Gintex

Tos naujos mašinos senos statybos name tai viskas. Kaip aukščiau minėjo, tikrai yra tokių, kam sena statyba arčiau širdies.
Man durniau atrodo naujos statybos kiemai, kur gatvėj naujos mašinos sustatytos. Tipo pirkai butą už 100-150k, bet nesugebėjai prisimest 5k iki parkingo?

Tos naujos mašinos senos statybos name tai viskas. Kaip aukščiau minėjo, tikrai yra tokių, kam sena statyba arčiau širdies.
Man durniau atrodo naujos statybos kiemai, kur gatvėj naujos mašinos sustatytos. Tipo pirkai butą už 100-150k, bet nesugebėjai prisimest 5k iki parkingo?

Tos naujos mašinos senos statybos name tai viskas. Kaip aukščiau minėjo, tikrai yra tokių, kam sena statyba arčiau širdies.
Man durniau atrodo naujos statybos kiemai, kur gatvėj naujos mašinos sustatytos. Tipo pirkai butą už 100-150k, bet nesugebėjai prisimest 5k iki parkingo?

Tos naujos mašinos senos statybos name tai viskas. Kaip aukščiau minėjo, tikrai yra tokių, kam sena statyba arčiau širdies.
Man durniau atrodo naujos statybos kiemai, kur gatvėj naujos mašinos sustatytos. Tipo pirkai butą už 100-150k, bet nesugebėjai prisimest 5k iki parkingo?

Na, tikrai bus pigiau nei auklė. O ir vaikui smagiau. :)
Pradžiai leidau ir aš, tik į pusiau privatų, tai nesvarbu ar lankė ar ne, visad po 160eur/mėn išeidavo. Tai kai perėjom į valstybinį, kažkiek smagiau pasidarė už darželį mokėt. :D
 
 
Net vakaro kavinėj nereik. Nuėjom su draugu porą valandų pool'ą palošt, išlenkt po kelis bokalus, žiū, jau 60 Eur prikaapsėjo. Ir tai čia dar be jokio maisto. :D

Na, tikrai bus pigiau nei auklė. O ir vaikui smagiau. :)
Pradžiai leidau ir aš, tik į pusiau privatų, tai nesvarbu ar lankė ar ne, visad po 160eur/mėn išeidavo. Tai kai perėjom į valstybinį, kažkiek smagiau pasidarė už darželį mokėt. :D
 
 
Net vakaro kavinėj nereik. Nuėjom su draugu porą valandų pool'ą palošt, išlenkt po kelis bokalus, žiū, jau 60 Eur prikaapsėjo. Ir tai čia dar be jokio maisto. :D

Juokinga istikro :D
O siaip pamascius is kitos puses, kuris labiau pasirupins savo seima, tas kuris po 20 metu netures turto, ar tas kuris po 20 metu, gales kazka perleisti ir savo vaikams? Toks pamastymui :D

WHAAAAT? :D tu čia rimtai? :D
aš 24bazara visada laikiau maždaug 45metų seniuku :D na iš kalbos primena tipini vyresnio amžiaus verslininką VYRĄ su doleriais akyse ir morale šiknoje :D

Aha, su savo tobulom anglų kalbos žiniom bei požiūriu "kad kalbėsime lietuviškai" tai tikrai gerai pasirodys prieš pasaulį. :)

Aha, su savo tobulom anglų kalbos žiniom bei požiūriu "kad kalbėsime lietuviškai" tai tikrai gerai pasirodys prieš pasaulį. :)

Taip, FR0608 turi būti teikiama kas mėnesį.

Aišku nelenkia, nes ir kaina gerokai skiriasi. (S9 dabar šiaip atpigęs, bet anksčiau buvo dvigubai brangesnis). Oneplus didžiulis pliusas yra beveik visai stock Android, dėl ko jis veikia labai greitai. Dėl kameros, Google Pixel yra žiauriai stiprus konkurentas Huawei.
 
Jei iš Huawei, tai siūlyčiau tik Mate 20 Pro. Man Huawei kaip Samsung - jei pirkt, tai nebent patį geriausią. :)
 
O dėl darbinio, už tokią kainą nebent xiaomi. Jie lyg ir padoriau veikia.

UAB privalo turėti buhalterį (arba įmonę, tvarkančią buhalteriją)

Norint išmokti tikrai teks daug valandų pačiam sėdėti ir barškinti klaviatūrą. Rašyt kodus, sukti galvą, kodėl pas tave veikia atvirkščiai nei turėtų arba kodėl iš vis neveikia, langas nieko nerodo. Su kuom daugiau problemų susiduri ir kuo daugiau jų sugebi išspręsti tuo daugiau mokaisi.
Kolegijoje nežinau ko ten išmoko, bet tikriausiai labai daug teorijos. O programuojant reikia praktikos.

