ronner

Teko ką nors girdėt apie bendruomeninius sklypus? Lietuvoje to, mano žiniomis, dar nėra, JAV tai darosi populiaru, tik klausimas, kiek tai realu ŽŪ paskirties žemėje ir kiek tai aktualu lietuviams. Karts nuo karto apie tokį gyvenimą mažuose nameliuose, kur pramogų / maisto ruošos ir pan. erdvės yra bendros rašo naujienų portalai.
Atstumas nuo centro labai nedidelis, plotas pakankamas, todėl visai įmanoma kažką panašaus sugalvot.

Kaip visada - parduot už gerą kainą sunku, o nupirkt už gerą kainą irgi nieko nėra :)

Jei galvočiau apie kažką panašaus pirmenybę teikčiau biurams - didesnis užsakymas vienu adresu (gi vienas kavos su spurga negersi, o namie max. 2-3 vienu adresu). Pradėti reikėtų nuo tam tikru spinduliu esančių adresų - apsiimsi visą Vilnių (ar kalbam apie kitą miestą?) - pražūsi, nebent turi nemažas investicijas ir gali į nuostolį laikyt įdarbintus. Net tokia Barbora maistą pristatyt pradėjo nuo Vilniaus ir tik po truputį plėtėsi iki Vilniaus rajono + Trakų, nors vienas iš jų taškų yra būtent ant Vilniaus ribos (Maxima bazė).
Geras variantas - pristatinėti ne automobiliu, bet motoroleriu, dviračiu, riedžiais ar dar kuo, kas į kamščius nekliūtų. Aišku, reik sugalvot kaip tai padaryt saugia, kad kava neišsipiltų.
Deja, Vilnius šiuo klausimu truputį nedėkingas miestas - atstumai gana dideli, žmonių kiekis vienoj vietoj pakankamai mažas, orientuotis reikėtų į Konstitucijos pr. ir aplink.
 
Bet pati idėja tikrai nebloga!

Jei galvočiau apie kažką panašaus pirmenybę teikčiau biurams - didesnis užsakymas vienu adresu (gi vienas kavos su spurga negersi, o namie max. 2-3 vienu adresu). Pradėti reikėtų nuo tam tikru spinduliu esančių adresų - apsiimsi visą Vilnių (ar kalbam apie kitą miestą?) - pražūsi, nebent turi nemažas investicijas ir gali į nuostolį laikyt įdarbintus. Net tokia Barbora maistą pristatyt pradėjo nuo Vilniaus ir tik po truputį plėtėsi iki Vilniaus rajono + Trakų, nors vienas iš jų taškų yra būtent ant Vilniaus ribos (Maxima bazė).
Geras variantas - pristatinėti ne automobiliu, bet motoroleriu, dviračiu, riedžiais ar dar kuo, kas į kamščius nekliūtų. Aišku, reik sugalvot kaip tai padaryt saugia, kad kava neišsipiltų.
Deja, Vilnius šiuo klausimu truputį nedėkingas miestas - atstumai gana dideli, žmonių kiekis vienoj vietoj pakankamai mažas, orientuotis reikėtų į Konstitucijos pr. ir aplink.
 
Bet pati idėja tikrai nebloga!

Dažnai naudoji sudėtingus žodžius, kad pasirodytum fotosinteziškas prieš kitus?

Mhm, panasiai daug kas galvoja, kad veslas nevaldomas pats "sukasi" ir pinigus generuoja. Vienas artimas zmogus del svarbiu priezasciu negalejo ~45 d. net pagalvot apie savo imone. Nors ir dirbo savo srities specai, patikimi ir geri darbuotojai, bet antra tiek nebutu isteme... :) Tik paprastas darbuotojas gali manyt, jog direktorius tik visa diena sedi kabinete, kava gurksnoja ir parasiukus delioja. Anaiptol. Paprastai jie net ir po 20 valandu per para aria... ;)

Kodėl nepasiturintis žmogus turėtų gauti turinį nemokamai, o tas, kuris uždirba, turėtų už jį mokėti? Pagal šį argumentą turėtum būt didelis progresinių mokesčių šalininkas ir balsuotojas už didesnę MMA bei didesnes soc. išmokas / didesnį jų kiekį.
 
Išpindėjusi kompanija uždirbo tą milijardą todėl, kad kažką sukūrė ir pardavė. Papildomas milijonas yra jos investicijos papildoma grąža ir taip, dėl to jiems per daug neskaudės, bet jei piratavimas bus toleruojamas, to pirmojo milijardo nebus, nes mokančių nebus. Na taip, uždarbis iš reklamos ir pan., bet jis galbūt tik atpirks sukūrimo kaštus. Ar teko domėtis, kiek kainuoja sukurti gerą žaidimą ar filmą?
 
Kas liečia soc. rizikos grupėse esančius vaikus, jie žaidžia daugiau nei aš ar artimiausiu metu galėtų žaisti mano vaikas. Globos namai mano kaime (taip taip, KAIME) turi xbox, mano kaimo biblioteka perka xbox, ten ir yra kompiuteriai, kurių pagr. naudotojai - nepasiturinčių tėvų vaikai ir jie, žinoma, žaidžia. Be abejo, bibliotekoje nėra pačių naujausių žaidimų, kaip ir nei vienas man žinomas skurdžiai gyvenantis žmogus neturi naujos mašinos. Kodėl? nes tai ne jų kišeinei. Bet pažaisti, pasimėgauti šia pramoga galimybė yra.
 
