Django

Manau, kad galimybes sekmingai ivesti nauja prekes zenkla, skirta butent maziems vaikams, dabar yra didesnes nei kada anksciau. Siuo metu kaip tik vaikams ruosiu stilingus drabuzius su spauda. Tikiuosi startuot su siuo projektu dar pries Kaledas. Palinkeciau nesnaust, nes pries didziasias sventes nei zaliavos, nei paslaugu tiekeju nesimeto. Sekmes.

O kodel visi motyvacijos iesko tyliai pasislepe? Gal reiketu rasyt forume temas ir klausti, kas tam tikru profesiju zmones ikvepia. Tas pats ikvepimo supratimas dabar yra iskreiptas ir nudailintas vakarietisku verslo stabu citatomis. Motyvuoti turetu zinios, galimybes bei inovacijos savo srityje, o ne visus be isimties palieciancios kalbos apie juodadarbe dabarti bei prabangiomis atostogomis kvepiancia ateiti. Uzveskit tema, jog esate perekupas ir paklauskit tokiu paciu, kaip jie randa motyvacijos dirbti. Jei esat santechnikas, uzveskit tema apie tai, paprasykit informacijos is savo kolegu. Programuotojai to nuolat klausia, nors jiems ir siaip ieskot lengviau placiajame internete. Daugiausiai motyvacijos paieskose atsiduria negabus, tingus ir rutinoje paskende zmones. Tad Jums ir butu sis patarimas - pradet pasikliaut savo srities zmonemis.

Negaliu palyginti paslaugu kokybes, bet telia aptarnavimas sukelia mintis apie smurta. Teko ilgai ir nuobodziai su jais diskutuoti, o jie negalejo pasiulyti iseities mano situacijoje. Tada as paklausiau, kiek kainuotu netesybos, ir prasidejo malonus bendravimas bei ikalbinejimas "taip nesielgti". Tokios dviveidiskos kontoros net tarp banku nerasi.

Tai viskas ir yra netikra. Cia gyvenimas ir yra lyg zaidimas.Atejom pasisemt patirciu ivairiu ir viskas. Kai mes ta gyvenima sureiksminam visa, tada norim buti patys geriausi, turtingiausi, graziausi, turet auto afigienas,namus, populerus, pripazinti kad visiems patiktume. Ko pasekoje pradedam lipti kitiems per galvas, kad pasiektume ivairius tikslus ir relizuotume save. Ir ka pastebejau kuo labiau lauzomes del kazkokiu tikslu, galiausia nepaeina nieks, nes ziauriai viska sureiksminam.Kas baimes liecia ir nerima, pamastykit kas gali blogiausia jums nutikt. Bomzai kokie liksit ar papjaus kas, uzmus, galiausia mirsit. Ar del to reiktu labai pergyvent? nemanau. Tai jei nebijot mirties, tai reiskia neverta nieko bijoti paemus toki fakta. Juk negali visalaik viskas but vien gerai arba amzinai sektis, pakilimai, nuopoliai kamuoja kiekviena neisvengiamai. Vienam tas pats dalykas yra gerai, kitam blogai. Visi vertinam viska pagal igautas zinias, patiriys praeityje susikaupusias.

Nieko nesupratau

Ka pastebejau, kad labai jau sunku atskirt visas tas psichologines problemas. Is aprasymu kazkuo primena horoskopus ar tiesiog kitas ligas - skaitai ir atrodo, kad tau cia. Skaitai kita - irgi randi tiesos. O siaip idomus dalykas. Tikriausiai buciau milijonierius, jei galvociau, kad as neegzistuoju ir kad visa tai tik kazkoks zaidimas.

daryk pirmyn, ko lauki? :D o pats irgi is savo varpines :) tu naudojies kasdien, as ne :))

Ka daryt?

tu rimtai? :) vyrai pasta ne visi naudoja, arba kaip as karta i 4 dienas patikrinu laiskus, buna jog pora menesiu, net emailo neissiunciu :) o jau kas liecia moteras, tai joms tas emailas, jog fb paskyra patvirtinti, maximum :D

Geras pavyzdys, kaip nereiketu vertinti pasaulio pagal savo varpine. As atsikeliu ir uzmiegu su el.pastu, o tokiu zmoniu, tikiu, yra nemazai. Gal ne butent si ideja, bet naujas ir inovatyvus el.pastas patrauktu mano aki.