Išmoksi tik tuomet, kai susigalvosi kokį projektą nori sukurti, tuomet jį kurdamas susidursi su problemomis, kurias googlinsi ir galiausiai taip skinsies visą kelią, problema po problemos.

Begales valandu ir niekados negali sustoti, nes vis juda i prieki visos platformos ir kalbos. Greiciausiai ismoktum su tikru projektu dirbant kai streso truputi yra kai turi pushinti save, nebent pats sau uzduotum tokias uzduotis kurios priverstu tobuleti. O pradzioi basics vistiek kazkiek turi apsiziureti youtube videos, w3school paskaitineti. Daug googlinimo ir darymo.

Be abejo. :)
 
Ties sveika gyvensena ir mityba, tai pritarčiau Pauliui, kad išties, daug kas tai maišo. Turiu galvoje, daugeliui atrodo, jog norint sveikai maitintis, būtina ir sportuoti. Priklausomai, be abejo, kaip sportuoji, tačiau mano nuomonė, toji sportinė mityba nėra sveika. Žinoma, sveikiau nei alkoholis, bet vis tiek, didelis kiekis baltymo ir pan. kepenim taip pat nėra labai gerai. Tad mano galva turi būti tarp visko balansas tinkamas, nebent bandai eiti profesionalaus sportininko keliu.
 
Mano istorija paprasta, nevalgiau visą gyvenimą pyragų ir čipsų, bet taip pat ir nevalgiau labai sveikai. Sakyčiau standartiškai, mokyklos laikais, sumuštinukai ryte, pietum koks karbonadas, o vakare kaip jau ganasi. :D
Nebūvau apkūnus ar šiaip "riebesnis", visą gyvenimą būvau ganėtinai kūdas. Tad atėjo momentas, kai vis dėl to nusprendžiau, kad reikia priaugti tos masės, atrodyti kiek normaliau, nes jau per kūdas. Bet, pagal mano organizmą, man tai padaryti buvo tikrai ganėtinai sunku. Pirmomis savaitėmis, tik pradėjus sportuoti ir maitintis, ganėtinai greit priaugau apie 8-9kg. Bet tai manyčiau buvo jau tiesiog pervargusio kūno ir organizmo atsistatymas. Ir tada stop. Teko kelti maisto kiekius, bei prie to pačio pavartoti tarp sportininkų paplitusių "papildų". Žinot, turbūt daugeliui pažįstamas tas jausmas, kai norisi greito rezultato? Tai tęsėsi 3-4 mėnesius. Tas maistas kiekvieną dieną buvo įprasta, nors kaip dabar pagalvoju, tai labiau alinau save, nei daviau naudos. Valgydavau po 7-10 kartų per dieną. Neskaitant vakarienės ir pusryčių, pagrindiniai valgiai būdavo 4-5, kurie susidėdavo iš maždaug 0.7-1kg mėsos ar žuvies, 0.5kg nevirtų kruopų ar makaronų bei salotų. Pusryčiams būdavo standartiškai, avižos, bananas, kiaušiniai ir pan. Vakarienei varškės geras gabalėlis ar dar kas. Prie to pačio, žinoma, ir įvairius vitaminus gerdavau: omega3, vitaminai ir mineralai. Per tą laiką priaugau nemažai masės. Bet deja, čia galima pasakyti, kad kas greitai ateina, tai labai greit ir išeina. Tai gan greit ta masės ir nukrito. Žinoma, dėl to, kad nevalgiau atitinkamai ir pan. Bet jau tiesiog nebesinorėjo. Per tuos kelis mėnesius, tie dideli maisto kiekiai, kai kurias porcijas valgydavai nenorėdamas, tas visas darbas maistą gaminant, plaunantis tuos indelius maisto ir taip toliau, greičiausiai nuo to pervargau. Taip, dabar, praėjus keliems metams po to, ko gero viską daręs būčiau visai kitaip ir kur kas protingiau, gal dabar situacija būtų kitokia (išvaizdos ar masės prasme). Tad dabar svoris ir likęs toks, koks buvo prieš tą visą maistą. Prisiminus tą gyvenimo etapą, visai smagu, ir džiaugiuos kad toks buvo. Supratau, kad nė velnio nenoriu aš būt "raumenų kalnas". Taip pat, nežinia kelintą kart įsitikinai, kad greitų rezultatų nebūna, o jei būna - tai laikina.
Iš kart po to, buvau gal mėnesiuką pabandęs ir griežtesnę dietą, bet taip pat po to nusispjoviau.
 