 
Pastaruoju metu blokavimai ir draudimai tampa ne tik Lietuvos mastu.
 
 
 
 
 
Nuomos punktai rimtesni pirkdavo, turėdavo licencijas nuomot žaidimus. Rūsiuose, be abejo, siautėjo piratai, kaip ir turguje. Video, žaidimų nuoma buvo labai populiarus verslas, žlugęs atsiradus torrentam, išsivysčius šviesolaidžiui.
 
 
 
Piratavimas - blogas dalykas, tačiau piratauja aktyviau ar pasyviau turbūt 9 iš 10 žmonių. Kas foto FB koveriui "pasiskolina", kas filmą ar dainą persiunčia, kas dar kaip. Aš pats stengiuosi būtų kuo legalesnis, tačiau vis tiek tenka susidurti su kai kuriomis problemomis:
1) Universitete / mokykloje esi verčiamas dirbti su MS ofisu. Jei universitetuose dar mažiau, tai vos viena kita mokykla yra ne MS produktų propaguotoja. Kur pažvelgsi, visur yra šioks toks spaudimas naudotis MS biuro programomis. Spaudžiu mintyse ranką tai MS komandai, kuri sugebėjo to pasiekti. Šaunus darbas, bet man tai nepatinka. Tad jau mokyklos laikais teko pradėti piratauti. Ilgą laiką naudojau ir toliau naudoju LIBRE - eiliniam naudotojui pilnai pakankamas programų paketas.
2) Filmų pasiekiamumas tikrai yra ribotas. Apie lietuvių kalba įgarsintus man patinkančius filmus ar serialus galiu tik pasvajoti, tenka lavinti rusų kalbos įgūdžius. Mano žiniomis, mėgėjų komandos (kurios savo darbo kokybe tikrai lenkia net LT profesionalus) pasidarbavę iš peties ir net naujausi filmai / serialai įgarsinti rusų kalba yra jų online kino teatruose. Niekam nemoku, nieko nesisiunčiu, bet, manau, prisidedu prie piratavimo (visgi, reikėtų pasidomėti, gal azijiečiai filmus atiduoda ir nemokamai, nes jų investicijos į savireklamą nepalyginamos su Lietuva).
3) Atsisiunčiau piratinę GTA V žaidimo versiją vien tam, kad pasižiūrėti kaip tai pasikeitę ir patobulėję. Deja, nuo pat pasirodymo iki dabar neradau laiko tam ir didelio noro. Vien dėl to pirkti - kvailoka, bet, galbūt, reikėtų pasidomėti demo galimybėmis... Anksčiau tai būdavo tokios, o kaip dabar, gal kas žino?
4) Žaidimus perku. Ir perku per Steam, Bundel stars leidžia labai šauniai sutaupyti. Man nereikia žaidimo, kuris išėjo vakar, man reikia žaidimo, kuris būtų įdomus. Visai neseniai, prieš keletą mėn., įsigijau Industry Giant 2. Net dvi versijas, kad su žmona kartu žaist būtų galima. Kodėl? Nes tai žaidimas, už kurį man nebuvo gaila susimokėt, nors jis pasirodęs prieš ~15 metų. Dėl online žaidimo pirkau ETS2, net neieškojau būdų jį nusilaužt. Ir man negaila tam pinigų, nors jais tikrai nesninga.
 
Nepaisant visko, mano nuomone, kūrėjams laikas persiorientuoti. Muzika jau senokai tapo nemokama (nori geresnės kokybės - perki albumą, o internete paprastos kokybės apstu LEGALIAI (pakartot.lt lietuvių, youtube, soundcloud ir kt.) O kur dar spotify ir visi kiti, kur už fixą gauni kone neribotai muzikos (vėl gi, problema yra tiems, kurie ieško mažiau populiarių kūrinių, specifinės muzikos). Paveikslėlių net ir komerciniam naudojimui nors vežimu vešk be jokių apribojimų, be jokių mokesčių. Jei nori - gali pavaišint kava autorių. Šaunu! Kodėl gi ne? Filmai, deja, vis dar labai retai pasiekia mus nemokamai. Ir labiausiai gaila ne to, kad mokėt tenka už Holivudo kūrinius, bet gaila, kad aktyviausiai prieš nemokamas peržiūras piestu stoja lietuviai autoriai. Rinka maža, žiūrovų salės nesurenka, filmo kokybė visuomet gali sukelti dvejonių, net ir po atsiliepimų, nes kritikas dažniausiai vis tiek yra artimesnis ar tolimesnis režisieriaus draugas, kolega, giminaitis. Uždirbt kine iš LT filmų sunku, toliau daugybė bandančių pirataut, rezultate niekas nepasiekia naudos. Jei paleisti filmą visai nemokamai, jis tikrai generuotų didesnes pajamas. Tebūnie jo kokybė viešai iki 720p, tegul jis pasirodo kokiu mėnesiu ar dviem vėliau nei kine, bet kam bandyt uždirbt parduodant saują DVD, kai tokiu būdu būtų galima didinti peržiūras, didinti reklamos pardavimus, didinti kiek malonesnes pajamas, kuomet visi patenkinti.
 
