Mommyme

Siulau su kautra (veza dviracius nemokamai) vaziuoti iki klaipedos, tada minti su dvirkom iki nidos (persikelti reikes keltu, ten po eura sumokesi). Ten miegoti kempinge, kainuos apie 10 euru.
Arba minti galite nuo klaipedos iki palangos, sventosios irgi grazus vaizdai, miegoti galiute karkles pvz kepinge, ten keli eurai kainuoja kai buni be masinos :)

Prieš užvedant temą reikėjo bent kandidatų sąrašą pasižiūrėt. Vienintėlis šansas amerikiečiams neišrinkt tos bobšės yra tai, kad demokratai jau nemažai užsisėdejo valdžioj.
 
Sanders all the way.
###### Bush...
 
Truputis rinkiminės propagandos:
http://policydj.com/sandersvshillary.jpg

Turėtų išrink Frank'a Underwood'a ? :))

Deez Nuts?

Sveiki,
 
mūsų komandos planuose yra sukūrti socialinį projektą apie azartinius lošimus.
 
Visų pirma, tai projektas apie lošėjus, jų gyvenimus, jų pasisekimus ir nesekmes. Mūsų nuomone, Lietuvoje per mažai yra pabrėžema lošimų gresmė žmogaus psichologinei būsenai, finansinei, santykiais su artimaisiais ir draugais. Ši priklausomybė nėra traktuojama, kaip kažkas siaubingo ir pražūtingo, bet jau pradeda ligiuotis su didžiausiomis priklausomybėmis - alkoholis, narkotikai.
 
Visų antra, mum įdomi ne tik lošėjų nuomonė, mum įdomu jų šeimų, draugų, ką jie galvoji apie šį polinkį žaisti. Kokios pasekmės, kokie lošėjų veiksmai, žiūrint iš šalies. Šeimos kenčia labiau nei pats lošėjas. Lošėjai praranda savikontrolę, dažniausiai ir jausmus. Tampa šalti visų atžvilgiu, išskyrus - lošimui.
 
Dažnam praeiviui sunku skirti lošėją, jie ne tik iš vargingų šeimų, kaip dauguma alkolizmu sergančiu žmonių. Tai aukštas pareigas užimantys žmonės valstybinėse įstaigose, savo įmones turintys, gerus atliginimus gaunantys žmones. Jie atrodo galbūt linksmesni už kitus, bet viduje slepia savo blogąją pusę. Dažnas lošėjas nelinkęs kalbėti apie savo problemas, sako, jog tai nėra liga. „Norėčiau - nežaisčiau“ – pasakė Jonas, grįžęs namo pralošęs trečią algą, savo žmonai. Ne, Jonai, tu negalėtum taip lengvai visko sustabdyti.
 
Kokių priemonių imtis? Vaistų nėra. Šiuos žmones reikia kalbinti, kad jie atsiskleistų, atvertų save, paprašytų JŪSŲ pagalbos ir pripažintų jog yra priklausomas lošėjas. Reikia norėti pakeisti gyvenimą, kol nevėlu. Skolos, greitieji kreditai, visa tai lyg uodega pradeda sekti lošėjus. Yra pralošiami ne tik savi pinigai, bet ir skolinti. O baisiausia, jog pralošiamas stogas virš galvos ir šeima.
Azartinių lošimų pelnas kiekvienais metais didėja. Sumos beveik šimtą milijonų eurų per metus. Pradeda darytis keista, kad mažesniuose miestuose azartinių lošimų įstaigų yra daugiau nei kavinių pasedėti, bendrauti su žmonėmis.
 
Taip, azartiniai lošimai sukurti pramogai, atsipalaidavimui. Visiškai sutinku. Bet yra žmonių, kai juos kontruoliuoja azartas ir tai veda mažais žingsniais į sunkų gyvenimą, o blogiausia – savižudybę.
Neleisk artimui daryti šios klaidos, kreipkites pagalbos kol nevėlu. Anoniminiai lošėjų susirinkimai vyksta kiekviename mieste, psichologai taip pat gali Jums padėti.
 
Mūsų tikslas išklausyti Jūsų istorijas, jūsų gyvenimo patirtį ar ji buvo sėkminga ar ne? Ar pavyko atsitiesti? Kokiomis priemonėmis? Ar kas žinojo šią Jūsų priklausomybę?
Viskas yra anonimiška. Mums nereikia jokios jūsų kontaktinės informacijos, jokių vardų, miestų ar telefono numerių. Galbūt Jums bus geriau, jei mums viską išsipasakosite, nes visa tai slepiate nuo visų?
 
Mūsų šūkis – „kalbėk – netylėk!“ . Bendravimas gydo žaizdas ir motyvuoji gyventi laimingą gyvenimą!
 
Laukiame Jūsų laiškų : [email protected]
Laukiame ir komentarų!
 
Gražaus vakaro ir prasmingo rytojaus!

Na dėl triusikų gal niekas nieko ir nesako, bet sava virvė, batraiščiai, minėta kirpimo mašinėlė ir pan... Gerai, kad dar savo šautuvo nereikia atsivežt.