Kas po to pasikeitė? Iš esmės, ganėtinai nemažai per visą tą laiką domėjausi apie mitybą, tad dabar susiprast pačiam kokia mityba turėtų būti sportuojant kur kas lengviau. Kaip susižiūrėti tuos makronutrientus ir pan. Pasikeitė ko gero ir požiūris į sveiką mitybą ir į sportinę.
Taip pat, pritarsiu vėl Pauliui, kad tikrai susitaupo pinigų. Atėjus į parduotuvę, man realiai nieko nereikdavo, aš greituoju būdu paimdavau kiaušinių ir kokios varškės, mėsos, daržovių ir vieną kitą vaisių - viskas. Jokių įvairiausių padažų, dešryčių, šlapiankų ar įvairių sūrelių, net batono nereikdavo.
 
Kas liečia skonį, tai manau, kad tai priklauso nuo to, kaip pasigaminsi. Kai valgydavau daug, nesakyčiau, kad tai buvo neskanu, tai labiau buvo nusibodę, todėl ir atrodė lyg nesaknu. Todėl svarbu ne tik kaip pagaminsi, bet produktų įvairovė.
 
Šiai dienai nesilaikau kažkokio rėžimo ar mitybos. Nepasakyčiau, kad valgau bet ką, sudėtį pasiskaitau, bet kaip sakant, plačiose ribose :D
 
Iš esmės, valgant tuos sveikus produktus iš ties savijauta, energigumas buvo žymiai geresnis nei ankščiau, ar po to. Dienos darbingos, galima sakyti visose situacijos išlikdavau pozityvus, sunervinti ar išvesti iš kantrybės buvo labai sudėtinga. Na bet po to, laikui bėgant grįžau į senas vėžes.
 
Tad dabar, turiu norą grįžti į salę bei sveikai maitintis. Sportuot noriu ko gero daugiau tam, kad ilgalaikėj perspektyvoj tai tikrai bus sveikiau, bei išliet nereikalingą energiją, išsikraut. Kitaip sakant nesivaikau kažkokios masės ar formos. Dabartiniu požiūriu mąstant, išvaizda ateis savaime su laiku. Maitintis taip pat norėtusi ne dėl išvaizdos, bet daugiau dėl to energingumo, daug geresnės savijautos, ramesnio būdo, geresnio darbingumo, efektyvumo, bei aišku, tai bet kokiu atveju įtakos ir sveikatą. Tačiau viso to nebenoriu daryti įsispraudęs į kažkokius tai rėmus: 11val, - reik trauktis indelį ir šlamšti maistą kad ir kur bebūtum, ar būnant parduotuvėj nieko nepirkt, nes nu tai nesveika. Mitybos ir sporto atžvilgiu tiesiog norisi protingo balanso, per daug savęs nevaržant.
 
Dėl alkoholio. Paauglystėje, žinoma, visko buvo. Tuo labai jau sportiniu laikotarpiu nevartojau nė lašo. Nepasakyčiau, kad nuo to pasikeitė draugų ratas. Jei kokie draugai ir išėjo, tai atėjo nauji. O galų gale, argi reikia tų draugų, kurie "tik prie butelio"? Nemanau. Kas minėjo, kad atsisakys susilaukęs vaikų, tai abejoju. Aš taip pat galvojau, bet vistiek, ateidavo savaitgalis, tai su vienu, tai su kitu draugu išlysdavai į kokį kabaką bokalą kitą išlenkt. Nors nemanau, kad tai labai blogai, jei tik saikingai. Dabar alko neatsisakęs, pasitaiko, kai ir kokį savaitgalį paragauji, kartais nutinka, kad ir padaugini. :D Bet iš esmės, noriu jo atsisakyti, ne pilnai, bet kaip kas ir minėjo aukščiau, vartoti tik tam tikrom progom. Tikrai manau, kad jų daug nebus, tas 1 kartelis duok dieve per 3 mėnesius manau be galo nepakenktų. Kuo labiau apmažinti alko vartojimą norisi žinoma dėl vaikų, bet kartu ir dėl savęs. Aš tarkim asmeniškai, kad ir po nekalto bokalo alaus, jaučiuosi kitą dieną vangesnis. Atrodo ne daug, bet miego kokybė jau kitokia, dienos produktyvumui tai taip pat turi įtakos. Tad geriau pasilikti racione tą kartą per kelis mėnesius, o visomis kitomis dienomis ar savaitgaliais tiesiog jaustis geriau ir būti laimingesniam nei kiti, nuveikti kažką daugiau nei kiti. Bet čia mano nuomonė, kiekvienam savo. :) Neesu gal prieš visiškai abstinenciją, saikingai kartais išgerti galima, bet manau kuo daugiau žmonių ir kuo labiau apribotų alko vartojimą, tai tikrai smagiau gyventi būtų, bei daug mažiau būtų verkiančių dėl "blogo" gyvenimo sėdint su bonke alaus prieš TV kasdien po darbo, kaip juos nuskriaudė valstybė ar kaip jiem čia algos geros nemoka.
 
