Stanley

1 sakinys sako, kad pats nerauki telefonuose, nusipirkęs apple ir manai, kad tai the best phone ever. nu nu.
 
2. priklauso ką perki, telefonai nuvertėja gan greitai ir tikrai neparduosi jo už gerą kainą. O kad gaut gera kaina reikia kad ir garantija būtų ir būklė tikrai gera ir defektų nebūtų. negi iphone atsinaujinsi kas metus? nemanau

Na ką, aprašysiu savo kelionę :)
 
Preliminarus maršrutas:

 
1 diena:
Planuojam išvažiuoti iš pat ryto, bet kaip visada atsirado papildomų reikalų ir išvažiavom popiet. Lazdijuose prigriebiam tranzuotoją, kuris autostopu varo iki Prancūzijos. Kaip tik neseniai buvo Balkanuose, daug ką įdomaus papasakojo. Labai džiaugėsi, kad pamėtėjom jį iki pat Varšuvos, sakė pirmą kartą taip pasisekė :) Važiuojam toliau, jau darosi vėlu, tai stojam miegot. Nors Lenkijoj nakvynė pigi, bet tingim ieškot, tai miegam mašinoje. Ne kažkaip susirietę ant sėdynių, o patogiai, atsilenkę sėdynes ir prisipūtę čiužinį. Beveik nejaučiam skirtumo nuo lovos. Naktį atsibundu nuo šalčio, užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant max ir miegu toliau. Po kiek laiko atsibundu nuo pirties karščio :D
Beje, per Lenkiją važiuojam S8, po to nr 1 keliu link Katovicų. 1 kelias nors žemėlapyje pažymėtas kaip paprastas, tačiau yra 4 juostų, transporto nedaug, tik nemažai 70 ženklų ir šviesoforų. 7 kelių link Krokuvos nevažiuojam, nes ten dabar labai daug remontų, suremontavus bus geras greitas kelias. Varšuvą apvažiuoti iš rytų būtų tik laiko gaišimas, nes ten jokių greitkelių nėra, tik kaimai.
Pravažiuota 681km.
 
2 diena:
Atsikėlę nuvažiuojam į miestelį Częstochowa. Čia buvom suplanavę aplankyti apleistą traukinių depo, kuri nuotraukose atrodė įspūdingai (mėgstam apleistus pastatus). Deja, depo jau veikianti, visur vaikšto darbininkai, tik tolumoj matosi vienas apleistas traukinys. Apsiperkam pigaus maisto ir įvažiuojam į Čekiją, važiuojam nemokamais keliais, pakeliui nusprendžiam, kad per Austriją važiuosim per Alpes. Po to supratom, kad tai buvo mūsų klaida, kadangi jos atėmė nemažai laiko, o vis tiek dar kada nors į Alpes važiuosim atskirai. Prieš Austrijos sieną stojam pavalgyt, kol pigu. Pirmuose keliose kabakuose kainos nemažos, randam pigesnį, išsirenkam kažką iš akcijinio menu, gaunam po didžiulę porciją makaronų su mėsa. Sumokam 10€ už abu. Bevalgant pagaunam wifi ir ieškom nakvynės Austrijoje, pakeliui viskas brangu, tai teks ir šią naktį praleisti savo japoniškame viešbutyje :) Jau kalnuose randam aikštelę, lauko temperatūra žemesnė, tai jau pasimokęs nuo vakar užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant min ir palieku birbint visą naktį.
Pravažiuota 521km.
 
3 diena:
Atsikeliam, šalta, pasidarom kavos/arbatos, pagalvojam, kad kažkaip lėtai važiuojam, jau dvi nakvynės, o dar tiek mažai km prasukom. Važiuojam toliau per Austriją.

Beje, Austrijoje dujų degalinę pakeliui matėm tik vieną ir dujos kainavo labai brangiai, berods 75ct (pas mus dabar ~50ct). Ir nemokami keliai nėra jau tokie geri. Prieš Slovėnijos sieną navigacija rodo sukti į mokamą kelią, nors buvom nustatę, kad vestų tik per nemokamus. Juk nepirksi dabar vinjetės dėl poros km., tenka važiuot ratą šunkeliais. Įvažiuojam į Sloveniją. Dujos jau bagėsi, o degalinėse dujų vis dar nematyt. Tenka važiuot benzinu. Privažiuojam pirmą savo checkpointą šioje kelionėje "Vintgar" - įspūdingo grožio tarpeklis per kurį galima pasivaikščioti pirmyn - atgal. Kainuoja 4€/asm - negaila nė cento.

 

Važiuojam toliau, bet mūsų kelias uždarytas, sukam į apylanką, bet po to grįžtam į tą patį kelią. Tada jau važiuojam per siauras gatveles vedant navigacijai ir vistiek išlendam ten pat. Trečią kartą jau važiuojam pagal vietinių srautą - ir vualia, ištrūkom :) Privažiuojam ežerą Bled su pilimi saloje vidury jo. Labai gražu.

Toliau važiuojam link Ljublijanos, pakeliui sustojam mcdonalde nemokamo interneto. Susirandam nakvynę per airbnb ir dujų degalines, pasirodo jų ten nemažai, reikia tik žinoti kur :) Įdomus dalykas Slovenijoje - degalinėse niekur nėra iškabų su kainom. Kainos aprašytos tik šalia pistoletų mažom raidėm. Pakeliui stojam šalikelės užeigoje pavakarieniauti, papuolam pas rusus. Labai apsidžiaugė sutikę savus, maloniai pabendravom (taip taip, rusai lietuvius laiko už savus). Pasirodo Slovėnijoje daug rusų, kurie emigravo po to kai prasidėjo tos visos krizės. Užsakėm mėsos asorti - gavom didžiulę lėkštę įvairios mėsos su bulvėm ir visa pintine duonos, bei du bokalus alaus nemokamai :) Sumokam tik 9,50€. Atvykstam į nakvynės vietą, pasitinka mergina su vaikinu, daug visko pripasakoja ką pamatyti Ljublijanoje. Dar įsiūlo nusipirkti visokių naminių gerybių, nusiperku tik buteliuką alaus už 1,5€ - šlamštas. Butas dviejų miegamųjų kambarių su erdvia svetaine ir virtuve. Kitame kambaryje gyveno ispanų porelė, kurios taip ir nesutikau. Butas gražus, bet švaros trūksta. Kaina 23€.
Pravažiuota 447km.
 
Trumpai apie Slovėniją:
Turistų neatrastas kraštas, ypač lietuvių. Iki tol man ji buvo tik kažkoks neypatingas plemas žemėlapyje. Visur labai gražu ir spalvinga tiesiogine prasme. Jaukūs kaimukai su daug gėlių. Gražūs kalnai. Prie jūros nebuvom, tačiau daug kas minėjo, kad ten irgi įspūdinga. Žodžiu gaunat vakarietišką kokybę už lietuvišką kainą ar netgi pigiau :) Aplankyti tikrai verta. Vienintelis trūkumas - visi keliai prasti. Padangos neprakirsit, bet šiek tiek kratytis teks visą laiką.
 
4 diena.
Atsikeliam ryte, man peršti gerklę - nes prapūtė per pravirą langą. Tablečių nuo peršalimo deja nepasiėmiau. Papusryčiaujam ir varom į miestą. Iš įžymybių - drakonų tiltas (nesužavėjo), tiltas stiklinėmis grindimis (įdomu) ir trys tiltai vienas šalia kito (tiltai maži, pėsčiųjų, todėl nieko įdomaus nepamačiau). Tada pakylam į pilies kalną ir grožimės panorama. Šiaip, miestas jaukus, nėra jokių babajų, bet išvaizda nelabai kuo skiriasi nuo kitų Europos miestų.

Toliau važiuojam link Kroatijos. Pakeliui prisimenam, kad reikalinga vaistinė. Užvažiuojam į pirmą - dirba iki 13val (dabar laikas 13:20). Pakeliui apvažiuojam dar kokias tris - visos iki 13val. Įvažiuojam į Kroatiją, nors ji jau Europos sąjungoje, tačiau pasienis vis dar yra. Po sienos įvažiuojam į pirmą vaistinę pakeliui - dirba iki 15val., o dabar jau 15:20 :( Įvažiuojam į Zagrebą, čia aplankom dar kokias 4 vaistines - visos jau uždarytos. Taip pasiekiam savo pagrindinį tikslą šiame mieste - bokštą ant kalno iš kurio atsiveria visas miestas. Kainuoja apie 3€/asm. Eurų neima, bet ima korteles.