Kaip kažkas yra pasakęs, vienu užpakaliu dvieju valstybių neužsėsi, taip pat ir su specialybėmis, kaip sakoma 9 amatai, o 10 - badas. Rimtai užsiimčiau studijomis universitete, o jeigu dar lieka laiko, bandyčiau įgyti kokią paklausią ir artimą širdžiai profesiją, nes niekas nėra garantuotas, kad po studijų pradės pinigais lyti, ir pasipils darbo pasiūlymai per visus galus - gali tekti kažkiek rankutęs pasitepti, kol susirasi norimą darbą pagal specialybę. O šiaip rinkčiausi užsienį, dauguma nusivyle ta Lietuva. Pasilikau skęsti čia su visais, neišgaliu net telefono naujo nusipirkti, o iš ten grįžta su iphonais naujausiais, ne tik, kad suaugę, bet dar ir vaikams pripirkę. Manau išvados aiškios...
P.S.: Nereikia žavėtis didžiuliais atlyginimais suvirinimo srityje ir dar laivuose, kur ventiliacija nulinė - ne vienas po pusmečio jau grįžo be plaučių ir su kitomis ligomis...

Jei kyla noras rašyti tokius atsakymus, tuomet reikėtų rimtai susimąstyti apie butelių rinkimą.
 
O kalbant į temą, tai, mano manymu, geriausias variantas individuali veikla. :)

Kaip tik šiuo metu vystau panašų projektą, tik kad Vilniuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu yra vieta.
Gal geriau paieškoti brangesnio sklypo, bet paskui už namą gauti ženkliai daugiau?
 
Taip pat linkiu statyti kuo paprastesnį namą. Panašiai kaip Tavo pavyzdyje, tik be stogo terasai. Pati terasa prideda vertės, o stogas nebus įvertintas taip brangiai kiek už jį sumokėsi.
 
Dėl įrengimo, tai stenkis nepersistengti. Pvz koks bus pečius palieku nuspręsti būsimam savininkui. Dėl to namas kainuoja mažiau, plius klientas turi pasirinkimo laisvę. Net gi pertvarų nemūrijau, nes galbūt kažkiek norės pasikeisti išplanavimą. Jokių tvorų, trinkelių ar sodų. Max - veja. Ji gražiai nuotraukose atrodo, nėra labai brangi.
 
Sunkiausia yra su sąmata. Siūlau ją sudarant skambinėtis tiekėjams ir klausti realių kainų pagal realius parametrus. O ne aklai užmetinėti. Aš sudarinėjau eurų tikslumu, t.y. sąmatoje yra eilutė 1573 EUR, o ne ~1500 EUR. Bet kokiu atveju, kad ir kaip tiksliai būtų, užsidėk 10-15 proc nenumatytų išlaidų. Nepamiršk, kad turėsi ir tokių išlaidų kaip skelbimas, dokumentų forminimas, kuras ir t.t.
 
Galiausiai, ką siūlau pasidaryti jau dabar, tai įdėti fake'nį skelbimą. Pamatysi kiek skambina besidominančių. Jeigu sulauksi vieno-dviejų skambučių per savaitę, pasvarstyk ar verta kažką daryti, nes nėra labai didelė rinka. Aš pats pasitestavau rinką, sulaukiau 2-3 skambučių per dieną su noru atvažiuoti apžiūrėti. Bet dabar jau pastačius, skambučių sumažėjo iki 2-3 per savaitę. Tai vėl gi reikia įvertinti, kad situacija keičiasi (atsiranda kitų projektų šalia, keičiasi perkamoji galia ir t.t.).
 
Beje dar labai svarbu yra planavimas. Kai kurios medžiagos važiuoja 2-3 savaites, tai reikia žinoti iš ansksto, kurią dieną ką užsakinėsi. Darbininkai irgi būna nepasirodo darbe. Reikia užsimesti buferius. Taip pat ir pinigų srautus pagal tai reikia valdyti. Iš kitos pusės, viską suplanavus, namą nuo nulio iki dalinės apdailos galima pastatyti per 3-4 mėn. Tad greitai pardavus, gaunasi tikrai greita grąža.

Sveiki, pilnai pritariu, kad reikėjo išvykti su work and travel programa. Šia programa pasinaudojau ir aš, išvykau su keliais grupiokais į Aleska. Kalnai, upės, kriokliai suteikia puikų laisvės pojutį. Isidarbinome žuvies fabrike, darbas sunkus ir net labai, bet alga ir gausybė viršvalandžių suteikdavo motyvacijos. 100h+ per savaitę = +-1000usd. Jai neturi daug pažinčių jav toks kraštas kaip Aleska tikras išsigelbejimas. Pamenu pasakojo draugas iš meksikos, kai vienas nelegalas įsidarbino policijos pareigūnu Anchorage mieste, tai didžiausias šios valstijos miestas. Jis pradirbo 7 metus, kol išaiškėjo, kad jis nelegalas.. Mieste kur dirbau aš, tai yra Aleskos sostinėje Juneau yra įsatymas, kuris draudžia pareigūnų prašyti paiškinti iš kur tu esi. Darbo Aleskoje daug ypač šiaurėje, darbai sunkūs, tokie kaip kasyklos ar miškų kirtimas, bet ir uždarbis didelis.
Manau, kad norint galima viskas, reikia tik pasitikėti savimi ir nebjoti bendrauti. Pamenu, sutikau nekilnojamo turto agentą ant molo Majamij, pradėjome pokalbį po kurio jau žinojau, kam priklauso 100mln kainuojantys apartamentai, kaip viskas vyksta. Neturėčiau šeimos Lietuvoje, būčiau likęs tame gražiame mieste. Darbo Amerikoje daug, ypač turistų megstamose vietose. Pamenu Las vegase pardavėja pasiūlė likti ir pradėti dirbti. Žmonės JAV kaip ir visur, kiek tu tiek ir tau. Tad linkiu daug duoti ir rezultatas pats ateis:))

