Taktak

Sveikinam!

veršiai niekur neina, jei reikia jie tik baubia....

Aštuonių valandų darbo diena Vakaruose nusistovėjo dar tada, kai automobilių magnatas Henris Fordas pabandė paeksperimentuoti su savo darbininkais. Tačiau Švedija įsitikinusi, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė. Todėl laikas pereiti prie šešių valandų darbo dienos.
 
Dar praėjusių metų balandį Geteborgo miesto valdžia nusprendė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gali dirbti 6 valandas per dieną – tai buvo eksperimentas, nes stebėta, kaip keičiasi produktyvumas, darbo ir žmonių gyvenimo kokybė.
 
Eksperimentas pasiteisino, o rezultatai buvo teigiami. „Aš manau, kad aštuonių valandų darbo diena nėra efektyvi, kaip daug kas mano. Susikoncentruoti tik ties vienu darbu aštuonias valandas yra didelis iššūkis“, – „The Independent“ sakė Stokholme veikiančios kompanijos „Filmundus“ atstovas Lindus Feldtas.
 
Sudėjus visas pauzes, darbo diena trunka trumpiau nei mums atrodo. L.Feldtas paprašė savo darbuotojų dienos metu nesijungti prie socialinių tinklų, o susirinkimus sutrumpinti iki tiek, kiek įmanoma.
 
„Man atrodo, kad dabar darbuotojams yra lengviau susikoncentruoti ties darbu, ir pakanka ištvermės padaryti viską iki tol, kol palieki kontorą“, – pastebėjo darbdavys.
 
Pasak jo, darbuotojai elgėsi taip, kaip jų paprašė, tačiau darbo diena sutrumpėjo iki 6 valandų. „Mes norime praleisti daugiau laiko savo šeimose, išmokti naujų dalykų ir padaryti daugiau. Aš norėjau įsitikinti, ar įmanoma visa tai suderinti“, – teigė L.Feldtas.
 
Jis pastebėjo, kad darbuotojai rytais būna mažiau pavargę, geriau dirba, kyla mažiau konfliktų.
 
Keletas „Toyota“ servisų Geteborge taip pat dirba 6 valandų darbo dienos. Tiesa, tokiam sprendimui ryžosi dar prieš 13 metų. Kompanijos atstovai tvirtino, kad darbuotojai jaučiasi laimingesni, be to, tapo lengviau prisivilioti naujų žmonių.
 
„Žmonės į darbą važiuoja trumpiau, sąnaudos taip pat mažesnės“, – „The Guardian“ teigė įmonės generalinis direktorius Martinas Banckas, pridūręs, kad per tą laiką pelnas padidėjo ketvirtadaliu.
 
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/svedai-pereina-prie-sesiu-valandu-darbo-dienos.htm

970 mln. litų pelno uždirbę skandinavų komerciniai bankai pelno mokesčio tesumokėjo 3 tūkst. litų
 
Lietuvos bankas skelbia, kad tais 2011-aisiais bankai uždirbo net 1,1 mlrd. litų. Tad realiai valstybei nuo pelno nubyrėjo vos 1 proc., nors pelno mokesčio tarifas - 15 proc.
 
Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sudėjus pernai sumokėjo... 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Net mažesnę nei vidutinę algą uždirbantis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai. Norint mokesčio sumokėti tiek pat, kiek du bankai, pernai reikėjo uždirbti 1670 litų per mėnesį.
 
 
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/970_mln_litu_pelno_uzdirbe_skandinavu_komerciniai_bankai_pelno_mokescio_tesumokejo_3_tukst_litu
 
 
 
Iš Lietuvos emigruoja verslas?
 
