heAt0n

Na čia jau būtų visiška beprotybė, jeigu nubalsuotų už, bet matant, kad ir kokius "puikius" atstovus mūsų šalis ten turi, tai labai nenustebintų, jeigu nubalsuos..
 
Mūsų šalies europarlamentarų sąrašas (svajonių komanda :D):
Valdemar Tomaševski (MEP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga
Rolandas Paksas (MEP), Partija Tvarka ir teisingumas
Vilija Blinkevičiūtė (MEP), Lietuvos socialdemokratų partija
Valentinas Mazuronis (MEP), Darbo partija
Antanas Guoga (MEP), Independent
Zigmantas Balčytis (MEP), Lietuvos socialdemokratų partija
Viktor Uspaskich (MEP), Darbo partija
Bronis Ropė (MEP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Petras Auštrevičius (MEP), Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis
Laima Liucija Andrikienė (MEP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Algirdas Saudargas (MEP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
 
Tas jausmas, kai manai, kad jau pusė jų nebelenda į politiką, o pasirodo netgi labai šiltai sėdi.. :D

Ne
 
https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/interneto-laisvems-gresme-kelusi-direktyva-grazinta-taisymui-646-997204
 
Manau pataisytą vėliau vis tiek priims. Tačiau nesuprantu skirtumo, bus priimtas ar ne. Gi ir dabar nelegalu platinti, kopijuoti ne savo turinį. Tik dėl tų nuorodų čia išpūstas reikalas, tačiau, kas tai sukontroliuos? Va, pasidalinsime forume 15min nuorodomis, eina pas juos lankytojai, tai vėliau manote nebeleis jie kitiems dalintis jų straipsniais ir už tokį pasidalinimą atsiųs kiekvienam sąsk faktūrą? :D
 
Pieva

Na čia jau būtų visiška beprotybė, jeigu nubalsuotų už, bet matant, kad ir kokius "puikius" atstovus mūsų šalis ten turi, tai labai nenustebintų, jeigu nubalsuos..
 
Mūsų šalies europarlamentarų sąrašas (svajonių komanda :D):
Valdemar Tomaševski (MEP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga
Rolandas Paksas (MEP), Partija Tvarka ir teisingumas
Vilija Blinkevičiūtė (MEP), Lietuvos socialdemokratų partija
Valentinas Mazuronis (MEP), Darbo partija
Antanas Guoga (MEP), Independent
Zigmantas Balčytis (MEP), Lietuvos socialdemokratų partija
Viktor Uspaskich (MEP), Darbo partija
Bronis Ropė (MEP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Petras Auštrevičius (MEP), Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis
Laima Liucija Andrikienė (MEP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Algirdas Saudargas (MEP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
 
Tas jausmas, kai manai, kad jau pusė jų nebelenda į politiką, o pasirodo netgi labai šiltai sėdi.. :D

...

Skamba lyg citata is visokiu oriflame ir amway apmokymu

Šaunūs patarimai, sutinku praktiškai su viskuo, jei laikome pavyzdį reliatyviu - ne visiems netalentingiems sekasi, o talentingiems - nesiseka. :)
 
Man užkliuvo vieta, kurią pacitavau. Pati, būdama laisvai samdoma dizainere jau ne vienerius metus, pastebėjau, kad visada būti pasiekiama - ne išeitis. Bent jau - ne mano atveju. Kažkada būtent taip, kaip rašai ir elgiausi - vos gaunu e-meilą - puolu dirbt, nesvarbu ar šeštadienis, ar vienuolikta valanda vakaro - maniau kad tai sustiprins pasitikėjimą manimi, kad taip elgtis teisinga ir profesionalu. Anaiptol - užsakovui tai dažnai nėra mirtinai būtina, o kitą dieną, parašius kitam užsakovui, nebegalėsiu pasakyti kad esu neišsimiegojusi, nes vakar naktį dirbau iki trečios valandos su kitu klientu - teisintis juk negalima. :)
Reikia protingai apskaičiuoti savo darbo grafiką, pasiliekant laiko poilsiui, ir tas grafikas turi būti gana griežtas, keičiamas tik esant neišvengiamai būtinybei, papildomam užmokesčiui. Pavyzdžiui aš nedirbu savaitgaliais, o paprastomis dienomis dirbu iki tam tikros valandos. Mano klientai žino mano darbo grafiką, ir gerbia mano teisę į poilsį - neturiu jokių problemų, kiek žinau visi patenkinti. Žinoma, tai nėra visiškai absoliutu, kartais sutinku imtis degančio projekto, ir dirbu ties juo savaitę po 16 valandų per dieną - bet tai jau priklauso nuo atskiro susitarimo. Kartais užsisėdžiu prie kompiuterio ilgiau - tuomet neignoruoju "per vėlai" parašiusio kliento - jei darbelis nedidelis - atlieku, jei didesnis - parašau kada galėsiu atlikti, pasiteirauju ar tinka mano terminas.
 