Čia pat turizmo informacijoje sužinome kur randasi veikianti vaistinė ir kur galima pasikeisti valiutos. Viskas pasiekiama pėsčiomis. Taip pat labai pasiseka - čia pat visur bokšto teritorijoje nemokamas wifi, kurio pagalba susirandam nakvynę per booking.com. Ieškom kur pavalgyt, visur brangu, bet surandam grill-bar, kur už dvi porcijas ant grilio keptos krūtinėlės su vienu puoduku arbatos sumokam apie 11€. Miestas vėl gi - eilinis Europos didmiestis, mums jau nieko naujo. Važiuojam link nakvynės, kadangi jau tamsu - renkamės mokamą kelią. Vinječių nereikia, mokėti reikia būdelėse kaip Lenkijoje, kainuoja irgi panašiai. Kai važiuoji atskirus gabaliukus mokant po kelis € neatrodo brangu, tačiau nuvažiuot per visą Kroatiją nuo Zagrebo iki Dubrovniko kainuotų apie 30€. Kaip po to supratom, čia keistis pinigus būtų apsimokėję labiau - duodi eurus, o gražą duoda vietine valiuta, kursas daug geresnis nei keityklose. Pasiekiam nakvynę, labai jaukus, tylus ir švarus kambarys. Šeimininkė pavaišina savo gamybos samogonu, taip ir nesupratau iš ko, gal iš slyvų :)
Pravažiuota 265km.
 
5 diena:
Miegam ilgai, niekur neskubam. Atsikėlę privažiuojam "Plitvička Jezera". Gražūs ežerai skirtingame aukštyje su kriokliais ir olom. Dienos bilietas kainuoja apie 14€ žmogui. Yra skirtingi maršrutai, nuo 2 iki 8 valandų trukmės. Pasirenkam 4 valandų. Šiaip tikrai gražu, bet tarpeklis Slovėnijoje buvo įspūdingesnis. Pačiame parke yra užkandinės, kainos gan adekvačios, kava 1,3€, maisto porcija apie 5€. Nepatiko, kad buvo labai daug turistų grupių, siauri vaikščiojimo takeliai, kuriuose kartais susidarydavo spūstys. Baisu pagalvoti kas ten vyksta sezono metu. Bilietus tikrino tik prie įėjimo į parką ir įlipant į laivelį. Tačiau kas nenori mokėti gali tiesiog užeiti nuo kelio - niekas neaptverta.

 

Toliau judam prie jūros, pavažiuojam atkarpą mokamu keliu, kad sutaupyti laiko. Pasiekiam viešbutį, neįspūdingas, užtat vos keli metrai prie jūros.

Randam staliukus ant kranto, pasigaminam pietus ir judam į artimiausią miestą Zadar. Pamatom jau kiek kitokį vaizdą - balti pastatai, palmės, jachtos. Pasiklausom jūros vargonų ir einam apsipirkti. Kainos šiek tiek mažesnės nei pas mus. Grįžtam į savo miestelį, nueinam į jaukų restoraną, kainos jau didesnės, nes kurortas. Sutinkam šį kartą paišlaidaut, užsakinėjam visokių užkandžių, gėrimų, sumokam 26€.
Pravažiuota 208km.
 
6 diena:

Išvykstam vaizdingu maršrutu palei pakrantę, grožimės įspūdingu kraštovaizdžiu, pasiekiam miestą Split. Ten aplankom tikrai įdomų dalyką - išlikusį senovinį miestą su labai siaurais praėjimais. Vietiniame turgelyje nusiperkam vaisių ir važiuojam toliau. Už kelių valandų pasiekiame vieną aukščiausių viršukalnių "Sviety Jure" į kurią reikia kilti apie 23km serpantinais automobiliu, todėl čia jau aš sėdu už vairo (prieš tai dvi dienas nei kiek nevairavau, nes nuo temperatūros jaučiausi kaip girtas ir tabletės nepadėjo). Dar papėdėje šlagbaumas - liepė susimokėti 7€/asm. Kylam į viršų, keliai siauri, jeigu reikia prasilenkt kažkam tenka važiuot atbulom iki artimiausios kišenės. Viena klaida ir ridensies kilomterą žemyn. Man tikras smagumas :) Viršuje žymiai šalčiau, atsiverusių vaizdų žodžiais neatpasakosiu :)

 

 

Sutinkam saulėlydį ir leidžiamės žemyn, jau sutemsta, pakeliui sutinkam laisvai vaikštančius arklius, taip ir nesupratau ar jie laukiniai ar kažkieno :) Nusileidę prie šlagbaumo jau nieko nerandam (jeigu ir čia kas nors norės suchalturint - galėsit atvažiuoti naktį, kad nereikėtų mokėt :D ). Nakvynės neieškom, nes net neįsivaizduoju kur tokioje vietoje rasti wifi. Tai tiesiog stojam pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje prie kelio. Pradžioje miegot nedavė pro šalį praskrendančios fūros.
Pravažiuota 335km.
 
Kroatija:
Nors jaučiasi, kad tai jau pietietiška šalis, labai priminė Kretą, tačiau nesijauti toli nuo namų. Visur tvarka, švara, visi keliai labai geri, malonūs žmonės, visi šneka angliškai. Dauguma turistų - vokiečiai, visur iškabos anglų ir vok. kalbomis, netgi padavėjas vokiškai šnekėjo geriau nei angliškai. Kai kurie keliautojai rašo, kad čia brangu, bet nesutikčiau. Kainos gal ir nėra žemiausios, tačiau daug žemesnės nei vakarų Europoje, užtat gauni tą pačią vakarietišką kokybę ir šiltą priėmimą, bei pasakiškus vaizdus. Jeigu svarstote ar praleisti čia atostogas - tikrai verta.
 
7 diena:
Atsikėlęs pamatau kažkokius laiptukus vedančius žemyn. Smalsumo vedamas nusileidžiu ir pasiekiu jūrą ir visiškai tuščią keliuką prie pat. Ot kaip būtų buvę gerai vakar čia miegot :( Važiuojam toliau, randam prekybcentrį kuriame nemokamas wifi, pasijugniam ir ieškome nakvynės Juodkalnijoje. Ieškome ilgai, nes pasirinkimas booking.com labai didelis, o kainos visur mažos. Užbukinam ir varom toliau.

Privažiuojam Bosniją, už jos nieko naujo nepamatom, po ~20km vėl įvažiuojam į Kroatiją. Pasiekiame Dubrovniką.

Miestas - vairuotojo košmaras. Per centrą prasukom kokius tris ratus ieškodami vietos kur prisiparkuoti, taip ir neradom, pasistatėm šiek tiek ant linijos, iš karto pribėgo vietinis kroatas ir įspėjo, kad policija nubaus greit. Važiuojam ieškoti toliau, randam vietą tik už 2km, pasistatom, stovi ženklas, kad parkingas mokamas, gretima mašina jau su bauda už lango, o automato kur mokėti nėra. Apeinam viską aplinkui 0,5km spinduliu, bet jokio automato nerandam, žmonės taip pat nežino. Už lango palieku vakarykštį parkingo lapelį, laikas sutampą, tik diena kita. Gal praslysim, o gal ir ne :) Jeigu ne, tai bauda ne tokia ir didelė - 17€. Nueinam į centrą, vienintelė verta dėmesio įžymybė - gynybinė siena, kuri iš arti visiškai neįdomi. Grįžtam į mašiną, baudos nėra - valio! :) Sugaišom labai daug laiko, o nieko nepamatėm. Toliau kylam į kalną iš kurio atsiveria visas miestas ir ta pati gynybinė siena. Vaizdai pasakiški.

 

Judam link Juodkalnijos, pakeliui stojam apsipirkti, kad išleisti likusius kroatiškus pinigus. Įvažiuojam į Juodkalniją. Čia jau jokiais įspūdingais kraštovaizdžiais ar kurortais nekvepia (neskaitant kalnų šone), iškart pasijaučia, kad išvažiavai už ES ribų, visur trūksta tvarkos ir švaros, daug šiukšlių. Visas kelias palei pakrantę - kaip vienas nesibaigiantis miestelis su daug visokių pramoninių dalykų šalikelėse, nieko turistinio nėra. Labai daug policijos pakelėje, kaip kažkada Lietuvoje, 90km atkarpoje matėme gal 5 ekipažus, kažkas šaudė greitį, kažkas šiaip stabdė, tiesa kiek pastebėjau tik vietinius. Privažiuojam vietą kur galima arba plaukti keltu arba važiuoti ratuką aplinkui. Kadangi jau temo, tai ėmėm keltą, kainavo 4,50€ mašinai.