Dar vienas sveiko gyvenimo būdas gali būti vegetarizmas ar veganizmas. Neesu prieš tuos, kurie valgo mėsą, neesu prieš tuos - kurie nevalgo. Labiau erzina, kai vegetarai be saiko kiša savo nuomonę, kaip čia Jūs blogai darot valgydami mėsą. Manau šioje vietoje kiekvienas asmeniškai turi pasirinkti, kas jam geriau. Vienam vegetariškas maistas suteikia ir energijos ir visko, o kitas be mėsos negali nė dienos. Tiesą sakant, net pats svarstau apie galimybę pabandyti vegetarišką mitybą bent mėnesį ar du. Kažkaip asmeniškai įdomu, kaip kas pasikeistų nevalgant mėsos. Tik va, tam reikėtų prisiruošti. :D
 
Blemba, kiek prikeverzojau. Tingėsiu ir pats skaityti, tad tikiuosi, nepripaisčiau kažkokius nesąmonių. :D

Be abejo. :)
 
Ties sveika gyvensena ir mityba, tai pritarčiau Pauliui, kad išties, daug kas tai maišo. Turiu galvoje, daugeliui atrodo, jog norint sveikai maitintis, būtina ir sportuoti. Priklausomai, be abejo, kaip sportuoji, tačiau mano nuomonė, toji sportinė mityba nėra sveika. Žinoma, sveikiau nei alkoholis, bet vis tiek, didelis kiekis baltymo ir pan. kepenim taip pat nėra labai gerai. Tad mano galva turi būti tarp visko balansas tinkamas, nebent bandai eiti profesionalaus sportininko keliu.
 
Mano istorija paprasta, nevalgiau visą gyvenimą pyragų ir čipsų, bet taip pat ir nevalgiau labai sveikai. Sakyčiau standartiškai, mokyklos laikais, sumuštinukai ryte, pietum koks karbonadas, o vakare kaip jau ganasi. :D
Nebūvau apkūnus ar šiaip "riebesnis", visą gyvenimą būvau ganėtinai kūdas. Tad atėjo momentas, kai vis dėl to nusprendžiau, kad reikia priaugti tos masės, atrodyti kiek normaliau, nes jau per kūdas. Bet, pagal mano organizmą, man tai padaryti buvo tikrai ganėtinai sunku. Pirmomis savaitėmis, tik pradėjus sportuoti ir maitintis, ganėtinai greit priaugau apie 8-9kg. Bet tai manyčiau buvo jau tiesiog pervargusio kūno ir organizmo atsistatymas. Ir tada stop. Teko kelti maisto kiekius, bei prie to pačio pavartoti tarp sportininkų paplitusių "papildų". Žinot, turbūt daugeliui pažįstamas tas jausmas, kai norisi greito rezultato? Tai tęsėsi 3-4 mėnesius. Tas maistas kiekvieną dieną buvo įprasta, nors kaip dabar pagalvoju, tai labiau alinau save, nei daviau naudos. Valgydavau po 7-10 kartų per dieną. Neskaitant vakarienės ir pusryčių, pagrindiniai valgiai būdavo 4-5, kurie susidėdavo iš maždaug 0.7-1kg mėsos ar žuvies, 0.5kg nevirtų kruopų ar makaronų bei salotų. Pusryčiams būdavo standartiškai, avižos, bananas, kiaušiniai ir pan. Vakarienei varškės geras gabalėlis ar dar kas. Prie to pačio, žinoma, ir įvairius vitaminus gerdavau: omega3, vitaminai ir mineralai. Per tą laiką priaugau nemažai masės. Bet deja, čia galima pasakyti, kad kas greitai ateina, tai labai greit ir išeina. Tai gan greit ta masės ir nukrito. Žinoma, dėl to, kad nevalgiau atitinkamai ir pan. Bet jau tiesiog nebesinorėjo. Per tuos kelis mėnesius, tie dideli maisto kiekiai, kai kurias porcijas valgydavai nenorėdamas, tas visas darbas maistą gaminant, plaunantis tuos indelius maisto ir taip toliau, greičiausiai nuo to pervargau. Taip, dabar, praėjus keliems metams po to, ko gero viską daręs būčiau visai kitaip ir kur kas protingiau, gal dabar situacija būtų kitokia (išvaizdos ar masės prasme). Tad dabar svoris ir likęs toks, koks buvo prieš tą visą maistą. Prisiminus tą gyvenimo etapą, visai smagu, ir džiaugiuos kad toks buvo. Supratau, kad nė velnio nenoriu aš būt "raumenų kalnas". Taip pat, nežinia kelintą kart įsitikinai, kad greitų rezultatų nebūna, o jei būna - tai laikina.
Iš kart po to, buvau gal mėnesiuką pabandęs ir griežtesnę dietą, bet taip pat po to nusispjoviau.
 
