SauliusVy

Sveiki,
 
Esu naujokė. Netikėtai užklydau į šį forumą. Kaip ir visi jį radau ieškodama interneto platybėse atsakymų į iškilusius klausimus. Kadangi esu žingeidi, tai klausimų kyla nemažai.
 
Kadangi vis dėl to tai yra prisistatymas, tai trumpai apie mane:
 
Esu mobiliųjų telefonų fanatikė. Prieš keletą metų dirbau juos remontuojančioje įmonėje, turėjau garbės nesudėtingus remontus atlikti ir pati, nors pareigybės buvo administracinis darbas, bet stebėdavau techniką ir bandydavau bandydavau bandydavau.... Tik nelituodavau, nes amžinai dreba rankos :D
 
Domiuosi naujomis technologijomis, kadangi įdomios visos sritys tai žinios gana paviršutiniškos, bet tobulumui ribų nėra.
Esu prisilietusi prie puslapių kūrimo. Taip pat turėjau reikalų su UAB įkūrimu, taip kad nesvetima man ir ši virtuvė.
 
Forume tikiuosi rasti bendraminčių, plėsti IT žinias ir semtis idėjų. Juk sėdėti vietoje ir nieko neveikti laaaaabai nuobodu. :rolleyes:

„Linkedin“ ir „Microsoft“, Silicio slėnis ir Londonas. Tokios įspūdingos yra pirmosios vos prieš porą metų informatikos studijas Kembridže baigusio KTU gimnazijos absolvento Andriaus Dagio karjeros stotelės.
 
Plačiau: http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/23-metu-lietuvio-karjeros-pradzia-kembridzas-linkedin-microsoft.d?id=67744644
 
Asmeninis komentaras: viena iš pozityvesnių naujienų. Žmogus ne tik kalba protingai, bet ir pasielgė taip - įstojo į Kembridžą, kur visi keliai atviri. Patiko pasakyta mintis, kad Lietuva galimybės nei kiek neprilygsta JK.

Dėkui :) Kuomet gyvenime nemyli savęs ir nematai prasmės tobulėti, lieka tik padėti atrasti tą džiaugsmą kitiems teikiant kažką, kas turi naudos.
 
P.S. Programuoju nemokamai ir toliau. PM.

galesi tankistas but, nereik nieko daug matyt, gaza iki dugno ir varyk tiesiai px :D

versliukai.lt, uždarbis.lt, rekomendacijos, čia mano būdai gaut užsakymų. Gali dar ir odesk.com pamėgint.

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Aš taip laukiu Jūsų, 2015-ieji… Dirbdamas (na, su pertraukomis) apie 17 metų, aš žinojau, kad tokie metai ateis. Skamba sarkastiškai? Ne, nelaikau savęs kažkokiu pranašu, ekstrasensu ar panašiu į juos žmogumi. Tiesiog, su Laiku keliauja ir visa Žmonija. Visa mūsų sistema, visuomenė, supratimas, požiūris ir taip toliau. Šiandien, po didžiųjų metų švenčių, nusprendžiau dar kartą parašyti apie darbo rinką. Ir, mano akimis, besikeičianti demografinė statistika verčia darbdavius jaustis beviltiškai. Pasistengsiu paaiškinti, kodėl…
 
Augant kartoms, talentų proporcingai mažėja
 
Nedarbingumo rodikliai krenta. Ir toliau kris. Kodėl? Taip vadinama „kūdikių bumo karta“ (gimę nuo 1946 iki 1964, kai po Antrojo Pasaulinio karo buvo masiškai „gaminami“ vaikai) jau keliauja į pensiją. Sekanti karta (vadinama „X karta“, kurią sudaro gimę 1964-1984 metais) – neturi tiek žmonių, kurie galėtų užpildyti į pensiją einančių darbo vietas. Tačiau ir čia dar ne viskas: turime nedėkingus emigracijos iš šalies duomenis, pastoviai mažėjantį šalies gyventojų skaičių ir panašiai. Taigi – „X karta“ ne tik neužpildo atsirandančių darbo vietų, tačiau ir išvyksta į užsienį ir panašiai. Ir sekanti karta – „Tūkstantmečio vaikai“ (gimę nuo 1984 iki 2004 imtinai) nėra turintys pakankamai patirties, kad užpildytų darbo rinkos poreikius. Negaliu pateikti konkrečios statistikos, nes Lietuvos Statistikos Departamentas labai skurdžiai pateikia informaciją, tačiau gavau duomenis už pusę to termino: nuo 1994 iki 2004 metų, Lietuvoje gimė 388,504 asmenys. Iš jų – tik 122,637 asmenys turėjo sulaukti 18-os metų šiais metais. Skaičiai yra ne visiškai tikslūs, kadangi reikėtų raustis giliau, mirčių ir emigracijos statistikoje, tačiau bendras paveikslas yra kaip ir aiškus – darbo vietų tampa vis daugiau, o gyventojų ir galinčių jas užimti – mažiau. Ir, šioje vietoje, darbdaviai pradeda tai suprasti.

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/gimstamumas-94-04.png


Gimstamumas Lietuvoje 1994-2004 metais


 
Kaip pavyzdį, noriu paminėti programuotojus. Mano manymu – jų nedarbingumo procentas yra apie 0. Tie, kurie nedirba toje srityje – arba neturi žinių, arba neieško darbo. Nes jo visada yra. Šioje vietoje, verslas susiduria su tokia tendencija, kad jie… neturi iš ko rinktis. Ir jeigu IT sferoje nedarbas būtų panašus į šalies vidurkį (pasak LDB svetainės: 8,8 procento) – darbdaviai turėtų iš ko rinktis. Deja…
 
 
Dirbantieji jau gauna kozirius į rankas. Dabar samdančiųjų įmonių galvos skausmas – kaip pritraukti talentus į įmonę, ką jiems pasiūlyti, kad darbo vieta būtų užimta ir darbuotojas kurtų pridėtinę vertę?
 
Norite pasamdyti geriausius? Jūsų įmonė turi tapti dar geidžiamesnė!
 