Taip pat pasisakau ir prieš adblocker naudojimą, o tos svetainės kurios pergrūstos reklama jos retai būna vertos dėmesio ir anksčiau ar vėliau rando joms alternatyvą. Pvz. Lrytas.lt nuo seniai tapo man užmirštas, nes prieš keletą metų jau savo viršininką pagaudavom kada naujienas skaito - ventilaitoriai senesnio pc ūždavo kaip pasiutę. Delfi ar 15min kur kas draugiškesni šiuo klausimu (dėl 15min karts nuo karto suabejoju). Ar aš spaudžiu reklamą? Kartais tikrai taip, nes ir reklama gali būti aktuali, ypač kai jos ne per daug.

Kodėl nepasiturintis žmogus turėtų gauti turinį nemokamai, o tas, kuris uždirba, turėtų už jį mokėti? Pagal šį argumentą turėtum būt didelis progresinių mokesčių šalininkas ir balsuotojas už didesnę MMA bei didesnes soc. išmokas / didesnį jų kiekį.
 
Išpindėjusi kompanija uždirbo tą milijardą todėl, kad kažką sukūrė ir pardavė. Papildomas milijonas yra jos investicijos papildoma grąža ir taip, dėl to jiems per daug neskaudės, bet jei piratavimas bus toleruojamas, to pirmojo milijardo nebus, nes mokančių nebus. Na taip, uždarbis iš reklamos ir pan., bet jis galbūt tik atpirks sukūrimo kaštus. Ar teko domėtis, kiek kainuoja sukurti gerą žaidimą ar filmą?
 
Kas liečia soc. rizikos grupėse esančius vaikus, jie žaidžia daugiau nei aš ar artimiausiu metu galėtų žaisti mano vaikas. Globos namai mano kaime (taip taip, KAIME) turi xbox, mano kaimo biblioteka perka xbox, ten ir yra kompiuteriai, kurių pagr. naudotojai - nepasiturinčių tėvų vaikai ir jie, žinoma, žaidžia. Be abejo, bibliotekoje nėra pačių naujausių žaidimų, kaip ir nei vienas man žinomas skurdžiai gyvenantis žmogus neturi naujos mašinos. Kodėl? nes tai ne jų kišeinei. Bet pažaisti, pasimėgauti šia pramoga galimybė yra.
 
 
Pastaruoju metu blokavimai ir draudimai tampa ne tik Lietuvos mastu.
 
 
 
 
 
Nuomos punktai rimtesni pirkdavo, turėdavo licencijas nuomot žaidimus. Rūsiuose, be abejo, siautėjo piratai, kaip ir turguje. Video, žaidimų nuoma buvo labai populiarus verslas, žlugęs atsiradus torrentam, išsivysčius šviesolaidžiui.
 
 
 
Piratavimas - blogas dalykas, tačiau piratauja aktyviau ar pasyviau turbūt 9 iš 10 žmonių. Kas foto FB koveriui "pasiskolina", kas filmą ar dainą persiunčia, kas dar kaip. Aš pats stengiuosi būtų kuo legalesnis, tačiau vis tiek tenka susidurti su kai kuriomis problemomis:
1) Universitete / mokykloje esi verčiamas dirbti su MS ofisu. Jei universitetuose dar mažiau, tai vos viena kita mokykla yra ne MS produktų propaguotoja. Kur pažvelgsi, visur yra šioks toks spaudimas naudotis MS biuro programomis. Spaudžiu mintyse ranką tai MS komandai, kuri sugebėjo to pasiekti. Šaunus darbas, bet man tai nepatinka. Tad jau mokyklos laikais teko pradėti piratauti. Ilgą laiką naudojau ir toliau naudoju LIBRE - eiliniam naudotojui pilnai pakankamas programų paketas.
2) Filmų pasiekiamumas tikrai yra ribotas. Apie lietuvių kalba įgarsintus man patinkančius filmus ar serialus galiu tik pasvajoti, tenka lavinti rusų kalbos įgūdžius. Mano žiniomis, mėgėjų komandos (kurios savo darbo kokybe tikrai lenkia net LT profesionalus) pasidarbavę iš peties ir net naujausi filmai / serialai įgarsinti rusų kalba yra jų online kino teatruose. Niekam nemoku, nieko nesisiunčiu, bet, manau, prisidedu prie piratavimo (visgi, reikėtų pasidomėti, gal azijiečiai filmus atiduoda ir nemokamai, nes jų investicijos į savireklamą nepalyginamos su Lietuva).
3) Atsisiunčiau piratinę GTA V žaidimo versiją vien tam, kad pasižiūrėti kaip tai pasikeitę ir patobulėję. Deja, nuo pat pasirodymo iki dabar neradau laiko tam ir didelio noro. Vien dėl to pirkti - kvailoka, bet, galbūt, reikėtų pasidomėti demo galimybėmis... Anksčiau tai būdavo tokios, o kaip dabar, gal kas žino?
4) Žaidimus perku. Ir perku per Steam, Bundel stars leidžia labai šauniai sutaupyti. Man nereikia žaidimo, kuris išėjo vakar, man reikia žaidimo, kuris būtų įdomus. Visai neseniai, prieš keletą mėn., įsigijau Industry Giant 2. Net dvi versijas, kad su žmona kartu žaist būtų galima. Kodėl? Nes tai žaidimas, už kurį man nebuvo gaila susimokėt, nors jis pasirodęs prieš ~15 metų. Dėl online žaidimo pirkau ETS2, net neieškojau būdų jį nusilaužt. Ir man negaila tam pinigų, nors jais tikrai nesninga.
 