Kas po to pasikeitė? Iš esmės, ganėtinai nemažai per visą tą laiką domėjausi apie mitybą, tad dabar susiprast pačiam kokia mityba turėtų būti sportuojant kur kas lengviau. Kaip susižiūrėti tuos makronutrientus ir pan. Pasikeitė ko gero ir požiūris į sveiką mitybą ir į sportinę.
Taip pat, pritarsiu vėl Pauliui, kad tikrai susitaupo pinigų. Atėjus į parduotuvę, man realiai nieko nereikdavo, aš greituoju būdu paimdavau kiaušinių ir kokios varškės, mėsos, daržovių ir vieną kitą vaisių - viskas. Jokių įvairiausių padažų, dešryčių, šlapiankų ar įvairių sūrelių, net batono nereikdavo.
 
Kas liečia skonį, tai manau, kad tai priklauso nuo to, kaip pasigaminsi. Kai valgydavau daug, nesakyčiau, kad tai buvo neskanu, tai labiau buvo nusibodę, todėl ir atrodė lyg nesaknu. Todėl svarbu ne tik kaip pagaminsi, bet produktų įvairovė.
 
Šiai dienai nesilaikau kažkokio rėžimo ar mitybos. Nepasakyčiau, kad valgau bet ką, sudėtį pasiskaitau, bet kaip sakant, plačiose ribose :D
 
Iš esmės, valgant tuos sveikus produktus iš ties savijauta, energigumas buvo žymiai geresnis nei ankščiau, ar po to. Dienos darbingos, galima sakyti visose situacijos išlikdavau pozityvus, sunervinti ar išvesti iš kantrybės buvo labai sudėtinga. Na bet po to, laikui bėgant grįžau į senas vėžes.
 
Tad dabar, turiu norą grįžti į salę bei sveikai maitintis. Sportuot noriu ko gero daugiau tam, kad ilgalaikėj perspektyvoj tai tikrai bus sveikiau, bei išliet nereikalingą energiją, išsikraut. Kitaip sakant nesivaikau kažkokios masės ar formos. Dabartiniu požiūriu mąstant, išvaizda ateis savaime su laiku. Maitintis taip pat norėtusi ne dėl išvaizdos, bet daugiau dėl to energingumo, daug geresnės savijautos, ramesnio būdo, geresnio darbingumo, efektyvumo, bei aišku, tai bet kokiu atveju įtakos ir sveikatą. Tačiau viso to nebenoriu daryti įsispraudęs į kažkokius tai rėmus: 11val, - reik trauktis indelį ir šlamšti maistą kad ir kur bebūtum, ar būnant parduotuvėj nieko nepirkt, nes nu tai nesveika. Mitybos ir sporto atžvilgiu tiesiog norisi protingo balanso, per daug savęs nevaržant.
 
Dėl alkoholio. Paauglystėje, žinoma, visko buvo. Tuo labai jau sportiniu laikotarpiu nevartojau nė lašo. Nepasakyčiau, kad nuo to pasikeitė draugų ratas. Jei kokie draugai ir išėjo, tai atėjo nauji. O galų gale, argi reikia tų draugų, kurie "tik prie butelio"? Nemanau. Kas minėjo, kad atsisakys susilaukęs vaikų, tai abejoju. Aš taip pat galvojau, bet vistiek, ateidavo savaitgalis, tai su vienu, tai su kitu draugu išlysdavai į kokį kabaką bokalą kitą išlenkt. Nors nemanau, kad tai labai blogai, jei tik saikingai. Dabar alko neatsisakęs, pasitaiko, kai ir kokį savaitgalį paragauji, kartais nutinka, kad ir padaugini. :D Bet iš esmės, noriu jo atsisakyti, ne pilnai, bet kaip kas ir minėjo aukščiau, vartoti tik tam tikrom progom. Tikrai manau, kad jų daug nebus, tas 1 kartelis duok dieve per 3 mėnesius manau be galo nepakenktų. Kuo labiau apmažinti alko vartojimą norisi žinoma dėl vaikų, bet kartu ir dėl savęs. Aš tarkim asmeniškai, kad ir po nekalto bokalo alaus, jaučiuosi kitą dieną vangesnis. Atrodo ne daug, bet miego kokybė jau kitokia, dienos produktyvumui tai taip pat turi įtakos. Tad geriau pasilikti racione tą kartą per kelis mėnesius, o visomis kitomis dienomis ar savaitgaliais tiesiog jaustis geriau ir būti laimingesniam nei kiti, nuveikti kažką daugiau nei kiti. Bet čia mano nuomonė, kiekvienam savo. :) Neesu gal prieš visiškai abstinenciją, saikingai kartais išgerti galima, bet manau kuo daugiau žmonių ir kuo labiau apribotų alko vartojimą, tai tikrai smagiau gyventi būtų, bei daug mažiau būtų verkiančių dėl "blogo" gyvenimo sėdint su bonke alaus prieš TV kasdien po darbo, kaip juos nuskriaudė valstybė ar kaip jiem čia algos geros nemoka.
 