Internetas, o ypač – socialiniai tinklai, labai sujaukė patį darbuotojų atrankos procesą. Personalo atrankos įmonės itin aktyviai naudojasi Facebook’u, LinkedIn’u ir kitais socialiniais kanalais, kad tik pritraukti galimų kandidatų.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/darbo-skelbimas.jpeg


Darbo skelbimas, pastebėtas LinkedIn socialiniame tinkle


 
Kai pasauliui smūgį sudavė paskutinė krizė (atrodo, kad Lietuvoje mes iš tų krizių niekada ir niekaip neišlipame) – ieškantieji darbo buvo priversti imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pastebėti. Buvo kuriami išskirtiniai gyvenimo aprašymai, kruopščiai pildomi profiliai tame pačiame LinkedIn’e ir panašiai. Visa tai buvo daroma tam, kad potencialius darbuotojus pastebėtų potencialūs darbdaviai. Tačiau šiandien – situacija yra visiškai kitokia.
 
Būtent dabar – darbdaviai turi „nertis iš kailio“, kad būtų pastebėti būtent jie, o ne konkurentai, ieškantys tokio pačio specialisto. Dabar, darbdaviai kreipiasi į „kietas“ personalo atrankos įmones, kurios sugeba sukurti įdomius skelbimus, kurios turi dideles potencialių darbuotojų duomenų bazes ir panašiai. Dabar – vyksta „darbdavių brendinimas„, jų pateikimas kaip geidžiamo prekės ženklo. Esu apie tai rašęs kiek anksčiau (straipsnį apie tai galite paskaityti čia).
 
Ir jeigu galvojate, kad stalo teniso stalas Jūsų biure pritrauks Jums talentus – labai klystate.
 
Talentai, saugokitės!
 
Kai kalbama apie darbo vietos „marketingą“ – visi žinome, kad kai kurios įmonės mėgsta „nešvarius žaidimus“. Esu jau rašęs apie tai, kaip darbo pokalbiai tampa nemokamomis konsultacijomis, tačiau „žaidimai“ su potencialiais darbuotojais neapsiriboja čia. Panašūs žaidimai yra žaidžiami ir su personalo atrankos įmonėmis. Taip pat – potencialiems darbuotojams duodami pažadai, kurių nesilaikoma. Kai kurie verslai naudojasi užsienyje patikrintomis įmonės pateikimo strategijomis, nors pradėjęs dirbti tokioje įmonėje, naujokas greitai supranta, kad tai buvo tik melagingo įvaizdžio dalis.
 
Dabar ir darbo ieškantys turi būti atsargūs. Jeigu darbo aprašymas skamba per gerai, greičiausiai – kažkas yra labai negerai. Atlikite savo namų darbus – pasidomėkite įmone, kurioje žadate dirbti. Tam tikrai yra labai daug būdų.
 
 
 
Labai nekantriai laukiu 2015-ųjų. Labai noriu pamatyti, ką pademonstruos įmonės, norinčios įdarbinti išskirtinius žmones. Ką parodys verslas, norintis augti. Kas bus žadama, kas bus daroma, kas bus parodoma ir… kas bus už tai mokama. Kas specializuojasi „branding’e“ – laukite tokių įmonių užsakymų. Kas atliekate personalo atrankas – laukite naujų klientų. Kas ieškote darbo – kelkite savo kainą. Pasiruoškite, 2015-ieji jau visiškai už kampo ir jie bus nuostabūs!
 
Gerų Jums Naujųjų Metų.

Socialiniai tinklai gali būti puikus įrankis siekiantiems išlaikyti ryšį su kitais žmonėmis, susidraugauti su kažkuo nauju ir efektyviam bendravimui. Deja, tačiau ne kiekvienas naudojasi jais pagal paskirtį. Daugumai Facebook’o vartotojų – naujienų srauto tikrinimas yra vos ne kaip darbas. Jie rašo tam, kad “susirinktų LIKE’us” (lietuviškai – PATINKA, nors man tas pavadinimas visiškai nePATINKA); jie stebi, ką veikia kiti žmonės ir tampa net apsėsti žinojimu, kas vyksta, kaip, kur ir kodėl. Dar nepamirškime ir tų, kurie Facebook’e žaidžia visus įmanomus žaidimus. Tikrai žinote tokius žmones. Na, bent jau tokius, kurie žaidžia ten bent vieną žaidimą. Jeigu tas žmogus – Jūs, tuomet reikia labai stipriai susimąstyti apie tai, kas bus, jeigu nustosite tikrinti Facebook’ą:
 
Turėsite daugiau intelekto
 
Na, sąlyginai. Jeigu Jūsų dėmesys nebus nukreiptas tik į Facebook naujienų srautą – galėsite pamatyti tai, kas vyksta aplink Jus. Galbūt reikia pamaitinti Jūsų naminius gyvūnus (šioje vietoje, manau, kai kurie skaitytojai tikrai apie tai susimąstys)? O gal reikia juos išvesti pasivaikščioti? Žinoma, kad padarysite tai. Tik po to, kai baigsite sekti tai, kas yra parašyta Facebook’e. O kur dar šiandieninės technologijos?! Dabar galima eiti kur tik nori ir neštis Facebook su savimi! Pagal potyrius – net nesijaus, kad išėjote iš namų, teisingai? Kai padedate telefoną į šalį (ar išjungiate kompiuterį) – pradedate suprasti, kad egzistuoja ir kitas – realus pasaulis. Su realiais reikalais, realiais žmonėmis. Ir jie mato Jus tokius, kokie esate iš tikrųjų – realūs. Ir Jūsų naminiams gyvūnams, draugams, artimiesiems ar antrąjai pusei – tai yra gera žinia. Jie gali su Jumis pabendrauti.
 
Padarysite daugiau
 
Kadangi rašau nemažai (o skaitau – dar daugiau) – naršau internete nemažai (skaityti: visą laiką). Mano didžiausia bėda – socialiniai tinklai. Labai nesunku išjungti rašomą straipsnį ir žiūrėti naujus pranešimus Facebook’e. Kas pakomentavo kokį mano įrašą? Kas mane paminėjo? Ir tos kelios minutės (kurias, tipo, tam skirsiu) tampa keliolika ar net keliasdešimt. Paskui – labai sunku grįžti prie straipsnio rašymo (jau šioje straisnio vietoje, tikrinau Facebook’ą du kartus). Kai išjungi viską – tada reikia kažką daryti, kad nebūtų nuobodu. O! Darbas!! Geras!!! Jeigu išjungsite Facebook’ą – galite drąsiai tikėtis, kad Jūsų produktyvumas išaugs.
 