Pasiekėm nakvynės vietą, kuri labai nuvylė. Nors kaina buvo žema - 27€ dviem naktim, bookinge reitingas buvo labai aukštas, beveik 9, tačiau realiai neatrodė net ant 5. Tuo metu vyko remonto darbai, visur mėtėsi statybinių medžiagų ir t.t. Buvo gan triukšminga ir daug kitų minusų. Labiausiai nusivylėm todėl, kad čia nakvynę ėmėm dviem naktim, kad vieną dieną pailsėt, pasidegint ir t.t. Net buvo minčių nelikt antrai nakčiai, bet pagalvojau, kad atostogose ne viešbutis svarbiausia. Pavakarieniaujam romantiškame viešbutyje ant jūros kranto. Vėl imam mėsos asorti, gaunam didžiulę mėsos lėkštę, kurios užtektų 4-iem žmonėm + salotos, alus, vynas - už viską sumokam 12€. Bent jau kainos džiūgina :) Tiesa, nepatiko, kad už duoną paskaičiavo papildomą 1€, nors net neklausė ar jos reikia. Ir nebuvo labai skanu.
Pravažiuota 256km.
 
8 diena:
Atsikeliam neskubant, lova nepatogi, po jos abiem skauda kaklą. Einam prie jūros, deginamės, maudomės, oro temperatūra 27, jūros vanduo šiltas. Tiesa paplūdimys ne smėlėtas, o akmenuotas. Po to einam pasivaikščioti per miestelį Bar. Tikėjomės rasti kažkokių pramogų, kokia valtim paplaukiot - bet nieko neradom. Miestelis tuščias, nuobodus, nieko gražaus nėra. Viduryje miestelio didelė pieva, vidury pievos krūmai, o krūmuose čigonai pasidarę mini taborą :D Bet daugiau Juodkalnijoje neteko matyti čigonų ar babajų.
Pravažiuota 0km.
 
Juodkalnija:
Kaip jau minėjau - jaučiasi, kad tai ne ES valstybė. Tiesa, turi įsivedus eurą. Žmonės gan malonūs, bet Kroatijoje ir Slovėnijoje buvo malonesni. Jeigu Kroatijoje viskas buvo pusiau angliška - pusiau vokiška, tai čia jau viskas pusiau angliška - pusiau rusiška, nes ten daug rusų oligarchų, kurie perka vietinį NT. Keliai prastoki, vairuotojai vairuoja blogai, dažnai išlenda iš šalutinio, nepraleidžia pėsčiųjų, važiuoja daug lėčiau nei leistinas greitis, naktį važiuoja be gabaritų ir t.t. Žodžiu šalis nepatiko. Pervažiuot per jos kalnus pasigrožėt vaizdais verta, bet likti atostogauti bent jau aš nelikčiau vėl.
 
9 diena:
Atsikeliam ir važiuojam į sostinę Podgoricą. Visiškai nieko nepamatom - kažkoks nedidelis miestas lyg koks Alytus, tik baisesnis. Važiuojam toliau link Bosnijos - Sarajevo. Važiuojam palei tarpeklį su upe, pakeliui maži tuneliai olose, lyg kokiam senam NFS žaidime - labai gražu :)

Privažiuojam Bosnijos sieną kuri yra siauras medinis tiltukas. Po to veda labai prastas vingiuotas pusiau asfaltuotas kelias, kuriame daugiau 50 neįsibėgėsi. Net negalėjau įsivaizduot, kad tarp dviejų Europos sostinių gali būti toks kelias. Bet po pirmo didesnio miestelio kelias jau tampa normalus. Užsukam į degalinę - dujos 32ct, benzinas 83ct - pasaka :) Priima ir kortelėmis ir eurais geru kursu. Vedami uolų privažiuojam Sarajevą. Miestas iš karto labai priminė Vilnių :) Buvo daug pastatų likusių sušaudytų po karo, keli netgi subombarduoti, tarsi specialiai palikti atminimui.

 

Tačiau nepaisant apšaudytų pastatų miestas neatrodo apgriuvęs - kaip tik labai gyvybingas. Pačiam mieste žiūrinėjom kur pavalgyti - kainos buvo didelės, jau išvažiuodami iš miesto sustojom pakelės užeigoje, kur padavėjas nešnekėjo nei angliškai nei kaip kitaip, kokybės irgi truko. Užtat pavalgėm už 4,5e - sakyčiau pigiau grybo :) Prisijungę per wifi randam nakvynę pakeliui. Judam toliau, kadangi sutemo, tai važiuojam geru mokamu keliu, kuris po to baigiasi, bet paprastas kelias tranzitinis, tiesus, kilometrai sukasi gan greitai. Pasiekiame nakvynę - visas butas su virtuve pas šeimininkus privačiame name. Viskas labai švaru ir gražu, nemokamas alus, mineralinis ir obuoliai nemokamai :) Kainavo 23€ nakčiai. Labai gaila, kad ne tokį būstą turėjom praėjusias dvi dienas...
Pravažiuota 446km.
 
10 diena:
Prieš išvažiuodami iš Bosnijos prisipilam pilną baką pigaus benzino, dujų ir pavalgom vėl už 4,5€ :) Kroatiją pervažiuojam mokamais keliais gan greitai, įvažiuojam į Vengriją, pasienyje šį kartą kažkodėl į mus įtartiniau žiūrėjo nei įprastai, bet nesikabinėjo. Pirmoje degalinėje perkam vinjetę, tiesa dabar nebereikia klijuoti jokių lipdukų ant lango, kasininkė suveda mašinos nr į aparatą ir atspausdina čekį. 10 dienų kainuoja 11€. Vengrijoje stojam apsipirkti, labai pigus alkoholis, beveik visas vynas po 1€ už butelį, brangiausias vynas kainavo gal 4€ :) Užtat dujos brangios, beveik 70ct/l. Įvažiuojam į Slovakiją, vinjetę perkam ant sienos, yra specialus pardavimo pastatas, sistema ta pati kaip ir Vengrijoje. Bratislavoje pastovime kamštyje, jau sutemus pasiekiame Lenkiją. Nusprendžiame apsipirkti dabar, kad išnaudoti laiką ir mažiau vairuoti tamsoje. Apsiperkame sėkmingai, važiuojam link namų, nuo Katovicų jau tuo pačiu keliu. Nenakvojam, vairuojam pasikeisdami ir pasiekiam namus priešpiet.
Pravažiuota 1726km.
 
Reziumė:
Kelionė labai patiko, tikrai daug ką pamatėm, o kainavo palyginus nedaug. Šalys gražios, įdomios, žmonės malonūs, kainos nedidesnės už lietuviškas. Nėra babajų, bomžų, narkomanų, poprošaikų ar kitokio erzinančio brūdo. Dujų yra visur, tik reiktų pasižiūrėt kur yra degalinės www.mylpg.eu, iš ten taip pat galima parsisiųsti poi į navigaciją. Popierinių pasų ar vizų nereikia, visur pasieniuose tinka ID kortelės. Mašinos dokumentus ir žalią kortą prašė tik Bosnija ir Juodkalnija. Niekas nei mašinos nei daiktų netikrina, net išlipti nereikia, tiesiog per langelį paduodi popierius. Didesnių eilių pasieniuose nebuvo, ilgiau nei 5min niekur neužtrukom.
 
Mūsų fail'ai:
Namie neišsirinkom tikslaus maršruto ir neperpaišėm jo į popierinį atlasą kaip tai darom visada. Dėl to keliose vietose grybavom ir gaišom laiką rinkdamiesi maršrutą navigacijoje.
Per tranzitines šalis kaip Čekija ir Austrija reikėjo šaut tiesiai kuo greičiau, kad kuo daugiau laiko liktų pagrindiniam tikslui.
 