Nepaisant visko, mano nuomone, kūrėjams laikas persiorientuoti. Muzika jau senokai tapo nemokama (nori geresnės kokybės - perki albumą, o internete paprastos kokybės apstu LEGALIAI (pakartot.lt lietuvių, youtube, soundcloud ir kt.) O kur dar spotify ir visi kiti, kur už fixą gauni kone neribotai muzikos (vėl gi, problema yra tiems, kurie ieško mažiau populiarių kūrinių, specifinės muzikos). Paveikslėlių net ir komerciniam naudojimui nors vežimu vešk be jokių apribojimų, be jokių mokesčių. Jei nori - gali pavaišint kava autorių. Šaunu! Kodėl gi ne? Filmai, deja, vis dar labai retai pasiekia mus nemokamai. Ir labiausiai gaila ne to, kad mokėt tenka už Holivudo kūrinius, bet gaila, kad aktyviausiai prieš nemokamas peržiūras piestu stoja lietuviai autoriai. Rinka maža, žiūrovų salės nesurenka, filmo kokybė visuomet gali sukelti dvejonių, net ir po atsiliepimų, nes kritikas dažniausiai vis tiek yra artimesnis ar tolimesnis režisieriaus draugas, kolega, giminaitis. Uždirbt kine iš LT filmų sunku, toliau daugybė bandančių pirataut, rezultate niekas nepasiekia naudos. Jei paleisti filmą visai nemokamai, jis tikrai generuotų didesnes pajamas. Tebūnie jo kokybė viešai iki 720p, tegul jis pasirodo kokiu mėnesiu ar dviem vėliau nei kine, bet kam bandyt uždirbt parduodant saują DVD, kai tokiu būdu būtų galima didinti peržiūras, didinti reklamos pardavimus, didinti kiek malonesnes pajamas, kuomet visi patenkinti.
 
Taip pat pasisakau ir prieš adblocker naudojimą, o tos svetainės kurios pergrūstos reklama jos retai būna vertos dėmesio ir anksčiau ar vėliau rando joms alternatyvą. Pvz. Lrytas.lt nuo seniai tapo man užmirštas, nes prieš keletą metų jau savo viršininką pagaudavom kada naujienas skaito - ventilaitoriai senesnio pc ūždavo kaip pasiutę. Delfi ar 15min kur kas draugiškesni šiuo klausimu (dėl 15min karts nuo karto suabejoju). Ar aš spaudžiu reklamą? Kartais tikrai taip, nes ir reklama gali būti aktuali, ypač kai jos ne per daug.

Kodėl nepasiturintis žmogus turėtų gauti turinį nemokamai, o tas, kuris uždirba, turėtų už jį mokėti? Pagal šį argumentą turėtum būt didelis progresinių mokesčių šalininkas ir balsuotojas už didesnę MMA bei didesnes soc. išmokas / didesnį jų kiekį.
 
Išpindėjusi kompanija uždirbo tą milijardą todėl, kad kažką sukūrė ir pardavė. Papildomas milijonas yra jos investicijos papildoma grąža ir taip, dėl to jiems per daug neskaudės, bet jei piratavimas bus toleruojamas, to pirmojo milijardo nebus, nes mokančių nebus. Na taip, uždarbis iš reklamos ir pan., bet jis galbūt tik atpirks sukūrimo kaštus. Ar teko domėtis, kiek kainuoja sukurti gerą žaidimą ar filmą?
 
Kas liečia soc. rizikos grupėse esančius vaikus, jie žaidžia daugiau nei aš ar artimiausiu metu galėtų žaisti mano vaikas. Globos namai mano kaime (taip taip, KAIME) turi xbox, mano kaimo biblioteka perka xbox, ten ir yra kompiuteriai, kurių pagr. naudotojai - nepasiturinčių tėvų vaikai ir jie, žinoma, žaidžia. Be abejo, bibliotekoje nėra pačių naujausių žaidimų, kaip ir nei vienas man žinomas skurdžiai gyvenantis žmogus neturi naujos mašinos. Kodėl? nes tai ne jų kišeinei. Bet pažaisti, pasimėgauti šia pramoga galimybė yra.
 
 
Pastaruoju metu blokavimai ir draudimai tampa ne tik Lietuvos mastu.
 
 
 
 
 
Nuomos punktai rimtesni pirkdavo, turėdavo licencijas nuomot žaidimus. Rūsiuose, be abejo, siautėjo piratai, kaip ir turguje. Video, žaidimų nuoma buvo labai populiarus verslas, žlugęs atsiradus torrentam, išsivysčius šviesolaidžiui.
 
 
 