Galėsite susikoncentruoti ties kitais dalykais
 
Buvimas Facebook’e užima daug laiko. Jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko praleidžiate Facebook’e. Ypač – kai žiūrite savo naujienų srautą. Dabar jis yra pagal nutylėjimą sudėliotas kaip “Karščiausios Naujienos” (turbūt taip lietuviškoje versijoje atrodo? Nes aš naudojuosi FB tik anglų kalba) ir įrašai/įvykiai sraute nebėra chronologiški. Geriau – susijunkite su draugais kitokiame, realiame lygyje. Nueikite kur nors. Ne, nereikia ten daryti “Check-In”! Nueikite, galų gale, į sporto salę, pasinaudokite bėgimo takeliu. Nors… Ir ant jo bėgant – žmonės naršo Facebook’e. Teko tai matyti…
 
Darykite tai, ką norite. Išskyrus naudojimąsi internetu.
 
Išsiaiškinsite, kas yra tikrieji Jūsų draugai
 
Turėti šaunią draugystę internetu nėra sunku. Keli paspaudimai “LIKE” ant nuotraukų, įrašų, keli malonūs komentarai ir… jau draugaujate. Tai nėra sunku, tai neužima itin daug laiko. Kažkam užėmė 30-40 sekundžių, kad paspausti LIKE ant Jūsų nuotraukos, parašyti kokį komentarą ir panašiai, o Jums atrodo, kad tam žmogui iš tikrųjų rūpi.
 
Tačiau, išjungus Facebook’ą – dauguma šitų dalykų dingsta. Dingsta tas netikras jausmas. Nesijunkite prie Facebook kurį laiką. Pažiūrėkite, kiek žmonių parašys Jums, paklaus, ar viskas geras, pastebės, kad Jūsų nėra? Tai padarys žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpite ir kurių, greičiausiai, net neturite Facebook drauguose.
 
Suprasite, kad žodis “patinka” nereiškia nieko
 
To mygtuko paspaudimas Facebook tinkle jau nebereiškia, kad Jums patinka įrašas. Tai tampa kaip privalomas “atsižymėjimas”, kad pamatėte įrašą, kad jį perskaitėte. Pasižiūrėkite į tai, kur spaudžiate “Patinka” iš šalies. Ar tai tikrai Jums patinka? Ar sakote žmogui, pranešusiam Jums asmeniškai, kad Afrikoje badauja vaikai – “man tai patinka”? Iš tikrųjų, mums, kaip žmonėms, patinka tik tai, kas yra mums artima, kas atspindi mus.
 
Jausitės pasiekę daugiau
 
Pabandykite išjungti Facebook’ą ir padaryti kažką, ko senokai nedarėte. Gal pagaliau parašysite tą knygą, kurią taip norėjote parašyti? Gal susitvarkysite savo daržą? Gal apsitvarkysite namus? Nuvažiuosite į parduotuvę ir nupirksite varžtus, kurie padės pakabinti tą ant grindų jau pusę metų stovintį veidrodį?
 
Beveik viską realiame pasaulyje reikia “užbaigti” ir padaryti. Neatimkite iš savęs to “užbaigtumo” jausmo. Atlikite kažkokį darbą ir pajuskite, ką reiškia jį pagaliau padaryti.
 
Atsikratysite sekėjų
 
Praktiškai visi Facebook’e turite žmogų, kuris jus “seka”. Ypač – jeigu esate moteris. Žmonės gali matyti viską, ką įkėlėte neatsargiai peržiūrėję privatumo nustatymus (ir Jūsų profilio nuotraukas) ir nepatikėsite, bet yra žmonės, kurie tai ir daro… Vaikinai žiūri merginų, kurios jiems patinka, nuotraukas. Ir nesakykite, kad taip nedarote. Merginos elgiasi taip pat, tik gal kiek dažniau. :) Žmonės, kurie nėra Jūsų draugai (ir su kuriais tikrai nesiruošiate draugauti) vis tiek gali matyti tam tikrą informaciją apie Jus. Net jeigu nesate tiesiogiai susiję – tai galima daryti per Jūsų draugų sąraše esančius žmones. Galbūt, savo privatumą ne taip jau ir saugantis (-i) draugas (-ė) pažymėjo Jus, kad einate kartu į kiną. Dabar, Jūsų sekėjas žino, kur Jūs būsite. Nenustebkite, jeigu išėję iš kino seanso, pamatysite ką nors kampe, kas alkanomis akimis spoksos į Jus. Taip tikrai gali būti. Taip, greičiausiai, net ir buvo. Tik Jūs to dar nepastebėjote.
 
Tikrai pasijausite geriau
 
Facebook’as daugumą žmonių veikia neigiamai. Labai mažai žmonių pasitiki savimi, turi mėgstamą darbą, mylimą antrą pusę, pakankamai pinigų ir yra laimingi. O štai Facebook’e pamatysite nuotraukas ir įrašus tų, kurie kaip tik tokiais Jums atrodo. Ir tokie įrašai gali turėti dvejopą poveikį – privers pasitempti arba… gniuždys Jus. Kad ir kaip būtų gaila – tačiau dažniausiai poveikis būna būtent gniuždantis.
 
Kodėl? Kažkas parašo įrašą, kurį pamatote Jūs ir dar koks 100,000 žmonių. Bent jau tiek buvo LIKE’ų prie to įrašo, kai jį pamatėte Jūs. Jūs parašote įrašą ir jis surenka… 2 “Patinka”? Vieną – iš pusbrolio, kitą – iš geriausios draugės ar draugo… Tai gali priversti Jus pasijusti niekam tikusiais. Jeigu Jūsų nuotrauka nėra pakomentuojama žodžiais, kad atrodote gerai – jausitės nepakankamai gerai atrodantys. Ir t. t. Pastoviai matote žmones, kurie atrodo Jums sėkmingesni, laimingesni, protingesni, turtingesni, geriau arodantys ir panašiai.
 
Kodėl Jūs galite norėti tokio poveikio sau?
 
Pagaliau suprasite, kad viskas, kas Jūs buvote Facebook’ui – tai dar vienas skaičius reklamos peržiūrų statistikoje
 
Tikrai neabejoju, kad tarp savo Facebook’o draugų turite žmonių, kuriems Jūs iš tikrųjų rūpite. Tačiau, lygiai taip pat neabejoju, kad ne mažiau rūpite ir pačiam Facebook’ui. Bent jau jo darbuotojams – Jūs esate tik duomenys, kurie patalpinti didžiulėje duomenų bazėje ir jais visaip naudojąmasi. Jūsų darbas Facebook’e – žiūrėti reklamas, leisti pinigus Facebook’o žaidimuose ir tokiais būdais krauti Facebook’o savininkui ir akcininkams dar didesnius turtus. Viskas, kas atsitiks su Jumis už Facebook’o ribų – jiems neįdomu. Realiame gyvenime – nelabai palankiai žiūrėtumėte į tokį žmogų, kuris taip su Jumis elgtųsi, ar ne?
 