Techninė info:
Nuvažiuota 4885km.
Kelionė kainavo 720€ su viskuo. Nevaikštant per kabakus ir dažniau miegant mašinoje galima būtų tilpt į 500€ ar net mažiau. Jeigu pasiimti mažesnę, ekonomiškesnę mašiną (pvz civicą ar corolla su dujom), važiuoti tik nemokamais keliais, miegoti tik mašinoje arba palapinėje, tai galima išleisti vos kelis šimtus, nes mūsų atveju kuras kainavo tik 257€. Palyginimui kelionių agentūroje panaši kelionė tuo metu kainavo 1000€ dviems neįskaičiavus maisto, tai būtų lėktuvas pirmyn ir autobusas atgal ir tik Slovėnija su Kroatija.
 
Jeigu dvejojate ar keliauti automobiliu - keliaukite kol jauni. Prisiminsite tai ilgai ir įspūdžių patirsite tikrai daugiau nei kur nors banaliai nuskrist ir savaitę pragulėt prie baseino. Aišku reikia turėti omenyje, kad pakeliui mašina gali sugesti, todėl reikia iš anksto pasirūpinti jos būkle ir apgalvoti ką darysit jeigu taip nutiks. Bet rizika to verta :)

Kai pažiūri iš šono, tai ir juokinga ir graudu... Perkat tuos išreklamuotus brand'inius telefonus su pigiausiom medžiagom už kosminę kainą, dar prisiperkat visokių nereikalingų priedų (dėklų, plėvelių, krovimo stotelių ir t.t.), būtinai originalių, dar papildomai susimokat už visokius draudimus, pratęstas garantijas, lizingo palūkanas ir t.t. O telefoną naudojat tik paskambint, parašyt, ir į feisbuką užeiti. Realiai viskas tik tam, kad nesijausti prastesniu už kitus. Kai visi draugai ar klasiokai jau turi paskutinį aifoną ar samsungą, o tu dar ne, tai jautiesi atsilikęs. Bravo, gamintojų marketingas pasiekė savo. O kai kas nors nutinka, tai jau būna negarantinis atvejis arba nedraudiminis įvykis. Ir tai ne todėl, kad jiem gaila sutaisyt jūsų telefoną. Jo netaiso todėl, kad žino, kad vistiek nueisit ir nusipirksit vėl naują brandą. Juk nusipirkti pigų analogą kuris atitiktų jūsų poreikius - nelygis. Skupus moka du kartus, kvailas moka tris kartus, o lopas moka visada...

Anksciau galedavai rinktis, ar pirkti turguj nekokybiska nemadinga ruba pigiau, ar parduotuvej kokybiska madinga brangiau. Po euro kainos parduotuvese padidejo apie 1-1.5 karto. Tuo tarpu kainos turguj padidejo nuo 2 iki 3,4528 karto. Taigi dabar turguj bloga preke nupirksi uz tiek pat ar netgi brangiau nei parduotuvej. Maza to, turguj nera pasirinkimo, milijonas pardaveju, o pas visus vienodas asortimentas. Uztruksi 4 valandas kol visa apeisi ir dazniausiai taip ir nerasi ko ieskojai. Pardavejai visi buduliai su zonsku bazaru. Ruko tiesiai i veida. Jeigu praeini ir nieko neperki, tai cia pat pakast pasiruose :D

Na ką, aprašysiu savo kelionę :)
 
Preliminarus maršrutas:

 
1 diena:
Planuojam išvažiuoti iš pat ryto, bet kaip visada atsirado papildomų reikalų ir išvažiavom popiet. Lazdijuose prigriebiam tranzuotoją, kuris autostopu varo iki Prancūzijos. Kaip tik neseniai buvo Balkanuose, daug ką įdomaus papasakojo. Labai džiaugėsi, kad pamėtėjom jį iki pat Varšuvos, sakė pirmą kartą taip pasisekė :) Važiuojam toliau, jau darosi vėlu, tai stojam miegot. Nors Lenkijoj nakvynė pigi, bet tingim ieškot, tai miegam mašinoje. Ne kažkaip susirietę ant sėdynių, o patogiai, atsilenkę sėdynes ir prisipūtę čiužinį. Beveik nejaučiam skirtumo nuo lovos. Naktį atsibundu nuo šalčio, užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant max ir miegu toliau. Po kiek laiko atsibundu nuo pirties karščio :D
Beje, per Lenkiją važiuojam S8, po to nr 1 keliu link Katovicų. 1 kelias nors žemėlapyje pažymėtas kaip paprastas, tačiau yra 4 juostų, transporto nedaug, tik nemažai 70 ženklų ir šviesoforų. 7 kelių link Krokuvos nevažiuojam, nes ten dabar labai daug remontų, suremontavus bus geras greitas kelias. Varšuvą apvažiuoti iš rytų būtų tik laiko gaišimas, nes ten jokių greitkelių nėra, tik kaimai.
Pravažiuota 681km.
 
2 diena:
Atsikėlę nuvažiuojam į miestelį Częstochowa. Čia buvom suplanavę aplankyti apleistą traukinių depo, kuri nuotraukose atrodė įspūdingai (mėgstam apleistus pastatus). Deja, depo jau veikianti, visur vaikšto darbininkai, tik tolumoj matosi vienas apleistas traukinys. Apsiperkam pigaus maisto ir įvažiuojam į Čekiją, važiuojam nemokamais keliais, pakeliui nusprendžiam, kad per Austriją važiuosim per Alpes. Po to supratom, kad tai buvo mūsų klaida, kadangi jos atėmė nemažai laiko, o vis tiek dar kada nors į Alpes važiuosim atskirai. Prieš Austrijos sieną stojam pavalgyt, kol pigu. Pirmuose keliose kabakuose kainos nemažos, randam pigesnį, išsirenkam kažką iš akcijinio menu, gaunam po didžiulę porciją makaronų su mėsa. Sumokam 10€ už abu. Bevalgant pagaunam wifi ir ieškom nakvynės Austrijoje, pakeliui viskas brangu, tai teks ir šią naktį praleisti savo japoniškame viešbutyje :) Jau kalnuose randam aikštelę, lauko temperatūra žemesnė, tai jau pasimokęs nuo vakar užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant min ir palieku birbint visą naktį.
Pravažiuota 521km.
 
3 diena:
Atsikeliam, šalta, pasidarom kavos/arbatos, pagalvojam, kad kažkaip lėtai važiuojam, jau dvi nakvynės, o dar tiek mažai km prasukom. Važiuojam toliau per Austriją.

Beje, Austrijoje dujų degalinę pakeliui matėm tik vieną ir dujos kainavo labai brangiai, berods 75ct (pas mus dabar ~50ct). Ir nemokami keliai nėra jau tokie geri. Prieš Slovėnijos sieną navigacija rodo sukti į mokamą kelią, nors buvom nustatę, kad vestų tik per nemokamus. Juk nepirksi dabar vinjetės dėl poros km., tenka važiuot ratą šunkeliais. Įvažiuojam į Sloveniją. Dujos jau bagėsi, o degalinėse dujų vis dar nematyt. Tenka važiuot benzinu. Privažiuojam pirmą savo checkpointą šioje kelionėje "Vintgar" - įspūdingo grožio tarpeklis per kurį galima pasivaikščioti pirmyn - atgal. Kainuoja 4€/asm - negaila nė cento.

 

Važiuojam toliau, bet mūsų kelias uždarytas, sukam į apylanką, bet po to grįžtam į tą patį kelią. Tada jau važiuojam per siauras gatveles vedant navigacijai ir vistiek išlendam ten pat. Trečią kartą jau važiuojam pagal vietinių srautą - ir vualia, ištrūkom :) Privažiuojam ežerą Bled su pilimi saloje vidury jo. Labai gražu.

Toliau važiuojam link Ljublijanos, pakeliui sustojam mcdonalde nemokamo interneto. Susirandam nakvynę per airbnb ir dujų degalines, pasirodo jų ten nemažai, reikia tik žinoti kur :) Įdomus dalykas Slovenijoje - degalinėse niekur nėra iškabų su kainom. Kainos aprašytos tik šalia pistoletų mažom raidėm. Pakeliui stojam šalikelės užeigoje pavakarieniauti, papuolam pas rusus. Labai apsidžiaugė sutikę savus, maloniai pabendravom (taip taip, rusai lietuvius laiko už savus). Pasirodo Slovėnijoje daug rusų, kurie emigravo po to kai prasidėjo tos visos krizės. Užsakėm mėsos asorti - gavom didžiulę lėkštę įvairios mėsos su bulvėm ir visa pintine duonos, bei du bokalus alaus nemokamai :) Sumokam tik 9,50€. Atvykstam į nakvynės vietą, pasitinka mergina su vaikinu, daug visko pripasakoja ką pamatyti Ljublijanoje. Dar įsiūlo nusipirkti visokių naminių gerybių, nusiperku tik buteliuką alaus už 1,5€ - šlamštas. Butas dviejų miegamųjų kambarių su erdvia svetaine ir virtuve. Kitame kambaryje gyveno ispanų porelė, kurios taip ir nesutikau. Butas gražus, bet švaros trūksta. Kaina 23€.
Pravažiuota 447km.
 