Paklausyk manes durno: atsiprasyk univero ir varyk atgal studijuoti. :) 4 metai prabegs akimirksniu. Jei sugalvosi poto bandyti vel studijuoti - vis maziau ir maziau turesi galimybiu. Ir laiko nebus ir kainuos brangiai. Ir kuo toliau tuo blogiau :) Kalbu is karcios praktikos. O pabuti juodadarbiu be ateities ir konkuruoti su tokiais paciais is viso pasaulio visada suspesi.

Sveikas,
 
Prieš metus dar pamenu veikė tinklalapis(forumas) "Lietuviai užsienyje" ten buvo sukaupta labai daug informacijos, kadangi daug žmonių, rašydavo dėl žalios kortos, darbų JAV, mokesčių, netgi užmegzdavo ryšius ir po to JAV tapdavo draugais, ten buvo daug istorijų ir daug patarimų, nemažai jų esu perskaitęs, kadangi pats pirmame/antrame kurse galvojau išvažiuoti į šia svajonių šalį.
 
Kad nutraukei studijas - minusas tavo svajonei ten išvažiuoti, kadangi nemažai studentų, ypatingai iš rytų Europos, pasinaudodami Work And Travel suteiktomis galimybėmis, pasilieka JAV. Kodėl būtent šiuo būdu naidojasi? Todėl, jog ši programa faktiškai tau suteikia 4 laisvus mėnesius buvimo JAV ir svarbiausia, tu gauni Social Security number (na bent jau taip buvo pries 3 metus. O SSN yra, tavo legalaus darbo ten garantas, daugybė tikrų amerikiečių, neturi nei savo paso nei ID kortelės, turi tik SSN ir driver license. Pastarasias gauti padeda tas pats Social Security number (SSN)- tačiau tai priklauso ir nuo valstijos, pvz: Illinojui (tiksliau: Čikagoje) pasinaudojus SSN gali labai daug legių dokumentų susitvarkyti, kadangi ten kontrolė nelegalų nėra tokia griežta kaip kitose valstijose arba tiesiog teisėsauga labiau ten į viską žiūri pro pirštus (Windy City). Taip daug studentu ten lieka, kaip nelegalai, tačiau tokiu atveju jie nebeturi galimybės legaliai išvažiuoti atgal į gimtinę ir vėl grįžti į JAV, kadangi gausi štampą į pasą ir viskas. Na, bet čia vėlgi yra kitos galimybės, kuriomis yra pasinaudojusi viena mano pažystama: ji susirado Amerikoną vaikiną susituokė ir pragyvenus keletą metų lauks pilietybės (jos santuoka nefiktyvi - ten, kad ir kaip banaliai beskambėtų: meilė. Tačiau fiktyvios santuokos taip pat egzistuoja, tau tiesiog reikėtų turbūt 3 metus (jei neklystu išbūti su tuo žmogum susituokus, tokių santuokų kaina JAV nuo 6k$ iki 15k$ (bent jau kiek tuomet rašė forume ir kaip kas netgi siūlydavo (galbūt pabadavęs ir daug dirbdamas sugebėtai kažkaip stebuklingai ir dar su savo atsivežtais susitaupyti tuos pinigus, tačiau šis kelias mano akim nei šioks nei toks, bet kiekvienam savaip atrodo. Taip pat nuvykęs su Work and travel ten gali bandyti ieškoti kokio koledžo kuris bandytų sutvarkyti tavo dokumentus, kad gautum studento viza, tačiau, šiems dalykams jau pradėti užkirsti keliai ir daugiausiai priimami mokytis tik patys gabiausi užsieniečiai (pataisykit jei dėl ko nors iki šiol pasakyto labai klydau). Jei jau nebesimokysi aukštojoj Lietuvoje ir Work and travel tau neatrodo geras pasirinkimas, tau lieka keli kiti būdai: Elektroninis leidimas keliauti JAV ESTAESTA (su juo JAV gali būti 3 mėnesius per metus, tai apsidairysi, pasižiūrėsi ar tai tikrai tavo šalis ar pan. o galbūt rasi antrą pusę arba rasi kokį kitą kelią ten legalizuotis (sistema spragų turi ir kiekvienam mano manymu gali rasti būdą ten legalizuotis). (Aišku dar yra keletas sąlygų, kad gautum tiek vizą tiek WT- teistumo ir užkrečiamų ligų neturėjimas (pamenu tik šiuos). Dar viena galimybė, kiekvienais metais pildyti Green Card formą ir bandyti laimėti, laimėjus ją ir tinkamai susitvarkius dokumentus- neturėsi jokių problemų nei gyvenant nei darbinantis. Žalios kortos loterijos registracijos pildymas vyksta kiekvienų metų spalio-lapkričio mėnesiais, o rezultatai skelbiami gegužę ( jei nevėluoja ). Aš asmeniškai jau du kartus nelaimėjau, šiais metais vėl užpildžiau, tačiau jau pradėjau gyvenimą kurtis čia tad nežinau, kaip būtų, tačiau manau progos pabandyti nepraleisčiau. Kaip minėjo kitas forumo kolega gali ieškotis aukštųjų mokyklų ir bandyti stoti į JAV tačiau čia daug vilčių nedėčiau, nes arba ten pažystami turi sutarti arba turi būti kažkoks talentas arba labai gerai baigęs vidurinę arba būti profesionalas kažkokios sporto šakos ar pan. (Aišku būna ir laimingųjų kurie randa aukštąją mokyklą JAV ir sugeba su ja susitarti ir neturėdami visų bent vieno iš išvardytų sugebėjimų. Dar viena išeitis būtų darbo visa, tačiau šitoje vietoje vėlgi, turi arba būti talentingas arba baigęs reikalingos JAV darbo rinkai profesijos mokslus arba turėti joje praktikos.
 