Užkandinių kioskų pilna, bent didžiuosiuse miestuose, kiekviename rajone nesunkiai rasi net ne po vieną, o daugiau. Taigi, turi pasiūlyti kažką tokio, ko neturi konkurentai. Taigi pvz vietoje picų pasiūlyk kažkokio įdomesnio maisto, kuo būtų tavo užkandinė išskirtinė, picas, kebabus ar hotdogus siūlo vos ne kiekvienas kioskas, bet tu pvz gali siūlyti išskirtinai vegetarišką, arba tarkim sveiko maisto užkandinė. Sveika gyvensena ir ekologija kiek man teko pastebėti šiuo metu labai populiarėja (bent jau mano aplinkoje). Ir šiaip, nusitaikęs į konkrečią klientų grupę galėsi lengviau plėsti nuolatinių klientų ratą.

Na tai tokie mano pastebėjimai, gal per skubėjimą nelebai aiškiai parašiau, bet suprasi :)

Nezinau, man tas isskirtinumas versle nesiziuri. Siaip jau beveik neimanoma padaryti to paties, tad viskas nuo visko skiriasi. Nemanau, kad butina i meniu itraukti kazka, ko zmones ir girdeje nera - uztenka, kad tas pats paninis butu kitokio skonio, kas, savaime aisku, ir bus. Tiesiog zmones, kurie nori kazka pradet, labai jau perdeda galvodami, kaip reikia issiskirt is kitu. Reklama, kurioje skelbiamasi unikalumu, suveikia viena syki. Cia mazdaug butu galima perfrazuoti ta patarle "pasitinka pagal kazka, o palydi pagal kazka". Tai isskirtinis kebabas bus isskirtinis, kol tu jo neparagausi. Tada jis tau nebus toks isskirtinis, nes bus pazistamas. Ir antra karta zmogus gris ne del to, kad isskirtinis, bet del to, kad patiko.

Kad ir trolinimas cia, gal kazkas kitas susimastys ties tuo, ka rasom. Daugelis zmoniu apsesti pelningais verslais, nors ne nemato ten saves. Tas veda i nepilnavertiskuma bei depresija. Nors vis dar nesu tikras, ar ir lohai gali but apimti depresijos.

Gal ir uzdirbsi pinigu, bet pagalvokime apie pati darba. Ko gero, reikes pradeti nuo meniu pasiruosimo - susigalvoti, ka gaminsi: kokia bus bandele, kokia mesa, darzoves, padaza reikes isekspermentuoti paciam. Reikes susirast visu siu dalyku tiekejus. Tada reikes pasiskaiciuoti, kiek kainuos nuolatos tureti darzoviu ir padazo. Juk maistas genda. Po menesio ar dvieju lyg ir atsakome i klausimus del meniu sudarymo. Dabar ne ka mazesnis darbas del koncepto - kaip atrodys tas tavo kioskas: norisi grazaus, jauno kliento aki traukiancio ar norisi tokio, kuris nekelia apetito bei pasitikejimo. Pavadinima uzdesi individualu ar tam laiko negaisi ir savo uzkandine pavadinsi "uzkandine"? Kiosko konceptas sugalvotas, apipavidalinimas aiskus, tereikia pasimatuot, kokio dydzio bus virtuve - aisku kaip diena, jog niekada nebuvai susidures su maitinimu, tad reikes isstudijuoti, ka ir kur patatyti, kad darbas butu nasesnis ir kad viena diena nenusiplikyt savo kiausu verdanciu aliejum. Iranga susipirkt ilgai netruksi, bet susizinot, kokios butent tau jos reikia - yra reikalu. Kai jau turim kioska, meniu, mesa kebabui ir pati kebaba, ne tiek daug ir belieka - visi tie nematomi dalykai: mokesciai, leidimai, reklamos, pelno auginimo strategijos ir kitos linksmybes. Turbut tu nenoresi pats stoti prie sios uzkandines vairo, tad reikes ir zmogiskuosius isteklius perprasti - elgtis su darbuotoju taip teisingai, kad siam nesinoretu imt laisvos dienos, kai vos snarglys istista. Kasdienis tavo darbas bus vazinet i parduotuves ir uzpirkinet majonezus su kopustais. Investaves tiek pinigu, laiko, pastangu ir nervu, ne kazin kokius aukso kalnus besikraudamas ir dar rizikuodamas, jog bet kuria diena gali nebeateit klientai, tavo darbas vis tiek bus majonezai ir kopustai. Rimtai, Kestai?