Šis straipsnis skamba kaip pykčio išliejimas ant Facebook’o. Tikrai ne. Tai nėra taip. Tiesiog, norėjau išsakyti nuomonę apie tai, kaip mes, socialinių tinklų vartotojai, pamiršome, kodėl esame tuose socialiniuose tinkluose, kokia yra jų paskirtis. Tai pamiršau aš, Jūs ir net patys socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai nebėra skirti sujungti žmones ir jų interesus. Jų paskirtis šiais laikais – kad kuo daugiau iš mūsų spaustų tą nelemtą “LIKE”. Tai – priklausomybė, tai liga ir darbas. Darbas, beje, už kurį Jums niekas nieko nemoka (ir nemokės). Nesakau, kad reikia išjungti Facebook’o visiems laikams. To nebus, sutikite su manimi. Tačiau rekomenduoju mažinti laiką, kurį praleidžiate Facebook’e. Ten tikrai Jūsų nepasiilgs 30 kartų per dieną.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Efektyvi komunikacija ir teisingas minčių perteikimas susitikus su klientais asmeniškai – kartais būna sunkios užduotys. Tam, kad sandoris įvyktų – reikia ne tik mokėti perteikti informaciją teisingai, tačiau ir “patikti” Jūsų potencialiam klientui ar naujam verslo partneriui. Labai svarbu sudaryti tą “gerą įspūdį” žmonėms, su kuriais turite susitikti, kad Jūs būtumėte išklausyti ir išgirsta tai, ką turite pasakyti. Komunikacija taip pat turi savo strategiją. Galima sukurti teigiamą įspūdį tvirtu rankos paspaudimu ir žvilgsniu į akis, kai susipažįstate su žmonėmis. Tačiau kaip elgtis prieš tai? Ką sako Jūsų kūno kalba žmonėms, kai Jūs įžengiate į kabinetą? Kaip sudaryti tą teigiamą pirmą įspūdį?
 
Prieš kelis metus, Niujorko Universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Danielos Šiller (Daniela Schiller), atliko neurologinį pirmojo įspūdžio tyrimą. Kol tiriamųjų subjektų smegenys buvo skanuojamos fMRI (funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas) įrenginiu, jiems buvo rodomos nepažįstamų žmonių nuotraukos ir pasakomi šeši sakiniai apie kiekvieną iš tų žmonių (tyrimo šaltinis). Remiantis gautais rezultatais, paaiškėjo, jog mums pamačius nepažįstamą žmogų, aktyvuojasi ta smegenų dalis, kuri… priskiria vertę daiktams. Kaip kad pamatę Lamborghini Veneno – mes nusprendžiame, kad tai “brangus automobilis”, taip pat veikia ir mūsų smegenys, kai pamato kitą žmogų. Beje, ši reakcija įvyksta per 100ms laiką – vieną dešimtąją sekundės dalies (šaltinis PDF formatu).
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/03/Lambo-Veneno.png
 
Kadangi dabar jau (moksliškai) išsiaiškinome, jog pirmojo įspūdžio sudarymui turite mažiau kaip sekundę – bandysiu paaiškinti Jums, kaip elgtis per tas 100ms. Juokauju, žinoma. :)
 
Pirmasis patarimas – turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. Ne tik tai transliuoti visiems aplinkui, tačiau tikrai savimi pasitikėti. Jeigu nepasitikite savimi pakankamai – pasitikėkite produktu, kurį neužilgo pristatysite. Jeigu nepasitikite ir produktu – klausimas: ką iš viso veikiate tame susitikime ir kodėl bandote parduoti tai, kuo netikite? Pasitikėjimas savimi suteikia kitiems žmonėms jausmą, kad žinote apie ką kalbate ir esate tos srities ekspertas. Tiesa, geriau tuo ekspertu ne apsimesti, o tikrai žinoti toje srityje viską, ką turėtų žinoti žmogus, einantis į tokius susitikimus.
 
Antrasis patarimas – domėkitės tais, su kuo kalbate. Jeigu susitinkate jų aplinkoje, tokioje kaip darbo kabinetas – atidžiai ir greitai apžvelkite tai, kas supa Jūsų pašnekovą. Tai parodo jo interesus. Pasidomėkite jais ir sužinosite apie savo pašnekovą daugiau nei Google pagalba. Jeigu ant sienų prikabinėta diplomų – nuoširdžiai nusistebėkite ir pasakykite, kad dar niekada nesate matę tiek apdovanojimų/mokslinių pasiekimų pas vieną žmogų. Jeigu matote apdovanojimus už sporto pasiekimus – pasidomėkite, kaip jis juos gavo (“Jūs, turbūt, labai daug pasiekėte šitame sporte?“). Šis veiksmas sukels dvejopą reakciją:
 


 
Jūsų pašnekovas būtinai pasigirs. Tai – neatsiejama dalis to, kodėl jis iš viso tuos pasiekimus taip demonstruoja. Be to – greičiausiai, jau seniai niekas tais pasiekimais nesidomi ir pasigirti nėra kam. O norisi.
Jūs staiga tapsite jo “draugu”. Nes domitės tuo, kas jam malonu ir aktualu. Na, o verslo darymas su draugu – labai lengvas.

 
Trečiasis patarimas – klausinėkite apie jų problemas, stenkitės pažinti jų verslą ir sunkumus. Jūs turite būti tų sunkumų sprendimas (apie tai jau rašiau čia). Tai turite padaryti dar nepradėję pristatinėti savo produkto. Dažnai žmonės baiminasi užduoti klausimus apie “jausmus”. Pavyzdžiui: “kaip jūs jaučiatės dėl savo verslo sumažėjimo?“. Kai kalbama apie jautrius dalykus – reikia labai skirti užuojautą ir supratimą. Pasistenkite suprasti klientus/partnerius tuose momentuose, kuriuose jie patiria sunkumus. Įsijauskite į jų poziciją, kad suprastumėte jų patiriamus iššūkius. Tačiau jokiu būdu nesiimkite užuojautos. Jeigu tai padarysite – Jūsų pašnekovams atrodys, kad statote save aukščiau už juos, o to nemėgsta niekas.
 