Dėl pačių darbų: kol neturi šeimos yra keletas neblogų darbų, kurie yra gerai apmokami ir šalies gali nemažai pamatyti: Truck Driver ir Tower Climber (turi nebijoti labai didelių aukščių) pastarasis darbas - gerai apmokamas. Truck driver svarbiausia neužsišokti ant kokio rytų europiečio -šefo. +Truck driveriu ten taip trūksta jog pasirašius darbo sutarty, pačios bendrovė apmoka mokymąsi vairuoti (aišku po darbo sutarties pasirašymo). Abu šie darbai suteikia geras galimybes užsidirbti ir pamatyti visą Amerika išnarpliojant ją išilgai, nors kaip senajam forume kažkas rašė: "Po pusės metų Romantika pasibaigia" :D.
 
Taigi kiek atsiminiau tiek parašiau. Galbūt kažką ir praleidau, manau atsiras, kas mane papildys ar pataisys, metai bėga ir taisyklės bei tendencijos keičiasi. :) O tau pačiam galiu palinkėti tik sėkmės ir užsibrėžtų tikslų siekimo, bet kokia kaina.
 
 
PS: manau reikėtų atgaivinti arba sukurti nauja Užsienio lietuvių o tiksliau JAV lietuvių ir Lietuvos lietuvių forumą ar tinklalapį, kadangi kurį laiką, tas forumas turėjo tikrai puikią bendruomenę.

Lietuvos mokyklos vistiek anglų kalbos išmoko tik minimaliai. Per anglų pamokas geriausius pažymius rinkdavau, galvojau, kad anglų "kertu belenkaip". Kai po mokyklos išvykau studijuoti į Angliją, tai atvykęs vos susikalbėti galėjau. :D

Buvau suvirintoju 2007-2011 metais ką galiu pasakyti tai sveikata labai stipriai gadinasi dirbau laivų statykloje per tą laiką įsigyjau širdies vožtuvo nesandarumą migreną dar ir stuburo problemas ir aišku suvirintojų baubą susigadinau šiek tiek regėjimą. Alga buvo gera skųstis negaliu duodavo ir pieno už kenksmingas salygas ir prie algos + pinigų už kenksmingas . Šiaip darbas turi paklausą tikrai rasi darbą bet tada rekomenduoju gerom priemonėm nepagailėti pinigų nusipirkti savom nes ką duos tai ne kažką alga taip pat gera ir aišku priklauso kokioje sferoje dirbsi nes algos skiriasi ir salygos skiriasi ir taip pat skiriasi salygos Lietuvoje ir pavyzdžiui skandinavijoje čia ir pats balionus tampyti turi ir viską pats atsinešti susitvarkyti nesvarbu kurioje sferoje ir priemonės kitokios prastesnės o ten yra paruošėjai kurie tau paruošia darbo vietą ateini ir virini kaukės su deguonim tai dūmais nekvėpuoji nes pavyzdžiui jei laivuose virinti ar kokioje ankštoje patalpoje tai spjaudaisi juoduliais po darbo ir iš nosies ir iš burnos kai visą dieną dūmuose praleidi ypač jei kokį seną metalą virini surudyjusi o ne nauja plieną . Statybose jei virinsi tik armatūrą ir šiaip gelžgalius tai pakankamai normalios ten salygos sveikatos atžvilgiu jei kur prie automobilių ten jau irgi savi niunsai kur nors metalo konstrukcijų firmoje irgi nuo firmos priklauso man teko dirbti tokioje kur net lietuviški patys prasčiausi elektrodai buvo kipdavo nevirindavo o smirdėdavo kad po to visą likusį vakarą galvą skaudėdavo. Šiaip profesija yra paklausi ir gerai apmokama visa kita jau tavo rankose geri suvirintojai turi iš ko rinktis.