Dar vienas sveiko gyvenimo būdas gali būti vegetarizmas ar veganizmas. Neesu prieš tuos, kurie valgo mėsą, neesu prieš tuos - kurie nevalgo. Labiau erzina, kai vegetarai be saiko kiša savo nuomonę, kaip čia Jūs blogai darot valgydami mėsą. Manau šioje vietoje kiekvienas asmeniškai turi pasirinkti, kas jam geriau. Vienam vegetariškas maistas suteikia ir energijos ir visko, o kitas be mėsos negali nė dienos. Tiesą sakant, net pats svarstau apie galimybę pabandyti vegetarišką mitybą bent mėnesį ar du. Kažkaip asmeniškai įdomu, kaip kas pasikeistų nevalgant mėsos. Tik va, tam reikėtų prisiruošti. :D
 
Blemba, kiek prikeverzojau. Tingėsiu ir pats skaityti, tad tikiuosi, nepripaisčiau kažkokius nesąmonių. :D

Be abejo. :)
 
Ties sveika gyvensena ir mityba, tai pritarčiau Pauliui, kad išties, daug kas tai maišo. Turiu galvoje, daugeliui atrodo, jog norint sveikai maitintis, būtina ir sportuoti. Priklausomai, be abejo, kaip sportuoji, tačiau mano nuomonė, toji sportinė mityba nėra sveika. Žinoma, sveikiau nei alkoholis, bet vis tiek, didelis kiekis baltymo ir pan. kepenim taip pat nėra labai gerai. Tad mano galva turi būti tarp visko balansas tinkamas, nebent bandai eiti profesionalaus sportininko keliu.
 
Mano istorija paprasta, nevalgiau visą gyvenimą pyragų ir čipsų, bet taip pat ir nevalgiau labai sveikai. Sakyčiau standartiškai, mokyklos laikais, sumuštinukai ryte, pietum koks karbonadas, o vakare kaip jau ganasi. :D
Nebūvau apkūnus ar šiaip "riebesnis", visą gyvenimą būvau ganėtinai kūdas. Tad atėjo momentas, kai vis dėl to nusprendžiau, kad reikia priaugti tos masės, atrodyti kiek normaliau, nes jau per kūdas. Bet, pagal mano organizmą, man tai padaryti buvo tikrai ganėtinai sunku. Pirmomis savaitėmis, tik pradėjus sportuoti ir maitintis, ganėtinai greit priaugau apie 8-9kg. Bet tai manyčiau buvo jau tiesiog pervargusio kūno ir organizmo atsistatymas. Ir tada stop. Teko kelti maisto kiekius, bei prie to pačio pavartoti tarp sportininkų paplitusių "papildų". Žinot, turbūt daugeliui pažįstamas tas jausmas, kai norisi greito rezultato? Tai tęsėsi 3-4 mėnesius. Tas maistas kiekvieną dieną buvo įprasta, nors kaip dabar pagalvoju, tai labiau alinau save, nei daviau naudos. Valgydavau po 7-10 kartų per dieną. Neskaitant vakarienės ir pusryčių, pagrindiniai valgiai būdavo 4-5, kurie susidėdavo iš maždaug 0.7-1kg mėsos ar žuvies, 0.5kg nevirtų kruopų ar makaronų bei salotų. Pusryčiams būdavo standartiškai, avižos, bananas, kiaušiniai ir pan. Vakarienei varškės geras gabalėlis ar dar kas. Prie to pačio, žinoma, ir įvairius vitaminus gerdavau: omega3, vitaminai ir mineralai. Per tą laiką priaugau nemažai masės. Bet deja, čia galima pasakyti, kad kas greitai ateina, tai labai greit ir išeina. Tai gan greit ta masės ir nukrito. Žinoma, dėl to, kad nevalgiau atitinkamai ir pan. Bet jau tiesiog nebesinorėjo. Per tuos kelis mėnesius, tie dideli maisto kiekiai, kai kurias porcijas valgydavai nenorėdamas, tas visas darbas maistą gaminant, plaunantis tuos indelius maisto ir taip toliau, greičiausiai nuo to pervargau. Taip, dabar, praėjus keliems metams po to, ko gero viską daręs būčiau visai kitaip ir kur kas protingiau, gal dabar situacija būtų kitokia (išvaizdos ar masės prasme). Tad dabar svoris ir likęs toks, koks buvo prieš tą visą maistą. Prisiminus tą gyvenimo etapą, visai smagu, ir džiaugiuos kad toks buvo. Supratau, kad nė velnio nenoriu aš būt "raumenų kalnas". Taip pat, nežinia kelintą kart įsitikinai, kad greitų rezultatų nebūna, o jei būna - tai laikina.
Iš kart po to, buvau gal mėnesiuką pabandęs ir griežtesnę dietą, bet taip pat po to nusispjoviau.
 