Trumpai apie Slovėniją:
Turistų neatrastas kraštas, ypač lietuvių. Iki tol man ji buvo tik kažkoks neypatingas plemas žemėlapyje. Visur labai gražu ir spalvinga tiesiogine prasme. Jaukūs kaimukai su daug gėlių. Gražūs kalnai. Prie jūros nebuvom, tačiau daug kas minėjo, kad ten irgi įspūdinga. Žodžiu gaunat vakarietišką kokybę už lietuvišką kainą ar netgi pigiau :) Aplankyti tikrai verta. Vienintelis trūkumas - visi keliai prasti. Padangos neprakirsit, bet šiek tiek kratytis teks visą laiką.
 
4 diena.
Atsikeliam ryte, man peršti gerklę - nes prapūtė per pravirą langą. Tablečių nuo peršalimo deja nepasiėmiau. Papusryčiaujam ir varom į miestą. Iš įžymybių - drakonų tiltas (nesužavėjo), tiltas stiklinėmis grindimis (įdomu) ir trys tiltai vienas šalia kito (tiltai maži, pėsčiųjų, todėl nieko įdomaus nepamačiau). Tada pakylam į pilies kalną ir grožimės panorama. Šiaip, miestas jaukus, nėra jokių babajų, bet išvaizda nelabai kuo skiriasi nuo kitų Europos miestų.

Toliau važiuojam link Kroatijos. Pakeliui prisimenam, kad reikalinga vaistinė. Užvažiuojam į pirmą - dirba iki 13val (dabar laikas 13:20). Pakeliui apvažiuojam dar kokias tris - visos iki 13val. Įvažiuojam į Kroatiją, nors ji jau Europos sąjungoje, tačiau pasienis vis dar yra. Po sienos įvažiuojam į pirmą vaistinę pakeliui - dirba iki 15val., o dabar jau 15:20 :( Įvažiuojam į Zagrebą, čia aplankom dar kokias 4 vaistines - visos jau uždarytos. Taip pasiekiam savo pagrindinį tikslą šiame mieste - bokštą ant kalno iš kurio atsiveria visas miestas. Kainuoja apie 3€/asm. Eurų neima, bet ima korteles.

Čia pat turizmo informacijoje sužinome kur randasi veikianti vaistinė ir kur galima pasikeisti valiutos. Viskas pasiekiama pėsčiomis. Taip pat labai pasiseka - čia pat visur bokšto teritorijoje nemokamas wifi, kurio pagalba susirandam nakvynę per booking.com. Ieškom kur pavalgyt, visur brangu, bet surandam grill-bar, kur už dvi porcijas ant grilio keptos krūtinėlės su vienu puoduku arbatos sumokam apie 11€. Miestas vėl gi - eilinis Europos didmiestis, mums jau nieko naujo. Važiuojam link nakvynės, kadangi jau tamsu - renkamės mokamą kelią. Vinječių nereikia, mokėti reikia būdelėse kaip Lenkijoje, kainuoja irgi panašiai. Kai važiuoji atskirus gabaliukus mokant po kelis € neatrodo brangu, tačiau nuvažiuot per visą Kroatiją nuo Zagrebo iki Dubrovniko kainuotų apie 30€. Kaip po to supratom, čia keistis pinigus būtų apsimokėję labiau - duodi eurus, o gražą duoda vietine valiuta, kursas daug geresnis nei keityklose. Pasiekiam nakvynę, labai jaukus, tylus ir švarus kambarys. Šeimininkė pavaišina savo gamybos samogonu, taip ir nesupratau iš ko, gal iš slyvų :)
Pravažiuota 265km.
 
5 diena:
Miegam ilgai, niekur neskubam. Atsikėlę privažiuojam "Plitvička Jezera". Gražūs ežerai skirtingame aukštyje su kriokliais ir olom. Dienos bilietas kainuoja apie 14€ žmogui. Yra skirtingi maršrutai, nuo 2 iki 8 valandų trukmės. Pasirenkam 4 valandų. Šiaip tikrai gražu, bet tarpeklis Slovėnijoje buvo įspūdingesnis. Pačiame parke yra užkandinės, kainos gan adekvačios, kava 1,3€, maisto porcija apie 5€. Nepatiko, kad buvo labai daug turistų grupių, siauri vaikščiojimo takeliai, kuriuose kartais susidarydavo spūstys. Baisu pagalvoti kas ten vyksta sezono metu. Bilietus tikrino tik prie įėjimo į parką ir įlipant į laivelį. Tačiau kas nenori mokėti gali tiesiog užeiti nuo kelio - niekas neaptverta.

 

Toliau judam prie jūros, pavažiuojam atkarpą mokamu keliu, kad sutaupyti laiko. Pasiekiam viešbutį, neįspūdingas, užtat vos keli metrai prie jūros.

Randam staliukus ant kranto, pasigaminam pietus ir judam į artimiausią miestą Zadar. Pamatom jau kiek kitokį vaizdą - balti pastatai, palmės, jachtos. Pasiklausom jūros vargonų ir einam apsipirkti. Kainos šiek tiek mažesnės nei pas mus. Grįžtam į savo miestelį, nueinam į jaukų restoraną, kainos jau didesnės, nes kurortas. Sutinkam šį kartą paišlaidaut, užsakinėjam visokių užkandžių, gėrimų, sumokam 26€.
Pravažiuota 208km.
 
6 diena:

Išvykstam vaizdingu maršrutu palei pakrantę, grožimės įspūdingu kraštovaizdžiu, pasiekiam miestą Split. Ten aplankom tikrai įdomų dalyką - išlikusį senovinį miestą su labai siaurais praėjimais. Vietiniame turgelyje nusiperkam vaisių ir važiuojam toliau. Už kelių valandų pasiekiame vieną aukščiausių viršukalnių "Sviety Jure" į kurią reikia kilti apie 23km serpantinais automobiliu, todėl čia jau aš sėdu už vairo (prieš tai dvi dienas nei kiek nevairavau, nes nuo temperatūros jaučiausi kaip girtas ir tabletės nepadėjo). Dar papėdėje šlagbaumas - liepė susimokėti 7€/asm. Kylam į viršų, keliai siauri, jeigu reikia prasilenkt kažkam tenka važiuot atbulom iki artimiausios kišenės. Viena klaida ir ridensies kilomterą žemyn. Man tikras smagumas :) Viršuje žymiai šalčiau, atsiverusių vaizdų žodžiais neatpasakosiu :)

 

 

Sutinkam saulėlydį ir leidžiamės žemyn, jau sutemsta, pakeliui sutinkam laisvai vaikštančius arklius, taip ir nesupratau ar jie laukiniai ar kažkieno :) Nusileidę prie šlagbaumo jau nieko nerandam (jeigu ir čia kas nors norės suchalturint - galėsit atvažiuoti naktį, kad nereikėtų mokėt :D ). Nakvynės neieškom, nes net neįsivaizduoju kur tokioje vietoje rasti wifi. Tai tiesiog stojam pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje prie kelio. Pradžioje miegot nedavė pro šalį praskrendančios fūros.
Pravažiuota 335km.
 
Kroatija:
Nors jaučiasi, kad tai jau pietietiška šalis, labai priminė Kretą, tačiau nesijauti toli nuo namų. Visur tvarka, švara, visi keliai labai geri, malonūs žmonės, visi šneka angliškai. Dauguma turistų - vokiečiai, visur iškabos anglų ir vok. kalbomis, netgi padavėjas vokiškai šnekėjo geriau nei angliškai. Kai kurie keliautojai rašo, kad čia brangu, bet nesutikčiau. Kainos gal ir nėra žemiausios, tačiau daug žemesnės nei vakarų Europoje, užtat gauni tą pačią vakarietišką kokybę ir šiltą priėmimą, bei pasakiškus vaizdus. Jeigu svarstote ar praleisti čia atostogas - tikrai verta.
 