paziurekit show "minute to win it", ten nelabai psichologiniai, bet smagus :rolleyes:

Taigi papasakosiu as savoistorija. Atsikeleme gyventi i nama, kurio kiemas buvo krumynas ir siukslynas. Norejau pasidaryti kieme tik veja ir nieko daugiau, tai valydamas kiema, aptikau gan jauna tresne sode. Norejau ja nupjauti, kad netrukdytu pjauti zoles, bet visi zmones kurie pamate ta medi siule nepjaut, o kaimynas sako jei pjausi as persisodinsiu pas save. Taigi paklausiau ir nenupjoviau, o uogu duoda kaip vynuoge italijos vynuogyne:
Foto
 
Pirmas dalykas - pauksciai. Jei uogos prisirpsta iki maximumo, varnenai uzmate toki medi, nulesa ji per viena diena. Vienintelis budas yra tinklas nuo pauksciu, daugiau niekas nepadeda. Net stovint po medziu jie nesikuklina skabyti uogu. Tik ispyrus i ji, issilaksto.
 
Taigi valgydami uogas su zmona pradejom sneket, kad tokio skanumo uogas turetu gerai pirkt, o prieziuros ipatingai daug nereikia, derlius kiekvienais metais geras nepaisant sezono oru. Taigi pagalvojau, kad vienintelis kokybiskas budas butu uzauginti rimtas tresnes, tai nupirkti sodyba uz miesto, padaryti tresniu soda, tik kad visi medziai butu po dideliu tinklu. Pastatai auksta nesunku tinklini siltnami visai tresniu lysvei ir problema isspresta.
 
Esminis dalykas realizacija. Jei planuoji tai pardavineti turguose, tai bus sezoninis bizniukas, bet jei nori kurti didesne verte to ka parduosi, turi mastyti kaip butu galima jas tiekti i parduotuves ar net i uzsieni. Jei bandysi jas parduoti tai kaip zaliava, daug neuzdirbsi. Jei bandysi daryti gaminius ar isfasavimus pats, reikes ideti daug darbo ir investiciju.
 
Galutiniam rezultate vis tiek manau, kad is siu uogu galima sukurti kazka, todel kad jos a) estetiskos b) skanios c) mazai prieziuros (mazi islaikymo kastai, nedidele savikaina).

Sveiii, zodziu namie tad neturiu ka veikt bet parasysiu siektiek info kas domisi ir nori vaziuot.
 
Pats cia esu apie 5d, dauguma gyvenanciu tame paciame name cia yra nuo 1-2 sav iki 1men, tad kaita yra gan didele.
 
Zodziu apie pacia agentura susidare toka ispudis jog jie nieko nespeja, ta prasme kuomet sneka su tavim parodo toki susirupinima, o nuejus tavuosius reikalus pamirsta 😀
 
Na bet siaip ofise dirba gan paslaugus zmones.
Zodziu kas apie apgyvendinima tj cia jau kitas reikaliukas.
Ten kur as gyvenu isviso gyvenam 8 zmones vienoj laiptinej, kambary po 2 zmonea, kambarys susideda is dvieju lovu ir dvieju papuvusiu kedziu, dbr lbj daug zmoniu gabena pasmus tai kitoj laiptinei gyvena apie 13 14 galbut 15 zmoniu.
 
Pats bustas randas kaime, uz 10-15 min kelio dviraciu randas mestelis, tiesa pora dienu atgql eidamas i parduotuve bsk nugrybavau tai uzmaciau kad kaikurie zmones savo kiemeliuose augina vistas, keistokai pasirodw bet okey.
 
Apie pati busta zda salygoa negeriauaioa isejus i koridoriu pajauti 4 metu laiku kvapu mixa, kadangi veza i kaimus atsidarius langa veliau turesi daug sveciu, maziausiai 5 muses o ant nakties prabus ir uodai :D
 
Darbus vyrams realiai siulo tik sligro logistikoi, cia stabdartas, pata neten dirbu, bet buvo aprode ta darba, atrodo tikrai nesunkiai, tik darbas saltoj patalpoj.
As pats dirbu serveriu remu gamyboi, man tenka kabint remus ant konveirio, na darbaa netiek sunkus kiek monotoniskas ir ######antis.
 
Zodziu as algoa dar negavaua, bet va penktadieni chebra gavo, 170-220 euru, realiai nieko gero, bet kekviemas turejo savu pasiteisinimu.
 
Tai va viska apibendrinus nors esu cia lbj mazai, bet pats nepatarciau cia niekam vaziuot, garantuotai manau sedesit kaime prasmirdusioi lusnoi su visokio mentaliteto kaimynais, leieziancius savo dienas gardene ir taskancius alu.
 
Kas cia dar, na bent per hobij tikrai nemanau ar verta varyt, kadangi pasjuos dirba letuvis vairuotojas tj snekejom sako zmoniu daug ner kur kisti ju net.
 