 
Lietuviškas verslas labai dažnai tiesiogiai savo verslo neiškelia iš tėvynės, tačiau įregistruoja turto valdymo bendrovę užsienyje. Fiziškai verslas egzistuoja Lietuvoje, tačiau oficialiai jis yra perkeliamas į užsienio valstybę. Tai savo ruožtu reiškia, kad Lietuvoje veikiantis verslas mokesčius sumoka ne į Lietuvos biudžetą, bet į biudžetą tos užsienio valstybės, kurioje yra oficialiai registruotas. Ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija ir ateityje bus ryški ir, jeigu valdžia nesiims jokių aktyvių veiksmų, ji tik dar labiau stiprės. Pagal neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą apklausą aiškiai matyti, kad net 70 proc. apklaustų verslininkų nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais ir mano, kad tokie veiksmai skatina dalį arba visą verslą perkelti iš Lietuvos į užsienio valstybes.
 
http://apzvalga.eu/is-lietuvos-emigruoja-verslas.html
 
 
 
Ieškodamos mažesnių mokesčių ir stabilumo įmonės bėga į užsienį
 
Holdinginių investicijų užsienyje suaktyvėjimą ekspertai labiausiai sieja su šios kadencijos Seimo naktine mokesčių reforma, kuri pakirto verslo pasitikėjimą šalies mokesčių sistemos stabilumu. Nors nemažai per šią reformą priimtų sprendimų, kaip pakeltas pelno mokesčio tarifas, buvo panaikinti, verslas vis tiek ėmė aktyviai judėti iš Lietuvos.
 
 
Vis dėlto ekspertai sutaria: kad ir kokius motyvus vardytų verslininkai, pagrindinė paskata steigti valdymo bendroves užsienyje – mokesčių optimizavimas, o populiariausios šalys šiems tikslams – Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas verslininkas nori garsiai apsiskelbti, kad gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje jis sutaupo mokėdamas mokesčius kitoje šalyje.
 
 
http://www.veidas.lt/ieskodamos-mazesniu-mokesciu-ir-stabilumo-imones-bega-i-uzsieni
 
 
 
Jeigu galima priverstinai pilietį išsiųsti į kariuomenė, tai kodėl valstybė negali tokiu pat budu grąžinti verslą, kuris dirba Lietuvoje, o mokėsčius moka užsienyje?

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

970 mln. litų pelno uždirbę skandinavų komerciniai bankai pelno mokesčio tesumokėjo 3 tūkst. litų
 
Lietuvos bankas skelbia, kad tais 2011-aisiais bankai uždirbo net 1,1 mlrd. litų. Tad realiai valstybei nuo pelno nubyrėjo vos 1 proc., nors pelno mokesčio tarifas - 15 proc.
 
Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sudėjus pernai sumokėjo... 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Net mažesnę nei vidutinę algą uždirbantis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai. Norint mokesčio sumokėti tiek pat, kiek du bankai, pernai reikėjo uždirbti 1670 litų per mėnesį.
 
 
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/970_mln_litu_pelno_uzdirbe_skandinavu_komerciniai_bankai_pelno_mokescio_tesumokejo_3_tukst_litu
 
 
 
Iš Lietuvos emigruoja verslas?
 
 
Lietuviškas verslas labai dažnai tiesiogiai savo verslo neiškelia iš tėvynės, tačiau įregistruoja turto valdymo bendrovę užsienyje. Fiziškai verslas egzistuoja Lietuvoje, tačiau oficialiai jis yra perkeliamas į užsienio valstybę. Tai savo ruožtu reiškia, kad Lietuvoje veikiantis verslas mokesčius sumoka ne į Lietuvos biudžetą, bet į biudžetą tos užsienio valstybės, kurioje yra oficialiai registruotas. Ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija ir ateityje bus ryški ir, jeigu valdžia nesiims jokių aktyvių veiksmų, ji tik dar labiau stiprės. Pagal neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą apklausą aiškiai matyti, kad net 70 proc. apklaustų verslininkų nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais ir mano, kad tokie veiksmai skatina dalį arba visą verslą perkelti iš Lietuvos į užsienio valstybes.
 
http://apzvalga.eu/is-lietuvos-emigruoja-verslas.html
 
 
 
Ieškodamos mažesnių mokesčių ir stabilumo įmonės bėga į užsienį
 
Holdinginių investicijų užsienyje suaktyvėjimą ekspertai labiausiai sieja su šios kadencijos Seimo naktine mokesčių reforma, kuri pakirto verslo pasitikėjimą šalies mokesčių sistemos stabilumu. Nors nemažai per šią reformą priimtų sprendimų, kaip pakeltas pelno mokesčio tarifas, buvo panaikinti, verslas vis tiek ėmė aktyviai judėti iš Lietuvos.
 