Ketvirtasis patarimas – parodykite, kad Jūs galite padėti. Tai jau minėjau pirmadienio straipsnyje. Turite parodyti klientui/partneriui, jog esate susidūrę su tokiomis problemomis ir turite joms efektyvų sprendimą. Pašnekovas turi jausti, kad judviejų verslų partnerystė (galima tai įvardinti ir taip, o ne “jūs – mano klientas, o aš – pardavėjas“) bus jam labai naudinga.
 
Penktasis patarimas – jeigu suprantate, kad susitikimo laikas ribotas ir tikrai neapžvelgsite visko, ką reikėtų apžvelgti – patarčiau didesnę to laiko dalį išnaudoti tam, kad padaryti tą gerą pirmą įspūdį nei pačiam verslui. Po pirmojo susitikimo nusiųskite padėką už Jums skirtą laiką (gink Dieve – ne šablonišką), lengva užuomina pasidalinkite Jums sudarytu įspūdžiu apie tai, ką pastebėjote biure, pridėkite papildomos medžiagos apie verslą ir galimus pasiūlymus, bei pasidomėkite, kada galite susitikti vėl. Esant geram įspūdžiui – klientai/partneriai norės su Jumis susitikti dar ne kartą ir vystyti tolimesnius dalykinius santykius.
 
Pabaigai – pats svarbiausias patarimas: niekada neapsimeskite tuo, kuo nesate. Tai pražudys Jus, Jūsų verslą ir galimybes.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

kaip ir betkokiam kitam darbuotojui, taip ir php programuotojui, atlyginimą dažniausiai moka darbdavys

Realiai jau seniai turėjau daug motyvacijos pasikeisti.. Lyg ir pasikeičiau į gerąją pusę, bet pastaruoju metu tikrai daug galvojau apie mirtį, apie tai, jog po mirties tu nustoji egzistuoti, o kitų gyvenimas tęsiasi, kad bilijonus metu tavęs nebus, tu tiesiog neegzistuosi, ir nieks apie tave negalvos.
 
Na, o perskaitęs šią trumpą knygutę galutinai nusprendžiau pasikeisti.. Susirašiau man svarbų sąrašą, kurį atsispausdinau ir laikydamas prie savęs, kiekvieną dieną užmetęs akį į jį, stengsiuosi jo laikytis. Savybęs į kurias man reikia atkreipti didesnį dėmesį pasiryškinau.
 
Pats sąrašas: (gal kam pravers)
 
1. Šypsokis
2. Sveikinkis
3. Būk malonus
4. Sakyk komplimentus
5. Sakyk ką galvoji
6. Bendrauk
7. Pagirk kitus
8. Padaryk kažką gero
9. Daryk tai ką sugalvojai
10. Nesureikšmink kiekvieno sprendimo
11. Džiaukis su kitais
12. Džiaukis už kitus
13. Džiaukis kiekviena akimirka
14. Nebūk piktas
15. Nepraleisk progos
16. Neapkalbinėk kitų
17. Nesityčiok iš kitų
18. Išklausyk kitų nuoširdžiai
19. Nebūk „pasikėlęs“
20. Nebūk dviveidis, visada būk savimi
21. Patirk naujus dalykus
22. Neužsiskleisk
23. Neslėpk jausmų
24. Nebijok klysti
25. Nebijok atrodyti kvailai
26. Visada žvelk pirmyn
27. Nelaikyk nuoskaudų, pykčio
28. Mylėk savo artimuosius, padėk jiems,
pradžiugink juos, nepamiršk jų
29. Atsimink, kad visada yra žmonių
kuriems sunkiau negu tau
 
 
P.S Linkiu visiems gyventi taip, jog nereiktų gailėtis. :)

http://store.steampowered.com/app/63380/ - imkit, galioja dar 24h

Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
 
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti.
Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
 
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
 
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo.
Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
 
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
 
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
 
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
 
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
 
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos.
Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“.
Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
 
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.

Foto iš video: http://i.imgur.com/xvXWX76.jpg
Video: https://www.youtube.com/watch?v=igA1DB_ZyB8&feature=youtu.be
 
 
 
 
:) Ką manote?
Edited: pakeičiau video linką į youtube, kur jau ne TEO uploadintas.

Gėrimus galima pirkti tik perėjuss patikrą, būnant laukimo salėje. Jei turima kitokių skysčių (kosmetika ir pnš.), jie turi būti po 100 ml. Jų galima pasiimti iki 1 l, t.y. 10 buteliukų po 100 ml., laikyti reikia plastikiniame maišelyje (tokiame, kuris viršuje užsisega).
 
Rankinis bagažas negali viršyti 10kg ir jo ant konvejerio dėti nereikia, visąlaik turėti su savim. Išskyrus, kai prieinama patikra.
 
Patikroje į atskiras dėžes reikia sudėti striukę, ištraukti kompiuterius, kitus el. prietaisus, skysčius, sudėtus į maišelį., ištuštinti kišenes, nusiimti diržą ir eiti per metalo detektorių. Jei pypsi - grižtama atgal ir nusiaunami batai. Jei vis vien pypsi, prieis vyras arba moteris (priklausomai nuo lyties - moteris tikrina moterį, o vyras - vyrą) ir tik apčiupinėnėja šonus, ar nieko neslepi.
 
Laukimo salėjei reikia laukti kol atidaromi vartai, juos, jei neklystu, atidaro likus pusvalandžiui iki skrydžio.
Reikia nepamiršti, jog bet kuomet galima pasiklausti kokio žmogaus ar tai eilė skrydžiui į tavo vietą. Dar stovint eilėje gali pradėti vaikščioti oro uosto darbuotoja ir spalvotu pieštuku žymėti bilietus, paminiu, kad netyčia neišgąsdintų. Po stovėjimo eilėje ir nuskenuotų bilietų, leidžiamasi laiptais į apačią ir per lauką einama link lėktuvo. Jame jau paskutinį kartą patikrins bilietą ir bus galima sėstis.
 
Nusileidus lėktuvui geriausia tiesiog eiti ten, kur ir visi žmonės, tuomet tikrai nekuomet nepaklysi. :)
 
Dar prieš kelionę patarčiau nusipirkti gumos, ledinukų ar dar ko ir turėti lėktuve. Tai padeda, kad neužkristų ausys. Tam taip pat papildomai gelbsti ir atsisėdimas priekyje.
 
 
Lyg ir nieko nepamiršau, jei kyla kokių neaiškumų, bet kada gali klausti. :)

Gėrimus galima pirkti tik perėjuss patikrą, būnant laukimo salėje. Jei turima kitokių skysčių (kosmetika ir pnš.), jie turi būti po 100 ml. Jų galima pasiimti iki 1 l, t.y. 10 buteliukų po 100 ml., laikyti reikia plastikiniame maišelyje (tokiame, kuris viršuje užsisega).
 