Piratavimas - blogas dalykas, tačiau piratauja aktyviau ar pasyviau turbūt 9 iš 10 žmonių. Kas foto FB koveriui "pasiskolina", kas filmą ar dainą persiunčia, kas dar kaip. Aš pats stengiuosi būtų kuo legalesnis, tačiau vis tiek tenka susidurti su kai kuriomis problemomis:
1) Universitete / mokykloje esi verčiamas dirbti su MS ofisu. Jei universitetuose dar mažiau, tai vos viena kita mokykla yra ne MS produktų propaguotoja. Kur pažvelgsi, visur yra šioks toks spaudimas naudotis MS biuro programomis. Spaudžiu mintyse ranką tai MS komandai, kuri sugebėjo to pasiekti. Šaunus darbas, bet man tai nepatinka. Tad jau mokyklos laikais teko pradėti piratauti. Ilgą laiką naudojau ir toliau naudoju LIBRE - eiliniam naudotojui pilnai pakankamas programų paketas.
2) Filmų pasiekiamumas tikrai yra ribotas. Apie lietuvių kalba įgarsintus man patinkančius filmus ar serialus galiu tik pasvajoti, tenka lavinti rusų kalbos įgūdžius. Mano žiniomis, mėgėjų komandos (kurios savo darbo kokybe tikrai lenkia net LT profesionalus) pasidarbavę iš peties ir net naujausi filmai / serialai įgarsinti rusų kalba yra jų online kino teatruose. Niekam nemoku, nieko nesisiunčiu, bet, manau, prisidedu prie piratavimo (visgi, reikėtų pasidomėti, gal azijiečiai filmus atiduoda ir nemokamai, nes jų investicijos į savireklamą nepalyginamos su Lietuva).
3) Atsisiunčiau piratinę GTA V žaidimo versiją vien tam, kad pasižiūrėti kaip tai pasikeitę ir patobulėję. Deja, nuo pat pasirodymo iki dabar neradau laiko tam ir didelio noro. Vien dėl to pirkti - kvailoka, bet, galbūt, reikėtų pasidomėti demo galimybėmis... Anksčiau tai būdavo tokios, o kaip dabar, gal kas žino?
4) Žaidimus perku. Ir perku per Steam, Bundel stars leidžia labai šauniai sutaupyti. Man nereikia žaidimo, kuris išėjo vakar, man reikia žaidimo, kuris būtų įdomus. Visai neseniai, prieš keletą mėn., įsigijau Industry Giant 2. Net dvi versijas, kad su žmona kartu žaist būtų galima. Kodėl? Nes tai žaidimas, už kurį man nebuvo gaila susimokėt, nors jis pasirodęs prieš ~15 metų. Dėl online žaidimo pirkau ETS2, net neieškojau būdų jį nusilaužt. Ir man negaila tam pinigų, nors jais tikrai nesninga.
 
Nepaisant visko, mano nuomone, kūrėjams laikas persiorientuoti. Muzika jau senokai tapo nemokama (nori geresnės kokybės - perki albumą, o internete paprastos kokybės apstu LEGALIAI (pakartot.lt lietuvių, youtube, soundcloud ir kt.) O kur dar spotify ir visi kiti, kur už fixą gauni kone neribotai muzikos (vėl gi, problema yra tiems, kurie ieško mažiau populiarių kūrinių, specifinės muzikos). Paveikslėlių net ir komerciniam naudojimui nors vežimu vešk be jokių apribojimų, be jokių mokesčių. Jei nori - gali pavaišint kava autorių. Šaunu! Kodėl gi ne? Filmai, deja, vis dar labai retai pasiekia mus nemokamai. Ir labiausiai gaila ne to, kad mokėt tenka už Holivudo kūrinius, bet gaila, kad aktyviausiai prieš nemokamas peržiūras piestu stoja lietuviai autoriai. Rinka maža, žiūrovų salės nesurenka, filmo kokybė visuomet gali sukelti dvejonių, net ir po atsiliepimų, nes kritikas dažniausiai vis tiek yra artimesnis ar tolimesnis režisieriaus draugas, kolega, giminaitis. Uždirbt kine iš LT filmų sunku, toliau daugybė bandančių pirataut, rezultate niekas nepasiekia naudos. Jei paleisti filmą visai nemokamai, jis tikrai generuotų didesnes pajamas. Tebūnie jo kokybė viešai iki 720p, tegul jis pasirodo kokiu mėnesiu ar dviem vėliau nei kine, bet kam bandyt uždirbt parduodant saują DVD, kai tokiu būdu būtų galima didinti peržiūras, didinti reklamos pardavimus, didinti kiek malonesnes pajamas, kuomet visi patenkinti.
 
Taip pat pasisakau ir prieš adblocker naudojimą, o tos svetainės kurios pergrūstos reklama jos retai būna vertos dėmesio ir anksčiau ar vėliau rando joms alternatyvą. Pvz. Lrytas.lt nuo seniai tapo man užmirštas, nes prieš keletą metų jau savo viršininką pagaudavom kada naujienas skaito - ventilaitoriai senesnio pc ūždavo kaip pasiutę. Delfi ar 15min kur kas draugiškesni šiuo klausimu (dėl 15min karts nuo karto suabejoju). Ar aš spaudžiu reklamą? Kartais tikrai taip, nes ir reklama gali būti aktuali, ypač kai jos ne per daug.

Kodėl nepasiturintis žmogus turėtų gauti turinį nemokamai, o tas, kuris uždirba, turėtų už jį mokėti? Pagal šį argumentą turėtum būt didelis progresinių mokesčių šalininkas ir balsuotojas už didesnę MMA bei didesnes soc. išmokas / didesnį jų kiekį.
 
Išpindėjusi kompanija uždirbo tą milijardą todėl, kad kažką sukūrė ir pardavė. Papildomas milijonas yra jos investicijos papildoma grąža ir taip, dėl to jiems per daug neskaudės, bet jei piratavimas bus toleruojamas, to pirmojo milijardo nebus, nes mokančių nebus. Na taip, uždarbis iš reklamos ir pan., bet jis galbūt tik atpirks sukūrimo kaštus. Ar teko domėtis, kiek kainuoja sukurti gerą žaidimą ar filmą?
 