 
Vis dėlto ekspertai sutaria: kad ir kokius motyvus vardytų verslininkai, pagrindinė paskata steigti valdymo bendroves užsienyje – mokesčių optimizavimas, o populiariausios šalys šiems tikslams – Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas verslininkas nori garsiai apsiskelbti, kad gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje jis sutaupo mokėdamas mokesčius kitoje šalyje.
 
 
http://www.veidas.lt/ieskodamos-mazesniu-mokesciu-ir-stabilumo-imones-bega-i-uzsieni
 
 
 
Jeigu galima priverstinai pilietį išsiųsti į kariuomenė, tai kodėl valstybė negali tokiu pat budu grąžinti verslą, kuris dirba Lietuvoje, o mokėsčius moka užsienyje?

970 mln. litų pelno uždirbę skandinavų komerciniai bankai pelno mokesčio tesumokėjo 3 tūkst. litų
 
Lietuvos bankas skelbia, kad tais 2011-aisiais bankai uždirbo net 1,1 mlrd. litų. Tad realiai valstybei nuo pelno nubyrėjo vos 1 proc., nors pelno mokesčio tarifas - 15 proc.
 
Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sudėjus pernai sumokėjo... 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Net mažesnę nei vidutinę algą uždirbantis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai. Norint mokesčio sumokėti tiek pat, kiek du bankai, pernai reikėjo uždirbti 1670 litų per mėnesį.
 
 
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/970_mln_litu_pelno_uzdirbe_skandinavu_komerciniai_bankai_pelno_mokescio_tesumokejo_3_tukst_litu
 
 
 
Iš Lietuvos emigruoja verslas?
 
 
Lietuviškas verslas labai dažnai tiesiogiai savo verslo neiškelia iš tėvynės, tačiau įregistruoja turto valdymo bendrovę užsienyje. Fiziškai verslas egzistuoja Lietuvoje, tačiau oficialiai jis yra perkeliamas į užsienio valstybę. Tai savo ruožtu reiškia, kad Lietuvoje veikiantis verslas mokesčius sumoka ne į Lietuvos biudžetą, bet į biudžetą tos užsienio valstybės, kurioje yra oficialiai registruotas. Ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija ir ateityje bus ryški ir, jeigu valdžia nesiims jokių aktyvių veiksmų, ji tik dar labiau stiprės. Pagal neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą apklausą aiškiai matyti, kad net 70 proc. apklaustų verslininkų nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais ir mano, kad tokie veiksmai skatina dalį arba visą verslą perkelti iš Lietuvos į užsienio valstybes.
 
http://apzvalga.eu/is-lietuvos-emigruoja-verslas.html
 
 
 
Ieškodamos mažesnių mokesčių ir stabilumo įmonės bėga į užsienį
 
Holdinginių investicijų užsienyje suaktyvėjimą ekspertai labiausiai sieja su šios kadencijos Seimo naktine mokesčių reforma, kuri pakirto verslo pasitikėjimą šalies mokesčių sistemos stabilumu. Nors nemažai per šią reformą priimtų sprendimų, kaip pakeltas pelno mokesčio tarifas, buvo panaikinti, verslas vis tiek ėmė aktyviai judėti iš Lietuvos.
 
 
Vis dėlto ekspertai sutaria: kad ir kokius motyvus vardytų verslininkai, pagrindinė paskata steigti valdymo bendroves užsienyje – mokesčių optimizavimas, o populiariausios šalys šiems tikslams – Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas verslininkas nori garsiai apsiskelbti, kad gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje jis sutaupo mokėdamas mokesčius kitoje šalyje.
 
 
http://www.veidas.lt/ieskodamos-mazesniu-mokesciu-ir-stabilumo-imones-bega-i-uzsieni
 
 
 
Jeigu galima priverstinai pilietį išsiųsti į kariuomenė, tai kodėl valstybė negali tokiu pat budu grąžinti verslą, kuris dirba Lietuvoje, o mokėsčius moka užsienyje?