Rankinis bagažas negali viršyti 10kg ir jo ant konvejerio dėti nereikia, visąlaik turėti su savim. Išskyrus, kai prieinama patikra.
 
Patikroje į atskiras dėžes reikia sudėti striukę, ištraukti kompiuterius, kitus el. prietaisus, skysčius, sudėtus į maišelį., ištuštinti kišenes, nusiimti diržą ir eiti per metalo detektorių. Jei pypsi - grižtama atgal ir nusiaunami batai. Jei vis vien pypsi, prieis vyras arba moteris (priklausomai nuo lyties - moteris tikrina moterį, o vyras - vyrą) ir tik apčiupinėnėja šonus, ar nieko neslepi.
 
Laukimo salėjei reikia laukti kol atidaromi vartai, juos, jei neklystu, atidaro likus pusvalandžiui iki skrydžio.
Reikia nepamiršti, jog bet kuomet galima pasiklausti kokio žmogaus ar tai eilė skrydžiui į tavo vietą. Dar stovint eilėje gali pradėti vaikščioti oro uosto darbuotoja ir spalvotu pieštuku žymėti bilietus, paminiu, kad netyčia neišgąsdintų. Po stovėjimo eilėje ir nuskenuotų bilietų, leidžiamasi laiptais į apačią ir per lauką einama link lėktuvo. Jame jau paskutinį kartą patikrins bilietą ir bus galima sėstis.
 
Nusileidus lėktuvui geriausia tiesiog eiti ten, kur ir visi žmonės, tuomet tikrai nekuomet nepaklysi. :)
 
Dar prieš kelionę patarčiau nusipirkti gumos, ledinukų ar dar ko ir turėti lėktuve. Tai padeda, kad neužkristų ausys. Tam taip pat papildomai gelbsti ir atsisėdimas priekyje.
 
 
Lyg ir nieko nepamiršau, jei kyla kokių neaiškumų, bet kada gali klausti. :)

Kiek suprantu, tu dabar antram-trečiam kurse. Aš mokausi trečiam. Ir tikrai ne vienas iš mūsų dirba, ir dar prie to sugeba aukštus mokymosi rezultatus turėti. O iš tų, kurie nedirba, dalis visokia savo veikla užsiiminėja. Žinoma, likę tiesiog studentauja. Ir tik nereikia sakyti, kad čia kažkokių stebuklingų sugebėjimų reikia, kad rastum darbą – kas ieško, tas randa. O jei jau iš tikrųjų nerandi, tai tik pačio tingumas gali sutrukdyti kažkokį nuošalinį projektėlį pasidaryti.
 
 
Ne, viskas ne taip vyksta. Yra du mokymosi būdai: kai tu apie kažkokią iškilusią problemą pasiskaitai tutorialą ir kai perskaitai apie tai knygą. Pirmu atveju tu sužinai tik apie tai, ko ieškojai, o antru atveju – priedo perskaitai apie N gal ne itin glaudžiai, bet vis tiek susijusių dalykų.
 
Dabar savarankiškas mokymasis yra kaip tas tutorialas, o universitetas – kaip ta knyga. Duodu 100%, kad tikrai tiek visokių skirtingų dalykų neišmoksi ruošdamasis pats (turiu omeny ne kad įvaldytum, o bent jau supratimą įgautum). Greičiausiai savarankiškai pradėdum kokius puslapius ar Android'ui programuoti ir visą gyvenimą liktum prie to, žinodamas tik būtinus dalykus ir nieko plačiau nė nenusimanydamas.
 
Kad ir dabar universitete mokomės programavimo kalbų teoriją ir tenka susidurti su funkcinėm programavimo kalbom. Gal koks 1 iš šimto žmonių savarankiškai domėdamasis sugalvotų pasimokyti funkcines programavimo kalbas. Universitete tai priklauso pagal programą.
 
------------------
 
Reiktų suprasti, kad universitetas – tai ne tik tos paskaitos. Universitetas suteikia ir papildomų galimybių, tik reikia norėti ir sugebėti jomis pasinaudoti – kad ir kokiam konkurse sudalyvauti, į studentų atstovybę ar kitą organizaciją įstoti, blogiausiu atveju pažįstamų ratą susidaryti. Jeigu tu tuo nepasinaudoji, o ir nematai naudos iš tų žinių, kurias universitetas suteikia, tai gal visgi su tavim problema. Gal geriau ne šaukti iš visos gerklės, kad universitetas neduoda naudos, o tiesiog sakyti, kad nesugebėjau išpešti jokios naudos. Nes kiti sugeba...

Gėrimus galima pirkti tik perėjuss patikrą, būnant laukimo salėje. Jei turima kitokių skysčių (kosmetika ir pnš.), jie turi būti po 100 ml. Jų galima pasiimti iki 1 l, t.y. 10 buteliukų po 100 ml., laikyti reikia plastikiniame maišelyje (tokiame, kuris viršuje užsisega).
 
Rankinis bagažas negali viršyti 10kg ir jo ant konvejerio dėti nereikia, visąlaik turėti su savim. Išskyrus, kai prieinama patikra.
 
Patikroje į atskiras dėžes reikia sudėti striukę, ištraukti kompiuterius, kitus el. prietaisus, skysčius, sudėtus į maišelį., ištuštinti kišenes, nusiimti diržą ir eiti per metalo detektorių. Jei pypsi - grižtama atgal ir nusiaunami batai. Jei vis vien pypsi, prieis vyras arba moteris (priklausomai nuo lyties - moteris tikrina moterį, o vyras - vyrą) ir tik apčiupinėnėja šonus, ar nieko neslepi.
 
Laukimo salėjei reikia laukti kol atidaromi vartai, juos, jei neklystu, atidaro likus pusvalandžiui iki skrydžio.
Reikia nepamiršti, jog bet kuomet galima pasiklausti kokio žmogaus ar tai eilė skrydžiui į tavo vietą. Dar stovint eilėje gali pradėti vaikščioti oro uosto darbuotoja ir spalvotu pieštuku žymėti bilietus, paminiu, kad netyčia neišgąsdintų. Po stovėjimo eilėje ir nuskenuotų bilietų, leidžiamasi laiptais į apačią ir per lauką einama link lėktuvo. Jame jau paskutinį kartą patikrins bilietą ir bus galima sėstis.
 