Tai vat mano ispudis prastokas bet cia priklauso kaip kam pasiseka turbut :D
 
Sory uz klaidas rasau telefonu

Sveiki visi. Istorija trumpai tokia butu. Berods pries tris metus pasodinom tresne. Uogu sulaukem tik siais metais. Tresnes labai jau skanios. Saldzios, sultingos ir spalva grazi (ideciau foto bet suvalgem visas nespejus nufotografuoti). Bent man jos daug skanesnes uz visas braskes, vysnias ir kitokias uogas. Taigi kilo mintis jei jau taip skanu man tai gal skanu bus ir kitam. Ka manote, ar sunku butu atrasti rinka? Aciu uz komentarus, kritika ir patarimus :)

Šiuo postu noriu galbūt labiau supažindinti žmonės, kaip maždaug vyksta viskas IT įdmonėje (Tikrai nežinau ar taip būtent visuose taip vyksta ar pnš. Tiesiog papasakosiu iš savo patirties).
 
Šiek tiek apie tai, kaip gavau darbą. Pernai vasarą pabaigęs antrą kursą, nusprendžiau nebefreelancinti (programuoju tiek frontend (koduoju iš PSD į HTML) tiek backend (programuoju PHP, pramokęs buvau laravel frameworką tuo metu)), o įsidarbinti įmonėje, buvau dviejuose pokalbiuose (atrodė WOW, manęs visi nori :D), bet iš tų pokalbių nieko doro nesigavo ir neįsidarbinau (įmonės specilizavosi WEB projektais), daugiau negavau pasiūlymų atvykti į pokalbį darbo. Vienintele įsidarbinimo galimybe mačiau tik "NFQ akademijos" pabaigimą. (viena kart teko dalyvauti teste, bet neatrinko manęs), tai šįkart labai ruošiausi ir išlaikiau testą ir papuoliau į akademiją, tenais išmokau Symfony 2 frameworką (dauguma WEB įmonių su juo programuoja) ir pavyko sukurti netgi geriausia projektą iš visų esančių (ale pasigyriau :D), bet neesmė. Pabaigus ją gavau, pasiūlymą dirbti (aišku pirma buvo pokalbis ir techninis pokalbis, kad žinoti kokie mano skilai).
Nepasakosiu prie kokių projektų dirbu ar ant ko dirbam(na symfony, kad naudojam tai nepaslaptis :D) ar kiek uždirbu, pasakosiu pačia esmę.
Prie projeto dirba maždaug 3-5 žmonės, kurie naudojasi GIT'u (yra ir SVN ir kitos versijavimo sistemos) (tai kodo versijavimas, esmė, kad visi projekto failai yra talpinami, kaip ir hostinge, (paprasčiau pasakius) ir jie prieinami kiekvienam komandos nariui, padarius pakeitimus ar pnš. kode, įmeti, kad kiti patikrintu ką parašiau, duoda pastabų ir priimtu mano pakeitimus prie bendru failų (čia papasakoti reiktu atskiro posto, nes dabar tiesiog peržvelgiau paviršutiniškai manau, kad googlej daugiau galima rasti naudingos informacijos. (tiesiog galima plačiau goglėje suvedus: GIT workflow, merge ar pull request))). Kas dieną vyksta (dažniausiai rytais) vadinamieji scrum'ai, juose su komandos nariais ir projektų vadovu pakalbam, ką gero nuveikėm, aptariam problemas, įšūkius ar kokios užduotis laukia. Po scrumo einam dirbti. Dirbant visą esmė, kad tau reikia atlikti vadinamas užduotis - "taskus" (angliškai), paskaitęs užduoti įvertini laiką, per kiek laiko maždaug gali atlikti tą užduoti (su pertraukom ir kavos gėrimu) ir dirbi :). Vienas didžiausių malonumų dirbti su komanda, tai komunikacija, gali paklausti, kaip daryti vieną ar kitą dalyką, ar paprašyti pagalbos, ar, kad paaiškintu ir pnš. Man kaip atėjus pirmą kartą, klausdavau vos ne kasdieną, kaip tas kaip anas ir svarbiausia, kad man padėjo žmonės ir buvo geranoriški.
Nesakau, kad visur taip yra būtent, gal kiti pridės iš savo patirties, kaip vyskta ir pnš. Tiesiog suspažindinau, kaip vyskta iš vidaus, bent jau pas mane įmonėj. Gal dar kažką praleidau, tai pasistengsiu papildyti. Ir nepykit, jei kas nerišliai skamba, pasakoti, man sunkiai sekasi :D

Pliusai svetur:
Didesnis uždarbis.
Geresnės darbo sąlygos.
Geresnis transportas. Keliai, traukiniai, metro, tramvajai ir t.t. Lietuva dar akmens amžiuje šiuo klausimu.
Gražūs, švarūs kaimai.
Saugiau gatvėse. Niekas tau prie klubo neduos per galvą dėl to, kad nedavei cigaretės.
Geresnės socialinės garantijos, geresnė sveikatos priežiūra, daktarams nereikia duoti kyšių kad tave gydytų. Jei atsitiks nelaimė - greitoji ir policija atvažiuos be išsidirbinėjimų. Atrodo nerimtas pliusas, kol pats su tuo nesusiduri. Draugas Lietuvoj sunkiai prasidūrė akį, kraujas bėgo, nieko nematė, greitoji pasakė, kad atvažiuos tik po poros valandų, o praprašius mento nuvežti greičiau į ligoninę, atsakė "ČIA NE MANO DARBAS!". Teko patiems lėkti į ligoninę, baisu pagalvoti kas būtų be mašinos. Užsienyje toks dalykas užtrauktų rimtą skandalą, pas mus tai normalu.
 