970 mln. litų pelno uždirbę skandinavų komerciniai bankai pelno mokesčio tesumokėjo 3 tūkst. litų
 
Lietuvos bankas skelbia, kad tais 2011-aisiais bankai uždirbo net 1,1 mlrd. litų. Tad realiai valstybei nuo pelno nubyrėjo vos 1 proc., nors pelno mokesčio tarifas - 15 proc.
 
Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sudėjus pernai sumokėjo... 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Net mažesnę nei vidutinę algą uždirbantis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai. Norint mokesčio sumokėti tiek pat, kiek du bankai, pernai reikėjo uždirbti 1670 litų per mėnesį.
 
 
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/970_mln_litu_pelno_uzdirbe_skandinavu_komerciniai_bankai_pelno_mokescio_tesumokejo_3_tukst_litu
 
 
 
Iš Lietuvos emigruoja verslas?
 
 
Lietuviškas verslas labai dažnai tiesiogiai savo verslo neiškelia iš tėvynės, tačiau įregistruoja turto valdymo bendrovę užsienyje. Fiziškai verslas egzistuoja Lietuvoje, tačiau oficialiai jis yra perkeliamas į užsienio valstybę. Tai savo ruožtu reiškia, kad Lietuvoje veikiantis verslas mokesčius sumoka ne į Lietuvos biudžetą, bet į biudžetą tos užsienio valstybės, kurioje yra oficialiai registruotas. Ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija ir ateityje bus ryški ir, jeigu valdžia nesiims jokių aktyvių veiksmų, ji tik dar labiau stiprės. Pagal neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą apklausą aiškiai matyti, kad net 70 proc. apklaustų verslininkų nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais ir mano, kad tokie veiksmai skatina dalį arba visą verslą perkelti iš Lietuvos į užsienio valstybes.
 
http://apzvalga.eu/is-lietuvos-emigruoja-verslas.html
 
 
 
Ieškodamos mažesnių mokesčių ir stabilumo įmonės bėga į užsienį
 
Holdinginių investicijų užsienyje suaktyvėjimą ekspertai labiausiai sieja su šios kadencijos Seimo naktine mokesčių reforma, kuri pakirto verslo pasitikėjimą šalies mokesčių sistemos stabilumu. Nors nemažai per šią reformą priimtų sprendimų, kaip pakeltas pelno mokesčio tarifas, buvo panaikinti, verslas vis tiek ėmė aktyviai judėti iš Lietuvos.
 
 
Vis dėlto ekspertai sutaria: kad ir kokius motyvus vardytų verslininkai, pagrindinė paskata steigti valdymo bendroves užsienyje – mokesčių optimizavimas, o populiariausios šalys šiems tikslams – Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas verslininkas nori garsiai apsiskelbti, kad gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje jis sutaupo mokėdamas mokesčius kitoje šalyje.
 
 
http://www.veidas.lt/ieskodamos-mazesniu-mokesciu-ir-stabilumo-imones-bega-i-uzsieni
 
 
 
Jeigu galima priverstinai pilietį išsiųsti į kariuomenė, tai kodėl valstybė negali tokiu pat budu grąžinti verslą, kuris dirba Lietuvoje, o mokėsčius moka užsienyje?

970 mln. litų pelno uždirbę skandinavų komerciniai bankai pelno mokesčio tesumokėjo 3 tūkst. litų
 
Lietuvos bankas skelbia, kad tais 2011-aisiais bankai uždirbo net 1,1 mlrd. litų. Tad realiai valstybei nuo pelno nubyrėjo vos 1 proc., nors pelno mokesčio tarifas - 15 proc.
 
Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sudėjus pernai sumokėjo... 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Net mažesnę nei vidutinę algą uždirbantis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai. Norint mokesčio sumokėti tiek pat, kiek du bankai, pernai reikėjo uždirbti 1670 litų per mėnesį.
 
 
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/970_mln_litu_pelno_uzdirbe_skandinavu_komerciniai_bankai_pelno_mokescio_tesumokejo_3_tukst_litu
 
 
 
Iš Lietuvos emigruoja verslas?
 
 
Lietuviškas verslas labai dažnai tiesiogiai savo verslo neiškelia iš tėvynės, tačiau įregistruoja turto valdymo bendrovę užsienyje. Fiziškai verslas egzistuoja Lietuvoje, tačiau oficialiai jis yra perkeliamas į užsienio valstybę. Tai savo ruožtu reiškia, kad Lietuvoje veikiantis verslas mokesčius sumoka ne į Lietuvos biudžetą, bet į biudžetą tos užsienio valstybės, kurioje yra oficialiai registruotas. Ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija ir ateityje bus ryški ir, jeigu valdžia nesiims jokių aktyvių veiksmų, ji tik dar labiau stiprės. Pagal neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą apklausą aiškiai matyti, kad net 70 proc. apklaustų verslininkų nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais ir mano, kad tokie veiksmai skatina dalį arba visą verslą perkelti iš Lietuvos į užsienio valstybes.
 
http://apzvalga.eu/is-lietuvos-emigruoja-verslas.html
 
 
 
Ieškodamos mažesnių mokesčių ir stabilumo įmonės bėga į užsienį
 
Holdinginių investicijų užsienyje suaktyvėjimą ekspertai labiausiai sieja su šios kadencijos Seimo naktine mokesčių reforma, kuri pakirto verslo pasitikėjimą šalies mokesčių sistemos stabilumu. Nors nemažai per šią reformą priimtų sprendimų, kaip pakeltas pelno mokesčio tarifas, buvo panaikinti, verslas vis tiek ėmė aktyviai judėti iš Lietuvos.
 
 
Vis dėlto ekspertai sutaria: kad ir kokius motyvus vardytų verslininkai, pagrindinė paskata steigti valdymo bendroves užsienyje – mokesčių optimizavimas, o populiariausios šalys šiems tikslams – Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas verslininkas nori garsiai apsiskelbti, kad gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje jis sutaupo mokėdamas mokesčius kitoje šalyje.
 
 
http://www.veidas.lt/ieskodamos-mazesniu-mokesciu-ir-stabilumo-imones-bega-i-uzsieni
 
 
 
Jeigu galima priverstinai pilietį išsiųsti į kariuomenė, tai kodėl valstybė negali tokiu pat budu grąžinti verslą, kuris dirba Lietuvoje, o mokėsčius moka užsienyje?

Iš esmės tai apgailėtina.
 
Iš kitos pusės -- tokie įstatymai. Valstybės užduotis -- surinkt mokesčius; verslininko -- juos optimizuot.
 
Jeigu yra galimybė mokėti mokesčius kitur, tai kodėl nsinaudot tokia galimybe?
Bus paskata valdininkam galvot kaip modernizuot aplinką verslui ir kad mokesčius būtų patrauklu mokėt čia.

Palyginus mūsų ekonomika ir taip nėra aukšta. Išvykę emigrantai išgirdę tokią žinią, tikriausiai deklaruos gyvenama vieta kur nors kitur. Kai kurie tiesiog emigruos.

Siauras mąstymas. Visų pirma pakviesti gali būti ir tie kurie baigė aukštąjį ir jiems yra mažiau nei 38 metai. O visų antra, tai aktualu yra ir tiems kurių artimiesiems tai gresia.
 