7 diena:
Atsikėlęs pamatau kažkokius laiptukus vedančius žemyn. Smalsumo vedamas nusileidžiu ir pasiekiu jūrą ir visiškai tuščią keliuką prie pat. Ot kaip būtų buvę gerai vakar čia miegot :( Važiuojam toliau, randam prekybcentrį kuriame nemokamas wifi, pasijugniam ir ieškome nakvynės Juodkalnijoje. Ieškome ilgai, nes pasirinkimas booking.com labai didelis, o kainos visur mažos. Užbukinam ir varom toliau.

Privažiuojam Bosniją, už jos nieko naujo nepamatom, po ~20km vėl įvažiuojam į Kroatiją. Pasiekiame Dubrovniką.

Miestas - vairuotojo košmaras. Per centrą prasukom kokius tris ratus ieškodami vietos kur prisiparkuoti, taip ir neradom, pasistatėm šiek tiek ant linijos, iš karto pribėgo vietinis kroatas ir įspėjo, kad policija nubaus greit. Važiuojam ieškoti toliau, randam vietą tik už 2km, pasistatom, stovi ženklas, kad parkingas mokamas, gretima mašina jau su bauda už lango, o automato kur mokėti nėra. Apeinam viską aplinkui 0,5km spinduliu, bet jokio automato nerandam, žmonės taip pat nežino. Už lango palieku vakarykštį parkingo lapelį, laikas sutampą, tik diena kita. Gal praslysim, o gal ir ne :) Jeigu ne, tai bauda ne tokia ir didelė - 17€. Nueinam į centrą, vienintelė verta dėmesio įžymybė - gynybinė siena, kuri iš arti visiškai neįdomi. Grįžtam į mašiną, baudos nėra - valio! :) Sugaišom labai daug laiko, o nieko nepamatėm. Toliau kylam į kalną iš kurio atsiveria visas miestas ir ta pati gynybinė siena. Vaizdai pasakiški.

 

Judam link Juodkalnijos, pakeliui stojam apsipirkti, kad išleisti likusius kroatiškus pinigus. Įvažiuojam į Juodkalniją. Čia jau jokiais įspūdingais kraštovaizdžiais ar kurortais nekvepia (neskaitant kalnų šone), iškart pasijaučia, kad išvažiavai už ES ribų, visur trūksta tvarkos ir švaros, daug šiukšlių. Visas kelias palei pakrantę - kaip vienas nesibaigiantis miestelis su daug visokių pramoninių dalykų šalikelėse, nieko turistinio nėra. Labai daug policijos pakelėje, kaip kažkada Lietuvoje, 90km atkarpoje matėme gal 5 ekipažus, kažkas šaudė greitį, kažkas šiaip stabdė, tiesa kiek pastebėjau tik vietinius. Privažiuojam vietą kur galima arba plaukti keltu arba važiuoti ratuką aplinkui. Kadangi jau temo, tai ėmėm keltą, kainavo 4,50€ mašinai.

Pasiekėm nakvynės vietą, kuri labai nuvylė. Nors kaina buvo žema - 27€ dviem naktim, bookinge reitingas buvo labai aukštas, beveik 9, tačiau realiai neatrodė net ant 5. Tuo metu vyko remonto darbai, visur mėtėsi statybinių medžiagų ir t.t. Buvo gan triukšminga ir daug kitų minusų. Labiausiai nusivylėm todėl, kad čia nakvynę ėmėm dviem naktim, kad vieną dieną pailsėt, pasidegint ir t.t. Net buvo minčių nelikt antrai nakčiai, bet pagalvojau, kad atostogose ne viešbutis svarbiausia. Pavakarieniaujam romantiškame viešbutyje ant jūros kranto. Vėl imam mėsos asorti, gaunam didžiulę mėsos lėkštę, kurios užtektų 4-iem žmonėm + salotos, alus, vynas - už viską sumokam 12€. Bent jau kainos džiūgina :) Tiesa, nepatiko, kad už duoną paskaičiavo papildomą 1€, nors net neklausė ar jos reikia. Ir nebuvo labai skanu.
Pravažiuota 256km.
 
8 diena:
Atsikeliam neskubant, lova nepatogi, po jos abiem skauda kaklą. Einam prie jūros, deginamės, maudomės, oro temperatūra 27, jūros vanduo šiltas. Tiesa paplūdimys ne smėlėtas, o akmenuotas. Po to einam pasivaikščioti per miestelį Bar. Tikėjomės rasti kažkokių pramogų, kokia valtim paplaukiot - bet nieko neradom. Miestelis tuščias, nuobodus, nieko gražaus nėra. Viduryje miestelio didelė pieva, vidury pievos krūmai, o krūmuose čigonai pasidarę mini taborą :D Bet daugiau Juodkalnijoje neteko matyti čigonų ar babajų.
Pravažiuota 0km.
 
Juodkalnija:
Kaip jau minėjau - jaučiasi, kad tai ne ES valstybė. Tiesa, turi įsivedus eurą. Žmonės gan malonūs, bet Kroatijoje ir Slovėnijoje buvo malonesni. Jeigu Kroatijoje viskas buvo pusiau angliška - pusiau vokiška, tai čia jau viskas pusiau angliška - pusiau rusiška, nes ten daug rusų oligarchų, kurie perka vietinį NT. Keliai prastoki, vairuotojai vairuoja blogai, dažnai išlenda iš šalutinio, nepraleidžia pėsčiųjų, važiuoja daug lėčiau nei leistinas greitis, naktį važiuoja be gabaritų ir t.t. Žodžiu šalis nepatiko. Pervažiuot per jos kalnus pasigrožėt vaizdais verta, bet likti atostogauti bent jau aš nelikčiau vėl.
 
9 diena:
Atsikeliam ir važiuojam į sostinę Podgoricą. Visiškai nieko nepamatom - kažkoks nedidelis miestas lyg koks Alytus, tik baisesnis. Važiuojam toliau link Bosnijos - Sarajevo. Važiuojam palei tarpeklį su upe, pakeliui maži tuneliai olose, lyg kokiam senam NFS žaidime - labai gražu :)

Privažiuojam Bosnijos sieną kuri yra siauras medinis tiltukas. Po to veda labai prastas vingiuotas pusiau asfaltuotas kelias, kuriame daugiau 50 neįsibėgėsi. Net negalėjau įsivaizduot, kad tarp dviejų Europos sostinių gali būti toks kelias. Bet po pirmo didesnio miestelio kelias jau tampa normalus. Užsukam į degalinę - dujos 32ct, benzinas 83ct - pasaka :) Priima ir kortelėmis ir eurais geru kursu. Vedami uolų privažiuojam Sarajevą. Miestas iš karto labai priminė Vilnių :) Buvo daug pastatų likusių sušaudytų po karo, keli netgi subombarduoti, tarsi specialiai palikti atminimui.

 

Tačiau nepaisant apšaudytų pastatų miestas neatrodo apgriuvęs - kaip tik labai gyvybingas. Pačiam mieste žiūrinėjom kur pavalgyti - kainos buvo didelės, jau išvažiuodami iš miesto sustojom pakelės užeigoje, kur padavėjas nešnekėjo nei angliškai nei kaip kitaip, kokybės irgi truko. Užtat pavalgėm už 4,5e - sakyčiau pigiau grybo :) Prisijungę per wifi randam nakvynę pakeliui. Judam toliau, kadangi sutemo, tai važiuojam geru mokamu keliu, kuris po to baigiasi, bet paprastas kelias tranzitinis, tiesus, kilometrai sukasi gan greitai. Pasiekiame nakvynę - visas butas su virtuve pas šeimininkus privačiame name. Viskas labai švaru ir gražu, nemokamas alus, mineralinis ir obuoliai nemokamai :) Kainavo 23€ nakčiai. Labai gaila, kad ne tokį būstą turėjom praėjusias dvi dienas...
Pravažiuota 446km.
 