Nusileidus lėktuvui geriausia tiesiog eiti ten, kur ir visi žmonės, tuomet tikrai nekuomet nepaklysi. :)
 
Dar prieš kelionę patarčiau nusipirkti gumos, ledinukų ar dar ko ir turėti lėktuve. Tai padeda, kad neužkristų ausys. Tam taip pat papildomai gelbsti ir atsisėdimas priekyje.
 
 
Lyg ir nieko nepamiršau, jei kyla kokių neaiškumų, bet kada gali klausti. :)

Gėrimus galima pirkti tik perėjuss patikrą, būnant laukimo salėje. Jei turima kitokių skysčių (kosmetika ir pnš.), jie turi būti po 100 ml. Jų galima pasiimti iki 1 l, t.y. 10 buteliukų po 100 ml., laikyti reikia plastikiniame maišelyje (tokiame, kuris viršuje užsisega).
 
Rankinis bagažas negali viršyti 10kg ir jo ant konvejerio dėti nereikia, visąlaik turėti su savim. Išskyrus, kai prieinama patikra.
 
Patikroje į atskiras dėžes reikia sudėti striukę, ištraukti kompiuterius, kitus el. prietaisus, skysčius, sudėtus į maišelį., ištuštinti kišenes, nusiimti diržą ir eiti per metalo detektorių. Jei pypsi - grižtama atgal ir nusiaunami batai. Jei vis vien pypsi, prieis vyras arba moteris (priklausomai nuo lyties - moteris tikrina moterį, o vyras - vyrą) ir tik apčiupinėnėja šonus, ar nieko neslepi.
 
Laukimo salėjei reikia laukti kol atidaromi vartai, juos, jei neklystu, atidaro likus pusvalandžiui iki skrydžio.
Reikia nepamiršti, jog bet kuomet galima pasiklausti kokio žmogaus ar tai eilė skrydžiui į tavo vietą. Dar stovint eilėje gali pradėti vaikščioti oro uosto darbuotoja ir spalvotu pieštuku žymėti bilietus, paminiu, kad netyčia neišgąsdintų. Po stovėjimo eilėje ir nuskenuotų bilietų, leidžiamasi laiptais į apačią ir per lauką einama link lėktuvo. Jame jau paskutinį kartą patikrins bilietą ir bus galima sėstis.
 
Nusileidus lėktuvui geriausia tiesiog eiti ten, kur ir visi žmonės, tuomet tikrai nekuomet nepaklysi. :)
 
Dar prieš kelionę patarčiau nusipirkti gumos, ledinukų ar dar ko ir turėti lėktuve. Tai padeda, kad neužkristų ausys. Tam taip pat papildomai gelbsti ir atsisėdimas priekyje.
 
 
Lyg ir nieko nepamiršau, jei kyla kokių neaiškumų, bet kada gali klausti. :)

Kas trukdo studijuojant sukurti tą „paprastesnį darbelį“? Jei tu 4 metus nieko kito neveiksi, tik laboratorinius atsiskaitinėsi, tai nieko gero ir nesitikėk. Visgi kiti sugeba lygiagrečiai su studijom ir padirbėti ar kokį projektuką susukti.
Jeigu tau nereiks nieko to, ką moko universitete (pradedant bendrais dalykais, kaip fizika ir matematika, baigiant konkretesniais kaip projektavimas ir dokumentavimas, testavimas, lygiagretus programavimas, kompiuterinė grafika ir kita), tai gal čia ne universiteto bėda, o tavo, kad gyvenime sieki tokių primityvių dalykų, jog visi jie sutelpa į mokyklinę programą?..

 
O kas čia prašė pasiūlyti IT studijų programą, nors gyvenime neteko pačiam programuoti, tai primygtinai rekomenduoju pagalvoti dar kartą. Jei nėra jokios vidinės jėgos, kuri būtų patraukusi tave domėtis programavimu dar mokyklos laikais, tai labai tikėtina, kad ir vėliau programavimo nepamėgsi, o jis bus tik kančia.

Sveiki,
 
Tarp TED kalbų atradau dar viena mane labai sužavėjusią, kuria norėčiau pasidalinti.
 
3 dalykai, kuriuos supratau lėktuvo avarijos metu - ši istorija privertė susimąstyti ir pasverti gyvenimo vertybes.
Kai pagalvoji, kiek daug laiko mes skiriame tokiems dalykams kaip pykčiai su artimaisiais, neigiamos emocijos ir nuotaikos, vis svajojame apie tai, ką norėtume nuveikti gyvenime, tačiau atidėliojame...
Iš tiesų, tikrai nedažnai pagalvojame apie šį baugų faktą - juk gyvensiu neamžinai..
 
 
Pirmas dalykas, kurį norėjau atlikti pažiūrėjęs šią žmogaus istoriją - apkabinti savo draugę. Jau kuris laikas nebendravome dėl nesutarimų..
 
Kviečiu pasižiūrėti:
3 dalykai, kuriuos supratau lėktuvo avarijos metu

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Jei pinigai laimes neatnesa, tai reikia lyginti milijonieriu su ubagu. Dauguma cia susirinkusiu studentu postringauja, kaip baigs univera susiras darba ir vazines su senu trantu is nuomojamo buto i darba... Tik dar reiktu paskaiciuot, kad vidutinis lietuvis uzdirbdamas 1500LT niekada gyvenime netures nuosavo buto ir naujesnes masinos :) arba jei ir tures, tai tas gyvenimas jam 30-40 metu bus gyvenimas del budos, kuria reikia ispirkt is banko.
Jei pinigai taip neatnesa laimes, tai kodel visi ima kreditus budai isigyti, perka lizingines masinas, savaitgaliais varo i barus/klubus ir "svencia" savaitgali? Vedasi panas i restoranus, vaziuoja su taxi, o ne autobusu ar pieskom... Aisku yra ir tokiu, kur nevaro i klubus, bet draugu rate pucia, niuxina ir leidziasi.. ir visa tai greiciausiai daro be pinigu?:D
 
Studentai ir moksleiviai greiciau supraskit tiesa: nesvarbu koks tavo statusas mokykloj/univere ir kaip gerai gyvena tavo teveliai - viskas priklauso nuo taves, tavo poziurio ir kaip stipriai sieksi savo tikslu. PVZ. Dauguma mano mokyklos ereliu, verchu ir net turtingu tevu vaikeliu dabar yra gyvenimo L O X A I. Dirba visokius s.udinus darbus, vazineja su senais lauzais arba sedi lageriuose... O mokyklos L O X U tarpe yra tokiu, kurie bent jau vizualiai gyvena geriau :) Geras pvz, galetu buti vaikis su Ferari Kaune, sulei buvo "loxas", o dabar vazineja su ferariu... ir greiciausiai ji del to grauzia sazine :D Pinigai yra svarbiausias faktorius siekiant asmenines laisves ir laimes, kaip ju gauti yra simtai budu tiek svariu tiek nesvariu, bet teikti, kad pinigai neatnesa laimes, gali tik vidutines klases naivuolis, kuris slopina savo poreikius ir apsimeta laimingu... Zinoma, tau nereikia pinigu jei tu neturi svajoniu, gyveni kaime(tevu palikime) ir augini sau maista.
 