Kas liečia soc. rizikos grupėse esančius vaikus, jie žaidžia daugiau nei aš ar artimiausiu metu galėtų žaisti mano vaikas. Globos namai mano kaime (taip taip, KAIME) turi xbox, mano kaimo biblioteka perka xbox, ten ir yra kompiuteriai, kurių pagr. naudotojai - nepasiturinčių tėvų vaikai ir jie, žinoma, žaidžia. Be abejo, bibliotekoje nėra pačių naujausių žaidimų, kaip ir nei vienas man žinomas skurdžiai gyvenantis žmogus neturi naujos mašinos. Kodėl? nes tai ne jų kišeinei. Bet pažaisti, pasimėgauti šia pramoga galimybė yra.
 
 
Pastaruoju metu blokavimai ir draudimai tampa ne tik Lietuvos mastu.
 
 
 
 
 
Nuomos punktai rimtesni pirkdavo, turėdavo licencijas nuomot žaidimus. Rūsiuose, be abejo, siautėjo piratai, kaip ir turguje. Video, žaidimų nuoma buvo labai populiarus verslas, žlugęs atsiradus torrentam, išsivysčius šviesolaidžiui.
 
 
 
Piratavimas - blogas dalykas, tačiau piratauja aktyviau ar pasyviau turbūt 9 iš 10 žmonių. Kas foto FB koveriui "pasiskolina", kas filmą ar dainą persiunčia, kas dar kaip. Aš pats stengiuosi būtų kuo legalesnis, tačiau vis tiek tenka susidurti su kai kuriomis problemomis:
1) Universitete / mokykloje esi verčiamas dirbti su MS ofisu. Jei universitetuose dar mažiau, tai vos viena kita mokykla yra ne MS produktų propaguotoja. Kur pažvelgsi, visur yra šioks toks spaudimas naudotis MS biuro programomis. Spaudžiu mintyse ranką tai MS komandai, kuri sugebėjo to pasiekti. Šaunus darbas, bet man tai nepatinka. Tad jau mokyklos laikais teko pradėti piratauti. Ilgą laiką naudojau ir toliau naudoju LIBRE - eiliniam naudotojui pilnai pakankamas programų paketas.
2) Filmų pasiekiamumas tikrai yra ribotas. Apie lietuvių kalba įgarsintus man patinkančius filmus ar serialus galiu tik pasvajoti, tenka lavinti rusų kalbos įgūdžius. Mano žiniomis, mėgėjų komandos (kurios savo darbo kokybe tikrai lenkia net LT profesionalus) pasidarbavę iš peties ir net naujausi filmai / serialai įgarsinti rusų kalba yra jų online kino teatruose. Niekam nemoku, nieko nesisiunčiu, bet, manau, prisidedu prie piratavimo (visgi, reikėtų pasidomėti, gal azijiečiai filmus atiduoda ir nemokamai, nes jų investicijos į savireklamą nepalyginamos su Lietuva).
3) Atsisiunčiau piratinę GTA V žaidimo versiją vien tam, kad pasižiūrėti kaip tai pasikeitę ir patobulėję. Deja, nuo pat pasirodymo iki dabar neradau laiko tam ir didelio noro. Vien dėl to pirkti - kvailoka, bet, galbūt, reikėtų pasidomėti demo galimybėmis... Anksčiau tai būdavo tokios, o kaip dabar, gal kas žino?
4) Žaidimus perku. Ir perku per Steam, Bundel stars leidžia labai šauniai sutaupyti. Man nereikia žaidimo, kuris išėjo vakar, man reikia žaidimo, kuris būtų įdomus. Visai neseniai, prieš keletą mėn., įsigijau Industry Giant 2. Net dvi versijas, kad su žmona kartu žaist būtų galima. Kodėl? Nes tai žaidimas, už kurį man nebuvo gaila susimokėt, nors jis pasirodęs prieš ~15 metų. Dėl online žaidimo pirkau ETS2, net neieškojau būdų jį nusilaužt. Ir man negaila tam pinigų, nors jais tikrai nesninga.
 
Nepaisant visko, mano nuomone, kūrėjams laikas persiorientuoti. Muzika jau senokai tapo nemokama (nori geresnės kokybės - perki albumą, o internete paprastos kokybės apstu LEGALIAI (pakartot.lt lietuvių, youtube, soundcloud ir kt.) O kur dar spotify ir visi kiti, kur už fixą gauni kone neribotai muzikos (vėl gi, problema yra tiems, kurie ieško mažiau populiarių kūrinių, specifinės muzikos). Paveikslėlių net ir komerciniam naudojimui nors vežimu vešk be jokių apribojimų, be jokių mokesčių. Jei nori - gali pavaišint kava autorių. Šaunu! Kodėl gi ne? Filmai, deja, vis dar labai retai pasiekia mus nemokamai. Ir labiausiai gaila ne to, kad mokėt tenka už Holivudo kūrinius, bet gaila, kad aktyviausiai prieš nemokamas peržiūras piestu stoja lietuviai autoriai. Rinka maža, žiūrovų salės nesurenka, filmo kokybė visuomet gali sukelti dvejonių, net ir po atsiliepimų, nes kritikas dažniausiai vis tiek yra artimesnis ar tolimesnis režisieriaus draugas, kolega, giminaitis. Uždirbt kine iš LT filmų sunku, toliau daugybė bandančių pirataut, rezultate niekas nepasiekia naudos. Jei paleisti filmą visai nemokamai, jis tikrai generuotų didesnes pajamas. Tebūnie jo kokybė viešai iki 720p, tegul jis pasirodo kokiu mėnesiu ar dviem vėliau nei kine, bet kam bandyt uždirbt parduodant saują DVD, kai tokiu būdu būtų galima didinti peržiūras, didinti reklamos pardavimus, didinti kiek malonesnes pajamas, kuomet visi patenkinti.
 