Reziumė - manau būtina turėti konkretų darbo grafiką (bent jau tiems freelanceriams, kurie turi darbų pastoviai), kitaip nebepavyks visko sukontroliuoti, atsiras ir tokių klientų kurie tiesiog užlips ant galvos - pamatę kad esi pasiekiamas kiaurą parą, išsisemsi, prarasi motyvaciją, nuvilsi kitus klientus (kurie be viso kito galbūt būtų buvę geresni, nes gerbė Tavo laiką nuo pat pradžių). :)
 
Žinoma tai, kad dizaineris turi darbo grafiką nereiškia kad jis gali būti nepareigingas. Pati laikausi principo - padaryti viską, kad kiekvienas darbas būtų atliktas kiek įmanoma geriau, ir kiek įmanoma greičiau. Laikytis žodžio privaloma visuomet, o jei dėl kažkokiu force major'ų neįmanoma - reikia nedelsiant informuoti apie tai klientą, kaip dealeris rašė, pasiūlant sprendimą.
 
Dar vienas dalykėlis - taip, kiekvienas klientas yra svarbus, bet kiekvieno užsakymo neaprėpsi. Reikia mokėti rinktis, ir ne tik pagal užsakymo dydį, projekto kainą, termino ilgumą - dar ir pagal patį klientą. Esu turėjusi užsakovą, kuris mokėdavo nedaug, bet nuolat reikalaudavo kad viską mesčiau, spausdavo, terorizavo visomis prasmėmis. Maniau - pakentėsiu šiek tiek, jis pradės mokėti geriau, būsim susidirbę... Kur tau :)
 
Džiaugiuosi, kad dabar dirbu su žmonėmis, kurie moka maloniai bendrauti, gerbia mane, stengiasi derinti laiką iš anksto, įvertindami faktą, kad galiu turėti ir kitų užsakymų, ir apskritai - ne patys spręsdami kiek laiko užtruks sukurti vieną ar kitą darbą, bet tardamiesi kiek laiko tam dizainui atlikti reikės. Žodžiu manau kad dirbti su žmonėmis kurie vargina tiek protiškai, tiek fiziškai - neverta. Net jei jie moka neblogai (nors kiek man teko sutikti - būtent tokie ir nemoka daug).
 
Yra daugybė fainų žmonių, su kuriais dirbt bus vienas malonumas, tiesiog jų niekada nesutiksi, o jei ir sutiksi - atsisakysi jų užsakymo, jei ant galvos turėsi vieną ar kelis klientus-teroristus, su besikartojančiomis frazėmis: "tu dabar prie kompiuterio? Man reikia už valandos čia tokio logotipo, padaryk. Ir būtų gerai kad padarytum vardan ateities mūsų bendradarbiavimo - nemokamai... Na gerai, šimtą litų sumokėsiu".
 
Pabaigai pridurti galėčiau tiek, kad viskas susiveda į vieną vienintelę tiesą - Tau turi patikti tai, kuo užsiimi. Tada Tu dirbsi "kaip sau" ir darbai bus kokybiški, tada neatidėliosi, nes dirbsi su malonumu, užsidegęs, tada - pastoviai tobulėsi, augsi, būsi kasdien profesionalesnis ir t.t. Raskite mėgstamą darbą, ir nei vienos dienos nebereikės dirbti - gaila nepamenu kieno ši citata, bet ji tobula.

geras straipsnis dealeri, deja siek tiek ne Lietuvos rinkai (na nebent isskyrus IT sfera). kodel? nes cia svogeriu krastas. ir gali tu nors ir ant galvos vaikscioti - paaukstinimo gali negauti, nes va vadovo zmonos drauge siuo metu bedarbe ir.... ;) ir kalbu ne tik apie smulkias saraskino kontoras. tai galioja ir didelese imonese :) o kodel isskyrus IT? nes ten jau reikia specifiniu ziniu, o ju neturedamas nieko ten nenuveiksi. taigi ir ikisti kokiu dunduku nelabai iseina. apskritai mano nuomone tik skruzdeliukas gali dirbti kitiems. dirbdamas kitiems tu niekada nieko neturesi. nesenai skaiciau biografija vieno zmogaus, kuris dbr uzsiima nuskendusiu laivu (suprask lobiu) paieskom. kazkada jis buvo tarptautines kompanijos atstovas, keliavo po visa pasauli, turejo nama, gera automobili, visas soc. garantijas, zmona, 2 vaikus, pinigu. bet eme ir mete ta darba. jau tas pacias Kaledas dovanoms jis beturejo 20euru. tai tik parodo kaip esi priklausomas nuo to darbdavio. ir jei iseini is tos sistemos - tampi niekas. todel reikia kurti sau ir dirbti sau. tik taip gali kazka tureti. na ir zinoma pakankamai kulturingoj ir intelektualioj terpej. Lietuva siuo metu tokia nera.

Namas gal ir padorus, bet ne vieta. 60K uz triju miegamuju prie Cikagos - i ta kaina turbut nepersaunamos liemenes visai seimai ir granatsvaidis iskaiciuota....

Paskolą šiais laikais ir du draugai gali gauti. Tai argumentas nelabai tikęs. Bet jei du žmonės kartu. Bando kurti ateitį ir viskas klostosi gerai. O čia tokia žinia-vienam atsiveria durys išvykti į ameriką pabandyti laimę. Tai ką, atsisakyti šios galimybės? Insta skyrybos? Ar bandysi per atstumą toliau viską puoselėti? Porą kartų per metus parskristi čia, kad savaitę praleistumėte kartu? O gal nuspręsi paspartinti ateities planus ir pasipiršti, kad bendrą ateitį galėtumėte toliau kurti kartu?
Tik mano trys kapeikos.

Ko tu panikuoji net atrankos nepraejai dar :D Uzvakar dar klausei kur fotke darytis :D
 
JEIGU atrinks tave, tada rupinsies tuo adresu :D

Sveiki visi,
 
Į šį forumą užklydau visai netikėtai, ieškodamas bendraminčių, kuriuos domintų „Kickstarter” tema.
 
Prieš tris metus įgyvendinau savo projektą (knyga apie VoIP telefonijos verslą) per „Kickstarter”, surinkęs 200 rėmėjų iš 35 pasaulio šalių. Gavęs reikiamą finansavimą išleidau knygą ir patalpinau ją į Amazon.
 
Po sėkmingo debiuto „Kickstarter” tema mane labai sudomino, nes versle surinkti išankstinius užsakymus iš užsienio klientų pristatant tik idėją ar prototipą yra tikrai kažkas nerealaus. Ypač kalbant apie jauną verslą, kai produktų autoriai dar nežino, ar jų produktas iš vis kažkam aktualus.
 
Buvau tikrai užsidegęs pasidalinti tuo su kuo daugiau lietuvių, tad nusprendžiau parašyti knygą „Įgyvendink idėją per „Kickstarter”. Sutelktinio finansavimo vadovas”, kurią išleidau visai neseniai. Joje paprastai ir aiškiai žingsnis po žingsnio supažindinama, kaip pasiruošti sutelktinio finansavimo kampanijai ir savo patirtimi dalijasi 16 kūrėjų iš Lietuvos, jau praėjusių šį kelią.
 
Tad jei jus domina „Kickstarter” tema ar savarinkška leidyba Lietuvoje ar per Amazon, rašykite man.
 
Tikiu, kad susitiksime ir kitose temose ;)

seni, +1 uz pirma posta :D :D :D

Turbūt linksmiausias vakarėliuose esi prisistatant visiems.

Nematau nieko blogo kad uzblokuos kazkokias "vejines" svetaines.
Lazybos - jei vekla nera reistruota toje salyje (lygiai tas pas US).
Neaiskus investavimo psl * ponzi, piramides, hyip, ale forex fake tradinimas.
 
Tiek tie kinai, tiek US ar dar kazkas puikiai apiena ribojimus jei jiems reikia, tai ir cia bus kam reikes apeis.
Kam reikes bet nemokes, lai geriau ir neina i tuos psl ir neatiduoda savo pinigu.

Wow, 2003m.~ ir buvote abu 20 ir 22 metu, masinos ir nuosavi butai :D Taip ir sakyk kad nusibodo pas tevus gyventi ir isvykot kurti savo gyvenimo.

Kad šitam tekste nėra jokios naudingos informacijos ir jokių aprašymų apie jokius "būdus" :). Apart specialiai sukurtos delfi lygio antraštės, skirtos paclickint ant straipsnio ir keleto humoristinio pobūdžio sakinių nieko daugiau čia nematau.

Tu tikrai dar manai, jog, jei gauni pajamas dirbdamas online, būtinai turi turėt x,xxx,xxx$ banko sąskaitoj ir sėdėt Bali saloj gert kokteilius?:)

Lažybose dvigubai pakels, kas čia per klausimai dar.. :D

vietoj to, kad rašai temoj čia - spręsk ;) toks jau tas programavimas.

tokia laida kaip klausimėlis tiesiog provokuoja atsakyti į tikslų atsakymą turintį klausimą.
Pats pagalvok, jei tave apstotų minimum du babaužiai vienas su kamera ir vienas su garso mikrafonu ir paklaustų kiek kilometrų iki saulės. Kaži ar taip staigiai paklaustas ir be google pagalbos kažką protingo atsakytum. Paskui rodo kaip per lietuvą keliauja ir duhina žmones. Ot tai smagu žiūrėt ane?

Na reiškiasi mums beveik visiem IQ trūkumas. Kiekvienas turim priklausomybę ir tik skiriasi tos priklausomybės pobūdis ir mąstas. Kiek daug žmonių rūko, geria, lošia, yra narkomanai ir negali to mesti? Kiek žmonių turi priklausomybę nuo saldumynų, prekinimosi, kompiuterinių žaidimų? Juk ir tai būna akivaizdu, kad geruoju nesibaigs. Kiekvienas žmogus skirtingai kažkam jaučia potraukį, o svarbiausia, kad tas potraukis nepavirstų liga, na o IQ tikrai nemanau, kad čia yra kuom nors dėtas, nes tikrai daug milijonierių ir kitų protingų ar aukšto visuomenės sluoksnio žmonių papuola į lošimų priklausomybės pinkles.

"Tuk tuk, kas ten, cbet.lt!" Pirmą kartą išgirdus šią frazę mane apėmė juokas, tačiau dabar jau norisi vemti. Lažybų ir kazino verslas taip klesti, jog atrodo, kad nuo jų reklamų niekur nepabėgsi. Jas tenka 10 kartų per dieną išgirsti žiūrint televizorių, pamatyti naršant internete ar žiūrint komercinę reklamą. Šiomis dienomis tenka labai daug išgirsti ir pamatyti apie "ekspertus" siūlančius savo "prognozes" už dideles sumas bei pastebėti daug grupių ar platformų, kur žmonės dalijasi savo patarimais kaip laimėti, tačiau šiandien ar rašysiu "šiek tiek kitaip", t.y. apie kitą lažybų ir kazino pusę, kuri vos man nesugriovė gyvenimo ir duosiu pora patarimų, kaip išbristi iš šio liūno.
 
Trumpai apie save
 
Nors ir esu jaunas, tačiau su azartiniais žaidimais patirties turiu daug ir savo istorijas galėčiau pasakoti ištisą dieną ar net parašyti knygą. Kaip dabar atsimenu, viskas prasidėjo dar vaikystėje nuo nelemtingo sumąnymo nusipirkti bilietą. Kad tik tada būčiau žinojęs, kokią priklausomybę auginu... Tiesa, bilietams tikrai turėjau gan laiminga ranką. Laimėdavau taip dažnai, jog mano atneštus bilietus tikrindavo su padidinimo stiklu. Laikui bėgant bilietus pradėjau pirkti vis dažniau, vis brangesnius. Jau tada kai kurie žmonės mane įspėjo, kuom tai gali baigtis, tačiau tada tik juokdavausi, nesuprasdamas, kad kažkada tas juokas virs į ašaras.
Sulaukus paauglystės, pirmą kartą išgirdau apie lažybas. Keliais metais vyresnis draugas pasiūlė "pastatyti" lapelį. Žinoma, tada nežinojau, kaip viskas vyksta lažybose, tačiau vis rasdavau pilnamečių draugų, kurie pastatydavo mano pinigus ant lažybų kortelės.
Kitas etapas mano istorije buvo pilnametystė. Dar net nesulaukus 18 metų mane be jokio vargo įleisdavo į lažybų punktus, kur aš sėkmingai lažindavausi iš kelių litų. Laikui bėgant sumos vis didėjo, kaip ir pati mano priklausomybė. Lažindavausi vis iš didesnių sumų, kol galiausiai per pora valandų pralošiau visus 18 gimtadienio proga gautus pinigus. Tada atrodė, kad nesinori nieko. Mano mergina viską pasakė mano tėvam, o tai kuriam laikui padėjo pristabdyti šią ligą.
Dauguma mano draugų lažinosi, internete mirga marga skelbimai apie lažybas, jų prognozes, lažybų agentūros kasdien siunčia savo "viliojančius" pasiūlymas - ir štai ar vėl paslapčia įsitraukiu į azarto kupiną gyvenimą. Laikui bėgant pralaimėdavau visus uždirbtus pinigus, pasisekdavo jei spėdavau nusipirkti vieną kitą daiktą. Ne kartą teko ir skolintis ir būti nevalgiusiam.
Paskutinė stadija mano ligos istorijoje buvo tragišką, tačiau leido atmerkti akis. Lažybas ir kazino žaidimus pradėjau perprasti vis geriau. Na, bent jau man taip atrodė, kad einasi viskas geriau. Kiauras dienas praleisdavau žaisdamas. Jei pasisekdavo, būdavo gerai, jeigu ne, pyktį išliedavau ant aplinkinių. mėnėsį laiko kaip sakoma vien tik "pliusinau". Laimėjau nemažai pinigų ir tada atrodė, jog man daugiau nereikia nei dirbti, nieko, galiu gyventi iš lažybų. Lengvi pinigai man visiškai apsuko galvą, ko pasekoje pralaimėjau visus savo pinigus ir tėvų santaupas... Kas tada vyko mano galvoje gali suprasti, tik tas, kam yra tekę būti panašioje situacijoje...
 
Nors gyvenime ir esu padaręs labai daug klaidų, skaudinau artimuosius dėl to, kad turėjau priklausomybę lažybom, tačiau dabar apie viską noriu pakalbėti atvirai ir duoti keletą patarimų kaip stengtis atsikratyti šios priklausomybės.
 
Prisipažink, kas esi ligonis
 
Kaip ir kiekvienoje priklausomybėje, taip ir šioje - svarbiausia nemeluoti sau! Pameluoti svetimam yra palyginus nieko, tačiau kaip meluoji pats sau, tada jau reikia sunerimti. Savo akiratyje turiu daug draugų, pažįstamų ar šiaip asmenų, kuriuos esu sutikęs lošdamas, kurie nesugebėtų pripažinti, kad turi priklausomybę. Dažnai kitiems meluodavau, sakydamas: Uuuoooj, aš jau seniai nebeužsiemu šitom nesąmonėm, dabar nebent nueinu dėl įdomumo, su smulkiais pinigais... Net iki dabar nesuprantu kodėl taip dariau ar dėl to, kad norėjau paguosti save ar dėl to, kad sudaryčiau apie save kitokį įvaizdį kitiems. Tačiau tas momentas, kaip pats sau prisipažinau, kad turiu priklausomybę, tai pasakiau savo merginai ir geriausiam draugui, padarė didelį žingsnį gijimo link.
 