Ieskau ir as, kas be savanaudisku paskatu ir kitu piktu keslu man nemaokamai pridarytu dizainu rubams. Bet reikia tik aukstos kokybes unikaliu dizainu. Ir kad paaiskintu peripetijas sios sferos. Butini visi uzkulisiai pateikti detaliai. Ieskau jau metus laiko, bet vis niekaip nerandu. Galiausiai, zmones, kurie pries tai atrasinedavo i feisbuka, dabar mane uzblokave, o uzdarbio zinutese tik viena skaiciu visada matau - 0. Nesuprantu, ar daug prasau, ar tiesiog niekas nesupranta, kaip tai daryt.

Penkios zinutes, o tu jau kaip smelis prezervatyve

Butent, kad pasilazdavot visi moka, o padaryt pelninga projekta - ne visi moka. Kadangi ne visi tai moka, persasi prielaida, kad tie, kas moka, nenori, kad tai zinotu tie, kurie nemoka.

Is kitos puses skamba taip: tie, kas jau moka, kazkada nemokejo, bet niekas ju taip paprastai neismoke - jie turejo dirbti, laika aukoti, laisvalaika apsikarpyti, pasiruosti ir islikti motyvuotiems. Petrai, juk nesi pasiruoses idet cia darbo. Kam tau tusti pezalai.

Bet tu taip kartas nuo karto paskaiciuoji ivairius verslo modelius. Ar nemanai, kad kazkur esti problema?

Esu potencialus pirkejas. Jei paneigsi, kas cia parasyta, gal ir sutartume.

http://www.vieninervai.lt/pranesimas/zilvinas-ciurlionis-gcj/

Nieko nelaukdamas gali nebent subine palaizyt. Netikiu, kad atidarysi ta parduotuve ir tu pats netiki, jog atidarysi ta parduotuve. Tai gal, uzuot kazka apgaudinejes, sugrisk i realybe.

As irgi viena nupirkciau

Manau, kad nemaža dalis žmonių blogai supranta "sutvarkyto gyvenimo" sampratą. Jei nenori problemų, streso ir nemalonių staigmenų - būk sodininkas, kaip sako vienoje filosofinėje mintyje. Tiesiog gyvenk šiltnamio sąlygomis ir būsi laimingas. Bet ta nemaža žmonių dalis turi įsitikinimą, kad kažkaip įmanoma turėti ir gerą darbą, ir mylinčią šeimą, ir būti pripažintiems taip vertinamose srityse. Niekas neateina be pasėkmių ir be pastangų. Turi gerą darbą - reikia dirbti. Turi mylinčią šeimą - reikia ją saugoti, reikia pasitikėti. Nori būti pripažintas visuomenės - turi mylėti, o svarbiausia - turėti aistrą tam.

Nemanau, kad bent vienas iš mano draugų yra susitvarkęs gyvenimą, bet tikrai ne vienas jų yra laimingas. Tie kasdieniai rūpesčiai, kaip ir baimė, yra būtini - tik taip mes gebame augti ir tobulėti. Pagalvok, koks jausmas būtų, kuomet viskas būtų pasiekta. Ką veiktum tuomet? Skaitytum knygą saulės paunksnėje? Šuniui medžio šakas laukuose mėtytum? Pabandyk įsivaizduoti, ką veiktum susitvarkęs gyvenimą, giliai pakvėpuok ir pabandyk tai daryti. Be jokių adrenalino išsiskyrimų ir kitokių susijaudinimų ėmus svajoti. Būk čia ir dabar, ir gyvenimas nušvis kitom spalvom.

O tai kas per mada nezinant kazka komentuoti?

Prie taves gatvej gal niekada nebuvo prieje zurnalistai su kamera ir mikrofonu? Klausimelio sutikes nebuvau, nezinau, kaip jie dirba, bet tos nuomones apklausos zinioms yra keblus reikalas -is pradziu jie graziai ir itaigiai pakalbina, tada lyg ir pakisa siek tiek informacijos, kurios taip greit isissavinti negali, iskart pakyla kamera, nors tu ir nesi apsisprendes kalbeti, o tada uzduodamas klausimas, kuris buna suformuotas pagal laidos reikalavimus. Jei esi bent kiek stipresnis viduje, gali atskirt, koks ###### malamas, bet daznai pasimauni, negalvoji ir imi sneket lyg uzhipnotizuotas.