Kas po to pasikeitė? Iš esmės, ganėtinai nemažai per visą tą laiką domėjausi apie mitybą, tad dabar susiprast pačiam kokia mityba turėtų būti sportuojant kur kas lengviau. Kaip susižiūrėti tuos makronutrientus ir pan. Pasikeitė ko gero ir požiūris į sveiką mitybą ir į sportinę.
Taip pat, pritarsiu vėl Pauliui, kad tikrai susitaupo pinigų. Atėjus į parduotuvę, man realiai nieko nereikdavo, aš greituoju būdu paimdavau kiaušinių ir kokios varškės, mėsos, daržovių ir vieną kitą vaisių - viskas. Jokių įvairiausių padažų, dešryčių, šlapiankų ar įvairių sūrelių, net batono nereikdavo.
 
Kas liečia skonį, tai manau, kad tai priklauso nuo to, kaip pasigaminsi. Kai valgydavau daug, nesakyčiau, kad tai buvo neskanu, tai labiau buvo nusibodę, todėl ir atrodė lyg nesaknu. Todėl svarbu ne tik kaip pagaminsi, bet produktų įvairovė.
 
Šiai dienai nesilaikau kažkokio rėžimo ar mitybos. Nepasakyčiau, kad valgau bet ką, sudėtį pasiskaitau, bet kaip sakant, plačiose ribose :D
 
Iš esmės, valgant tuos sveikus produktus iš ties savijauta, energigumas buvo žymiai geresnis nei ankščiau, ar po to. Dienos darbingos, galima sakyti visose situacijos išlikdavau pozityvus, sunervinti ar išvesti iš kantrybės buvo labai sudėtinga. Na bet po to, laikui bėgant grįžau į senas vėžes.
 
Tad dabar, turiu norą grįžti į salę bei sveikai maitintis. Sportuot noriu ko gero daugiau tam, kad ilgalaikėj perspektyvoj tai tikrai bus sveikiau, bei išliet nereikalingą energiją, išsikraut. Kitaip sakant nesivaikau kažkokios masės ar formos. Dabartiniu požiūriu mąstant, išvaizda ateis savaime su laiku. Maitintis taip pat norėtusi ne dėl išvaizdos, bet daugiau dėl to energingumo, daug geresnės savijautos, ramesnio būdo, geresnio darbingumo, efektyvumo, bei aišku, tai bet kokiu atveju įtakos ir sveikatą. Tačiau viso to nebenoriu daryti įsispraudęs į kažkokius tai rėmus: 11val, - reik trauktis indelį ir šlamšti maistą kad ir kur bebūtum, ar būnant parduotuvėj nieko nepirkt, nes nu tai nesveika. Mitybos ir sporto atžvilgiu tiesiog norisi protingo balanso, per daug savęs nevaržant.
 
Dėl alkoholio. Paauglystėje, žinoma, visko buvo. Tuo labai jau sportiniu laikotarpiu nevartojau nė lašo. Nepasakyčiau, kad nuo to pasikeitė draugų ratas. Jei kokie draugai ir išėjo, tai atėjo nauji. O galų gale, argi reikia tų draugų, kurie "tik prie butelio"? Nemanau. Kas minėjo, kad atsisakys susilaukęs vaikų, tai abejoju. Aš taip pat galvojau, bet vistiek, ateidavo savaitgalis, tai su vienu, tai su kitu draugu išlysdavai į kokį kabaką bokalą kitą išlenkt. Nors nemanau, kad tai labai blogai, jei tik saikingai. Dabar alko neatsisakęs, pasitaiko, kai ir kokį savaitgalį paragauji, kartais nutinka, kad ir padaugini. :D Bet iš esmės, noriu jo atsisakyti, ne pilnai, bet kaip kas ir minėjo aukščiau, vartoti tik tam tikrom progom. Tikrai manau, kad jų daug nebus, tas 1 kartelis duok dieve per 3 mėnesius manau be galo nepakenktų. Kuo labiau apmažinti alko vartojimą norisi žinoma dėl vaikų, bet kartu ir dėl savęs. Aš tarkim asmeniškai, kad ir po nekalto bokalo alaus, jaučiuosi kitą dieną vangesnis. Atrodo ne daug, bet miego kokybė jau kitokia, dienos produktyvumui tai taip pat turi įtakos. Tad geriau pasilikti racione tą kartą per kelis mėnesius, o visomis kitomis dienomis ar savaitgaliais tiesiog jaustis geriau ir būti laimingesniam nei kiti, nuveikti kažką daugiau nei kiti. Bet čia mano nuomonė, kiekvienam savo. :) Neesu gal prieš visiškai abstinenciją, saikingai kartais išgerti galima, bet manau kuo daugiau žmonių ir kuo labiau apribotų alko vartojimą, tai tikrai smagiau gyventi būtų, bei daug mažiau būtų verkiančių dėl "blogo" gyvenimo sėdint su bonke alaus prieš TV kasdien po darbo, kaip juos nuskriaudė valstybė ar kaip jiem čia algos geros nemoka.
 
Dar vienas sveiko gyvenimo būdas gali būti vegetarizmas ar veganizmas. Neesu prieš tuos, kurie valgo mėsą, neesu prieš tuos - kurie nevalgo. Labiau erzina, kai vegetarai be saiko kiša savo nuomonę, kaip čia Jūs blogai darot valgydami mėsą. Manau šioje vietoje kiekvienas asmeniškai turi pasirinkti, kas jam geriau. Vienam vegetariškas maistas suteikia ir energijos ir visko, o kitas be mėsos negali nė dienos. Tiesą sakant, net pats svarstau apie galimybę pabandyti vegetarišką mitybą bent mėnesį ar du. Kažkaip asmeniškai įdomu, kaip kas pasikeistų nevalgant mėsos. Tik va, tam reikėtų prisiruošti. :D
 
Blemba, kiek prikeverzojau. Tingėsiu ir pats skaityti, tad tikiuosi, nepripaisčiau kažkokius nesąmonių. :D

90% ne modafinilo reikia, o ištrint visokius Fortnite iš kompo ir pakelt subinę nuo sofos

O ar mokymai padės sukurti efektyvias reklamas?
Abejoju. Bet kokiu atveju reikės bandytis ir analizuotis pačiam...

Jei pamatysi tą moksleivį, paspausk jam ranką nuo manęs. :)

Gryno, parazituojančio "Tūkstanmečio vaiko" nusikalbėjimai.
 
Pradėkim nuo to, kad kodėl dabartiniai jaunuoliai, tik ką baigę mokslus mano, kad jie yra verti, kad ir to 1000 eurų per mėnesį? Rimtai atsakyk, kaip tą savo vertę išmatuojat? Kodėl baigę mokslus (neturinties jokios realios patirties niekur) jaunuoliai galvoja, kad jie yra nusipelnę nuosavo būsto, nuosavo automobilio iškart baigę mokslus?
 
Dabar pradėk vardinti savo sugebėjimus, patirtį ir viską ką tik gali, kad visi tikrai žinotų, jog čia tau kažkoks blogas etapas gyvenime, kad nesusirandi normalaus darbo. Iš to, kokio tu darbo ieškai, darau prielaidą, jog esi bukas bambukas svajojantis už bambalių kilnojimą į lentynas pasidaryti karjerą. Reikėtų nusileisti ant žemės ir pradėti šiek tiek labiau mąstyti, kad dirbdamas tokius darbus, karjerus nepadarysi - tai durniausiam durniui aišku. O jeigu jaunuolio svajonė yra dirbti tokį darbą, tai jis neturi teisės dejuoti dėl tokio atlyginimo dirbant tokį darbą.
 
Kas jus mokė, kad geriausias būdas susirasti darbą yra siuntinėti cv per įmones ir laukti atsakymo? Gal būtų laikas pakelti šiknas, susirasti įmonių kataloguose dominančias įmones ir patiems važiuoti kalbėtis dėl darbo? Kur geri atlyginimai, ten niekas skelbimų taip dažnai nededa, manau, jog supranti pats kodėl. Net ir iš mano aplinkos rato, retas, kuris susirado gerą darbą siuntinėdamas cv, beveik visi važiuodavo į vietą ir tiesiai šviesiai prašydavo darbo.
 
Ir reikia nepamiršti, kad per daug tų parazitų dejuoja dėl mažo atlyginimo, nors patys nesuvokia, kad ne visi yra nusipelnę gero atlyginimo. Pačiam teko susidurti su 20-25 metų jaunuoliais, kuriems asmeniškai net minimumo nemokėčiau. Ir tokių "specialistų" ne vienas ir ne du ir ne trys per visą Lietuvą. Tad siūlyčiau mažiau dejuoti ir pasižiūrėti į save, galbūt ne atlyginimai yra maži, o tu niekam tikęs.

Kad dažniausiai tos, kurios ale gali rinktis iš tų 10-ies, senatvėje ir gyvena katinų apsupty.
Jei ji turi iš ko rinktis, ne visada, bet dažniausiu atveju tai tik todėl, kad ji pati daugiau nieko negali ir duoti apart lovos.

UAB privalo turėti buhalterį (arba įmonę, tvarkančią buhalteriją)