Taip pat pasisakau ir prieš adblocker naudojimą, o tos svetainės kurios pergrūstos reklama jos retai būna vertos dėmesio ir anksčiau ar vėliau rando joms alternatyvą. Pvz. Lrytas.lt nuo seniai tapo man užmirštas, nes prieš keletą metų jau savo viršininką pagaudavom kada naujienas skaito - ventilaitoriai senesnio pc ūždavo kaip pasiutę. Delfi ar 15min kur kas draugiškesni šiuo klausimu (dėl 15min karts nuo karto suabejoju). Ar aš spaudžiu reklamą? Kartais tikrai taip, nes ir reklama gali būti aktuali, ypač kai jos ne per daug.

Na taip, be piratavimo masto egzistuoja ir kitų faktorių, paveikiančių parsisiuntimų skaičių. Žemiau pateikiu dar keletą žaidimų statistikos (įrašai surikiuoti pagal parsisiuntimų skaičių):
 
 
 
 
Galima pastebėti, kad beveik visur aukščiausioje vietoje yra torentai, įdėti apie 2010 metus (nors ne visada – NBA atvejis). Taip yra net ir su tais žaidimais, kurie leidžiami kasmet, nereikalauja galingo kompo ir reliai nėra prasmės siųstis senesnę versiją nei pati naujausia (kitaip tariant, didžiausia dalis parsisiuntimų įvyksta per metus nuo žaidimo išleidimo) – Pro Evolution Soccer ar Fifa (Fifa paskutinius porą metų sustiprino apsaugas nuo piratavimo, tai irgi duoda įtakos). Taip pat svarbu įvertinti ir interneto greičio skirtumus dabar ir anksčiau: dabar žaidimą parsisiųsti galima gana greitai, seniau reikėjo tam skirti daugiau laiko.
 
Panašūs sentimentai egzistuoja ir Linkomanijos forume. Kuo toliau, tuo vis daugiau žmonių, pasisakančių už žaidimų pirkimą. Žinoma, 60 € už žaidimą turbūt tik vienetai iš jų teišleidžia, tačiau tie, kurie labai nori, paieško vietų, kur nusipirkti pigiau, ar galų galiausiai nusiperka vėliau per išpardavimą.
 
---------------------
 
 
Todėl ir mažina kainas. Tas, kas negali sau leisti nusipirkti žaidimo už 60 €, turi galimybę tai padaryti vėliau už priimtinesnę kainą.
 
Čia taip pat, kaip su mašinom – visi mieliau važinėtų su naujausiais modeliais, tačiau daugeliui biudžetas leidžia važinėti tik su dešimties metų senumo automobiliu.
 
---------------------
 
Kalbant apie piratavimą, nereikėtų bandyti sutapatinti skaitmeninio turinio su realiais daiktais. Kaip ir minėjo, fiziniai daiktai patys iš savo apriboja kopijavimą ir platinimą. Pavyzdžiui, reikia nemažai resursų, kad paimtum ir padarytum knygos kopiją. Net ir su laikmenom, kurios lengvai kopijuojamos, nėra taip parasta – net jei ir nori pasidaryti kompaktinio disko kopiją, reikia susirasti žmogų, kuris tą kompaktą turi, ir fiziškai pasiskolinti iš jo tą kompaktą ar pasiimti jau padarytą kopiją. O be to, kuo kopijuojama laikmena labiau analoginė, tuo labiau nukenčia turinio kokybė kopijavimo metu. Apibendrinant, fizinės laikmenos iš savęs yra pakankamai užkerta kelią piratavimui, dėl ko niekas per daug nesureikšmina kokių bibliotekų ir filmų nuomos punktų kaip nelegalaus platinimo.
 
Su skaitmeniniu turiniu viskas priešingai: kopijuoti lengva, platinti lengva, procese neprarandama kokybė.
 
Požiūris į piratavimą pasikeičia tuo atveju, jei skaitmeninis turinys tampa panašesnis į fizinį. Pavyzdžiui, kai kurias el. knygas iš Amazon.com galima nusiųsti į keletą skaityklių, tačiau apribojamas skaičius skaityklių, kuriose vienu metu gali būti atsiųsta ta knyga (t. y. tampa neįmanoma masiškai kopijuoti turinį), o ir tose skaityklėse privalai būti prisijungęs su savo vartotojo vardu (turinys tampa prieinamas tik tau artimoje aplinkoje – nebent duodi savo prisijungimus svetimiems asmenims). Panašų žaidimų dalinimąsi turi ir Steam platforma – gali savo biblioteka dalintis su kitais žmonėmis, kuriuos priregistruoji kaip šeimos narius, tačiau vienu metu negalit žaisti to paties žaidimo (jei abu prisijungiat, iš žaidimo išmeta tą, su kuriuo žaidimas pasidalintas).

Dėl žaidimų piratavimo mažėjimo aš turiu tik tris logiškus paaiškinimus.
 