Minusai svetur:
Klimatas. Vakaruose lyja, pietuose karšta, šiaurėje šalta. Kai kam sunku priprast.
Atsilikimas technologijose. Kiekvienoje šalyje aišku skirtingai, bet dažniausiai išvykęs iš Lietuvos komunikacijų klausimu pasijunti kaip prieš 5-10 metų.
Daugelyje šalių biurokratizmas.
Kitokia kultūra. Tai ką darai Lietuvoje kasdien - ten gali būti palaikyta nusikaltimu ir atvirkščiai.
Labai purvini didmiesčiai. Pilna valkatų, narkomanų ir šiaip visokio brudo.
Niekada nebūsi lygus tarp vietinių, visada būsi laikomas blogesniu, nes tokių kaip tu ten jau milijonai.
Gali pamiršt kas yra tikri draugai, kaip smagu tarkim nuvažiuot į gamtą ar į pirtį, pasikept šašlų ir pan. Nebent emigruosi su savo draugais. Daugiausia ką gali rasti, tai tiesiog tokius pat emigrantus bičiulius, su kuriais gerai bendrausi, bet tas visas bendravimas baigsis kai tik jūsų keliai išsiskirs.
Ilgesys šeimos, draugų, artimųjų.
Vyrams sunkiau susirasti antrąją pusę.
 
Kol kas tik tiek prisiminiau :)

Aš ir nemėgstu tų kyšių/ arbatpinigių standarto. Geriau tegul iš kart būna didesnė kaina paslaugos ir man nereikės sukti galvos kam čia, kiek paduoti, nešiotis grynų pinigų. Arba kaip daktarams į chalato kišenes kiša pinigus, tai aš daktaro vietoje jausčiausi labai nejaukiai, taip paperkamas, čia tas pats kaip lengvabūdei merginai šokančiai ant baro kaišioti pinigus... Čia ne darbo įvertinimas, o nepagarba.

Tikrai įdomus straipsnis, toks vienas iš nedaugelio, kuris darbą nupiešia realiom spalvom, o ne bando išgirti, kaip smagu buvo dirbti už minimumą braidžiojant po kiaulių mėšlą (perdedu, bet buvo čia tokių panašių straipsnių).
 
Aš nors ir palieku arbatpinigių, bet esu labai smarkiai prieš juos. Jopapa, pats sakai, "Išleisit kelis šimtus", tai kai klubas iš vieno lankytojo gauna kelis šimtus pajamų, čia jau klubo vadovybė turi Jūsų darbą įvertinti, o ne žmonės. Juk tai DARBAS, ne savanoriaujat. Tai ir turit gaut algą, iš jos gyvent, o ne priekaištaut, kad kažkas arbatpinigių nepalieka. Kodėl tada nepalikus arbatpinigių autobuso vairuotojui, jei jis tavęs nevežė kaip bulvių maišo per miestą? Kodėl kiemsargiui nepadavus 5 litų, kad tavo kieme šiukšles surinko? Čia taip ant kiekvieno kampo būtų galima po litą kitą mėtyt kas 5 minutes.
Žinot, kodėl politikai būna dažniausiai nenubausti už kyšius? Jie ne kyšius ima, jie arbatpinigius gauna :D

Bonus:
Konfliktai:
 
