Torafter

Rinkis alkoholi

Vėl jūs ne nuo to galo pradedate - ne kalbos mokėjime yra raktas į darbą, o algoritmų ir API mokėjime. Visos dabar naudojamos kalbos yra laaabai panašios, taip sakant, jeigu mokat kokią C++ sintaksę, tai galėsit parašyt ir PHP ir kokį javascript, jau nekalbant apie C. Jei mokat Java, tai galėsite ir C# tą patį lengvai parašyti, tik, čia ne tame esmė. Reikia išmokti ne sintakses o kažkokias realiais sritis, t.y. kokį boost, node.js, .NET ir t.t. Pavyzdžiui žmogui mokančiam bent šiek tiek programuot, išmokti parašyt tokias pat programas, kaip jau rašė, kokia PHP, tai yra sekundžių reikalas, bet kas iš to? Bet koks bent kiek padoresnis programuotojas gali mėtytis lengvai tarp kalbų; bet vat išmokti kokį zend ar yii, tai vat jau reikia truputį supratimo. Jums reikia suprasti, kaip tos kalbos veikia, kuom jos paremtos, tik tada suprasite jos galimybes, galėsite savo žinias taip pat sėkmingai perkelti į kitas kalbas, frameworkus ir t.t. Pažiūrėkite į software architektus, na tarp jų ten vienos kalbos tokių specų tai nelabai rasit, bet užtat žino apie daug kalbų, žino kaip kalbos iš esmės veikia, NES TURI GERĄ SUPRATIMĄ APIE COMPUTER SCIENCE BENDRAI, žino paradigmas, dėl to ir gali architektuoti softą ir spręsti žmonių problemas.
 
Apibendrinant - mokykitės spręsti sudėtingus algoritmus, mokykitės paradigmas - objektinį, funkcinį programavimą ir t.t., galite dar kokį MVC išmokti, vistiek gana paplitęs dalykas, o ir supratimo duos.

http://teaandbiscuits.org.uk/drupal/node/77
 
paziurek cia yra VBA to UNICODE converteris, tai galesi issiversti lietuviskus sakinius i padoru unicode ir tiesiog apkeisti vietomis.

VU, jei programas vadinti tikraisiais vardais, tai:
 
Programu sistemos: software engineering
Informatika: computer science
Informacines technologijos: information technology

Manau nemazai perspektyvu turi "Medzio suvirintojo - padejejo sargo" specialybe. Pasidomek pats placiau ^_^

Nu kazinau, punktai tai teisingi, tiesa apie androidus sako. Bet pavyzdiui man, kai telefonu labai nesinaudoju, tai gerai tinka ir iphone, kai viskas paruosta, nieko ten keitinetis man nereikia, pats atsinaujina kas kiek laiko ir tiek ziniu. Na o aisku, ten norint visoki blatna softa isidiegti ir kitokiu dalyku su telefonu pasidaryti, tai geriau android, nes gali laisvai operacine tvarkytis.

Nu kazinau, punktai tai teisingi, tiesa apie androidus sako. Bet pavyzdiui man, kai telefonu labai nesinaudoju, tai gerai tinka ir iphone, kai viskas paruosta, nieko ten keitinetis man nereikia, pats atsinaujina kas kiek laiko ir tiek ziniu. Na o aisku, ten norint visoki blatna softa isidiegti ir kitokiu dalyku su telefonu pasidaryti, tai geriau android, nes gali laisvai operacine tvarkytis.

Nu kazinau, punktai tai teisingi, tiesa apie androidus sako. Bet pavyzdiui man, kai telefonu labai nesinaudoju, tai gerai tinka ir iphone, kai viskas paruosta, nieko ten keitinetis man nereikia, pats atsinaujina kas kiek laiko ir tiek ziniu. Na o aisku, ten norint visoki blatna softa isidiegti ir kitokiu dalyku su telefonu pasidaryti, tai geriau android, nes gali laisvai operacine tvarkytis.