Nėra nieko ko negalima nupirkti už pinigus tik nereikia įsivaizduoti pažodžiui. Meilė, sveikata, gyvybė... wtf?
Jei as turiu pakankamai pinigu, kad galiu nedirbti, tai galiu skirti ta laika rodyti demesi ir meile betkokiai moteriai, kuri man patinka... jei turiu pakankamai pinigu, galiu skirti daug laiko sveikai gyvensenai=sveikatai (valgyti laiku ir gera maista reikia ir laiko ir pinigu), givybe tam tikra prasme irgi perkama, gali tureti saugesne masina ir neuzsimust papuoles i avarija, gali naktim nevaiksciot rajone ir nebut uzverstas girtu d.ebilu uz cigareciu pakeli, kurio neturi...
Nera vienos teisybes, bet visada yra nesamone, kad pinigai laimes neatnesa

PHP vis dar yra viena iš populiariausių kalbų ir išliks tarp tokių dar gan ilgai. Net pradėjus mažėti kalbos populiarumui, dar bent 10 metų būna paklausūs jos specialistai, nes reikia prižiūrėti jau sukurtą kodą, jį perrašyti į kitas kalbas ir pan. Alternatyvų PHP yra pilna. Populiariausios greičiausiai yra C#, Python, Ruby.
 
Norint kurti svetaines pirmiausia reikėtų išmokti HTML(5) ir CSS(3). Dėl bendro išprūsimo paminėsiu, kad tai realiai nėra programavimo kalbos. Jos yra naudojamos aprašyti svetainės elementus ir suteikti jiems išvaizdą. Kad būtų lengviau suprasti, kaip susideda svetainė, įsivaizduok, kad ji yra tiesiog ant plokšumos sudėti lakštai, kurie vienas su kitu susijungia ar perdengia vienas kitą. HTML kalba iš esmės yra naudojama nurodyti kokio tipo tai web elementas (tarkim registracijos forma ar prisijungimo forma, meniu, vieta svetainės header ar footer ir pan.), o CSS kalboje aprašoma, kaip turi atrodyti atitinkami svetainės elementai(lakštai). Pavyzdziai to būtų: teksto spalva, šriftas, dydis, background(fono) spalva ir t.t.
 
HTML ir CSS kalbų dėka padarytum, kad tavo svetainė persikeltų iš Photoshop(ar šiaip kokio image) ir būtų pilnai naršoma per web browser. Tada jau ateina eilė PHP(ar kitai programavimo kalbai), su kuria gali sukurti web funkcijas tokias kaip pranešimų ar komentarų rašymai, registracijos sistema, prisijungimo sistema, statistikų rodymas ir t.t.
 
Reikia atsiminti dar vieną esminį dalyką: CSS ir HTML yra laisvai perskaitomos ir yra rodomos pačiose naršyklėse. Dėl to yra labai lengva plagijuoti svetainių išvaizdas, kadangi reikia tik 1 mygtuko paspaudimo ir viskas atsiduria pas tave PC. Taip pat gali laisvai atsidaryti naršyklėje editorių ir pasikeisti svetainės išvaizdą į tokią kokios nori, BET po refresh(užkrovimo iš naujo) viskas dings, nes tu iš esmės nieko neišsaugai serveryje, kuriame yra talpinama svetainė, bet tik pakeiti tai, kas jau yra užkrauta tavo PC atmintyje. Programavimo kalbos (pvz. PHP) įprastom vartotojo sąlygomis negali būti perskaitytos, nes kai tu kreipiesi į serverį ir nori atlikti kažkokį tai veiksmą, serveris įvykdo užklausą ir išsiunčia informaciją vartotojui(arba ją priema), pavyzdžiui: uzdarbis.lt forume paspaudus ant viršuje esančios "Nariai" nuorodos, tu padarysi užklausą į serverį, kad nori pamatyti forumo narius. Serveris tada tau gražins(išsiūs) narių sąrašą, bet tu pačios programos, kuri tą visą narių išsiuntimą vykdo, nepamatysi.
 
Dar yra toks dalykas kaip Javascript(nesumaišyk su Java kalba), kuris yra vis dažniau naudojamas svetainėse suteikti joms papildomą funkcionalumą ar kurti žaidimus. Kol esi naujokas siūlau neprasidėti su Javascript, nes gausis labai didelis informacijos antplūdis, pasimesi tarp kalbų ir viso svetainės kūrimo proceso.
 
Taigi Apibendinus siūlau mokytis tokiu eiliškumu:
1.HTML ir CSS kartu. Rezultatas:
Išmoksi sudėlioti svetainę ir padaryti, kad po ją galėtų naršyti lankytojai
2.PHP arba kita programavimo kalba, bet kaip naujokui, manau, PHP būtų lengviausias variantas. Rezultatas:
Suteiksi savo svetainei funcionalumo(registracijos, prisijungimai, pranešimų rašymas, statistikos ir t.t.)
3.Javascript. Rezultatas:
Su JS galima daug ką nuveikti, pavyzdžiui: web žaidimų kūrimas, slideriai ir šiaip visokie "blizguciai" ir t.t.
 
Tai ką aš čia parašiau tėra ledkalnio viršūnė. Ateityje, jeigu domėsiesi plačiau, susipažinsi su CMS(Content Management System) ir kaip jos veikia, sužinosi apie duomenų bazes(jų čia nepaminėjau, bet pagrindus apie jas turėtum ir reikėtų išmokti kai mokinsiesi PHP įrašymus/nuskaitymus), frameworks, alternatyvius web veikimo principus (Flash, Chrome C++) ir t.t. Informacijos internete tikrai pilna tik netingėk pasiieškoti, o svarbiausia žinok ko ieškai. Linkiu gero mokymosi.

Tai kas, kad reklama, bet argi taip nebūna?