Tiek pirmame klube, tiek antrame nebuvo apsieita be konfliktų. Pirmame buvo viskas gan ramu, nes per visą klubą buvo gal 10 apsauginių, tad ant kiekvieno kampo buvau daug maž smagu. Tačiau dirbant prie vieno VIP staliuko, prie kurio sėdėjo du rusakalbiai vyriškiai turintys amžiaus bagažą, ir rinkantys man į tėvus, ir taškė 4 JD butelį. Nėra ko slėpti - buvo nusigėrę, todėl dažnai ateidinėjau, pavalydavau, išnešdavau tuščius kolos buteliukus ir pnš, tikėdamasis dosnių arbatpinigių. Eilinį kartą jiems išėjus parūkyti, pavaliau staliuką , nurinkau tuščius kolos butelius ir pasiemiau metalinį bliūdą, kuriame buvo ištirpę ledukai ir plūduriavo tuščias JD butelys.. Viską nunešęs į plovyklą, po kelių minučių grįžau į salę, ir jie mane pasikvietė. Na, galvojau paliks arbatos, ir judės namo. Bet pasirodo ne! <<Aš rusiškai nelabai suprantu, bet kai kalba girtas žmogus, ir dar skambant garsiai muzikai, tai jopapa..>> Nu ir pradėjo jis man kažką sakyti, o aš arba neišgirstu per garsią muziką, arba nesuprantu dėl savo rusų kalbos nemokėjimo gero. Galop po kokių 5 minučių jis sugebėjo man paaiškinti, kad aš nunešiau pusę JD butelio. Pasakiau, kad netiesa, nes butelys buvo tuščias ir plūduriavo apverstas. Jis su manimi kategoriškai nesutiko, ir išvadinęs mane vagimi, liepė nueiti į ofisą, atsisukti kameras, pažiūrėti kaip aš išnešu pusę butelio gėrimo ir nupirkus jiems pilną butelį atsiprašyti dar. Kadangi buvau 100% tikras, kad butelys buvo tuščias, kurį laiką to staliuko vengiau. Vis gi po kokių 20 minučių teko prieiti ir vėl gavau klausimą, tokį patį: atsisuk kameras, atsiprašyk, atnešk butelį. Pagalvojau, kad nėr ko man čia vargti dėl jų, tad nuėjau prie apsauginio, pasakiau situaciją, kad agresyviai elgiasi, ir po kelių minučių girtas ruselis su savo koelga jau judėjo iš klubo už parankių.
Antrame klube, dirbdamas rūbinėj pirmą dieną irgi apturėjau konfliktą-teisinę diskusiją. Atėjęs girtas klientas reikalavo paduoti jo striukę. Žetono neturėjo, tačiau puikiai atsiminė, kad atėjo prieš 2 valandas su 3 draugais ir striukes pakabino kartu. Paprašiau žetono. Sako: neturiu, bet mano striukė raudona, mes atėjom prieš porą h su keliais draugais. Iš tiesų man yra visiškai neįdomu, kada klientas atėjo, kokią striukę vilkėjo, tol, kol jis man neduoda žetono, aš jam neduodu striukės. Neturi žetono - susimoki. Kai atsisakiau paduoti striukę be žetono, jis pareikalavo įleisti į vidų, arba jis parašys pareiškimą. Pasiūliau parašyti pareiškimą, nes buvo smalsu, ką jame parašys gero. Paskui pakeitė savo nuomonę, ir paklausė manęs, koks UAB'o pavadinimas, nes skambins policijai. Gražiai paklausiau, ar nežino į kokią vietą atėjo. Pradėjo nervintis, ir dar kartą paklausę, koks UAB'o pavadinimas. Pasiūliau pasižiūrėti Juridinių Asmenų Registre, kadangi informacija yra vieša ir visiems prieinama. pradėjo garsiai piktintis, kad mandarvoju labai, grąsino, kad aš nebedirbsiu čia. Pasiūliau pasikviesti apsaugą, kad mane išprašytų, jei aš taip nemandagaii elgiuosi. Atėjo su apsauginiu, ir nupiešęs situaciją, kad "jo nuosavybė yra sulaikyta, todėl jis skambins policijai" vėl reikalavo kad atiduočiau jo striukę. Apsauginis vėl pasiūlė duoti žetoną. Klientas pažadėjo, kad ir apsauginis čia nebedirbs. Po minutės kliento nebebuvo, o apsauginis grįžo į savo darbo vietą, išvedęs jį laukan.

Papildyta :)
 
Jei esi studentas, tai mana, bėdų neturėtų būti. Va, dabar išsimiegojau po šeštadienio nakties, atsikėliau neseniai, ir visą naktį nemiegosiu, bandysiu mokytis. FB tuščias, niekas neblaškys - net geriau man. Grūzo nebuvo, nes muzika girdisi garsiai, o eidamas per sale gali laisvai pajudėti, ir niekas nesakys nieko, nes visas personalas draugiškas, ir kartais net barmenai išjuda iš už baro pašokti ;)
 
 
Pirmam klube kai dirbau, tai su anksčiau minėtų support'ų, su kuriuo gerai sutariam, žaisdavau tokį žaidimą - vienas parodydavo merginą, kitas daugmaž per minutę turėdavo gauti jos numerį. Buvo visiškai nesvarbu ką sakysi, bet esmė buvo gauti. (Stengdavomės nedaryti tokio prikolo, kad tipo "čia mes su draugu žaidžiam tokį žaidimą, man reikia surinkti daug numerių. gal duosi savo?". Kalbindavom, plepėdavom, ir kartais pavykdavo, kartais ne. Mėgstamiausia, ir geriausia mano eilutė būdavo, pasiūlymas pažasti "socialinį žaidimą". Prieini prie merginos, paklausi, ar norėtų pažaisti trumpą žaidimuką, ir jai sutikus (beveik visos sutikdavo) spėji apie ją tris dalykus - amžių, ką studijuoja, ir jos hobį. Vėliau, leidi jai spėti apie save. Labai puikaii prasilaužia ledais, ir numeriukai tiesiog žaibu greičiu atsidurdavo mano rankose. Aišku, iš pradžių strikdavo viskas, bet po kelių vakarų idealiai eidavo ;)

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje