V Karolis

už filmą sodint, nesveiki kažkokie.

Pradžiai reikia baigti mokyklą 12 klasę, bei laikyti Lietuvių egzaminą. :) Sėkmės

Kas dėl mokslų, tai pasiimk akademines atostogas ( jeigu galima, ne Lietuvoje gyvenu nežinau sistemos ), nusiraminsi, pailsėsi, galėsi viską apmąstyti be jokio spaudimo.
 
Popieriai dabar darbdaviams mažokai berūpi, Jeigu dirbi geriau nei tas kuris turi aukštąjį ir t.t ir gausi daugiau. Patarimo negaliu duoti, tiesiog naudokis visomis progomis, bent jau aš taip darydamas atradau tai ką mėgstu ir kuo užsiimu jau gan ilgą laiką.

Siunti paso fotkę bičui kuris siūlė darbo offerį Facebooke?
Nuo kada paso fotkių emailu prašo? Autoriau, atsijunk internetą ir išmesk kompiuterį, nes pasinaudos tavimi per visus galus.

Pažįstamas pirko, būtent s4 modeliui, tai viskas čiki, jokių problemų.

Youtube Red turi background funkciją. Taip pat būdavo 3rd party programėlės šiam reikalui.

O mane labiausiai motyvuoja pyktis. Būna jis toks trumpas, trunkantis vos kelias valandas ar dieną, bet kartais jis užsitęsia mėnesius ir būtent tada pavyksta pasiekti labai daug ir iš esmės pakeisti viską.

Susirast mergina... kartais as pagalvoju, kad ne visi viska suprantam vienodai... net paprasciausius dalykus

Riedučius jau nupirksiu ryt!

Trumpai: arteja sventes, norisi nevien sau geroves, bet ir kitiems kazka padaryti, tai gi yra puiki proga padeti sunkiai gyvenantiems vaikams, jiems juk kaledos labai svarbi diena. Yra toks puslapis www.vaikusvajones.lt , atradau ji narsydamas vieno forumiecio svetaineje, jau pats padovanojau viena dovana per soc.darbuotoja skatinu ir jus.
P.S. Atsirado problema vienai seimai, ji aprasyta pirmam fb fan page`o poste apie dvynukes, gal ka paskatins pabuti geresniais..
https://www.facebook.com/vaikusvajones.lt/?fref=ts
Beje dvynukems jau paaukota daugiau nei 2500eur, bus grazintos skolos, puiki zinia ir visa tai vaikusvajones portalo deka.

Dirbau ir aš puse metų vokietukuose. Raunheime sandelyje alga 10eur. Į valandą. Dirbdavau pagal tai kiek darbo. Tai nnuo 7 valandu per dieną iki 12. Buvo galimybė ir savaitgaliais kelias valandas padirbt aišku savo noru. Už nuoma nemokėjau apmokėjo darbdavys. Gyvendavom dviese kambaryje. Žodžiu su mielu noru gryščiau visam laikui į vokiečius. Tik kinderis per mažas dar.

CCleaner

Daug nekomentuosiu, nuoširdžiai - nematau prasmės. Tiesiog, yra labai geras pasakymas, kurį pamėgink pritaikyt savo perspektyvoje..
 
"People use "follow your dreams" as an excuse to not working hard. As, apparently, following your dreams is nothing, but the hard work and dedication."
 
Esmė, ką supratau perskaitęs, kad tu šiuo metu esi įkalinęs save savotiškoje antipatijoje. Išankstinis nusistatymas, kad nenori mokytis, neduos jokios naudos. Traktuok dabartinę situaciją, kaip iššūkį sau - įrodyk, kad gali pasibaigti. Pamatysi, vėliau savimi didžiuosiesi, kad nemetei.
 
Apie tai, kad kiti sako, jog keliavimas praplečia akiratį - sutinku, tikrai keičiasi suvokimo diapozonas, tačiau, kaip ir kažkas minėjo, privaloma ne vien tik "having time of your live", bet ir kitokio pobūdžio nauda turi būti. Jeigu važiuosi tik tam, kad atitrūkti nuo visko, tai galiausiai grįžęs, pabuvęs mėnesį tame pačiame stagnacijos taške, pulsi į depresiją, nes atsiras mintys, kad gal galėjau ir produktyviau išnaudoti ir t.t. Aišku, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Niekada nemėgau lygiuotis į kitus, nes tai jokios prasmės neturi. Būk geriausias, koks gali būti TU, o ne taikyk savo gyvenimą, palei kitų nugyventas vėžes. (Tiesa, man asmeniškai šypsena kaipmat pakyla, kai dalis lietuvaičių tapatina save, kad ir į tą patį Jobs'ą, į jo gyvenimą, požiūrį ir t.t., kai realiai vien tai, kad mes augome visiškai kitoje kultūroje, nei jis, mus totaliai keičia, kaip asmenybes, todėl bet kokie sugretinimai yra beprasmiai)
 
Kadangi jau išsiplėčiau, dar vieną nuoširdų patarimą duosiu. Tokioje savotiškoje stagnacijoje kurį laiką buvau ir aš. Vis dėlto, niekas kitas, kaip tik disciplina, imlumas naujovėms, prisivertimas daryti tai, ko nemėgsti, verčia išsijudinti iš tos komforto zonos ir tuo pačiu keičia požiūrį, kuris bet kokiu atveju natūraliai kinta. Nenori gyventi kaip kiti? Turi padaryti tai, ko kiti nedaro. Jeigu šiuo metu laiką leidi - kai neini į paskaitas - veltui, keisk požiūrį. Laikyk studijas, kaip investiciją, tuo labiau, kad tėvai tikriausiai viską padengia - kas iš to, kad nebūsi finansininku? Aš irgi finansų ekonomiką studijuoju, didelės iniciatyvos ateityje šioje srityje nerodau, bet teigti, kad tokio dalyko mokymasis nesuteikia naudos, kad ir buityje - na, tai būtų absurdiška.
 
Į šią rašliavą gali žiūrėti, kaip nori - kaip į patarimą, kaip į galimybę išsikapstyti, ar kaip motyvą rytoj nueiti į paskaitas. ;)

Baik šnekėti nesąmones. Be sunkaus darbo nieko nebus. Nori jis geros algos, bet ant mokslų dėjęs. wtf?

Mintys labai vaikiškos, nebrandžios. Koks dar verslas? Pirma, tau būtų neprošal išvis suprasti, kas yra darbas, ką reiškia uždirbti pinigus SAVO pastangomis, o paskui jau svaičioti apie romantizuotas keliones "ne į Angliją ir į Novergiją" bei verslus. Pagalvok logiškai, kokį verslą gali sukurti žmogus, neturintis jokio darbo patirties? Beje, tai, kad nelankai paskaitų, apleidai studijas yra labai blogai. Ir ne dėl to, kad nesimokai konkrečios savo specialybės, bet todėl, kad visiškai neugdai valios ir atsakomybės, be kurios tu net ir mažos kavinės versle prapulsi. Siūlau skaityti ne sukramtytas ir masėms pateiktus skaitalus, o rimtą literatūrą, pradėti mokytis, įgauti žinių, arba susirasti, kad ir patį paprasčiausią darbą, kad įgautum daugiau išminties ir brandos, kaip asmenybė. Sėkmės :)

Labai šauni tema. manau pakankamai yra 18-25metų žmonių kurie neatrado savęs ir nežino ka daryti.
Tikrai labai įdomu skaityti. Galėtų daugiau žmonių su savo patirtimi parašyti! ;]

Kas dėl mokslų, tai pasiimk akademines atostogas ( jeigu galima, ne Lietuvoje gyvenu nežinau sistemos ), nusiraminsi, pailsėsi, galėsi viską apmąstyti be jokio spaudimo.
 
Popieriai dabar darbdaviams mažokai berūpi, Jeigu dirbi geriau nei tas kuris turi aukštąjį ir t.t ir gausi daugiau. Patarimo negaliu duoti, tiesiog naudokis visomis progomis, bent jau aš taip darydamas atradau tai ką mėgstu ir kuo užsiimu jau gan ilgą laiką.

Iprastai toks klausimas iskyla zmonems, kurie nera nieko dirbe. Tau klausimas: ar esi kur nors dirbes ir gaves atlyginima?
 
Saviugdos knygas reikia atsirinkti, nes jos dabar kaip popsas: masems. Svarbu parasyt, kaip bemoksliui pavyko milijonus vartyt.
 
Jei monotoniskas darbas nedomina, tai lieka arba verslas arba kurybinis darbas. Akivaizdu, kad verslas atkrenta, nes kitaip nebutu sitos temos. Del kurybos jau paciam svarstyt pagal gebejimus.
 
Maximoje ilgai dirbantys irgi negalvojo, kad ju gyvenimas toks bus.
 
Viska susimavus darau isvada, kad tikriausiai nesi tiek pranasesnis, kad galetum nedirbt monotonisko darbo. Biski atsibusk ir pasiziurek statistika, kaip zmogai Lietuvoj gyvena.
 
Gyvenimas purvo duobe, stenkis islikti jos virsuje.

Sveiki, forumiečiai.
 
Šį forumą atradau atsitiktinai, manau čia renkasi tikrai gudrūs žmonės, todėl noriu jūsų patarimo.
Taigi, papasakosiu trumpai apie save ir savo problemą kuri mane kamuoja jau kuris laikas..
 
Pradžia
 
Viskas prasidėjo paauglistėje, berods 10 klasėje. Sedėdavau suole ir galvodavau apie visus tuos žmones gyvenančius – egzistuojančius. Niekada nenorėjau tokiu būt, visada sakydavau nebūk eilinis, nebūk eilinis... Ir pradėjau galvoti apie kažką savo. Pradžioje kaip ir visi mes (bentjau daugelis), noriu atsidaryti kavinukę/restoraną gyvent kažką kitokio nei daugelis gyvena. Ėjo metai ir mano motyvacija mokytis vis seko ir seko. Atėjo 12 klasė ir reikėjo apsispręsti stosiu kažkur ar ne. Su drauge (draugė mokėsi tikrai labai gerai, išlaikė visus egzus 90+ %) buvom nusprendę baigsim dvylika klasių ir varysim į „Norge“ ar „Ūkus“ padirbėt, užsidirbsim pinigų ji eis mokytis, o aš kažką kursiu savo, nes nenorėjau mokytis (užteko tų dvylikos metų). Ant egzaminų buvau dėjęs, nieko nesimokiau, kadangi buvau ramus, kad po dvylikos važiuosim dirbt! Po visų 100-tadienių ir paskutinių atėjo „lauktieji“ egzaminai. Egzaminus visus išlaukiau, kai kuriuos net geriau, už tuos kurie tikrai nuoširdžiai mokėsi, galiu pasigirt, kad už matematiką iš B lygio surinkau daugiau nei kai kurie, kurie turėjo pasirinkę A lygį. Bet, staiga draugė apsigalvojo, nusprendė studijuoti.. Nu ką, draugės ir mamos prikalbėtas stojau ir aš... Įstojau į VGTU finansus (nes visiškai nežinojau, kas patinka ir ką studijuoti, o finansai atrodė su pinigais susiję gal visai ir nieko). Pamenu, koks patenkintas buvau kai atsiverčiau lamabpo ir pamačiau, kad priėmė į mokamas dienines studijas.
 
Studijos
 
Po dvylikos baigimo vasara praėjo greit (egzaminai, išleistuvės, stojimų atsakymai). Taigi, atėjo rugsėjis ir reikėjo pakuotis mantas ir važiuot gyvent pačiam, be mamos maisto. Pradėjau studentauti, paskaitas „šaravodavau“, atėjo sesija, šiaip ne taip „praslydau“, tada vėl tęsėsi „šaravojimas“ iki kitos sesijos, tą sesiją aš irgi „praslydau“. Mokiaus, kad tik mokytis. Atėjo vasara ir aš pradėjau skaityti knygas, jos man pradėjo labai patikti (skaitau saviugdos temomis, apie verslą, taipogi mėgstu skaityti biografijas). Perskaitęs alchemiką, du tėčius ir Jobso biografiją. Aš supratau, kad nebenoriu aš mokytis.. Pradėjau galvoti, ką man diplomas gali duoti, nebeįsivaizdavau savęs dirbančiu banke ar kokioje tai įstaigoje.
Vasara baigėsi atėjo ruduo, ir vėl reikėjo grįžti į Vilnių ir tęsti mokslus. Nuo rugsėjo iki dabar aš išvis nelankau paskaitų, nueinu tik ant atsiskaitymų.. Pagaliau supratau, kad man visai nepatinka mokytis, einu į „koledža“ kaip į pragarą. Išvis nesuprantu, kodėl reikalingas tas diplomas, juk jis negarantuos saugaus gyvenimo. Supratau, kad baigęs mokslus įsidarbinęs kokioje tai įstaigoje aš nebūsiu laimingas, netobulėsiu, neatskleisiu viso savo potiancialo.. (jei tikrai, jausčiau tam meilę, aistrą - eičiau į banką ir dirbčiau už ačiū dėl patirties ir ryšių)
Kai pradedu mastyti dar giliau, apie ateitį, juk visą gyvenimą nesinuomuosiu buto, reikės kažkur įsikurti pačiam su šeima, norėsis gyventi gražiai, gražios mašinos, aprūpinti vaikus, kad jiems nieko netrūktu. Iš to seka klausimas KAIP? Imti butui paskolą 100metų? Nenoriu gyventi, kad tik gyventi, nenoriu egzistuoti. Noriu prisidėti prie pasaulio gerinimo, pakeisti jį nors šiek tiek. Noriu, kad po manęs jis pasidarytu geresnis.
 
KĄ DARYTI???
 
Paskutinius mėnesius galvoju, kas aš ir kokia mano paskirtis gyvenime. Noriu sužinoti ko tiksliai noriu ir neįsivaizduoju kaip mokslai ar diplomas gali man tai suteikti. Kuo daugiau skaitau, galvoju, tuo daugiau man viskas darosi neaišku..
Taigi, klausimas būtų toks – kaip man rasti save, ką daryti? Mesti mokslus ar ne? (Bet kai pagalvoju apie mokslų metimą iškart akyse stovi tėvai, nepatenkinti.. Juk tiek pinigų sukišo į mano mokslus, o aš visiškai nenoriu mokytis ir dirbti kažkokio monotoniško darbo nuo 9-17h. ) Norėčiau išvažiuoti kažkur (ne i angliją, norvegiją), kažkur toliau į ne tokią nusistovėjusią šalį, o iš to vėl kyla klausimas kaip? Jei aš neturiu pinigų?
 
P.S Nepykit už gramatines klaidas ir už visą tokią seką ir minčių kaitą. Tiesiog tai pirmas kartais, kai aš rašau kažką panašaus.

Iliustracija daryta savais tikslais, vieno nelaimingo žmogaus atminimui.
 
https://www.behance.net/gallery/30994845/In-memorian

Tie kurie moka kažką daryti, tai ir turi užsakymų.
Vargu ar sudomins pradedančiojo kvietimas į komandą.
"Dizainerius, seo specialistu, tekstu rasytoju/verteju y anglu kalba"
Tokių čia yra ir juos gali pasamdyti už pinigus ir jie tau padarys ką tik norėsi.
Bet pradžiai nors išmok rašyti.

Be penkiu dvylika. Ka nuveikus. Kodel nesuburus komandos kamnors grazaus

Dega akys nuo tokios rašliavos.

Sveiki, šio simbolio autorius Jūs?