Nu kazinau, punktai tai teisingi, tiesa apie androidus sako. Bet pavyzdiui man, kai telefonu labai nesinaudoju, tai gerai tinka ir iphone, kai viskas paruosta, nieko ten keitinetis man nereikia, pats atsinaujina kas kiek laiko ir tiek ziniu. Na o aisku, ten norint visoki blatna softa isidiegti ir kitokiu dalyku su telefonu pasidaryti, tai geriau android, nes gali laisvai operacine tvarkytis.

Kolegijoje, savo baigiamuoju, darbu gavai specialybe, o ne mokslini laipsni. Universitete, bakalauriniu darbu, tu apsiginsi bakalauro laipsni, kas nera tas pat. Kolegijoje baigiamuoju darbu tu analizuoji kazkokia problema ir parodai kaip savo igytas profesines zinias gali pritaikyti tai problemai spresti, o bakalaurinio darbo forma yra moksline - atlieki kazkoki tyrima, sieki moksliniu rezultatu, todel darbai nera vienodi. Aisku, jeigu gerai ismanai tai, apie ka rasiai savo kolegijos baigiamaji, galetum juos remtis bakalauriniame darbe.

Kolegijoje, savo baigiamuoju, darbu gavai specialybe, o ne mokslini laipsni. Universitete, bakalauriniu darbu, tu apsiginsi bakalauro laipsni, kas nera tas pat. Kolegijoje baigiamuoju darbu tu analizuoji kazkokia problema ir parodai kaip savo igytas profesines zinias gali pritaikyti tai problemai spresti, o bakalaurinio darbo forma yra moksline - atlieki kazkoki tyrima, sieki moksliniu rezultatu, todel darbai nera vienodi. Aisku, jeigu gerai ismanai tai, apie ka rasiai savo kolegijos baigiamaji, galetum juos remtis bakalauriniame darbe.

Uff. Pagal tai kokia sudarysi eile lamoje. Pagrindi pasiulyma gausi is to, ka nurodei paciame virsuje, tik esme, kad jeigu nurodai paciam virsuj VNF o po juo punktu VF, tai i VF gali ir negauti, nes tau pagrindi suteiks VNF, todel svarbu uzdeti VF i pacius auksciausius.
 
Pasiulymus gausi pradziai pagrindi, po to jeigu kuriuose nors programose nesusirinko uztektinai zmoniu, tau ir juose pateiks pasiulymus.
 
Jeigu pvz dejai 1. vieta specialybe A, 2. vieta specialybe B, net jeigu tavo konkursinis balas butu auksciausias jose abiejuose, bet jet jeigu B surinks pilna kursa, pakvietimo i B negausi, nes jau turesi pakvietima i A.
 
Nu jei kas nors idomu, tai klauskit konkreciau.

Niekas moksleivio tikrai neimtų, universitetų studentus jau sunkiai ima, o mokyklinius tai no chance. Žinau atrodo keistai kad maždaug - ai dariau php puslapius čia beveik viską ko reikia moku, galėčiau gan laisvai dirbti, na bet vis tik, jei ir moki viską ko reikt (Kas yra labai mažai tikėtina), tai tikrai neturi komercinės darbo patirties ir darbo komandoje išmanymo, taip sakant, efektyviai reikia kad kažkas prie tavęs visada sedėtų kad ko nors nesugadintum, kad kas nors tau visada paduotų konkretų darbą daryti kad nepridarytum ko nereikia ir t.t., kas nors kas visada tikrintų ką darai - t.y. ar tavo kuriamas kodas atitinka elementarius kokybės standartus, - kad tokį produktą yra negėda shippinti užsakovui. Na ir visą šitai paėmus, tai išeina kad kažkur pusė vieno darbuotojo etato nueina tavo priežiūrai, o žinant kad tu dar mokaisi, neesi studentas, tai nėra net potencialo įmonei tikėtis kad šie "apmokymai" atsipirks tuo, kad vėliau dirbsi pas juos. Tai grubiai paėmus - realaus, gero darbuotoju nuimi 50% našumo kad tave prižiūrėti, net jeigu ir kompensuoji tuos 50%, tai tikrai su didesne klaidų rizika, kurias jeigu kas nors praleis, po to reikės dar kažkam papildomai taisyti.
 
Na nenoriu pasakyti kad 0% kad rasi tokį darbą, bet šancai tikrai netoli 0.

Nu niekas niekur nieko ipatingo neparuosiu, informatikas baigias niekur nemokesi programuot, nes kad to ismoktum reikia laisvu metu prie projektu dirbti ir t.t. Einant darbintis, visi darbdaviai supranta, kad tos zinios kurias tu gavai aukstojoje yra niekines realiame pasaulyje. Tai is esmes belieka tai, kad baigdamas koki sudetingesni VU ar KTU tu pasirodai kad tu kazkoki mastyma, nes sugebejai tas visas matematikas ir fizikas ir t.t. praeiti, darbdavys mato kad turi truputuka logikos.
 
Cia jau pastebejau paskutiniu metu vyksta toks common misconception, mazdaug "Istoju i informatika, lengvai rasiu darba, daug uzdirbsiu" - nope.png, visas jusu galybes rasti darbui sukurs tai, ka veikiat ir kokius igudzius igijote laisvu laiku, diplomas tik parodys koki bendra pasaulio suvoki ir kiek logikos turite.

Nu niekas niekur nieko ipatingo neparuosiu, informatikas baigias niekur nemokesi programuot, nes kad to ismoktum reikia laisvu metu prie projektu dirbti ir t.t. Einant darbintis, visi darbdaviai supranta, kad tos zinios kurias tu gavai aukstojoje yra niekines realiame pasaulyje. Tai is esmes belieka tai, kad baigdamas koki sudetingesni VU ar KTU tu pasirodai kad tu kazkoki mastyma, nes sugebejai tas visas matematikas ir fizikas ir t.t. praeiti, darbdavys mato kad turi truputuka logikos.
 
Cia jau pastebejau paskutiniu metu vyksta toks common misconception, mazdaug "Istoju i informatika, lengvai rasiu darba, daug uzdirbsiu" - nope.png, visas jusu galybes rasti darbui sukurs tai, ka veikiat ir kokius igudzius igijote laisvu laiku, diplomas tik parodys koki bendra pasaulio suvoki ir kiek logikos turite.

Nu niekas niekur nieko ipatingo neparuosiu, informatikas baigias niekur nemokesi programuot, nes kad to ismoktum reikia laisvu metu prie projektu dirbti ir t.t. Einant darbintis, visi darbdaviai supranta, kad tos zinios kurias tu gavai aukstojoje yra niekines realiame pasaulyje. Tai is esmes belieka tai, kad baigdamas koki sudetingesni VU ar KTU tu pasirodai kad tu kazkoki mastyma, nes sugebejai tas visas matematikas ir fizikas ir t.t. praeiti, darbdavys mato kad turi truputuka logikos.
 
Cia jau pastebejau paskutiniu metu vyksta toks common misconception, mazdaug "Istoju i informatika, lengvai rasiu darba, daug uzdirbsiu" - nope.png, visas jusu galybes rasti darbui sukurs tai, ka veikiat ir kokius igudzius igijote laisvu laiku, diplomas tik parodys koki bendra pasaulio suvoki ir kiek logikos turite.

"unsigned long long" naudok tam savo sauogijimui...

Tu būk geras ir neklausinėk po kiekvienos mažiausios problemėlės „kaip čia padaryti“, o iš pradžių pats pabandyk susitvarkyti. Nes galiausiai būna taip, kad tau neišeina kažkas ir tu net nesugebi papasakot, kas tau neišeina. Va pavyzdžiui paskutiniai forumo įrašai, tai tik kažką ne į temą klausinėji.
 
Toks jausmas, kad kai gauni kokį kompiliatoriaus error'ą, tu net nepažiūri, kurioj eilutėj jis yra, o iškart printscreen'ą darai ir tiesiai į forumą.
 
Jeigu nori, kad padėtumėm, tai konkrečiai sakai, kas negerai, pateiki viską ką turi, pažymi, kuriose eilutėse error'ą metą ir kuriose vietose negerai skaičiuoja. Ir iš kur mums žinoti, kokias gi nesąmones į tą ekraną meta? O dažniausiai tu tiesiog „kodas ilgas, todėl nerodysiu. Nieko neskaičiuoja, padėkit.“
 
Žinai, kaip vyksta debug'inimas? Paimi popieriaus lapą ir pagal programos duomenis apskaičiuoji visų kintamųjų reikšmes. Tada programoje pridėlioji po cout'ą kiekvienam kintamajam arba po kiekvieno sudėtingesnio skaičiavimo. Jeigu kažkurioj vietoj rezultatai skiriasi nuo tavo ranka suskaičiuotų, tada žinai, kad ten ir problema. Kaip matai, šitas algoritmas neturi komandos „parašyti žinutę forume“, nes tai atliekamai, kai jau nebeturi minčių, kas negerai (o tokią stadiją pasieki, na, tarkim, bent jau po pusvalandžio–valandos debug'inimo).
 
Nes nu rimtai, sprendi vaikiškus uždavinius ir be kitų pagalbos nei vieno neišsprendi...

1) taip
2) cia turi omenyje, kad parasytum taip, kad vertitojai dar galetu perskaityti ka parasei. Ten kokia skiryba ar panasiai tai nesvarbu, jeigu tavo komentarai iskaitomi.
3) ne, nesiskaito dvimaciu masyvu.

Nu jei bele islaikyti, tai patarimas bus - jeigu nesugalvoji nieko su algoritmais, padaryk kad bent ta default, kur duotas uzduotyje, atsakyma i faila spausdintu, nes uz tai gauni kazkiek tasku.

Nu jei masyvo neindeksuosi tai bus klaida, tai taip iseina kad tau reikia rasyti uzdarbis. Nors tu pagalvok kam tau to masyvo, jeigu tu jo apart to kart kai nuskaitai daugiau niekada nebenaudosi.

Nu kaip as tau sakiau, naudoji kintamojo dydzio masyvu visu pirma, o visu antra, tai tu net neapibrezti to i, pagal kurio dydi darai masyva, gali buti kad tas i neigiamas, todel ir luzta.

dabar tu darai: int i; // apsibreziai i, o tai reiskia tik tiek, kad atmintyje kazkokiu adresu buvo uzzymeta "stai cia stovi i", o tos vietos turinys paliktas, todel ten gali buti belekokie bitukai, kurie automatiskai is to i padaro kazkoki integeri. double masyvas[i]; ///////////////////// blogiausiu atveju darai: int i = 10; double masyvas[i]; siuo atveju i yra kintamasis, todel cia yra "variable size array"; /////////////////////////// ka tau reiketu daryti #define max 100 int main() { double masyvas[max]; } Arba gali koki: const int max = 100; int main() { double masyvas[max]; }

#define max 100
 
tai yra preprocesoriaus komanda ir ji tau ta 100 tiesiog ihardcodina, o
 

const int max = 100
 
tai tau dinamiskai ikelia tai 100, bet is esmes tai jos daro ta pati.
 
O konstanta tai siaip apibrezia, kad tas tavo daiktas yra pastovaus dydzio ir nekis (nu nieko naujo is matematikos nepadaryta cia), yra dalyku kurie paremti tuo, kad kazkuri ju dalis yra pastovaus dyziu.

Begin s:=s+intervalas[i]; End;
 
Funkcijoj taip for pasikeisk