10 diena:
Prieš išvažiuodami iš Bosnijos prisipilam pilną baką pigaus benzino, dujų ir pavalgom vėl už 4,5€ :) Kroatiją pervažiuojam mokamais keliais gan greitai, įvažiuojam į Vengriją, pasienyje šį kartą kažkodėl į mus įtartiniau žiūrėjo nei įprastai, bet nesikabinėjo. Pirmoje degalinėje perkam vinjetę, tiesa dabar nebereikia klijuoti jokių lipdukų ant lango, kasininkė suveda mašinos nr į aparatą ir atspausdina čekį. 10 dienų kainuoja 11€. Vengrijoje stojam apsipirkti, labai pigus alkoholis, beveik visas vynas po 1€ už butelį, brangiausias vynas kainavo gal 4€ :) Užtat dujos brangios, beveik 70ct/l. Įvažiuojam į Slovakiją, vinjetę perkam ant sienos, yra specialus pardavimo pastatas, sistema ta pati kaip ir Vengrijoje. Bratislavoje pastovime kamštyje, jau sutemus pasiekiame Lenkiją. Nusprendžiame apsipirkti dabar, kad išnaudoti laiką ir mažiau vairuoti tamsoje. Apsiperkame sėkmingai, važiuojam link namų, nuo Katovicų jau tuo pačiu keliu. Nenakvojam, vairuojam pasikeisdami ir pasiekiam namus priešpiet.
Pravažiuota 1726km.
 
Reziumė:
Kelionė labai patiko, tikrai daug ką pamatėm, o kainavo palyginus nedaug. Šalys gražios, įdomios, žmonės malonūs, kainos nedidesnės už lietuviškas. Nėra babajų, bomžų, narkomanų, poprošaikų ar kitokio erzinančio brūdo. Dujų yra visur, tik reiktų pasižiūrėt kur yra degalinės www.mylpg.eu, iš ten taip pat galima parsisiųsti poi į navigaciją. Popierinių pasų ar vizų nereikia, visur pasieniuose tinka ID kortelės. Mašinos dokumentus ir žalią kortą prašė tik Bosnija ir Juodkalnija. Niekas nei mašinos nei daiktų netikrina, net išlipti nereikia, tiesiog per langelį paduodi popierius. Didesnių eilių pasieniuose nebuvo, ilgiau nei 5min niekur neužtrukom.
 
Mūsų fail'ai:
Namie neišsirinkom tikslaus maršruto ir neperpaišėm jo į popierinį atlasą kaip tai darom visada. Dėl to keliose vietose grybavom ir gaišom laiką rinkdamiesi maršrutą navigacijoje.
Per tranzitines šalis kaip Čekija ir Austrija reikėjo šaut tiesiai kuo greičiau, kad kuo daugiau laiko liktų pagrindiniam tikslui.
 
Techninė info:
Nuvažiuota 4885km.
Kelionė kainavo 720€ su viskuo. Nevaikštant per kabakus ir dažniau miegant mašinoje galima būtų tilpt į 500€ ar net mažiau. Jeigu pasiimti mažesnę, ekonomiškesnę mašiną (pvz civicą ar corolla su dujom), važiuoti tik nemokamais keliais, miegoti tik mašinoje arba palapinėje, tai galima išleisti vos kelis šimtus, nes mūsų atveju kuras kainavo tik 257€. Palyginimui kelionių agentūroje panaši kelionė tuo metu kainavo 1000€ dviems neįskaičiavus maisto, tai būtų lėktuvas pirmyn ir autobusas atgal ir tik Slovėnija su Kroatija.
 
Jeigu dvejojate ar keliauti automobiliu - keliaukite kol jauni. Prisiminsite tai ilgai ir įspūdžių patirsite tikrai daugiau nei kur nors banaliai nuskrist ir savaitę pragulėt prie baseino. Aišku reikia turėti omenyje, kad pakeliui mašina gali sugesti, todėl reikia iš anksto pasirūpinti jos būkle ir apgalvoti ką darysit jeigu taip nutiks. Bet rizika to verta :)

Kai rimi kasininkui pasakiau ačiū gestų kalba, tai liko labai nustebęs :D

kol bus tokių, kurie sako, kad Lietuva švogerių valstybė, komskiai klesti ir t.t. tol ir niekas nesikeis. ir nemanau, kad yra labai protinga balsuot už partijas tik dėl to, kad jos pasisako prieš pabėgelius ir homoseksualus. ar tikrai manai, kad tai yra pagrindinė problema dabar Lietuvoje? ar tikrai esi nieko prieš gyvent dar keturis metus valstybėje, kurioje vykdomos "zadanijos", kurios švietimo ministrė ir seimo pirmininkė yra nekoNpetetingos kaimo bobos, o premjeras yra "ekonomistas" iš kurio visi juokiasi ir kuris daro gėda Lietuvai ne tik Lietuvos mastu? aišku gali sakyt, kad "tai kiti irgi tokie patys, nieks čia nepasikeis" ir taip, visur yra š..do, tas nepasikeičia taip greitai kaip norėtųsi, bet nuo kažko pradėt reikia. ir aš siūlyčiau pradėt nuo šių rinkimų. skirk laiko, kad ir valandą/dvi, pažiūrėk debatus, perskaityk partijų programas. pabandyk šį kartą pabalsuot atsakingai, o ne "šitie gėjų nemėgsta ir pabėgelius išvarys, reik už tuos balsuot, visa kita nesvarbu, nes visi jie vienodi", absurdiškai skamba, ne? pradžiai siūlyčiau susirašyt visas partijas ir pabandyt kiekvienai partijai surašyt elementarius pliusus ir minusus, kad ir paėmus pagrindinius punktus iš jų programų. ir jeigu yra tokie punktai kaip "padininsime pensijas, sumažinsim mokesčius, sustabdysim emigraciją, išvarysim pabėgelius..", bet nėra paaiškinta kaip, tai gal nelabai ir yra tas planas "kaip"?
 
taigi, labai tikiuosi, kad ne tuščiai čia prirašiau ir pažiūrėsi bent vienus debatus arba perskaitysi bent pagrindinių partijų programas. būt protingas per rinkimus ;)

Visiškai nesidomiu politika (galit mane smerkt), bet manau ne aš vienas toks. Tačiau matau forume yra tikrai nemažai protingų žmonių kurie galėtų apšviesti kelią. Taigi - už ką balsuoti ir kodėl? Prašau atsakyti konkrečiai, be nugrybavimo į lankas.
Iš karto pasmerkiu tuos, kurie sako, kad geriau nebalsuoti išvis, nes nėra už ką balsuoti. Jeigu jus nebalsuojat, tai kažkas balsuoja už jus ir TV klounai išsirenka patys.
 
P.S. Pagrindinės temos apie rinkimus nebeseku, nes ten tik 5% informacijos, o 95% užteršta visokiom nesąmonėm apie maximos kasininkes ir kolūkius.
 
Partijų sąrašas ir numeracija paimti iš oficialaus šaltinio: http://www.vrk.lt/pk686/dalyviai

Pirkau Lietuvoj is ranku kelis men naudota telefona su skytecho garantija. Sugedo viena karta, taise menesi, neuzilgo sugedo vel, taise 3menesius, kai sugedo trecia karta nuejau i skytecha ir pasakiau, kad daugiau nebetaisysiu. Tai grazino pinigus, nors ir ne mano vardu buvo pirktas. Tiesa reikejo laukt vel apie du menesius.
 
Draugas pirko tel. uz 200e mobilioj linijoj, su lizingo pabrangimu ir draudimu gavosi apie 260-280. Po kazkiek laiko apipyle kava. Kokius 2-3 menesius begiojo tarp mobilios linijos ir mobilios taisyklos, nesiojo visokius popieriukus, kol jam pagaliau pakeite telefona, ir tai dar reikejo kazkiek primoket, nes tokio pat modelio nebeturejo.
 
As uzsisakiau panasios galios kinieti uz 100, sudauziau ekrana, uzsisakiau nauja oem ekrana uz 30 ir nunesiau i taisykla kur uz 20 pakeite.
 
Kitam kinieciui pirktam uz 150 sugedo plokste, taisykloj suremontavo uz 30, nors galejau ir bandyt pasinaudot kiniska garantija, bet nebuvo laiko.
 