1 - Žaidimų parduotuvės internete (steam ir t.t.)
2 - Apmokėjimų lankstumas, daug seniau gi tik išskirtiniai turėdavo kreditines korteles kuriomis TIK ir galėdavo apmokėti internete, karaliavo visokios maestro ar electron kortelės, kurios tik bankomatuose veikdavo.
3- online žaidimas - su piratiniai nepažaisi online (nebent prastos kokybės piratiniuose serveriuose), kas skatina pirkti žaidimą vien dėl online galimybių
 
Visokios latga tik gaudo ir "baudžia" (šūdą mala), o turėtų skatinti legalių knygų, žaidimų, filmų atsiradimą Lietuvoje. Pasaulyje tas jau egzistuoja, o Lietuvoje kažkodėl arba apribota arba išvis nėra, arba labai sudėtingas apmokėjimas.
Realiai vienintelė TEO išmanioji TV gali pasiūlyti filmus kurie yra ant bangos ir beveik koja kojon eina su torrentuose atsirandančiais filmais. Kitų arba nežinau, arba kinai antikvariniai

Na, bent jau kompiuterinių žaidimų rinkoje, tai pirataujančių pastebimai mažėja. Net ir pačios Linkomanijos forumuose daug tokių, kurie perka ir pasisako už žaidimų pirkimą. Kaip šiokį tokį koreliuojantį pavyzdį galima paimti GTA parsisiuntimus Linkomanijoje:
– 2004
– 2008
– 2013
 
Tam labai padėjo internetinės žaidimų parduotuvės ir jų siūlomos nuolaidos. Nors ir įprastai žaidimas kainuoja 60 €, bet jau ir nuo pat žaidimo išleidimo galima rasti vietų, kur to paties žaidimo kaina kur kas mažesnė. O jei palauki porą metų ar daugiau po žaidimo išleidimo, tai galimai tą patį žaidimą įsigysi už mažiau nei 10 €.

Už kokią algą?
Visų mūsų atlyginimai skirtingi. Kiekvienas uždirba tiek, kiek, ko gero, yra vertas.

Bent jau man asmeniskai tai atsirado minimumas paskutiniu metu 5$/d ir pigiau net negaliu uzdeti reklamos. Pamegink padidinti biudzeta iki 5$

Nes čia ir jiem aktualu. Mažiau iš kur parsisiųst dainų - didesnis šansas kad jas pirks iš iTunes ar Apple Music. Kai FTB nedavė - vėl gi jiem reklama. "Mes saugom savo klientų duomenis net nuo FTB"

Vėlgi, tai kalba apie ORGANINĮ SRAUTĄ, ne reklamas, o tai ką rašo puslapiai, žmonės. Kad puslapių srauto matomumas kritęs - seniai žinau ir pajutau, bet kad reklamos neduotų JOKIOS naudos. Na čia jau keista man.

nu jo, čia gal daugiau organiniam srautui tinka. gal įvedė kokius filtrus ar parametrus papildomus reklamai mokamai
 
cia ne sitas:) bet gal kazka rasi:
http://www.delfi.lt/m360/e-rinkodara/didieji-zaidejai-stiprina-atsiribojima-feisbukas-atsisako-facebook-exchange.d?id=71378004

kažkas tokio, google monopolistas su savo algoritmais, facebook irgi darosi po biškį, pinigai dideli vartosi

Dar yra gausi grupė - Išmesti :D

:D

Gal ne ekonomiškiau, bet tikrai ekologiškiau. LPG dujas, kurių neišvažinėja automobiliai tiesiog sudegina į atmosferą, kad prieiti prie naftos. Jei nelabai supranti, tai pasidomėk kaip išgaunama nafta ir naftos dujos.
Tuo tarpu išgauti elektrą dar pilna visokių šiluminių ir kitokių elektrinių, kurios teršia orą labai smarkiai. O elektromobilių savininkai mąsto gan siaurai, neva jeigu jų auto neledžia dūmų, tai jie jaučiasi labai ekologiškai. Kol Lietuvoj nebus po saulės bateriją ant kiekvieno namo ir nestovės miškų vėjo malūnų, tai iki ekologijos mum dar toli.
 
Kas liečia praktiškumą, tai važinėjant vien į darbą ir turint kur krauti gyvent galima. Bet niekur toliau nenuvažiuosi. Kol nebus perversmo ir neatsiras baterijos kurias krauti galima bus kelias minutes, o nuvažiuoti kelis šimtus realių km (o ne ant popieriaus), tol elektromobiliai benzinams nekonkurentai.

O kai po 10 metu atkapstys viska VMI ir turesi 10 d.d sumoketi nesumoketus mokescius, tai kitaip kalbesi. Bet tada vel visi kiti bus kalti.

Aš jau seniai supratau, kad perkant mašiną reikia imti kuo galingesnį variklį. Nes:
A. Kai priprasi galios visada bus per mažai, o po to gailėsies, kad nepaėmei galingesnio.
B. Kuo galingesnis variklis - tuo didesnis jo resursas.
C. Normaliai važiuojant kuro sąnaudų skirtumo realiai nepajausi, o jeigu mėgsti paspaust ar tampyt didelius krovinius, tai silpnas variklis valgys dar daugiau nei galingas.
 
Aišku čia tik bendri principai, kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai kokie varikliai stovi ir kas juose negerai.

Loterijos pagrindinis pricipas ir yra, kad visi, tinkami šaukimui, būtų lygūs. Nesvarbu ar tu kątik baigei mokyklą, ar universitetą, ar turi darbą, ar esi seimūno sūnelis, pagal konstituciją šiuo klausimu visi yra lygūs. Taip, kad ramūs galėsi būti tik sulaukės 27 metų.