Dar siūlau pusmečiui išsiųsti į dailės akademiją, po to metus paprogramuoti, pasimokyti kalbų ir t.t. kol visko neišbandys. Juk reikia būti tikriems, kad žmogus žino ką daro su savo gyvenimu.

nevisiems reikia patirti tą armiją, kad žinot ar nori karjeros kariuomenėj..
 
kodėl kažkas turi daryti, tai ko nenori?.. Juk laisva šalis esam, tai kas čia per nesąmonė, jei nesuteikiama pasirinkimo laisvė

Besimokinantį jaunimą šaukt į armiją? ###### net nežinau kaip čia ir nesikeikt... Paaiškink, kaip reikia mokytis ir dar kariuomenėj sėdėt? Tai išvis tegu sukarina visas mokyklas, nereikės net šaukt ir nuo mažų dienų jau vaikai pripras žudyt...
 
Bent įsivaizduoji kaip smuktų šalies ekonomika? Visas jaunimas išvaro kariaut, o kas dirba? Kas nei darbo turi, nei mokosi tie aišku, kad nedykinėtų tai gali varyt, gal biškį pramuš į gyvenimą ta kariuomenė, pačiam yra 18m., bet ir netgi aš tavo įdėjos "durnumą" suprantu...

Šauktiniai nieko nenušaus, kol nebus karo. Na, bent jau aš taip suprantu privalomus mokymus.
 
Nedirbančiam, jaunam žmogui, kuris neturi šeimos tai gali būti labai rekomenduotina galimybė (bet vėlgi, kodėl privaloma?), tuo tarpu žmogui, turinčiam šeimą, verslą gali griūti visas gyvenimas.
18-metis žmonos brolis bando man įrodyti, kad mano verslas niekur nedings, o šauktiniu patarnavęs tik labiau mylėsiu savo šalį. Tai ir pradėjau galvoti, gal tikrai tiem 18-19 metų jaunuoliam ir reikėtų patarnauti, gal padidėtų patriotizmas, nors jis pats dažnai kalba, kaip jis dėjęs ant lietuvių kalbos, kad anglų kalba yra cool, o va lietuvių š... Gal tai padėtų jam apsispręsti, jis patriotas ar dėjęs.
Tuo tarpu man, tau ir dar bent keliom dešimtim uždarbiečių šaukimas būtų bankroto priežastimi. Deja, valstybė nori būtent išsilavinusių ir protingų žmonių, nes juos lengviau suvaldyt, su jais lengviau susišnekėt nei su pašalpiniais marozais, kurių kas antras žodis bl.t, n.x.i ir pan.
 
Protingai kalbai kai kurie ekspertai, kurie užginčija nemąstančios į priekį prezidentės argumentą, kad šauktiniai yra pigiau - išėmimas iš darbo rinkos, žlugę ar užšalę verslai kainuos daug daugiau.
Mane gelbsti tik vienas dalykas, esu vienintelis išlaikantis šeimą, tačiau jei žmona būtų dirbus iki gimstant vaikui (vaikas tampa "atmaske" tik tada, kai yra mano vieno auginamas), greičiausiai tektų jai suktis vienai ir gyventi iš pašalpos (šiuo metu negaunam iš valstybės nei euro pašalpos, tik PSD dengiamas už žmoną). O kaip nuvykti į polikliniką, parduotuvę, kaip išvesti šunį su pusės metų vaiku ant rankų? O ir mašina važiuoti vienai su vaiku nėra saugu - turbūt dauguma matė, kaip vaikas automobilį užspringo ir kiek nedaug trūko, kad jį prarasti. (Mes gyvename ne mieste).
Tai niekam nerūpi, o rūpėtų tik tuo atveju jei aš būčiau tėvystės atostogose. SoDra man, dirbančiam pagal IV, pasiūlė susirast darbą ir tada išeit, nes mano stažo (dirbau 3 metus studijų laiku) nebeužtenka. Nutraukus IV siūloma ~100 € pašalpa bei papildomi ~25 € už vaiką. Už būstą (neįskaitant interneto ir mobilaus telefono) teko atseikėti per 130 €....
 