Taip kad dejau ant tu visu lietuvisku garantiju ir draudimu :D

Anksciau galedavai rinktis, ar pirkti turguj nekokybiska nemadinga ruba pigiau, ar parduotuvej kokybiska madinga brangiau. Po euro kainos parduotuvese padidejo apie 1-1.5 karto. Tuo tarpu kainos turguj padidejo nuo 2 iki 3,4528 karto. Taigi dabar turguj bloga preke nupirksi uz tiek pat ar netgi brangiau nei parduotuvej. Maza to, turguj nera pasirinkimo, milijonas pardaveju, o pas visus vienodas asortimentas. Uztruksi 4 valandas kol visa apeisi ir dazniausiai taip ir nerasi ko ieskojai. Pardavejai visi buduliai su zonsku bazaru. Ruko tiesiai i veida. Jeigu praeini ir nieko neperki, tai cia pat pakast pasiruose :D

Lenkai balsuoja už apsimetelius lenkus ne todėl, kad nori, o todėl, kad priversti ar įbauginti. Šalčininkų rajone jau seniai paskleisti gandai, kad jeigu nebalsuosi už lenkų akciją ir/ar tomašefskį, tai neva gali turėti problemų. Neišprusę kaimo žmonės gal ir nevisiškai tuo tiki, bet vistiek dėl visa ko nerizikuoja ir balsuoja už juos. O kai ateina rinkti balsų pas invalidus ar pensininkus į namus, tai primygtinai reikalauja pažymėti konkretų kandidatą. O jeigu pažymi kitą, tai labai supyksta.
Tai žino ir mato visi, bet kažkodėl žiniasklaida tyli.

Lenkai balsuoja už apsimetelius lenkus ne todėl, kad nori, o todėl, kad priversti ar įbauginti. Šalčininkų rajone jau seniai paskleisti gandai, kad jeigu nebalsuosi už lenkų akciją ir/ar tomašefskį, tai neva gali turėti problemų. Neišprusę kaimo žmonės gal ir nevisiškai tuo tiki, bet vistiek dėl visa ko nerizikuoja ir balsuoja už juos. O kai ateina rinkti balsų pas invalidus ar pensininkus į namus, tai primygtinai reikalauja pažymėti konkretų kandidatą. O jeigu pažymi kitą, tai labai supyksta.
Tai žino ir mato visi, bet kažkodėl žiniasklaida tyli.

Svarbiausia - gamink skanų maistą ir su meile. Ir viskas bus super. Nes pvz. Vilniuje pasiūla tiesiog tragiška - verkiant reikia daugiau vietų kur gamintų skanų (ne "fancy") maistą, su meile, kur eitum kasdien ir kur tavęs lauktų sugrįžtant. Atmetus visokias kebabines, bedvasius tinklinius restoranus, smirdančias užeigas, fancy restoranus kur vietoj maisto gauni vaizdą - lieka vos kelios vietos ant viso miesto. Deja, iki jų dažniausiai reikia važiuoti ir laukti eilėje kol įeisi. O iš tikrųjų tokios vietos turėtų būti ant kiekvieno kampo. Visi bus laimingesni. Sėkmės!

Kai rimi kasininkui pasakiau ačiū gestų kalba, tai liko labai nustebęs :D

Labai retai kažką atvarau ant pardavimo :) O jeigu ir atvarau, tai jokiais būdais nebūna dyzelis :)

Lenkai balsuoja už apsimetelius lenkus ne todėl, kad nori, o todėl, kad priversti ar įbauginti. Šalčininkų rajone jau seniai paskleisti gandai, kad jeigu nebalsuosi už lenkų akciją ir/ar tomašefskį, tai neva gali turėti problemų. Neišprusę kaimo žmonės gal ir nevisiškai tuo tiki, bet vistiek dėl visa ko nerizikuoja ir balsuoja už juos. O kai ateina rinkti balsų pas invalidus ar pensininkus į namus, tai primygtinai reikalauja pažymėti konkretų kandidatą. O jeigu pažymi kitą, tai labai supyksta.
Tai žino ir mato visi, bet kažkodėl žiniasklaida tyli.

Yra visiškai tikslinga teigti, kad prisidedi prie asilų išrinkimo. Kuo daugiau žmonių nebalsuoja, tuo lengviau išrinkti 'asilus'. Ir faktas, kad visokios bobutės balsuoja už tuos, kas daugiau prižada. Dar kokie pijokai gauna alaus ir prabalsuoja už darbo partiją, ir turim išrinktus 'asilus', nes tokie, kaip tamsta, neina balsuoti.

Nebalsuoti? Sugadinti? c'mon, kas iš to? Taigi bus išrinkti vėl tie patys. Iš visų didžiausių blogybių gal geriau išsirinkti mažiausią ir už tai prabalsuot ir dar kitiems pasiulyt? Sutinku su kitais, kad nėra čia tvarkos, seimūnai tik save žiūri ir galiausiai, kad jų per daug, bet tai taip niekas nepasikeis. Ir šiaip, įdomu kada žmonės pradės kovoti už savo geresnį rytojų

jei nebalsuosit vel isrinks juos.

Esu buvęs visose buvusios Jugoslavijos šalyse.
 
Kainos - Kroatijoje ir Slovėnijoje aukštesnės, Juodkalnijoje - arčiau Lietuvos (restoranuose brangiau nei Lietuvoje, parduotuvėse - pigiau), o Bosnijoje/Makedonijoje/Kosove - tikrai pigu. Kas pigiau - lėktuvu ar automobiliu - priklauso nuo to, kiek žmonių keliauja, kuriam laikui, ar "pagauni" gerą momentą pirkti skrydžių bilietus.
 
Ką aplankyti priklauso nuo pomėgių (gamta, istorija, miestai ir t.t.). Išsamūs mano aprašymai bendrai apie regioną ir kiekvieną šalį yra čia: Buvusi Jugoslavija: tautų ir tikėjimų mozaika

Lankiausi sia vasara keliuose balkanuse. Siaip kainos labai geros, dauguma dalyku panasios kainos arba net pigiau nei Lietuvoje. Zinoma, tokiuose vietose kaip Kroatijos kurortai (Dubrovnik, Split, Zadar, ir t.t.) restoranai daug brangesni, panasiai kaip Palangoje. Mes nakvyne ieskojomes per AirBnb, tai super pigiai gavosi (pigiau negu hostel dorm rooms) ir visur gavom naudotis virtuve. Siaip nera ka patarti daug, pasiskaitykit gidu internete, visas rekomenduojamas vietas. Zodziu, keliaukit ir megaukites! :)
 
P.S. Jei vaziuojat i Kroatija butinai Plitvice Lakes aplankykit, magiska vieta!

Kai rimi kasininkui pasakiau ačiū gestų kalba, tai liko labai nustebęs :D

Noriu pamėginti išleisti internetinį žurnalą (nebūtinai, gali būti ir internetinė svetainė), kuris būtų skirtas visiems mokantiems gestų kalbą, neišskiriant kurčiųjų, neprigirdinčiųjų ar girdinčiųjų, bet mokančių ar norinčių išmokti gestų kalbą – jie visi lygūs.
 
Kadangi visą gyvenimą augau kurčiųjų bendruomenėje, matau, jog dauguma kurčiųjų - izoliuoti, informacijos prieinamumo lygis yra labai žemas, skaitydami straipsnius žiniasklaidoje - jie nepilnai supranta sakinius, jų raštingumas yra išties prastas. Kadangi jie negali girdėti, rega perima visą informaciją - šiuo atveju padeda gestų kalba - tokiu būdu jie gauna kokybišką ir aiškiai suprantamą informaciją.
 
Todėl norėčiau sukurti (kol kas pradžiai) internetinį žurnalą-svetainę, kur žiniasklaidos naujienos, interviu su žmonėmis ir kiti niuansai būtų pristatomi gestų kalba, siekiant įtraukti ne tik kurčiuosius pranešėjus, bet ir girdinčius. Norisi didinti tą lygybės ženklą ir integraciją į visuomenę.
 
Tik..nuo ko pradėti?...

Kalbi apie auto-loads? Aš visada įdedu skelbimą ir patys tralai skambina. Nebent reikia greičiau, tada atsidarau žemėlapį ir žiūriu kuriem tralam būtų pakeliui, tiem ir skambinu. O kas liečia kainą, tai visada rašau realią kainą 300-400€ priklausomai nuo pakrovimo ir iškrovimo miestų. Nes kur ten kaikurie rašo 200€, tai niekas tokiom kainom neveža, skelbimai kabo savaitėm.
 
Jeigu nori nuo tralo, tai gaudyk tralus pasienyje. Aišku rida vistiek jau bus atsukta :D

Sveiki, su draugu prieš porą mėnesių apsilankėme Budapešte. Vengrijos sostinėje praleidome porą dienų, per kurias patyrėme įvairiausių nuotykių. Juos nufilmavome, vėliau sukompiliavome į beveik keturias minutes ir dabar dalinamės su jumis. Gero žiūrėjimo!