sneket su jais... Prancuzijoi tikrai zymiai geriau sneka angliskai, kelis kartus teko kelio klaust, ar bare, kebabinei kokioi, nebuvo problemu susisneket, o tu pabandyk voketijoi tapati padaryt...
 
Kad ne vien i off topic. Voketijoi kiek teko pastebet masinos pigiau parsiduoda pietuose (stutgard, miunhen, nunberg) negu tarkim siaurei (kiel, rostock, schwerin, hamburg). Aiksteliu savininkai dazniausiai turkai, armenai, kazakstanieciai, tai su jais neturetu but problema rusiskai/angliskai susisneket, bet aiksteles irgi reikia zinot i belekokia nuvaziaves masinos nenupirksi, buna kainos uzkeltos ziauriai ir is visos aiksteles net nerasi, ka paimt, kad i minusa nesokt. Kai kur, tarkim uz 3 golfa kaina stovi - 2500e.
Kiek supratau geriausiai, pigiausiai, sale kelio kaimuose ar kur kitur uzgaudyt masina stovincia be numeriu, ji greiciausiai parsiduoda, pas ju taip primta pardavinet, nuemi numerius ir pastatai sale kelio.. Tai jei teks pravaziuot ir kuri nors patiks netyngekit nueit pabandyt pasisneket... Kartais buna lapas kad parsiduoda, kartais nebuna bet ji vistiek greiciausiai parduodama...

Tinkliniu marketingu neužsiiminėjau, bet buvau su juo susidūręs. Turėjau laisvo laiko, tai vaikščiojau į seminarus, lekcijas, susitikimus ir t.t, taigi perėjau tą visą "verbavimą". Pradžioje niekas tau nesako apie ką eina kalba, pasakoja įvairius gyvenimo faktus, kaip pvz. darbininkas visa gyvenimą aria, o senatvėje nieko neturi, kad verslas iš tikro nėra verslas, jei neturi pasyvių pajamų, rodo įvairiausias schemas, filmukus, animacijas ir pan. Gal tai ir yra smegenų plovimas, bet kaip bebūtų, aš už tą plovimą jiems esu dėkingas, nes pakeitė mano požiūrį į gyvenimą į gerąją pusę. Toliau aiškina kas yra tinklinis marketingas, kaip jis veikia, schema, procentai ir t.t. Kelis kartus minėjo tą pačią D. Trampo citatą (netgi nusijuokiau kai čia ją perskaičiau :D ). Veliau privilioja sumom, sako jei metus uoliai dirbt, galima pasiekti 7000lt/mėn atlygį. Tik pačioje pabaigoje atskleidžia kortas, kad tai yra "Amway" produkcija, pristato prekes, įrodinėja jų kokybę ir t.t. Pagrindinė priežastis dėl ko neįstojau - tai kad startui reikėjo nusipirkti prekių už min 500Lt. Tai man iškart sukėlė abejonių, be to, tais laikais man tai buvo dideli pinigai, ir buvo gaila juos kišt į abejotiną reikalą. Veliau visos abejonės sustiprėjo, kai pamačiau savo "verbuotoją" važiuojanti su sena daužta parūdijusia mašina, nors per lekcijas jis gyrėsi kad jo pajamos 10000lt/mėn.
 
Mano išvados apie tinklinį marketingą būtų tokios:
Teoriškai tai labai stiprus marketingo įrankis gamintojui, ir nuolat didėjančio uždarbio šaltinis jo dalyviui.
 
Bet praktiškai jis veikia silpnai dėl paprastos priežasties. Kad uždirbti bent centą, nesvarbu kiek žmonių po savęs esi užverbavęs, reikia kad kažkas pirktų tas prekes. O dabar pažiūrėkim į tai iš vartotojo pusės - jeigu mums tarkim baigiasi šampūnas, ar dantų pasta, ar mes ieškosim internete e-parduotuvių, ar skambinsim agentui ir tarsimės kur pasiimt tą šampūną, ar dantų pastos tūtelę? Ne. Tiesiog nueisim į artimiausią parduotuvę, kaip ir didžioji dalis kitų pirkėjų. Pirkti tokias prekes internetu apsimokėtu laiko ir pinigų atžvilgiu tik perkant didesnį kiekį. Prisiminkit, kada paskutinį kartą išėjote iš parduotuvės pilnais maišais šampūnų, valiklių, skalbiklių ir pan?.. Tai ir yra pagrindinė TM nesėkmės priežastis. Visi nori būti verslininkais, bet niekas nenori pirkti.
Kitas dalykas, tai TM veikia piramidės principu. Tai reiškia kad aukščiau sėdintys uždirba iš žemiau sėdinčių. Jei paprastam versle tu turi bent jau teorines viltis būti geriausiam savo srityje, kad ir tą patį google aplenkti, tai TM tai nėra įmanoma - visada bus kažkas virš tavęs, savo pozicijos nepakeisi, gali tik pritraukt žmonių kurie bus po tavimi. Be to, žmonių, galinčiu ir norinčių užsiimti tinkliniu marketingu yra ribotas skaičius. Pirmieji pradėję dar gali kažko pasiekti, bet jei busi vienas paskutiniųjų, tai tau nebebus iš ko užsidirbti, nebebus žmonių tęsiančių piramidę žemyn. Aišku galima plėstis į užsienį, bet be kalbų ir kontaktų tai sunkiai įmanoma.
Iš esmės tinklinis marketingas nėra toks blogis, kaip apie jį daug kur kalbama, jei negaila pinigų nelabai reikalingoms prekėms, kad įstot, turit daug laisvo laiko ir daug pažįstamų, mėgstate daug šnekėti - tai kodėl gi ne. Bet tikėtis iš to uždirbti milijonu tikrai neverta.
 
 
Taip pat galima sutikti kompanijų kurios savo veiklą taip pat apibūdina tinkliniu marketingu, arba verslu, nors nieko panašaus į tai nevykdo. Pvz. "Avon", "Oriflame". Kur perki prekes "su nuolaida" ir su tašėm vaikštai po namus ir pardavinėji. O kas daugiausiai parduos metų gale laimės "Mersedesą" :)
 
Dar skelbimuose mačiau tokį dalyką, kai tomis pačiomis gyvenimo tiesomis tave bandoma įtikinti kad nusipirktum už ~300lt DVD diską, kuris tave išmokys kaip parduoti tą patį diską daugeliui žmonių ir taip tapsi milijonieriumi :D

Mačiau dokumentika apie žolytę, tai ten irgi pasakojo kaip atliko "tyrimus". Pumpavo bezdžionėms dumus per kaukes nežinau tiksliai kiek laiko bet ~mėnesį mažiausiai. Ir taip nustatė kad "kenkia smegenims".. JAV uždraudė kanapes, o visos kitos šalys iš paskos seka ir viskas. +Tabako pramonė daaaug padarė kad uždraustų kanapes, o cigaretės legalios. Aš už žalią, jei jau nuodyt tai geriau kasakiu nei cigarete ar alkoholiu. Niekas blin jūsų neverčia rūkyti, tai ko čia ginčijatės? Nuo vodkės senai jau daugiau sugadinot smegenis..
 
O jei ne offtopic, tai su dizainu siulyčiau padirbėti laaabai, netgi viską iš naujo perdaryti :) Sekmės