O aš manau, kad nusišikt. Irgi siunčiau atidėjimo dokumentus: nuomos sutartį, individualias veiklas(2x), darbo sutartį prikabinęs ir pajamas buvau ir sutartį su klientų, tai neatidėjo. Argumentas buvo, kad aš žinojau, jog šauks į kariuomenę ir turėjau arba eit savanoriškai ankščiau arba nieko neveikt ir laukt. Gavęs atsakymą į prašymą, siunčiau skundą krašto apsaugos ministrui, žinoma manau ne jis tą skundą skaitė, bet atsakė, kad sprendimas yra tinkamas, nes aš turėjau arba eiti savanoriu arba laukti kol pašauks nieko neveikus.

Primena ta anekdota is filmo Natural born killers.

Praejusia savaite kaip tik maciau kaip vyras su zmona susipyko begrusdami lagamina i ta metalini ribotuva. Jei ir gaisina tavo laika bandydami igrust lagamina, tai tikrai pakelia nuotaika, kai jau reikia ji istraukt

Man krepsinis nelabai patinka. Sakau, gal tau su isprusimu panasiai

Nesutinku, yra sunu kur pvz vaikyste koks vaikas ispyre ar panasiai tai jam lieka atmintyje ir visa laika bus ramus, o pamatys koki panasu vaika ir puls, nors visa laika labai geras nors prie sirdies dek, yra teke matyti tokiu pavyzdziu.

Velnias žino tada:) Tokiu atveju būtum ne vienintelė auka, o tuomet kaip ir aišku, kad tokiu šunimi reikia rūpintis. Šiaip didžiausios problemos kyla su nuolat pririštais šunimis - tas asocialumas smarkiai kerta jiems. Vėl gi, manau, šeimininko atsakomybė, ar jis socializuos šunį, ar rūpinsis juo ir ar prižiūrės ta šunį išsivedęs į lauką. Nemanau, kad gerai paleist šunis parke - juk net ir labradorai mažiems vaikams gali pasirodyti baisūs, o tada šunimis pasitikėjimo nebejauti

"laba diena, jusu sunus pateko i avarija"

Sveiki,

esmė ta, kad reikia pasiskaičiuoti išlaidas savo naujai veiklai. Na, didžioji dalis tų išlaidų yra glaudžiai susijusi su tuo, ką darysiu, tad čia viskas aišku. Kyla klausimas tada, kai reikia pasiskaičiuoti individualias paslaugas, kurių kainoraščių nepasiskambinęs ir neaptaręs šiaip jau nesulauksi. Tarkim, noriu sužinoti įmonės internetinio puslapio bei eshopo kainą, įskaitant visus darbus, būtinus mokėjimus. Tai kaip etiška būtų pasielgti tokiu atveju? Daugybė vargo, kai iš karto imi varstyti visas tas dureles, kai pradedi domėtis procesu ir rezultatu, o paskui dingsti, nes tau reikia tiesiog pasiskaičiuoti. Tai dar būtų nieko, jei tie paslaugų tiekėjai po to pokalbio neprimintų apie save.

Tai gi, kaip reikėtų išsiaiškinti, kad ir dėl to paties internetinio puslapio? Derėtų atsiskaityt už skirtą laiką, kuomet fizinis ar juridinis asmuo nustatinėja individualaus darbo kainą? Ar tie asmenys tiesiog nurašo tą laiką kaip investiciją į potencialų klientą?

Siaip pats nesu labai drasus prie sunu. Ir nesvarbu, ar dideli, ar mazi - uzkabins praeidami, juk nepulsi gyvulio must. Daznai tai seimininko problema. Kaip ten bebutu, jau kuris laikas pats turiu kovini suni ir, nors tai yra pats taikiausias miesto suo, as pastebiu, kaip zmones jo bijo, kaip sneka uz nugaros ir pan. Bet suo toks tikrai taikus. Ka as noriu pasakyt, kad gal tau paciam tiesiog truksta kontakto su sunimis - pabutum salia, paglostytum, pazaistum ir suprastum, kad retas hamiako ir sarpejaus palikuonis puola dzinsus plesyt.