Būdamas šauktiniu greičiausiai gaučiau iki 200 € pajamų. Žmonai nepriklauso jokios pašalpos. Klientai nuo manęs nusisuktų, o pajamos iš reklamos taptų nulinės, nes 9 mėn. nenaujinamos svetainės tikrai numirtų, tad grįžus vėl reiktų pradėti viską iš naujo arba keltis į miestą ir ieškoti samdomo bet kokio darbo bei nuosavą būstą palikus tuščią ieškotis nuomos. Paradoksalu ir kvaila.
 
Galbūt panašiai tik detaliau išdėstytas atsakymas ir būtų puikus argumentas, į kurį atsižvelgtų komisija, tačiau kodėl aš turiu sukti galvą kaip man išsisukti iš kariuomenės, kuomet sąžiningai dirbu ir kuriu, sieju savo ateitį būtent su Lietuva, kuriu pridėtinę vertą, nors ir ne ypatingai didelę. Taip, pasikartosiu, mane gelbsti tai, kad esu vienintelis išlaikantis šeimą, tačiau tai tik nukelia terminą iki situacija nepasikeis (paranku, kad žmona nedirbtų iki man sueis 39 metai...)
 
Dar vienas įdomus dalykas: šeimos Lietuvoje gana silpnos (skyrybų statistika). Nemanau, kad armija situaciją pagerins, o priešingas rezultatas tikrai labai realus... deja.
 
Dažniausias argumentas, kurį girdžiu UŽ, tai VYRIŠKUMO MOKYKLA. Paaiškinkt man, kokio vyriškumo išmoko šauktinių armija. Na, niekaip nesuprantu. Lovą pasiklot ir grindis šluot moku, šautuvą laikyt galima išmokt šaudykloje, o psichologinis spaudimas ir engimas puikiai ugdomas ir propoguojamas mokykloje - patyčių pavidalu, kur atsparesni nereaguoja, o silpni žudosi. Kas papildys?

Visom pusėm kurios kursto kara ir pan, bei visiem kariam siūlyčiau pažiūrėti šį video
gal kažką suvoks, koks tas karas ir armija beprasmis dalykas...  
O ar šalis man davė ar nedavė ką nors man visiškai vienodai, nei aš jos prašiau kad ką duotų a nei maldavau, viską pats pasiekiau, o ir mokesčius moku. Tai gal dabar dėkoti šaliai, kad turėjau garbę čia gimti? Nes čia šalies nuopelnas, o ne tėvo ir motinos. Karas tik imbicilam, o armija vyrais nei vieno nepadarys, jei toks nebūsi... Pažiūrėkit tie, kur kažkada armijoje tarnavo, o dabar su alaus bambaliais sėdi bei primyžtom kelnėm kokie tikri vyrais patapo!
 
Pats eiti niekur neketinu, ne dėl to kad bijočiau ar būčiau mazgotė - toli gražu. O dėl to kad galvą turiu, jei politikai prisilojo tai dabar turim, bėgti į armiją ir ruoštis kažkokiems galimiems neramumams. Mat pasakė, reikia tevynę ginti, viskas jos labui ir pulsim tai daryti kaip akli kurmiai. Tai jei pasakys pačiulpkit b*bi eisit ir čiulpsit,bet prieš tai valdžia prisidengs, jog tai tėvynės labui.
 
 
P.S. Atsiprašau patriotų, nes tikrai nenoriu kažko įžeisti :) Aš pats už Lietuvos gerovę, vis gi čia mūsų šalis, bet dabartinė situacija juokinga

https://www.change.org/p/group-sustabdyti-šauktinių-įstatymą

Vo čia tai anekdotą skėlei.
Patriotas nepaliktų savo tėvynės tada, kada jai yra #####. Sedėtų ir dirbtų iš visų jėgų jos naudai, kad tik tėvynė gyventų. O tu ką padarei? Movei ten, kur geriau.
Kodėl nepasilikai ir negarsinai savo specialybės Lietuvoje? Kodėl nesistengei, kad tavo TĖVYNĖJE būtų gerai?
 
Na ir galiausiai - vertėtų tau susilaikyti su tokiais komentarais, nes išvykęs ir gyvenantis kitur negali sakyti, jog jis yra patriotas. ( tokia jau mano nuomonė. )