Visi lažybų ir kazino draugai - Pamiršk juos
 
Eilinį kartą prisiekiau sau ir draugei, kad dabar paskutinis kartas. Tačiau tema apie lošimus manęs niekaip nepalikdavo. Visi draugai pasakodavo savo "sėkmės" istorijas, kviesdavo keliauti kartu iki kazino ar lažybų punko. Taip paslidau eilinį kartą. Jau tikriausiai 100-tąjį... Galiausi suprasti, kad tokių draugų man nereikia leido momentas, kaip lažinausi 1000-nėm sumom, o jie tik juokėsi. Tikrai draugai, kurie patys nėra įklimpę į lošimų liūną, jus visada perkalbinėtų nelošti ir bandytų padėti, o ne žiūrėtų, kaip pralaimit paskutinius pinigus.
 
Galvoji apie prašymo neleisti lošti pildymą - pildyk tuoj pat!
 
Jeigu mąstote, jog reikia užpildyti leidimą neleisti lošti, reiškia du dalykus: 1. Esate kaip reikiant įklimpęs. 2. Pripažinote priklausomybę ir pradėjo mąstyti tinkame linke. Dėja, labai gaila, kad pats labai ilgai ruošiausi užpildyti prašymą, kuris užkirstų man kelią lošti. Prašymo užpildymas užtrunka vos kelias minutes ir yra begalo paprastas. Žinoma, šis prašymas negali visiškai užkirsti kelio lošimams, tai galite tik jūs pats, tačiau labai palengvėja, kaip kasdien nebegauni daugybės laiškų ir žinučių su "viliojančiais" pasiūlymais lažinti.
 
Netylėk, pasikalbėk su kitais.
 
Didžiausia klaida, kurią aš dariau, buvo ta, jog šią priklausomybę bandžiau nugalęti tyliai, užsidaręs savyje. Kaip pralošiau tėvų santaupas, visiem buvo labai didelis šokas bei nusivylimas. Tačiau, kaip tėvai sužinojo apie mano ligą, man palėngvėjo. Išsikalbėti ir pasakyti ką jauti visada yra gerai ir gali labai padėti. Žinoma, visada bus žmonių, kurie tave smerks, tačiau visada bus ir tų, kurie tave paguos ir padės, kaip tau bus sunku.
 
Taigi, man užtruko daug metų, kol supratau, kaip esu giliai įklimpęs ir nors per tuos metus pridariau daug blogų dalykų ir įskaudinau savo mylimiausius žmones, tačiau jei šiuo tekstu nors vienam žmogui ir nors kiek padėsiu kovoti su priklaumybe lošti, būsiu pats laimingiausias žmogus pasaulyje.
 
P.s. "tuk tuk, kas ten, cbet.lt" tikrai netikus reklama :D :)

Haha taip ir galvojau :D Matai daugumai reikia viska patiems pasiekti tai del to ir pasipiktinom cia :D
 
O siaip saunuoliai kad isvykote :)

pakomentuosiu biški.
 
Žaidimas ir jo principas toks kaip ir kitų, čia turbūt kažkoks žaidimo žanras yra, kad maždaug augini sklypa, statai namus, muši botus, kažkokios bonusinės veiklos ir t.t., ir, kas svarbiausia tokio žanro žaidime, viskas pagrįsta laiko limitais.
 
Man tai primena kažkokį tai konvejerini būdą grėžti pinigus iš azartiškų, tobulybės siekiančių žmonių. Jei tai visdar generuoja pelną - labai puiku, bet jei tu siekei sukurti kažką naujo ir pakeisti žaidimų rinką, tai čia tiesiog dar vienas batonas, batonų lentynoje.
Tokio tipo žaidimų begalė, atrodo kad yra koks tai šablonas ir visi jį naudoja kaip žaidimo karkasą

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti